Baudžiamoji byla Nr. 2K-229-788/2016
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-21792-2015-2
Procesinio sprendimo kategorija 1.2.20.15
(S)
2016 m. birželio 7 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Gintaro Godos, Audronės Kartanienės ir pranešėjo Olego Fedosiuko,
sekretoriaujant Daivai Kučinskienei,
dalyvaujant prokurorei Vidai Ramanauskienei,
nuteistojo gynėjui Stanislovui Nalivaikai,
teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojos Rūtos Grušienės kasacinį skundą dėl Pasvalio rajono apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 11 d. nuosprendžio ir Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. gruodžio 2 d. nutarties.
Pasvalio rajono apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 11 d. nuosprendžiu R. B. nuteistas pagal BK 140 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimo vieneriems metams bausme, kuri, vadovaujantis BK 64(1) straipsniu, sumažinta vienu trečdaliu ir R. B. paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas aštuoniems mėnesiams; į bausmės laiką įskaitytas R. B. laikinojo sulaikymo laikas nuo 2015 m. balandžio 16 iki 18 d. (dvi paros); bausmę nustatyta atlikti pataisos namuose. Ši nuosprendžio dalis kasaciniu skundu neskundžiama.
Tuo pačiu nuosprendžiu R. B. išteisintas pagal BK 245 straipsnį, nes nepadaryta veika, turinti nusikalstamos veikos požymių.
Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. gruodžio 2 d. nutartimi prokuroro apeliacinis skundas atmestas.
Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo Olego Fedosiuko pranešimą, prokuroro, prašiusio kasacinį skundą tenkinti, nuteistojo gynėjo, prašiusio kasacinį skundą atmesti, paaiškinimų,
n u s t a t ė :
R. B. nuteistas pagal BK 140 straipsnio 2 dalį už tai, kad jis 2015 m. balandžio 15 d., apie 7.00 val., (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, atėjo pas motiną Z. B. į jos namus ir su ja konfliktavo, pastūmė, sugriebęs už pečių pargriovė ant grindų, taip jai sukeldamas fizinį skausmą. Dėl šios nuosprendžio dalies kasacinių skundų nepaduota.
R. B. išteisintas pagal BK 245 straipsnį dėl kaltinimo tuo, kad jis, žinodamas, jog ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 77-1-00628-14 Pasvalio rajono apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 21 d. nutartimi jam paskirti įpareigojimai laikinai, iki bylos nagrinėjimo pabaigos, nesiartinti prie smurtą patyrusio asmens – savo motinos Z. B., nebendrauti, neieškoti ryšių su ja, nevykdė teismo sprendimo, nesusijusio su bausme, nes 2015 m. balandžio 15 d. atėjo į motinos namus.
Kasaciniu skundu Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotoja Rūta Grušienė prašo panaikinti Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. gruodžio 2 d. nutartį, kuria palikta galioti Pasvalio rajono apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 11 d. nuosprendžio dalis dėl R. B. išteisinimo pagal BK 245 straipsnį, ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.
Prokurorės nuomone, bylą nagrinėję teismai netinkamai aiškino Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 119 straipsnyje numatytą kardomųjų priemonių paskirtį, nepagrįstai išplėsdami jų taikymo apimtis, ir BK 245 straipsnį, susiaurindami šio baudžiamojo įstatymo taikymo ribas. Kasatorė nurodo, kad BK 245 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos esmė yra ta, kad nevykdant įsiteisėjusių teismų sprendimų, kurie yra nesusiję su bausmėmis, trukdoma vykdyti teisingumą, griaunamas teismų valdžios autoritetas, neatkuriamos ir neapsaugomos pažeistos nukentėjusiųjų teisės, teisėti interesai. Teismo sprendimu, nesusijusiu su bausme, laikytina ir teismo nutartis, priimama remiantis Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymu (toliau – ir Įstatymas). Šio Įstatymo 5 straipsnyje nustatyta, kad jeigu nustatomas smurto artimoje aplinkoje faktas, skiriamos šios smurtą patyrusio asmens apsaugos užtikrinimo priemonės: 1) įpareigojimas smurtautojui laikinai išsikelti iš gyvenamosios vietos, jei jis gyvena su smurtą patyrusiu asmeniu; 2) įpareigojimas smurtautojui nesiartinti prie smurtą patyrusio asmens, nebendrauti, neieškoti ryšių su juo. Šios priemonės gali būti skiriamos ir baudžiamojoje byloje. Įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 1, 2 punktuose nustatytos priemonės gali būti skiriamos ir ikiteisminiame tyrime iki bylos nagrinėjimo pabaigos, jeigu ikiteisminio tyrimo teisėjas ar teismas neskiria BPK nustatytų kardomųjų priemonių – suėmimo, įpareigojimo gyventi skyrium nuo nukentėjusiojo ir (ar) nesiartinti prie nukentėjusiojo arčiau nei nustatytu atstumu.
