Dėl skolos priteisimo

Civilinė byla Nr. e2A-688-936/2026

Teisminio proceso Nr. 2-06-3-03182-2025-4

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.8.5; 2.6.8.6; 2.6.8.9; 2.3.1.; 2.3.2.7; 2.6.1.1; 2.6.4; 3.2.4.11; 3.3.1.19.2; 3.3.1.21

(S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2026 m. kovo 26 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jorūnės Pukinskienės, Urmilos Valiukienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos) ir Sigitos Zubavičiūtės-Montvilienės, veikianti Klaipėdos apygardos teismo vardu,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo bylą pagal apelianto (ieškovo) V. K. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2025 m. spalio 29 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovo V. K. ieškinį atsakovui D. S. dėl skolos priteisimo, tretieji asmenys, nereiškiantys savarankiškų reikalavimų byloje, ieškovo pusėje A. K. ir S. N. K., atsakovo pusėje A. S..

Apeliacinės instancijos teismas

n u s t a t ė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas V. K. ieškiniu prašė priteisti jam iš atsakovo D. S. 87 140,60 Eur skolos, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

1.1. Ieškinyje nurodė, kad ieškovo dukra bei atsakovo žmona G. S. 2020 m. pabaigoje persirgo (duomenys neskelbtini) infekcija. 2021 m. pradžioje pasireiškė ligos komplikacijos ir G. S. sveikata ėmė sparčiai prastėti. Dėl (duomenys neskelbtini) ligos komplikacijų G. S. tapo neveiksni ir visiškai neįgali, dėl ko Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2023 m. kovo 15 d. sprendimu G. S. pripažinta neveiksnia turtinių ir asmeninių neturtinių santykių srityse. (duomenys neskelbtini) G. S. mirė.

1.2. 2021 m. pirmąjį pusmetį G. S. buvo gydoma Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikose, jos būklė buvo kritinė, grėsė realus pavojus jos sveikatai ir gyvybei, todėl buvo ieškoma įvairių gydymo galimybių Lietuvoje ir užsienyje. Jos sutuoktinis D. S. aktyviai dalyvavo procese – konsultavosi su gydytojais, siuntė straipsnius apie galimus gydymo būdus (kamieninių ląstelių transplantaciją, gydymą (duomenys neskelbtini)), rinko informaciją apie įrangą neįgaliesiems. 2021 m. birželio 29 d. Kauno klinikų gydytojas profesorius A. V. išrašė receptą (duomenys neskelbtini), teikė konsultacijas dėl šio vaisto vartojimo 2021 m. liepos pradžioje.

1.3. Vaistas (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)) buvo įsigytas pagal Kauno klinikų gydytojo profesoriaus A. V. 2021 m. birželio 29 d. receptą dalimis, nes viso kiekio vienu metu gauti nebuvo galimybės. Pirmą šio vaisto kiekį 2021 m. liepos 9 d. iš UAB „Šilalės vaistinė“ už ieškovo įduotus grynuosius pinigus parvežė atsakovas D. S., kitas šio vaisto dozes parsivežė patys. (duomenys neskelbtini) kursui reikalingas vaisto kiekis buvo nupirktas 2021 m. liepos 9 d. – 2022 m. birželio 8 d. laikotarpiu, todėl iš pradžių jis buvo vartojamas be (duomenys neskelbtini), o nuo 2021 m. spalio 4 d. kartu su (duomenys neskelbtini). Minėti vaistai tiek (duomenys neskelbtini), tiek (duomenys neskelbtini), tiek ir (duomenys neskelbtini)yra nekompensuojami bei ganėtinai brangūs. Gydymo kursas buvo suplanuotas iki 2023 m. lapkričio mėnesio ir šiam laikotarpiui minėti vaistai buvo nupirkti. Tokiu būdu D. S. teikiant informaciją apie naujausias gydymo galimybes ir inovatyvius vaistus, su jo žinia ir suderinimu, jam pačiam tiesiogiai dalyvaujant vaistų pirkime, buvo nupirkti G. S. gydymui reikalingi vaistai, tame tarpe (duomenys neskelbtini), dėl kurio įsigijimo išlaidų priteisimo šioje byloje yra reiškiamas reikalavimas atsakovui.

1.4. G. S. artimųjų rate buvo sprendžiamas vaistų įsigijimo bei apmokėjimo už juos klausimas. G. S. sutuoktinis, atsakovas D. S., elgdamasis amoraliai, pažeisdamas sutuoktinio lojalumo pareigą, neatjausdamas savo itin sunkiai sergančios žmonos, kurios gyvybei grėsė tiesioginis pavojus, tuo metu pareiškė neturįs pinigų šiems brangiems vaistams nupirkti (nors vėliau, santuokos nutraukimo byloje, iš jo banko sąskaitos išrašų paaiškėjo, kad atsakovas savo sąskaitoje turėjo apie keliasdešimt tūkstančių eurų, o iš viso išgrynino apie 90 000 Eur, kuriuos bandė nuslėpti nuo dalybų nutraukiant santuoką). Sergančios G. S. sąskaitose esančių piniginių lėšų panaudoti nebuvo galimybės dėl neveiksnumo, todėl esant neatidėliotinam ir ypatingam būtinumui gelbėti G. S. gyvybę, neturint galimybių gaišti laiką diskusijoms ir ginčams dėl vaistų apmokėjimo, ieškovas sutiko G. S. gydymui skirtus vaistus apmokėti iš savo lėšų, nors tokia pareiga teko atsakovo šeimai, kadangi šios išlaidos susijusios su atsakovo šeimos poreikių tenkinimu. Iki globėjos bei turto administratorės paskyrimo ieškovas finansavo visą G. S. priežiūrą ir gydymą. G. S. buvo prižiūrima labai gerai, tačiau D. S. G. S. slaugyme ir priežiūroje nuo 2022 m. rugpjūčio 1 d. nedalyvavo, prisidėdavo simboliškai.

1.5. G. S. buvo prižiūrima itin atsakingai, gydytojai, tarp jų prof. A. V. ir neurologė Z. B., teigiamai vertino priežiūros lygį – G. S. sveikata, nepaisant sunkios būklės, išliko stabili beveik ketverius metus. Nurodė, kad gydymas (duomenys neskelbtini) ir kamieninėmis ląstelėmis leido ženkliai pagerinti būklę ir išgelbėti gyvybę ganėtinai ilgam laikui. (duomenys neskelbtini) (9614,22 Eur), (duomenys neskelbtini) (76905,60 Eur) bei (duomenys neskelbtini) (7240,05 Eur) įsigijimui ieškovas iš viso išleido 93 759,87 Eur. Greta šių vaistų įsigijimo dar papildomai apmokėjo funkcinės lovos su čiužiniu nuo pragulų įsigijimą už 4935 Eur bei specialaus neįgaliojo vežimėlio įsigijimą už 5300 Eur. Iš viso šiems vaistams ir pirkiniams išleido 103 994,87 Eur. Iš viso ieškovas G. S. gydymui ir reikalingai įrangai įsigyti išleido iš viso 103 994,87 Eur. Be minėtų pirkinių labai ženklią pinigų sumą yra išleidęs ir kitiems G. S. gydymo bei priežiūros poreikiams apmokėti, bendra išleista pinigų suma 250 000 Eur, tačiau dėl šių kitų išlaidų sugrąžinimo apsisprendė reikalavimo nereikšti. Mano, kad atsakovas D. S. privalo prie savo žmonos gydymo išlaidų prisidėti ne simboliškai, o padengti bent jų dalį sugrąžindamas skolą už (duomenys neskelbtini) (76905,60 Eur), funkcinės lovos su čiužiniu nuo pragulų (4935 Eur) bei specialaus neįgaliojo vežimėlio (5300 Eur) įsigijimą, iš viso 87 140,6 Eur. Taip pat nurodė, kad ieškovas Klaipėdos apylinkės teismo byloje dėl G. S. ir D. S. santuokos nutraukimo buvo įtrauktas kaip kreditorius, tačiau savarankiško reikalavimo nereiškė, nes šį reikalavimą ketino nagrinėti atskiroje byloje.

1.6. Nurodo, kad susirgus G. S. ir atsiradus neatidėliotinam, gyvybiškai svarbiam poreikiui įsigyti gydytojų paskirtus vaistus, šios išlaidos laikytinos bendrų šeimos poreikių tenkinimu (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 3.109 straipsnio 1 dalies 6 punktas), nes jos buvo susijusios su vieno iš sutuoktinių sveikata. Todėl pareiga apmokėti šias išlaidas teko atsakovui D. S. kaip sutuoktiniui. Kadangi atsakovas melagingai teigė neturintis galimybės sumokėti, o G. S. dėl sveikatos būklės pati negalėjo atlikti mokėjimų ir tuo metu globėjas dar nebuvo paskirtas, už atsakovą šią prievolę įvykdė ieškovas – sumokėjo vaistinėms už (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)) bei tiekėjams už funkcinę lovą ir neįgaliojo vežimėlį. Tokiu būdu ieškovas įvykdė prievolę už skolininką. Sumokėjus šias išlaidas ieškovui perėjo reikalavimo teisė į skolininką (CK 6.50 straipsnio 1 ir 3 dalys), todėl reiškia reikalavimą atsakovui D. S. dėl visos sumokėtos pinigų sumos už vaistus (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)), funkcinę lovą bei neįgaliojo vežimėlį priteisimo.

2. Atsakovas D. S. pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą, priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į ieškinį grindžiamas šiais argumentais:

2.1. Tiek funkcinė lova su čiužiniu nuo pragulų, tiek specialus neįgaliojo vežimėlis, tiek vaistai buvo įgyti išimtinai G. S. naudai ir jos poreikiams tenkinti. Atsakovas sutiko, kad lovą ir vežimėlį už savo asmenines lėšas įgijo ieškovas, tačiau atsižvelgiant į tai, kad jis buvo įgytas išimtinai G. S. naudai ir poreikiams bei jai dovanotas, toks turtas, t. y. lova ir vežimėlis, pripažintinas asmenine G. S. nuosavybė. Lova ir vežimėlis įtraukti į paveldimo turto apyrašą. G. S. turtą paveldėjo jos sutuoktinis D. S. bei dukros A. K. ir A. S..

2.2. Pagal CK 5.63 straipsnio 1 dalį kreditorius turi teisę pareikšti reikalavimus įpėdiniams per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo, ieškovas šį terminą praleido nesant svarbių priežasčių, neprašė jo atnaujinti, todėl ieškinys atmestinas šiuo pagrindu. Reikalavimas, reiškiamas šioje byloje, turėtų būti reiškiamas G. S. įpėdiniams, tačiau byloje Nr. e2-11159-793/2025 siekiama, kad atsakovas būtų pripažintas neturinčiu teisės į palikimą. Neišsprendus šio klausimo negalima garantuotai teigti, kad D. S. yra tinkamas atsakovas byloje, t. y. kad jis liks įpėdiniu.

2.3. Ieškovas pateikė tik vienintelį šio vaisto receptą, išduotą Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų gydytojo profesoriaus A. V. 2021 m. birželio 29 d. Šiame recepte nurodomas tiek vaistų kiekis, tiek leidimo periodas bei recepto galiojimas (1 mėn.). Mėnesį laiko galiojantis receptas suteikė teisę į 6 vnt. flakonų, kurie turėjo būti leidžiami vos 3 dienas. Ieškovas, nurodydamas, kad (duomenys neskelbtini) buvo įsigytas pagal A. V. receptą yra teisus, bet vaistų įsigijimas ir nurodyti kiekiai yra susiję su aplinkybe, kad (duomenys neskelbtini) buvo leidžiamas išimtinai Kauno klinikose ir turint receptą. Šiam gydymui nepasiteisinus, jis buvo nutrauktas.

