Dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „Grosso Moda Lithuania“

Civilinė byla Nr. eB2-1639-640/2026

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00351-2024-2

Procesinio sprendimo kategorija 3.4.4.12

(S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

2026 m. kovo 26 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rūta Veniulytė-Jankūnienė,

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „Grosso Moda Lithuania“ nemokumo administratorės uždarosios akcinės bendrovės „Atenergo“ pareiškimą pripažinti likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „Grosso Moda Lithuania“, suinteresuotas asmuo – A. G..

Teismas

n u s t a t ė :

1. Vilniaus apygardos teismas 2024 m. gegužės 9 d. nutartimi iškėlė uždarajai akcinei bendrovei (toliau – ir UAB) „Grosso Moda Lithuania“ bankroto bylą. Nemokumo administratore paskyrė UAB „Atenergo“. Nutartis įsiteisėjo 2024 m. gegužės 18 d.

2. Vilniaus apygardos teismo 2024 m. birželio 11 d. nutartimi patvirtinta bendrovės bankroto proceso pradinė administravimo išlaidų sąmata.

3. Vilniaus apygardos teismo 2024 m. liepos 31 d. nutartimi patvirtintas kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašas, kuris patikslintas teismo 2024 m. rugsėjo 2 d., 2024 m. rugsėjo 23 d., 2024 m. spalio 16 d., 2025 m. sausio 8 d. ir 2026 m. sausio 26 d. nutartimis.

4. Vilniaus apygardos teismo 2024 m. spalio 4 d. nutartimi bendrovė pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto.

5. Teisme gautas nemokumo administratorės pareiškimas dėl įmonės bankroto pripažinimo tyčiniu, kuriuo prašoma BUAB „Groso Moda Lithuania“ bankrotą pripažinti tyčiniu, kurį nulėmė buvusios direktorės A. G. sąmoningi ir kryptingi veiksmai (neveikimas) siekiant įmonės nemokumo.

6. Nemokumo administratorė pareiškime nurodo, kad perėmusi bendrovės archyvinius dokumentus bei vykdydama Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – ir JANĮ) nuostatas, patikrino bendrovės sandorius, sudarytus per ne trumpesnį kaip 36 mėnesių laikotarpį iki bankroto bylos iškėlimo. Nustatė, kad 2023 m. liepos 21 d. buvo priimtas UAB „Textilite“ vienintelės akcininkės UAB „Grosso Moda Lithuania“ sprendimas dėl UAB „Textilite“ įstatinio kapitalo didinimo, dėl naujos įstatų redakcijos tvirtinimo, dėl įgaliojimų suteikimo, kurį pasirašė vienintelės akcininkės vardu A. G., tačiau ji šį sprendimą pasirašė neturėdama suteiktos teisės iš akcininkės UAB „Grosso Moda Lithuania“ vienintelės akcininkės BSS Beheer B. V. Tuo pagrindu 2023 m. liepos 26 d. buvo pasirašyta akcijų sutartis dėl bendrovės įstatinio kapitalo didinimo iki 399 000 Eur. Nėra aišku kokiu pagrindu buvo didinamas UAB „Textilite“ įstatinis kapitalas, nes pareiškime dėl bankroto bylos iškėlimo A. G. rašė, jog bendrovė patiria finansinius sunkumus, susiklosčiusius dėl bendrovei nepalankių rinkos aplinkybių, prasidėjusių, dar 2020 m. Bendrovė 2020 m. jau turėjo finansinių sunkumų ir įmonės vadovė privalėjo į tai atsižvelgti, bet neaiškiu kokiu pagrindu atliko veiksmus, kuriems nebuvo vienintelio akcininko UAB „Grosso Moda Lithuania“ nutarimo dėl UAB „Textilite“ akcijų vertės didinimo. Tuo pagrindu 2023 m. liepos 26 d. pasirašė įskaitymo susitarimą už abi šalis, pasirašytas bendrovės ir akcininkės įskaitymo susitarimas, atsižvelgiant į tai, kad 2023 m. liepos 21 d. buvo sudaryta pirkimo – pardavimo sutartis, pagal kurią bendrovė įsipareigojo nupirkti prekes už 482 790 Eur. 2023 m liepos 26 d. buvo išrašyta PVM sąskaita faktūra Nr. LT230583, įmonė perdavė prekes UAB „Textilite“ už 482 790 Eur. A. G., žinodama apie bendrovės sunkią finansinę padėtį perleido įmonės turto už 482 790 Eur, vien dėl to, kad būtų padidintas įstatinis kapitalas. Taip buvo švaistomas įmonės turtas, o tai traktuojama kaip turto perleidimas aiškiai žinant, kad UAB „Textilite“ yra sunkioje finansinėje padėtyje ir akcijų vertės didinimas jokios naudos neduos. UAB „Textilite“ 2023 m. gruodžio 20 d. kreditorių susirinkimo nutarimu iškelta nemokumo (bankroto) byla, bankroto procesas vykdomas ne teismo tvarka. Įmonės kreditorinis reikalavimas sudarė 34,65 proc. (didžiausias kreditorius). A. G. aiškiai žinojo apie abiejų įmonių sunkią finansinę padėtį ir atliko turto perleidimą, kurio neturėjo teisės perleisti, dėl to įmonė prarado turto už 482 790 Eur ir dar pablogino finansinę padėtį. Toks vadovės veikimas parodo, kad buvo vykdomi veiksmai, priešingi įmonės tikslams. Remiantis šiuo neteisėtu sprendimu, 2023 m. liepos 26 d. buvo sudaryta akcijų pasirašymo sutartis ir pasirašytas įskaitymo susitarimas, kurį A. G. pasirašė už abi sandorio šalis, taip pažeisdama interesų konflikto draudimą ir bendrąją vadovo pareigą veikti sąžiningai, protingai ir išimtinai bendrovės interesais. Tuo pačiu metu bendrovė perleido UAB „Textilite“ prekes už 482 790 Eur, faktiškai atsisakydama likvidaus turto, kai pati jau patyrė reikšmingus finansinius sunkumus ir buvo nemoki arba artima nemokumui.

7. Nemokumo administratorė nurodo, kad UAB „Grosso Moda Lithuania“ 2023 m. lapkričio 24 d. perėmė skolą iš UAB „Textilite“ 26 352,42 Eur sumai, kurią įsipareigojo apmokėti ir apmokėjo, tapo skolininke UAB „Strongpoint“. Nėra aišku, kokiu pagrindu buvo atliktas šis veiksmas ir kam jis naudingas. Toks A. G. veikimas (neveikimas) vedė prie bendrovės bankroto, o iškėlus bankroto bylą UAB „Textilite“, UAB „Grosso Moda Lithuania“ tapo kreditore 63 579,48 Eur sumoje. Ginčijami veiksmai buvo atlikti žinant apie neigiamą bendrovės finansinę būklę ir nemokumo riziką. Turto perleidimas ekonomiškai nenaudingomis sąlygomis, be akcininko valios ir be realios naudos bendrovei, laikytinas turto švaistymu ir veikimu priešingai bendrovės tikslams, atitinkančiu JANĮ 70 straipsnio 2 dalies 1 ir 5 punktuose įtvirtintus tyčinio bankroto požymius. Bendrovės finansiniai duomenys patvirtino, kad tokie veiksmai dar labiau pablogino jos finansinę padėtį – 2023 m. bendrovė patyrė 2 864 450 Eur nuostolių, o turto perleidimas už beveik pusę milijono eurų sumažino galimybes atsiskaityti su kreditoriais.

8. Nemokumo administratorė pažymi, kad Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos (toliau – VMI) pateikė raštą dėl bendrovės mokestinių prievolių, nes įmonė pardavė pastatus nepraėjus 10 metų terminui. Parduodant nekilnojamąjį turtą PVM nebuvo priskaičiuotas, nors VMI nustatė, kad po esminio turto pagerinimo nebuvo išlaikytas PVM įstatyme nustatytas 10 metų laikotarpis. Tokiu būdu bendrovei buvo suformuota papildoma mokestinė prievolė jau bankroto proceso metu. Bendrovė 2019 m. vykdė pastato, esančio adresu (duomenys neskelbtini), fasado ir vidaus remontą, traktuodama tai kaip pastato esminį pagerinimą. Atliktų darbų vertė sudarė 356 566,32 Eur. VMI nustatė, kad bendrovės pateiktoje minėto nekilnojamojo turto 2023 m. gruodžio 1 d. pardavimo sąskaitoje faktūroje Nr. LT231121 nurodytų administracinių bei pagalbinių pastatų pardavimo kaina sudaro 29,29 proc. VĮ Registrų centro nekilnojamojo turto registre nustatytos tų pačių objektų vidutinės rinkos kainos. Bendrovė 2 389 863 Eur vertės nekilnojamojo turto objektą pardavė už 700 000 Eur. VMI prašė nemokumo administratorės įvertinti ar sandorio metu nebuvo dirbtinai sumažinta parduodamo turto kaina. Nekilnojamojo turto agentas OBER-HAUS pateikė konsultaciją dėl galimo turto pardavimo. Administracinės patalpos buvo renovuotos, sumokėta 356 566,32 Eur už renovaciją, o konsultacinėje išvadoje nėra paminėta, kad buvo pagerintas nekilnojamasis turtas. Buvo pastatytos saulės elektrinės 59,84 kW galios, kurios įrengimo kaštai rinkoje sudaro ne mažiau kaip 60 000 Eur, tačiau šios reikšmingos investicijos nebuvo įvertintos nustatant turto pardavimo kainą. Atlikus turto vertinimą rinkos kaina ženkliai padidėtų. 2023 m. gruodžio 1 d. buvo sudaryta notarinė pirkimo-pardavimo sutartis UAB „Grosso Moda Lithuania“ ir UAB „Insolta“ dėl nekilnojamojo turto pardavimo (sandorio suma 700 000 Eur). PVM mokestis nebuvo taikomas, nors VMI patikrinimo metu nustatė, kad PVM privalėjo būti taikomas. A. G. ankstesniu laikotarpiu dirbo finansininke ir šiuo atveju kaip įmonės vadovė privalėjo apskaityti ir pareikalauti, kad pirkėjas sumokėtų PVM.

9. Nemokumo administratorė pažymi, kad 2022 m. birželio 21 d. buvo sudaryta paskolos sutartis, kurios pagrindu 125 000 Eur dydžio paskola buvo suteikta įmonei CONCEPT DRINKS B.V., CONCEPT DRINKS B.V. Iki šiol, jau iškėlus bankroto bylą, paskola nėra grąžinta, todėl bendrovė faktiškai neteko reikšmingos piniginių lėšų dalies, kuri galėjo būti naudojama kreditorių reikalavimams patenkinti. Paskolos suteikimas neatitiko apdairaus ir sąžiningo vadovo elgesio standarto, objektyviai sumažino bendrovės turto masę. Taip pat nurodo, kad 2023 m. gruodžio 6 d. buvo pasirašytas susitarimas su Advokatų profesinė bendrija „ILAW“ dėl piniginių prievolių įskaitymo. Nėra detalizacijų, kokie darbai buvo atlikti, o nemokumo administratorei užklausus advokatų bendrijos – atsakymas nepateiktas. Bendrovė advokatų profesinei bendrijai sumokėjo 29 665,58 Eur. Nustatyta, kad yra permoka pagal pateiktas PVM sąskaitas faktūras 2 420 Eur sumoje. Įmonės apskaitoje ši advokatų bendrija nėra nurodyta kaip debitorius. Kadangi A. G. nurodė, kad juridinėmis paslaugomis ankstesniu laikotarpiu nesinaudojo, kyla klausimas kokiu pagrindu buvo sumokėta advokatų profesinei bendrijai už paslaugas. Nors bendrovė turėjo didelių finansinių įsipareigojimų darbuotojams, valstybės biudžetui ir kreditoriams, valdymo organai veiklą organizavo tokiu būdu, kad privestų įmonę prie nemokumo. Tokiu būdu bendrovės veikla buvo vykdoma nesąžiningai, pažeidžiant jos kreditorių turtinius interesus, sąmoningai siekiant asmeninės bendrovės valdymo organų ir galbūt jos dalyvio (dalyvių) naudos.

10. Nemokumo administratorė akcentuoja, kad bendrovės vadovės veiksmai 2023 m. neatitiko sąžiningo ir apdairaus juridinio asmens valdymo standarto ir buvo atliekami jau esant akivaizdiems bendrovės nemokumo požymiams apie kuriuos vadovė žinojo arba turėjo žinoti. Vadovė, neturėdama vienintelio akcininko valios, inicijavo ir įgyvendino sandorius, kuriais bendrovės turtas buvo perleistas ar panaudotas ne bendrovės interesais, įskaitant turto perdavimą UAB „Textilite“, įstatinio kapitalo didinimą bei prievolių perėmimą, kai bendrovė neturėjo finansinių galimybių vykdyti savo įsipareigojimų. Tokie veiksmai buvo atlikti be ekonominio pagrįstumo, nesuteikė bendrovei realios naudos ir objektyviai pablogino jos finansinę padėtį, taip sumažindami kreditorių galimybes patenkinti savo reikalavimus. Bendrovės nemokumas kilo ne dėl objektyvių verslo rizikų ar rinkos aplinkybių, bet dėl sąmoningai blogo bendrovės valdymo ir nuoseklių sprendimų, kurie buvo priešingi bendrovės ir jos kreditorių interesams. Tokie veiksmai atitinka JANĮ 70 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą tyčinio bankroto sampratą ir 70 straipsnio 2 dalies 1, 2 ir 5 punktuose nurodytus požymius.

