Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. 2AT-56-139/2016
Teisminio proceso Nr. 4-46-3-01966-2015-7
Procesinio sprendimo kategorijos:
2.1.2;
2.10
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2016 m. birželio 7 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Artūro Pažarskio, Vytauto Piesliako ir pranešėjo Vladislovo Ranonio,
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pagal Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko Mariaus Draudvilos prašymą, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 30217 straipsnio 1 dalies 5 punktu, atnaujintą administracinėn atsakomybėn patraukto asmens D. D. administracinio teisės pažeidimo bylą.
Teisėjų kolegija
nustatė:
1. Tauragės rajono apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 9 d. nutarimu D. D. pagal ATPK 186 straipsnį nubausta 90 Eur bauda už tai, kad 2015 m. spalio 3 d., apie 21.41 val., (duomenys neskelbtini), būdama neblaivi, žinomai melagingai iškvietė policiją, pranešdama, kad prieš ją smurtauja sugyventinis, taip Tauragės apskrities vyriausiajam policijos komisariatui (toliau – ir Tauragės apskrities VPK) padarė 22,59 Eur žalą.
Šiuo nutarimu taip pat netenkintas Tauragės apskrities VPK Pagėgių policijos komisariato prašymas priteisti iš D. D. 22,59 Eur patirtų nuostolių.
2. Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. gruodžio 18 d. nutartimi Tauragės rajono apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 9 d. nutarimas pakeistas ir D. D. įpareigota atlyginti Tauragės apskrities VPK padarytą 1,52 Eur turtinį nuostolį.
3. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegijos 2016 m. kovo 17 d. nutartimi priimtas Tauragės apskrities VPK viršininko M. Draudvilos prašymas ir administracinio teisės pažeidimo byla atnaujinta.
4. Pareiškėjas, vadovaudamasis ATPK 30217, 30221 straipsnių nuostatomis, prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. gruodžio 18 d. nutartį ir priimti naują nutartį – priteisti Tauragės apskrities VPK iš D. D. 21,07 Eur turtinį nuostolį.
4.1. Pareiškėjas nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas pažeidė ATPK 37 straipsnio, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.249 straipsnio 1 dalies nuostatas ir tai turėjo įtakos neteisėtos nutarties priėmimui. Pasak pareiškėjo, Tauragės apskrities VPK patirta 22,59 Eur žala, kurią sudaro policijos pareigūnams, vykusiems pagal žinomai melagingą iškvietimą, sumokėtas darbo užmokestis ir tarnybinio automobilio sunaudotas kuras, atsirado dėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens D. D. neteisėtų veiksmų, todėl ji turėtų šią žalą atlyginti.
4.2. Pareiškėjo teigimu, Lietuvos policijos generalinis komisaras 2015 m. kovo 17 d. nurodymu Nr. 5-N-6 teritorinėms policijos įstaigoms nurodė, kad visais atvejais pradėjus administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną pagal ATPK 186 straipsnį, kai į įvykį buvo iškviestos policijos pajėgos, būtų apskaičiuojama policijos įstaigos dėl melagingo iškvietimo patirta žala ir administracinio teisės pažeidimo byloje būtų teikiamas reikalavimas atlyginti žalą. Žala, patirta reaguojant į melagingus pranešimus, būtų apskaičiuojama vadovaujantis Lietuvos policijos generalinio komisaro 2015 m. vasario 19 d. įsakymu Nr. 5-V-174 „Dėl žalos, patirtos policijai reaguojant į melagingus pranešimus, paskaičiavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“. Anot pareiškėjo, minėtame apraše nurodyta, kad žala susideda iš policijos įstaigos darbuotojų, vykusių į įvykį, darbo užmokesčio, transporto išlaidų bei kitokių patirtų išlaidų (jeigu tokių buvo), ir šis nurodymas yra vykdomas visa apimtimi, tačiau dėl apeliacinės instancijos teismo sprendimo nepriteisti Tauragės apskrities VPK iš D. D. dėl žinomai melagingo iškvietimo patirtos žalos dalies, kurią sudaro policijos pareigūnų, vykusių į įvykį, darbo užmokestis, toks jo vykdymas netenka prasmės.
5. Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko M. Draudvilos prašymas atmestinas.
