Administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-135-1121/2026
Teisminio proceso Nr. 4-52-3-00010-2026-5
Procesinio sprendimo kategorijos: 9.43; 19.20; 21.8.6; 21.11.13.
(S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2026 m. kovo 26 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Paulius Veršekys, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs pareiškėjo (suinteresuoto asmens) (duomenys neskelbtini), atstovaujamo advokato padėjėjo Jurijaus Kovalenkos (toliau – ir advokato padėjėjas), atskirąjį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų teismo 2026 m. sausio 19 d. nutarties,
n u s t a t ė :
I. Nagrinėjamo klausimo esmė
1. Vilniaus teritorinės muitinės (toliau – ir Institucija) 2025 m. gruodžio 1 d. nutarimu konstatuota, kad V. B. veiksmuose nenustatytas būtinasis administracinių nusižengimų, numarytų Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 212 straipsnio 4 dalyje ir 515 straipsnio 1 dalyje, sudėties požymis – kaltė, todėl administracinių nusižengimų teisena, vadovaujantis ANK 565¹ straipsnio 1 punktu, jos atžvilgiu nutraukiama.
2. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų teisme 2026 m. sausio 9 d. gautas Institucijos persiųstas pareiškėjo (suinteresuoto asmens) (duomenys neskelbtini), atstovaujamo advokato padėjėjo Jurijaus Kovalenkos skundas dėl Vilniaus teritorinės muitinės 2025 m. gruodžio 1 d. nutarimo, kuriuo muitininkės tarpininko atstovei V. B. nutraukta administracinė teisena pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 515 straipsnio 1 dalį ir 212 straipsnio 4 dalį bei kuriuo, be kita ko, nustačius, kad tranzito deklaracijoje Nr. (duomenys neskelbtini) deklaruotos prekės, klasifikuojamos KN 2712 pozicijoje, patenka į Reglamento 765/2006 VII priede nurodytų mineralinių produktų sąrašą ir jas draudžiama importuoti bei perduoti į Sąjungą (Reglamento 765/2006 1h straipsnio 1 dalis), todėl bylos medžiaga perduota Pažeidimų prevencijos skyriui sprendimo dėl prekių – naftinis parafinas (19 968 kg), sulaikytų 2025 m. sausio 14 d. Daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu – priėmimui.
3. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų teismo 2026 m. sausio 19 d. nutartimi netenkintas pareiškėjo (duomenys neskelbtini), atstovaujamo advokato padėjėjo Jurijaus Kovalenko, prašymas panaikinti skundžiamą nutarimą ir priimti naują sprendimą – grąžinti pareiškėjui visas sulaikytas prekes, o bylą nutraukti. Skundą atsisakyta priimti motyvuojant tuo, kad skundai apylinkės teismui gali būti paduodami tik dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, kuriuo ne teismo tvarka priimamas galutinis procesinis sprendimas. Šiuo atveju toks sprendimas dėl prekių – naftinis parafinas (19 968 kg), sulaikytų 2025 m. sausio 14 d. Daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu priimtas nebuvo, todėl pareiškėjo atstovo skundas dėl sulaikytų prekių šioje proceso stadijoje negali būti priimtas teisminiam nagrinėjimui. Advokato padėjėjas, nesutikdamas su šia apylinkės teismo nutartimi, 2026 m. vasario 10 d. pateikė atskirąjį skundą Vilniaus apygardos teismui.
II. Atskirojo skundo ir atsiliepimo prašymai bei argumentai
4. Advokato padėjėjas atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2026 m. sausio 19 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės arba grąžinti skundo priėmimo klausimą Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmams nagrinėti iš naujo.
5. Nurodoma, kad skundžiamojoje nutartyje nepateikta jokių konkrečių teisės normų, kuriomis remdamasis teismas padarė išvadą, jog skundžiamas nutarimas byloje Nr. ROIK (duomenys neskelbtini) nėra galutinis sprendimas. Pažymėtina, kad analogiškai ir muitinės sprendime, kuris buvo skundžiamas teismui, nebuvo nurodyti jokie teisės aktai, pagrindžiantys priimtą sprendimą. Taigi tiek teismas, tiek institucija, kurios sprendimas buvo skundžiamas, nepagrįstai ignoravo pareigą motyvuoti ir argumentuoti savo procesinius sprendimus.
