Dėl turto pardavimo iš varžytynių akto pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo

Nr. DOK-4568

Teisminio proceso Nr. 2-06-3-02830-2023-1

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

2025 m. sausio 6 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Godos Ambrasaitės-Balynienės, Sigitos Rudėnaitės (kolegijos pirmininkė) ir Jūratės Varanauskaitės,

susipažinusi su 2024 m. gruodžio 20 d. paduotu ieškovo E. K. kasaciniu skundu dėl Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. rugsėjo 30 d. nutarties peržiūrėjimo

n u s t a t ė :

Ieškovas E. K. padavė kasacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. rugsėjo 30 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovų E. K. ir S. K., atstovaujamo atstovo pagal įstatymą E. K., patikslintą ieškinį atsakovams I. B., R. B., L. V., J. K., antstolei Vidai Daugirdienei, antstolei Astai Rimaitei Žičkuvienei dėl turto pardavimo iš varžytynių akto pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo.

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2024 m. rugsėjo 30 d. nutartimi paliko nepakeistą Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. balandžio 17 d. sprendimą, kuriuo teismas atmetė ieškinį dėl 2022 m. gegužės 13 d. turto pardavimo iš varžytynių akto pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo.

Ieškovo kasacinis skundas paduodamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio 2 dalies 1 punkte įtvirtintu kasacijos pagrindu.

Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina apeliacinės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtiniais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet siekiant, kad kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialiosios ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą, ir argumentuotai pagrįsti, kad šis teisės pažeidimas turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, taip pat kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.

Kasaciniame skunde nurodomi tokie esminiai argumentai:

1. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai pažeidė CK 3.84 straipsnio 4 dalį ir 3.85 straipsnio 3 dalį, nes CK 3.85 straipsnio 3 dalyje įtvirtintas draudimas išieškoti iš šeimos turto pagal kreditorių reikalavimus iš sandorio, kurio sudarymas nesusijęs su šeimos poreikių tenkinimu, yra imperatyvus ir nėra siejamas su privalomu šeimos turto registravimu viešame registre. Teismai nepagrįstai ieškovo teisę ginčyti varžytynių aktą, kuriuo buvo parduotas šeimos turtu esantis vienintelis ieškovo ir jo nepilnamečio vaiko gyvenamasis būstas, teisėtumą susiejo su šeimos turto registravimo viešame registre reikalavimu. Nekilnojamojo turto, kaip šeimos turto, registracija viešame registre atlieka tik teisių išviešinimo, bet ne teises nustatančią funkciją. Teismai nepagrįstai nenustatė, kad įstatymas (CK 3.84 straipsnio 4 dalis) nedraudžia fakto apie šeimos turtą, kai nekilnojamasis daiktas nėra įregistruotas viešame registre kaip šeimos turtas, panaudoti prieš nesąžiningus trečiuosius asmenis. Tačiau CK 3.85 straipsnio 3 dalis nenustato, kad draudžiama išieškoti iš šeimos turto esant šioje įstatymo nuostatoje įtvirtintoms sąlygoms tik tuo atveju, kai turtas (butas), kaip šeimos turtas, yra registruotas viešame registre.

2. Esant teismų nustatytai aplinkybei, kad kreditorius perdavė skolininkui pinigines lėšas ne pastarojo nuosavybėn, o skolininko valdomo juridinio asmens nuosavybėn siekiant suteikti šiam asmeniui apyvartinių lėšų, teismai nepagrįstai nustatė, kad toks sandoris buvo susijęs su šeimos poreikių tenkinimu. Teismai nepagrįstai nesuteikė jokios reikšmės nustatytai faktinei aplinkybei, kad kreditoriai (atsakovai) B. žinojo, kad pinigines lėšas ieškovui jie perduoda vykdydami savo valdomos įmonės RAB „Balturas“ ir ieškovo valdomos įmonės UAB „Poilsis pajūryje“ (RAB „Balturas“ buvo kelionių organizatoriaus UAB „Poilsis pajūryje“ agentas Rusijos rinkoje) tarpusavio atsiskaitymus ir šie dviejų juridinių asmenų tarpusavio atsiskaitymai nėra susiję su ieškovo šeimos poreikių tenkinimu. Teismai nesiaiškino ir nepasisakė dėl to, ar atsakovų B. lėšų perdavimas ieškovui (žinant, jog ieškovas lėšas perduos bendrovei „Poilsis pajūryje“, taip pat šiems atsakovams (kreditoriams) žinant, kad ieškovas nuosavybės teise turi vienintelį butą, kuris yra šeimos gyvenamoji patalpą, į kurią vėliau bus nukreiptas skolos išieškojimas) neprieštaravo šeimos interesams. Atsakovai, žinodami, kad antstolis pradėjo išieškojimą iš ieškovo vienintelio gyvenamojo būsto, nors ieškovo gautos ir vėliau išieškomos lėšos nebuvo skirtos ieškovo šeimos poreikių tenkinimui, elgėsi nesąžiningai, todėl tokių nesąžiningų asmenų teisės vadovaujantis CK 3.84 straipsnio 4 dalimi teismų negalėjo būti ginamos.

