Dėl 500 Eur pinigų sumos, perduotos pagal raštelį, priteisimo

Civilinė byla Nr. e2A-345-603/2026

Teisminio proceso Nr. 2-28-3-01989-2024-0

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.2.4.;

3.3.1.14.

(S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2026 m. kovo 26 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Loretos Bujokaitė, veikdama Kauno apygardos teismo vardu,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal apeliantų (ieškovo) A. K. ir atsakovo V. S. apeliacinius skundus dėl Marijampolės apylinkės teismo 2025 m. rugsėjo 15 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovo A. K. ieškinį ir pareiškimą dėl ieškinio reikalavimo patikslinimo atsakovui V. S. dėl 500 Eur pinigų sumos, perduotos pagal raštelį, priteisimo,

ir

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1. ieškovas A. K. pateikė ieškinį atsakovui V. S., kurį patikslinęs prašė pripažinti ieškovo ir atsakovo sudarytą 2024 m. gegužės 24 d. rankpinigių sutartį negaliojančia ir įpareigoti atsakovą grąžinti ieškovui 500 Eur rankpinigius. Ieškovas savo reikalavimą grindė šiais argumentais:

1.1. ieškovas perdavė atsakovui pagal raštelį 500 Eur avansą, siekdamas pirkti automobilį Hyundai 120 (toliau automobilį), tačiau automobilio pirkimo-pardavimo sandoris neįvyko, kadangi atsakovas neatskleidė visų automobilio trūkumų, t. y. to, kad automobilis dviejų eismo įvykių metu buvo stipriai apgadintas;

1.2. ieškovo vertinimu, santykių tarp ieškovo ir atsakovo teisinė kvalifikacija yra preliminariosios sutarties sudarymas, o šalių pasirinkta ginčo santykių kvalifikacija – rankpinigių sutartis - neteisinga, kadangi rankpinigiais negali būti užtikrinta preliminari sutartis. Ieškovo vertinimu, jo sumokėta suma neatitinka sąlygų, keliamų rankpinigiams, todėl savo pobūdžiu tokia suma laikytina avansu;

1.3. ieškovas nurodė, kad su atsakovu neaptarė dėl 500 Eur (ne)grąžinimo tuo atveju, jeigu pirkimo-pardavimo sandoris neįvyktų. Ieškovo vertinimu, jo sumokėti 500 Eur neturėtų būti vertinami kaip atsakovo nuostoliai ar netesybos, kadangi sandoris nebuvo sudarytas dėl atsakovo kaltės, t. y. neatskleistų ieškovui visų automobilio trūkumų, kuriuos žinodamas ieškovas nebūtų perdavęs atsakovui 500 Eur avanso už automobilį. Ieškovo teigimu, jis tik sekančią dieną po automobilio apžiūros sužinojo visus automobilio trūkumus iš Carvertical ataskaitos. Byloje pateikti įrodymai, jog atsakovas po bylos nagrinėjimo atnaujinimo dėjo skelbimus ir automobilį pardavinėjo jo nenupirkus ieškovui.

2. Atsakovas su ieškinio reikalavimais nesutiko, prašė jo netenkinti. Atsikirtimus grindė šiais argumentais:

2.1. ieškovas ir atsakovas 2024 m. gegužės 25 d. susitarė dėl automobilio pirkimo-pardavimo ir šio sandorio sąlygų, taip pat susitarė dėl ieškovui kylančios prievolės užtikrinimo būdo ir būtent šiuo tikslu ieškovas perdavė atsakovui 500 Eur;

2.2. po atsakovo atlikto remonto automobiliui buvo atlikta techninė apžiūra ir pateikta 2024 m. gegužės 24 d. techninės apžiūros ataskaita, iš kurios matyti, jog automobilio trūkumai nenustatyti, automobilis tinkamas eksploatacijai. Nesutiko su ieškovo argumentais, jog pagal Carvertical ataskaitą automobilis dalyvavo dviejuose eismo įvykiuose, o stiprūs apgadinimai gali sukelti struktūrines problemas. Atsakovo vertinimu, tai tik draudimo įmonės pastaba, kuri nepagrįsta eksperto išvadomis. Nurodė, kad pateiktame UAB „Autofortas motors“; 2024 m. gegužės 25 d. komerciniame pasiūlyme nurodytas iki 2025 m. gegužės 24 d. ieškovo ketintam pirkti automobilio remontui reikalingų detalių sąrašas ir jų kaina. Automobilį remontuojant jo gamintojo atstovui ir eismo įvykio metu apgadintas detales keičiant naujomis detalėmis remonto kaina iš esmės atitiktų į bylą pateiktoje ataskaitoje nurodytą automobilio patirtos žalos dydį;

2.3. atsakovo teigimu, jis daugiau nei 30 metų užsiima automobilių remontu ir prekyba. Nuo 2024 m. gegužės 25 d. pašalino automobilio skelbimą ir jo nepardavė kitam galimam pirkėjui. Šiuo metu automobilio negali parduoti ir kitam pirkėjui, kadangi nėra gavęs jokio raštiško pirkimo-pardavimo sutarties nutraukimo. Tuo atveju, jeigu būtų automobilį pardavęs kitam pirkėjui, ieškovas reikalautų grąžinti dvigubus rankpinigius. Atsakovo teigimu, dėl neįvykusio sandorio patyrė nuostolius, kuriuos ieškovas turėtų kompensuoti, o ne reikalauti grąžinti rankpinigius;

2.4. atsakovo vertinimu, tariantis dėl automobilio pardavimo jis nurodė visą reikšmingą informaciją, atskleidė visą informaciją apie automobilį. Nurodė neneigiantis, jog automobilis buvo patyręs eismo įvykį, tačiau jis buvo tinkamai suremontuotas ir tik tuomet paduoti skelbimai dėl jo pardavimo. Ieškovas jau atvykdamas 2024 m. gegužės 24 d. apžiūrėti automobilio žinojo jo visus defektus ir buvo susiformavęs Cervertical ataskaitą, automobilis buvo tinkamas naudoti pagal jo paskirtį. Atsakovo teigimu, ieškovas nepagrįstai atsisakė pirkti automobilį, todėl ir pirkimo-pardavimo sandoriui neįvykus išimtinai dėl ieškovo kaltės 500 Eur turi likti atsakovui kaip jo patirti nuostoliai (netesybos) dėl kurių buvo susitarta apžiūrint automobilį.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

3. Marijampolės apylinkės teismas 2025 m. rugsėjo 15 d. sprendimu ieškinį tenkino ir priteisė ieškovui iš atsakovo 500 Eur ieškovo sumokėto avanso ir 423 Eur turėtų bylinėjimosi išlaidų.

4. Teismas nurodė, kad bylos nagrinėjimo eigoje kito šalių pozicija, abi šalys laikė, jog ginčas yra dėl 500 Eur rankpinigių sumos, o vėliau ieškovas pareiškime dėl ieškinio dalyko patikslinimo nurodė, kad tarp šalių buvo sudaryta preliminari automobilio pirkimo-pardavimo sutartis ir sumokėta suma laikytina avansu. Teismas nurodė, kad byloje pateiktas atsakovo surašytas ir pasirašytas raštelis, kuriame yra parašyta; „aš, V. S. paėmiau už automobilį Hyundai 1-20 rankpinigius penkis šimtus eurų“. Remdamasis byloje esančia CarVertical Ataskaita, sugeneruota 2024-05-24, 7 val. 43 min., nustatė, kad joje be kitų duomenų nurodyta, kad techninė apžiūra atlikta 2021 m. rugsėjo mėn. ir galioja iki 2023 m. spalio mėn.; padaryti įrašai, kad automobilis buvo apgadintas du kartus ir buvo smarkiai apgadintas, nurodoma, jog stiprūs apgadinimai gali sukelti „struktūrines problemas“, 2021 m. patirta žala 1501-3000 Eur, 0 2022 m. lapkričio mėn. patirta didelė žala 10001-15000 Eur. Atsakovo pateiktais duomenimis nustatė, kad techninė apžiūra ginčo automobiliui atlikta 2024 m. gegužės 22 d. ir galioja iki 2026 m. gegužės 22 d., atitinka techninius reikalavimus, fiksuota jog trūkumai nebuvo nustatyti; atliekant pirminę apžiūrą nurodyti trūkumai, susiję su posūkio rodikliais, avarinės signalizacijos žibintais, neveikiančia oro slėgio kontrolės sistema.

5. Teismas nurodė, kad byloje nekilo ginčo, jog ginčo šalys tarėsi dėl automobilio pirkimo-pardavimo. Pažymėjo, kad atsakovas yra priskiriamas verslininko kategorijai, kadangi jis nuolat pardavinėja automobilius, vykdo tokią individualią veiklą apie 30 metų, o tuo tarpu ieškovas yra fizinis asmuo, kurio tikslas buvo pirkti ginčo automobilį savo ir šeimos asmeniniams poreikiams tenkinti. Kartu teismas nurodė, kad ginčo automobilis yra naudotas todėl jam keliami mažesni kokybės reikalavimai kaip naujam automobiliui, tačiau jis turi atitikti saugumo reikalavimus dalyvavimui eisme ir turi būti tokios kokybės, kad juo būtų galima naudotis pagal tiesioginę paskirtį.

