Nr. DOK-4559
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-04193-2024-4
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
2025 m. sausio 6 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Godos Ambrasaitės-Balynienės, Sigitos Rudėnaitės (kolegijos pirmininkė) ir Jūratės Varanauskaitės,
susipažinusi su 2024 m. gruodžio 19 d. paduotu ieškovo A. P. kasaciniu skundu dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. spalio 1 d. nutarties peržiūrėjimo
n u s t a t ė :
Ieškovas padavė kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. spalio 1 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo A. P. ieškinį atsakovei UAB „Sargasas“ ir atsakovės UAB „Sargasas“ priešieškinį ieškovui A. P. dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu, grąžinimo į darbą, vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką, neturtinės žalos ir netesybų priteisimo.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2024 m. spalio 1 d. nutartimi paliko nepakeistą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. birželio 17 d. sprendimą, kuriuo teismas nusprendė ieškovo A. P. ieškinį atmesti, o atsakovės UAB „Sargasas“ priešieškinį patenkinti visiškai: pripažinti, kad ieškovo A. P. atleidimas iš darbo DK 58 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu yra teisėtas ir pagrįstas; pripažinti, kad atsakovės atlikta išskaita iš ieškovo A. P. darbo užmokesčio yra atlikta teisėtai ir pagrįstai; priteisti atsakovei iš ieškovo 12 276,66 Eur bylinėjimosi išlaidų; pirmosios instancijos teismas 2024 m. birželio 17 d. sprendimu taip pat pripažino netekusiu galios Vilniaus darbo ginčų komisijos 2024 m. vasario 20 d. sprendimą Nr. DGKS-1408. Apeliacinės instancijos teismas 2024 m. spalio 1 d. nutartimi taip pat priteisė atsakovei iš ieškovo 3630 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.
Ieškovo kasacinis skundas paduodamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose įtvirtintais kasacijos pagrindais.
Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina apeliacinės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtiniais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet siekiant, kad kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.
Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialiosios ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą, ir argumentuotai pagrįsti, kad šis teisės pažeidimas turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, taip pat kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.
Kasacinį skundą paduodant CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, faktines aplinkybes, ir argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika.
Kasaciniame skunde nurodomi tokie esminiai argumentai:
1. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai padarė proceso teisės normų, reglamentuojančių įrodinėjimo procesą (CPK 12, 178, 185 straipsniai) pažeidimus. Teismai netinkamai vertino byloje esančius duomenis ir nepagrįstai laikė, kad egzistuoja pakankamai netiesioginių įrodymų konstatuoti ieškovo nusikalstamos veikos požymių turinčią veiką, atliktą prieš darbdavį. Teismai neanalizavo ieškovo įrodymų ir argumentų bei nemotyvavo jų atmetimo pagrindo, perdėtai suteikdami prioritetą tik atsakovės teiginiams. Teismai išvadas darė ne iš įrodymų visumos, o vertindami išskirtinai tik atsakovės teiginius, suteikdami išskirtinę ir perdėtą reikšmę ieškovo atžvilgiu pradėtam ikiteisminiam tyrimui, todėl taip pažeidė įrodymų vertinimo taisyklę, nustatytą CPK 185 straipsnyje.
2. Teismų padarytos išvados dėl ieškovo neva sukelto gaisro darbdavio gamybinėse patalpose grindžiamos ne įrodymais, o prielaidomis. Teismai, nelaukdami ikiteisminio tyrimo baigties, padarė skubotas išvadas, paneigdami ieškovo sąžiningumo prezumpciją. Pranešimą apie įtarimą nepagrįstai sureikšminę kartu su konstatuotomis bylos faktinėmis aplinkybėmis teismai nepagrįstai legalizavo ieškovo atleidimą iš darbo. Ieškovui kaip silpnesniajai darbo santykių šaliai teismai nepagrįstai perkėlė įrodinėjimo naštą įrodyti savo nekaltumą lygiagrečiai vykstančio baudžiamojo proceso kontekste, kas pažeidžia nekaltumo prezumpcijos principą.