2.4. Ieškovas pateikdamas (duomenys neskelbtini) įsigijimo kvitus nurodė, kad nuo 2021 m. liepos 9 d. iki 2022 m. birželio 8 d. įgijo šiuos preparatus, kai tuo metu G. S. buvo gydoma namuose. Šis vaistas negalėjo būti įgytas be vardinio recepto bei negalėjo būti vartojamas namuose, o juo labiau be gydytojo priežiūros. Medicininiuose dokumentuose nėra fiksuotas tolesnis vaisto suleidimas G. S., jai esant namuose. Minimo vaisto įsigijimo apskaičiavimo metodika nėra aiški, be to, kaina nėra adekvati, kadangi rinkoje šis vaistas kainuoja iki 789,45 Eur, nėra pateikti apmokėjimo įrodymai, kad už juos mokėjo ieškovas. Be to, nėra aišku kokiu pagrindu toks vaistas pirktas.

2.5. Atsakovas kaip išgalėdamas rūpinosi smarkiai sergančia sutuoktine G. S., (duomenys neskelbtini) atsakovo paties buvo perkamas tik jį naudojant Kauno klinikose, šiam gydymui nepasiteisinus, atsakovas tolesniam jo naudojimui nepritarė, dėl to ir kilo konfliktas su ieškovu, o vėliau ir dukra A. K.. Ieškovas neturėjo jokio aiškaus įgaliojimo pirkti vaistus G. S., neturėjo jokio jos sutuoktinio sutikimo. Net jei būtų pripažinta, kad vaistai visgi įgyti ieškovo teisėtai ir suvartoti G. S., tai buvo jo, kaip tėvo pasirinkimas (prigimtinė prievolė), todėl negalima jos reikalauti atlyginti iš atsakovo.

2.6. Ieškovas nurodydamas, kad sutiko G. S. gydymui skirtus vaistus apmokėti iš asmeninių lėšų, nors pasak jo tokia pareiga teko atsakovo šeimai, kadangi šios išlaidos susijusios su atsakovo šeimos poreikių tenkinimu, iš esmės pats pripažįsta, kad vis tik kreditorinis reikalavimas turi būti nukreiptas ne į asmeninę atsakovo nuosavybę, o G. S. ir D. S. jungtinę nuosavybę, jei toks reikalavimas būtų apskritai įrodytas. Ieškovas jau buvo įtrauktas kaip kreditorius civilinėje byloje Nr. e2YT-238-982/2024 dėl santuokos nutraukimo, kuri buvo inicijuota G. S. globėjos A. K., tačiau ieškovas byloje nusprendė kreditorinio reikalavimo nereikšti. Ieškovas neturėjo jokio teisinio pagrindo reikšti reikalavimo atsakovui – jo pateiktas ieškinys laikytinas nepagrįstu, yra grindžiamas ne realiais įsipareigojimais, o asmeninėmis ambicijomis, siekiu pasipelnyti ir sumažinti paveldimo turto masę.

3. Trečiasis asmuo ieškovo pusėje, nereiškiantis savarankiškų reikalavimų byloje, A. K. pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo sutinka su ieškiniu. Atsiliepime nurodė:

3.1. Atsakovas D. S. turėtų kompensuoti bent dalį jo žmonos gydymui išleistų lėšų. Nurodė, kad ieškovas bei kiti artimiausi G. S. šeimos nariai maksimaliai prisidėjo prie jos mamos G. S. gydymo, priežiūros bei išlaikymo, tam neskaičiavo nei laiko, nei jėgų, nei finansinių išteklių, kurių reikėjo labai daug, nes G. S. buvo labai sunkus ligonis. Nurodė, kad G. S. gydymui ir priežiūrai išleista ne mažiau kaip 250 000 Eur. Ji buvo paskirta G. S. globėja ir žino kokios ženklios sumos buvo reikalingos užtikrinant G. S. gydymą bei visapusišką priežiūrą. Išlaidas sudarė ne tik brangių vaistų įsigijimas, tačiau mokėjimai už įvairias kitas medicinines, higienos priemones, įvairius masažus, kineziterapijos priemones, įvairiausių specialistų paslaugas.

3.2. Klaipėdos apylinkės teismas 2024 m. lapkričio 22 d. sprendime civilinėje byloje Nr. e2YT-238-980/2024 konstatavo, kad G. S. išlaikymui kas mėnesį buvo reikalinga ne mažesnė kaip 3500 Eur suma. G. S. susirgus visa finansinė našta gulė ant jos tėvų pečių, nes D. S. dideles išlaidas atsisakė finansuoti, iš pradžių apmokėdavo tik nedideles medicininių priemonių įsigijimo išlaidas, o po to nustojo visai prisidėti prie žmonos gydymo ir išlaikymo. Ieškovas, jos senelis, nuolat finansavo minėtas išlaidas ir iki jai tampant globėja viską pilnai dengė, po to tęsė finansavimą iki pat jos mamos G. S. mirties, nes dėl apribojimo viršyti 1500 Eur per mėnesį išlaidų sumą visas išlaidas padengti iš mamos santaupų nebuvo galimybės. Tokiu būdu, sudėjus visas išlaidas bei ieškinyje minimas išlaidas vaistams bei vežimėliui ir lovai, susidaro 250 000 Eur suma. Ieškovas iš atsakovo prašo priteisti 87 140,6 Eur už vaistus bei lovą su vežimėliu, t. y. tik 1/3 visų patirtų išlaidų, todėl mano, kad toks reikalavimas yra teisingas, sąžiningas ir pagrįstas, o atsakovas privalo prisidėti prie savo žmonos gydymo išlaidų kompensavimo bent iš dalies. Nurodė, kad su atsakovo pozicija nesutinka, vertina kaip nesąžiningumą, nes atsakovas siekia tapti G. S. įpėdiniu ir gauti dalį jos palikimo, tačiau prie žmonos gydymo išlaidų prisidėti nenori.

4. Trečiasis asmuo ieškovo pusėje, nereiškiantis savarankiškų reikalavimų byloje, S. N. K. pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo sutinka su ieškiniu ir prašo jį tenkinti. Pažymėjo, kad (duomenys neskelbtini), už kurį atsiskaityti vengia D. S., labai pagelbėjo jų dukrai G. S. ir palengvino jos kančias, sustiprino sveikatą, sustabdė smegenų ligą, t. y. smegenų tūrio mažėjimą, dėl ko ji buvo išrašyta tolimesniam gydymui į namus.

5. Trečiasis asmuo, nereiškiantis savarankiškų reikalavimų byloje, A. S., atstovaujama atstovo pagal įstatymą D. S., pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo prašė ieškinį atmesti, priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į ieškinį grindžiamas šiais argumentais:

5.1. Nurodė, kad su ieškiniu nesutinka visiškai ir prašo jį atmesti. Ieškovas nurodė aplinkybę, kad vienasmeniu sprendimu įgijo vaistus, nes nenorėjo ginčo dėl vaistų apmokėjimo, kas rodo, kad jau tada nebuvo susitarimo šeimoje ir vyravo prieštaravimai dėl A. S. mamos gydymo būdų. Šiuo atveju nei tarp A. S. mamos (kas objektyviai nebuvo įmanoma dėl jos sveikatos būklės), nei tarp atsakovo nebuvo sudaryta jokia paskolos ar skolos sutartis, nebuvo nustatyti grąžinimo terminai ar sąlygos, nebuvo pagrįstas būtent šių vaistų būtinumas ir poreikis. A. S. nuomone, ieškovas elgėsi kaip mylintis tėvas, ieškojo galimybių padėti dukrai ir rūpinosi jos sveikata taip, kaip jam atrodė geriausiai – šios aplinkybės yra garbingos ir vertingos, todėl tokie veiksmai yra savanoriški, moralinio, o ne teisinio pobūdžio, sukuriantys prievolinius teisinius santykius. Lėšų skyrimas gydymui, nesant jokio išankstinio susitarimo nei su asmeniu, kuriam gydymas yra skirtas ar su kitais asmenimis, kuriems prievolė gali atsirasti, taip pat nesant nei įstatyminės ar sutartinės prievolės tokiam asmeniui lėšas mokėti, tokių lėšų skyrimas turėtų būti vertinamas kaip dovana. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, tokiais atvejais laikytina, kad įsipareigojimas yra prigimtinio pobūdžio (obligatio naturalis), o ne teisinė prievolė.

5.2. Taip pat nurodė, kad ieškovas reikalavimą grindžia vaistų pirkimo kvitais ir teiginiais apie būtent tokio gydymo būtinybę. Kvituose trūksta standartinės sąskaitai - faktūrai būdingos informacijos, tai yra mokėta grynaisiais, bet nėra pinigų perdavimo - priėmimo kvitų su parašais, neaišku, ar buvo receptai, ar gydytojų rekomendacijos, ar vaistų išrašymas ir išdavimas įregistruotas e. sveikatos sistemoje, todėl tai kelia pagrįstų abejonių dėl išlaidų realumo ir jų priskyrimo būtent G. S. gydymui. Į bylą nepateikti ir dokumentai, patvirtinantys įgytų vaistų suvartojimą, kuriam būtinas medicinos darbuotojų priežiūra, ar būtiną jų įgijimo poreikį konkrečiu laikotarpiu (bent pagal gydymo planą). Ieškovas nepateikė jokių susitarimų, kurie būtų patvirtinę, kad vaistai ar įranga buvo įsigyta kaip skola su grąžinimo pareiga.

5.3. Ieškovas neįrodė, kad išlaidas patyrė kito asmens, t. y. D. S. ar jo šeimos, naudai ir jų vardu. Priešingai, akivaizdu, kad mokėjimai buvo atlikti iš asmeninių paskatų, siekiant padėti savo dukrai, todėl nėra pagrindo teigti, jog buvo įvykdyta kito asmens prievolė, kurios vykdymas galėtų būti perimtas pagal CK 6.50 straipsnį. Be to, byloje nėra jokių įrodymų, kad D. S. būtų turėjęs įstatyminę ar sutartinę pareigą įsigyti konkretų gydymą, vaistus ar slaugos priemones, ar kad jis būtų sutikęs, jog tokios išlaidos, padarytos ieškovo asmeniniu sprendimu, taptų skola. Tokiu būdu neegzistuoja nei pirminė prievolė, nei sąlygos jos perėmimui, todėl reikalavimas negali būti laikomas pagrįstu.

5.4. Net ir hipotetiškai pripažinus, kad ieškovo lėšos, skirtos dukros gydymui ir buičiai, buvo pagrįstos ir panaudotos realiems poreikiams, tokios išlaidos priteistinos iš visų įpėdinių (CK 5.59 straipsnio 2 dalies 1 punktas), kaip mirusiojo turtinės prievolės, nes remiantis ieškinyje dėstomais motyvais ir ieškinio logika, pagrindinis skolininkas turėtų būti G. S.. Solidari paveldėtojų atsakomybė pagal CK 5.52 straipsnį galėtų kilti tik tuo atveju, jei kreditorinis reikalavimas būtų pateiktas savalaikiai ir tinkamai, laikantis įstatyme numatytų terminų ir procedūrų. Kadangi to nebuvo padaryta, paveldėtojų atsakomybė negali būti taikoma.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

6. Klaipėdos apylinkės teismas 2025 m. spalio 29 d. sprendimu atmetė ieškovo V. K. ieškinį, priteisė iš ieškovo atsakovui 8 591,00 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą bei valstybei 23,79 Eur išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu.

6.1. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad D. S. sutuoktinė sunkiai sirgo, nuo 2021 m. balandžio 2 d. iki jos mirties (duomenys neskelbtini) buvo gydoma ligoninėse ir namuose, jos sveikatos būklė visą šį laikotarpį buvo labai bloga, jai buvo reikalinga nuolatinė kito asmens slauga ir priežiūra. Nurodytu gydymo laikotarpiu be būtiniausių vaistų ir medicinos pagalbos priemonių, reikalingų G. S. gydymui ir slaugai, ji taip pat buvo gydoma vaistais, kurie nebuvo kompensuojami valstybės lėšomis. Jos slaugai namuose buvo naudojamos papildomos priemonės – palydovo valdomas neįgaliojo vežimėlis NETTI III bei funkcinė lova Matrix E50 su čiužiniu Domus 4, kurių įsigijimo valstybė taip pat nekompensavo.

6.2. Kadangi faktinės aplinkybės, kad funkcinė lova su čiužiniu ir specialus neįgaliojo vežimėlis buvo įsigyti ir naudojami G. S. prižiūrėti atsakovas neginčijo, šią aplinkybę pripažino, todėl teismas detaliau pasisakė tik dėl argumentų, susijusių su (duomenys neskelbtini) įsigijimu.