6. Teismo vertinimu, byloje esantis raštelis dėl 500 Eur gavimo (paėmimo) už ginčo automobilį (taip nurodyta pačiame raštelyje) nelaikytinas pirkimo-pardavimo sutartimi. Kartu nurodė, kad byloje nėra ginčo, jog atsakovas pardavinėjo ginčo automobilį, apie tai paskelbdamas 2024 m. gegužės 22 d. skelbime, o ieškovas ketino automobilį pirkti, o apžiūrėjęs automobilį sumokėjo atsakovui 500 Eur sumą. Remdamasis pirkimo – pardavimo sutartinius santykius įtvirtinančiu teisiniu reglamentavimu teismas sprendė, jog nors atsakovas ir įsipareigojo parduoti automobilį, tačiau ieškovui automobilio neperdavus ir nesumokėjus už jį, tarp šalių nesusiklostė pirkimo – pardavimo santykiai.

7. Teismas nurodė, kad ginčo automobilis priklauso atsakovui nuosavybės teise ir jis turėjo teisę jį pardavinėti ieškovui ar kitiems asmenims. Bylos duomenys patvirtina, kad, priešingai nei teigia atsakovas, buvo dedami skelbimai ir automobilis pardavinėjamas kitiems asmenims, o šią aplinkybę vėliau patvirtino ir pats atsakovas, pripažindamas ne tik ginčo automobilio pardavinėjimą, bet ir tai, kad jam priklauso ID 263411.

8. Teismas nurodė, kad pagal teisinį reglamentavimą pirkėjas turi teisę prieš mokėdamas pinigus už daiktą ir jį priimdamas patikrinti jo kokybę bet kurioje vietoje ir bet kokiu laiku bei metodu, kurie atitinka protingumo kriterijus (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.328 straipsnio 1 dalis). Teismo vertinimu, ieškovas per protingą terminą pranešė atsakovui apie automobilio trūkumus bei apie tai, kad nepirks automobilio.

9. Teismas pažymėjo, kad ieškovo nurodomus automobilio kokybei keliamus reikalavimus šalys vertina skirtingai: atsakovas neneigia pirkęs ginčo automobilį žinodamas apie jo dalyvavimą eismo įvykyje, o prieš patalpindamas automobilio skelbimą, jį suremontavęs, kai tuo tarpu ieškovas nurodo, kad pardavinėjamas automobilis yra su defektais. Ieškovo sumokėtus 500 Eur atsakovui teismas laikė avansu, kadangi pagal teisinį reglamentavimą pinigų sumos sumokėjimas parduoti daiktą įsipareigojusiam asmeniui pripažįstamas dalies kainos sumokėjimu (avansu) jeigu šalys nėra susitarusios kitaip (CK 6.309 straipsnio 2 dalis).

10. Teismas nurodė, kad avansas yra mokėjimas, kuris atliekamas būsimų mokėjimų, vykdant pagrindinę sutartį, sąskaita. Avansas turi mokėjimo paskirtį, tačiau šia paskirtimi jis gali būti naudojamas, jeigu ateityje atsiranda mokėjimo prievolė. Jeigu tokia prievolė neatsiranda, tai yra nesudaroma sutartis, tai nėra ir pagrindo avanso naudoti pagal mokėjimo paskirtį ir sumokėtas avansas grąžintinas jį sumokėjusiam asmeniui. Kadangi ieškovas atsisakė pirkti automobilį dėl kokybės trūkumų, automobilis nebuvo perduotas ieškovui, todėl ieškovui neatsirado pareiga mokėti visą automobilio kainą, kadangi atsakovas byloje nepareiškė jokių reikalavimų, t. y. neprašo pirkimo-pardavimo sutarties pripažinti sudaryta (galiojančia) ar įpareigoti ieškovą sumokėti visą automobilio kainą bei perimti automobilį.

11. Teismas nurodė, kad pagal kasacinio teismo praktiką sprendžiant dėl avansu sumokėtų pinigų grąžinimo reikia įvertinti tai, ar nebuvo šalių susitarimo avansu sumokėtą pinigų sumą panaudoti kaip netesybas prievolės įvykdymui užtikrinti ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartys civilinėse bylose e3K-3-209-695/2018, <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zMDItOTY5LzIwMTU=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-302-969/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-302-969/2015">3K-3-302-969/2015</a> ir kt.). Nurodė, kad taip pat praktikoje pripažįstama, jog sutarties šalims nustačius imperatyvioms įstatymo normoms neprieštaraujančią sąlygą, jog iš anksto sumokėtas avansas, kuris atliks mokėjimo funkciją ir bus įskaitytas į sutarties, ją įvykdžius, kainą, dėl sutartyje aptartų šalies padarytų pažeidimų negrąžinamas jį sumokėjusiam asmeniui, avansas laikomas netesybomis baudos forma, tai yra atlieka ne tik mokėjimo-atsiskaitymo, bet ir netesybų funkciją (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zMDItOTY5LzIwMTU=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-302-969/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-302-969/2015">3K-3-302-969/2015</a>). Nurodė, kad avansą įskaityti kaip netesybas galima tik tuo atveju jeigu šalys susitarė dėl atsakomybės už nustatytų įsipareigojimų nevykdymą netesybų forma, o susitarimas dėl netesybų turi būti rašytinis (CK 6.70 straipsnis). Teismas byloje esančio raštelio nevertino kaip susitarimo dėl netesybų nesant tokio rašytinio susitarimo, todėl sprendė, kad atsakovas nepagrįstai be teisinio pagrindo atsisako grąžinti ieškovui sumokėtą 500 Eur avansą ir ieškovo reikalavimą tenkino (CK 6.70 straipsnis, 6.309 straipsnio 2 dalis).

12. Teismas sprendė, kad ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas turi pareigą atlyginti atsakovas. Nustatė, kad ieškovas prašo priteisti 200 Eur dėl paskutinio procesinio dokumento rengimo ir 600 Eur dėl advokato atstovavimo teismo posėdžiuose. Atsižvelgdamas į tai, kad ieškovas kelis kartus tikslino savo reikalavimus ir ir dėl to susidarė dalis bylinėjimosi išlaidų, teismas sprendė iš atsakovo priteisti dalį bylinėjimosi išlaidų, tai yra 400 Eur bylinėjimosi išlaidų ir 23 Eur žyminio mokesčio išlaidų.

13. Ieškovas A. K. pateikė apeliacinį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo 2025 m. rugsėjo 15 d. sprendimo dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, prašydamas pakeisti sprendimo dalį ir bylinėjimosi išlaidas iš atsakovo priteisti pilna apimtimi, t. y. priteisiant 800 Eur teisinės pagalbos išlaidų ir 23 Eur žyminio mokesčio. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

13.1. neturi teisinės reikšmės teismo argumentas, jog ieškovas kelis kartus tikslino ieškinio reikalavimus. Ieškinio dalykas ir pagrindas keičiami nebuvo. Ieškinio tikslinimas nėra nepagrįstos išlaidos, kadangi ieškovas pagal teisinį reglamentavimą turi teisę keisti ieškinio dalyką ir pagrindą iki nutarties skirti bylą nagrinėti teismo posėdyje priėmimo. Byloje nėra duomenų, jog ieškinio patikslinimas užvilkino bylą ir sukėlė papildomas išlaidas, ieškinys tikslintas dar iki atsakovo įstojimo į bylą. Bylinėjimosi išlaidos atsirado, kai į bylą įstojo ieškovo atstovas;

13.2. visos ieškovo patirtos bylinėjimosi išlaidos yra pagrįstos dokumentais ir atitinka protingumo kriterijų. Bylinėjimosi išlaidos taip pat neviršija ir teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, kriterijų. Byla truko daugiau nei metus, buvo trys teismo posėdžiai, procesinės pertraukos ir papildomas atnaujinimas. Ieškovo patirta 800 Eur suma (vidutiniškai po 266 Eur už kiekvieną posėdį su pasiruošimu) už teisinę pagalbą neviršija nurodytų rekomendacijose įtvirtintų maksimalių dydžių;

13.3. dalis bylinėjimosi išlaidų susidarė dėl teismo iniciatyvos atnaujinti procesą taip pat dėl atsakovo veiksmų proceso metu. Teismas 2025 m. birželio 11 d. nutartimi savo iniciatyva atnaujino bylos nagrinėjimą iš esmės, siekdamas papildomai ištirti įrodymus. Prieš šį procesinį veiksmą civilinė byla buvo atidėta dėl atsakovo veiksmų, kai pastarasis po įrodymų ištyrimo pareiškė norą pateikti naujus dokumentus. Tokie veiksmai sąlygojo papildomų teismo posėdžių skyrimą ir kartu papildomas išlaidas, susijusias su ieškovo atstovo pasiruošimu teismo posėdžiams ir dalyvavimu juose. Šios išlaidos yra objektyvios, neišvengiamos ir nepriklausančios nuo ieškovo valios, todėl jas mažindamas teismas pažeidė CPK 93 straipsnio nuostatas;

13.4. priimdamas sprendimą dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo teismas privalo vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, o teismo diskrecija dėl išlaidų negali būti subjektyvi. Ieškovas viso proceso metu siekė to paties rezultato – 500 Eur priteisimo, reikalavimus tikslino minimaliai, tikslinimas susijęs su teismo rekomendacijomis ir procesinės formos koregavimu, o ne su ieškinio esmės keitimu. Teismas nenurodė jokių duomenų, jog šie procesiniai veiksmai būtų buvę pertekliniai ar lėmę papildomas nepagrįstas išlaidas.

14. Atsakovas V. S. atsiliepime su ieškovo apeliaciniu skundu nesutinka, prašo jo netenkinti. Nurodo, kad sprendimas apskųstas ir atsakovo, todėl apeliacinės instancijos teismui patenkinus atsakovo apeliacinį skundą, ieškovo apeliacinis skundas nebūtų patenkintas.

