Dėl sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo

Civilinė byla Nr. 2S-374-562/2026

Teisminio proceso Nr. 2-70-3-05290-2022-4

Procesinio sprendimo kategorijos: 12.9; 3.5.1; 3.1.18.2.13; 3.3.2.6.3

(S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2026 m. kovo 26 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rosita Patackienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens T. K. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2025 m. spalio 15 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal pareiškėjos antstolės Vaivos Šimkienės pareiškimą dėl sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo, suinteresuoti asmenys D. K., T. K., išvadą byloje duodanti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Teismas

nustatė :

I. Ginčo esmė

1. Šiaulių apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-25-1028/2026 pagal ieškovo T. K. (toliau – ir ieškovas) ieškinį atsakovei D. K. (toliau – ir atsakovė) dėl kito sutuoktinio kaltės santuokos nutraukimo, dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos su nepilnamečiais vaikais nustatymo, išlaikymo jiems priteisimo, restitucijos taikymo.

2. Šiaulių apylinkės teismo 2023 m. kovo 8 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-25-1028/2026 nutarė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – iki teismo galutinio sprendimo byloje įsiteisėjimo arba laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo/papildymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir nustatyti ieškovo laikiną bendravimo tvarką su sūnumis N., J. bei dukra A., pagal kurią: 1) ieškovas su nepilnamečiais vaikais bendrauja kas antrą savaitgalį, pasiimdamas vaikus iš jų gyvenamosios vietos penktadieniais nuo 17.00 val. ir grąžindamas vaikus į gyvenamąją vietą sekmadieniais iki 16.00 val.; 2) jei dėl tėvo ir vaikų ligos, nedarbingumo ar kitų objektyvių priežasčių nėra galimybės laikytis nurodytos bendravimo tvarkos, prarastas bendravimo laikas kompensuojamas bendravimą perkeliant į artimiausią savaitgalį. Apie priežastis, trukdančias laikytis sutartos bendravimo tvarkos, šalys viena kitą privalo informuoti, jei objektyviai įmanoma, likus bent dvejoms dienoms iki numatyto bendravimo laiko.

3. Dėl laikinos bendravimo tvarkos nevykdymo antstolės Vaivos Šimkienės (toliau – ir antstolė) kontoroje vykdoma vykdomoji byla 0071/23/01856.

4. Antstolė kreipėsi į teismą su sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktu (toliau – ir Aktas). Antstolė Akte antstolė nurodė, kad ieškovas: 1) 2024 m. rugsėjo 5 d. atsiuntė pranešimą dėl nustatytos laikinosios bendravimo tvarkos pažeidimo, nurodydamas, kad nuo 2024 m. rugpjūčio 23 d. 17 d. iki 2024 m. rugpjūčio 25 d. 16 val. ir nuo 2024 m. rugpjūčio 30 d. 17 val. iki 2024 m. rugsėjo 1 d. 16 val. bendravimas su vaikais visiškai neįvyko; 2) 2025 m. vasario 10 d. atsiuntė pranešimą, jog nuo 2025 m. vasario 7 d. 17 val. iki 2025 m. vasario 9 d. 16 val. bendravimas su vaikais neįvyko; 3) 2025 m. vasario 17 d. atsiuntė pranešimą, kad nuo 2025 m. vasario 14 d. 17 val. iki 2025 m. vasario 16 d. bendravimas neįvyko; 4) 2025 m. liepos 14 d. atsiuntė pranešimą, kad nuo 2025 m. liepos 11 d. 17.00 val. iki 2025 m. liepos 13 d. 16 val. bendravimas su vaikais neįvyko. Tokie patys identiški ieškovo pranešimai buvo gauti ir 2025 m. liepos 21 d., 2025 m. rugpjūčio 11 d., 2025 m. rugpjūčio 18 d., 2025 m. rugpjūčio 25 d., ir 2025 m. rugsėjo 1 d. Nuo 2025 m. rugpjūčio 29 d. 17 val. iki 2025 m. rugpjūčio 31 d. 16 val. bendravimas su vaikais visiškai neįvyko. Antstolė 2025 m. rugpjūčio 13 d. vykdomojoje byloje priėmė patvarkymą pateikti informaciją Nr. S-25-71-37295, kurį siuntė šalims bei Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai, kuriuo prašė pateikti nuomonę apie tai, ar atsakovė tinkamai vyko laikiną bendravimo tvarką. Atsižvelgiant į tai, antstolė sprendė, kad nustatyta laikinoji bendravimo tvarka nėra tinkamai vykdoma, todėl prašė teismo spręsti klausimą dėl sprendimo nevykdymo.

5. Atsakovė su pareiškimu nesutiko.

6. Atsakovė nurodė, jog ieškovo ir vaikų bendravimas nuo pat pradžių nebuvo tinkamai vykdomas, t. y. vaikai A. ir N. nėra buvę ar praleidę jiems priklausančių savaitgalių su ieškovu, kadangi abu nurodė, jog su tėčiu jie susitiks ir bendraus, tačiau tik be nakvynės, nes su juo nesijaučia gerai bei saugiai. Atsakovė nuo pat pradžių dėjo pastangas, kad minėtų vaikų nuomonė pasikeistų, tačiau to pasiekti nepavyko, nes ieškovas nuo pat pradžių rodė dėmesį tik mažiausiam vaikui – J. ir laikėsi bendravimo tvarkos tik su juo. Tuo tarpu vaikų A. ir N. atžvilgiu buvo abejingas ir nerodė jokių pastangų, kad jų susitikimai vyktų savaitgaliais su nakvyne. Tėtis prašydavo vaikų A. ir N. susitikti po pamokų, siūlydamas kartu suvalgyti picą, o vasaros laikotarpiu – bet kurią darbo dieną, ir tik retai savaitgaliais. Vaikams A. ir N. toks jo siūlomas bendravimo būdas tiko – jie susitikdavo tada, kada norėdavo ir galėdavo, o daugiau bendravo telefonu. Ne kartą ieškovui buvo rašyta, kad jis nesilaiko nustatytos bendravimo tvarkos, tačiau ieškovas savo elgesį (dažnesnius pasiūlymus susitikti ar praleisti kartu savaitgalį) keisdavo tik reaguodamas į skundus Vaiko teisių apsaugos tarnybai. Situacija tarp vaikų A., N. ir jų tėčio iki šiol nėra pasikeitusi.