6.3. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad (duomenys neskelbtini) vaistas yra specifinis, receptinis, šio vaisto vartojimui yra keliami specialūs reikalavimai, šio vaisto aprašyme nurodyta liga autoimuninis encefalitas, kurią nustačius, jis skiriamas, yra nurodyta ir G. S. medicininiuose dokumentuose, sprendžia, kad nėra jokio pagrindo teigti, jog ne visi pagal ieškovo į bylą pateiktus kvitus įsigyti vaistai (duomenys neskelbtini), buvo panaudoti būtent G. S. gydymui. Kvituose nurodytas vaistų įsigijimo laikas sutampa su G. S. gydymo laikotarpiu. Nustačius, kad G. S. buvo slaugoma ir namuose, kur jos slauga rūpintis galėjo ne tik jos artimieji, bet ir specialių medicininių žinių turintys specialistai, teikiantys privačias paslaugas, teismas, vertindamas byloje pateiktų įrodymų visumą, neturi pagrindo manyti, kad ieškovas į bylą pateikė ne G. S. gydymui, o kokiam nors kitam pacientui gydyti skirtų vaistų įsigijimo dokumentus. Teismas pripažino įrodytomis aplinkybes, kad ieškovas yra sumokėjęs 76905,60 Eur už (duomenys neskelbtini), 4935 Eur už funkcinę lovą su čiužiniu nuo pragulų ir 5300 Eur už specialaus neįgaliojo vežimėlio įsigijimą, ir yra tinkamas ieškovas reikšti reikalavimą dėl nurodytų sumų priteisimo (CPK 45 straipsnis).

6.4. Nepaisant to, kad G. S. dėl savo sveikatos būklės pati negalėjo išreikšti valios ir sutikimo dėl jos gydymo bei buvo atstovaujama atstovo pagal įstatymą (savo sutuoktinio), teisiniai santykiai, susiję su jos gydymu, susiklostė tarp G. S. ir gydymo įstaigos. Būtent G. S. buvo naudos gavėja teikiant jai gydymo paslaugas gydymo įstaigose, taip pat ją slaugant ir namuose. Asmuo, atstovaujantis gydomą pacientą, veikia ne savo, o paciento vardu. Ieškovas visiškai nepagrįstai teigia, kad atsakovas D. S., veikdamas ne savo, o savo atstovaujamos sutuoktinės G. S. vardu, pasirašydamas 2021 m. rugpjūčio 1 d. sutikimą savo lėšomis įsigyti sutikime nurodytus vaistus, įsipareigojo pats ir sumokėti už nurodytus vaistus. Toks ieškovo vertinimas atmestas, kadangi prieštarauja Konstitucijos 53 straipsniui, Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 2 straipsnio 10 ir 11 punktams bei 19 straipsniui.

6.5. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad G. S. gydyme atsakovas D. S. veikė tik kaip jos atstovas ir visus veiksmus atliko išimtinai G. S. vardu ir jos, o ne savo interesais, jokių įsipareigojimų pats asmeniškai atlikti kokius nors veiksmus, susijusius su G. S. gydymu, neprisiėmė. Nėra jokio pagrindo teigti, kad sutikimo savo lėšomis įsigyti tam tikrus vaistus pasirašymas turėtų būti vertinamas kaip asmeninis įsipareigojimas tokį sutikimą pasirašiusiam asmeniui pačiam būtent savo asmeninėmis lėšomis sumokėti už įsigyjamus vaistus (sukuriantis jam privalomą vykdyti prievolę).

6.6. Teisės aktai neįtvirtina konkretaus asmens pareigos sumokėti už asmeniui teikiamas mokamas sveikatos priežiūros paslaugas, teismas neturi teisinio pagrindo pripažinti, kad įstatyme yra įtvirtinta pareiga būtent atsakovui D. S. kaip sutikimą įsigyti vaistą savo lėšomis pasirašiusio asmens pareiga sumokėti už vaisto (duomenys neskelbtini), kurio veiklioji medžiaga yra (duomenys neskelbtini), įsigijimą. Kaip jau minėta, pasirašydamas šį sutikimą, D. S. veikė ne savo, o savo sutuoktinės vardu, kaip jos atstovas. Taigi tokiu atveju vertinta, kad ne pats D. S., o būtent pacientas, kurio vardu buvo veikiama, t. y. G. S., kurios gydymui ir buvo įsigyjami vaistai, sutiko juos įsigyti savo lėšomis.

6.7. Teismas sutiko su ieškovo argumentu, kad išlaidos, susijusios su sutuoktinių sveikata priskirtinos prie išlaidų, skirtų bendrų šeimos poreikių tenkinimui. Tačiau siekiant taikyti atsakovui solidariąją atsakomybę, būtina nustatyti tokios atsakomybės taikymo sąlygas. Byloje nėra pateikta jokių duomenų, patvirtinančių, kad su gydymo įstaiga buvo sudarytas koks nors susitarimas, pagal kurį gydymo įstaiga būtų įsipareigojusi gauti ir panaudoti imunoglobuliną G. S., o G. S., kaip pacientė, pati ar per atstovą būtų įsipareigojusi už jos gydymui panaudotą vaistą įsipareigojusi sumokėti gydymo įstaigai. Teisės aktai neįtvirtina solidarios sutuoktinių pareigos atlyginti kitam asmeniui, sutikusiam sumokėti už vieno iš sutuoktinių gydymą, visas su tokiu gydymu susijusias išlaidas.

6.8. Kadangi ieškovas V. K. nėra ir nebuvo G. S. sutuoktinis, tai remdamasis šiuo straipsniu, jis neįgyja teisės reikšti reikalavimų vienam iš sutuoktinių, įrodinėdamas galimai netinkamą CK 3.27 straipsnyje numatytų sutuoktinio pareigų vykdymą. Byloje nėra sprendžiamas ginčas tarp sutuoktinių, todėl ieškovas nepagrįstai prašo vertinti atsakovo D. S. turtinę padėtį kaip reikšmingą aplinkybę sprendžiant dėl šioje byloje pareikšto ieškinio pagrįstumo.

6.9. Tiek ieškovas, tiek atsakovas pripažįsta aplinkybę, kad atsakovas D. S. tuo metu, kai šie vaistai ir priemonės buvo perkami, nesutiko mokėti už jų įsigijimą nei iš savo asmeninių lėšų, nei iš bendro sutuoktinių turto ir pinigų faktiškai nemokėjo. G. S. dėl savo sveikatos būklės išreikšti savo valią dėl (ne)sutikimo įsigyti šiuos vaistus ir priemones bei už juos sumokėti negalėjo. Dėl to teismas konstatavo, kad įrodymų, patvirtinančių, kad D. S. ir/ar G. S. buvo išreiškę valią ir įsipareigoję ieškovui atlyginti išlaidas, susijusias su G. S. skirtų vaistų ir įrangos įsigijimu, byloje nėra. Byloje pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad atsakovas šių prekių savo vardu neįsigijo, už jas nemokėjo.

6.10. Nagrinėjamu atveju bylos duomenys patvirtina, kad ieškovas, ne perduodamas kam nors pinigus vaistų ir įrangos įsigijimui su asmens įsipareigojimu pinigus grąžinti, o pats, neturėdamas tam privalomos teisinės prievolės, nupirkdamas savo dukters gydymui reikalingus vaistus ir įrangą, savo laisva valia įvykdė ne pareigą už G. S. sutuoktinį D. S., o atliko veiksmus, sukuriančius ne teisinius, o moralinius tarpusavio santykius su savo šiuo metu jau mirusia dukra G. S.. Tokiu būdu atlikęs prievolės įvykdymą, atitinkantį geros moralės nuostatas, ieškovas negalėtų išreikalauti įvykdymo kaip be pagrindo įgyto turto iš savo dukters G. S., jeigu ji bylos nagrinėjimo metu būtų gyva (CK 6.241 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Atsižvelgiant į šias aplinkybes, ieškovo reikalavimas atsakovui D. S. pagal CK 6.50 straipsnį atmestas kaip nepagrįstas, nes nagrinėjamoje byloje nenustatyta šio straipsnio taikymui būtina sąlyga – prievolės įvykdymo už kitą asmenį faktas. Nustačius, kad vadovaujantis CK 6.241 straipsnio 1 dalies 3 punktu, nagrinėjamu atveju nebūtų galima priversti skolininkės (G. S.) įvykdyti savo pareigos grąžinti jos gydymui ir priežiūrai skirtus pinigus ieškovui V. K., tokia pareiga negali pereiti ir jos teisių perėmėjams (CK 5.1 straipsnis).

6.11. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs bylos trukmę, apimtį, sudėtingumą, bylos duomenis, kad atsakovo patikslintame prašyme dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo nurodyti procesiniai dokumentai buvo iš tikrųjų parengti ir pateikti teismui, taip pat buvo atlikti nurodyti proceso veiksmai, už kurių atlikimą yra prašoma priteisti išlaidas, atsakovo prašomos priteisti išlaidos teisinei pagalbai apmokėti neviršija Teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr.1R-77, kuriuo buvo pakeistas Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų „Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato arba advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ nustatytų maksimalių dydžių, sprendė priteisti iš ieškovo 8 591,00 Eur bylinėjimosi išlaidas.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

7. Ieškovas V. K. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2025 m. spalio 29 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovo ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

7.1. Teismas nepagrįstai susiaurino G. S. gydymą iki jos ir ligoninės tarpusavio santykių bei pačios G. S. asmeninio intereso. Teismas turėjo įvertinti, kad G. S. ne visas taikomas gydymas buvo kompensuojamas valstybės, todėl akivaizdu, kad klausimas tapo ne vien tik ligonės ir gydymo įstaigos, bet ir kitų asmenų, kurie vienaip ar kitaip dalyvavo užtikrinant valstybės nekompensuojamą gydymą, problema. Užtikrinti mokamų vaistų tiekimą G. S. gydymui, o tokiu asmeniu visų pirma buvo sutuoktinis, turėjo atsakovas, nes būtent jam pirmam pagal CK 3.27 straipsnį tenka pareiga prisidėti prie kito sutuoktinio poreikių tenkinimo. Šiuo atveju atsakovo pareiga atstovaujant sutuoktinę bei jo pareiga užtikrinti nekompensuojamų vaistų įgijimą viena kitą papildė, t. y. atsakovas privalėjo veikti tiek kaip žmonos atstovas, tiek vykdyti savo kaip sutuoktinio pareigas nupirkti jai gyvybiškai būtinus vaistus. Atstovavimas sunkiai sergančiam sutuoktiniui nereiškia, kad interesas tapo tik asmeniniu sergančiojo sutuoktinio interesu ir kito sutuoktinio neliečia ar anuliuoja jo pareigas rūpintis vienas kitu, priešingai – bet kurio iš sutuoktinių sveikata yra bendras sutuoktinių interesas ir jokie atstovavimo veiksmai negali to pakeisti ar panaikinti. Teismo argumentacijos kryptingumas siekiant G. S. gydymą susieti iš esmės tik su ja pačia bei sutuoktinį paliekant nuošalyje, o tuo pačiu paneigiant jo pareigą materialiai užtikrinti jos poreikius, yra nepagrįstas, prieštarauja įstatyme įtvirtintam sutuoktinių tarpusavio pareigų teisiniam reglamentavimui.

7.2. Gavęs informaciją iš gydymo įstaigos apie nekompensuojamų vaistų poreikį, turėdamas pakankamai piniginių lėšų šiems vaistams nupirkti, vadovaujantis įstatyme įtvirtintomis pareigomis (CK 3.27 ir 3.109 straipsniai), atsakovas neturėjo kito pasirinkimo kaip tik daryti viską, kad tuos vaistus įsigytų. Be to, padėti sutuoktinei buvo atsakovo moralinė pareiga. Nuspręsdamas, jog atsakovas neturėjo pareigos nupirkti žmonos gyvybei gelbėti būtinus vaistus, teismas pažeidė ne tik minėtas teisės normas, bet ir esminius bendražmogiškuosius principus dėl pagalbos kitam asmeniui teikimo, paneigė esminius santuokos principus ir net pačią santuokos esmę. Teismo argumentas, kad vaistus galėjo nupirkti bet kuris kitas asmuo nepaneigia sutuoktinio (atsakovo) pareigos imtis visų priemonių tokius vaistus įsigyti, ką jis patvirtino ir raštu gydymo įstaigai, įsipareigodamas savo lėšomis tai padaryti.