Dėl administracinio teisės pažeidimo bylos atnaujinimo proceso
6. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, nagrinėdamas atnaujintą administracinio teisės pažeidimo bylą, priimtus nutarimus ir nutartis, kurių teisėtumas ginčijamas, patikrina teisės taikymo aspektu (ATPK 30221 straipsnio 13 dalis). Teismas yra saistomas toje administracinio teisės pažeidimo byloje įsiteisėjusiu nutarimu ar nutartimi nustatytų aplinkybių. Tai reiškia, kad, nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas iš naujo įrodymų netiria ir jų nevertina, faktinių aplinkybių nenustatinėja, o remiasi pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų atliktu įrodymų vertinimu ir patikrina, ar nebuvo padaryta esminių proceso teisės pažeidimų, ar buvo tinkamai pritaikytos materialiosios teisės normos.
Dėl ATPK 37 straipsnio taikymo
7 ATPK 186 straipsnyje numatyta atsakomybė už žinomai melagingą priešgaisrinės apsaugos, policijos, greitosios medicinos pagalbos ir kitų specialiųjų tarnybų iškvietimą.
7.1. Šioje byloje D. D. pagal ATPK 186 straipsnį nubausta už tai, kad 2015 m. spalio 3 d., apie 21.41 val., (duomenys neskelbtini), būdama neblaivi, žinomai melagingai iškvietė policiją, pranešdama, kad prieš ją smurtauja sugyventinis, taip Tauragės apskrities VPK padarė 22,59 Eur žalą.
7.2. Iš bylos medžiagos matyti, kad Tauragės apskrities VPK Pagėgių policijos komisariatas kartu su D. D. administracinio teisės pažeidimo byla pirmosios instancijos teismui pateikė ir prašymą dėl 22,59 Eur turtinės žalos atlyginimo. Prašymas buvo grindžiamas Tauragės apskrities VPK Finansų skyriaus 2015 m. spalio 22 d. Melagingo specialiųjų tarnybų iškvietimo išlaidų pažyma Nr. 85-IL-15544, pagal kurią Tauragės apskrities VPK padarytą turtinę žalą sudaro nuostoliai, atsiradę dėl melagingo iškvietimo (pareigūnai, reaguodami į melagingą iškvietimą, vyko į įvykio vietą, buvo sunaudotas kuras ir sutrukdytas pareigūnų darbo laikas). Tauragės rajono apylinkės teismas šį prašymą atmetė, o Klaipėdos apygardos teismas, iš dalies patenkinęs Tauragės apskrities VPK apeliacinį skundą, pirmosios instancijos teismo nutarimą pakeitė ir įpareigojo D. D. atlyginti Tauragės apskrities VPK padarytą 1,52 Eur turtinį nuostolį, kurį sudaro išlaidos degalams, sunaudotiems tarnybiniu automobiliu vykstant pagal melagingą iškvietimą. Abiejų instancijų teismai policijos pareigūnų, vykusių į įvykio vietą, darbo užmokesčio turtiniais nuostoliais, patirtais dėl melagingo iškvietimo, nepripažino.
8. Tauragės apskrities VPK viršininko M. Draudvilos prašyme atnaujinti administracinio teisės pažeidimo bylą nurodoma, kad Klaipėdos apygardos teismas, priimdamas 2015 m. gruodžio 18 d. nutartį, pažeidė ATPK 37 straipsnio ir CK 6.249 straipsnio 1 dalies nuostatas, taip pat neatsižvelgė į Lietuvos policijos generalinio komisaro 2015 m. kovo 17 d. nurodymą Nr. 5-N-6.
9. Teisės taikymo aspektu patikrinusi skundžiamą apeliacinės instancijos teismo nutartį, teisėjų kolegija konstatuoja, kad Klaipėdos apygardos teismas, taikydamas ir aiškindamas ATPK 37 straipsnį, CK 6.249 straipsnio 1 dalį, šių normų taikymo ir aiškinimo klaidų nepadarė.
9.1. ATPK 37 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu administraciniu teisės pažeidimu piliečiui, įmonei, įstaigai arba organizacijai padarytas turtinis nuostolis, administracinė komisija, savivaldybės seniūnijos kaimo vietovėje seniūnas, apylinkės teismo teisėjas, spręsdami klausimą dėl nuobaudos skyrimo už administracinį teisės pažeidimą, turi teisę kartu spręsti klausimą dėl to, kad kaltininkas atlygintų turtinį nuostolį, jeigu jo suma neviršija vieno šimto keturiasdešimt keturių eurų, o rajono (miesto) apylinkės teismas – nepriklausomai nuo nuostolio dydžio. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad kitais atvejais klausimas dėl administraciniu teisės pažeidimu padaryto turtinio nuostolio atlyginimo sprendžiamas civilinio proceso tvarka.