7. Atsakovė paaiškino, kad vaikų nesusitikimai su ieškovu kiekvienu Akte nurodytu laikotarpiu buvo objektyviai pagrįsti vaiko sveikatos būkle arba jo aiškiai išreikšta valia, apie ką ieškovas buvo informuotas: (i) dėl 2024 m. rugpjūčio 23–25 d. laikotarpio – vaikas prastai jautėsi, todėl susitikimas buvo nukeltas. Apie tai ieškovas buvo informuotas iš anksto. Tai patvirtina 2024 m. rugpjūčio 23 d. atsakovės žinutė J. tėčiui: „El. paštu buvo išsiųstas pranešimas, kad J. prastai jaučiasi, susitikimas yra nukeliamas“. J. tėtis atsakė: „El. laiškas nebuvo gautas“. Ši aplinkybė patvirtina, kad ieškovas žinojo apie susitikimo nukėlimą – ginčas kilo tik dėl el. laiško gavimo fakto, bet ne dėl pateiktos informacijos turinio; (ii) dėl 2024 m. rugpjūčio 30 d. – rugsėjo 1 d. laikotarpio – vaikas sirgo (viduriavo), todėl objektyviai negalėjo vykti į susitikimą. Apie vaiko sveikatos būklę ieškovas buvo informuotas; (iii) dėl 2025 m. vasario 7–9 d. laikotarpio – vaikas blogai jautėsi ir pats atsisakė vykti iš namų, todėl susitikimas neįvyko gerbiant vaiko savijautą ir valią. Tai patvirtina 2025 m. vasario 7 d. SMS žinutė: „J. blogai jaučiasi ir nenori iš namų niekur važiuoti. Negaliu vaiko versti daryti tai, ko jis nenori. Turiu atsižvelgti į jo prašymą. Susitikimas nukeliamas“; (iv) dėl 2025 m. vasario 14–16 d. laikotarpio – vaikas sirgo (stipriai slogavo), todėl susitikimas buvo nukeltas. Tai patvirtina 2025 m. vasario 14 d. SMS žinutė: „J. labai sloguoja, susitikimas nukeliamas“. (v) dėl 2025 m. liepos 11–13 d. laikotarpio – vaikas atsisakė susitikti su ieškovu dėl suprastėjusio emocinio ryšio ir prarasto pasitikėjimo, todėl susitikimas neįvyko. Tai patvirtina 2025 m. liepos 11 d. SMS žinutė: „Pranešu, kad su vaiku nepavyko susitarti dėl susitikimo su tavimi, J. atsisako. [...] Po paskutinių įvykių ir tavo elgesio vaikas dar labiau prarado pasitikėjimą būti su tavimi. Jūsų susitikimas nukeliamas“; (vi) dėl 2025 m. rugpjūčio 29–31 d. laikotarpio – vaikas aiškiai išreiškė nenorą susitikti su ieškovu, pats bandė apie tai informuoti telefonu, tačiau ieškovas neatsiliepė, todėl informacija buvo perduota žinute. Tai patvirtina 2025 m. rugpjūčio 29 d. SMS žinutė: „Informuoju, kad J. šiandien pats bandė su tavimi susisiekti telefonu, norėdamas pranešti, kad nenori vykti į numatytą susitikimą. Tu neatsiliepei, todėl perduodu jo žinutę – jis aiškiai išreiškė nenorą susitikti. Aš, kaip mama, privalau gerbti vaiko sprendimą“.

8. Nuo 2025 m. liepos mėn. vaikas J. nuosekliai atsisako susitikti su tėčiu. Tokį vaiko elgesį lėmė ilgalaikės priežastys: sistemingas tėvo psichologinis spaudimas, melagingi kaltinimai atsakovės atžvilgiu, grubus elgesys su vaiku, šantažas, gąsdinimas bei vaikui nesaugi situacija (fiksuotas atvejis, kai vaikas buvo paliktas vienas užrakintame bute ilgiau nei 5 valandas).

9. Dėl tokios situacijos atsakovė kreipėsi į Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybą, atvejo vadybą, psichologus. 2025 m. rugsėjo 2 d. vaiko J. situacijos vertinimo sprendime Nr. 6VSV-2878, konstatuota: „Vaiko teisė į tinkamas gyvenimo sąlygas pažeidžia vaiko tėvas. Pažymėtina, kad vaiko tėvas kreipdamasis sistemingai į institucijas bando teikti informaciją neatitinkančią realybės, kuri surinkus informaciją, dažniausiai nepasitvirtina. <...> Atkreiptinas dėmesys, kad pažeidžiamos pagrindinės vaiko teisės į emocinį saugumą, stabilumą ir pagarbius santykius su tėvais. Vaiko tėvo sisteminis skundų teikimas Tarnybai neturi nieko bendros dėl santykio su vaiku ar juo rūpesčiu vaikais, bet naudojamas kaip manipuliavimo priemonė prieš motiną ir vaikus; Vaikai turi teisę gyventi be įtampos, su pagalba jų norams ir be baimės būti naudojamiems kaip priemonė prieš kitą tėvą“.

10. 2025 m. rugsėjo 2 d. vaiko A. situacijos vertinimo sprendimu Nr. 6VSV-2880 konstatuota: „Vaiko teisė į tinkamas gyvenimo sąlygas pažeidžia vaiko tėvas. Pažymėtina, kad vaiko tėvas kreipdamasis sistemingai į institucijas bando teikti informaciją neatitinkančią realybės, kuri surinkus informaciją, dažniausiai nepasitvirtina. Vaikas paskutinio susitikimo metu išsakė, kad tėvas pats elgiasi netinkamai. Atkreiptinas dėmesys, kad pažeidžiamos pagrindinės vaiko teisės į emocinį saugumą, stabilumą ir pagarbius santykius su tėvais. Vaiko tėvo sisteminis skundų teikimas Tarnybai neturi nieko bendra dėl santykio su vaiku ar juo rūpesčiu vaikais, bet naudojamas kaip manipuliavimo priemonė prieš motiną ir vaikus; Vaikai turi teisę gyventi be įtampos, su pagarba jų norams ir be baimės būti naudojamiems kaip priemonė prieš kitą tėvą“.

11. 2025 m. rugsėjo 2 d. vaiko N. situacijos vertinimo sprendimu Nr. 6VSV-2879 konstatuota: „Vaiko teisė į tinkamas gyvenimo sąlygas pažeidžia vaiko tėvas. Pažymėtina, kad vaiko tėvas kreipdamasis sistemingai į institucijas bando teikti informaciją neatitinkančią realybės, kuri surinkus informaciją, dažniausiai nepasitvirtina. Vaikas paskutinio susitikimo metu išsakė, kad tėvas pats elgiasi netinkamai. Atkreiptinas dėmesys, kad pažeidžiamos pagrindinės vaiko teisės į emocinį saugumą, stabilumą ir pagarbius santykius su tėvais. Vaiko tėvo sisteminis skundų teikimas Tarnybai neturi nieko bendra dėl santykio su vaiku ar juo rūpesčiu vaikais, bet naudojamas kaip manipuliavimo priemonė prieš motiną ir vaikus; Vaikai turi teisę gyventi be įtampos, su pagarba jų norams ir be baimės būti naudojamiems kaip priemonė prieš kitą tėvą“.

12. Ieškovas paaiškino, jog į antstolę kreipėsi būtent dėl bendravimo tvarkos su J. nevykdymo.

13. Atsakovė į bylą pateikė Valstybės vaiko teisių apsaugos tarnybos 2025 m. gegužės 20 d. vaiko J. situacijos vertinimo sprendimą Nr. 6VSV-1652. 2025 m. birželio 27 d. Valstybės vaiko teisių apsaugos tarnybos sprendimu šis atsakovės pateiktas 2025 m. gegužės 20 d. sprendimas Nr. 6VSV-1652 buvo panaikintas, t. y. pripažintas netekusiu galios, ir ši aplinkybė atsakovei yra žinoma. Atsakovė taip pat pateikė Valstybės vaiko teisių apsaugos tarnybos 2025 m. rugsėjo 2 d. vaiko J. K. situacijos vertinimo sprendimą Nr. 6VSV-2878, 2025 m. rugsėjo 2 d. vaiko A. situacijos vertinimo sprendimą Nr. 6VSV-2880 ir 2025 m. rugsėjo 2 d. vaiko N. situacijos vertinimo sprendimą Nr. 6VSV-2879. Šie sprendimai yra apskųsti ir, atitinkamai, neįsiteisėję, todėl remtis juose nurodytomis aplinkybėmis nėra teisinio pagrindo.