15. Atsakovas V. S. pateikė apeliacinį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo 2025 m. rugsėjo 15 d. sprendimo, prašydamas jį panaikinti ir ieškovo ieškinio netenkinti. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

15.1. nors sprendime detaliai pasisakoma dėl aktualiu? faktiniu? aplinkybiu? vertinimo, teisinio santykio identifikavimo ir taikytinu? teisės normu?, pirmos instancijos teismas suklydo vertindamas faktines aplinkybes ir taikydamas materialiosios bei įrodinėjimą reglamentuojančias teisės normas. Teismo sprendime ieškovo sumokėtų 500 Eur pripažinimas dalies kainos sumokėjimu (avansu) pagal CK 6.309 straipsnio 2 dalį lėmė tolimesnes nepagrįstas išvadas ir neteisėto sprendimo priėmimą;

15.2. šaliu? pareigas esant ikisutartiniams santykiams reglamentuoja CK 6.163 straipsnis. Sutarčiu? ais?kinimo taisykles reglamentuoja CK 6.193 straipsnis, kurio 1 dalyje yra nurodyta, kad sutartys turi būti ais?kinamos sąžiningai, numatytos sutarčių aiškinimo taisyklės, kurios detalizuotos kasacinio teismo praktikoje. Nustatant tikruosius s?aliu? ketinimus reikiamą dėmesį būtina skirti ginčo s?aliu? elgesio, ju? paais?kinimu?, ju? teikiamu? procesiniu? dokumentu? turinio analizei, tačiau ginčą nagrinėjęs teismas tam neskyrė reikiamo dėmesio ir 500 Eur, kuriuos ies?kovas sumokėjo po planuojamo pirkti automobilio apžiūros, įvardino kainos dalimi, t. y. avansu, tam nesant jokio faktinio pagrindo;

15.3. inicijuodamas civilinės bylos is?kėlimą ir teismui pateikdamas pirminį ies?kinį minimus 500 Eur ies?kovas vertino kaip „rankpinigius“. Šią sumą laikyti „avansu“ ies?kovas pradėjo tik 2024 m. lapkričio 11 d. pateikdama papildomus paais?kinimus ir pras?ymą dėl ies?kinio reikalavimo patikslinimo. Bylą nagrinėjant pirmos instancijos teisme 2025 m. kovo 7 d. posėdžio metu duodamas parodymus ir atsakydamas į jam užduotą klausimą kokiu tikslu apeliantui davė tuos 500 Eur, ies?kovas ais?kiai ir nedviprasmis?kai atsakė, kad juos davė dėl to, kad „<...> nenupirktų kas nors kitas automobilio, tai kaip užstatas, kad galėčiau po apžiūros pirkt, kad per tą laiką neparduotų kitam žmogui“. Taigi, akivaizdu, kad net ir po ies?kinio patikslinimo ies?kovas 500 Eur nelaikė dalimi planuojamo pirkti automobilio kainos, t. y. avansu, o laikė juos tam tikru garantu, užtikrinančiu, kad apeliantas jam priklausančio automobilio neparduos. Apeliantas tuo tarpu viso proceso metu laikėsi pozicijos, kad jam perduoti 500 Eur yra rankpinigiai, garantas ar užstatas skirtas susitarimui, kad ies?kovas automobilį tikrai pirks, užtikrinti. Šios aplinkybės, vertinant jas ikisutartinius santykius bei sutarčiu? ais?kinimą reglamentuojančiu? teisės normu? sisteminio ais?kinimo kontekste, leidžia teigti, kad apeliantui 2024 m. gegužės 24 d. perduoti 500 Eur turėtu? būti laikomi netesybomis s?aliu? planuojam automobilio pirkimo pardavimo sandoriui užtikrinti;

15.4. ginčo suma taip pat turėtu? būti laikoma is? anksto aptartais s?aliu? nuostoliais, vienai is? s?aliu? nesilaikant žodinio susitarimo ir nepagrįstai atsisakius sudaryti automobilio pirkimo pardavimo sandorį. Tai, kad minima suma jos perdavimo metu abieju? ginčo s?aliu? vertinimu yra ne avansas, t. y. daikto kainos dalis, bet tam tikras garantas, jog apeliantas parduos, o ies?kovas iki 2024 m. gegužės 27 d. nupirks automobilį, patvirtina ir apelianto pasiras?ytas pinigu? gavimą patvirtinantis ras?telis, jame panaudojant žodį „rankpinigiai“;

15.5. byloje nėra jokiu? duomenu?, leidžiančiu? teigti, kad perduodamas 500 Eur ies?kovas būtu? siekęs sumokėti dalį automobilio kainos, o apeliantas priimdamas s?iuos pinigus būtu? siekęs gauti dalį automobilio kainos. Tokiu veiksmu abi s?alys siekė užsitikrinti, kad ateityje bus sudarytas automobilio pirkimo pardavimo sandoris. Nors ginčo dėl to, kad abi s?alys susitarė, jog 2024 m. gegužės 24 d. apeliantui perduoti pinigai bus įskaičiuoti į automobilio kainą nagrinėjamu atveju nėra, tačiau tai nepaneigia minėto vertinimo dėl s?aliu? tikru?ju? ketinimu? ir siekiu?;

15.6. pirmosios instancijos teismas neatkreipė reikiamo dėmesio į s?iame skunde akcentuojamas aplinkybes, į ginčo s?aliu? pateiktu? procesiniu? dokumentu? bei ju? paais?kinimu? turinį ir dėl ju? reiks?mės is? esmės nepasisakė. Spręsdamas dėl susitarimo dėl netesybų nebuvimo teismas is? esmės ignoravo pačiu? ginčo s?aliu? pateiktu? procesiniu? dokumentu? ir teismui duotu? parodymu? turinį ir rėmėsi automobilio apžiūroje dalyvavusiu? asmenu?, nors jie ir nurodė, kad byloje įrodinėtinu klausimu jie nieko reiks?mingo nežino, apklausomis. Tai, kad derybose ar susitarime nedalyvaujantys asmenys jokiu? detaliu? apie derybas ar susitarimo turinį nežinojo, nereis?kia, kad ginčo s?alys nebuvo susitariusios dėl netesybu?.

16. Ieškovas atsiliepime su atsakovo apeliaciniu skundu nesutinka, prašo jo netenkinti. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:

16.1. pagrįstai nustatyta, jog ieškovo perduoti atsakovui 500 Eur turi būti laikomi avansu (dalimi automobilio kainos) pagal CK 6.309 straipsnio 2 dalį, o ne rankpinigiais ar netesybomis. Atsakovo surašytas raštelis patvirtina tik pinigų gavimo faktą, tačiau jame neaptarta nė viena sąlyga, įtvirtinanti teisines pasekmes neįvykus sandoriui ar atsisakius vienašališkai vykdyti sandorį ateityje. Raštelyje neaptarta, kad perduoti pinigai būtu netesybos ar kompensacija už sutarties nesudarymą, nors tokio susitarimo reikalauja CK 6.98 straipsnis, nustatantis, kad rankpinigiai yra prievolės įvykdymo užtikrinimo priemonė kai tai aiškiai sutariama. Toks susitarimas tarp šalių nebuvo sudarytas nei žodžiu, nei raštu;

16.2. apeliantas savo paaiškinimuose aiškiai nurodė, kad pinigai buvo perduoti kaip „garantas ar užstatas“, siekiant, kad automobilis nebūtų parduotas kitam asmeniui. Toks paaiškinimas patvirtina, kad pinigų perdavimo tikslas buvo rezervuoti automobilį trumpam laikui, kol pirkėjas (ieškovas) apsispręs galutinai dėl automobilio pirkimo, t. y. susirinks jam reikalingą informaciją apie konkretaus automobilio stovį, o ne užtikrinti prievolės įvykdymą ar numatyti sankciją jeigu ieškovas atsisakytų pirkti parduodamą transporto priemonę. Tai akivaizdžiai pagrindžia, jog ieškovo perduoti pinigai atsakovui negali būti laikomi rankpinigiais ar netesybomis, kadangi jie turėjo tik laikiną susitarimo garantą. Civilinėje teisėje pinigai, kuomet sutartis nesudaroma ir šalys neįvykdo jokių prievolių, vertinami kaip avansas, kuris privalo būti grąžintas;

16.3. kasacinio teismo praktika nuosekliai pabrėžia, kad pinigų sumos teisiniam kvalifikavimui nepakanka vien tik pavadinimo (pvz., „rankpinigiai“); svarbiausia yra nustatyti tikrąją šalių valią ir tikslą, dėl kurio pinigai buvo perduoti, atsižvelgiant į visų bylos aplinkybių visumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zNjgvMjAxMQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-368/2011')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-368/2011">3K-3-368/2011</a>). Taigi, jei rašytiniame dokumente nėra aptartas pinigų likimas sandoriui neįvykus, tokie pinigai laikomi daliniu atsiskaitymu (avansu), kuris turi būti grąžintas;

16.4. susitarimo pobūdį, jog pinigai laikomi daliniu atsiskaitymu, patvirtina ir šalių elgesys. Ieškovas sumokėjo dalį kainos tikėdamasis įsigyti automobilį, o atsakovas pinigus priėmė kaip kainos dalį, tačiau vėliau, sandoriui neįvykus atsakovas atsisakė gautus pinigus grąžinti. Sandoris (automobilio pirkimas pardavimas) neįvyko dėl atsakovo kaltės, kadangi atsakovas kaip pardavėjas ieškovui neatskleidė visos informacijos apie ieškovo ketinamą pirkti automobilį (nuslėpė eismo įvykių skaičių ir automobilio apgadinimų pobūdį). Tokia atsakovo pozicija prieštarauja sąžiningumo ir teisingumo principams (CK 1.5 straipsnis) bei kasacinio teismo praktikai, įtvirtinančiai, kad sandoriui neįvykus ir neatsiradus prievolei gauti pinigai turi būti grąžinti;