3. Vilniaus apylinkės prokuratūros 1-ojo skyriaus prokurorės 2024 m. spalio 3 d. nutarimu ikiteisminis tyrimas ieškovo atžvilgiu nutrauktas ir teisėsauga toliau ieško asmenų, padegusių atsakovės patalpas. Nutarimui nutraukti ikiteisminį tyrimą prieštarauja skundžiamos apeliacinės instancijos teismo nutarties 21 punkte nurodytos išvados: „Teismas teisingai vertino, kad netiesioginių įrodymų visetas patvirtina atsakovo A. P. motyvą ir konkretų elgesį, rodantį, kad jis padarė nusikaltimo požymių turinčią veiką, nukreiptą prieš darbdavį. Nors apeliantas neigia 2023 m. liepos 30 d. įvykdęs darbdavio gamybinių patalpų padegimą, tačiau byloje nustatyti faktai rodo logišką ir dėsningą ieškovo elgesį, o esantys netikslumai yra per menki, kad teismas darbo byloje turėtų laikyti, kad ieškovas nesiekė sugadinti darbdavio turto ir jo nesugadino. Atsižvelgiant į nusikaltimo požymių turinčios veikos ypatumus, teismas vertina, kad netiesioginių įrodymų šioje darbo byloje pakanka materialiai tiesai nustatyti.“
4. Teismai netinkamai aiškino ir taikė DK 214 straipsnio 3 dalį. Atsakovė nepateikė pakankamų įrodymų, leidžiančių vienareikšmiškai vertinti, kad ieškovas iš darbo pagrįstai buvo atleistas DK 58 straipsnio 2 dalies 1 punkto, kuris detalizuotas to paties straipsnio 3 dalies 6 punkte, pagrindu. Teismai tinkamai neįvertino, ar darbdavys pateikė neabejotinų, patikimų ir pakankamų įrodymų, pagrindžiančių, kad ieškovas padarė įsakyme dėl atleidimo iš darbo nurodytus nusikaltimo požymių turinčius veiksmus. Teismai, pateisindami ieškovo atleidimą iš darbo, rėmėsi ir atsakovės darbuotojų tarnybiniais pranešimais, nors jie niekaip neįrodo, kad ieškovas iš tiesų būtų padaręs darbo pareigų pažeidimus, t. y. veiką, turinčią nusikaltimo požymių, dėl ko kilo žala darbdavės turtui. Vertindamas darbo sutarties nutraukimo teisėtumą, teismas neturėjo remtis papildomomis aplinkybėmis ir argumentais, kurie sprendime ir įsakyme nebuvo išdėstyti ir nebuvo svarstomi šalių darbo ginčą nagrinėjant Darbo ginčų komisijoje. Tarnybiniai pranešimai surašyti arba ilgą laiką prieš gaisrą, arba po jo, juose nurodytos aplinkybės nebuvo ir negalėjo būti atleidimo pagrindu, nustatytu DK 58 straipsnio 3 dalies 6 punkte. Todėl teismai, remdamiesi šiais šalutiniais duomenimis, išėjo už bylos nagrinėjimo ribų.
5. Teismai neįvertino, kad darbdavė praleido DK 58 straipsnio 6 dalyje imperatyviai nustatytą vieno mėnesio terminą priimti sprendimą nutraukti darbo sutartį, todėl ieškovas aptariamu pagrindu, terminui pasibaigus, negalėjo būti atleistas iš darbo remiantis bendrąja DK 16 straipsnio 3 dalies norma. Ieškovas atleistas iš darbo 2023 m. gruodžio 8 d., t. y. nuo padegimo praėjus daugiau nei keturiems mėnesiams. Teismai netinkamai apskaičiavo terminą, nuo kada atsakovė galėjo pradėti darbuotojo atleidimo procedūrą.
6. Teismai pažeidė DK 58 straipsnio 4 dalį, nes nepagrįstai nevertino, ar darbdavys tinkamai įvykdė nurodytoje normoje nustatytą pareigą raštu pareikalauti darbuotojo paaiškinimo dėl konkretaus darbo pareigų pažeidimo. Iš ieškovo nebuvo tinkamai ir aiškiai pareikalauta pasiaiškinti dėl konkretaus šiurkštaus darbo pareigų pažeidimo. Dėl šios priežasties ieškovo atleidimas turėjo būti pripažintas neteisėtu. Atsakovė nepareikalavo darbuotojo rašytinio paaiškinimo būtent dėl gaisro, o reikalavo pasiaiškinti dėl ikiteisminio tyrimo.