6. Pažymima, kad teismo argumentai prieštarauja ANK 618 ir 619 straipsnių reikalavimams. Šiose normose nustatyta, kad išnagrinėjęs administracinio nusižengimo bylą pareigūnas priima vieną iš ANK 619 straipsnyje numatytų nutarimų, tačiau nutraukus administracinio nusižengimo teiseną nėra numatyta galimybė nutrauktą bylą ar jos dalį perduoti nagrinėti kitai institucijai. Analogiški reikalavimai dėl sprendimo aiškumo ir išsamumo taikomi ir teismui (ANK 636 straipsnio 5 dalis).
7. Skundžiamoje nutartyje taip pat ignoruojamas procesų baigtinumo (res judicata) principas. Šis principas reiškia, kad vienu procesiniu sprendimu byla turi būti išsprendžiama visa apimtimi ir negali būti dirbtinai skaidoma, paliekant dalį klausimų spręsti kitame procese ar kitoje institucijoje. Nagrinėjamu atveju administracinio nusižengimo teisena muitinės nutarimu buvo nutraukta, tačiau sulaikytų prekių konfiskavimo ar grąžinimo klausimas perduotas Muitinės departamento padaliniui. Tokiu būdu faktiškai inicijuojamas naujas procesas dėl tų pačių faktinių aplinkybių – dėl tų pačių sulaikytų prekių teisinio statuso. Tai prieštarauja teisinio apibrėžtumo principui ir ANK 657 straipsniui, pagal kurį įsiteisėjęs sprendimas užbaigia administracinio nusižengimo bylą ir gali būti atnaujinamas tik įstatyme nustatytais pagrindais.
8. Vilniaus teritorinė muitinė, priimdama nutarimą nutraukti administracinio nusižengimo teiseną, neišsprendė sulaikytų prekių likimo klausimo ir nurodė, kad šis klausimas perduodamas Muitinės departamento Pažeidimų prevencijos skyriui. Toks sprendimas prieštarauja ANK nuostatoms, reglamentuojančioms bylos užbaigimą, nes nutraukiant administracinio nusižengimo bylą privaloma išspręsti visus iš jos kylančius padarinius, įskaitant daiktinių įrodymų ar sulaikytų daiktų likimą. ANK imperatyviai numato pareigą nutarime pasisakyti dėl tokių daiktų – jie turi būti grąžinti teisėtam valdytojui arba konfiskuoti ar sunaikinti, jei tam yra įstatyminis pagrindas. Todėl negalima sutikti su pirmosios instancijos teismo argumentu, kad sprendimo dėl prekių nėra, nes šis klausimas perduotas kitai institucijai.
9. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad Vilniaus teritorinė muitinė nepagrįstai paliko neišspręstą sulaikytų prekių klausimą, o pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, jog toks nutarimo neišsamumas nėra kliūtis atsisakyti priimti skundą. Būtent dėl šio nutarimo neišsamumo ir galimo netinkamo ANK 621 ir 629 straipsnių taikymo pareiškėjas ir kreipėsi į teismą, siekdamas apginti savo teises.
10. Muitinės nutarimu perduodant prekių klausimą kitam Muitinės departamento padaliniui, pareiškėjui faktiškai užkertamas kelias ginčyti sulaikytų prekių paėmimo teisėtumą bei muitinės laboratorijos išvados pagrįstumą teisme. Ši laboratorijos išvada buvo vienas iš pagrindų sulaikyti prekes, tačiau teismui atsisakius priimti skundą ji liko neįvertinta teismine tvarka. Pareiškėjo nuomone, ši išvada yra nepagrįsta ir metodiškai ydinga, todėl jos nepaneigus teisme pareiškėjui ir toliau kyla neigiamos pasekmės – prekės lieka sulaikytos, o pareiškėjo nuosavybės teisė yra ribojama.