11. Suinteresuotas asmuo A. G. atsiliepimu teismo prašo pareiškimo netenkinti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.

12. Nurodo kad bendrovės bankroto faktą nulėmė objektyvios priežastys, o pareiškime nurodyti bendrovės sandoriai bei bendrovės valdymo organo veiksmai priežastiniu ryšiu niekaip nėra susiję su bendrovės finansinės situacijos pablogėjimu ir (ar) nemokumu. Nuo 2020 m. bendrovė, veikdama įmonių grupėje, susidūrė su trimis esminiais iššūkiais. Bendrovės veiklai didelę neigiamą įtaką padarė pasaulinė koronaviruso (Covid – 19) pandemija, dėl ko pasikeitė vartotojų poreikiai, taip pat 2022 m. pradžioje prasidėjęs karas Ukrainos Respublikoje, kadangi pagrindinė bendrovės užsakymų gamybos šalis buvo Ukrainos Respublika. Bendrovės veiklai neigiamą įtaką padarė bendrovės akcininkės bei „Grosso Moda“ įmonių grupę sudarančių įmonių bankrotai, prasidėję 2023 m. rugpjūčio mėn. 2023 m. bendrovė siekė išspręsti apyvartinių lėšų trūkumą ieškodama finansavimo šaltinių, tačiau visi procesai buvo nutraukti 2023 m. rugpjūtį, bendrovės akcininkei „Besloten Vennootschap BSS Beheer BV“ ir kitoms akcininkės grupei priklausiusioms įmonėms („Grosso Moda Nederland B.V.“, „Grosso Moda Beheer B.V.“ ir „Grosso moda Design and Development B.V.“) iškėlus bankroto bylas. Būtent pardavimo pajamų kritimas, gamybos ir logistikos pokyčiai bei įmonių grupės reputacinė įtaka, vertinant šias priežastis tiek bendrai, tiek atskirai, nulėmė 24 metus veikusios bendrovės nemokumą ir sudarė pagrindą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos bendrovei iškėlimo. Suinteresuotas asmuo bendrovėje dirbo 24 metus. Nuo 2020 m. bendrovės pardavimo pajamos, lyginant su 2019 m., sumažėjo. Kita vertus, nepaisant pardavimo pajamų kritimo, bendrovės veikla 2020-2022 finansiniais metais vis tiek buvo pelninga. Bendrovė tiek 2022 m., tiek 2023 m. neatitiko JANĮ nustatyto nemokumo apibrėžimo. Nemokumo administratorės pareiškime išdėstyti teiginiai, neva bendrovė nuo 2020 m. turėjo finansinių sunkumų, yra prieštaraujantys faktams bei bendrovės finansiniams rodikliams. Teismas, konstatuodamas, jog įmonė negali vykdyti savo finansinių prievolių, vadovavosi bendrovės 2023 m. gruodžio 31 d. ir 2024 m. vasario 29 d. balansais, taip pat pelno (nuostolių) ataskaitomis už minėtus finansinius metus. Bendrovės nemokumo momentas turėtų būti siejamas su 2024 m. sausio mėnesio pabaiga, kadangi minėtu laikotarpiu, įgyvendinus visas galimybes tęsti ūkinę-komercinę veiklą, buvo nustatyta, kad įmonei toliau sėkmingai veikti galimybių nėra, t. y. bendrovė paprasčiausiai neturėjo užsakymų, prarado beveik visus darbuotojus (2024 m. sausio pradžioje bendrovė turėjo 42 darbuotojus, o sausio 31 d. – 12 darbuotojų).

13. Suinteresuotas asmuo paaiškina, kad UAB „Textilite“ įstatinis kapitalas 2023 m. liepos 21 d. sprendimu buvo padidintas laikantis visų teisės aktuose numatytų reikalavimų. A. G., atstovaudama bendrovę (vienintelę UAB „Textilite“ akcininkę), turėjo teisę priimti sprendimą dėl UAB „Textilite“ įstatinio kapitalo didinimo ir veikė savo kompetencijos ribose. Bendrovė 2023 m. liepos 21 d. sprendimu padidino dukterinės įmonės UAB „Textilite“ įstatinį kapitalą nuo 1 000 Eur iki 400 000 Eur, išleidžiant 39 900 vnt. naujų paprastųjų nematerialiųjų vardinių UAB „Textilite“ akcijų už bendrą 399 000 Eur emisijos kainą. Akcijų emisijos kaina buvo apmokėta piniginiu įnašu įskaitant tarpusavio piniginius reikalavimus. 2023 m. liepos 21 d. (sprendimo priėmimo metu) galioję bendrovės (registruoti juridinių asmenų registre 2015 m. gegužės 12 d.) bei UAB „Textilite“ (registruoti juridinių asmenų registre 2023 m. liepos 10 d.) įstatai nenumatė jokių ribojimų ar papildomų procedūrinių ar kitokių reikalavimų UAB „Textilite“ įstatinio kapitalo padidinimui nei tų, kuriuos įtvirtino ABĮ ar kiti teisės aktai. Sprendimas padidinti UAB „Textilite“ įstatinį kapitalą nebuvo bendrovės turto švaistymas ir buvo pagrįstas aiškia komercine logika bei siekiu išvengti galimų rizikų bei nuostolių, susijusių su mažmeninės prekybos vykdymu. Bendrovė buvo įsteigta vykdyti drabužių ir avalynės didmeninės prekybos veiklą. 2023 m. viduryje buvo nutarta įsteigti savarankišką „Grosso Moda“ įmonių grupės įmonę, skirta mažmeninei prekybai Lietuvos Respublikoje vykdyti. Bendrovė 2023 m. liepos mėn. turėjo tekstilės produkcijos, kurią sudarė senos kolekcijos ir ankstesnių sezonų gaminiai, įvairūs koronaviruso pandemijos laikotarpio prekių likučiai (prekės, kurios dėl prasidėjusios pandemijos nebuvo nupirktos). Nurodyti tekstilės gaminiai buvo nelikvidūs produktai, neturintys paklausos tarp bendrovės / „Grosso Moda“ grupės įmonių klientų. Buvo nutarta perduoti bendrovės turimą tekstilės gaminių produkciją bendrovės dukterinei įmonei UAB „Textilite“, kuri ir buvo įsteigta tam, kad vykdytų mažmeninę prekybą. Sprendimas perleisti turtą dukterinei įmonei padidinant jos įstatinį kapitalą buvo pagrįstas ekonomine logika ir skaičiavimais, kad, perleidus bendrovės veikloje nenaudotiną ir nelikvidų turtą mažmeninės prekybos veiklą vykdyti įsteigtai bendrovei ir šiai minėtas prekes pardavus, bendrovė: 1) gaus pelno; 2) išvengs kaštų, susijusių su minėtų prekių sandėliavimu, prekyba ar net utilizavimu; 3) išvengs rizikų, susijusių su mažmeninės prekybos veikla. Vis dėlto, UAB „Textilite“ pradėjus prekių pardavimus, buvo nustatyta, kad parduotuvių mėnesių apyvarta buvo lygi tų parduotuvių patalpų nuomos dydžiui. Parduotuvių prekyba tapo nuostolinga, pelningai veikė tik (duomenys neskelbtini) funkcionavusi fizinė parduotuvė, tačiau pelningai veikiančios parduotuvės pajamų nepakako visiems UAB „Textilite“ kaštams padengti.

14. Suinteresuotas asmuo paaiškina, kad net jeigu bendrovė ir nebūtų sudariusi minėtų sandorių, bendrovės finansinė padėtis, išlaikant minėtas prekes ar jomis prekiaujant pačiai, nebūtų buvusi geresnė. Tekstilės gaminiai (drabužiai, avalynė, įvairūs audiniai ir pan.) nepasižymi tokiu likvidumu kaip grynieji pinigai, kredito įstaigose esančios piniginės lėšos, nekilnojamasis turtas ar toks kilnojamasis turtas, kaip įvairios transporto priemonės. Net jeigu bendrovė būtų nusprendusi minėtas prekes pardavinėti pati mažmeninėje prekyboje, bendrovė būtų patyrusi ženklias išlaidas / administracines sąnaudas, susijusias su prekių pardavimu, konkrečiai – bendrovė būtų privalėjusi ne tik prisiimti visas su mažmeninės prekybos vykdymu susijusias rizikas, bet organizuoti prekybą, nuomotis patalpas, mokėti komunalinius mokesčius, darbo užmokesčius pardavėjams, salių darbuotojams ir kt. UAB „Textilite“ bankroto metu turėtas turtas, kurį sudarė įvairūs tekstilės gaminiai, bankroto proceso metu buvo parduotas už 251 876,76 Eur sumą, kai vien išlaidos ūkinei-komercinei veiklai vykdyti sudarė virš 110 tūkst. Eur sumą. Dalis bendrovės tekstilės gaminių iki šiol yra bendrovės nemokumo administratorės dispozicijoje, kurie jau beveik dvejus metus yra sandėliuojami buvusiose bendrovės patalpose, o nemokumo administratorė iki šiol nesiėmė jokių veiksmų šiam turtui parduoti. Atkreipia dėmesį, kad pareiškime nurodomas ir JANĮ 70 straipsnio 2 dalies 5 punktas, tačiau nėra detalizuojama, kaip konkrečiai pasireiškė JANĮ 70 straipsnio 2 dalies 5 punkte nustatytas tyčinio bankroto požymis. Vien ta aplinkybė, kad Bendrovė perleido UAB „Textilite“ prekes 2023 m. liepos 21 d. pirkimo-pardavimo sutartimi, nesudaro pagrindo bendrovės bankrotą vertinti kaip tyčinį. Byloje nėra jokių duomenų, kad šalia to buvo perkelta ir pačios bendrovės veikla, klientai, tęsiamos bendrovės nebaigtų vykdyti sutarčių vykdymas ir pan.

15. Suinteresuotas asmuo nurodo, kad nemokumo administratorė iki šiol nepasinaudojo teise ginčyti bendrovės sudarytus sandorius, kas patvirtina, jog pareiškime dėl bendrovės bankroto pripažinimo tyčiniu pateikti argumentai yra deklaratyvūs ir nukreipti ne į tariamą bendrovės ir (ar) jos interesų gynimą, bet į bandymą daryti spaudimą bendrovės buvusiai vadovei. Nemokumo administratorė ne tik kad praleido JANĮ 64 straipsnyje nustatytą terminą nemokumo administratorei imtis teisinių veiksmų, bet ir nepasinaudojo teise ginčyti savo pareiškime nurodytus sandorius, įskaitant ir 2023 m. liepos 21 d. pirkimo-pardavimo sutartį bei 2023 m. liepos 26 d. įskaitymo aktą. Administratorė nesiėmė jokių veiksmų ginčijant pareiškime aptariamus sandorius ir suinteresuoto asmens veiksmus teismine tvarka, todėl laikytina, kad pareiškime minimų sandorių teisėtumo ir pagrįstumo kvestionavimas, sandoriams esant galiojantiems ir nenuginčytiems, yra deklaratyvaus pobūdžio ir niekaip nesusijęs su bendrovės (ir) ar jos kreditorių interesų gynimu.

16. Suinteresuotas asmuo pažymi, kad nėra pateikta jokių objektyvių duomenų, pagrindžiančių aplinkybes, susijusias su UAB „Textilite“ 26 352,42 Eur skolos perėmimu. Iš pareiškimo turinio nėra galimybės suprasti, kaip konkrečiai 2023 m. lapkričio 24 d. bendrovė perėmė iš UAB „Textilite“ pareiškime minimą skolą. Su pareiškimu taip pat nėra pateikta jokių skolos ar Bendrovės patirtų nuostolių faktą pagrindžiančių dokumentų. Suinteresuotam asmeniui nežinoma, kaip Bendrovė, tariamai apmokėjusi skolą, tapo UAB „Strongpoint“ skolininke. Taip pat nėra žinoma, kokiu būdu pareiškime minimos 26 352,42 Eur skolos apmokėjimas nulėmė bendrovės tapimą kreditore UAB „Textilite“ bankroto byloje 63 579,48 Eur finansinio reikalavimo apimtyje. Nemokumo administratorė nepateikė duomenų, kas sudarė bendrovės finansinio reikalavimo faktinį pagrindą UAB „Textilite“ bankroto byloje. Suinteresuotam asmeniui yra žinoma, kad UAB „Textilite“ bankroto procese bendrovei, atstovaujamai pareiškėjos, buvo išmokėta 26 650,98 Eur suma, tačiau šią aplinkybę pareiškėja nutyli.

17. Suinteresuotas asmuo taip pat nesutinka ir su teiginiais dėl nesumokėto PVM. Suremontuotas pastatas buvo pastatytas 1982 m., o 2019 m. buvo pradėtas paprastasis pastato remontas. 2020 m. paprastasis remontas buvo baigtas. 2022 m. balandžio 13 d. buvo parengta deklaracija apie statybos užbaigimą. Nekilnojamojo turto registre nurodyta, kad buvo atliktas būtent paprastasis remontas, o ne rekonstrukcija ar kapitalinis remontas. Tai yra esminė aplinkybė, vertinant PVM taikymo pasekmes. Pareiškėja nepaaiškino, kodėl ji teigia, kad buvo atlikta pastato rekonstrukcija, kai buvo atliktas tik tam tikrų pastatų paprastasis remontas. Pareiškėja vartoja formuluotes, kurios neatitinka Statybos techniniame reglamente STR 1.01.08:2002 „Statinio statybos rūšys“ pateiktų pagrindinių principų, pagal kuriuos statybos darbai priskiriami atskiroms statybos rūšims. Bendrovė neprivalėjo pridėti prie nekilnojamojo turto kainos pareiškėjos nurodyto PVM (21 proc.) dydžio. Byloje nesurinkta duomenų apie tai, kad kreditorė VMI būtų pareiškusi bankroto byloje finansinį reikalavimą, susijusį su bendrovės prievolėmis sumokėti atitinkamą PVM sumą. 2023 m. gruodžio 1 d. pirkimo-pardavimo sutartyje nurodyta, kad 2.1 punkte esant galimybei, pirkėjas perims pardavėjo mokestinę nepriemoką, lygią PVM sumai. Byloje nėra duomenų, kad pati pareiškėja kreipėsi į pirkėją dėl PVM nepriemokos perėmimo. Ginčo nekilnojamasis turtas 2023 m. gruodžio 1 d. pirkimo-pardavimo sutartimi buvo parduotas ne už VĮ „Registrų centras“ nurodyto masinio vertinimo vertes, bet už realią rinkos kainą.