Bylą nagrinėję teismai, anot prokurorės, iš esmės nurodė, jog kardomoji priemonė, numatyta BPK 132(1) straipsnyje, yra tapati įpareigojamoms pagal pirmiau nurodytą Įstatymą, todėl jos nesilaikymas neužtraukia baudžiamosios atsakomybės pagal BK 245 straipsnį, o pažeidus šią kardomąją priemonę, gali būti skiriama griežtesnė kardomoji priemonė. Prokurorė nurodo, kad iš tiesų lingvistiškai aiškinant BPK 132(1) straipsnio ir Įstatymo 5 straipsnio 1 dalį – skiriami įpareigojimai yra labai panašūs, tačiau skiriasi jų paskirtis. Pagal Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymą skiriamų įpareigojimų paskirtis yra apginti asmenis nuo smurto artimoje aplinkoje (1 straipsnio 1 dalis), o BPK 132(1) straipsnyje nustatyta kardomąja priemone siekiama užtikrinti įtariamojo, kaltinamojo ar nuteistojo dalyvavimą procese, netrukdomą ikiteisminį tyrimą, bylos nagrinėjimą teisme ir nuosprendžio įvykdymą, taip pat siekiama užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikos (BPK 119 straipsnis). BPK 132(1) straipsnyje nustatytos kardomosios priemonės tikslai yra labiau susiję ne su pačiu nukentėjusiuoju, bet su įtariamuoju, kad jis netrukdytų ikiteisminiam tyrimui. Be to, ši kardomoji priemonė gali būti skiriama, kai pagrįstai manoma, jog įtariamasis, gyvendamas kartu su nukentėjusiuoju, bandys neteisėtai paveikti nukentėjusįjį arba darys naujas nusikalstamas veikas nukentėjusiajam ar kartu su juo gyvenantiems asmenims. Tokiu atveju nukentėjusiojo gynimas susijęs tik su tuo, kad prieš jį įtariamasis nedarytų neteisėto poveikio (pvz., įkalbinėtų, grasintų pakeisti parodymus, prašytų susitaikyti ir pan.) ar naujų nusikalstamų veikų (prieš nukentėjusįjį ar kartu su juo gyvenančius asmenis). Įpareigojimų pagal Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymą paskirtis – didinti nukentėjusio asmens saugumą, turėti realų poveikį smurtautojui, užtikrinti socialinį teisingumą, sudarant sąlygas gyvenamojoje vietoje likti nukentėjusiam asmeniui. Prokurorės manymu, įstatymų leidėjas sąmoningai, reaguodamas į esamą padėtį Lietuvoje, priimdamas šį įstatymą siekė būtent apsaugoti smurtą patyrusį asmenį. Prokurorė nurodo, kad jei įstatymų leidėjas būtų siekęs tikslų, numatytų BPK 119 straipsnyje, jis nebūtų priėmęs atskiro įstatymo, būtų pakakę BPK 132(1) straipsnyje numatytos kardomosios priemonės. Dėl to įpareigojimų pagal Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymą ir kardomosios priemonės, numatytos BPK 132(1) straipsnyje, tikslai nėra vienodi, šių įpareigojimų tapatinti su kardomosiomis priemonėmis negalima. Toks aiškinimas atitinka Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, kuris yra pažymėjęs, kad „nors šios pirmiau nurodytos priemonės išoriškai yra panašios, savo turiniu jos nėra visiškai tapačios. Abi jos gali būti skiriamos įtariamajam. Tačiau jei kardomoji priemonė teismo skiriama prokuroro prašymu, tai Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo 5 straipsnyje numatyta priemonė gali būti skiriama ir ikiteisminio tyrimo pareigūno prašymu. Tik ikiteisminio tyrimo pareigūnas ar prokuroras sprendžia, dėl kokios priemonės skyrimo ir kokio įstatymo pagrindu kreiptis į teismą“ (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTktNjk2LzIwMTY=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-19-696/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-19-696/2016">2K-19-696/2016</a>).