11. Be to, skundžiama nutartimi buvo pažeisti ANK 626 straipsnio 2 dalies reikalavimai, nes ši norma numato tik dvi situacijas, kada teismas gali atsisakyti priimti skundą: kai skundą paduoda teisės jį paduoti neturintis asmuo arba kai skundas paduotas praleidus terminą. Nagrinėjamu atveju tokių aplinkybių nenustatyta. Priešingai, pagal ANK 577 straipsnio 5 dalį turto, kuris gali būti konfiskuotas, savininkas turi teisę administracinio nusižengimo byloje skųsti priimtus procesinius sprendimus. Kadangi ginčijamas muitinės nutarimas tiesiogiai paveikė pareiškėjo turtines teises ir sulaikytų prekių teisinį statusą, pareiškėjas laikytinas suinteresuotu asmeniu, turinčiu teisę pateikti skundą. Todėl atsisakydamas priimti skundą ir nagrinėti jį iš esmės pirmosios instancijos teismas nepagrįstai apribojo pareiškėjo teisę į veiksmingą teisminę gynybą.
12. Atsiliepimų į atskirąjį skundą negauta.
III. Teismo argumentai ir išvados
Atskirasis skundas atmestinas
13. ANK 656 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos administracinių nusižengimų teiseną apygardos teisme reglamentuojančios taisyklės, išskyrus šiame straipsnyje nurodytas išimtis.
14. ANK 652 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta tai, jog apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo (past. – nagrinėjamu atveju advokato padėjėjo atskirojo skundo, siejant tai su ANK 656 straipsnio 2 dalimi), patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Iš atskirojo skundo turinio matyti, kad advokato padėjėjas nesutinka su Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų teismo 2026 m. sausio 19 d. nutartimi, iš esmės teigdamas, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai laikė, kad muitinės nutarimas nėra galutinis, taip pat kad buvo pažeisti proceso baigtinumo, teisės į teisminę gynybą principai bei nurodoma, kad teismo argumentai prieštarauja ANK 618 ir 619 straipsnių reikalavimams.
15. ANK 623 straipsnyje nustatyta, kad skundas dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje gali būti paduotas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos. Jeigu šis terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, jį pareiškėjo prašymu rašytinio proceso tvarka gali atnaujinti apylinkės teismas.
16. Skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje priėmimo klausimus reglamentuoja ANK 626 straipsnis, kurio 1 dalyje nurodyta, kad skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje priėmimo klausimą sprendžia apylinkės teismas. Apylinkės teismas motyvuota nutartimi atsisako priimti skundą dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, kai, be kita ko, skundas paduotas praleidus nustatytą skundo padavimo terminą ir neprašoma šio termino atnaujinti arba prašymas atnaujinti skundo padavimo terminą nebuvo patenkintas (ANK 626 straipsnio 3 dalies 2 punktas).
17. Aukštesnysis teismas, įvertinęs administracinio nusižengimo bylos medžiagą, atskirojo skundo argumentus ir skundžiamą nutartį, sprendžia, kad Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų teismo 2026 m. sausio 19 d. nutartis, kuria atsisakyta priimti advokato padėjėjo skundą dėl Institucijos 2025 m. gruodžio 1 d. nutarimo, yra teisėta ir pagrįsta, todėl nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo ją naikinti ar keisti.
18. Iš administracinio nusižengimo bylos medžiagos matyti, kad skunde prašoma išspręsti klausimą dėl pareiškėjui priklausančių sulaikytų prekių – naftinio parafino (19 968 kg), paimto 2025 m. sausio 14 d., – grąžinimo. Šiame kontekste pagrįstai konstatuota, kad skundai apylinkės teismui gali būti paduodami tik dėl tokių ne teismo tvarka priimtų nutarimų, kuriais priimamas galutinis procesinis sprendimas. Nagrinėjamu atveju muitinės 2025 m. gruodžio 1 d. nutarimu administracinio nusižengimo teisena buvo nutraukta, tačiau klausimas dėl sulaikytų prekių teisinio likimo nebuvo išspręstas – bylos medžiaga šioje dalyje perduota kompetentingam muitinės padaliniui sprendimui priimti. Tai reiškia, kad procesas dėl prekių nėra užbaigtas, o galutinis sprendimas dar nėra priimtas.
19. Atsižvelgiant į tai, atskirojo skundo argumentai, kad skundžiamas nutarimas laikytinas galutiniu ir turėjo būti priimtas nagrinėti, yra nepagrįsti. Vien ta aplinkybė, kad nutarimu nutraukta administracinio nusižengimo teisena, savaime nereiškia, jog visa byla išspręsta galutinai, kai lieka neišspręsti su byla tiesiogiai susiję klausimai, šiuo atveju – dėl sulaikytų prekių – naftinio parafino (19 968 kg), paimto 2025 m. sausio 14 d.