18. Suinteresuotas asmuo taip pat nesutinka su teiginiais, susijusiais su 2022 m. birželio 21 d. paskolos sutartimi Nr. 21062022, kurios pagrindu paskola buvo suteikta įmonei „CONCEPT DRINKS B.V.“. Pareiškėja painioja sandorio sudarymą su tam tikros prievolės (ne)įvykdymu. Pats sandoris (paskolos sutartis), remiantis bylos duomenis buvo atlygintinis, bendrovė turimą turtą galimai siekė panaudoti, kad gautų pajamas. Vien teiginiai, kad galbūt nėra atsiskaityta pagal sudarytą sandorį, kurio nėra pagrindo pripažinti nuostolingu, pažeidžiančiu kreditorių teises ir (arba) teisėtus interesus, nesudaro pagrindo vertinti kaip tyčinį bankrotą. Paaiškina, kad gavo iš advokatų profesinės bendrijos „WIDEN Legal“ (buvęs pavadinimas „iLaw“) dokumentus, patvirtinančius, jog advokatų profesinė bendrija 2025 m. liepos 11 d. pareiškėjai raštu pateikė atsakymą į prašymą dėl informacijos pateikimo. Rašte detalizuota, kad teisinės paslaugos bendrovei buvo suteiktos remiantis 2020 m. liepos 8 d. teisinių paslaugų sutartimi. Rašte nurodyta, kad bendrijai nebuvo pateikti jokie duomenys apie galimai esančią permoką / jos dydį. Rašte pasiūlyta, esant poreikiui gauti daugiau informacijos, pateikti tikslius duomenis apie bendrovės buhalterijoje matomą permoką bendrovės naudai, kad bendrija galėtų juos įvertinti ir pateikti papildomus paaiškinimus ir / ar dokumentus. Rašte taip pat paaiškinta, kad teisinės paslaugos buvo teiktos ilgą laikotarpį, todėl paprašyta patikslinti, už kokį laikotarpį prašoma pateikti Bendrovei išrašytos bendrijos sąskaitas. Atsakymas į advokatų profesinės bendrijos „WIDEN Legal“ raštą iš pareiškėjos gautas nebuvo.

19. Nemokumo administratorė pateikė papildomus paaiškinimus, kuriuose nurodo, kad 2023 m. liepos 26 d. vienintelis bendrovės akcininkas BSS Beheer B.V. priėmė sprendimą: 1) inicijuoti bendrovės reorganizavimą padalijimo (atskyrimo) būdu, pritarti bendrovės reorganizavimo sąlygų parengimui ir pavesti bendrovės vadovui parengti reorganizavimo sąlygas, remiantis kuriomis bendrovės dalis bus atskirta ir šiai daliai priskirtų turto, teisių bei pareigų pagrindu bus kuriama nauja bendrovė; 2) nustatyti, kad reorganizavimo sąlygos nebus vertinamos audito įmonės ir nebus rengiama jų vertinimo ataskaita; 3) nustatyti, kad bendrovės akcininkui apie esminius turto, teisių ir prievolių pasikeitimus nuo reorganizavimo sąlygų sudarymo dienos iki akcininko sprendimo dėl bendrovės reorganizavimo dienos neturi būti pranešta; 4) įgalioti bendrovės vadovę A. G. ir ar jos įgaliotus asmenis apie priimtą sprendimą informuoti juridinių asmenų registrą ir kreditorius, pasirašyti visus reorganizavimo procesui reikalingus dokumentus ir įregistruoti juos teisės aktų nustatyta tvarka juridinių asmenų registre, atsiimti įregistruotus dokumentus, atstovauti bendrovę notarų biuruose, ir VĮ Registrų centre ir atlikti visus veiksmus, būtinus bendrovės reorganizavimui, įskaitant bet kokių tam reikalingų dokumentų pasirašymą, pateikimą, ir atsiėmimą. Kaip matyti, vienintelis akcininkas išreiškė savo valią ir tikėjosi, kad vadovė vykdys priimtą sprendimą, laikantis bendrovės įstatų, teisės aktų. Šis vienintelio akcininko sprendimas nesuteikė teisės didinti įstatinį kapitalą, išleisti akcijas, priimti akcininko kompetencijos sprendimus, savarankiškai spręsti dėl esminio turto pardavimo, perleidimo, nes tai akcininko kompetencija yra išimtinė ir nedeleguojama. Vadovė pažeidė CK 2.87 straipsnyje įtvirtintas pareigas veikti sąžiningai, protingai ir juridinio asmens interesais, taip pat viršijo savo kompetenciją (CK 2.82 straipsnis), dėl ko bendrovei buvo padaryta žala, atitinkanti CK 6.249 straipsnio nuostatas, egzistuoja priežastinis ryšys (CK 6.247 straipsnis) ir kaltė (CK 6.248 straipsnis). A. G. pažeidė visuotinio akcininkų susirinkimo kompetenciją dėl įstatinio kapitalo didinimo. Pažymėtina, kad UAB „Textilite“ įstatinio kapitalo didinimas, kai ši įmonė jau turėjo didelių finansinių sunkumų, rodo apie direktorės įgaliojimų viršijimą, priimtus neteisėtus, savavališkus, sprendimus. Bendrovė, UAB „Textilite“ ir UAB „StrongPoint“ 2023 m. lapkričio 24 d. sudarė skolos perkėlimo sutartį, pagal kurią bendrovė įsipareigojo ir apmokėjo UAB „Textilite“ skolą, tuo pagrindu įmonės vadovė padidino įmonės įsiskolinimą visiškai be pagrindo. Tokie vadovės veiksmai apmokant kitos įmonės skolas vertinami kaip netinkami, nerūpestingi, kurie prieštarauja įmonės tikslams ir siekiams. UAB „Textilite“ skola susidarė už teiktas prekes, (teiktas paslaugas) sumoje 63 579,48 Eur. Iš pateiktų dokumentų matosi, kad vadovė ir toliau teikė paslaugas, teikė prekes, tai rodo vadovės veikimą prieš įmonės tikslus.

20. Nemokumo administratorė nurodo, kad 2022 m. birželio 21 d. bendrovė suteikė paskolą užsienio įmonei Concept Drinks B.V. 125 000,00 Eur., o pavedimas įvykdytas tą pačią dieną. Ši įmonė yra visiškai nesusijusi jokiais tikslais su bendrove, kadangi įmones veikla yra didmeninė gėrimų prekyba. Nemokumo administratorė 2024 m. gegužės 27 d. ir 2025 m. gegužės 12 d. siuntė pranešimus dėl skolos apmokėjimo, laiškai grįžo neįteikti. Nustatė, kad šiai įmonei bankroto procedūra užbaigta 2025 m. balandžio 25 d. Kyla abejonių dėl A. G. priimto sprendimo be akcininko pritarimo. Direktorė pažeidė CK 2.87 straipsnį. Vadovė suteikė paskolą be įkeitimo, garantijos, nesiaiškino įmonės finansinės padėties.

21. Nemokumo administratorė dėl advokatų profesinės bendrijos pažymi, kad 2023 m. gruodžio 5 d. buvo sudarytas papildomas susitarimas prie 2023 m. lapkričio 22 d. pinigų deponavimo sutarties, kuria agentas įsipareigojo iki pagrindinės turto pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo dienos disponuoti 140 000 Eur dydžio avansą. 2023 m. gruodžio 6 d. buvo sudarytas susitarimas dėl piniginių prievolių įskaitymo, bendrovė įsipareigojo už paslaugas parduodant nekilnojamąjį turtą sumokėti 2 420,00 Eur (su PVM), bendrovė taip pat yra skolinga 11 654,30 Eur (su PVM) už laikotarpį nuo 2023 m. rugsėjo mėn. iki 2023 m. lapkričio mėn. imtinai. Galiausiai kontora yra pateikusi bendrovei 2023 m. gruodžio 5 d. sąskaitą faktūrą 10 723,63 Eur (su PVM) sumai, todėl bendrovės įsiskolinimas sudaro 24 797,93 Eur (su PVM). Nemokumo administratorė kreipėsi į advokatų profesinę bendriją su prašymu grąžinti permoką bei pateikti atliktų darbų detalizaciją, nes tik sutikrinus sąskaitas ir atliktų darbų detalizacijas bus galima išsiaiškinti kodėl randamas skirtumas (permoka) sumoje 4 867,65 Eur. Advokatų bendrija prašomų dokumentų nepateikė iki šios dienos. Kyla klausimas ar įmonės vadovė teisingai apskaitė advokatų bendrijai priklausomas pinigines lėšas, kodėl nėra atliktų darbų detalizacijos už atliktas paslaugas ir negalima nustatyti ar tokios paslaugos buvo atliktos, bei ar nebuvo.

22. Suinteresuotas asmuo A. G. papildomuose rašytiniuose paaiškinimuose nurodo, kad pateikti duomenys patvirtina, jog iš esmės pelningai veikė tik parduotuvė (duomenys neskelbtini) – būtent šioje parduotuvėje buvo sugeneruota daugiausiai pardavimo pajamų. kai pardavimo pajamos (duomenys neskelbtini) esančioje parduotuvėje (duomenys neskelbtini) sudarė 20 104 EUR. UAB „Textilite“ ūkinę-komercinę veiklą vykdė fizinėse parduotuvėse (duomenys neskelbtini); taip pat ir elektroninėje parduotuvėje adresu (duomenys neskelbtini). Informacija apie UAB „Textilite“ veiklą buvo talpinama socialiniuose tinkluose „Facebook“ ir „Instagram“. UAB „Textilite“ turėjo kūrybos komanda - dizainerę, pirkimo vadybininkę ir konstruktorę. Ši trijų žmonių komanda kūrė naujų produktų kolekcijas, kuriems pirkdavo audinius ir atiduodavo gaminti. Po produkcijos pagaminimo UAB „Textilite“ sandėlio darbuotoja ir apskaitininkė priimdavo ir apskaitydavo pagamintas prekes, taip pat pristatydavo jas po parduotuves. Taigi UAB „Textilite“ buvo suteikta galimybė ir pačiai organizuoti naujų produktų kolekcijas, tačiau su sąlyga, kad prekių gamybą vykdys motininė įmonė, t. y. UAB „Grosso Moda Lithuania“. Nors dukterinei bendrovei buvo perduoti audiniai, pačią gamybą vykdė motininė bendrovė, už tai turėdama gauti atitinkamas lėšas. Verslo logika buvo tokia, kad, nepaisant audinių perdavimo, bendrovė vis vien iš to turėjo gauti komercinę naudą (per gaunamus užsakymus). Nurodytą faktą patvirtina pateikiama UAB „Textilite“ (pirkėjos) ir UAB „Grosso Moda Lithuania“ (pardavėjos) sudaryta 2023 m. liepos 22 d. pirkimo-pardavimo sutartis, kurios 4.5 ir 4.6 punktų nuostatos leidžia daryti išvadą dėl egzistavusio susitarimo, kad UAB „Textilite“ pateiks gamybos užsakymus UAB „Grosso Moda Lithuania“. Nurodyto teisinio santykio pagrindu UAB „Textilite“ bankroto byloje buvo patvirtintas bendrovės finansinis reikalavimas 63 579,48 Eur sumai, bendrovei UAB „Textilite“ bankroto procese buvo išmokėta iš viso 26 650,98 Eur. Buvo perduota transporto priemonė „FORD TRANZIT“, kuri buvo pakankamai senas ir nusidėvėjęs krovininis miktroautobusiukas. Kiek tai susiję su kitu perduotu ilgalaikiu turtu (įvairūs telefonai, kompiuteriai), šis turtas buvo reikalingas perduoti tam, kad UAB „Textilite“ darbuotojai galėtų atlikti darbo funkcijas.

23. Suinteresuotas asmuo dėl paskolos suteikimo pažymi, kad negali prisiminti visų įvykių, įvykusių prieš 3 metus. Sutiko, kad minėta 125 000 Eur suma yra ženkli, tačiau bendrovės apyvartos tam tikrais metais siekė 15 mln. Eur (2022 m.), o užsakymų skaičiai siekdavo ir po 100-150 stambių užsakymų per metus. Nyderlanduose įsteigta bendrovė „CONCEPT DRINKS B.V.“ buvo „Grosso Moda“ įmonių grupės įmonė, su kuria buvo vykdomos ūkinės operacijos. Viena vertus, paskolos tikslas buvo uždirbti iš palūkanų, kita vertus, buvo tikimasi, kad gauta paskolos suma (125 000 Eur) bus investuota į rūbų gamybą, kai visi rūbai bus perkami iš UAB „Grosso Moda Lithuania“. Bankroto byla bendrovei iškelta tik Vilniaus apygardos teismo 2024 m. gegužės 9 d. nutartimi, o tai reiškia, kad nuo aptariamos paskolos sutarties sudarymo iki bankroto bylos bendrovei iškėlimo praėjo beveik dveji metai. Nėra pagrindo teigti, kad 2022 m. birželio 21 d. paskolos sutarties sudarymas padarė įtaką bendrovės nemokumui ir galėtų būti vertinamas kaip JANĮ 70 straipsnio 1 dalyje numatytas tyčinio bankroto pagrindas.