7.3. Ieškovo vertinimu, 2021 m. rugpjūčio 1 d. atsakovo sutikimas patvirtina, jog atsakovas priėmė sprendimą nupirkti vaistus už savo lėšas bei prisiėmė pareigą atlikti tai, ką jis ir taip privalėjo, o ieškovas šią pareigą už atsakovą įvykdė paties atsakovo prašymu. Teismo išvada, kad šis sutikimas atliko tik informavimo funkciją, jog vaistai nebus kompensuojami iš valstybės lėšų, neatitinka paties dokumento turinio, todėl teismas padarė įrodymų vertinimo klaidą, kadangi pačiame sutikime nurodytą rašytinį atsakovo įsipareigojimą „pats pasirenku <...> papildomus vaistus ir medicinos pagalbos priemones, kurias įsigysiu savo lėšomis“. Teismo išvada, kad sutikimas dėl vaistų įsigijimo vertinamas tik kaip pačios G. S. prievolė, prieštarauja tiek CK 3.27 straipsnio numatytoms sutuoktinio pareigoms, tiek CK 3.109 straipsnio reglamentavimui dėl prievolių vykdymo esant bendriems šeimos poreikiams. Sutikimą pasirašė būtent sutuoktinis, kuris nėra vien tik formalus atstovas, bet kuriam įstatymas numato lojalumo, rūpinimosi kitu sutuoktiniu pareigą, todėl jeigu vaistų įsigijimas buvo G. S. interesas ir pareiga, tai tuo pačiu ši pareiga buvo ir atsakovo D. S., kaip sutuoktinio, solidari pareiga. Pažymėjo, kad atsakovui jokių pareigų prisiimti nereikėjo, nes tokios pareigos yra nustatytos imperatyviomis įstatymo normomis. Atsakovo pasirašytas sutikimas ne tik reiškė žmonos atstovavimą, bet ir įpareigojo nedelsiant veikti žmonos interesais, nes niekas kitas pareigos tai padaryti neturėjo.

7.4. Įstatymuose tiesiogiai nėra nurodyta, kad vienas sutuoktinis privalo apmokėti kito sutuoktinio gydymo išlaidas, tačiau tokia pareiga išplaukia iš bendrų sutuoktinių pareigų, įtvirtintų CK 3.27 straipsnio. Be to, teismas galėjo vadovautis straipsniu, reguliuojančiu panašią situaciją, t. y. CK 3.72 straipsnio 9 dalis. Pagal teismų praktiką solidarūs skolininkai gali tarpusavyje susitarti, kaip bus vykdoma prievolė kreditoriui, tačiau jie negali susitarti ir pakeisti prievolės solidarumo kreditoriaus atžvilgiu. Įstatymas nenumato bei nesuteikia sutuoktiniams teisės susitarti, kad solidari prievolė modifikuojasi ar transformuojasi į asmeninę priklausomai nuo to, ką sutuoktiniai susitarė. Teismas neatsižvelgė į šios bylos kontekstą, kad susitarimas dėl bendrų išlaidų apmokėjimo tarp G. S. ir D. S. buvo neįmanomas.

7.5. Teismo išvada, kad gyvybiškai būtinų vaistų įsigijimas nėra solidari sutuoktinių prievolė ar bendras šeimos poreikis, yra neteisinga ir nepagrįsta. Įstatymas numato, jog sutuoktinis prie kito sutuoktinio poreikių tenkinimo turi prisidėti pagal galimybes (CK 3.27 straipsnis), todėl jeigu išlaidos neviršija sutuoktinio galimybių, jis privalo jas dengti kartu su kitu sutuoktiniu. Kadangi šiuo atveju buvo tenkinami šeimos poreikiai (gydoma sutuoktinė), su kuo sutiko pats pirmosios instancijos teismas, tai iš šio poreikio užtikrinimo kilusi prievolė, remiantis prezumpcija (CK 3.109 straipsnis), negalėjo būti vertinama kitaip, kaip solidari abiejų sutuoktinių prievolė. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vadovavosi bendru CK 6.6 straipsniu, ignoruodamas CK 3.109 straipsnį.

7.6. CK 6.50 straipsnio taikymo prasme regresinė prievolė atsiranda tiek už asmeninės, tiek už solidariosios skolininko prievolės įvykdymą. Apeliantas pažymi, kad byloje nagrinėjamas ginčas ne su gydymo įstaiga, todėl susitarimas dėl gydymo, jo įforminimas niekaip neįtakoja atsakovo D. S. pareigos apmokėti už vaistus. Tai atvejais, kai už sutuoktinį jo pareigą įvykdo kitas asmuo, pastarajam pereina regreso teisė pagal CK 6.50 straipsnio 3 dalį. Šis straipsnis nereikalauja, kad tarp skolininko ir trečiojo asmens būtų sudarytas koks nors rašytinis susitarimas, kad skolininkas būtų konkrečiai įsipareigojęs padengti trečiojo asmens išlaidas. Niekada nebuvo jokio susitarimo, kad ieškovas nupirks vaistus neatlygintinai. Taip pat atsakovui buvo padidintas dvigubai atlyginimas, tačiau jis atlyginimą kaupė, ignoruodamas savo pareigas, pinigus išsigrynino.

7.7. Paminėjo, kad teismo argumentas, neva nebuvo jokio susitarimo su gydymo įstaiga ir neva tai nesukuria jokių įsipareigojimų, nepagrįstas, kadangi egzistuoja suderinimas, buvo susitarimas, kad G. S. bus gydoma (duomenys neskelbtini) vaistais, nes vaistas buvo įsigytas pagal gydytojo receptą, vaisto naudojimas aptartas gydytojų konsiliumuose, dėl vaisto įsigijimo už savo lėšas pasirašytas sutikimas su atsakovu, pats vaistas buvo įgytas, pristatytas į gydymo įstaigą, sulašintas G. S. atžymint medicininėse kortelėse, todėl šios faktinės aplinkybės vienareikšmiškai patvirtina, kad vaisto panaudojimas G. S. gydymui su gydymo įstaiga buvo suderintas. Susitarimą, kad ieškovas rūpinsis priežiūra, o atsakovas vaistais, patvirtina byloje nustatytos faktinės aplinkybės, t. y. dalį kitų vaistų atsakovas iš tiesų nupirko bei, paprašęs ieškovo pinigų, nupirko pirmąsias vaisto (duomenys neskelbtini) dozes.

7.8. Ieškovo nuomone, atsakovo turtinė padėtis turi reikšmę, nes CK. 3.27 straipsnis reikalauja besąlyginio sutuoktinio pareigų vykdymo atsižvelgiant į galimybes. Šiuo atveju atsakovas turėjo pareigą, galėjo ją įvykdyti (vaistų pirkimo metu jo banko sąskaitoje nuolat buvo nuo 10 000 Eur iki 30 000 Eur), tačiau tokios pareigos vykdymą perkėlė ieškovui. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neįvertino atsakovo turtinės padėties ginčo kontekste.

7.9. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad D. S. kaip tik pritarė G. S. gydymui šiuo vaistu, pirko jį, įsipareigojo įsigyti savo lėšomis, skatino jį vartoti, todėl atsakovo teiginys, esą jis nepritarė gydymui (duomenys neskelbtini) vaistais bei nesutiko už juos sumokėti, yra nepagrįstas bei paneigtas paminėtais bylos įrodymais. Atsakovas niekada nesakė, kad jis nepritarė žmonos slaugymui namuose, kaip tik priešingai – jis įrodinėjo, kad nedarė jokių kliūčių, kad ji būtų slaugoma namuose, tik ginčas kildavęs dėl patalpos, kur G. S. turėjo būti laikoma, ją prižiūrinčio personalo ir t.t. Pats atsakovas domėjosi slaugai reikalingomis priemonėmis ir pats jas užsakė, išankstinės sąskaitos savo vardu gavimas kaip tik ir patvirtina atsakovo ketinimą įsigyti įrangą už savo lėšas. Byloje nėra duomenų, kad atsakovui užsakant įrangą buvo numatyta apmokėti ne savo, o kieno nors kito lėšomis. Tai, kad po užsakymo įforminimo vėliau už įrangą apmokėjo ieškovas, nereiškia, kad užsakymo metu atsakovas neįsipareigojo sumokėti įrangos įsigijimo kainos, o patvirtina ieškovo dėstomus teiginius, jog būtent atsakovas paprašė ieškovo įvykdyti prievolę už jį.

7.10. Ieškovas nesutinka su teismo teiginiu, jog tiek ieškovas, tiek atsakovas pripažįsta aplinkybę, kad atsakovas D. S. tuo metu, kai šie vaistai ir priemonės buvo perkami, nesutiko mokėti už jų įsigijimą. Ieškovas šios aplinkybės niekada nepripažino, todėl teismo išvada neatitinka bylos duomenų. Ieškovo manymu, atsakovui tiek žodžiu, tiek raštu, tiek savo veiksmais išreiškus neabejotiną valią įsigyti vaistus (duomenys neskelbtini) ir jais gydyti jo žmoną, vėlesnis šios jo valios realizavimas, techninis įsigijimo bei apmokėjimo procesas nebeturi tokios reikšmės, kadangi vertinant atsakovo valią ne tiek svarbu ar jis pats, ar ieškovas pirko / apmokėjo / gabeno G. S. būtinus vaistus, nes duomenų apie jo valios pasikeitimą byloje nėra. Teismo akcentuojama faktinė aplinkybė, jog atsakovas savo lėšomis už vaistus ir įrangą neapmokėjo, neleidžia teigti, kad atsakovas nebuvo įsipareigojęs susimokėti, nes tai, kad jis nemokėjo, nereiškia, jog jo kaip sutuoktinio pareiga pasibaigė.

7.11. Teisinė ir moralinė prievolė viena kitai neprieštarauja, tačiau jeigu tam tikri santykiai susiklosto dėl giminystės ryšių, tai savaime nereiškia, kad tarp santykio šalių nebesusiklosto teisiniai santykiai ir jokios teisinės pareigos vienas kito atžvilgiu negali atsirasti. Ieškovo sumokėta suma už vaistus nebuvo simbolinė, bet buvo sumokėtos ganėtinai ženklios sumos, todėl visa tai palikti vien tik moralinei sferai, nėra teisinga. Ieškovas iš viso G. S. gydymui ir priežiūrai yra išleidęs daugiau kaip 250 000 Eur, iš atsakovo reikalauja ne visos, o tik dalies šių išlaidų – 87 140,6 Eur.

7.12. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai taikė kasacinio teismo nutartį Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zNC8yMDEy" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-34/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-34/2012">3K-3-34/2012</a>, kadangi visiškai nesutampa faktinės aplinkybės ir jos net nėra panašios. Teismo argumentas, kad net G. S. esant gyvai ieškovas nebūtų galėjęs išreikalauti iš jos kompensacijos už vaistus pagal CK 6.241 straipsnio 1 dalies 3 punktą, nėra pagrįstas, nes jau minėta, kad šis CK straipsnis nagrinėjamoje situacijoje taikomas nepagrįstai, be to, tokie svarstymai išeina už ieškinio ribų. Su G. S. gydymu susijusios išlaidos buvo bendras abiejų sutuoktinių šeimos poreikis, prievolė solidari ir ta aplinkybė, kad vaistai bei įranga buvo skirti asmeniškai G. S., nepašalina atsakovo pareigos, numatytos CK 3.27 straipsnyje, prisidėti prie kitos sutuoktinio poreikių tenkinimo.