20. Priešingai nei skunde pabrėžia advokato padėjėjas, pirmosios instancijos teismas nutartyje aiškiai išdėstė priimto procesinio sprendimo motyvus, kuriais grindžiamos teismo išvados, taigi jokie esminiai procesiniai pažeidimai bylos nagrinėjimo metu padaryti nebuvo, teismas taip pat nenustatė ir skunde nurodytų ANK 618 ir 619 straipsnių pažeidimų. Šios normos reglamentuoja ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje turinį bei nutarimų rūšis, priimamas išnagrinėjus administracinio nusižengimo bylą, tačiau jos nesuponuoja absoliučios pareigos vienu aktu išspręsti visus su byla susijusius klausimus tais atvejais, kai tam tikrų klausimų sprendimas pagal kompetenciją priskirtas kitam institucijos padaliniui ar reikalauja atskiro administracinio vertinimo. Todėl muitinės sprendimas perduoti medžiagą dėl prekių tolesniam nagrinėjimui savaime nereiškia proceso baigtinumo principo pažeidimo. Be to, nepagrįstas argumentas, kad muitinė privalėjo nutarime išspręsti sulaikytų daiktų likimo klausimą. Nors ANK numato pareigą spręsti daiktų klausimą, tačiau konkrečiu atveju šio klausimo neišsprendimas ir jo perdavimas kitam padaliniui rodo ne galutinio sprendimo priėmimą, o tai, kad procedūra šioje dalyje dar nėra užbaigta. Būtent ši aplinkybė ir patvirtina pirmosios instancijos teismo išvadą, kad skundžiamas nutarimas nėra galutinis procesinis sprendimas, todėl negali būti savarankišku skundo objektu.
21. Nepagrįsti atskirojo skundo argumentai dėl res judicata principo pažeidimo. Šis principas taikomas tik įsiteisėjusiems galutiniams sprendimams. Nagrinėjamu atveju galutinis sprendimas dėl sulaikytų prekių priimtas nebuvo, todėl nėra pagrindo teigti, kad dėl tų pačių aplinkybių inicijuojamas naujas procesas. Priešingai, vyksta to paties administracinio teisinio santykio tęstinis nagrinėjimas kompetentingose institucijose.
22. Atmetami argumentai dėl ANK 626 straipsnio 2 dalies pažeidimo ir teisės į teisminę gynybą ribojimo. Pažymėtina, kad teisė skųsti procesinius sprendimus nėra absoliuti ir gali būti įgyvendinama tik laikantis įstatyme nustatytų sąlygų, inter alia – dėl skundžiamo sprendimo pobūdžio. Kadangi šiuo konkrečiu atveju nėra priimtas galutinis sprendimas dėl pareiškėjo (suinteresuoto asmens) (duomenys neskelbtini) teisių ir pareigų, teisė į teisminę gynybą nėra paneigiama, o tik atidedama iki tol, kol bus priimtas galutinis sprendimas, kuris galės būti ginčijamas įstatymo nustatyta tvarka. Priėmus galutinį sprendimą dėl sulaikytų prekių pareiškėjas turės teisę jį ginčyti įstatymo nustatyta tvarka. Todėl šiuo atveju teisminė gynyba nėra paneigiama.
23. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad skundžiama apylinkės teismo nutartis yra pagrįsta ir teisėta ir teismas pagrįstai atsisakė priimti skundą, nes jis paduotas dėl negalutinio procesinio sprendimo, todėl naikinti ar keisti skundžiamą nutartį nėra teisinio pagrindo.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 656 straipsnio 5 dalimi, 6 straipsnio 1 punktu,
n u t a r i a :
atmesti pareiškėjo (suinteresuoto asmens) (duomenys neskelbtini), atstovaujamo advokato padėjėjo Jurijaus Kovalenkos, atskirąjį skundą ir palikti galioti Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų teismo 2026 m. sausio 19 d. nutartį.
Nutartis yra galutinė ir neskundžiama.
Teisėjas Paulius Veršekys
