DOK-4533
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-05419-2023-5
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
NUTARTIS
2025 m. sausio 6 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Godos Ambrasaitės-Balynienės, Sigitos Rudėnaitės (kolegijos pirmininkė) ir Jūratės Varanauskaitės,
susipažinusi su 2024 m. gruodžio 17 d. paduotu atsakovės G. L. kasaciniu skundu dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. rugsėjo 17 d. nutarties peržiūrėjimo ir prašymu taikyti laikinąsias apsaugos priemones,
n u s t a t ė :
Atsakovė G. L. padavė kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. rugsėjo 17 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2024 m. rugsėjo 17 d. nutartimi paliko nepakeistą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. balandžio 15 d. sprendimą, kuriuo teismas ieškinį tenkino, atidalijo ieškovų V. T. ir I. T. ir atsakovės turtą bendrojoje dalinėje nuosavybėje ir susijusias teises ir pareigas, nustatant, kad ieškovų bendrojon jungtinėn sutuoktinių nuosavybėn atitenka: 1) atsakovės vardu registruotos 3238/20000 dalys žemės sklypo; 2) žemės sklype esančių statybinių medžiagų (neregistruoto statinio) dalis, kuri yra priskirta atsakovei Vilniaus apygardos teismo 2017 m. rugsėjo 13 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTItNDQyMy02NjEvMjAxNw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e2-4423-661/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e2-4423-661/2017">e2-4423-661/2017</a> patvirtintoje 2017 m. rugsėjo 8 d. taikos sutartyje; 4) visos atsakovės turimos turtinės ir neturtinės teisės ir pareigos, susijusios su žemės sklypu, taip pat šiame žemės sklype esančiomis statybinėmis medžiagomis (neregistruotu statiniu), įskaitant, bet neapsiribojant teisėmis ir pareigomis, kylančiomis iš Vilniaus apygardos teismo 2017 m. rugsėjo 13 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTItNDQyMy02NjEvMjAxNw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e2-4423-661/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e2-4423-661/2017">e2-4423-661/2017</a> patvirtintos 2017 m. rugsėjo 8 d. taikos sutarties; ieškovai ne vėliau kaip per 2 mėnesius nuo šios sprendimo įsiteisėjimo dienos sumoka atsakovei 184 500 Eur dydžio piniginę kompensaciją.
Atrankos kolegija 2024 m. lapkričio 28 d. nutartimi DOK-4234 atsisakė priimti atsakovės pirmą kartą 2024 m. lapkričio 19 d. paduotą kasacinį skundą dėl to, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus.
Pagal CPK 350 straipsnio 5 dalį asmuo, kurio skundą atsisakoma priimti dėl to, kad jis neatitinka CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų, ištaisęs trūkumus, turi teisę iš naujo paduoti kasacinį skundą, nepažeisdamas CPK 345 straipsnyje nustatyto termino.
Atrankos kolegija, susipažinusi su antrą kartą atsakovės paduotu kasaciniu skundu, pažymi, kad antrą kartą paduotas atsakovės kasacinis skundas, lyginant su pirmą kartą paduotu kasaciniu skundu, kurį atrankos kolegija, nenustačiusi kasacijos pagrindų, atsisakė priimti, yra iš naujo surašytas, jame pateikti nauji argumentai. Antrą kartą paduotame kasaciniame skunde nurodomi tokie esminiai argumentai:
1. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų atliktas atsakovei priklausančios gyvenamojo namo dalies atidalijimas prieštarauja imperatyviajai CK 4.13 straipsnio 1 dalies normai, pagal kurią jeigu statinys (jo dalis) yra pastatytas ar statomas savavališkai, tai tokiu statiniu (jo dalimi) naudotis ar juo disponuoti draudžiama. Teismai nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimų, kad neteisėtai pastatytas statinys negali būti civilinės apyvartos objektu, atitinkamai jis negali būti ir nuosavybės teisės objektu, nuosavybės teisė į tokį statinį negali būti įgyjama remiantis CK 4.47 straipsnio 4 punkte nustatytu pagrindu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-342-701/2019, 23 punktas; 2024 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtOTYtOTQzLzIwMjQ=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-96-943/2024')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-96-943/2024">e3K-3-96-943/2024</a>, 24 punktas).