14. Pažymėjo, kad atsakovės nurodytais atvejais (iki 2025 m. liepos mėn.) vaikas tariamai sistemingai blogai pasijausdavo likus labai trumpam laikui iki numatyto susitikimo (penktadienio 17 val.), tačiau į sveikatos priežiūros įstaigas dėl šių negalavimų nesikreipta. Atsakovė taip pat teigia, kad nuo 2025 m. liepos vaikas atsisako bendrauti su tėčiu dėl tariamo psichologinio spaudimo, netinkamo elgesio ir kitų aplinkybių, todėl susitikimai nevyksta dėl vaiko valios ir jo psichologinės būklės. Nurodo, kad šie atsakovės teiginiai yra deklaratyvūs ir nepagrįsti, analogiškai kaip ir jos anksčiau reikšti kaltinimai dėl tariamo fizinio smurto, kurie buvo paneigti įsiteisėjusiais teismų sprendimais.

15. Vaiko teisių apsaugos skyrius (toliau – ir Skyrius) išvadoje nurodė, kad J. bendravimas su tėvu pirmiausia turi atitikti vaiko interesus, norus ir sveikatą. 2025 m. rugpjūčio 6 d., vertinant vaiko J. situaciją, buvo atsižvelgta į ieškovo pateiktą informaciją, kad jis nebegali susitikti ir bendrauti su atskirai gyvenančiu mažamečiu sūnumi, su kuriuo paskutinį kartą bendravo 2025 m. birželio 29 d. Atsakovė specialistams nurodė, kad vaikas nenori bendrauti su tėvu dėl neva melagingų jo pranešimų, yra psichologiškai paveiktas, ir atsisakė sudaryti galimybę išklausyti vaiką. Atlikus vertinimą, konstatuota, kad atsakovė pažeidžia vaiko teisę būti išklausytam. Taip pat nustatyta, kad laikinoji bendravimo tvarka nėra vykdoma – ieškovas nuo 2025 m. birželio 29 d. nebemato vaiko ir, nors siekia, nedalyvauja jo auklėjime. Pažymėta, kad po ieškovo kreipimosi į Skyrių, atsakovė visais atvejais vienašališkai atsisakė sudaryti galimybę specialistams išklausyti vaiko nuomonę, siekiant nustatyti bendravimo nevykdymo priežastis. Dėl to atsakovės atžvilgiu pradėta administracinio nusižengimo teisena. Siekiant išsiaiškinti, ar yra esminių priežasčių, dėl kurių nevyksta vaiko ir atskirai gyvenančio tėvo bendravimas, būtina išklausyti nepilnamečio nuomonę, todėl, to nepavykus padaryti Skyriaus specialistams, tikslinga vaiką apklausti teisme dalyvaujant psichologui. Skyrius taip pat pažymėjo, kad abiejų tėvų pareiga yra užtikrinti, jog vaikas nepatirtų neigiamų išgyvenimų dėl tėvų tarpusavio nesutarimų.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

16. Šiaulių apylinkės teismas 2025 m. spalio 15 d. nutartimi nutarė atsakovei baudos neskirti.

17. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad laikinosios bendravimo su vaikais tvarkos nustatymas skirtas užtikrinti tiek tėvų, tiek vaikų teisę bendrauti. Ši teisė nebūtinai turi būti įgyvendinama laikantis griežtai formalios tvarkos – jei nustatyta tvarka neatitinka faktinės situacijos, bendravimas gali būti organizuojamas ir kitaip. Teismas taip pat pabrėžė, kad vaikai yra savarankiškos asmenybės, turinčios teisę į savo nuomonę, todėl negali būti verčiami bendrauti prieš savo interesus. Nesant bendro sutarimo, būtina ieškoti kompromiso. Nagrinėjamu atveju iki 2025 m. liepos mėn. bendravimas bent su jauniausiu vaiku vyko, nors su kitais vaikais buvo mažiau intensyvus.

18. Teismas nustatė, kad vykstant konfliktiškam santuokos nutraukimo procesui, ieškovo iniciatyva atsakovės atžvilgiu buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl tariamo smurto prieš jauniausią vaiką. Pagal atsakovės pateiktus duomenis, šis tyrimas buvo nutrauktas, o kitokių duomenų byloje nėra.

19. Teismas nurodė, kad du vaikai jau yra arti pilnametystės, o jauniausiasis yra pakankamai brandaus amžiaus suprasti vykstantį konfliktą, todėl tai gali lemti jų neigiamą nusistatymą ieškovo atžvilgiu.

20. Teismas pažymėjo, kad pradžios bendravimo problemų priežastys buvo aptartos dar ankstesnėje Šiaulių apylinkės teismo 2024 m. kovo 13 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. Nr. e2-27-1028/2024, todėl tų aplinkybių teismas nekartoja. Vis dėlto teismas konstatavo, kad šios aplinkybės neišnyko, o papildomai atsirado naujų – inicijuotas ikiteisminis tyrimas, nevykdomos išlaikymo pareigos, priimti nauji vaiko situacijos vertinimo sprendimai.

21. Iš atsakovės pateikto 2025 m. rugsėjo 29 d. vaiko situacijos vertinimo sprendimo, teismas nustatė, kad J. sutikęs ieškovą mieste, nenorėjo su juo bendrauti ir nuo jo bėgo, o atsakovė šioje situacijoje nedalyvavo.

22. Iš atsakovės pateiktų 2025 m. rugsėjo 2 d. vaiko situacijos vertinimo sprendimų matyti, kad vaikų teisę į tinkamas gyvenimo sąlygas pažeidžia ieškovas. Pažymėta, kad ieškovas sistemingai teikia institucijoms tikrovės neatitinkančią informaciją, o jo veiksmai nėra susiję su realiu rūpesčiu vaikais, bet naudojami kaip spaudimo priemonė atsakovės atžvilgiu. Vaikai nurodė, kad ieškovas elgiasi netinkamai, o tokia situacija pažeidžia jų teisę į emocinį saugumą ir stabilumą. Paties ieškovo veiksmai ir nuolatiniai procesai lemia vaikų nenorą bendrauti su ieškovu.

23. Teismas pažymėjo, kad net ir nustačius atsakovės kaltę, baudos skyrimas šiuo atveju prieštarautų teisingumo ir protingumo principams. Ieškovui yra taikomos laikinosios apsaugos priemonės, įskaitant pareigą teikti išlaikymą vaikams, kurios jis nevykdo. Todėl baudos skyrimas vien atsakovei, kai ieškovas taip pat nevykdo savo pareigų, būtų neproporcingas.

24. Atsižvelgiant į tai, teismas konstatavo, kad nėra pagrindo pripažinti atsakovės kaltės dėl nustatytos laikinosios bendravimo tvarkos nevykdymo. Byloje nėra duomenų, kad atsakovė aktyviais veiksmais trukdo ieškovui bendrauti su vaikais. Susiklosčiusi situacija yra objektyvių aplinkybių ir paties ieškovo elgesio pasekmė, nevykdymą, todėl teismas sprendė, nėra pagrindo skirti atsakovei baudą.