7. Teismai netinkamai taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias bylinėjimosi išlaidų paskirstymą, ir nepagrįstai priteisė atsakovei visas jos nurodytas bylinėjimosi išlaidas. Teismai netinkamai įvertino atsakovės turėtų išlaidų advokato pagalbai pagrįstumą ir dydį, pažeisdami CPK 88, 93 ir 98 straipsnių nuostatas bei nukrypdami nuo kasacinio teismo suformuotos praktikos, pagal kurią nors užmokesčio už advokato teikiamą teisinę pagalbą dydis neviršija rekomenduotino, bet vien tai nesuteikia teisės priteisti faktiškai turėtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti; kiekvienos šalies turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas yra sprendžiamas individualiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy01NzAvMjAxNA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-570/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-570/2014">3K-3-570/2014</a>). Išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu, gali būti pripažintos bylinėjimosi išlaidomis, jeigu jos yra realios, būtinos ir pagrįstos (CPK 88 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy01MzMvMjAwOA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-533/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-533/2008">3K-3-533/2008</a>; 2017 m. gruodžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtNDQzLTk2OS8yMDE3" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-443-969/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-443-969/2017">e3K-3-443-969/2017</a>, 15 punktas; 2023 m. lapkričio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtMjg5LTExMjAvMjAyMw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-289-1120/2023')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-289-1120/2023">e3K-3-289-1120/2023</a>, 20 punktas; kt.). Teismai turėjo vadovautis CPK 98 straipsnio 2 dalimi, Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) (nuo 2015 m. kovo 20 d. galiojanti Rekomendacijų redakcija) 2 punkte įtvirtintais kriterijais ir atsižvelgti į Rekomendacijose nurodytus maksimalius užmokesčio dydžius (7, 8 punktai). Teismai neatsižvelgė į ginčo pobūdį – darbo santykius, kuriuose šalys nėra lygiavertės. Teismai netinkamai taikė principą „pralaimėjęs moka“, nes šis principas negali būti taikomas taip, kad dar labiau apsunkintų silpnesniosios šalies – šiuo atveju darbuotojo – padėtį. Teismai nesilaikė suformuotos teismų praktikos dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo darbo santykių ginčuose. Suformuota praktika reikalauja atsižvelgti į darbo ginčo specifiką, ginčo esmę, proceso sudėtingumą ir realią šalių situaciją. Teismai privalėjo įvertinti, ar priteistų išlaidų dydis yra proporcingas ir pagrįstas, taip pat ar jos atitinka šalių ekonomines galimybes. Teismų taikytas principas „pralaimėjęs moka“ tampa našta, prieštaraujančia Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje nustatytiems standartams. Priteistos bylinėjimosi išlaidos yra neproporcingos ir nesuderinamos su EŽTT praktika. Teismai neatsižvelgė į bylos sudėtingumo lygį, procesinių dokumentų panašumą ir atsakovės galimai piktnaudžiaujančius veiksmus, dėl kurių atsakovei priteistas išlaidų dydis neatitiko proporcingumo ir teisingumo principų. Dėl šios priežasties, priteistos išlaidos pažeidžia ieškovo teisę į realų ir veiksmingą teismą. Teismas privalėjo sumažinti iš ieškovo atsakovei priteistiną bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Toks sumažinimas būtų atitikęs proceso teisės normų reikalavimus dėl sąžiningumo ir protingumo principų taikymo paskirstant bylinėjimosi išlaidas.
Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, skundžiamos apeliacinės instancijos teismo nutarties ir pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, nusprendžia, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus. Atrankos kolegijos vertinimu, kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama, kad bylą nagrinėjęs apeliacinės instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė skunde nurodytas teisės normas ir kad tai galėjo turėti įtakos neteisėtos apeliacinės instancijos teismo nutarties priėmimui (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Kasacinio skundo argumentais taip pat nepagrindžiamas nukrypimas nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos bei CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyto kasacijos pagrindo egzistavimas.
Dėl nurodytų priežasčių konstatuotina, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus, todėl paduotą kasacinį skundą priimti atsisakytina.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 346 straipsniu, 347 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais, 4 dalimi,
n u t a r i a :
Kasacinį skundą atsisakyti priimti ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.
Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.
Teisėjos Goda Ambrasaitė-Balynienė
Sigita Rudėnaitė
Jūratė Varanauskaitė