Pareiškimas netekinamas.

24. Pagal JANĮ 70 straipsnio 1 dalį teismas pripažįsta bankrotą tyčiniu, jeigu nustato, kad juridinio asmens nemokumas kilo dėl sąmoningai blogo juridinio asmens valdymo (veikimu ir (ar) neveikimu) ir (ar) juridinio asmens vardu sudarytų sandorių, kai tapo žinoma ar turėjo būti žinoma, kad jų sudarymas pažeidžia kreditorių teises ir (arba) teisėtus interesus

25. JANĮ 70 straipsnio 2 dalyje numato, kad teismas, priimdamas nutartį dėl bankroto pripažinimo tyčiniu, be kita ko, gali atsižvelgti į šiuos požymius: 1) buvo sudaryti nuostolingi ar ekonomiškai nenaudingi juridiniam asmeniui sandoriai, įskaitant ir sandorius, susijusius su akcijų ar kito finansinio turto pirkimu, pardavimu ir (arba) perdavimu, ar priimti kiti nuostolingi ar ekonomiškai nenaudingi juridiniam asmeniui sprendimai; 2) turtas buvo parduotas mažesne negu rinkos kaina, turtas perleistas neatlygintinai, atsiskaitymas už turtą atidėtas juridiniam asmeniui ekonomiškai nenaudingam laikotarpiui ar su juridiniu asmeniu atsiskaityta veiklos nevykdančių juridinių asmenų ir (arba) juridinių asmenų, nepateikusių Juridinių asmenų registro tvarkytojui finansinių ataskaitų rinkinių, akcijomis; 3) kreditorių galimybės nukreipti išieškojimą į juridinio asmens skolininko turtą buvo apribotos arba panaikintos, nes juridinio asmens atsiskaitymai iki bankroto bylos iškėlimo buvo vykdomi pažeidžiant CK 6.930¹ straipsnyje nustatytą atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą; 4) juridinio asmens buhalterinė apskaita buvo tvarkoma apgaulingai ar aplaidžiai, Juridinių asmenų registro tvarkytojui nepateikti ar pateikti neteisingi finansinių ataskaitų rinkiniai ir (arba) mokesčių administratoriaus patikrinimo akte nustatytas mokesčių mokėjimo vengimas; 5) veikla ir (ar) turtas buvo perkelti į kitą juridinį asmenį, kai finansiniai įsipareigojimai ar jų dalis liko veiklą ir (ar) turtą perdavusiame juridiniame asmenyje.

26. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje aiškinant minėtas įstatymo nuostatas yra nurodyta, kad JANĮ 70 straipsnio 2 dalyje numatyti požymiai taikytini tik esant bent vienai privalomai JANĮ 70 straipsnio 1 dalyje nustatytai sąlygai. Vadinasi, vien JANĮ 70 straipsnio 2 dalyje numatytų požymių nustatymas nėra pakankamas tyčiniam bankrotui konstatuoti, jeigu nėra pagrindo manyti, kad juridinio asmens nemokumas kilo dėl sąmoningo blogo jo valdymo ir (ar) juridinio asmens vardu sudarytų sandorių, pažeidžiančių kreditorių teises ir (ar) teisėtus interesus (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. spalio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTItMTUxMS00NTAvMjAyMA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e2-1511-450/2020')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e2-1511-450/2020">e2-1511-450/2020</a>; Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. spalio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTItMTQ2MS0yNDEvMjAyMA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e2-1461-241/2020')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e2-1461-241/2020">e2-1461-241/2020</a>).

27. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad jei nėra priežastinio ryšio tarp sąmoningo blogo įmonės valdymo ir įmonės nemokumo arba ryšio tarp sąmoningo blogo įmonės valdymo ir nemokios įmonės padėties esminio pabloginimo, atskiri tyčinio bankroto nustatymo požymiai (įtvirtinti kasacinio teismo praktikoje ir ĮBĮ 20 straipsnio 2, 3 dalyse) gali būti įvertinti, naudojant kitas teisės priemones (neteisėtų sandorių pripažinimą negaliojančiais, civilinę atsakomybę, baudžiamąją atsakomybę ir kt.), bet neturi lemti konstatavimo, kad įmonė privesta prie bankroto tyčia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTctMTE1LTkxNS8yMDE3" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-7-115-915/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-7-115-915/2017">e3K-7-115-915/2017</a>).

28. Nagrinėjamu atveju nemokumo administratorė prašo pripažinti bendrovės bankrotą tyčiniu JANĮ 70 straipsnio 1 dalies bei 2 dalies 1, 2 ir 5 punktų pagrindu, t. y. dėl to, kad: 1) buvo sudaromi bendrovei ekonomiškai nenaudingi nuostolingi sandoriai ar ekonomiškai nenaudingi bendrijai sprendimai; 2) bendrovės turtas buvo parduotas mažesne negu rinkos kaina; 3) bendrovės veikla ir (ar) turtas buvo perkelti į kitą juridinį asmenį, kai finansiniai įsipareigojimai ar jų dalis liko veiklą ir (ar) turtą perdavusiame juridiniame asmenyje.

Dėl bendrovės nemokumo momento nustatymo

29. Pripažįstant bankrotą tyčiniu, ypač svarbus įmonės nemokumo momento nustatymas, nes tik nustačius tokį faktą, galima analizuoti buvusio bendrovės vadovo veiksmus ir nustatyti priežastinio ryšio tarp šių veiksmų ir įmonės nemokumo arba ryšio tarp įmonės nemokumo ir jos būklės pabloginimo (ne)egzistavimą, taip pat tuo remiantis padaryti pagrįstas išvadas, ar įmonės bankrotas gali būti pripažintas tyčiniu (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/Mi03MzYtNzk4LzIwMTg=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2-736-798/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2-736-798/2018">2-736-798/2018</a>).

30. Nustatyta, kad bankroto byla bendrovei iškelta Vilniaus apygardos teismo 2024 m. gegužės 9 d. nutartimi, kuri įsiteisėjo 2024 m. gegužės 18 d. Pareiškimą dėl bankroto bylos bendrovei iškėlimo pateikė bendrovės vadovė A. G.. Bendrovė įkurta 2000 m. vasario 11 d. Bendrovės vadovė nuo 2020 m. sausio 9 d. (įgaliojimų pradžios data 2019 m. sausio 9 d.) buvo suinteresuotas asmuo A. G..

31. Vilniaus apygardos teismo 2024 m. gegužės 9 d. nutartyje, kuria iškelta bankroto byla bendrovei, teismas nustatė, kad pareiškėja teismui pateikė bendrovės finansinės atskaitomybės duomenis (balansą ir pelno (nuostolių) ataskaitą) už 2023 m. laikotarpį. Iš pateikto bendrovės 2023 m. balanso nustatė, kad bendrovė 2023 m. turto turėjo 2 141 489 Eur sumai, kurį sudarė 1 444 505 Eur trumpalaikis turtas (didžiąją dalį trumpalaikio turto (1 231 461 Eur) sudarė per vienerius metus gautinos sumos); įmonės ilgalaikis turtas sudarė 696 983 Eur; mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudarė 1 121 999 Eur sumą. Iš 2023 m. pelno (nuostolių) ataskaitos nustatė, kad bendrovė 2023 m. patyrė 2 864 450 Eur nuostolį. Taip pat pareiškėja pateikė tarpinius 2024 m. finansinės atskaitomybės dokumentus (už laikotarpį nuo 2024 m. sausio 1 d. iki 2024 m. vasario 29 d.). Iš tarpinio 2024 m. įmonės balanso duomenų teismas nustatė, kad įmonė turto turėjo 1 527 981 Eur sumai, kurį sudarė 830 997 Eur trumpalaikis turtas (didžiąją dalį trumpalaikio turto (704 623 Eur) sudarė per vienerius metus gautinos sumos); įmonės ilgalaikis turtas sudarė 696 983 Eur; mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudarė 679 290 Eur sumą. Iš 2024 m. pelno (nuostolių) ataskaitos duomenų nustatė, kad bendrovė per laikotarpį nuo 2024 m. sausio 1 d. iki 2024 m. vasario 29 d. patyrė 170 799 Eur nuostolį. Teismas sprendė, kad nors iš finansinės atskaitomybės dokumentų duomenų matyti, jog 2023 m. ir 2024 m. (laikotarpis nuo 2024 m. sausio 1 d. iki vasario 29 d.) bendrovės turimi įsipareigojimai neviršijo balanse įrašyto turto vertės, tačiau atkreipė dėmesį, kad didžiąją dalį turimo turto sudaro trumpalaikis turtas, kurio didžiąją dalį sudarė per vienerius metus gautinos sumos. Be to, tiek iš 2023 m. pelno (nuostolių) ataskaitos, tiek 2024 m. tarpinės pelno (nuostolių) ataskaitos duomenų nustatyta, kad įmonė pastaruosius metus veikė nuostolingai. Taigi matyti, kad teismas, spręsdamas dėl bendrovės nemokumo, iš esmės vertino 2023-2024 m. finansinius bendrovės duomenis, tačiau esminiai kriterijai, kuriuos įvertino teismas, yra tai, jog bendrovė 2023-2024 m. veikė nuostolingai, o didžiąją dalį turto sudarė trumpalaikis turtas, kuris nėra vertinamas kaip likvidus. Įvertinus nemokumo administratoriaus motyvus, matyti, kad jis akcentuoja aplinkybę, jog bendrovės sunki finansinė padėtis buvo jau nuo 2020 m.

32. Iš suinteresuoto asmens A. G. pateiktų bendrovės finansinių duomenų, matyti, kad 2019 m. bendrovės ilgalaikis turtas siekė 1 378 818 Eur (nematerialus turtas, t. y. programinė įranga, koncensijos, patentai, licencijos ir kt. (129 438 Eur), materialusis turtas, t. y. pastatai ir statiniai, mašinos ir įranga, transporto priemonės ir kt. (1 249 158 Eur), finansinis turtas, t. y. įmonių grupės įmonių akcijos (222). Trumpalaikis turtas sudarė 5 484 164 Eur (atsargos (3 511 968 Eur), per vienerius metus gautinos sumos (1 790 542 Eur), pinigai ir jų ekvivalentai (181 654 Eur)). Viso turto vertė – 7 065 024 Eur. Mokėtinos sumos ir įsipareigojimai per vienerius metus siekė 2 284 071 Eur, o po vienerių metų – 177 889 Eur. Bendra finansinių įsipareigojimų suma sudarė 2 461 960 Eur. Tais pačiais metais bendrovė generavo 132 692 Eur pelną.

33. 2020 m. bendrovės ilgalaikis turtas siekė 1 415 254 Eur (nematerialus turtas, t. y. programinė įranga, koncensijos, patentai, licencijos ir kt. (206 347 Eur), materialusis turtas, t. y. pastatai ir statiniai, mašinos ir įranga, transporto priemonės ir kt. (1 190 899 Eur), finansinis turtas, t. y. įmonių grupės įmonių akcijos (222). Trumpalaikis turtas sudarė 3 910 255 Eur (atsargos (2 142 043 Eur), per vienerius metus gautinos sumos (1 640 424 Eur), pinigai ir jų ekvivalentai (127 788 Eur)). Viso turto vertė – 5 424 746 Eur. Mokėtinos sumos ir įsipareigojimai per vienerius metus siekė 701 414 Eur, o po vienerių metų – 69 027 Eur. Bendra finansinių įsipareigojimų suma sudarė 770 441 Eur. Tais pačiais metais bendrovė generavo 63 702 Eur pelną.

34. 2021 m. bendrovės ilgalaikis turtas siekė 1 444 518 Eur (nematerialus turtas, t. y. programinė įranga, koncensijos, patentai, licencijos ir kt. (246 913 Eur), materialusis turtas, t. y. pastatai ir statiniai, mašinos ir įranga, transporto priemonės ir kt. (1 197 383 Eur), finansinis turtas, t. y. įmonių grupės įmonių akcijos (222). Trumpalaikis turtas sudarė 3 187 546 Eur (atsargos (1 312 184 Eur), per vienerius metus gautinos sumos (1 542 470 Eur), pinigai ir jų ekvivalentai (332 892 Eur)). Viso turto vertė – 4 763 841 Eur. Mokėtinos sumos ir įsipareigojimai per vienerius metus siekė 930 369 Eur, o po vienerių metų – 27 818 Eur. Bendra finansinių įsipareigojimų suma sudarė 958 187 Eur. Tais pačiais metais bendrovė generavo 142 570 Eur pelną.

35. 2022 m. bendrovės ilgalaikis turtas siekė 1 573 791 Eur (nematerialus turtas, t. y. programinė įranga, koncensijos, patentai, licencijos ir kt. (244 476 Eur), materialusis turtas, t. y. pastatai ir statiniai, mašinos ir įranga, transporto priemonės ir kt. (1 329 093 Eur), finansinis turtas, t. y. įmonių grupės įmonių akcijos (222). Trumpalaikis turtas sudarė 5 386 509 Eur (atsargos (4 920 506 Eur), per vienerius metus gautinos sumos (215 739 Eur), pinigai ir jų ekvivalentai (250 264 Eur)). Viso turto vertė – 7 095 508 Eur. Mokėtinos sumos ir įsipareigojimai per vienerius metus siekė 3 040 253 Eur, o po vienerių metų – 69 032 Eur. Bendra finansinių įsipareigojimų suma sudarė 3 109 285 Eur. Tais pačiais metais bendrovė generavo 99 485 Eur pelną.