8. Atsakovas D. S. pateikė atsiliepimą į ieškovo apeliacinį skundą, kuriuo prašo ieškovo apeliacinį skundą atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

8.1. Byloje ginčas kilo ne tarp jo ir sutuoktinės, o tarp ieškovo (sutuoktinės tėvo) ir atsakovo, todėl su sutuoktinių tarpusavio pareigomis susiję klausimai nėra ir negali būti šios bylos (dėl skolos priteisimo sutuoktinės tėvui) dalykas. Atsakovas sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad CK 3.27 straipsnis negali būti teisinis pagrindas priteisti skolą sutuoktinės tėvui. Sutuoktinių tarpusavio pareigos, net ir tos, kurios nurodytos CK 3.27 straipsnyje, nekoreliuoja su trečiųjų asmenų interesais ir jų teisėmis.

8.2. Apelianto subjektyvus vertinimas, kad atsakovas savo banko sąskaitoje turėjo pakankamai santaupų, už kurias neįgijo nebūtinų vaistų, negali būti pripažintas sutuoktinių tarpusavio lojalumo pareigos vienas kitam pažeidimu, kuris numatytas CK 3.27 straipsnyje. Vien lėšų turėjimo faktas nereiškia, kad atsakovas turėjo prievolę realizuoti šeimos turtą, sutikti su ieškovo (ne gydytojų) siūlomais gydymo metodais.

8.3. Apelianto cituojama kasacinio teismo praktika taikytina santuokos nutraukimo bylose, o ne sprendžiant dėl skolos priteisimo. Moralinis rūpestis ar šeimos santykių pobūdis nėra civilinės prievolės atsiradimo pagrindas, todėl pirmosios instancijos teismui pagrįstai nekilo pareiga šių aplinkybių tirti. Nagrinėjamu atveju atsakovas nepritarė savo sutuoktinės gydymui imunoglobulinu (duomenys neskelbtini), būtent dėl to tarp šalių įvyko konfliktas ir ieškovui tai buvo žinoma. Šeimos moralinės pareigos nėra civilinės prievolės, kurių hipotetinis nevykdymas leistų pareikšti ieškinį trečiojo asmens iniciatyva. Byla buvo susijusi su skolos priteisimo reikalavimu, o ne sutuoktinio elgsenos vertinimu.

8.4. Jeigu būtų vertinama, kad skola už medikamentus ir įgytą neįgaliojo vežimėlį bei funkcinę lovą (kurie įtraukti į paveldimo turto apyrašą kaip asmeninis G. S. turtas) egzistavo, reikalavimas turėjo būti reiškiamas paveldėjimo byloje įpėdiniams, kurie paveldėjo G. S. turtą, o ne asmeniškai atsakovui, kuris jokios asmeninės prievolės niekada neprisiėmė nei savo, nei sutuoktinės interesais.

8.5. G. S. būklė buvo stabili, o gydymas imunoglobulinu efekto nedavė ir gydytojų konsiliumas tokiam gydymui nepritarė. (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)) pagal Kauno universitetinės ligoninės profesoriaus A. V. išduotą receptą (6 vnt.) buvo suleistas G. S. dar Kauno klinikose, tačiau nestebint pagerėjimo, šio brangaus vaisto buvo atsisakyta. (duomenys neskelbtini) leidimas nepasiteisino, todėl tiek Kauno universitetinės ligoninės profesūra, tiek Klaipėdos universitetinės ligoninės konsiliumai pradžioje nesutiko leisti (duomenys neskelbtini), vėliau dėl V. K. nuolatinio gydytojų „atakavimo“ ir suvokimo, kad G. S. pagydyti nebėra įmanoma, tiesiog yra palaikoma jos gyvybė, jai esant visiškai neveiksniai, leido suleisti (duomenys neskelbtini), tačiau net ne to, dėl kurio reiškiamas reikalavimas (leistas ne (duomenys neskelbtini), o (duomenys neskelbtini)). Nepaisant to, po kelių dienų konsiliumas vis tik nebesutiko toliau leisti (duomenys neskelbtini) nesant efekto. Atkreipiamas dėmesys, kad vėliau be jokio konsiliumo atsirado (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)) naudojimas, kurį vienasmeniškai leido gydytoja Z. B., tačiau pacientės medicininiai duomenys rodo, kad vaistas efekto taip ir nedavė. Akivaizdu, kad (duomenys neskelbtini) nebuvo gyvybiškai svarbus ar reikalingas vaistas, jis nedavė efekto, o buvo leidžiamas dėl apelianto reikalavimų ir tarpusavio susitarimų su gydančia gydytoja.

8.6. Jokio realaus rašytinio ar žodinio susitarimo tarp apelianto ir atsakovo nebuvo. Iš apelianto ir jo šeimos narių pateiktų dokumentų matyti, kad visus sprendimus priiminėjo apeliantas, tardamasis su savo šeima, bet ne su atsakovu. Todėl apeliantas pats išreikalavęs gydytojos Z. B., kad būtų leidžiami (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)), veikė tik savo interesais, gera valia, siekdamas padėti dukrai. Atsakovo nesutikimas su (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)) leidimu buvo susijęs su Kauno klinikų profesorių ir Klaipėdos universitetinės ligoninės konsiliumų nuoseklia pozicija dėl jo neefektyvumo G. S. atžvilgiu.

8.7. 2021 m. rugpjūčio 1 d. sutikimas yra pasirašytas atsakovo, kaip G. S. atstovo, ir gydymo įstaigą atstovaujančio asmens, t. y. gydytojos Z. B.. Kadangi iš dokumento matyti, kad tai yra vidaus gydymo įstaigos procedūrinis dokumentas, tai akivaizdu, kad tai nėra laisvo turinio susitarimas, o procedūrų apibrėžtas ir iš anksto sudarytas dokumentas. Su šio dokumento turiniu ir reikšme atsakovas buvo supažindintas gydytojos, kuri davė priesaiką ir nurodė, koks buvo šio dokumento pasirašymo tikslas. Šio dokumento turinys rodo, kad pasirašo pats pacientas arba paciento atstovas. Pats dokumentas yra įtrauktas į gydymo įstaigos patvirtintas vidines tvarkas, o apeliantui nupirkus ir reikalaujant ligoninės šiuos vaistus suleisti pacientei, ligoninė turėjo gauti pacientės atstovo užtikrinimą, kad iš jos nebus reikalaujama sumokėti už šiuos vaistus. Antra, atsakovas teismui paaiškino, kad jam pasirašant dokumentą, (duomenys neskelbtini) vaistas įrašytas nebuvo. Trečia, dokumente nėra jokio įsipareigojimo vaistą pirkti ar juo labiau kompensuoti apeliantui, jei šis nupirks vaistą. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai patvirtino tik tai, kad jo atstovaujama G. S. yra informuota apie tai, kad sutikime nurodytų vaistų įsigijimo kaštai nebus kompensuojami iš valstybės lėšų.

8.8. Apeliantas iš esmės įgijo vaistus ne todėl, kad jo buvo prašoma ar būtų buvęs susitarimas su D. S., o dėl to, kad pats to norėjo. Iš esmės apeliantas pats reikalavo (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) suvartojimo G. S., pats ir įgijo šiuos vaistus, derino jų leidimą su gydytojais. Tai iš esmės reiškia, kad jis veikė išimtinai geros moralės motyvais, siekdamas padėti dukrai, o ne sukurdamas prievolę G. S. ar D. S..

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinio skundo ribos gali būti peržengtos tada, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 – 2 dalys).

10. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1 – 7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas.

11. Apeliacijos objektą sudaro Klaipėdos apylinkės teismo 2025 m. spalio 29 d. sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

12. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime padarė šias išvadas: 1) ieškovas V. K. yra sumokėjęs 76905,60 Eur už (duomenys neskelbtini), 4935 Eur už funkcinę lovą su čiužiniu nuo pragulų ir 5300 Eur už specialaus neįgaliojo vežimėlio įsigijimą, šios išvados nėra ginčijamos, todėl apeliacinės instancijos teismas detaliau dėl šių aplinkybių nepasisakys, kadangi tai nepatenka į apeliacinio skundo ribas; 2) G. S. gydyme atsakovas D. S. veikė tik kaip jos atstovas, jokių įsipareigojimų pats asmeniškai neįsipareigojo atlikti; 3) nei CK 3.27 straipsnis, nei CK 3.109 straipsnis, nei koks nors kitas teisės aktas neįtvirtina solidarios sutuoktinių pareigos atlyginti kitam asmeniui, sutikusiam sumokėti už vieno iš sutuoktinių gydymą, visas su tokiu gydymu susijusias išlaidas. Ieškovas negali reikalauti priteisti skolą, remdamasis CK 3.27 straipsniu; 4) įrodymų, patvirtinančių, kad D. S. ir / ar G. S. buvo išreiškę valią ir įsipareigoję ieškovui atlyginti išlaidas, susijusias su G. S. skirtų vaistų ir įrangos įsigijimu, byloje nėra; 5) ieškovas V. K. įvykdė savo prigimtinę prievolę asmeniškai G. S., o ne prievolę už atsakovą D. S.. Apeliantas su pirmosios instancijos teismo 2-5 išvadomis nesutinka, teigia, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į santuokos esmę sudarančių santuokinių pareigų turinį bei klaidingai taikė trečiojo asmens prievolės vykdymo už skolininką institutą.

Dėl trečiojo asmens teisės įvykdyti prievolę ir reikalauti skolos priteisimo iš skolininko pagrindų

13. CK 6.50 straipsnyje nustatyta, kad: prievolę visiškai ar iš dalies gali įvykdyti trečiasis asmuo, išskyrus atvejus, kai šalių susitarimas ar prievolės esmė reikalauja, kad skolininkas ją įvykdytų asmeniškai (1 dalis); trečiajam asmeniui, įvykdžiusiam prievolę, pereina kreditoriaus teisės, susijusios su skolininku (3 dalis).

14. Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl CK 6.50 straipsnio aiškinimo ir taikymo, yra konstatavęs, kad kreditoriaus interesų apsaugai ir civilinės apyvartos pagreitinimui įstatyme nustatyta, jog prievolę už skolininką kreditoriui visiškai ar iš dalies gali įvykdyti trečiasis asmuo, galintis tai padaryti dėl įvairių priežasčių tiek skolininko prašymu, tiek savo iniciatyva (CK 6.50 straipsnio 1 dalis). Šios taisyklės išimtis gali nustatyti įstatymas arba šalių sutartis. Toks prievolės įvykdymas negalimas ir tada, kai prievolės esmė reikalauja, kad skolininkas ją įvykdytų asmeniškai. Trečiajam asmeniui įvykdžius skolininko prievolę kreditoriui, atsiranda tam tikrų teisinių padarinių. Visų pirma tarp skolininko ir kreditoriaus egzistavusi prievolė pasibaigia, nes vienas iš įstatymo apibrėžtų prievolės pasibaigimo pagrindų yra prievolės įvykdymas (CK 6.123 straipsnio 1 dalis). Kitas esminis trečiajam asmeniui įvykdžius prievolę padarinys yra tas, kad trečiajam asmeniui pereina kreditoriaus teisės, susijusios su skolininku (CK 6.50 straipsnio 3 dalis). Trečiojo asmens teisė įvykdyti skolininko prievolę kreditoriui įgyvendinama įvykdant prievolę kreditoriui sutartyje ar įstatymuose nurodytu būdu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-369/2010).

15. Įstatyme įtvirtinta, kad kito asmens prievolės įvykdymas už skolininką, nepažeidžiant įstatyme įtvirtintų apribojimų, yra teisėtas prievolės įvykdymo būdas, kuris lemia pradinio kreditoriaus reikalavimo pasibaigimą ir skolininko pareigos įvykdyti savo prievolę trečiajam asmeniui atsiradimą. Be to, kai prievolės įvykdymas už trečiąjį asmenį atitinka tikrąją prievolę įvykdžiusio asmens valią, toks asmuo įgyja teisę susigrąžinti tai, ką sumokėjo, iš skolininko, tačiau negali vienašališkai pakeisti savo valios ir reikalauti sumokėtų sumų grąžinimo iš buvusio kreditoriaus (asmens, kuriam prievolę įvykdė) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-196/2014; 2018 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-442-313/2018, 48 punktas).