Kasatorė nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, jog minėtų įpareigojimų nesilaikymas nėra pavojinga veika, todėl BK 245 straipsnis netaikytinas. Toks aiškinimas prieštarauja kasacinėje nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTktNjk2LzIwMTY=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-19-696/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-19-696/2016">2K-19-696/2016</a> išsakytai pozicijai, kad „<...> pavojinga yra bet kokia veika, susijusi su teismo paskirtos priemonės nevykdymu. Pažymėtina, kad nei BK, nei teismų praktika neskirsto teismo paskirtų poveikio priemonių į rimtas ir nerimtas, o jų nevykdymo į pavojingas ir nepavojingas. Bet kokios teismo paskirtos poveikio priemonės nevykdymas yra vienodai pavojingas ir apie kažkokį formalų nevykdymo pavojingumą negali būti nė kalbos. Juo labiau kad pati nusikaltimo sudėtis yra formali, nusikaltimo pavojingumas nesiejamas su kilusiais padariniais, jį lemia veika. Visi teismo sprendimai turi vienodą galią ir yra vienodai privalomi visiems asmenims“. Kasatorės teigimu, BK 245 straipsnyje įtvirtinta norma apima visus galimus teismų sprendimų, nesusijusių su bausme, nevykdymo atvejus, išskyrus specialiąsias normas, įtvirtintas BK 243, 164, 231 straipsniuose, todėl į jos taikymo apimtį patenka ir teismo paskirtų įpareigojimų, numatytų Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatyme, nesilaikymas.
Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojos R. Grušienės kasacinis skundas atmestinas.
Dėl BK 245 straipsnio taikymo
Nagrinėjamojoje byloje R. B. buvo kaltinamas pagal BK 245 straipsnį dėl to, kad ikiteisminio tyrimo byloje nevykdė Pasvalio rajono apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 21 d. nutartimi jam paskirtų įpareigojimų laikinai, iki bylos nagrinėjimo pabaigos, nesiartinti prie smurtą patyrusio asmens – savo motinos Z. B., nebendrauti, neieškoti ryšių su ja, nes 2015 m. balandžio 15 d. atėjo į motinos namus. R. B. išteisinimas pagal šį kaltinimą teismų argumentuojamas tuo, kad jam pagal Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymą paskirti įpareigojimai savo pobūdžiu ir tikslais laikytini baudžiamojo proceso metu taikomomis kardomosiomis priemonėmis, už kurių nesilaikymą taikomos griežtesnės kardomosios priemonės, bet ne baudžiamoji atsakomybė. Prokurorė argumentuoja priešingą poziciją. Kasacinio skundo argumentai nepagrįsti.
Priešingai nei teigia prokurorė, kasacinėje teismų praktikoje ne kartą nurodyta, kad BK 245 straipsnyje įtvirtintos nusikalstamos veikos definicijos negalima aiškinti pažodžiui – kad esą kiekvienas teismo sprendimo, nesusijusio su bausme, nevykdymo atvejis reiškia šioje normoje numatyto baudžiamojo nusižengimo padarymą. Toks formalus BK 245 straipsnyje įtvirtinto teisinio reguliavimo aiškinimas negalimas, nes teismų sprendimų, nesusijusių su bausmėmis, vykdymo užtikrinimas pirmiausia yra ne baudžiamosios teisės, bet proceso įstatymų (civilinio, administracinio, baudžiamojo) uždavinys. Todėl baudžiamoji atsakomybė pagal BK 245 straipsnį gali būti taikoma ne automatiškai dėl kiekvieno teismo sprendimo nevykdymo fakto, bet tik kaip kraštutinė priemonė, nustačius tinkamą padarytos veikos pavojingumą bei atsižvelgus į teisinį reguliavimą, užtikrinantį teismo sprendimo įvykdymą procesinėmis priemonėmis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNDcvMjAwOQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-47/2009')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-47/2009">2K-47/2009</a>, 2K-36/2012, 2K-69/2014, 2K-196-693/2015).