III. Atskirojo skundo argumentai

25. Ieškovas prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2025 m. spalio 15 d. nutartį ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

25.1. 2025 m. rugsėjo 29 d. vaiko situacijos vertinimo sprendime yra aprašyta pirmąkart po 2025 m. birželio 30 d. Skyriuje išklausyta J. nuomonė, kuri jau buvo suformuota kaip kraštutinai neigiama, neadekvačiai priešiška ir grįsta neadekvačiomis baimėmis. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai darė prielaidas dėl tokios vaiko J. nuomonės susiformavimo priežasčių, nesiaiškino šios nuomonės susiformavimo tikrųjų priežasčių ir neatpažino vadovėlinių tėvų atstūmimo sindromo požymių, dėl ko padarė nepagrįstą išvadą, kad dėl staiga neadekvačiai neigiamu ir priešišku tapusio santykio su vaiku iš esmės daugiausia yra kaltas ieškovas;

25.2. 2025 m. rugsėjo 12 d. įvykis (t. y. neadekvati vaiko reakcija į ieškovo bandymą prieiti), negali būti vertinamas fragmentiškai kaip izoliuotas incidentas, neva atspindintis tikrąją, laisvai susiformavusią vaiko nuomonę - tai yra kryptingų, tendencingų ir sąmoningų atsakovės pastangų nutraukti ieškovo ir sūnaus bendravimą, t. y. tėvų atstūmimo sindromo rezultatas;

25.3. pirmosios instancijos teismas tinkamai neįvertino visų reikšmingų aplinkybių visumos, t. y. tai, kad vaiko ir ieškovo santykiai buvo puikūs – vaikas nuolat išsakydavo itin teigiamą nuomonę apie ieškovą ir jų santykius, norėjo bendrauti dažniau ir ilgiau. Tačiau vos atsakovei sužinojus, kad vaikas pasiskundė ieškovui dėl jos netinkamo elgesio ir ieškovui dėl to inicijavus ikiteisminį tyrimą, vaiko ir ieškovo kontaktas atsakovės iniciatyva staiga buvo nutrauktas. Dėl to po kelių mėnesių nebendravimo vaikas visiškai susvetimėjo ieškovo atžvilgiu;

25.4. pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neįvertino ir to, kokią įtaką J. ir ieškovo santykiams turėjo taikyta kardomoji priemonė – įpareigojimas gyventi skyrium nuo atsakovės, nesiartinti prie jos arčiau nei 100 m atstumu ir nesilankyti gyvenamajame name adresu (duomenys neskelbtini), kuriame gyvena visi keturi atsakovės ir ieškovo vaikai. Ši priemonė ieškovui buvo taikoma dvejus metus (nuo 2022 m. lapkričio 21 d. iki 2024 m. lapkričio 12 d.) išimtinai dėl atsakovės melagingų kaltinimų tariamu fiziniu smurtu. Šioje byloje Skyrius dar 2023 m. balandžio 14 d. nuomonėje Nr. 6SD-3403 pažymėjo, kad pritaikius ieškovui laikinąją apsaugos priemonę – gyventi skyrium, neišsiaiškinus visų reikšmingų aplinkybių ir užsitęsus bylos nagrinėjimui, gali susidaryti situacija, kai vieno iš tėvų teisė matytis ir bendrauti su vaikais būtų nepagrįstai apribota, dėl ko vaikų ryšys su tėvu gali atitolti ar net visiškai nutrūkti, o tokia priemonė neatitiktų nepilnamečių vaikų interesų ir būtų neproporcinga;

25.5. šiuo atveju pirmosios instancijos teismui nepakako vien susipažinti su kraštutinai neigiama, neadekvačiai priešiška ir baimėmis grįsta vaiko nuomone – buvo būtina aiškintis tokios nuomonės susiformavimo tikrąsias priežastis. Tai ypač svarbu atsižvelgiant į tai, kad prieš kelis mėnesius tas pats vaikas ieškovą vertino itin teigiamai, norėjo su juo bendrauti dažniau ir ilgiau, pats pasiskundė ieškovui dėl netinkamo atsakovės elgesio, o po kelių nebendravimo mėnesių tiesiog susvetimėjo;

25.6. teismo sprendimo (nutarties) dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo tikslas yra užtikrinti realų nepilnamečio vaiko ir skyrium gyvenančio tėvo (motinos) kontaktą, taip įgyvendinant vaiko teisę į šeimos ryšius. Atsižvelgiant į tai, ypatingą reikšmę tokio sprendimo vykdymo procese įgyja, nors ir tiesiogiai neįvardyta, tačiau ne mažiau svarbi pareiga bendradarbiauti. Tinkamas teismo sprendimo (nutarties) dėl bendravimo su vaiku tvarkos vykdymas apima ne tik susilaikymą nuo veiksmų, kurie kliudytų sprendimo vykdymui, bet ir pareigą imtis aktyvių priemonių, kad būtų realiai pasiektas sprendimu siekiamas rezultatas – vaiko ir skyrium gyvenančio tėvo kontaktas bei jų tarpusavio ryšio atkūrimas ir palaikymas. Tokios pareigos nevykdymas gali pasireikšti ne tik aktyviais veiksmais, bet ir nebendradarbiavimu ar tėvų valdžios panaudojimu prieš vaiko interesus, dėl ko teismo sprendimu siekiami tikslai nėra pasiekiami. Abiejų ar vieno iš tėvų nebendradarbiavimas gali būti teisiškai reikšmingas sprendžiant dėl poveikio priemonių taikymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zNS05NjkvMjAyMA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-35-969/2020')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-35-969/2020">3K-3-35-969/2020</a>, 19, 36 punktai). Nagrinėjamu atveju atsakovė nuo 2025 m. birželio 30 d. ne tik pažeidžia 2023 m. kovo 8 d. Šiaulių apylinkės teismo nutartimi nustatytą laikiną bendravimo tvarką, bet ir piktnaudžiauja tėvų valdžia, veikdama priešingai mažamečio vaiko J. interesams bei formuodama atstūmimo efektą;

25.7. pirmosios instancijos teismas neįvertino, kad atsakovė, turėdama pareigą, nededa jokių pastangų užtikrinti ieškovo ir vaiko bendravimą bei nesiūlo alternatyvių sprendimų. Tai leidžia daryti išvadą, kad atsakovė veikia priešingai vaiko interesams, savo poreikius ir siekį nutraukti ieškovo ir sūnaus J. bendravimą iškeldama aukščiau vaiko teisės ir teisėtų interesų bendrauti su abiem tėvais. Dėl to atsakovė negali tinkamai atliepti vaiko esminių psichologinių poreikių ir konstruktyviai spręsti jo gerovės klausimų, jų nepainiodama su savo pačios interesais;

25.8. net ir tuo atveju, jei J. išreiškia nenorą bendrauti su ieškovu, tokia situacija negali paneigti ieškovo teisės matytis su sūnumi ir dalyvauti jo auklėjime. Atsakovė teismui nepateikė jokių duomenų, kokių veiksmų ji ėmėsi spręsdama šią situaciją, ar kad neprieštarauja J. ir ieškovo bendravimui bei savo veiksmais siekia mažinti įtampą tarp jų;

25.9. skundžiamoje nutartyje remiamasi 2025 m. rugsėjo 29 d. vaiko J. vertinimo sprendimu ir 2025 m. rugsėjo 2 d. vaiko J. situacijos vertinimo sprendimu. 2025 m. rugsėjo 29 d. teismui pateiktuose papildomuose paaiškinimuose, be kita ko, ieškovas nurodė, kad 2025 m. rugsėjo 2 d. vaiko J. situacijos vertinimo sprendimas Nr. 6VSV-2878 yra apskųstas ir, atitinkamai, nėra įsiteisėjęs, todėl nebuvo pagrindo remtis šiame neįsiteisėjusiame sprendime pateiktomis Skyriaus išvadomis, kol dėl jų nėra priimtas galutinis sprendimas. 2025 m. rugsėjo 29 d. vaiko J. situacijos vertinimo sprendimas Nr. 6VSV-3206 taip pat yra apskųstas ir, atitinkamai, nėra įsiteisėjęs, todėl nėra pagrindo remtis šiame neįsiteisėjusiame sprendime pateiktomis Skyriaus išvadomis, kol dėl jų nėra priimtas galutinis sprendimas. Atitinkamai, skundžiamoje nutartyje nepagrįstai remtasi Skyriaus išvadomis, pateiktomis apskųstuose vaiko situacijos vertinimo sprendimuose;

25.10. teismas turėjo labai kritiškai vertinti atsakovės nurodomas aplinkybes. Juolab, kad savo atsiliepime atsakovė, be kita ko, pasisakydama dėl savo pateiktų Skyriui vaiko situacijos vertinimo sprendimų, kuriais pasiremta ir skundžiamoje nutartyje, eilinį kartą nurodė tikrovės neatitinkančias aplinkybes, kurios minėtuose Skyriui sprendimuose objektyviai neegzistuoja.