16. Ieškovas, reikšdamas reikalavimą CK 6.50 straipsnio 3 dalies pagrindu, t. y. tuo pagrindu, kad jam, už atsakovą įvykdžiusiam pastarojo prievoles kreditoriams, perėjo su atsakovu susijusios kreditorių teisės, turi įrodyti: 1) faktą, kad atsakovas turėjo prievolių kreditoriams, šių prievolių dydį; 2) faktą, kad ieškovas įvykdė prievoles už atsakovą, šių įvykdytų prievolių dydį. Tačiau ieškovas, reikšdamas reikalavimą, neprivalo įrodinėti fakto, kad prievoles už atsakovą jis įvykdė savo, t. y. jam nuosavybės ar kitu teisėtu pagrindu priklausančiomis, lėšomis, neprivalo įrodinėti prievolės dalyko (lėšų) valdymo (disponavimo) fakto, lėšų kilmės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtMjMwLTcwMS8yMDIx" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-230-701/2021')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-230-701/2021">e3K-3-230-701/2021</a>).

17. Taigi, apeliantas pirmiausia byloje turėjo įrodyti, kad egzistavo atsakovo ir / ar jo mirusios sutuoktinės (apelianto dukters) prievolė kreditoriams.

18. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad faktinių aplinkybių teisinis kvalifikavimas yra teismo pareiga, kurią teismas atlieka ex officio (pagal pareigas), vadovaudamasis teisės normomis ir nesaistomas to, kaip šalys pačios teisiškai vertina savo veiksmus ar kitas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų faktiniu pagrindu (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-335-469/2019 40 punktą). Byloje taikytinų teisės normų nustatymas, jų turinio išaiškinimas ir šalių santykių kvalifikavimas priklauso teismo kompetencijai; šalių pateiktas teisės aiškinimas teismo, nagrinėjančio bylą, nesaisto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-167/2014). Teisinė kvalifikacija, teisės normų aiškinimas ir taikymas ginčo santykiui yra bylą nagrinėjančio teismo prerogatyva; vykdydamas teisinį santykių kvalifikavimą, teismas įstatymą, taikytiną ginčui spręsti, pagal ieškovo nurodytas faktines aplinkybes parenka savo nuožiūra (CPK 265 straipsnio 1 dalis) ir yra nepriklausomas nuo šalių nuomonės ar pageidavimų; faktinių bylos aplinkybių teisinė kvalifikacija yra teismo prerogatyva (lot. iura novit curia) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 4 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-460-421/2018 17 punktą; 2023 m. gruodžio 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-325-916/2023 66 punktą).

19. Pažymėtina, kad prievolė – tai teisinis santykis, kurio viena šalis (skolininkas) privalo atlikti kitos šalies (kreditoriaus) naudai tam tikrą veiksmą arba susilaikyti nuo tam tikro veiksmo, o kreditorius turi teisę reikalauti iš skolininko, kad šis įvykdytų savo pareigą (CK 6.1 straipsnis). Pagal CK 6.2 straipsnį, prievolės atsiranda iš sandorių arba kitokių juridinių faktų, kurie pagal galiojančius įstatymus sukuria prievolinius santykius. Pagal CK 6.3 straipsnį, prievolės dalyku gali būti: 1) bet kokie veiksmai (veikimas, neveikimas), kurių nedraudžia įstatymai ir kurie neprieštarauja viešajai tvarkai ar gerai moralei; 2) bet koks turtas, taip pat ir tas, kuris bus sukurtas ateityje; 3) gali turėti piniginę arba nepiniginę išraišką, tačiau jis turi atitikti prievolės dalykui keliamus reikalavimus; 4) bei negali būti tai, kas neįvykdoma.

20. Byloje nėra ginčo dėl pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių, kad mirusioji G. S., kuri buvo ieškovo V. S. dukra ir atsakovo D. S. sutuoktinė, sunkiai sirgo, nuo 2021 m. balandžio 2 d. iki jos mirties (duomenys neskelbtini) buvo gydoma ligoninėse ir namuose, jos sveikatos būklė visą šį laikotarpį buvo labai bloga, jai buvo reikalinga nuolatinė kito asmens slauga ir priežiūra. Nurodytu gydymo laikotarpiu be būtiniausių vaistų ir medicinos pagalbos priemonių, reikalingų G. S. gydymui ir slaugai, ji taip pat buvo gydoma vaistais, kurie nebuvo kompensuojami valstybės lėšomis. Jos slaugai namuose buvo naudojamos papildomos priemonės – palydovo valdomas neįgaliojo vežimėlis NETTI III bei funkcinė lova Matrix E50 su čiužiniu Domus 4, kurių įsigijimo valstybė taip pat nekompensavo.

21. Paminėtina, kad kiekvienoje civilinėje byloje teismas turi įsitikinti ir sprendime nurodyti, kurios reikšmingos bylai aplinkybės nustatytos, o kurios – nenustatytos. Tuo teismas įsitikina vykstant įrodinėjimo procesui, kai pateikiami, tiriami ir vertinami įrodymai. Tik teisingai nustačius teisiškai reikšmingas faktines bylos aplinkybes galima tinkamai pritaikyti vieną ar kitą teisės normą ir teisingai išspręsti ginčą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtMTc5LTY4NC8yMDE5" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-179-684/2019')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-179-684/2019">e3K-3-179-684/2019</a>; kt.). Tinkamo įrodinėjimo proceso užtikrinimas yra pamatinė ir kartu būtinoji teisingo bylos išnagrinėjimo iš esmės, užbaigiamo teismo sprendimo priėmimu, sąlyga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtNTMxLTI0OC8yMDE4" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-531-248/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-531-248/2018">e3K-3-531-248/2018</a>).

22. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinta, kad įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas bylos įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Teismas šalies įrodinėjamas tarp šalių susiklosčiusias ir į bylos įrodinėjimo dalyką patenkančias faktines aplinkybes gali konstatuoti tik pasiekęs tam tikrą įsitikinimo laipsnį. Konkretų įsitikinimo laipsnį, leidžiantį konstatuoti šalių įrodinėjamas faktines aplinkybes, nustato civiliniame procese taikomas įrodinėjimo standartas. Lietuvos civiliniame procese yra taikomas pagrįsto įsitikinimo standartas, kuris reikalauja, kad teisėjas būtų pagrįstai ir asmeniškai įsitikinęs dėl bylos faktinių aplinkybių. Pagrįstas įsitikinimas formuoja teisėjo vidinį tikrumą dėl bylos faktų. Formuodamas teismų praktiką dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, kasacinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtNzAtOTE2LzIwMjQ=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-70-916/2024')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-70-916/2024">e3K-3-70-916/2024</a>).

23. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovas neįrodė fakto, kad egzistavo atsakovo ir / ar jo mirusios sutuoktinės (apelianto dukters) prievolė kreditoriams, įsigyjant vaistus (CPK 185 straipsnis, CK 6.50 straipsnis). Ginčo atveju nėra įrodymų, kad būtų egzistavusi atsakovo ar G. S. prievolė vaistinei, iš kurios ieškovas įsigijo vaistus. Byloje nėra įrodymų, kad atsakovas asmeniškai ar veikdamas kaip G. S. atstovas būtų užsakęs vaistus iš vaistinės UAB „Šilalės vaistinė“, kurios ieškovas pirko ir perdavė G. S., kad būtų panaudoti jos gydymui. Taip pat neegzistavo joks susitarimas tarp G. S. gydžiusios gydymo įstaigos ir G. S., kad gydymo įstaiga būtų įsipareigojusi aprūpinti nekompensuojamais vaistas, už kuriuos turėjo atsiskaityti G. S., nepateikti jokie įrodymai, kad gydymo įstaigos būtų pateikusios sąskaitas ar pan., kurios būtų buvusios apmokėtos ieškovo. Toliau apeliacinės instancijos teismas detaliau pasisakys dėl minėtų išvadų.

24. Byloje pateiktas G. S. (pacientės) atstovo (nurodant vyras) D. S. 2021 m. rugpjūčio 1 d. pasirašytas tokio turinio prašymas (sutikimas): „Aš žinau, kad ligoninė aprūpina būtiniausiais vaistais ir medicinos pagalbos priemonėmis, reikalingomis mano gydymui ir slaugai, taip pat, kad man bus atlikti visi reikalingi tyrimai susirgimui ar būklei, sukėlusiai ūmius sveikatos sutrikimus, nustatyti, tačiau pats pasirenku (parenku atstovaujamam pacientui) kitas medicinines paslaugas ir tyrimus, nenumatytus ištyrimo plane ir nesusijusius su pagrindine liga ar nustatyta diagnoze, bei papildomus vaistus ir medicinos pagalbos priemones, kurias įsigysiu savo lėšomis: (duomenys neskelbtini) 500 mg N8; 2. (duomenys neskelbtini) 100 mg N8; 3. (duomenys neskelbtini) 30 mg N10. Aš žinau, kad už pasirinktas, paslaugas, tyrimus ar nusipirktus vaistus bei medicinos pagalbos priemones kompensacijos pasirašantis asmuo negaus (pinigai grąžinami nebus)“ (toliau – ir Prašymas).

25. Vertinant lingvistiškai Prašymo turinį, kuris iš anksto paruoštas, darytina išvada, kad tai prašymas gydyti pacientą jo ar jo atstovo pasirinktu būdu ir jo pasirinktais vaistais, bei įtvirtinamas sutikimas (žinojimas), kad už įsigytus pasirinktus vaistus nebus kompensuota. Taigi, šiuo Prašymu nesuformuojamas prievolinis teisinis santykis gydymo įstaigai nupirkti vaistus, o atsakovui, kaip pacientės atstovui, atsiskaityti už tokius vaistus, tačiau iš esmės atsiranda teisinis santykis gydymo įstaigai gydyti pacientą nurodytu būdu ir vaistais. Kaip minėta, byloje nėra įrodymų, kad gydymo įstaiga būtų pasirūpinusi vaistų pirkimu ir už juos būtų išrašiusi sąskaitas G. S. (pacientei) ar D. S., kaip pacientės atstovui, o ieškovas tokias sąskaitas būtų apmokėjęs, ką galėjo įrodyti pinigų priėmimo kvitai, kasos aparato kvitai (čekiai) ar pan. Šiuo atveju ieškovas vaisto (duomenys neskelbtini) įsigijimą grindžia UAB „Šilalės vaistinės“ 2021 m. liepos 9 d., rugpjūčio 30 d., gruodžio 13 d., 2022 m. kovo 30 d., 2022 m. birželio 8 d. kvitais, matyti, kad atsiskaityta grynais, t. y. vaistai įsigyti ne iš gydymo įstaigos. Paminėtina, kad Prašymas pasirašančiojo asmens neįpareigoja išoriniame teisiniame santykyje su vaistais parduodančia įmone, nesant įrodymų, kad tokius vaistus teikė gydymo įstaiga, naudoti būtent savo lėšas, ar apskritai pačiam įsigyti vaistus. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad vaistus galėjo nupirkti bet kuris asmuo. Iš G. S. medicininių dokumentų matyti, kad būtent (duomenys neskelbtini) vaistus, pavadinimu (duomenys neskelbtini), buvo nupirkęs pats ieškovas ir reikalavo juos lašinti dukteriai (2021 m. liepos 8 d. konsiliumo protokolas), pats ieškovas, jausdamas moralinę pareigą pasirūpinti dukterimi, aktyviai rūpinosi dukters gydymu ir savarankiškai jai pirko vaistus.