Sprendžiant nagrinėjamoje byloje kilusį baudžiamosios atsakomybės pagal BK 245 straipsnį taikymo pagrįstumą, aktualus yra klausimas dėl Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo 5 straipsnyje numatytų asmens apsaugos užtikrinimo priemonių santykio su baudžiamojo proceso prievartos priemonėmis. Pažymėtina, kad šis klausimas nėra vienareikšmis, tarp minėtų teisinių priemonių yra ir skirtumų, ir panašumų. Šis klausimas buvo nagrinėjamas kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos, kuri pripažino, kad Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatyme numatytos priemonės nėra tapačios BPK 132(1) straipsnyje numatytai kardomajai priemonei ir yra BK 245 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos dalykas. Nuorodą į šį kasacinės instancijos teismo precedentą daro ir prokurorė, argumentuodama savo poziciją dėl būtinumo taikyti BK 245 straipsnį. Kita vertus, minėtoje kasacinėje nutartyje pažymėta ir tai, kad suėmimo paskyrimas įtariamajam prilygintinas nubaudimui už paskirtų įpareigojimų nevykdymą pagal Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymą. Be to, atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad šia kasacine nutartimi prokurorės skundas dėl BK 245 straipsnio netaikymo buvo atmestas ir palikta galioti teismų sprendimų dalis, kuria kaltinamasis buvo išteisintas pagal BK 245 straipsnį (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTktNjk2LzIwMTY=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-19-696/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-19-696/2016">2K-19-696/2016</a>).
Nagrinėjamoje byloje teismas, išteisindamas R. B. pagal BK 245 straipsnį, vadovavosi nuostata, kad paskirti draudimai yra procesinio pobūdžio ir pažeidėjui vietoje baudžiamosios atsakomybės tokiais atvejais turėtų būti skiriama reikiama kardomoji priemonė. Kartu teismas atsižvelgė į susiklosčiusios situacijos konkrečias aplinkybes – į tai, kad, Pasvalio rajono apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 21 d. nutartimi R. B. paskyrus įpareigojimus nesiartinti prie nukentėjusiosios (motinos), nebendrauti ir neieškoti ryšių su ja, pati nukentėjusioji leido jam toliau gyventi savo namuose, kol lauke buvo šalta, rūpinosi juo, o kai šis gyveno šalia esančiame ūkiniame pastate, pati atnešdavo jam maisto, leisdavo ryte nusiprausti. Teisėjų kolegija sutinka, kad tokioje situacijoje vien tai, kad pažeidėjas nesilaikė jam paskirtų įpareigojimų, nepasižymi nusikalstamai veikai būdingu pavojingumu, o kriminalinės bausmės taikymas už tai neatitiktų baudžiamosios atsakomybės kaip kraštutinės priemonės paskirties, būtų ganėtinai formalaus pobūdžio ir vargu ar galėtų pasiekti bausmės tikslus. Tokią išvadą patvirtina ir tai, kad paskirtų įpareigojimų pažeidimas buvo toleruojamas tiek nukentėjusiosios, tiek teisėsaugos institucijų tol, kol R. B. 2015 m. balandžio 15 d. nepanaudojo smurto prieš motiną. Į šią aplinkybę teismas pagrįstai atsižvelgė vertindamas įpareigojimų nevykdymo pavojingumą. Kartu atkreiptinas dėmesys į tai, kad R. B. realiai pavojinga veika – smurtas prieš savo motiną – šioje byloje tinkamai įvertinta ir R. B. nuteistas už tai pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, jam paskirta pakankamai griežta bausmė – laisvės atėmimas aštuoniems mėnesiams.
Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, konstatuotina, kad pagrindas naikinti ar keisti teismų sprendimus (BPK 369 straipsnis) nagrinėjamojoje byloje nenustatytas.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,
n u t a r i a :
Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojos Rūtos Grušienės kasacinį skundą atmesti.
Teisėjai Gintaras Goda
Audronė Kartanienė
Olegas Fedosiukas