16.5. teismo sprendime aiškiai nustatyta, kad šalių tikroji valia buvo sudaryti automobilio pirkimo pardavimo sandorį, o ne užtikrinti kažkokią būsimą prievolę. Tikroji šalių valia turi būti nustatoma ne pagal subjektyvius paaiškinimus po ginčo kilimo, o pagal objektyvius bylos įrodymus ir šalių elgesį iki ginčo kilimo. CK 6.193 straipsnio 4 dalis numato, kad esant neaiškumams ar dviprasmiškumams dėl sutarties sąlygų, jos turi būti aiškinamos silpnesnės šalies - vartotojo - naudai. Šiuo konkrečiu atveju ieškovas laikytinas paprastu vartotoju, ketinusiu įsigyti automobilį, o atsakovas - asmuo, turintis ilgalaikę patirtį prekyboje transporto priemonėmis ir faktiškai veikiantis kaip profesionalas. Todėl teismas pagrįstai vadovavosi sąžiningumo bei šalių pusiausvyros principu ir aiškino raštelį ieškovo naudai. Atsakovo elgesys po ginčo kilimo (bandymas tą patį automobilį toliau parduoti) patvirtina, kad atsakovas pats nelaikė gautų pinigų kompensacija ar netesybomis, nes tokiu atveju daiktas nebūtų vėl siūlomas parduoti;

16.6. apeliaciniame skunde deklaratyviai teigiama, jog sprendimas priimtas netinkamai įvertinus bylos įrodymus ir pažeidžiant įrodymų vertinimo taisykles. Apeliantas skunde nesuformuluoja, kokiu konkrečiu aspektu ar kokius konkrečius įrodymus teismas vertino neteisingai, nenurodyta, kokie įrodymai buvo ignoruoti ar kokie įrodymai neteisingai įvertinti, todėl šie apelianto argumentai yra abstraktūs ir teisiškai nepagrįsti. Vien bendras proceso teisės normų citavimas pats savaime nesukuria proceso teisės normų pažeidimo, kai nėra įvardijamas konkretus trūkumas ar prieštaravimas. Teismo priimto sprendimo motyvai atitinka CPK 185 straipsnio 1 dalies reikalavimus, sprendime aiškiai nurodoma, kokie įrodymai turėjo lemiamą reikšmę, o kurie kurių įrodymų vertė mažesnė, kas pagrindžia visapusišką įrodymų analizę, o ne selektyvų jų pasirinkimą;

16.7. nepagrįstai teigiama, kad 500 Eur turėtų būti laikomi netesybomis ar kompensacija dėl neįvykusio sandorio. Pagal CK 6.71 ir 6.258 straipsnius, netesybos gali būti taikomos tik tuomet, kai šalys raštu aiškiai susitaria dėl netesybų dydžio ir taikymo pagrindo. Šiuo atveju tokio susitarimo egzistavimas nėra nei raštu, nei žodžiu įrodytas, todėl nėra teisinio pagrindo ginčo pinigų sumą laikyti netesybomis. Be to, ir pats atsakovas pripažįsta, kad joks raštiškas susitarimas dėl netesybų ar kompensacijos nebuvo sudarytas, o jo teiginys, jog „tai buvo garantas“, negali pakeisti įstatyme numatytos formos ir turinio reikalavimų. Tarp šalių nebuvo sudaryta pirkimo pardavimo sutartis, todėl neatsirado ir prievolės, kurios neįvykdymas galėtų sukelti netesybas. Taigi, apelianto bandymas remtis netesybomis teisiškai nepagrįstas;

16.8. paties atsakovo elgesys nulėmė aplinkybę, jog sandoris neįvyko, kadangi atsakovas neatskleidė ieškovui esminių aplinkybių apie automobilio būklę - transporto priemonė buvo dalyvavusi dviejuose eismo įvykiuose ir dėl to turėjo rimtų paslėptų defektų. Atsižvelgiant ir į tai, atsakovas neturi teisės reikalauti kompensacijos, pasilikdamas gautus 500 Eur, kadangi sandoris neįvyko dėl paties atsakovo kaltės. Pardavėjas, nevykdydamas sąžiningumo pareigos, negali naudotis teisinės gynybos priemonėmis savo nenaudingai elgsenai pateisinti, o tokia praktika nuosekliai taikoma ir kasacinio teismo jurisprudencijoje, nurodant, kad šalis, kuri savo veiksmais sukelia sutarties neįvykimą, negali reikalauti jokių kompensacijų ar netesybų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K.-3-l68-684/2024).

16.9. pagrįstai laikyta, jog atsakovas, būdamas asmuo, turintis patirties automobilių prekyboje ir gerai išmanantis tokių sandorių ypatumus, privalėjo elgtis sąžiningai, rūpestingai ir atskleisti Ieškovui visą informaciją apie parduodamo automobilio techninį stovį. Atsakovas šios pareigos neįvykdė - neinformavo pirkėjo apie tai, kad transporto priemonė buvo dalyvavusi dviejuose eismo įvykiuose ir turėjo paslėptų defektų, kuriuos vėliau Ieškovas pats susižinojo pasinaudodamas „Car Vertical“ patikra. Tokiu elgesiu Atsakovas pažeidė ne tik CK 6.333 straipsnio nuostatas, bet ir bendruosius civilinės teisės principus, įtvirtintus CK 1.5 straipsnyje.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

17. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas nustato atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 329 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nurodytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeisti asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 1, 2 dalys, 338 straipsnis).

18. Nagrinėjamu atveju absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta, taip pat nėra kitų aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas peržengti skundo ribas (CPK 329 straipsnio 2,3 dalys, 338 straipsnis). Dėl to apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą, remiasi jo teisiniais bei faktiniais pagrindais, neperžengdamas jų ribų.

19. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo ieškovo sumokėta pinigų suma siekiant įsigyti transporto priemonę laikyta avansu ir spręsta ją neįvykus pirkimo pardavimo sandoriui priteisti ieškovui, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Taip pat apeliacinės instancijos teisme keliamas ir ieškovui priteistų bylinėjimosi išlaidų sumažinimo klausimas.

Dėl byloje nustatytų faktinių aplinkybių

20. Byloje nustatyta, kad atsakovas automobilį Hyundai i20 pardavinėjo svetainėje www.autoplius.lt, skelbimą patalpintas 2024 m. gegužės 22 d. 18:31:18, nurodant kainą 8499 Eur ir tai, kad automobilis be defektų. Nustatyta, kad ieškovas ketino pirkti atsakovo parduodamą automobilį Hyundai i20, jį kartu su savo tėvu apžiūrėjo 2024 m. gegužės 24 d. Iš ieškovo ir atsakovo procesiniuose dokumentuose pateiktų paaiškinimų nustatyta, kad atsakovas nurodė automobilio dalyvavimą smulkiame eismo įvykyje, taip pat ir automobilio pažeidimus, t. y. žibintai, veidrodėlis, lempa ir kt. Nustatyta, kad automobiliui atlikta techninė apžiūra 2024 m. gegužės 22 d.

21. Ginčo byloje nėra, kad ieškovas, ketindamas pirkti automobilį, padavė atsakovui 500 Eur, atsakovas parašė raštelį, nurodydamas; „aš, V. S., paėmiau už automobilį Hyundai i-20 rankpinigius penkis šimtus eurų”.

22. Ieškovas nurodė, kad kitą dieną, sužinojęs esminę informaciją apie automobilį, atsisakė jį pirkti. Pateikė teismui 2024 m. gegužės 24 d. suformuotą CarVertical ataskaitą, kurioje nurodyta, jog techninė apžiūra atlikta 2021 m. rugsėjo mėn. ir galioja iki 2023 m. spalio mėn. Ataskaitoje yra įrašai automobilis buvo apgadintas du kartus ir buvo smarkiai apgadinta s, pasisakoma jog stiprūs apgadinimai gali sukelti „struktūrines problemas“, nurodoma jog 2021 m. patirta žala 1501-3000 Eur, o 2022 m. lapkričio mėn. patirta didelė žala 10001-15000 Eur. Ieškovas įrodinėjo, kad būtent šios esminės informacijos neatskleidė atsakovas, nors pagal ataskaitą tokie stiprūs apgadinimai gali sukelti struktūrines problemas, dėl ko transporto priemonė gali tapti nesaugi vairuoti”, o informacijos apie automobilio apgadinimų skaičių ir apgadinimų pobūdį ir nulėmė ieškovo atsisakymą pirkti automobilį. Ieškovas prašė grąžinti atsakovo duotus 500 Eur, kadangi automobilio pirkimo sandoris neįvyko dėl atsakovo kaltės. Atsakovas su ieškovo reikalavimu nesutiko, viso proceso metu laikėsi pozicijos, jog tai yra rankpinigiai kaip garantas tam, kad automobilis nebūtų parduotas, ir laikytini netesybomis.

23. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs kilusį ginčą, padarė tokias esmines išvadas: 1) ieškovo sumokėta pinigų suma laikytina avansu; 2) ieškovas atsisakė pirkti automobilį per protingą terminą, atsisakymas nulemtas svarios priežasties – gautų duomenų apie automobilį, kurių apžiūros metu neatskleidė atsakovas; 3) šalys nesusitarė dėl netesybų, todėl ieškovo sumokėta pinigų suma nelaikytina netesybomis. Teismas ieškinį tenkino ir priteisė ieškovui iš atsakovo sumokėtus 500 Eur, taip pat išsprendė bylinėjimosi išlaidų priteisimo klausimą, sumažindamas ieškovui priteistinas bylinėjimosi išlaidas.