26. Kaip minėta, byloje nustatyta ir ieškovas pats teigia, kad vaistą (duomenys neskelbtini) pirko iš UAB „Šilalės vaistinės“ 2021 m. liepos 9 d., rugpjūčio 30 d., gruodžio 13 d., 2022 m. kovo 30 d., 2022 m. birželio 8 d. (pateikti kvitai). Iš pateiktų kvitų nustatyta, kad buvo iš viso sumokėta 76 905,60 Eur suma. Ieškovas teigė, kad vaistus pirko mokėdamas grynaisiais pinigais, tačiau, kaip minėta, byloje nėra įrodymų, kurie patvirtintų, kad vaistus ieškovas pirko, esant G. S. ar atsakovo asmeniškai, ar kaip G. S. atstovui, prievoliniam teisiniam santykiui su pardavėju UAB „Šilalės vaistinės“. Byloje esantys G. S. medicininiai dokumentai patvirtina, kad pati G. S. dėl savo medicininės būklės nepriimdavo sprendimų dėl gydymo, už ją tai padarydavo artimieji, t. y. atsakovas arba / ir ieškovas. Tokios aplinkybės patvirtina, kad G. S. negalėjo išreikšti valios dėl vaistų pirkimo, o atsakovas proceso metu tvirtino, kad kol sutuoktinė buvo gydoma Kauno klinikose, jis pats pirko (duomenys neskelbtini) vaistų, tačiau po to, kai gydytojų konsiliumas nurodė, kad (duomenys neskelbtini) teigiamo rezultato nedavė, nesutiko su tokio vaisto tolimesniu pirkimu, dėl ko tarp ieškovo ir atsakovo kilo ginčas. Byloje esantys duomenys, šalių argumentai leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad ieškovas pats pirko vaistus ir po to šiuos vaistus perduodavo dukters gydymui. Taigi egzistavo pirkimo – pardavimo teisiniai santykiai tarp paties ieškovo ir vaistinės, todėl nėra pagrindo priteisti skolos už vaistus iš atsakovo pagal CK 6.50 straipsnį. Aplinkybė, kad atsakovas rinko įvairią medžiagą dėl sutuoktinės gydymo, nereiškia, kad atsirado atsakovo prievolė atsiskaityti už vaistus su UAB „Šilalės vaistinės“. Taip pat tai, kad ieškovas tvirtina, jog atsakovui davė pinigų nupirkti pirmąją dozę vaistų, kurią jis parvežė iš vaistinės, nepatvirtina atsakovo teisinio santykio su vaistine, kadangi minėtos aplinkybės patvirtina, kad atsakovas veikė ieškovo prašymu.

27. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovo skolą už vaistų (duomenys neskelbtini) įsigijimą, kurių bendra suma pagal 76 905,60 Eur, pagal CK 6.50 straipsnį, atmestinas, kadangi ieškovas neįrodė fakto, kad atsakovas ar jo sutuoktinė turėjo prievolių, susijusių su vaisto įsigijimu, kreditoriams (CPK 178 straipsnis).

28. Kadangi faktinių bylos aplinkybių teisinė kvalifikacija yra teismo prerogatyva, todėl apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad ieškovas teigia, jog atsakovas sutiko, kad sutuoktinė būtų gydoma nekompensuojamais vaistais, jie buvo sutarę, kad D. S. sumokės išlaidas už G. S. gydymą ir vaistus, o ieškovas V. K. sumokės visas išlaidas, pasisako ir dėl tiesioginio prievolinio santykio tarp atsakovo ir ieškovo.

29. CK 1.63 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad sandoriais laikomi asmenų veiksmai, kuriais siekiama sukurti, pakeisti arba panaikinti civilines teises ir pareigas. Sandorį sudarančio asmens laisva valia gali būti išreikšta žodžiu, raštu, veiksmu ar kitokia valios išreiškimo forma (CK 1.64 straipsnio 1 dalis). Sandoriui sudaryti reikalinga dviejų šalių suderinta valia (CK 1.63 straipsnio 6 dalis). Sutartis sudaroma pateikiant pasiūlymą (oferta) ir priimant pasiūlymą (akceptas) arba kitais šalių susitarimą pakankamai įrodančiais veiksmais (CK 6.162 straipsnio 1 dalis). Akceptanto pareiškimas arba kitoks jo elgesys, kuriuo pareiškiamas ofertos priėmimas, laikomas akceptu (CK 6.173 straipsnio 1 dalis). Sutartis laikoma sudaryta nuo to momento, kai oferentas gauna akceptą, jeigu sutartyje nenumatyta ko kita (CK 6.181 straipsnio 1 dalis). Pagal CPK 178 straipsnį ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką sutarties sudarymo faktą privalo įrodyti ta šalis, kuri tuo faktu remiasi. Todėl kai ieškovas savo reikalavimą grindžia teiginiu, kad tarp šalių buvo sudaryta sutartis, jam tenka pareiga pateikti leistinus ir pakankamus įrodymus, patvirtinančius sutarties sudarymą ir jos esmines sąlygas.

30. Nustatyta, kad byloje atsakovas neigė, kad egzistavo toks sutarimas, ir priešingai teigė, kaip jau minėta, kad nesutiko su tokio vaisto pirkimu, apie tokio ginčo egzistavimą patvirtina ieškinyje nurodytos aplinkybės, kad buvo ginčas dėl vaistų apmokėjimo, kas patvirtina, kad atsakovas pirkti vaistų nesutiko. Pats ieškovas ieškinyje iš esmės teigė, kad nusprendė apmokėti dukters gydymui skirtus vaistus, kadangi buvo ginčas, o vaistų reikėjo skubiai. Nesant atsakovo sutikimo (valios) įsigyti vaistus (duomenys neskelbtini) bei žodinį susitarimą patvirtinančių įrodymų, negali atsirasti ir atsakovo prievolė atsiskaityti su ieškovu. Byloje nėra įrodymų, jog buvo žodinis susitarimas, kad atsakovas padengs vaistų išlaidas, kokiais terminais ir pan. (CPK 178, 185 straipsniai). Sutiktina su pirmosios instancijos teismu, kad tai, jog atsakovas rinko įvairią medžiagą dėl sutuoktinės gydymo ir ją siuntė ieškovui, savaime nereiškia, kad atsakovas tokiu būdu įsipareigojo grąžinti pinigus ir už ieškovo nupirktus vaistus savo dukteriai.

31. Ieškovas taip pat prašė priteisti iš atsakovo už čiužinį pragulų Domus 4 (už 825,00 Eur) ir funkcinę lovą Matrix E50 su priedais (už 4 110,00 Eur), iš viso už 4 935,00 Eur. Pirmosios instancijos teismas šio reikalavimo netenkino, tačiau, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šis reikalavimas atmestas nepagrįstai, neatsižvelgus į įrodymų visumą.

32. Ieškovas tvirtino, kad funkcinę lovą įsigyti surado atsakovas ir jam iš pradžių buvo išrašyta sąskaita apmokėjimui, tačiau jis paprašė, kad šią sąskaitą už jį apmokėtų ieškovas. Tokias aplinkybes iš esmės patvirtina pateikti rašytiniai įrodymai. Byloje nustatyta, kad atsakovas 2022 m. birželio 1 d. el. laišku (pavadintu: lova-čiužinys) UAB „MPrekyba“ paprašė sąskaitos avansiniam mokėjimui, kurią gavo tą pačią dieną. 2022 m. birželio 1 d. Išankstinėje sąskaitoje Nr. PRE-2022/03245 pirkėju nurodytas D. S., sąskaita galioja iki 2022 m. birželio 8 d., parduodamos prekės: čiužinys pragulų Domus 4 už 825,00 Eur ir funkcinė lova Matrix E50 su priedais už 4 110,00 Eur. UAB „MPrekyba“ 2022 m. birželio 1 d. el. laiške atsakovui nurodė apmokėjimo sąlygas, galimybę pasirinkti spalvą bei nurodė poreikį vėliau suderinti pristatymo adresą. Taigi iš esmės su atsakovu buvo suderintos visos pirkimo-pardavimo sutarties esminės sąlygos: sutarties objektas ir kaina. Be to, UAB „MPrekyba“ minimame el. laiške nurodė, kad „šis turinys yra konfidencialus ir skirtas tik Jums“. Atsakovas savo susirašinėjimą su UAB „MPrekyba“ persiuntė ieškovui 2022 m. birželio 2 d. Ieškovas 2022 m. birželio 2 d. mokėjimo nurodymu Nr. 25 pervedė UAB „MPrekyba“ 2 535 Eur, mokėjimo paskirtyje nurodydamas: „Išankstinė sąskaita PRE-2022/03245. Vėliau, t. y. 2022 m. birželio 21 d. mokėjimo nurodymu Nr. 35, ieškovas apmokėjo PVM sąskaitą faktūrą Nr. MET2022/202108628, kurioje pirkėju jau nurodomas V. K., likusiai sumai, t. y. 2 400 Eur.

33. Įvertinus įrodymų visetą, atsižvelgiant į įrodymų vertinimo taisykles bei teisinį reguliavimą, nurodytą šios nutarties 29 punkte, pagrįsta daryti išvadą, kad būtent atsakovas sudarė pirkimo-pardavimo sutartį su UAB „MPrekyba“, t. y. jis ieškojo tokios lovos su čiužiniu ir rado pardavėją, jis pareikalavo, kad būtų atsiųsta išankstinė sąskaita, su juo buvo iš esmės suderintos pagrindinės sutarties sąlygos, kaina ir sutarties objektas, vėliau išankstinę sąskaitą atsakovas persiuntė ieškovui, kad pastarasis apmokėtų sąskaitą, kas patvirtina ieškovo teiginį apie prašymą apmokėti sąskaitą, ką ieškovas ir padarė. Byloje atsakovas, atsikirsdamas į ieškovo argumentus, nepateikė įrodymų, kad būtų veikęs ieškovo vardu, todėl vėlesnis PVM sąskaitoje faktūroje Nr. MET2022/202108628 nurodymas, kad pirkėjas yra ieškovas, nekeičia aplinkybės, kad sutartį sudarė atsakovas D. S. ir UAB „MPrekyba“.

34. Atsakovas teigė, kad lova ir čiužinys pirkti G. S. asmeniniams poreikiams tenkinti, o ne bendriems šeimos poreikiams. Tačiau apeliacinės instancijos teismas nesutinka su tokiu argumentu, pritardamas pirmosios instancijos teismo išvadai, kad išlaidos, susijusios su sutuoktinių sveikata, priskirtinos prie išlaidų skirtų bendrų šeimos poreikių tenkinimui. CK 3.27 straipsnis nustato, kad sutuoktiniai privalo būti vienas kitam lojalūs ir vienas kitą gerbti, taip pat vienas kitą remti moraliai bei materialiai ir, atsižvelgiant į kiekvieno jų galimybes, prisidėti prie bendrų šeimos ar kito sutuoktinio poreikių tenkinimo. Bylos duomenys patvirtina, kad atsakovo sutuoktinei buvo reikalinga speciali lova ir čiužinys, kadangi pati sutuoktinė nejudėjo, buvo visiškai priklausoma nuo aplinkinių. Visuotinai žinoma pripažintina aplinkybė, kad tokio pobūdžio priemonės palengvina nuolat gulinčio asmens sveikatos priežiūrą bei pačią sveikatą dėl sumažėjusios pragulų tikimybės (CPK 182 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Tokį faktą pagrindžia ir būtent paties atsakovo veiksmai, sudarant sutartį dėl lovos ir čiužinio pirkimo, kas aptarta šios nutarties 33 punkte.

35. Kadangi nustatyta, kad atsakovas prisiėmė prievolę kreditoriui UAB „MPrekyba“, kurią atsakovo prašymu įvykdė ieškovas, apmokėjęs išankstinę sąskaitą, nustatytas prievolės dydis 4 935,00 Eur, taip pat įrodytas faktas, kad ieškovas įvykdė prievoles už atsakovą, todėl vadovaujantis CK 6.50 straipsnio 3 dalimi, ieškovo reikalavimas šioje dalyje tenkinamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas šioje dalyje naikintinas, priimant naują sprendimą, t. y. priteisiant iš atsakovo ieškovui 4 935,00 Eur skolą už čiužinį pragulų Domus 4 ir funkcinę lovą Matrix E50 (CK 6.6 straipsnio 4 dalis).

36. Ieškiniu taip pat prašoma priteisti iš atsakovo 5300,00 Eur skolą už palydovo valdomą neįgaliojo vežimėlio NETTI III nupirkimą.