36. Įvertinus visus turimus duomenis, matyti, kad esminiai finansiniai pokyčiai bendrovės veikloje įvyko 2023 m. 2019-2022 m. bendrovė generavo pelną, kuris svyravo nuo 63 702 Eur iki 142 570 Eur, tačiau 2023 m. įvyko staigus nuosmukis, kadangi bendrovės nuostolis siekė net 2 864 450 Eur. Kardinalus pokytis matomas ir bendrovės turto masėje, kadangi tais pačiais metais turtas sumažėjo iki 2 141 489 Eur, nors 2019-2022 m. svyravo nuo 4 763 841 Eur iki 7 095 508 Eur. Ilgalaikis turtas, palyginus su 2022 m., sumažėjo daugiau kaip perpus (nuo 1 573 791 Eur iki 696 983 Eur), o trumpalaikis keliais kartais (nuo 5 386 509 Eur iki 1 444 505 Eur). Atsižvelgus į 2024 m. duomenis už sausio ir vasario mėn., matyti, jog bendrovės ilgalaikis turtas išliko toks pats, o trumpalaikis sumažėjo beveik per pusę (nuo 1 444 505 Eur iki 830 997 Eur). Bendrovės mokėtinos sumos jau per pirmuosius 2024 m. mėnesius siekė 633 069 Eur, o nuostoliai 170 799 Eur.

37. Siekiant įvertinti esminį finansinių rodiklių pokytį 2023 m., teismas sugretina 2022 m. ir 2023 m. pelno / nuostolių ataskaitos duomenis. 2022 m. bendrovės pardavimo pajamos sudarė 15 112 149 Eur, o pardavimo savikaina – 12 750 683 Eur, todėl bendrasis pelnas sudarė 2 361 466 Eur. 2023 m. pardavimo pajamos siekė 10 200 107 Eur, paradavimo savikaina – 10 387 786 Eur, todėl nuostolis – 187 679 Eur. Buvo sumažinta pardavimo savikaina, tačiau dėl sumažėjusių pardavimo pajamų beveik 5 mln. Eur, bendrųjų nuostolių išvengti nepavyko. Nors veiklos sąnaudos skiriasi nežymiai (2022 m. – 2 263 240 Eur, o 2023 m. – 2 046 372 Eur), tačiau įvertinus minėtą bendrąjį nuostolį, tipinis nuostolis sudarė jau 2 234 051 Eur. Vertinant rodiklį „kita veikla“ matyti, jog sąnaudos sudarė 2 399 764 Eur, pajamos 1 798 316 Eur, todėl kitos veiklos rodiklis sudarė neigiamą 601 447 Eur sumą. 2022 m. sąnaudos siekė 850 280 Eur, o pajamos 911 730 Eur. Taigi esmingai išaugo sąnaudų suma. Galiausiai įvertinus finansinę ir investicinę veiklą (-28 952 Eur), matyti, jog įpr. veiklos nuostoliai sudarė 2 864 450 Eur (mokesčiai neatskaičiuoti). Bendruoju požiūriu, matyti, jog esminis nuostolis įvyko dėl to, jog gaunamos pardavimo pajamos nepadengė pardavimo savikainos bei neigiami kitos veiklos rezultatai. 2023 m. bendrovės ilgalaikis turtas, kaip minėta, siekė 696 983 Eur, iš kurių net 400 000 Eur suma buvo priskirta investicijoms į dukterines įmones, o nesusijusioms įmones suteikta 125 000 Eur paskola, t. y. bendrovė nedisponavo visu turimu finansiniu turtu, o turėjo tik materialų turtą ir nematerialų turtą (167 489 Eur + 4 495 Eur), trumpalaikio turto, kuris sudarė 1 444 505 Eur esminę dalį, t. y. 1 231 461 Eur sudarė pirkėjų įsiskolinimai, dukterinių įmonių skolos, o pačios atsargos vos 203 467 Eur, pagaminta produkcija 15 863 Eur, spręstina, jog jau 2023 m. bendrovė negalėjo įvykdyti 1 075 778 Eur per vienerius metus mokėtinų įsipareigojimų. Neturint konkrečių 12 mėn. duomenų, kuomet įvyko esminiai bendrovės finansiniai pokyčiai 2023 m., spręstina, kad yra pagrindas bendrovės nemokumą susieti su 2023 m. gruodžio mėn. (JANĮ 2 straipsnio 7 punktas).

Dėl JANĮ 70 straipsnio 2 dalies 1 punkto taikymo

38. JANĮ 70 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatyta, kad bankrotas gali būti pripažintas tyčiniu jei buvo sudaryti nuostolingi ar ekonomiškai nenaudingi juridiniam asmeniui sandoriai, įskaitant ir sandorius, susijusius su akcijų ar kito finansinio turto pirkimu, pardavimu ir (arba) perdavimu, ar priimti kiti nuostolingi ar ekonomiškai nenaudingi juridiniam asmeniui sprendimai.

39. Kasacinis teismas, formuodamas teismų praktiką tyčinio bankroto bylose, yra nurodęs, kad, aiškinantis, ar įmonė prie bankroto nebuvo privesta tyčia, reikia visų bylos aplinkybių kontekste nustatyti, ar bankrutuojančios įmonės sudarytais sandoriais bei kitokia šios įmonės veikla buvo nuosekliai ir kryptingai siekiama įmonės nemokumo, o nustačius aplinkybę, jog įmonė faktiškai buvo nemoki, patikrinti, ar tolesnė tokios įmonės veikla nebuvo nukreipta dar labiau pabloginti įmonės turtinę padėtį. Tam, kad būtų galima konstatuoti įmonės tyčinį bankrotą, nėra būtina nustatyti vien tik konkretų veiksmą ar sandorį, lėmusį įmonės bankrotą, bet reikia įvertinti aplinkybių, susijusių su įmonės valdymo organų veiklos atitiktimi teisės aktų reikalavimams, sudarytų sandorių ekonominiu naudingumu ir jų įtaka įmonės mokumui, taip pat kitų aplinkybių, nulėmusių įmonės nemokumą, įmonės valdymo ir veiklos organizavimo reikalavimų kontekste visumą. Kaip tyčinio įmonės bankroto požymiai taip pat gali būti vertinami tokie atvejai, kai sudaromi sandoriai, kurių vykdymas reiškia nepagrįstai didelę finansinę naštą įmonei, atliekami veiksmai, kuriais siekiama sužlugdyti įmonę ir perkelti jos veiklą į kitą tų pačių ar susijusių asmenų naujai įsteigtą įmonę. Taip bankroto bylą nagrinėjantis teismas gali pripažinti įmonės bankrotą tyčiniu, jeigu nustato požymius, kurie rodytų, kad įmonė prie bankroto buvo privesta tyčia, t. y. jog bankrotą nulėmė ne verslo nesėkmė, o tyčiniai įmonės valdymo organų veiksmai, siekiant išvengti įsipareigojimų kreditoriams vykdymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-525/2016; 2017 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy00MC0yMTkvMjAxNw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-40-219/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-40-219/2017">3K-3-40-219/2017</a>; 2019 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtMTAyLTIxOS8yMDE5" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-102-219/2019')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-102-219/2019">e3K-3-102-219/2019</a>).

40. Prašymą šioje dalyje nemokumo administratorė grindžia tuo, kad bendrovės vadovė sudarė šiuos bendrovei ekonomiškai nenaudingus sandorius: 1) bendrovės ir UAB „Textilite“ 2023 m. liepos 21 d. pirkimo-pardavimo sutartis bei 2023 m. liepos 26 d. PVM sąskaita faktūra Nr. LT230583 482 790 Eur sumai; 2) 2023 m. lapkričio 24 d. atliktas 26 352,42 Eur UAB „Textilite“ skolos UAB „Strongpoint“ perėmimas; 3) 2022 m. birželio 21 d. paskolos sutartis, kuria bendrovė įmonei CONCEPT DRINKS B.V., CONCEPT DRINKS B.V. suteikė 125 000 Eur paskolą; 4) 2023 m. gruodžio 6 d. bendrovės ir Advokatų profesinės bendrijos „ILAW“ susitarimas dėl piniginių prievolių įskaitymo ir permoka už teisines paslaugas. Teismas toliau pasisako dėl kiekvieno iš sandorių individualiai.

Dėl sandorių, susijusių su UAB „Textilite“ įstatinio kapitalo padidinimu

41. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad 2023 m. liepos 21 d. buvo priimtas vienintelės UAB „Textilite“ akcininkės UAB „Grosso Moda Lithuania“ (bendrovės) sprendimas dėl bendrovės įstatinio kapitalo didinimo, naujos įstatų redakcijos patvirtinimo ir įgaliojimų suteikimo. Nuspręsta padidinti įstatinį kapitalą nuo 1 000 Eur iki 400 000 Eur, išleidžiant 39 900 vnt. naujų paprastųjų nematerialiųjų vardinių bendrovės akcijų, kurios vienos nominali vertė – 10 Eur. 2023 m. liepos 21 d. bendrovė ir UAB „Textilite“ sudarė pirkimo-pardavimo sutartį, pagal kurią bendrovė UAB „Textilite“ pardavė prekių už 399 000 Eur (482 790 Eur su PVM). 2023 m. liepos 26 d. bendrovė išrašė PVM sąskaitą faktūrą UAB „Textilite“ 399 000 Eur sumai (482 790 Eur su PVM), iš kurios matyti, jog buvo parduotos prekės, audiniai, ilgalaikis turtas ir krovininis automobilis. 2023 m. liepos 26 d. buvo pasirašyta akcijų sutartis tarp UAB „Textilite“ ir bendrovės, kuria sutarta, jog UAB „Textilite“ įsipareigojo pateikti akcijas pasirašančiam asmeniui (bendrovei), o akcijas pasirašantis asmuo įsipareigojo apmokėti visą akcijų emisijos kainą. Sutarta, kad emisijos kaina apmokama įskaitant priešpriešinius vienarūšius reikalavimus. 2023 m. liepos 26 d. tarp bendrovės ir UAB „Textilite“ buvo sudarytas įskaitymo susitarimas, kuriuo šalys, atsižvelgdamos į 2023 m. liepos 21 d. pirkimo-pardavimo sutartį, 2023 m. liepos 26 d. akcijų pasirašymo sutartį, įskaitė viena kitos vienarūšius (piniginius) priešpriešinius reikalavimus. Nemokumo administratorė laikosi pozicijos, kad bendrovės vadovė nepagrįstai, viršydama įgaliojimus, kitai bendrovei perdavė bendrovės turtą, taip sumažindama bendrovės turto vertę jai turint finansinių sunkumų.

42. Teismas, atsižvelgęs į byloje esančią medžiagą bei pareiškėjos, suinteresuoto asmens motyvus, visų pirma pažymi, kad pareiškėjos nurodyti motyvai yra nenuoseklūs bei stokoja tiek lingvistinio, tiek ir teisinio aiškumo. Kaip nurodyta ir 2026 m. kovo 12 d. nutartyje, nemokumo administratorė nenurodė, kokie konkretūs teisės aktai, bendrovės įstatai ir kt. buvo pažeisti, dėl ko A. G. negalėjo atstovauti bendrovės priimant sprendimus dėl UAB „Textilite“ įstatinio kapitalo padidinimo. Nors nemokumo administratorė akcentuoja A. G. įgaliojimų viršijimą atliekant kapitalo padidinimo veiksmus nesant akcininkų susirinkimo pritarimo ir atitinkamai pateikė teismui 2023 m. liepos 26 d. bendrovės vienintelio akcininko (BSS Beheer B.V.) sprendimą, teismas akcentuoja, kad pastarasis sprendimas yra susijęs būtent su pačios bendrovės veikla, o ne su UAB „Textilite“, t. y. nemokumo administratorė papildomais paaiškinimais jau įrodinėja vadovės negalėjimą padidinti pačios bendrovės įstatinio kapitalo, nors jokių aplinkybių dėl bendrovės įstatinio kapitalo padidinimo ar jo nepagrįstumo nenurodo. Spręstina, kad šie pareiškėjos motyvai yra nesusiję su ginčo dalyku bei parodo nemokumo administratorės aiškios pozicijos neturėjimą šiuo klausimu. Kita vertus, pačios UAB „Textilite“ valdymas, jos veiklos vystymui priimami sprendimai taip pat nėra šios bylos dalykas, išskyrus kiek jie susiję su galimu bendrovės tyčiniu bankrotu perleidžiant bendrovės turtą. Vienintelis nagrinėtinas šios bylos aspektas, susijęs su UAB „Textilite“ įstatinio kapitalo didinimo aplinkybėmis ir nemokumo administratorės motyvais, yra 2023 m. liepos 21 d. bendrovės ir UAB „Textilite“ pirkimo-pardavimo sutartis ir jos pagrindu išrašyta 2023 m. liepos 26 d. PVM sąskaitą faktūrą UAB „Textilite“ 399 000 Eur sumai (482 790 Eur su PVM).