24. Ieškovas apeliaciniu skundu nesutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais, kuriais sumažintas ieškovui priteistų iš atsakovo jo patirtų teisinės pagalbos bylinėjimosi išlaidų dydis. Atsakovas nesutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais, kuriais ieškovo sumokėti 500 Eur atsakovui už ketinamą įsigyti automobilį laikyti avansu, keldamas netinkamą įrodymų vertinimo klausimą.

Dėl teisinio ginčo tarp šalių esmės

25. Atsakovas apeliaciniame skunde tvirtina, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino ieškovo sumokėtą pinigų sumą kaip avansą, neįvertino tikrųjų šalių ketinimų ikisutartiniuose santykiuose, todėl priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą. Apeliacinės instancijos teismas iš esmės laiko nepagrįstais šiuos apelianto argumentus.

26. CK 6.305 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pirkimo-pardavimo sutartimi viena šalis (pardavėjas) įsipareigoja perduoti daiktą (prekę) kitai šaliai (pirkėjui) nuosavybės ar patikėjimo teise, o pirkėjas įsipareigoja priimti daiktą (prekę) ir sumokėti už jį nustatytą pinigų sumą (kainą).

27. Kai iki sutarties patvirtinimo pirkėjas yra perdavęs pardavėjui tam tikrą pinigų sumą, sprendžiant dėl ikisutartinės civilinės atsakomybės, toks lėšų perdavimas turi būti kvalifikuojamas teisiškai, t. y. turi būti nustatoma, kokiu tikslu lėšos perduotos ir kokių teisinių padarinių tai sukelia. Avansas yra mokėjimas, kuris atliekamas būsimų mokėjimų vykdant pagrindinę sutartį sąskaita. Pagal CK 6.309 straipsnio 2 dalį pinigų sumos sumokėjimas parduoti daiktą įsipareigojusiam asmeniui pripažįstamas dalies kainos sumokėjimu (avansu). Jis vykdo mokėjimo paskirtį, bet šia paskirtimi gali būti naudojamasi, jeigu ateityje atsiranda mokėjimo prievolė. Jeigu ateityje mokėjimo prievolė neatsiranda, nes, pvz., pagrindinė sutartis nesudaroma, nėra pagrindo sumokėtą avansą naudoti pagal mokėjimo paskirtį. Tačiau tai savaime nereiškia, kad avansu sumokėti pinigai turi būti grąžinti. Reikia įvertinti, ar avansu sumokėti pinigai nebuvo šalių susitarimu ar kitu pagrindu numatyti panaudoti pagal kitą paskirtį, pvz., kaip netesybos prievolės įvykdymui užtikrinti. Nuostatos dėl avanso mokėjimo gali būti įtrauktos į preliminariąją sutartį, nes ji susijusi su būsimu pagrindinės sutarties sudarymu ateityje, o pagal pagrindinę sutartį gali būti vykdomi mokėjimai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-209-695/2018).

28. Avansą arba preliminariosios sutarties įvykdymui užtikrinti pinigų sumą sumokėjusi šalis turi teisę reikalauti grąžinti juos visais atvejais, išskyrus tuos, kai iš preliminariosios sutarties turinio galima daryti išvadą apie šios sutarties šalių susitarimą dėl atsakomybės už šioje sutartyje nustatytų įsipareigojimų nevykdymą netesybų forma. Tokią sankciją sutartyje nustačius, reikalavimas grąžinti tokias pinigų sumas negali būti tenkinamas ta apimtimi, kiek jis įskaitomas priešpriešiniu vienarūšiu reikalavimu taikyti netesybas (CK 6.130 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006; 2015 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-22-219/2015; 2020 m. vasario 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-7-378/2020).

29. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad šalys preliminarios pirkimo – pardavimo sutarties nebuvo sudariusios. Tačiau tarp šalių susiklostė ikisutartiniai pirkimo – pardavimo teisiniai santykiai, t. y. šalys susitarė, kad ieškovas nupirks automobilį, susitarta dėl kainos ir apmokėjimo būdo, perdavė atsakovui 500 Eur tikslu rezervuoti automobilį. Nors šalys tam tikras faktines aplinkybes vertina skirtingai (pvz. kada ieškovas ketino nupirkti automobilį, dėl atsakovo (ne)atskleistų duomenų ir informacijos), tačiau, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, aiški tikroji šalių valia iš faktinių aplinkybių – ieškovas, siekdamas, kad automobilio nenupirktų, perdavė atsakovui 500 Eur, t. y. kas pagal CK 6.309 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą teisinį reglamentavimą laikytina dalies kainos sumokėjimu (avansu). Nors atsakovas neigia minėtą aplinkybę, teigdamas, kad ieškovas duotos pinigų sumos nelaikė dalimi planuojamo pirkti automobilio kainos, t. y. avansu, o garantu, kad apeliantas jam priklausančio automobilio neparduos, tačiau vien apelianto argumentai nesudaro pagrindo ieškovo sumokėtos pinigų sumos vertinti pagal atsakovo paaiškinimus.

30. Visų pirma, rankpinigių institutas, kaip prievolių užtikrinimas, įtvirtintas CK V skyriuje. Pagal CK 6.98 straipsnio 1 dalį, rankpinigiais laikoma pinigų suma, kurią viena sutarties šalis pagal sudarytą sutartį jai priklausančių mokėti sumų sąskaita duoda antrajai šaliai, kad įrodytų sutarties egzistavimą ir užtikrintų jos įvykdymą. Rankpinigiai atlieka šias funkcijas: mokėjimo – rankpinigiai yra dalis sumos, kurią skolininkas turi sumokėti kreditoriui; įrodomąją –rankpinigiai perduodami pagrindinės sutarties sudarymui įrodyti, t. y. susitarimas dėl rankpinigių yra papildomo pobūdžio: jei nėra pagrindinės sutarties, tai negali būti ir susitarimo dėl rankpinigių; užtikrinamąją – rankpinigiai perduodami pagrindinės sutarties įvykdymui užtikrinti. Pagal kasacinio teismo praktiką, avansas, kaip ir rankpinigiai, atlieka mokėjimo funkciją (įskaitomas į būsimus mokėjimus), bet skirtingai nuo rankpinigių, avansas niekada neatliks užtikrinamosios funkcijos, t. y. šalis, sumokėjusi avansą, turi teisę reikalauti jį grąžinti visais sutartinių įsipareigojimų nevykdymo atvejais, o šalis, gavusi avansą, jokiomis aplinkybėmis neturi jo grąžinti dvigubai. Skirtingai nuo rankpinigių, avansas niekada neatliks užtikrinamosios funkcijos, t. y. šalis, sumokėjusi avansą, turi teisę reikalauti jį grąžinti visais sutartinių įsipareigojimų nevykdymo atvejais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2000 m. vasario 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-23/2000). Įvertinus šalių paaiškinimus dėl automobilio pirkimo aplinkybių bei šalių valios, taip pat atsižvelgiant į aptartą kasacinio teismo praktiką, konstatuotina, kad ieškovas sumokėjo atsakovui avansą.

31. Antra, nors apeliantas remiasi pinigų paėmimą patvirtinančiame raštelyje nurodyta formuluote, tačiau nepakanka fakto, jog raštelyje būtų nurodyta, kad perduodama pinigų suma yra rankpinigiai. Kasacinio teismo praktikoje įtvirtinta, jog teisinių santykių kvalifikaciją lemia ne šalių pavartota terminologija, o tų santykių turinys, kaip tuos santykius šalys beįvardintų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2000 m. vasario 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-23/2000; 2011 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zNjgvMjAxMQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-368/2011')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-368/2011">3K-3-368/2011</a>).

32. Trečia, svarbu nagrinėjamos bylos kontekste atkreipti dėmesį į tai, jog išplėstinė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų kolegija yra konstatavusi, kad pinigų suma, perduodama skolininko kreditoriui pripažįstama rankpinigiais tik tada, kai šalys rankpinigių perdavimo momentu suprato (ir tinkamai įformino), kokias funkcijas turi atlikti perduodama rankpinigių suma. Jei kurios nors iš funkcijų (mokėjimo, įrodomosios ar užtikrinamosios) šalys nenumatė (tinkamai neįformino), tai perduotos kreditoriui sumos negalima laikyti rankpinigiais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2000 m. vasario 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-23/2000). Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog abi šalys neturi teisinių žinių, nėra sudariusios jokios sutarties, pinigų priėmimo faktą patvirtina tik ranka rašytas atsakovo raštelis, kuriame nurodyta rankpinigių formuluotė, ir kuri gali būti vartojama sudarant sandorius, tačiau teisine prasme nesuprantant, kokias funkcijas turi atlikti nurodoma rankpinigių suma, o tiesiog tokia formuluote įvardijant ir avansą. Minėtą aplinkybę pagrindžia ir tai, jog šalys teikdamos paaiškinimus taip pat painiojo formuluotes, o ieškovas, aiškindamas pinigų davimo paskirtį, nurodė, jog atsakovui pinigus davė tam, kad automobilis nebūtų parduotas kitam žmogui. Taigi, iš šalių paaiškinimų bei byloje teiktų įrodymų nėra pagrindo neabejotinai teigti, jog šalys suprato perduodamų pinigų paskirtį kaip rankpinigius, juolab kad šalys nebuvo sudariusios jokios rašytinės sutarties, ikisutartiniai santykiai susiklostė žodžiu susitariant dėl automobilio pirkimo, o bylos nagrinėjimo metu šalys skirtingai aiškino ginčo aplinkybes, keitė poziciją.