26. Atsakovė prašo Šiaulių apylinkės teismo 2025 m. spalio 15 d. nutartį palikti nepakeistą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais esminiais argumentais:

26.1. priešingai nei teigia ieškovas, apskųsta nutartis yra pagrįsta bei teisėta, joje padarytos išvados atitinka surinktų duomenų turinį, o aiškinant bei taikant šiam ginčui aktualias teisės normas laikytasi kasacinio teismo išaiškinimų tokios kategorijos ginčuose;

26.2. atsakovė nedraudžia bei neįtakoja vaikų, kad jie nebendrautų su ieškovu, o, priešingai, džiaugtųsi, jei vaikai su juo nuolat bendrautų šiam su jais elgiantis tinkamai, atsižvelgiant į jų amžių, protingus norus bei poreikius;

26.3. nors ieškovas atskirajame skunde nurodo, kad jis į antstolę kreipėsi tik dėl bendravimo tvarkos su jauniausiuoju sūnumi J. nevykdymo, todėl argumentai, kuriais grindžia 2025 m. spalio 15 d. nutarties nepagrįstumą ir neteisėtumą, taip pat susiję tik su jauniausiuoju sūnumi J., vis dėlto šiam ginčui teisingai išspręsti reikšmingi yra ir ieškovo susiklostę faktiniai santykiai su nepilnamečiais vaikais A. bei N. bei tėvo pareigų šiems vaikams vykdymas. Tai yra svarbu todėl, kad šios aplinkybės atskleidžia tikrąjį ieškovo elgesio turinį vaikų atžvilgiu bei tai, kaip patys vaikai, kurie po 1–2 metų taps pilnamečiai, vertina ieškovo elgesį ir pagal jį formuoja savo elgesį jo atžvilgiu. Iš susiklosčiusių santykių taip pat matyti aiškios priežastys, dėl kurių ieškovas susidūrė su bendravimo sunkumais su šiais vaikais, ir šios priežastys nėra susijusios su atsakovės elgesiu;

26.4. priešingai nei bando pateikti ieškovas, jo sunkumai bendraujant su nepilnamečiais vaikais prasidėjo ne po ikiteisminio tyrimo Nr. (duomenys neskelbtini) pradėjimo, o daug anksčiau, - jam nuosekliai bei sąmoningai ilgą laiką nevykdant tėvo pareigų, nuolat žalojant vaikų emocinę sveikatą, sistemingai apkalbant vaikų mamą, ją nuolat įžeidinėjant, jai kenkiant – ir per tai, kad sąmoningai iš tėvo pusės faktiškai neteikiamas išlaikymas vaikams, ir per tai, kad nuolat į teisinius procesus įtraukiami vaikai. Vaikai ilgą laiką gyveno nuolatinėje įtampoje dėl tėvo grubaus elgesio – spaudimo, įžeidimų, kaltinimų, kuriuos jis siuntė jiems SMS žinutėmis ir el. paštu. Ypač skaudus epizodas – kai tėvas siuntė teisminius dokumentus tiesiogiai vaikams, ragindamas juos skaityti ir suprasti bylos turinį, tokiu būdu tiesiogiai įtraukdamas vaikus į suaugusiųjų konfliktą;

26.5. vaikui J., esant mažesnio amžiaus, sunkiau suprasti ieškovo manipuliavimą juo, siekiant savo tikslų ieškovo ir atsakovės santuokos nutraukimo byloje, jai kenkiant. Šalių santuokos byloje yra pateikti surežisuoti vaizdo įrašai, kuriuose matyti, kad ieškovas uždavinėja kryptingus klausimui J., taip jį įtraukdamas į šalių konfliktus. Atsakovė byloje taip pat yra nurodžiusi, jog po to, kai J. praleido savaitgalį su ieškovu, vaikas buvo apatiškas, labai blogai miegojo naktimis, kalbėjo keistus dalykus, kaip pvz. „mama tu esi žmogžudė, nes tėtis sakė, kad per tave jo mama numirs“, „mama per tave tėtis turėjo sėdėti kalėjime, tamsoje buvo išrengtas...“ ir kt. Akivaizdu, kad tokio amžiaus vaikas pats tokių dalykų/pasakojimų neprisigalvos;

26.6. Skyriaus atlikto J. situacijos vertinimo 2025 m. rugsėjo 29 d. sprendime Nr. 6VSV-3206 nustatyta: „Vaiko teisė į tinkamas gyvenimo sąlygas pažeidžia vaiko tėvas. Atkreiptinas dėmesys, kad pažeidžiamos pagrindinės vaiko teisės į emocinį saugumą, stabilumą ir pagarbius santykius su tėvais. Vaiko tėvo elgesys, vykusioje situacijoje netinkamai, nepakankamai atliepia – vaiko teisės į saugią aplinką ir apsaugą nuo galimai patiriamo psichologinio smurto, ką įvardija ir pats mažametis, išsakydamas, kaip jaučiasi dėl šios situacijos ir kad visiškai nebenori bendrauti su tėvu. Pagal pateiktą informaciją matyti, kad vaiko tėvas nesilaiko Šiaulių apylinkės teismo sprendimo, pagal kurį tėvas bendravimo laikas su vaiku nustatytas tik kas antrą savaitgalį, penktadienį nuo 17:00 iki sekmadienio 16:00. Įvykis įvyko 2025-09-12 tarp 13:00-13:30 val., todėl tėvo veiksmai yra galimai sąmoningas teismo sprendimo nesilaikymas ir vaiko persekiojimas ar net bauginimas, ką rodo vaiko elgesys, vaiko bėgimas ir šaukimas ant tėvo“;

26.7. atsakovė šalių santuokos nutraukimo byloje yra nurodžiusi, kad tėvo bendravimas su vaiku J. K. turėtų vykti padedant vaikų psichologui, Skyriaus ar socialinių paslaugų centro specialistui, o tėvas turėtų atsižvelgti į vaiko emocinę būklę, brandą ir norus užtikrinant, kad tėvas nebesinaudos bendravimu su vaiku, siekdamas daryti jam emocinį spaudimą ir/ar skleisti konfliktinę informaciją apie motiną, taip kenkiant vaiko psichinei sveikatai;

26.8. atmestini ieškovo skundo teiginiai, kad teismas nepagrįstai nevertino to, kokią įtaką jo bei J. santykiams padarė kardomoji priemonė (įpareigojimas gyventi skyrium nuo atsakovės, nesiartinti prie jos arčiau nei 100 m. atstumu ir nesilankyti gyvenamajame name adresu (duomenys neskelbtini)), nes pritaikytomis kardomosiomis priemonėmis ieškovo bendravimas su visais vaikais niekaip nebuvo apribotas;

konstatuoja :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

27. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis)). Apeliacinės instancijos teismas patikrina apskųstosios teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą pagal atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Neatsižvelgdamas į atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 338 straipsnis).

28. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą, būtinybės peržengti atskirojo skundo ribas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatė.