43. Suinteresuotas asmuo paaiškino, kad 2023 m. liepos 21 d. pirkimo-pardavimo sutartimi UAB „Textilite“ buvo parduotas bendrovės nelikvidus turtas, kadangi bendrovė užsiėmė tik didmenine prekyba, todėl buvo nutarta įsteigti atskirą bendrovę, t. y. UAB „Textilite“ su tikslu vykdyti mažmeninę prekybą. Nors teismas 2026 m. kovo 12 d. nutartimi įpareigojo nemokumo administratorę konkretizuoti 2023 m. liepos 26 d. PVM sąskaitoje faktūroje nurodytas specifikacijas (nutartyje klaidingai nurodytas sąskaitos mėnuo, tačiau įvertinus kontekstą, spręstina, jog įpareigojimas buvo aiškus), nemokumo administratorė bendrovės perduoto turto, ypatingai ilgalaikio, nekonkretizavo. Suinteresuotas asmuo paaiškino, kad be audinių ir senų kolekcijų produkcijos, buvo perduotas automobilis ir įranga UAB „Textilite“ veiklos vystymui. Suinteresuoto asmens teismui pateikta viešoje erdvėje esanti informacija (pavyzdžiui, 2024 m. sausio 3 d. internetinėje svetainėje www.lrt.lt publikuotas straipsnis), UAB „Textilite“ bankroto proceso informacija, patvirtina faktą apie realiai vykdytą drabužių prekybos veiklą.

44. Siekiant įvertinti, ar bendrovės turto už 399 900 Eur perleidimas dukterinei bendrovei galėjo daryti esminę įtaką bendrovės finansinei padėčiai, pakartotinai nurodytina, kad esminiai finansiniai pokyčiai bendrovės veikloje įvyko 2023 m. 2019-2022 m. bendrovės grynasis pelnas svyravo 63 702 Eur iki 142 570 Eur, tačiau 2023 m. įvyko staigus nuosmukis, kadangi bendrovės nuostolis siekė net 2 864 450 Eur. Kardinaliai sumažėjo ir bendrovės turto masė, kadangi 2023 m. turtas sumažėjo iki 2 141 489 Eur, nors 2019-2022 m. svyravo nuo 4 763 841 Eur iki 7 095 508 Eur. Ilgalaikis turtas, palyginus su 2022 m., sumažėjo daugiau kaip perpus (nuo 1 573 791 Eur iki 696 983 Eur), o trumpalaikis keliais kartais (nuo 5 386 509 Eur iki 1 444 505 Eur). Taigi, aritmetine prasme įvertinus perduoto turto vertę lygiagrečiai atsižvelgiant į bendrovės turto pokyčius 2022-2023 m., turimų duomenų kontekste nėra pagrindo spręsti, jog būtent nemokumo administratorės kvestionuojamos aplinkybės, susijusios su UAB „Textilite“ įstatinio kapitalo didinimu, lėmė bendrovės finansinės būklės blogėjimą ir buvo sukeltos tyčiniais bendrovės vadovės veiksmais turint tikslą priversti bendrovę prie bankroto. Šiame kontekste teismas pažymi, kad verslo nesėkmė, savaime negali būti vertinama ar kvalifikuojama kaip tyčinis bankrotas, nes įmonės veiklos esmė yra rizika, o klaidingi verslo sprendimai savaime nesudaro pagrindo konstatuoti tyčinio nemokumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy01OTcvMjAxMw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-597/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-597/2013">3K-3-597/2013</a>). Taip pat pažymėtina, kad nors nemokumo administratorė nurodo, kad turto perleidimo momentu UAB „Textilite“ jau buvo sunki finansinė padėtis, tačiau bylos duomenys patvirtina, kad pastaroji bendrovė buvo tik įregistruota 2023 m. birželio 29 d., todėl tokie nemokumo administratorės argumentai vertinami kaip neįrodyti.

45. Verslo nesėkmė ar rizikingi sprendimai savaime negali būti tapatinami su sąmoningais veiksmais prieš kreditorius; tyčinio bankroto institutui taikytinas aukštesnis kaltės standartas – būtina nustatyti ne tik vadovo aplaidumą ar netinkamą sprendimą, bet ir jo tiesioginį ketinimą pakenkti kreditoriams arba sąmoningą abejingumą įmonės nemokumo pasekmėms (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy01OTcvMjAxMw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-597/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-597/2013">3K-3-597/2013</a>; 2017 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTctMTE1LTkxNS8yMDE3" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-7-115-915/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-7-115-915/2017">e3K-7-115-915/2017</a>; 2019 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zNDgtMjE5LzIwMTk=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-348-219/2019')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-348-219/2019">3K-3-348-219/2019</a>). Vien netinkamas ar rizikingas įmonės valdymas negali būti laikomas sąmoningai blogu valdymu, jei nėra įrodymų, kad vadovas suvokė savo veiksmų žalą kreditoriams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTctMTE1LTkxNS8yMDE3" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-7-115-915/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-7-115-915/2017">e3K-7-115-915/2017</a>).

46. Teismas taip pat atkreipia pareiškėjos dėmesį, kad šios bylos nagrinėjimo dalykas yra galimas bendrovės tyčinis bankrotas, sukeltas bendrovės vadovės tyčiniais veiksmais ar neveikimu. Nemokumo administratorė nėra pareiškusi prašymo priteisti konkretaus dydžio žalą, todėl žalos (ne)buvimo klausimas, jos dydis nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas ir motyvai, susiję su CK 6.245-6.249 straipsnių nuostatų taikymu, nevertinami.

47. Pasisakant dėl pareigos veikti sąžiningai pažeidimo, teismas pažymi, kad vadovas atsako ne dėl bet kokio jam priskirtų pareigų pažeidimo, tačiau padaryto tik dėl jo didelės kaltės, t. y. dėl tyčios siekiant pažeisti kreditorių interesus ar dėl didelio neatsargumo, pasireiškiančio aiškiu ir nepateisinamu aplaidumu vykdant savo pareigas. Paprastas vadovo neatsargumas, susijęs su įmonės ūkinės komercinės veiklos rizika, neturėtų būti pagrindas atsirasti įmonės vadovo civilinei atsakomybei pagal CK 6.263 straipsnį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xOS8yMDEy" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-19/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-19/2012">3K-3-19/2012</a>; 2014 m. gegužės 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yODMvMjAxNA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-283/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-283/2014">3K-3-283/2014</a>; 2020 m. rugsėjo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtMjMyLTcwMS8yMDIw" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-232-701/2020')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-232-701/2020">e3K-3-232-701/2020</a>, 38 punktas; 2021 m. spalio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtMjQzLTk0My8yMDIx" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-243-943/2021')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-243-943/2021">e3K-3-243-943/2021</a>, 46 punktas).

Dėl bendrovės 2023 m. lapkričio 24 d. atlikto 26 352,42 Eur UAB „Textilite“ skolos UAB „Strongpoint“ perėmimo

48. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad 2023 m. lapkričio 24 d. tarp UAB „Textilite“, bendrovės ir UAB „Strongpoint“ buvo sudaryta skolos perkėlimo sutartis, pagal kurią bendrovė perėmė UAB „Textilite“ 22 339,94 Eur skolą. Tai reiškia, kad bendrovė jai sunkiais finansiniais metais savo finansinius įsipareigojimus padidino nurodyta suma.

49. Įvertinus aplinkybę, kad 2023 metai bendrovės veikloje buvo kertiniai, t. y. kardinaliai sumažėjo bendrovės turimas turtas, gaunamos pajamos, išties keltinas klausimas dėl sudaryto sandorio pagrįstumo bendrovės finansinės naudos požiūriu. Pati bendrovės vadovė skolos perėmimo pagrįstumo nepaaiškino ir to priežasčių nenurodė. Kita vertus, bendrovės finansiniai įsipareigojimai 2022 m. siekė per vienerius metus 3 040 253 Eur, o 2023 m. – 1 075 778 Eur sumą, t. y. kertiniais bendrovės finansiniais metais jos finansiniai įsipareigojimai, mokėtini per vienerius metus, sumažėjo apie 3 kartus. Nors lygiagrečiai sumažėjo ir bendrovės turimo turto masė, šalia to būtų galima kelti klausimą dėl paties sandorio pagrįstumo, tačiau aritmetiniu požiūriu bylos dalyko kontekste nėra pagrindo išvadai, jog 22 339,94 Eur finansinės skolos perėmimas galėjo turėti esminę įtaką bendrovės nemokumui. Tuo pačiu teismas pažymi, kad nemokumo administratorė taip pat ir nepagrindė argumento, kad toks A. G. veikimas (neveikimas) vedė prie įmonės bankroto, bei iškėlus bankroto bylą UAB „Textilite“, bendrovė tapo kreditore 63 579,48 Eur, t. y. nemokumo administratorė nepaaiškino savo motyvų dviprasmiškumo.

Dėl paskolos „CONCEPT DRINKS B.V.“ suteikimo

50. Nustatyta, kad 2022 m. birželio 21 d. bendrovė suteikė 125 000 Eur dydžio paskolą užsienio bendrovei Concept Drinks B.V. Paskola turėjo būti grąžinta iki 2025 m. birželio 30 d. (147 500 Eur su palūkanomis). Lėšos pervestos bankiniu pavedimu.

51. Ginčo, kad paskolos gavėja nėra susijusi su bendrove, byloje nėra, kadangi pačiame finansiniame bendrovės 2023 m. balanse yra pažymėta, jog 125 000 Eur dydžio paskola yra suteikta su bendrove nesusijusiai įmonei. Vis dėlto, paskola buvo suteikta 2022 m., t. y. tuomet, kai bendrovės ilgalaikis turtas siekė 1 573 791 Eur, trumpalaikis turtas sudarė 5 386 509 Eur (viso turto vertė siekė 7 095 508 Eur), mokėtinos sumos ir įsipareigojimai per vienerius metus siekė 3 040 253 Eur, pardavimo pajamos siekė 15 112 149 Eur, grynasis pelnas sudarė 99 485 Eur. Įvertinus 2022 m. finansinio balanso duomenis, iš kurių matyti, kad bendrovės piniginė lėšos siekė 250 264 Eur, nėra aiškus 125 000 Eur finansinės paskolos suteikimo kitai, su bendrove nesusijusiai įmonei, pagrįstumas. Kita vertus, įvertinus bendrovės finansinius rodiklius paskolos suteikimo momentu, į tai, jog nemokumo administratorė nenurodo jokių kitų motyvų išskyrus abejones, nėra pagrindo išvadai, kad aptariamas sandoris savaime įrodo bendrovės vadovės tyčinius veiksmus, kuriais būtų siekta bendrovę privesti prie bankroto tyčia ar ženkliai sumažinti turimą įmonės turtą. Nors nemokumo administratorė pateikė raštus, kuriais kreipėsi į skolininkę dėl skolos bendrovei grąžinimo, tačiau byloje nėra duomenų, patvirtinančių skolininkės bankroto faktą ir tai, jog nebėra aplinkybių atlikti skolos išieškojimo veiksmus. Tuo atveju, jei išties skolininkei buvo iškelta bankroto byla, nemokumo administratorė nenurodė, kada ji sužinojo apie skolininkės bankroto bylos iškėlimo faktą, nepaaiškino, ar bendrovė buvo įtraukta į kreditorių sąrašą, ar iki bankroto bylos iškėlimo buvo grąžinta bent dalis skolos ir kt. Nesant duomenų apie realias turėtas ar turimas galimybes atgauti suteiktą paskolą, taip pat nėra pagrindo ir spręsti apie pastarojo sandorio ekonominį nenaudingumą bendrovei tyčinio bankroto aspektu.

Dėl atliktų permokų advokatų profesinei bendrijai

52. Nemokumo administratorė pareiškime nurodo, kad 2023 m. gruodžio 6 d. buvo pasirašytas susitarimas su Advokatų profesinė bendrija „ILAW“ dėl piniginių prievolių įskaitymo, tačiau nėra detalizacijų, kokie darbai buvo atlikti, o nemokumo administratorei užklausus advokatų bendrijos – atsakymas nepateiktas. Pažymėjo, kad bendrovė advokatų profesinei bendrijai sumokėjo 29 665,58 Eur bei nustatė, kad yra permoka pagal pateiktas PVM sąskaitas faktūras 2 420 Eur sumoje. Iškėlė klausimą, kokiu pagrindu buvo sumokėta advokatų profesinei bendrijai už paslaugas.

53. Teismas 2026 m. kovo 12 d. nutartimi, nustatęs, kad suinteresuotas asmuo kartu su atsiliepimu pateikė teismui 2025 m. liepos 11 d. advokatų profesinės bendrijos atsakymą nemokumo administratorei į jos klausimą dėl teisinių paslaugų detalizacijos ir galimos permokos, kurio turinys patvirtino, jog advokatų profesinė bendrija bendradarbiavo su nemokumo administratore ir pati paprašė pareiškėjos patikslinti užklausą, įpareigojo nemokumo administratorę: 1) pateikti rašytinius įrodymus, patvirtinančius nemokumo administratorės nurodomą permoką bendrijai apskaičiavimą ir išsamius su tuo susijusius paaiškinimus; 2) pateikti paaiškinimus ir įrodymus, patvirtinančius advokatų profesinės bendrijos neveikimą po 2025 m. liepos 11 d. laiško.

54. Nemokumo administratorė, pateikdama papildomus paaiškinimus, nurodo, kad bendrovės įsiskolinimas bendrijai sudaro 24 797,93 Eur (su PVM). Nemokumo administratorė kreipėsi į advokatų profesinę bendriją su prašymu grąžinti permoką bei pateikti atliktų darbų detalizaciją, nes tik sutikrinus sąskaitas ir atliktų darbų detalizacijas bus galima išsiaiškinti, kodėl yra skirtumas (permoka) sumoje 4 867,65 Eur. Advokatų bendrija prašomų dokumentų nepateikė iki šios dienos.