33. Taigi, apelianto argumentai dėl to, kad ieškovo mokėta suma laikytina rankpinigiais, atmestini kaip nepagrįsti, o aukščiau aptartų aplinkybių pagrindu laikytina, jog ginčo suma pagrįstai pirmosios instancijos teismo laikyta avansu.

34. Atsakovas apeliaciniame skunde taip pat įrodinėja, kad ieškovo perduoti 500 Eur turėjo būti laikomi netesybomis s?aliu? planuojam automobilio pirkimo pardavimo sandoriui užtikrinti ir nuostoliais, t. y. taikoma ieškovui civilinė atsakomybė, kadangi atsisakyta sudaryti automobilio pirkimo pardavimo sutartį. Tačiau ir su šiais argumentais apeliacinės instancijos teismas nesutinka.

35. Sprendžiant dėl preliminariosios sutarties šalies atsisakymo (vengimo) sudaryti pagrindinę sutartį padarinių, t. y. civilinės atsakomybės netesybų arba nuostolių forma, reikia nustatyti, ar buvo pagrįstas atsisakymas (vengimas) sudaryti pagrindinę sutartį (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-166/2011; kt.). Įstatyme nedetalizuojama, kas sudaro pagrindą atsisakyti sudaryti pagrindinę sutartį (CK 6.165 straipsnio 4 dalis). Tai, ar pagrįstai atsisakyta sudaryti pagrindinę sutartį, yra vertinamoji sąvoka, priklausanti nuo konkrečių bylos aplinkybių. Pvz., kasacinio teismo praktikoje yra pažymėta, kad preliminariosios pirkimo–pardavimo sutarties galima atsisakyti ir dėl neesminių daikto trūkumų, svarbu, kad šie trūkumai buvo paslėpti (nežinomi pirkėjui sudarant preliminariąją sutartį) ir pirkėjas, apie tuos trūkumus žinodamas, arba nebūtų sudaręs preliminariosios sutarties, arba nebūtų sutikęs už daiktą tiek mokėti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-226-695/2017, 23 punktas).

36. Kaip matyti iš pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvų, teismas nurodė materialinės teisės normose įtvirtintą teisinį reglamentavimą dėl parduodamo daikto kokybės (CK 6.327 straipsnis, 6.333 straipsnis), pirkėjo teisę prieš mokant pinigus už daiktą ir jį priimant patikrinti jo kokybę bet kurioje vietoje ir bet kokiu laiku bei metodu, kurie atitinka protingumo kriterijus (CK 6.328 straipsnis), pardavėjo pareigą perduoti pirkėjui CK 6.333 straipsnyje įtvirtintus kriterijus atitinkantį daiktą. Kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, ginčo atveju šalys skirtingai vertino ieškovo ketinamo įsigyti automobilio trūkumus, tai, ar ieškovas atvažiavęs apžiūrėti automobilio žinojo apie tokius jo trūkumus, kurie ir nulėmė ieškovo apsisprendimą neįsigyti iš atsakovo automobilio po sumokėto avanso. Iš tiesų, kaip matyti iš byloje esančių duomenų, šalys skirtingai nurodo dienas, kuomet buvo apžiūrėtas automobilis, ieškovas teigia, jog 2024 m. gegužės 23 d., tuo tarpu atsakovas – kad 2024 m. gegužės 24 d., ir nurodė, kad ieškovui ataskaitos duomenys apie automobilį turėjo būti žinomi, šalys skirtingai vertino ir automobilio trūkumus. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šiuo atveju, atsižvelgiant į tai, kad atsakovas yra savo srities profesionalas, kaip nurodė, besiverčiantis automobilių remontu ir prekyba apie 30 metų, o ieškovas siekęs automobilį įsigyti savo ir šeimos poreikių patenkinimui, kad atsakovas pats automobilį įsigijo po eismo įvykio ir jį suremontavęs pardavinėjo, tikėtina, jog atsakovas galėjo neatskleisti visos informacijos apie automobilį (paminėdamas tik smulkius pažeidimus), kurią ieškovas laikė esmine, nulėmusia jo apsisprendimą neįsigyti automobilio. Teismui kelia abejonių atsakovo tvirtinama aplinkybė dėl informacijos atskleidimo ir tuo aspektu, kad žinodamas informaciją apie eismo įvykius ir juose padarytą žalą ieškovas vis tiek ketino pirkti automobilį ir tuo tikslu paliko ginčijamą avansą, kai tuo tarpu viso proceso metu rėmėsi aplinkybe, jog viename iš eismo įvykių padaryti automobilio apgadinimai ir dėl to padaryta žala kelia abejonių automobilio saugumu. Dėl nurodyto pagrindinė automobilio pirkimo pardavimo sutartis nebuvo sudaryta ir ieškovui nuosavybės teisė į ginčo automobilį neperėjo. Apeliacinės instancijos teismas akcentuoja, kad pagal teisinį reglamentavimą būtent pardavėjui (šiuo atveju atsakovui) tenka pareiga informuoti pirkėją (šiuo atveju ieškovą) apie visus esminius trūkumus, o byloje esančios faktinės aplinkybės nesudaro pagrindo vidiniam teismo įsitikinimui, jog atsakovas tokią pareigą įgyvendino tinkamai. Atsakovas tvirtindamas, jog atskleidė esminę informaciją apie automobilį, turėjo pagrįsti šias aplinkybes, tačiau viso proceso metu teigė, kad apgadinimai buvo smulkūs ir jie suremontuoti. Tuo tarpu ieškovas, nors ir ketino pirkti naudotą automobilį, tačiau pagrįstai tikėjosi gauti visa esminę informaciją apie transporto priemonę iš atsakovo, kuris tvarkė ir remontavo transporto priemonę, taigi, tikėtina, žinojo ir visą esminę informaciją apie apgadinimus. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šiuo atveju svarbi aplinkybė yra ta, jog ieškovas apie tai, kad neketina įsigyti automobilio, atsakovą informavo per protingą terminą (ieškovas nurodo, kad informavo kitą dieną, sužinojęs esminę informaciją apie automobilio trūkumus), o atsakovas šios išvados apeliaciniame skunde nepaneigė. Taigi, byloje esančios faktinės aplinkybės nesuponuoja išvados, jog ieškovo apsisprendimas neįsigyti automobilio buvo nelemtas subjektyvių aplinkybių.

37. Apeliantas nepagrįstai įrodinėja, kad atsakovo priimta iš ieškovo 500 Eur suma atlieka netesybų funkciją dėl neįvykusio automobilio pirkimo sandorio ir šiuo aspektu nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu.

38. CK 6.71 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai). CK 6.72 straipsnyje nustatyta, kad susitarimas dėl netesybų turi būti rašytinis.

39. Suinteresuotai ginčo šaliai tenka pareiga leistinomis priemonėmis įrodyti, kad lėšos perduotos prievolei užtikrinti, kaip netesybos ar kt. Jeigu lėšos kvalifikuojamos kaip avansas, nesudarius sutarties, pardavėjas netenka teisinio pagrindo jas turėti ir turi būti grąžinamos pirkėjui kaip be teisinio pagrindo įgytas turtas (CK 6.237 straipsnio 2 dalis), išskyrus tuos atvejus, kai nustatomas pagrindas įskaityti kitos šalies priešpriešinį vienarūšį reikalavimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. liepos 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-308/2007; 2009 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-126/2009; 2009 m. rugsėjo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-363/2009).

40. Apeliantas apeliaciniame skunde remiasi deklaratyvaus pobūdžio argumentus, jog spręsdamas dėl susitarimo dėl netesybų nebuvimo teismas is? esmės ignoravo ginčo s?aliu? pateiktu? procesiniu? dokumentu? ir teismui duotu? parodymu? turinį. Apeliantas nenurodo, kokie įrodymai pagrindžia egzistavus susitarimą dėl to, jog ieškovui atsisakius pirkti automobilį duota avanso suma atliks netesybų funkciją. Įvertinus byloje esančius duomenis nenustatyta, kad toks susitarimas dėl netesybų egzistavo. Kadangi byloje, išskyrus atsakovo paaiškinimus nėra duomenų apie tokio susitarimo egzistavimą, kurie prieštarauja ieškovo teiktiems paaiškinimas, t. y. kad tokio susitarimo nebuvo, pirmosios instancijos teismas pagrįstai padarė išvadą, kad nesant jokių tai patvirtinančių duomenų, nėra pagrindo avanso sumos laikyti netesybomis. Juolab, kaip pagrįstai pažymėjo pirmosios instancijos teismas ir tą nurodė ieškovas, susitarimas dėl netesybų turi būti rašytinės formos (CK 6.72 straipsnis).

41. Apeliaciniame skunde apeliantas mini ir nuostolius, nurodydamas, jog ginčo suma turėtų būti pripažinta šalių iš anksto susitartais nuostoliais neįvykus sandoriui. Tačiau apeliantas detaliau nuostolių aplinkybės neįrodinėja, o iš apeliacinio skundo argumentų labiau tikėtina aplinkybė, jog apeliantas turi omeny netesybas kaip nuostolius. Teismų praktikoje nurodoma, kad šalių teisė iš anksto susitarti dėl netesybų skirta tam, kad kreditoriui nereikėtų įrodinėti savo patirtų nuostolių dydžio, nes sutartimi sulygtos netesybos laikomos iš anksto nustatytais būsimais kreditoriaus nuostoliais, kurie gali būti pripažinti minimaliais nuostoliais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stNy0zMDQvMjAwNw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-7-304/2007')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-7-304/2007">3K-7-304/2007</a>; 2008 M. rugpjūčio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy00MDEvMjAwOA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-401/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-401/2008">3K-3-401/2008</a> ir kt.). Kadangi dėl apelianto argumentų, susijusių su netesybomis pasisakyta ir jie įvertinti, apeliacinės instancijos teismas išsamiau dėl minimų nuostolių nepasisako.