Dėl naujų įrodymų (ne)priėmimo

29. Atsakovė kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateikė įrodymus: 2025 m. gegužės 20 d. vaiko situacijos vertinimo sprendimą Nr. 6VSV-1652; 2025 m. rugsėjo 2 d. vaiko situacijos vertinimo sprendimus Nr. 6VSV-2878, Nr. 6VSV-2880, Nr. 6VSV-2879 ir Nr. 6VSV-3206; atsakovės 2025 m. rugsėjo 24 d. atsiliepimą į antstolės pareiškimą; Skyriaus 2025 m. spalio 6 d. atsakymą į atsakovės 2025 m. rugsėjo 8 d. skundą; atsakovės 2025 m. spalio 16 d. rašytinius paaiškinimus.

30. Naujų įrodymų pateikimas apeliacinės instancijos teisme yra ribojamas. Pagal CPK 314 straipsnį, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes (CPK 180 straipsnis).

31. Susipažinus su atsakovės pateiktais įrodymais, nustatyta, kad dalis jų buvo priimti dar iki skundžiamos nutarties priėmimo, todėl galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui. Taip pat atsakovė nenurodė, kokias konkrečias reikšmingas aplinkybes šie įrodymai pagrindžia. Be to, dalis dokumentų (pvz., atsiliepimas į antstolės pareiškimą) pateikiami pakartotinai. Atsižvelgiant į tai, naujus įrodymus atsisakoma priimti.

32. Ieškovas pateikė įrodymus: 2025 m. spalio 23 d. Skyriaus sprendimą Nr. 6SD-10089, panaikinantį 2025 m. rugsėjo 2 d. vaiko situacijos vertinimo sprendimus; 2025 m. lapkričio 13 d. vaiko situacijos vertinimo sprendimą Nr. 3821; vaiko duomenų anketą su 2025 m. spalio 23 d. išklausyta vaiko nuomone; nuotraukas iš su vaiku praleisto paskutinio savaitgalio (2025 m. liepos 25 d. – 2025 m. liepos 27 d.)

33. Susipažinus su ieškovo pateiktais naujais įrodymais, nustatyta, kad jie įrodo naujai paaiškėjusias aplinkybes, todėl yra priimami, išskyrus ieškovo pateiktas nuotraukas, kadangi jos galėjo būti pateiktos dar iki skundžiamos nutarties priėmimo dienos ir nėra reikšmingos sprendžiant nagrinėjamą klausimą.

Dėl faktinių bylos aplinkybių

34. Antstolė vykdo vykdomąją bylą Nr. 0071/23/01856 pagal Šiaulių apylinkės teismo 2023 m. kovo 8 d. nutartį, civilinėje byloje Nr. e2-284-1028/2023, kuria buvo nustatyta tokia ieškovo su vaikais bendravimo tvarka: 1) ieškovas su nepilnamečiais vaikais bendrauja kas antrą savaitgalį, pasiimdamas vaikus iš jų gyvenamosios vietos penktadieniais nuo 17.00 val. ir grąžindamas vaikus į gyvenamąją vietą sekmadieniais iki 16.00 val.; 2) jei dėl tėvo ir vaikų ligos, nedarbingumo ar kitų objektyvių priežasčių nėra galimybės laikytis nurodytos bendravimo tvarkos, prarastas bendravimo laikas kompensuojamas bendravimą perkeliant į artimiausią savaitgalį. Apie priežastis, trukdančias laikytis sutartos bendravimo tvarkos, šalys viena kitą privalo informuoti, jei objektyviai įmanoma, likus bent dvejoms dienoms iki numatyto bendravimo laiko.

35. Antstolė 2025 m. rugsėjo 8 d. surašė sprendimų įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą, kuriuo nustatė, kad ieškovas su vaiku, šiuo atveju, nepilnamečiu J., dėl ieškovės nurodytų įvairių priežasčių, nebendravo šiais laikotarpiais: nuo 2024 m. rugpjūčio 23 d. 17 val. iki 2024 m. rugpjūčio 25 d. 16 val., nuo 2024 m. rugpjūčio 30 d. 17 val. iki 2024 m. rugsėjo 1 d. 16 val., nuo 2025 m. vasario 7 d. 17 val. iki 2025 m. vasario 9 d. 16 val., nuo 2025 m. vasario 14 d. 17 val. iki 2025 m. vasario 16 d., nuo 2025 m. liepos 11 d. 17 val. iki 2025 m. liepos 13 d. 16 val., taip pat nuo 2025 m. rugpjūčio 29 d. 17 val. iki 2025 m. rugpjūčio 31 d. 16 val. Taip pat konstatuota, kad ieškovas 2025 m. liepos 14 d., 2025 m. liepos 21 d., 2025 m. rugpjūčio 11 d., 2025 m. rugpjūčio 18 d., 2025 m. rugpjūčio 25 d. ir 2025 m. rugsėjo 1 d. pateikė pranešimus apie nevykusį bendravimą.

Dėl apskųstos nutarties (ne)pagrįstumo

36. Ieškovas prašo panaikinti apskųstą nutartį ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, iš esmės teigdamas, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai atskleidė bylos esmę, nes nepagrįstai rėmėsi neįsiteisėjusiais Skyriaus vaiko situacijos vertinimo sprendimais ir neišklausė vaiko nuomonės, kuri yra reikšminga sprendžiamam klausimui.

37. CPK 327 straipsnis reglamentuoja bylos perdavimo pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo atvejus. Be kitų šiame proceso įstatymo straipsnyje įtvirtintų atvejų, pagrindas perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo egzistuoja, jeigu neatskleista bylos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Pastaroji proceso įstatymo nuostata patvirtina, kad byla gali būti perduota pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo tik tada, jeigu pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės. Vis dėlto šios sąlygos egzistavimo nepakanka, kad apeliacinės instancijos teismas galėtų pasinaudoti savo teise aptariamu pagrindu perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo – šios teisės įgyvendinimas papildomai sietinas su procesinių kliūčių, užkertančių kelią pačiam apeliacinės instancijos teismui išnagrinėti bylą iš esmės, egzistavimu.

38. Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl aptariamo bylos perdavimo pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo pagrindo turinio, yra konstatavęs, kad bylos esmė suprantama kaip svarbiausios faktinės ir teisinės bylos aplinkybės. Sprendžiant, ar yra CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punkto taikymo sąlygos, turi būti atsižvelgiama į neištirtų aplinkybių apimtį ir pobūdį, įrodymų gavimo galimybes. Jeigu dėl tirtinų aplinkybių ir reikalautinų įrodymų apimties ir pobūdžio būtų pagrindas padaryti išvadą, kad byla apeliacinės instancijos teisme turi būti nagrinėjama beveik visa apimtimi naujais aspektais, tai reikštų, jog būtų pagrindas konstatuoti bylos esmės neatskleidimą pirmosios instancijos teisme kaip pagrindą perduoti bylą nagrinėti iš naujo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xMjEvMjAwOQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-121/2009')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-121/2009">3K-3-121/2009</a>; 2016 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yMDEtNjg3LzIwMTY=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-201-687/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-201-687/2016">3K-3-201-687/2016</a>, 28 punktas).

39. Nagrinėjamu atveju buvo sprendžiamas klausimas dėl baudos atsakovei dėl netinkamai vykdomos Šiaulių apylinkės teismo 2023 m. kovo 8 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-284-1028/2023 nustatytos laikinos šalių bendravimo su vaikais tvarkos. Byloje ieškovas akcentavo, jog dėl netinkamo laikino bendravimo kreipėsi tik vieno vaiko atžvilgiu, t. y. jauniausio – J..

40. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad CPK 18 straipsnyje nurodyta, kad įsiteisėjęs teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Šioje teisės normoje įtvirtintas privalomas teismo įsiteisėjusio procesinio sprendimo vykdymas.