55. Taigi, įvertinus pradiniu pareiškimu ir papildomais paaiškinimais pateiktą informaciją, matyti, kad ir šiuo atveju nemokumo administratorė neturi aiškios pozicijos dėl bendrovės galimos permokos advokatų profesinei bendrijai, kadangi papildomais paaiškinimais galima permoka yra padidinta. Nemokumo administratorė pakartotinai pateikė 2025 m. gegužės 15 d. kreipimąsi į bendriją, tačiau nepateikė jokio paaiškinimo dėl 2025 m. liepos 11 d. advokatų profesinės bendrijos atsakymo, todėl šiuo metu nėra pagrindo spręsti dėl advokatų profesinės bendrijos nebendradarbiavimo nemokumo administratorei siekiant išsiaiškinti realią bendrovės finansinę būklę ir finansinių įsiskolinimų ar reikalavimų dydį. Kita vertus, tyčinio bankroto institutas nėra skirtas bendrovės sudarytų sandorių ginčijimui. Vien nemokumo administratorės abejonės, kurios nėra pagrįstos jokiais kitais įrodymais, nėra pagrindas spręsti dėl bendrijos ir bendrovės ryšio, kaip vienos iš priežasčių, sukeliant bendrovės tyčinį bankrotą.

Dėl JANĮ 70 straipsnio 2 dalies 2 punkto taikymo

56. Pagal JANĮ 70 straipsnio 2 dalies 2 punktą vienas iš tyčinio bankroto požymių yra tai, kad turtas buvo parduotas mažesne negu rinkos kaina, turtas perleistas neatlygintinai, atsiskaitymas už turtą atidėtas juridiniam asmeniui ekonomiškai nenaudingam laikotarpiui ar su juridiniu asmeniu atsiskaityta veiklos nevykdančių juridinių asmenų ir (arba) juridinių asmenų, nepateikusių Juridinių asmenų tvarkytojui finansinių ataskaitų rinkinių, akcijomis.

57. Nuostolingais ar ekonomiškai nenaudingais sandoriais, be kita ko, gali būti laikomi ir tie sandoriai, kuriais turtas buvo parduotas mažesne negu rinkos kaina (JANĮ 70 straipsnio 2 dalies 2 punktas), nesant tam jokio racionalaus pagrindimo.

58. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra suformavęs tokią teisės aiškinimo ir taikymo taisyklę, kai bendrovės bankrotą prašoma pripažinti tyčiniu ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kuri, be kita ko, aktuali ir po JANĮ įsigaliojimo: tais atvejais, kai įmonės bankrotą prašoma pripažinti tyčiniu pagal ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 2 punktą dėl nuostolingų ar ekonomiškai nenaudingų įmonei sandorių, įskaitant ir sandorius, susijusius su akcijų ar kito finansinio turto pirkimu, pardavimu ir (arba) perdavimu, sudarymo ar priimtų kitų nuostolingų ar ekonomiškai nenaudingų įmonei sprendimų, tokius sandorius ir (ar) priimtus kitus sprendimus nėra būtina ginčyti įstatymo nustatyta tvarka. Tokių sandorių nuostolingumas ir ekonominis naudingumas turi būti vertinamas nustatant jų ryšį su esmingai pablogėjusia įmonės padėtimi ir jai sukeltais padariniais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 13 d. nutarties civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zNTItNjkwLzIwMTc=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-352-690/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-352-690/2017">3K-3-352-690/2017</a> 31–32 punktai).

59. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad 2023 m. gruodžio 1 d. tarp bendrovės ir UAB „Insolta“ buvo sudaryta nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartis, kuria bendrovė pardavė pirkėjai 35 nekilnojamojo turto objektus (administracinius pastatus, siuvimo cechą, paruošimo barą, buitines patalpas, sandėlius ir kt.). Turto pardavimo kaina – 700 000 Eur. Nurodyta, kad PVM yra nemokamas, tačiau sutarta, kad jei paaiškėtų, jog turto pardavimui yra taikomas PVM, esant galimybei pirkėja perims pardavėjos mokestinę nepriemoką, lygią PVM sumai (Sutarties 2.1 punktas). Atsiskaitymas už turtą numatytas dviem etapais – 140 000 Eur iki sutarties pasirašymo, o 560 000 Eur iki 2024 m. sausio 15 d. Nemokumo administratorė su šio sandorio sudarymu sieja du tyčinio bankroto aspektus – tai, kad nepagrįstai nebuvo sumokėtas PVM mokestis, taip sukeliant bendrovei didesnę finansinę naštą ir tai, jog bendrovės turtas parduotas už mažesnę nei rinkos kainą.

60. Pasisakydama dėl per mažos rinkos vertės, nemokumo administratorė nurodo, kad nors sandorio vertė buvo 700 000 Eur, reali turto vertė pagal registro duomenis buvo 2 300 000 Eur. Pažymėjo, kad iki pardavimo turtas buvo reikšmingai pagerintas investavus apie 350 000 Eur ir įrengiant saulės elektrinę už 60 000 Eur. Įvertinus nemokumo administratorės argumentus bei atsižvelgus į jos pateiktą VMI 2024 m. liepos 5 d. rašto turinį, matyti, kad nemokumo administratorė ekonominį sandorio naudingumą grindžia iš esmės cituodama VMI nurodytas abejones, o tiksliau – nemokumo administratorei adresuotą prašymą patikrinti sandorio kainos atitiktį rinkai. Pati nemokumo administratorė nepateikė jokių aiškių rašytinių įrodymų (apart notarinės sutarties, kurioje yra ir registro duomenys dėl vertės) ir motyvų, kuriais siektų įrodyti sandorio ekonominį nenaudingumą bendrovei. Vien ta aplinkybė, kad sandorio kaina neatitinka registrų centro registre esančios kainos, savaime nereiškia ekonominio nenaudingumo bendrovei tyčinio bankroto aspektu, kadangi ne bet kokių nuostolingų ir ekonomiškai nenaudingų sandorių sudarymas gali būti pripažintas tyčinio bankroto požymiu, o tik tokių, dėl kurių sudarymo egzistuoja priežastinis ryšys su jau nemokios įmonės (pareiškėjos) padėties esminiu pabloginimu iki tokio laipsnio, jog šie veiksmai kvalifikuotini kaip tyčinis bankrotas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2017 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zNTItNjkwLzIwMTc=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-352-690/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-352-690/2017">3K-3-352-690/2017</a>). Sutiktina, kad nekilnojamasis turtas buvo perduotas jau iš esmės bendrovės nemokumo momentu, tačiau nemokumo administratorė neįrodinėjo, kad gautos lėšos iš bendrovės buvo perkeltos kitur ir taip buvo sumažinta kreditorių galimybė patenkinti savo finansinius reikalavimus.

61. Suinteresuotas asmuo A. G. teismui pateikė 2023 m. lapkričio 30 d. konsultaciją dėl galimos turto kainos Nr. 7862 PRL_2024 MKA VHAN, parengtą UAB „OBER-HAUS“. Joje nurodyta, kad visų objektų pardavimo kaina 2023 m. lapkričio 30 d. galėtų būti 690 000 Eur. Pažymėta, kad dalies pastatų būklė gera, dalies pastatų būklė geresnė nei vidutinė, dalies pastatų būklė vidutinė, dalies pastatų būklė prastesnė nei vidutinė arba bloga – šiai pastatų grupei reikalingas remontas. Didžiąja dalimi pastatai pritaikyti gamybos, pramonės (siuvyklų ir medienos apdirbimo) veiklai, nedidelė dalis pastatų pritaikyta sandėliavimo, prekybos, administracinei ir kitoms veikloms. Nors minėta konsultacija nelaikytina vertinimo ataskaita pagal Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymą, nes ir pačioje konsultacijoje esanti pastaba nurodo, jog tai tik informacinio pobūdžio dokumentas (neturintis juridinės galios ir skirtas tik užsakovui), neatitinkantis turto vertinimo dokumento (turto vertinimo ataskaitos turinio), kaip tai reglamentuoja Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo pakeitimo įstatymas bei kiti susiję normatyviniai dokumentai, tačiau tokia konsultacija yra informacinis dokumentas, suponuojantis prielaidą apie pastatų tikėtiną rinkos vertę (žr. pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. vasario 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTJBLTEwNC01MTYvMjAyMg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e2A-104-516/2022')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e2A-104-516/2022">e2A-104-516/2022</a>). Pastaroji ataskaita laikytina rašytiniu įrodymu (CPK 197 straipsnio 1 dalis) ir vertintina visų byloje esančių įrodymų kontekste.

62. Suinteresuotas asmuo A. G. į bylą taip pat pateikė UAB „Centro kubas-nekilnojamasis turtas“ 2026 m. vasario 26 d. nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitą Nr. R-26-02-20-I161 (vertės nustatymo data – 2023 m. lapkričio 30 d.), kuria buvo įvertintas 2023 m. gruodžio 1 d. pirkimo-pardavimo sutartimi parduotas nekilnojamojo turto objektų kompleksas. Nustatyta, kad viso turto rinkos vertė 2023 m. lapkričio 30 d. yra 722 000 Eur. Šios nekilnojamojo turto ataskaitos nemokumo administratorė neginčija. Be to, turto arba verslo vertinimo ataskaita laikoma teisinga, kol Priežiūros įstaiga nėra nustačiusi jos neatitikties Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 22 straipsnyje nustatytiems reikalavimams ir (arba) kol ji nėra nuginčyta teisme (Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 23 straipsnis).

63. Tuo pačiu teismas pažymi, kad nors nemokumo administratore iš esmės remiasi tik vidutine rinkos verte, nurodyta nekilnojamojo turto registro išrašuose, tačiau nekilnojamojo turto registre nurodyta vidutinė turto rinkos vertė yra nustatyta masinio vertinimo būdu, t. y. apskaičiuojant ne konkretaus turto vertę, o vidutinę panašių objektų vertę, neatsižvelgiant į individualias turto savybes. Individualaus vertinimo išvados, kuriose atsispindi specifinės konkretaus turto savybės, rinkos kainų pokyčiai ir pan. turto vertei turinčios įtakos aplinkybės, yra laikomos tikslesniais turto vertės įrodymais už Nekilnojamojo turto registro duomenis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yODUvMjAwOQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-285/2009')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-285/2009">3K-3-285/2009</a>, 2012 m. gruodžio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy01NDQvMjAxMg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-544/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-544/2012">3K-3-544/2012</a>).

64. Taigi nesant pateiktų kitų įrodymų, teismas neturi pagrindo vertinti priešingai, nei nurodyta tiek turto vertinimo ataskaitoje, tiek konsultacijoje, kad sandorio sudarymo metu ginčo turto rinkos vertė galėjo svyruoti nuo 700 000 Eur iki 722 000 Eur. Aplinkybė, kad turtas parduotas už 700 000 Eur, nesudaro pagrindo išvadai dėl sandorio kainos neatitikties rinkos vertei. Atitinkamai, nėra pagrindo konstatuoti ekonominio nenaudingumo bendrovei sudarius pastarąjį sandorį.

65. Pasisakant dėl nemokumo administratorės motyvų, susijusių su prievole mokėti PVM sudarant ginčo sandorį ar su prievole sandorio sudarymo metu PVM mokėjimo pareigą perkelti pirkėjui, nurodytina, kad PVM dydžio klausimas ar prievolės jį mokėti klausimas nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas.

66. Tuo pačiu teismas pažymi, kad iš pateikto jau minėto VMI 2024 m. liepos 5 d. rašto matyti, jog VMI įpareigojo nemokumo administratorę iki 2024 m. liepos 16 d. pateikti patikslintas PVM deklaracijas, susijusias su bendrovės neįvykdytomis mokestinėmis prievolėmis. 2026 m. kovo 7 d. VMI el. laiškas nemokumo administratorei patvirtina, kad 2026 m. kovo 5 d. pateikta 2023 m. gruodžio 1 d. – 2023 m. gruodžio 31 d. laikotarpio PVM deklaracija yra priimta, kas parodo, jog VMI įpareigojimą nemokumo administratorė įvykdė tik 2026 m. kovo mėn. Pastarojoje deklaracijoje, kurioje taip pat yra ranka įrašyta žyma „mūsų patikslinta“ nurodyta, kad mokėtino PVM dydis yra 91 403 Eur. Kitoje 2024 m. liepos 9 d. deklaracijoje, kurioje mokėtinas PVM dydis yra 49 165 Eur, yra žyma „jų patikslinta buvo“. Tai reiškia, kad nors nemokumo administratorė ir remiasi nesumokėtu PVM mokesčiu, kaip tyčinio bankroto požymiu, deklaracijų patikslinimą ji įvykdė jau šios bylos nagrinėjimo metu. Kita vertus, net jei bendrovei išties kilo pareiga sumokėti PVM mokestį už ginčo sandorį, sutarties 2.1 punktu šalys buvo sutarusios, jog jei paaiškėtų, kad turto pardavimui yra taikomas PVM, esant galimybei pirkėja perims pardavėjos mokestinę nepriemoką, lygią PVM sumai, tačiau nemokumo administratorė nepateikė jokių duomenų, patvirtinančių jos aktyvius veiksmus susisiekiant su pirkėja dėl galimo PVM mokėjimo ir pan.