42. Nustačius, kad ginčo turto pirkimo–pardavimo sutartis nebuvo sudaryta ne dėl ieškovo kaltės, ieškovo sumokėtas avansas nebeatlieka mokėjimo už turtą paskirties. Taigi, nėra pagrindo taikyti ieškovui sutartinės atsakomybės, t. y. pripažinti, kad atsakovas turi teisę pasilikti ieškovo jam sumokėtus pinigus (mokėjimą) už automobilį. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad ieškovas įgijo teisę reikalauti grąžinti jo atsakovui sumokėtą sumą bei atitinkamai atmetė atsakovo reikalavimą pripažinti avansą netesybomis.

43. Apeliantas taip pat daug dėmesio skiria įrodymų vertinimo taisyklėms, nurodydamas tiek teisinį reglamentavimą, tiek ir gausią teismų praktiką. Apeliacinės instancijos teismas detaliau įrodymų vertinimo aiškinimo taisyklių neaptaria, atkreipdamas apelianto dėmesį į tai, kad formuodamas teismų praktiką dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, kasacinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-156/2009). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-9-1075/2024, 29 punktas). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, spręsdamas tarp šalių kilusį ginčą pirmosios instancijos teismas įrodymų vertinimo taisyklių nepažeidė, vertino įrodymų visumą, todėl apelianto argumentai ir šiuo aspektu atmestini kaip nepagrįsti.

Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme

44. Tenkinęs ieškinį pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis bendruoju bylinėjimosi išlaidų paskirstymo principu, įtvirtintu CPK 93 straipsnio 1 dalyje, sprendė ieškovui priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas, sumažindamas ieškovo patirtas teisinės pagalbos išlaidas. Šioje dalyje su pirmosios instancijos teismo išspręstu procesiniu klausimu nesutinka ieškovas, teikdamas apeliacinį skundą ir prašydamas teisinės pagalbos išlaidas priteisti pilna apimtimi.

45. Nustatyta, kad ieškovas už ieškinį sumokėjo 22 Eur žyminį mokestį (tokia suma nurodyta ir teismo 2024 m. liepos 17 d. nutartyje nustatant trūkumus, ši suma užskaityta byloje) ir 800 Eur už advokato padėjėjo suteiktą teisinę pagalbą nagrinėjant civilinę bylą: pagal 2025 m. kovo 6 d. prašymą – 400 Eur, iš kurių 260 Eur nurodyti už paaiškinimų parengimą ir 200 Eur už atstovavimą teismo posėdyje (60 Eur nuolaida), pagal 2025 m. gegužės 21 d. prašymą – 200 Eur už atstovavimą 2025 m. gegužės 22 d. teismo posėdyje, pagal 2025 m. rugpjūčio 22 d. prašymą – 200 Eur atstovavimą 2025 m. rugpjūčio 25 d. teismo posėdyje. Pirmosios instancijos teismas, nurodydamas, kad dalis bylinėjimosi išlaidų susidarė ieškovui kelis kartus tikslinant savo reikalavimą, teisinės pagalbos išlaidas sumažino iki 400 Eur.

46. CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Pagal šio straipsnio 2 dalį šalies išlaidos, susijusios su advokato pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ar advokato darbo laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintuose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio.

47. Kasacinio teismo praktikoje nuosekliai pažymima, kad išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu, gali būti pripažintos bylinėjimosi išlaidomis, jeigu jos yra realios, būtinos ir pagrįstos (CPK 88 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2008; 2017 m. gruodžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-443-969/2017; 2023 m. lapkričio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-289-1120/2023).

48. Sprendžiant dėl išlaidų advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti realumo turi būti aišku, kada šalis, prašanti priteisti atstovavimo išlaidų atlyginimą, atsiskaitė su advokatu ar advokatų kontora (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-189-969/2017 26 punktą). Nagrinėjamu atveju ieškovo prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos šį kriterijų atitinka.

49. Sprendžiant dėl būtinumo ir pagrįstumo kriterijų, teismas turi įvertinti ne tik tai, ar šios išlaidos yra faktiškai patirtos, bet ir tai, ar jos yra susijusios su nagrinėjama byla, taip pat ar teisinės paslaugos, už kurias patirtas išlaidas prašoma atlyginti, nėra akivaizdžiai perteklinės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. rugsėjo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-236-943/2023, 60 punktas). Teismas, spręsdamas dėl išlaidų advokato pagalbai apmokėti dydžio, vadovaujasi CPK 98 straipsnio 2 dalimi ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) nuostatomis.

50. Pagal kasacinio teismo praktiką, nors Rekomendacijų nuostatos neriboja šalių teisės susitarti dėl advokato atlyginimo, tačiau šalys visada turi atsižvelgti į įstatymo nuostatą, kad teismas negalės bylą laimėjusiai šaliai priteisti daugiau, negu įtvirtinta Rekomendacijose, išskyrus išimtinius atvejus, kai, atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, teisinė pagalba teikiama itin sudėtingoje byloje arba byla nagrinėjama ne vienerius metus ar kitais panašiais atvejais (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-212/2009).

51. Spręsdamas dėl patirtų išlaidų atitikties pagrįstumo kriterijui, kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad ne visos faktiškai šalių sumokėtos sumos advokato pagalbai teismo gali būti pripažįstamos pagrįstomis, nes teismas neturi toleruoti pernelyg didelio ir nepagrįsto šalies išlaidavimo. Jeigu realiai išmokėtos sumos neatitinka pagrįstumo kriterijaus, tai teismas nustato jų pagrįstą dydį, o kitos dalies išlaidų nepriteisia. Taigi, kaip išlaidavimo nuostoliai jos lieka neatlygintos patyrusiai šaliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-443-969/2017).

52. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas dėl ieškovo prašomų priteisti bylinėjimosi išlaidų atitikties pagrįstumo kriterijui detalių argumentų nenurodė, rėmėsi tik tuo, kad ieškovas kelis kartus tikslino ieškinio reikalavimus. Tačiau apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad toks vertinimas yra lakoniškas, padarytas neįvertinus aplinkybės, jog ieškovo atstovas į procesą įstojo tik civilinės bylos eigoje, ir pagal ieškovo paaiškinimus nustatyta, jog ieškovas už papildomų paaiškinimų parengimą patyrė 260 Eur išlaidų. Visų pirma, minėta suma neviršija Rekomendacijose nustatyto maksimalaus dydžio, kadangi pagal Rekomendacijų 8.16 punktą už kitą dokumentą, kuriame pareikštas prašymas, reikalavimas, atsikirtimai ar paaiškinimai taikomas 0,4 koef., kas, atsižvelgiant į tai, kad ieškovą atstovavo advokato padėjėjas, dėl ko taikomas 80 proc. dydis (Rekomendacijų 5 punktas), sudaro 703 Eur (0,4 koef. x 2024 m. II ketv. galiojęs bruto – 2196 Eur lygu 878 Eur x80 proc.). Taigi, papildomi paaiškinimai įvertinti gerokai mažesne suma nei Rekomendacijose įtvirtintas maksimalus dydis. Antra, byloje esančiais duomenys nesuponuoja išvados, kad ieškinio patikslinimas užvilkino bylą ir sukėlė papildomas išlaidas, nėra duomenų, jog dėl to buvo atidėtas suplanuotas teismo posėdis, kad toks patikslinimas neatitinka proceso normose įtvirtintos ieškinio reikalavimų patikslinimo galimybės, kad tikslinant ieškinį sąmoningai siekiama vilkinti procesą ir pan. Trečia, kaip matyti, bylinėjimosi išlaidos už reikalavimų patikslinimą sudaro tik dalį visų bylinėjimosi išlaidų, kai tuo tarpu sumažinta priteistina bylinėjimosi išlaidų dalis yra didesnė, t. y. iš detalizacijos matyti, jog sumažinta ir už atstovavimą teismo posėdžiuose dalis. Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis išdėstytu, nesutinka, jog šios bylinėjimosi išlaidos neatitinka pagrįstumo, realumo ir būtinumo kriterijų, jos yra gerokai mažesnės už Rekomendacijose įtvirtintą maksimalią priteistiną už tokio pobūdžio dokumento parengimo sumą, taigi, šia apimtimi nepriteistos nepagrįstai.