37. Byloje iš PVM sąskaitos faktūros Nr. 25405 matyti, kad UAB Biomedikos centras G. S. 2023 m. sausio 3 d. išrašė sąskaitą faktūrą 5300,00 Eur sumai už palydovo valdomą neįgaliojo vežimėlį NETTI III. V. K. 2022 m. lapkričio 22 d. mokėjimo nurodymu Nr. 103 pervedė UAB Biomedikos centras 1 800 Eur, mokėjimo paskirtyje nurodydamas: „Išankstinė sąskaita PAS Nr. 01146“, ir 2023 m. sausio 11 d. mokėjimo nurodymu Nr. 125, tai pačiai bendrovei pervedė – 3500 Eur, mokėjimo paskirtyje nurodydamas: „Galutinis atsiskaitymas PVM sąskaita faktūra BC Nr. 25405“. Daugiau įrodymų, susijusių su šiuo reikalavimu, ieškovas nepateikė.

38. Apeliacinės instancijos teismas, vertindamas reikalavimą priteisti 5300,00 Eur skolą, pirmiausia pažymi, kad nėra įrodymų, jog atsakovas būtų organizavęs tokio vežimėlio įsigijimą, jo ieškojęs, derinęs su pardavėju sutarties sąlygas, ar pan., taip pat byloje nėra įrodymų, kad žodžiu atsakovas būtų išreiškęs valią, kad ieškovas tokį vežimėlį jo sutuoktinei nupirktų ar apskritai būtų bendravęs su ieškovu šiuo klausimu. Antra, ieškovas pats ieškinyje teigia, kad atsakovas G. S. slaugyme ir priežiūroje nuo 2022 m. rugpjūčio 1 d. nedalyvavo. Iš ko galima daryti išvadą, kad atsakovas faktiškai nesprendė ir dėl sutuoktinei reikalingų daiktų įsigijimo. Byloje esantys medicininiai G. S. dokumentai patvirtina, kad ji pati de facto valios išreikšti negalėjo, nors dar nebuvo pripažinta neveiksnia tam tikrose srityse, tačiau toks procesas jau buvo inicijuotas G. S. dukters A. S.. Taigi nepaisant to, kad šioje 2023 m. sausio 3 d. PVM sąskaitoje faktūroje Nr. 25405 matyti, kad pirkėju įvardinta G. S., tačiau, atsižvelgiant į tai, kad ji savarankiškai tokio įsipareigojimo negalėjo prisiimti, nei patvirtinti tokio sandorio, spręstina, kad pirkimo – pirkimo pardavimo teisiniai santykiai susiklostė tarp ieškovo ir UAB Biomedikos centras. Taigi darytina išvada, kad ieškovas neįrodė, kad atsakovas turėjo prievolę atsiskaityti už minimą neįgaliojo vėžimėlį, todėl nėra pagrindo priteisti šios skolos, vadovaujantis CK 6.50 straipsnio 3 dalimi (CPK 178 straipsnis).

39. Taip pat apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad atsakovo pozicija, pateikta procesiniuose dokumentuose ir teismo posėdžio metu, nesudaro pagrindo spręsti, kad ieškovas dovanojo neįgaliojo vežimėlį NETTI III dukteriai G. S., tokia išvada pirmiausia darytina dėl to, kad ieškovas pareiškė ieškinį atsakovui dėl tokios skolos priteisimo, antra, byloje nėra duomenų, apie ieškovo valią dovanoti G. S. neįgaliojo vežimėlį (CK 6.465 straipsnio 1 dalis, 1.63 straipsnio 3 dalis), be to, faktiškai G. S. dėl savo sveikatos būklės ir negalėjo išreikšti valios priimti tokią dovaną. Atitinkamai spręstina, kad toks daiktas liko ieškovo nuosavybėje, kurį jis davė naudoti savo dukteriai G. S..

40. Pažymėtina, kad CK 3.27 straipsnis nustato vidinę sutuoktinių pareigą vienas kitą materialiai remti ir prisidėti prie bendrų šeimos ar kito sutuoktinio poreikių, bet jis nesukuria trečiojo asmens reikalavimo teisės į vieną iš sutuoktinių. Tokia kreditoriaus teisė gali kilti tik nustačius konkretų prievolės atsiradimo pagrindą pagal CK 3.109 straipsnį, t. y. kad prievolė kilo iš sandorio, sudaryto šeimos interesais, su kito sutuoktinio sutikimu ar patvirtinimu, arba kad įstatymas konkrečiu atveju nustato solidariąją sutuoktinių atsakomybę. Šiuo atveju tam tikros moralinės pareigos, nustatytos CK 3.27 straipsnyje, nevykdymas nesukuria prievolinio teisinio santykio su trečiaisiais asmenimis, kurio pagrindu trečiasis asmuo (šiuo atveju ieškovas) kaip kreditorius galėtų reikšti reikalavimą tokios pareigos nevykdančiam sutuoktiniui.

41. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad ieškovas įvykdė savo prigimtinę prievolę asmeniškai G. S. nupirkdamas vaistus (duomenys neskelbtini). Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad be teisinių prievolių Civilinis kodeksas pripažįsta ir prigimtines prievoles. Prigimtinė prievolė (lot. obligatio naturalis) atsiranda, kai šalis sieja tam tikri tarpusavio moraliniai įsipareigojimai arba viena šalis jaučia moralinę pareigą atlikti kitai šaliai tam tikrus veiksmus. Prigimtinė prievolė yra tik tada, kai iš teisės aktų neišplaukia, jog atsirastų teisinė prievolė. Įstatymas, nenurodydamas konkrečių prigimtinių prievolių pagrindų, suteikia teismui teisę vieną ar kitą santykį pripažinti prigimtine prievole (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zNC8yMDEy" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-34/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-34/2012">3K-3-34/2012</a>). Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas skundą, gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo (nutarties) motyvams. Tokia teismo sprendimo (nutarties) motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne tik kasacinio teismo, bet taip pat ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009; Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje Van de Hurk prieš Olandiją, paraiškos Nr. 16034/90). Apeliacinės instancijos teismas dėl šių pirmosios instancijos teismo išvadų ir apelianto argumentų detaliau nepasisako, kadangi tai neturi teisinės reikšmės bylos rezultatui, ir nekeičia apeliacinės instancijos teismo išvadų.

42. Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zODIvMjAxMA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-382/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-382/2010">3K-3-382/2010</a>; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy01MzYvMjAxMA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-536/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-536/2010">3K-3-536/2010</a> ir kt.). Todėl į esminius apeliacinio skundo argumentus atsakius, dėl kitų apeliacinio skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako, nes jie nelemia skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo pirmosios instancijos teisme

43. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį, bylinėjimosi išlaidos atlyginamos šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jų atlyginimą priteisiant iš antrosios šalies. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas (CPK 98 straipsnio 1 dalis).

44. Apeliacinės instancijos teismui iš dalies tenkinus ieškovo apeliacinį skundą, t. y. 5,66 proc., perskirstytinos pirmosios instancijos teismo priteistos bylinėjimosi išlaidos, atsižvelgiant į ieškinio atmestų ir patenkintų reikalavimų dalį (CPK 93 straipsnio 2 dalis), todėl sprendimas dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo keistinas.

45. Ieškovas V. K. pateikė į bylą duomenis, patvirtinančius, kad turėjo 4 532,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro 1532,00 Eur žyminis mokestis ir 3000,00 Eur išlaidos advokato pagalbai apmokėti. Atsakovas D. S. pateikė prašymą priteisti iš ieškovo V. K. 8591,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro 3 630,00 Eur išlaidų už atsiliepimo į ieškinį parengimą, 3025,00 Eur išlaidų už atstovavimą teisme, 726,00 Eur išlaidų už pasirengimą posėdžiams, 484,00 Eur išlaidų už susipažinimą su medicininiais dokumentais, dokumentų analize, 242,00 Eur išlaidų už prašymo dėl papildomų dokumentų prijungimo (2025 m. liepos 22 d.), 484,00 Eur išlaidų dėl prašymo dėl duomenų (2025 m. liepos 1 d.), prašymo dėl susipažinimo su byla parengimą ir konsultacijas, ir pateikė duomenis, kad atsakovas yra sudaręs susitarimą su advokate dėl išlaidų apmokėjimo ateityje.

46. Atsižvelgiant į patenkintų ir atmestų ieškinio reikalavimų dalį, ieškovui iš atsakovo priteistina 256,51 Eur (4532,00 x 5,66 proc.), o atsakovui iš ieškovo – 8 104,75 Eur (8591,00 – 5,66 proc.). Atlikus vienarūšių reikalavimų įskaitymą, iš ieškovo atsakovui priteistina 7 848,24 Eur (8 104,75 Eur – 256,51 Eur) bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme atlyginimo.

47. Kadangi ieškinys tenkintas iš dalies todėl, 23,79 Eur išlaidos, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, paskirstytinos tarp šalių atsižvelgiant į ieškinio patenkintus ir atmestus reikalavimus (CPK 96 straipsnis). Atitinkamai iš ieškovo valstybei priteistina 22,44 Eur (23,79 Eur – 5,66 proc.), o iš atsakovo išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, nepriteistinos, kadangi neviršija minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymas Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ (redakcija, galiojanti nuo 2024 m. sausio 1 d.)

Dėl bylos baigties

48. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad ieškovas neįrodė, kad atsakovas ar G. S. turėjo prievolę kreditoriams dėl vaistų įsigijimo, taip pat nustatyta, kad ieškovas pats įgijo neįgaliojo vežimėlį, todėl šioje byloje pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė ieškinį, tačiau pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė reikalavimą dėl skolos už lovą ir čiužinį priteisimo, todėl šioje dalyje priėmė neteisėtą sprendimą, atitinkamai pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas ir priimtinas naujas sprendimas – ieškinys tenkinamas iš dalies, priteisiant iš ieškovo atsakovui 4 935,00 Eur skolą bei 7 848,24 Eur bylinėjimosi išlaidas, iš ieškovo valstybei 22,44 Eur išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

49. Kaip minėta, jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Šios nuostatos taikytinos ir bylą nagrinėjant apeliacine tvarka (CPK 93 straipsnio 3 dalis).

50. Nagrinėjamu atveju ieškovo apeliacinis skundas tenkintas 5,66 proc. Bylą nagrinėjant apeliacine tvarka, ieškovas pateikė įrodymus, kad sumokėjo 1532,00 Eur žyminio mokesčio, 1 000 Eur išlaidų už apeliacinio skundo parengimą, todėl iš atsakovo ieškovui priteistina 143,31 Eur (2532,00 Eur x 5,66 proc.) bylinėjimosi išlaidų. Atsakovas pateikė įrodymus, kad sudarė susitarimą, dėl bylinėjimosi išlaidų, t. y. 3 630,00 Eur advokato teisinės pagalbos išlaidų už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą, apmokėjimo, todėl iš ieškovo atsakovui priteistina 3 424,54 Eur (3 630,00 Eur – 5,66 proc.) bylinėjimosi išlaidų. Atlikus vienarūšių reikalavimų įskaitymą, iš ieškovo atsakovui priteistina 3 281,23 Eur (3 424,54 Eur – 143,31 Eur) bylinėjimosi išlaidų.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teismas

n u s p r e n d ž i a:

Apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2025 m. spalio 29 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti ieškovui V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), iš atsakovo D. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 4 935,00 Eur (keturis tūkstančius devynis šimtus trisdešimt tris eurus 00 ct) skolą.

Kitą ieškinio dalį atmesti.

Priteisti atsakovui D. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), iš ieškovo V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 7 848,24 Eur (septynis tūkstančius aštuonis šimtus keturiasdešimt aštuonis eurus 24 ct) bylinėjimosi išlaidų, turėtų pirmosios instancijos teisme.

Priteisti valstybei iš ieškovo V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 22,44 Eur (dvidešimt du eurus 11 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, į valstybės biudžetą (sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įstaigos kodas – 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5662).

Priteisti atsakovui D. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), iš ieškovo V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 3 281,23 Eur (tris tūkstančius du šimtus aštuoniasdešimt vieną eurą 23 ct) bylinėjimosi išlaidų, turėtų apeliacinės instancijos teisme.

Šis Vilniaus apygardos teismo sprendimas įsiteisėja nuo jo priėmimo dienos.

Teisėjos Jorūnė Pukinskienė

Urmila Valiukienė

Sigita Zubavičiūtė-Montvilienė