67. Įvertinus nemokumo administratorės argumentus, susijusius su PVM mokėjimu, galima būtų preziumuoti jos tikslą tai traktuoti kaip siekį išvengti mokesčių mokėjimo, kas būtų vertinama JANĮ 70 straipsnio 2 dalies 4 punkto kontekste, tačiau plačiau nemokumo administratorė dėl to nepasisakė. Kita vertus, ne bet kuris buhalterinės apskaitos tvarkymo taisyklių pažeidimas ir ne bet kuris buhalterinės apskaitos dokumentų neišsaugojimas lemia bankroto pripažinimą tyčiniu, o tik toks, dėl kurio negalima visiškai ar iš dalies nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Toks negalėjimas turi būti susijęs su objektyviu neįmanomumu įvertinti įmonės nemokumo priežastis. Jei įmonės veiklą galima įvertinti remiantis kitais duomenimis (pvz., pirminiais buhalterinės apskaitos dokumentais), be kita ko, ir netiesioginiais įrodymais, taip pat jei akivaizdu, kad įmonės nemokumo priežastys yra kitos nei tos, kurias galimai patvirtintų trūkstami buhalterinės apskaitos dokumentai, nebelieka pagrindo pripažinti bankrotą tyčiniu remiantis ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 5 punktu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtNTEwLTkxNS8yMDE4" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-510-915/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-510-915/2018">e3K-3-510-915/2018</a>, 29 punktas).

Dėl JANĮ 70 straipsnio 2 dalies 5 punkto taikymo

68. Pagal JANĮ 70 straipsnio 2 dalies 5 punktą teismas, priimdamas nutartį dėl bankroto pripažinimo tyčiniu, be kita ko, gali atsižvelgti į tai, ar veikla ir (ar) turtas buvo perkelti į kitą juridinį asmenį, kai finansiniai įsipareigojimai ar jų dalis liko veiklą ir (ar) turtą perdavusiame juridiniame asmenyje.

69. Sprendžiant dėl nurodyto tyčinio bankroto požymio, nepakanka nustatyti vien to, jog kitai veikiančiai ar naujai įsteigtai įmonei buvo perduotas įmonės skolininkės valdytas turtas, bei to, jog į kitą, veikiančią ar naujai įsteigtą įmonę perėjo dirbti įmonės skolininkės darbuotojai, kadangi turi egzistuoti ir kita būtina sąlyga šios prezumpcijos taikymui – kita įmonė turi perimti įmonės nebaigtas vykdyti sutartis arba reikalavimo teises (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTItNDQ1LTMzMC8yMDE4" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e2-445-330/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e2-445-330/2018">e2-445-330/2018</a>; 2018 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/Mi03MDAtNDA3LzIwMTg=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2-700-407/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2-700-407/2018">2-700-407/2018</a>; 2020 m. liepos 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTItMTEzNS0zODEvMjAyMA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e2-1135-381/2020')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e2-1135-381/2020">e2-1135-381/2020</a>).

70. Šioje dalyje nemokumo administratorė savo prašymą grindė nurodydama, kad turto perleidimas UAB „Textilite“ ekonomiškai nenaudingomis sąlygomis, be akcininko valios ir be realios naudos bendrovei, laikytinas turto švaistymu ir veikimu priešingai bendrovės tikslams, atitinkančiu JANĮ 70 straipsnio 2 dalies 1 ir 5 punktuose įtvirtintus tyčinio bankroto požymius.

71. Teismas, įvertinęs nemokumo administratorės motyvus, sprendžia, kad nemokumo administratorė netinkamai interpretuoja JANĮ 70 straipsnio 2 dalies 5 punktą, kadangi turto perleidimas kitai įmonei, pavyzdžiui, suteikiant lėšų dukterinei įmonei padidinti įstatinį kapitalą, savaime nereiškia turto perkėlimo į kitą juridinį asmenį turint tikslą privesti bendrovę prie bankroto tyčia. Turint tikslą taikyti JANĮ 70 straipsnio 2 dalies 5 punktą, turi susiklostyti situacija, kuomet iš vieno juridinio asmens turtas, tame tarpe ir darbuotojai, sandoriai ir kt., perkeliami į kitą juridinį asmenį, turimus finansinius įsipareigojimus paliekant pirminiame juridiniame asmenyje. Nagrinėjamu atveju byloje nėra jokių duomenų, kad buvo perkelta pačios bendrovės veikla, klientai ir tęsiamos bendrovės nebaigtų vykdyti sutarčių vykdymas.

Dėl bendrovės (ne)tyčinio bankroto nustatymo

72. Kaip minėta, Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje aiškinant minėtas įstatymo nuostatas yra nurodyta, kad JANĮ 70 straipsnio 2 dalyje numatyti požymiai taikytini tik esant bent vienai privalomai JANĮ 70 straipsnio 1 dalyje nustatytai sąlygai. Vadinasi, vien JANĮ 70 straipsnio 2 dalyje numatytų požymių nustatymas nėra pakankamas tyčiniam bankrotui konstatuoti, jeigu nėra pagrindo manyti, kad juridinio asmens nemokumas kilo dėl sąmoningo blogo jo valdymo ir (ar) juridinio asmens vardu sudarytų sandorių, pažeidžiančių kreditorių teises ir (ar) teisėtus interesus (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. spalio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTItMTUxMS00NTAvMjAyMA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e2-1511-450/2020')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e2-1511-450/2020">e2-1511-450/2020</a>; Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. spalio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTItMTQ2MS0yNDEvMjAyMA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e2-1461-241/2020')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e2-1461-241/2020">e2-1461-241/2020</a>).

73. Nagrinėjamu atveju teismas nenustatė nemokumo administratorės nurodytų JANĮ 70 straipsnio 2 dalies 1, 2 ir 5 punkto požymių, tačiau bendrovės tyčinio bankroto nustatymui taip pat būtina atsižvelgti į sąlygas, numatytas JANĮ 70 straipsnio 1 dalyje.

74. JANĮ 70 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad teismas pripažįsta bankrotą tyčiniu, jeigu nustato, kad juridinio asmens nemokumas kilo dėl sąmoningai blogo juridinio asmens valdymo (veikimu ir (ar) neveikimu) ir (ar) juridinio asmens vardu sudarytų sandorių, kai tapo žinoma ar turėjo būti žinoma, kad jų sudarymas pažeidžia kreditorių teises ir (arba) teisėtus interesus.

75. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kas nurodyta, sprendžia, kad nemokumo administratorės prašymas yra paremtas deklaratyviais teiginiais, iš esmės grindžiamas tik abejonėmis, jų nesiejant su tyčinio bankroto institutu. Vien abejonių tam tikrų sandorių ar vadovo priimtų sprendimų pagrįstumu kėlimas, nesiekiant motyvuotai jų pagrįsti, nesudaro pagrindo bendrovės bankroto vertinti kaip tyčinio. Nemokumo administratorė nagrinėjamu atveju nepateikė jokios išsamios ir aiškios bendrovės finansinių duomenų analizės, sandorių ekonominio naudingumo vertinimo, todėl pagrindas išvadai dėl bendrovės tyčinio nemokumo sudarant tiek ekonomiškai nenaudingus sandorius, tiek turtą perleidžiant už mažesnę nei rinkos vertę ar perkeliant bendrovę į kitą juridinį asmenį, nenustatytas. Teismas taip pat atkreipia nemokumo administratorės dėmesį, kad vien dokumentų pateikimas, nepateikiant jų išsamesnės analizės ir nesiejant su pateiktu prašymu, nereiškia įrodinėjimo pareigos atlikimo. Teismas neprivalo formuoti šalies procesinės, įrodinėjimo pozicijos konkrečiu klausimu.

76. Nagrinėjamu atveju, teismo vertinimu, taip pat nėra nurodyti ir įrodyti konkretūs suinteresuoto asmens A. G. veiksmai (neveikimas), kurie buvo nenaudingi bendrovei ir kuriais buvo kryptingai nesąžiningai siekiama sukelti tyčinį jos bankrotą (CPK 178 straipsnis). Teismas pažymi, kad versle yra tam tikra rizika tiek sudarant sandorius, tiek juos vykdant, o šioje byloje buvo vertinamas tam tikrų verslo sprendimų, sudarytų sandorių reikšmė tyčinio bankroto kontekste, t. y. ar jais buvo siekiama sukelti bendrovei tyčinį bankrotą. Kaip minėta, tokių aplinkybių teismas nenustatė.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

77. CPK 98 straipsnio 1 dalyje yra numatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas.

78. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) nuostatose neribojama šalių teisė susitarti dėl advokato atlyginimo, bet šalys visada turi atsižvelgti į įstatymo nuostatą, jog teismas negalės bylą laimėjusiai šaliai priteisti daugiau, negu įtvirtinta nurodytose Rekomendacijose, išskyrus išimtinius atvejus, kai, atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, teisine? pagalba teikiama itin sudėtingoje byloje arba byla nagrinėjama ne vienerius metus ar kitais panašiais atvejais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 9 d. nutarties civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtMzMwLTI0OC8yMDIw" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-330-248/2020')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-330-248/2020">e3K-3-330-248/2020</a> 71 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).

79. Nagrinėjamu atveju suinteresuotas asmuo A. G. teismo prašo priteisti jai 13 038,20 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro: 1) 7 956,20 Eur išlaidos už teisines paslaugas; 2) 5 082 Eur išlaidos už turto vertinimą.

80. Siekdama pagrįsti išlaidas už teisines paslaugas, A. G. teismui pateikė dvi PVM sąskaitas faktūras. Pirmoje, 2026 m. vasario 27 d. PVM sąskaitoje faktūroje Nr. APB43471 nurodyta, kad išlaidų suma – 3 019,40 Eur su PVM: 1) 510 Eur (617,10 Eur su PVM) prašymo dėl prieigos suteikimo ir procesinio termino atsiliepimui pateikti pratęsimo pasirengimo darbai ir pateikimas teismui; 2) 425 Eur (514,25 Eur su PVM) prašymų dėl bylos nagrinėjimo atidėjimo ir posėdžio skyrimo žodine tvarka parengimas; 3) 1 530 Eur (1 851,30 Eur su PVM) susipažinimas su klientės pateiktais dokumentais, duomenimis ir informacija, atsiliepimo į pareiškimą parengimo darbai. Taip pat 36,75 Eur išlaidos už Registrų centro dokumentų kopijas ir finansinių ataskaitų išrašus. Antroje, 2026 m. kovo 6 d. PVM sąskaitoje faktūroje Nr. APB43703 nurodyta, kad išlaidų suma – 4 936,80 Eur su PVM, t. y. atsiliepimo parengimo darbai ir jo pateikimas teismui. Taigi, matyti, kad prašoma priteisti išlaidas už tris procesinius dokumentus – atsiliepimą į pareiškimą, kadangi pasiruošimo darbai ir jo pateikimo teismui darbai apima paties dokumento paruošimą (4 936,80 Eur + 1 851,30 Eur), prašymo dėl prieigos suteikimo ir termino pratęsimo bei dėl bylos nagrinėjimo atidėjimo ir posėdžio skyrimo žodine tvarka.

81. Remiantis Rekomendacijų 8.2 punktu, maksimalus priteistinas bylinėjimosi išlaidų dydis už atsiliepimą yra 6 069 Eur. Teismas, įvertinęs tai, kad nagrinėjamu atveju nebuvo sprendžiami sudėtingi teisės taikymo ir aiškinimo klausimai, byla nėra didelės apimties, ji neišsiskyrė nei specifiškumu, nei teisinių klausimų naujumu, išlaidos už atsiliepimo parengimą mažintinos iki 2 500 Eur. Remiantis Rekomendacijų 8.16 punktu, maksimalus priteistinas bylinėjimosi išlaidų dydis už procesinio pobūdžio prašymą yra 971,04 Eur. Teismas, įvertinęs jau aptartas aplinkybes, taip pat į pateiktų prašymų pobūdį, sprendžia, jog už kitus procesinius dokumentus bylinėjimosi išlaidos mažintinos iki 700 Eur. Atsižvelgiant į tai, kad suinteresuoto asmens bylinėjimosi išlaidos patirtos po bankroto bylos bendrovei iškėlimo, suinteresuotam asmeniui priteistinos 3 236,75 Eur (2 500 Eur + 700 Eur + 36,75 Eur) bylinėjimosi išlaidos iš bendrovės administravimo išlaidų (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

82. Pasisakydamas dėl išlaidų, patirtų dėl turto vertinimo, teismas pažymi, kad jo atlikimą užsakė ir pačią turto vertinimo ataskaitą pateikė teismui suinteresuotas asmuo savo iniciatyva. Teismas pastarąją turto vertinimo ataskaitą vertino lygiagrečiai su kitais byloje esančiais rašytiniais įrodymais, nesuteikdamas jai išskirtinės įrodomosios reikšmės, todėl atsižvelgiant į CPK 88 straipsnio nuostatas, konstatuotina, kad su šio įrodymo gavimu susijusios išlaidos nelaikytinos būtinosiomis bylinėjimosi išlaidomis ir iš bendrovės nepriteistinos.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo 13 straipsniu, 70 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 1, 2 ir 4 punktais, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-292 straipsniais,

n u t a r i a :

likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „Grosso Moda Lithuania“ nemokumo administratorės uždarosios akcinės bendrovės „Atenergo“ pareiškimo dėl bendrovės bankroto pripažinimo tyčiniu netenkinti.

Suinteresuotam asmeniui A. G. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) priteistinos 3 236,75 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidos iš likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „Grosso Moda Lithuania“ (juridinio asmens kodas 283130760), administravimo išlaidų.

Nutartis per septynias dienas nuo nutarties priėmimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos teismą.

Teisėja Rūta Veniulytė-Jankūnienė