2. Teismai, atidalydami namą ir žemės sklypą iš bendrosios dalinės nuosavybės, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos dėl atidalijimui su kompensacija taikomų reikalavimų/sąlygų, t. y. priteisti kompensaciją be savininko sutikimo vienam ar keliems atsidalijantiems bendraturčiams galima inter alia tik tuomet, kai patenkinamos dvi specifinės kumuliatyvios sąlygos: 1) išnaudotos visos galimybės, parenkant atidalijimo būdus, siekiant padalyti daiktą natūra pagal bendraturčiams tenkančias dalis, tačiau to padaryti negalima be neproporcingos žalos daikto paskirčiai; 2) faktinės aplinkybės yra tokios, dėl kurių daikto dalies iš bendraturčio paėmimas neturėtų būti vertinamas kaip esminis savininko teisių pažeidimas, pavyzdžiui, kai dalis bendrojoje nuosavybėje, palyginus su kitais bendraturčiais, yra gerokai mažesnė, jos negalima realiai atidalyti, o pats savininkas dėl tokios nuosavybės teisės apimties neturi realios galimybės naudotis bendro daikto dalimi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. rugsėjo 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-780/2003; 2005 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy00ODUvMjAwNQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-485/2005')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-485/2005">3K-3-485/2005</a>; 2006 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy04NS8yMDA2" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-85/2006')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-85/2006">3K-3-85/2006</a>, 2009 m. lapkričio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy00NzgvMjAwOQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-478/2009')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-478/2009">3K-3-478/2009</a>, 2011 m. gegužės 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yNTMvMjAxMQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-253/2011')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-253/2011">3K-3-253/2011</a>, 2022 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtMzgtNjExLzIwMjI=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-38-611/2022')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-38-611/2022">e3K-3-38-611/2022</a> ir kt.); spręsdamas dėl žemės sklypo padalijimo natūra teismas privalo įvertinti, ar nėra objektyvių kliūčių parinkti tokį atidalijimo būdą; fizinės padalijimo kliūtys yra tokios, dėl kurių įgyvendinus padalijimą žemės sklypų ar bent vieno iš jų naudoti pagal jam priskirtiną pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir naudojimo būdą tampa neįmanoma arba tai galima padaryti patiriant neproporcingų nepatogumų (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. vasario 24 d. nutarties civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zMi03MDEvMjAyMQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-32-701/2021')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-32-701/2021">3K-3-32-701/2021</a> 38, 39 punktus). Galimybės šalims padalyti daiktą natūra ir suformuoti atskirus nekilnojamojo turto objektus gali nebūti ir dėl teisės aktų nuostatomis taikomų apribojimų (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yMzUvMjAxNA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-235/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-235/2014">3K-3-235/2014</a>). Bylą nagrinėję pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai nevertino ir neargumentavo nurodytų turto atidalijimo sąlygų.
3. Pirmosios instancijos teismas sprendime nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos dėl teismo procesinio sprendimo motyvuojamajai daliai taikomų reikalavimų/sąlygų, t. y. teismo procesinio sprendimo motyvuojamoji dalis turi būti išdėstyta suprantamai, visos jos dalys turi būti suderintos tarpusavyje, nuoseklios, viena kitai neprieštarauti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-186-701/2017). Skundžiamame teismo sprendime pateikiama argumentacija, kuria remiantis atmestas atsakovės siūlomas jai priskirtinos dvibučio namo dalies atidalijimo variantas, yra neaiški, nelogiška ir nenuosekli ar bent jau visiškai netiksli, nes teismas sprendime, pirma, klaidingai nurodė, kad šalių dalys ginčo statinyje jau yra nustatytos įsiteisėjusia Vilniaus apygardos teismo 2017 m. rugsėjo 13 d. nutartimi ir, antra, vartojant žodžių junginį „žemės sklype esančios statybinės medžiagos (neregistruotas statinys)“ pirmosios instancijos teismo pozicija dėl to, ką teismas atidalijo (statybines medžiagas ar statinį) taip pat pateikta neaiškiai ir dviprasmiškai.
4. Dėl neteisėtos pirmosios instancijos teismo sudėties – pagal ieškinyje pareikštą reikalavimą dėl kompensacijos dydžio ir teismo priteistą kompensacijos dydį, byla turėjo būti nagrinėjama apygardos teisme. Išnagrinėjus bylą apylinkės teisme, pažeistos CPK 27 straipsnio 1 punkto teismingumo taisyklės ir tai sudaro absoliutų teismo sprendimo negaliojimo pagrindą pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 6 punktą.
Atrankos kolegija, susipažinusi su antrą kartą paduoto kasacinio skundo naujais argumentais, skundžiamos apeliacinės instancijos teismo nutarties ir pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, sprendžia, kad kasaciniame skunde keliami teisės klausimai neatitinka CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytų bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindų. Atrankos kolegijos vertinimu, kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama, kad apeliacinės instancijos teismas nutartyje netinkamai aiškino ir taikė skunde nurodytas teisės normas ir kad tai galėjo turėti įtakos neteisėtos nutarties priėmimui, bei kad tai turi esminės reikšmės vienodam teisės aiškinimui ir taikymui valstybės mastu. Kasacinio skundo argumentais taip pat nepagrindžiamas nukrypimas nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos bei CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyto kasacijos pagrindo egzistavimas.
Kasacinį skundą atsisakytina priimti nenustačius CPK 346 straipsnyje įtvirtintų kasacijos pagrindų (CPK 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktai). Kadangi kasacinį skundą priimti atsisakoma, tai prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones nenagrinėjamas.
Atsisakant priimti kasacinį skundą, grąžintinas už jį sumokėtas žyminis mokestis. Žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija, remdamasi teismo nutartimi.
Atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 346 straipsniu, 347 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais ir 4 dalimi,
n u t a r i a :
Kasacinį skundą atsisakyti priimti ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.
Grąžinti G. L. 165 (vieną šimtą šešiasdešimt penkis) Eur žyminio mokesčio, sumokėto 2024 m. gruodžio 18 d., kodas ZN83155.
Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.
Teisėjos Goda Ambrasaitė-Balynienė
Sigita Rudėnaitė
Jūratė Varanauskaitė