41. Pagal CPK 771 straipsnio 1 dalį, jeigu neįvykdytas teismo sprendimas, įpareigojantis skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar lėšų perdavimu, antstolis apie tai surašo Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos aktą ir perduoda antstolio kontoros buveinės vietos apylinkės teismui spręsti sprendimo neįvykdymo klausimą. Teismas, nustatęs, kad skolininkas sprendimo neįvykdė, gali jam skirti iki trijų šimtų eurų baudą už kiekvieną uždelstą įvykdyti sprendimą dieną išieškotojo naudai (CPK 771 straipsnio 6 dalis). Pažymėtina, jog teismas turi teisę, bet neprivalo skirti baudos skolininkui, įvertinęs priežastis, dėl kurių neįvykdytas vykdomasis dokumentas.

42. Kasacinio teismo praktikoje yra nurodyta, kad CPK 771 straipsnyje nustatyta bauda atlieka kompensacijos funkciją, skiriama kaip satisfakcija išieškotojui dėl laiku neįvykdytos prievolės, kartu ji skatina skolininką įvykdyti prievolę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy00NTQvMjAwOQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-454/2009')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-454/2009">3K-3-454/2009</a>; 2017 m. kovo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy02Ny0zMTMvMjAxNw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-67-313/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-67-313/2017">3K-3-67-313/2017</a>, 2019 m. birželio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-213-248/2019).

43. Nagrinėjamu atveju nėra ginčo dėl aplinkybės, kad nurodytomis dienomis nebuvo vykdyta teismo nustatyta laikina bendravimo su vaikais tvarka, todėl šiuo atveju yra formalus pagrindas spręsti klausimą dėl baudos skyrimo skolininkui, t. y. atsakovei.

44. Baudos skyrimas yra viena iš griežčiausių civiliniame procese numatytų procesinio poveikio priemonių, sukelianti proceso dalyviams finansinio pobūdžio pasekmes, todėl ši priemonė turi būti taikoma atsakingai, tinkamai išanalizavus ir įvertinus jos taikymo būtinumą ir pagrįstumą. Teismas privalo ne vien tik formaliai taikyti įstatymą, bet ir vadovautis bendraisiais civilinio proceso principais – aiškindamas ir taikydamas įstatymus ir kitus teisės aktus privalo vadovautis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais (CPK 3 straipsnio 1 dalis). Teismas taip pat turi atsižvelgti į ginčo šalių teisinių santykių prigimtį, kilusius padarinius dėl teismo sprendimo ar kito vykdomojo dokumento neįvykdymo, jų poveikį išieškotojo ir visuomenės interesams, kokioms vertybėms ir kokias teisines pasekmes sukėlė vykdomojo dokumento nevykdymas, kaip tai paveikė skolininko ir išieškotojo turtinius interesus ir kitas svarbias aplinkybes. Be to, naujausioje kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad CPK 771 straipsnio nustatyta tvarka bauda skolininkui už sprendimų, įpareigojančių atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, ir privalomųjų nurodymų neįvykdymą teismo skiriama kaltės pagrindu. Tenkinti antstolio pareiškimą dėl baudos skyrimo skolininkui teismas turėtų tik nustatęs, kad sprendimas neįvykdytas dėl skolininko kaltės, t. y. nėra objektyvių priežasčių, nepriklausančių nuo skolininko, lemiančių tokį neįvykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. sausio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-168-695/2021, 2021 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xNTctOTE2LzIwMjE=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-157-916/2021')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-157-916/2021">3K-3-157-916/2021</a>, 2024 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtMzMtNjg0LzIwMjQ=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-33-684/2024')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-33-684/2024">e3K-3-33-684/2024</a>). Taigi vien tinkamas teismo nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo neįvykdymas pats savaime nesudaro pagrindo skirti baudą, nes turi būti įvertinti skolininko veiksmai.

45. Nagrinėjamu atveju, kaip ir minėta, tarp vykdymo proceso šalių yra kilęs ginčas dėl mažiausio šalių vaiko, t. y. J., bendravimo su ieškovu tvarkos nesilaikymo.

46. Pažymėtina, kad tiek suinteresuotas asmuo (šiuo atveju ieškovas) turi ne tik teisę, bet ir pareigą bendrauti su savo vaiku, dalyvauti jį auklėjant, tiek vaikų interesas yra bendrauti su skyrium gyvenančiu tėvu. Tėvas ar motina, pas kurį gyvena vaikas, neturi teisės kliudyti kitam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.170 straipsnio 1 dalis, 2 dalis), o tėvams nesitariant dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, teismas gali nustatyti bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką (CK 3.170 straipsnio 4 dalis). Neginčytina ir tai, kad atskirai gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarka turi būti vykdoma, tačiau ji turi būti vykdoma ne tik formaliai, bet būtent atitikti ja siekiamus tikslus išlaikyti sveikus, saugius atskirai gyvenančio tėvo (motinos) ir vaiko šeiminius ryšius.

47. Nagrinėjamu atveju ieškovas teigė, kad atsakovė neleidžia jam bendrauti su J., tuo tarpu atsakovė nurodė, kad ji neprieštarauja vaiko ir ieškovo bendravimui, tačiau pats vaikas išreiškia norą nebendrauti su ieškovu, o atsakovei nepavyksta pakeisti jo nuomonės. Šalys byloje teikė atsiliepimus, rašytinius paaiškinimus ir kitus procesinius dokumentus, vadovaujantis Skyriaus pateiktomis išvadomis ir J. situacijos vertinimo duomenimis, siekdamos pagrįsti savo pozicijas dėl bendravimo nevykdymo priežasčių. Ieškovo teigimu, atsakovė riboja bendravimą dėl to, kad, vaikui pasiskundus ieškovui dėl galimo netinkamo jos elgesio, jis inicijavo ikiteisminį tyrimą dėl galimo smurto prieš J., o atsakovė dėl to esą kerštauja, nors iki 2025 m. birželio 30 d. pradėto ikiteisminio tyrimo vaikas su juo bendravo noriai ir siekė bendrauti daugiau, o dėl atsakovės veiksmų vaikui susiformavo ieškovo atstūmimo sindromas. Tuo tarpu atsakovė nurodė, kad vaiko nenorą bendrauti lėmė paties ieškovo elgesys, taip pat akcentavo jo santykius su kitais vaikais bei Skyriaus išvadas, jog laikinoji bendravimo tvarka nėra vykdoma dėl paties ieškovo veiksmų.

48. Pirmosios instancijos teismas apskųsta nutartimi nutarė antstolės pareiškimo dėl baudos atsakovei skyrimo netenkinti. Kaip matyti iš apskųstos nutarties turinio, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas, kad būtent dėl pačio ieškovo veiksmų bendravimas su vaiku nevyksta, rėmėsi, tiek Skyriaus 2025 m. rugsėjo 2 d. J. situacijos vertinimo sprendimu, tiek dalyje paminėdamas ir 2025 m. rugsėjo 29 d. situacijos vertinimo sprendimą.