53. Aptarta, kad likusios bylinėjimosi išlaidos patirtos už ieškovo atstovo dalyvavimą teismo posėdžiuose. Nustatyta, kad teismo posėdis vyko 2025 m. kovo 7 d., už dalyvavimą jame buvo prašoma priteisti 140 Eur (60 Eur paskaičiuota kaip nuolaida), šio posėdžio pradžia – 9.04 val., pabaiga – 11.57 val. (2 val. 53 min.); už dalyvavimą 2025 m. gegužės 22 posėdyje, pradžia 9.03, pabaiga – 10.26 val. (1 val. 23 min.) paskaičiuota 200 Eur suma; po šio teismo posėdžio bylos nagrinėjimas 2025 m. birželio 11 d. nutartimi atnaujintas, paskirtas teismo posėdis 2025 m. rugpjūčio 25 d., civilinė byla išnagrinėta, posėdis truko nuo 09.02 val iki 11.58 val. (2 val. 56 min). Taigi, iš viso teismo posėdžių trukmė – 6 val. 32 min. Pagal Rekomendacijų 8.19 punktą už kiekvieną atstovavimo teisme valandą taikomas 0,1 koef, kas skaičiuojant pagal mažiausią taikytiną bruto (2024 m. III ketv., nes vienas iš posėdžių vyko 2025 m. I ketv), įvertinus tai, kad paslaugas teikė advokato padėjėjas, už vieną atstovo dalyvavimo teismo posėdyje valandą sudaro 179 Eur. Tuo tarpu bruto dydis kito (didėjo) priklausomai nuo to, kurį ketvirtį teiktos atstovavimo paslaugos, teismo posėdžiai truko 6 val, taigi, bendra atstovavimo suma sudarytų virš vieno tūkstančio Eur, kai tuo tarpu nagrinėjamu atveju paskaičiuota 550 Eur atstovavimo teismo posėdžiuose suma. Taigi, vien šiuo aspektu nėra pagrindo sumažinti bylinėjimosi išlaidų už teiktas atstovavimo paslaugas dydžio. Kita vertus, kaip teisingai pastebėjo ieškovas, dalis bylinėjimosi išlaidų patirta ir dėl to, kad atnaujintas bylos nagrinėjimas iš esmės. Dar daugiau, pažymėtina ir tai, kad nagrinėjant civilinę bylą teismo posėdžiuose nenustatytas netinkamas ieškovo ar jo atstovo procesinis elgesys, nulėmęs papildomas procesines išlaidas.

54. Taigi, atsižvelgdamas į nurodytus kriterijus, į civilinėje byloje nagrinėtą ginčą sudėtingumo aspektu, į civilinės bylos apimtį, į ieškovo atstovo teiktą teisinę pagalbą ieškovui, rengto procesinio dokumento pobūdį ir turinį, galimas darbo ir laiko sąnaudas juos rengiant, taip pat advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas dalyvaujant teismo posėdžiuose, nustatyta, kad visos ieškovo patirtos bylinėjimosi išlaidos atitinka būtinumo ir pagrįstumo kriterijus (CPK 98 straipsnio 2 dalis, Rekomendacijų 2 punktas). Priešingai nei pirmosios instancijos teismas, apeliacinės instancijos teismas nenustatė aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą nepriteisti ieškovui bylinėjimosi išlaidų pilna apimtimi. Taigi, šioje dalyje pirmosios instancijos teismo sprendimas keistinas.

55. Apeliacinės instancijos teismas pastebi, kad ieškovas už ieškinį sumokėjo 22 Eur žyminį mokestį (toks žyminis mokestis kaip mokėtinas apskaičiuotas teismo 2024 m. liepos 17 d. nutartimi nustatant terminą trūkumų ištaisymui, taip pat toks žyminis mokestis užskaitytas ir LITEKO sistemoje), kai tuo tarpu ieškovui iš atsakovo priteistas 23 Eur žyminis mokestis. Ši rašymo apsirikimo klaida taisytina apeliacinės instancijos teisme (CPK 276 straipsnis). Dėl nurodyto bylinėjimosi išlaidų bendra suma sudaro 822 Eur (800 Eur teisinės paslaugos ir 22 Eur žyminis mokestis.

Dėl procesinės bylos baigties

56. Apeliacinės instancijos teismas, apibendrindamas išdėstytus argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, tenkindamas ieškovo ieškinį, skundžiamu sprendimu tinkamai nustatė bei teisingai įvertino faktines bylos aplinkybes, tinkamai aiškino ir taikė materialiosios bei proceso teisės normas. Pirmosios instancijos teismas sprendime išanalizavo byloje pateiktus įrodymus, pasisakė dėl šalių paaiškinimų ir pateiktų duomenų, tinkamai paskirstė įrodinėjimo pareigą šalims bei išvadas padarė, laikydamasis įrodymų vertinimo taisyklių. Todėl atsakovo apeliacinis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

57. Tuo tarpu ieškovo apeliacinis skundas tenkinamas. Tačiau pažymėtina, kad pagal kasacinio teismo praktiką, reikalavimas peržiūrėti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimą yra procesinis prašymas ir jis nevertinamas kaip materialinis ieškinio reikalavimas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. birželio 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtMTcyLTMxMy8yMDIy" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-172-313/2022')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-172-313/2022">e3K-3-172-313/2022</a> 68 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką). Toks išspręstas klausimas civilinės bylos rezultato nekeičia. Kadangi apeliacinės instancijos teisme ginčas kilo ir dėl ieškovui atlygintino bylinėjimosi išlaidų dydžio, apeliacinės instancijos teismui, išsprendus šį procesinį klausimą, tikslinama sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, padidinant ieškovui iš atsakovo priteistinas teisinės pagalbos bylinėjimosi išlaidas iki 800 Eur (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Kartu tikslintina ir rezoliucinė dalis dėl priteistino žyminio mokesčio, ištaisant rašymo apsirikimą. (CPK 276 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

58. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymo nuostatos, reglamentuotos CPK 93 straipsnyje, taikomos ir bylinėjimosi išlaidoms, patirtoms bylą nagrinėjant apeliacine tvarka (CPK 302 straipsnis). Kadangi atsakovo apeliacinis skundas netenkintas, teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą įgijo ieškovas.

59. Nustatyta, kad ieškovas už apeliacinį skundą, kuriame keltas tik bylinėjimosi išlaidų priteisimo klausimas, sumokėjo 23 Eur žyminį mokestį. Kaip nurodyta aukščiau, tai yra procesinio pobūdžio prašymas, jis nėra prilyginamas materialiniam ieškinio reikalavimui, todėl neapmokestinamas žyminiu mokesčiu. Kadangi ieškovas už apeliacinį skundą neturėjo pareigos mokėti žyminio mokesčio, ieškovo 2025 m. spalio 13 d. mokėjimo dokumentu sumokėtas 23 Eur žyminis mokestis grąžinamas ieškovui CPK 87 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu (žyminio mokesčio užduoties kodas LITEKO sistemoje Nr. ZO79261), išaiškinant, kad žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija, remdamasi šiuo procesiniu sprendimu.

60. Ieškovas taip pat pateikė apeliacinės instancijos teismui įrodymus, jog patyrė 400 Eur teisinės pagalbos išlaidas apeliacinės instancijos teisme. Iš 2025 m. spalio 24 d. ataskaitos matyti, kad ieškovo teisinės pagalbos išlaidos susideda iš 100 Eur konsultacijos dėl pateikto apeliacinio skundo ir 300 Eur už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą. Pateiktas bylinėjimosi išlaidų apmokėjimą pagrindžiantis mokėjimo dokumentas.

61. Nors teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, laimėjęs civilinę bylą įgijo ieškovas, tačiau ne visos ieškovo patirtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme gali būti priteisiamos iš pralaimėjusios ginčą šalies – atsakovo.

62. Kasacinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad tokios paslaugos kaip atstovo susipažinimas su konkrečiu teismo procesiniu sprendimu ar byla, taip pat šalių procesiniais dokumentais, teismų praktikos paieška rengiant procesinius dokumentus, bylos medžiagos, teismo procesinio sprendimo ir byloje dalyvaujančio asmens procesinio dokumento analizė, pasirengimas rengti procesinį dokumentą, informacijos, reikalingos rengiant procesinį dokumentą, paieška ir susipažinimas su kliento pateikta informacija, nelaikomos savarankiškomis teisinėmis paslaugomis. Įvardytos paslaugos vertinamos kaip kitų paslaugų – atitinkamų procesinių dokumentų parengimo – sudėtinė dalis, todėl pagal Rekomendacijas už šias paslaugas atskirai bylinėjimosi išlaidų atlyginimas nėra priteisiamas (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-156-701/2016; 2018 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-466-403/2018).

63. Nagrinėjamu atveju 2025 m. spalio 24 d. teisinių paslaugų ataskaitoje nurodyta 100 Eur suma už konsultaciją dėl pateikto apeliacinio skundo nelaikytina savarankišku procesiniu veiksmu, už kurį priteistinos bylinėjimosi išlaidos. Atsižvelgiant į teismų praktiką, šios išlaidos laikytinos sudėtine kitų teisinės pagalbos paslaugų dalimi (šiuo atveju, atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimo) ir atskirai iš atsakovo ieškovui nepriteistinos. Tuo tarpu likusi 300 Eur teisinės pagalbos išlaidų suma atitinka Rekomendacijose įtvirtintus kriterijus, neviršija Rekomendacijos įtvirtinto maksimalaus dydžio už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą, todėl, remiantis teisiniu reglamentavimu bei teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, priteistina iš atsakovo.

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

ieškovo apeliacinį skundą tenkinti, atsakovo apeliacinio skundo netenkinti.

Marijampolės apylinkės teismo 2025 m. rugsėjo 15 d. sprendimą palikti iš esmės nepakeistą, patikslinant sprendimo rezoliucinę dalį dėl bylinėjimosi išlaidų ir nustatant, kad ieškovui A. K. priteistinos iš atsakovo V. S. 822 Eur (aštuonių šimtų dvidešimt dviejų Eur) bylinėjimosi išlaidos pirmosios instancijos teisme.

Priteisti iš atsakovo V. S. ieškovui A. K. 300 Eur (tris šimtus Eur) teisinės pagalbos išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

Grąžinti ieškovui A. K. 23 Eur (dvidešimt tris Eur) žyminio mokesčio, sumokėto už apeliacinį skundą (sumokėta 2025 m. spalio 13 d. mokėjimo dokumentu, žyminio mokesčio užduoties kodas LITEKO sistemoje Nr. ZO79261), išaiškinant, kad žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija.

Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėja Loreta Bujokaitė