Apeliacinės instancijos teismas skundžiamoje nutartyje teisingai nurodė, kad turtinio nuostolio (žalos) sąvoka ATPK nėra pateikiama, todėl būtina vadovautis kitų teisės šakų normomis. Antai CK 6.249 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų.
Lietuvos Respublikos policijos veiklos įstatymo 21 straipsnio 1 dalies 2 punkte, be kita ko, nustatyta, kad policijos pareigūnas privalo, gavęs pranešimą apie daromą nusikalstamą veiką ar kitokį teisės pažeidimą, imtis neatidėliotinų priemonių užkirsti kelią daromai nusikalstamai veikai ar kitam teisės pažeidimui, įvykio vietai bei įrodymams apsaugoti, nusikalstamos veikos liudininkams nustatyti, sulaikyti ir pristatyti į policijos įstaigą asmenį, padariusį įstatymų uždraustą veiką, bei pranešti apie tai policijos įstaigai. Pagal šio įstatymo 28 straipsnio 1 dalį policija yra finansuojama iš valstybės biudžeto.
9.2. Apeliacinės instancijos teismas teisingai pažymėjo, kad policijos pareigūnų funkcijoms (vykimui į įvykio vietą, darbo užmokesčiui ir kt.) atlikti lėšas skiria valstybė, o jiems mokamas atlyginimas nepriklauso nuo išvykimų pagal pranešimus apie įvykius skaičių. Be to, apeliacinės instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad nagrinėjamu atveju policijos pareigūnai pagal D. D. pranešimą į įvykio vietą vyko vykdydami savo tiesiogines pareigas ir byloje nėra jokių duomenų, kad dėl to jiems būtų buvęs išmokėtas didesnis darbo užmokestis už tą, kurį jie būtų gavę, jeigu į pranešimą nebūtų reagavę. Dėl to teisėjų kolegija sutinka su apeliacinės instancijos teismo išvada, kad Tauragės apskrities VPK reikalavimas išieškoti iš D. D. policijos pareigūnams išmokėtą darbo užmokestį už laiką, kurį jie sugaišo reaguodami į melagingą jos pranešimą, yra nepagrįstas. Kartu teisėjų kolegija pritaria apeliacinės instancijos teismui, kad šiuo atveju policijos pareigūnų tarnybiniu automobiliu vykstant į įvykio vietą pagal D. D. pranešimą perniek buvo naudojami degalai, dėl to Tauragės apskrities VPK patyrė nuostolių, kurių nebūtų buvę, jeigu D. D. nebūtų padariusi ATPK 186 straipsnyje numatyto pažeidimo, t. y. melagingai pranešusi policijai apie smurtą artimoje aplinkoje. Taigi, apeliacinės instancijos teismas pagrįstai degalų sąnaudas pripažino Tauragės apskrities VPK padarytu turtiniu nuostoliu ir įpareigojo administracinėn atsakomybėn patrauktą asmenį D. D. jį atlyginti.
Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys į tai, kad prašyme atnaujinti administracinio teisės pažeidimo bylą paminėtas Lietuvos policijos generalinio komisaro 2015 m. kovo 17 d. nurodymas Nr. 5-N-6 yra įstatymo įgyvendinimo teisės aktas. Konstitucinėje doktrinoje pripažįstama, kad įstatymo įgyvendinimo teisės aktas yra įstatymo normų taikymo aktas; įstatymo įgyvendinimo teisės aktu realizuojamos įstatymo normos, tačiau toks teisės aktas negali pakeisti paties įstatymo ir sukurti naujų bendro pobūdžio teisės normų, kurios savo galia konkuruotų su įstatymo normomis (žr., pvz., Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1994 m. sausio 14 d., 1994 m. kovo 16 d. nutarimai).
10. Remiantis tuo, kas išdėstyta, darytina išvada, kad šioje byloje materialiosios teisės normos nebuvo pažeistos, įstatymas pritaikytas tinkamai, todėl nėra teisinio pagrindo atnaujinti administracinio teisės pažeidimo bylą.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30221 straipsnio 14 dalies 1 punktu,
n u t a r i a :
Atmesti Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko Mariaus Draudvilos prašymą atnaujinti administracinio teisės pažeidimo bylą.
Teisėjai Artūras Pažarskis
Vytautas Piesliakas
Vladislovas Ranonis