49. Susipažinus su Skyriaus 2025 m. rugsėjo 2 d. J. situacijos vertinimo sprendimu Nr. 6VSV-2878 (kuris pateiktas ir užregistruotas civilinėje byloje Nr. e2-25-1028/2026 (2025 m. rugsėjo 22 d. DOK-56003, nustatyta, jog sprendime konstatuota: “<…> vaiko teisę į tinkamas gyvenimo sąlygas pažeidžia vaiko tėvas T. K.. Pažymėtina, kad vaiko tėvas kreipdamasis sistemingai į institucijas bando teikti informaciją neatitinkančią realybės, kuri surinkus informaciją, dažniausiai nepasitvirtina. Vaikas pats įvardija, kad su tėvu kartais bendrauja ne bendravimo tvarkoje nustatytomis dienomis, <...> Atkreiptinas dėmesys, kad pažeidžiamos pagrindinės vaiko teisės į emocinį saugumą, stabilumą ir pagarbius santykius su tėvais. Vaiko tėvo sisteminis skundų teikimas Tarnybai neturi nieko bendra dėl santykio su vaiku ar juo rūpesčiu vaikais, bet naudojamas kaip manipuliavimo priemonė prieš motiną ir vaikus; Vaikas turi teisę gyventi be įtampos, su pagarba jų norams ir be baimės būti naudojamiems kaip priemonė prieš kitą tėvą. Laikotarpiu nuo 2022 m. rugpjūčio 2 d. iki 2025 m. liepos 21 d. vaikų situacijos vertintos 13 kartų, iš jų 11 kartų kreipėsi tėvas dėl panašių ar kitų aplinkybių susijusių su vaikų motina ar jos galimai netinkamu elgesiu. 10 kartų buvo vertintos vaikų situacijos, iš jų 3 kartus nenustatyti vaiko teisių pažeidimai, kitais situacijos vertinimo sprendimais, inicijuota pagalba šeimai“.

50. Taip pat susipažinus su į bylą pateiktu Skyriaus 2025 m. rugsėjo 29 d. J. situacijos vertinimo sprendimu Nr. 6VSV-3206, nustatyta, jog sprendime konstatuota: „<...> Vaiko teisė į tinkamas gyvenimo sąlygas pažeidžia vaiko tėvas T. K.. Atkreiptinas dėmesys, kad pažeidžiamos pagrindinės vaiko teisės į emocinį saugumą, stabilumą ir pagarbius santykius su tėvais. Vaiko tėvo elgesys, vykusioje situacijoje netinkamai, nepakankamai atliepia – vaiko teisę į saugią aplinką ir apsaugą nuo galimai patiriamo psichologinio smurto, ką įvardija ir pats mažametis, išsakydamas, kaip jaučiasi dėl šios situacijos ir kad visiškai nebenori bendrauti su tėvu. Pagal pateiktą informaciją matyti, kad vaiko tėvas T. K. nesilaiko Šiaulių apylinkės teismo sprendimo, pagal kurį T. K. bendravimo laikas su vaiku nustatytas tik kas antrą savaitgalį, penktadienį nuo 17:00 iki sekmadienio 16:00. Įvykis vyko 2025 m. rugsėjo 12 d. tarp 13:00-13:30 val., todėl T. K. veiksmai yra galimai sąmoningas teismo sprendimo nesilaikymas ir vaiko persekiojimas ar net bauginimas, ką rodo vaiko elgesys, vaiko bėgimas ir šaukimas nuo tėvo“.

51. Kaip matyti iš bylos duomenų, ieškovas ne tik, kad nurodė, jog atsakovės pateiktas kitas Skyriaus 2025 m. gegužės 20 d. vaiko J. situacijos vertinimo sprendimas Nr. 6VSV-1652 2025 m. birželio 27 d. Skyriaus sprendimu Nr. 6VSV-1652 buvo panaikintas, tačiau atkreipė dėmesį ir į tai, kad Skyriaus 2025 m. rugsėjo 2 d. J. situacijos vertinimo sprendimas, taip pat ir 2025 m. rugsėjo 29 d. situacijos vertinimo sprendimas buvo apskųstas.

52. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas, atsakovui nurodžius tokias aplinkybes, spręsdamas dėl kurios šalies, t. y. ieškovo ar atsakovės, veiksmų nebuvo tinkamai vykdomas ieškovo bendravimas su J., turėjo priimti procesinį sprendimą nesiremiant šiais situacijos vertinimo sprendimais ir vertinti kitus byloje esančius rašytinius įrodymus.

53. Nagrinėjamu atveju nustatytos ir naujos aplinkybės. Atsakovas apeliacinės instancijos teismui pateikė Skyriaus 2025 m. spalio 23 d. pranešimą dėl informacijos pateikimo, iš kurio matyti, jog 2025 m. rugsėjo 2 d. J. situacijos vertinimo sprendimas pripažintas netekusiu galios, kadangi buvo nustatyta, jog šis sprendimas buvo priimtas nepakankamai atidžiai įvertinus vaiko situacijos vertinimo metu nustatytas aplinkybes.

54. Taip pat naujai paaiškėjusia aplinkybe laikytina ir tai, kad nors iš bylos duomenų matyti, jog atsakovė iš pradžių neleido Skyriaus specialistams išklausyti J. nuomonės, ši nuomonė vis dėlto buvo išklausyta 2025 m. spalio 23 d., t. y. jau po apskųstos nutarties priėmimo. Ieškovas atskirajame skunde nurodė argumentus, kad, priimant apskųstą sprendimą, vaiko nuomonė turėjo būti išklausyta, atsižvelgiant į jo amžių, siekiant tinkamai išsiaiškinti priežastis, dėl kurių nevykdoma laikinoji bendravimo su vaiku tvarka, t. y. ar vaikas buvo įtakotas atsakovės veiksmų, ar pats nenori bendrauti su ieškovu ir ar tokiai jo nuomonei turėjo įtakos atsakovė.

55. Be to, apeliacinės instancijos teisme 2026 m. sausio 28 d. buvo gauta Skyriaus patikslinta išvada dėl antstolės pareiškimo. Iš šios patikslintos išvados matyti, kad Skyriuje buvo gautas skundas dėl į bylą pateiktos Skyriaus 2025 m. spalio 14 d. išvados Nr. 6SD-9782 bei galimų tarnybinių pažeidimų. 2026 m. sausio 9 d. Skyrius, išnagrinėjęs šį skundą, jį pripažino iš dalies pagrįstu ir pavedė Skyriaus vedėjui spręsti klausimą dėl poreikio šioje apeliacinėje byloje pateikti patikslintą išvadą ir (ar) papildomus duomenis apie šeimą, atsižvelgiant į nustatytus išvados trūkumus bei skundo nagrinėjimo rezultatus.

56. Pažymėtina, jog nors ieškovas prašyme dėl naujų įrodymų pateikimo išdėstė savo argumentus dėl vaiko apklausos metu nustatytų aplinkybių, šiuo atveju dėl išklausytos vaiko nuomonės bei gautos naujai patikslintos Skyriaus išvados atsakovė nėra pareiškusi savo nuomonės.

Dėl bylos procesinės baigties

57. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad, esant paaiškėjusioms naujoms aplinkybėms, kurios nebuvo žinomos priimant skundžiamą nutartį, todėl nebuvo įvertintos ir dėl kurių nebuvo pasisakyta pirmosios instancijos teisme, byla dėl atsakovei (ne)skirtinos baudos už netinkamai vykdytą nustatytą laikinąją šalių bendravimo su vaikais tvarką apeliacinės instancijos teisme turėtų būti nagrinėjama iš esmės visa apimtimi ir naujais aspektais, vertinant į bylą pateiktą aktualią vaiko nuomonę, taip pat naujus įrodymus (patikslintą Skyriaus išvadą, vaiko situacijos vertinimo sprendimus ir kt.). Dėl šių priežasčių apskųsta nutartis panaikinama ir klausimas perduodamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

58. Perdavus klausimą nagrinėti iš naujo, bylinėjimosi išlaidos šiuo atveju neskirstomos, nes jų paskirstymo klausimą spręs pirmosios instancijos teismas, priimdamas galutinį sprendimą šioje byloje (CPK 93 straipsnio 5 dalis).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 338 straipsniu,

nutaria :

panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2025 m. spalio 15 d. nutartį ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos

Teisėja Rosita Patackienė