3. Teismai pažeidė CPK 176 straipsnio 1 dalį, 177 straipsnio 1 dalį, 185 straipsnio 1 dalį, kadangi teismai, byloje nesant jokių įrodymų ir to šalims neįrodinėjant, konstatavo aplinkybes, kad ieškovas iš atsakovų B. gautomis lėšomis vykdė UAB „Poilsis pajūryje“ plėtrą, kad ši įmonė dėl gautų lėšų gavo pelno ir kad padidėjo ieškovo turimų šios įmonės akcijų vertė, dėl to teismai darė nepagrįstą išvadą, kad ieškovo iš atsakovų gautų piniginių lėšų perdavimas bendrovei „Poilsis pajūryje“ buvo susijęs su ieškovo šeimos poreikiais. Apeliacinės instancijos teismas ignoravo ieškovo pateiktus duomenis, kad UAB „Poilsis pajūryje“ niekuomet nevykdė jokios plėtros, bendrovės akcijų vertė po 2014–2015 m., kuomet ieškovas gavo lėšas iš atsakovų B., dėl kurių iš ieškovo vykdomas priverstinis išieškojimas, nedidėjo, o ieškovas dividendų nuo 2014 m. iki šiol negavo ir UAB „Poilsis pajūryje“ kasmet patirdavo nuostolius. Teismas nepagrįstai atsisakė kaip įrodymą priimti konsultacinę specialisto išvadą ir dėl to teismas nepagrįstai nenustatė, kad dėl neteisėtų atsakovų B. veiksmų, kai RAB „Balturas“ neteisėtai nuo 2017 m. balandžio 1 d. nutraukė su UAB „Poilsis pajūryje“ sudarytą užsienio kelionių operatoriaus kelionių realizavimo agentavimo sutartį, UAB „Poilsis pajūryje“ 2016-2019 m. laikotarpiu negavo 905 137,67 Eur bendrojo pelno.

4. Pagal CPK 602 straipsnio 1 dalies 7 punktą, pagrindas pripažinti turto pardavimo iš varžytynių aktą negaliojančiu yra tada, jeigu yra nustatomi esminiai imperatyviųjų teisės normų esminiai pažeidimai, varžantys asmenų teises bei teisėtus interesus. Kokie pažeidimai yra laikomi esminiais CPK 602 straipsnio 1 dalies 7 punkte nėra detalizuota. Šiuo atveju buvo pažeista imperatyvioji CK 3.85 straipsnio 3 dalies norma, užtikrinanti ir viešąjį interesą – kad vaikas nebūtų paliktas be gyvenamojo būsto – draudžianti iš šeimos turto išieškoti pagal kreditorių reikalavimus, jeigu kreditoriai žinojo arba turėjo žinoti, kad sandorio sudarymas nesusijęs su šeimos poreikių tenkinimu ir prieštarauja šeimos interesams. Teismai nepagrįstai nepripažino varžytynių akto negaliojančiu kaip prieštaraujančio nurodytai imperatyviajai įstatymo normai.

Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, skundžiamos apeliacinės instancijos teismo nutarties ir pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, nusprendžia, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus. Atrankos kolegijos vertinimu, kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama, kad bylą nagrinėjęs apeliacinės instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė skunde nurodytas teisės normas ir kad tai galėjo turėti įtakos neteisėtos apeliacinės instancijos teismo nutarties priėmimui (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Dėl nurodytų priežasčių konstatuotina, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus, todėl paduotą kasacinį skundą priimti atsisakytina.

Kadangi kasacinį skundą atsisakoma priimti, tai prašymas atleisti arba atidėti žyminio mokesčio dalies mokėjimą nenagrinėjamas.

Atsisakant priimti kasacinį skundą, grąžintinas už jį sumokėtas žyminis mokestis. Žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija, remdamasi teismo nutartimi.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 346 straipsniu, 347 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais, 4 dalimi,

n u t a r i a :

Kasacinį skundą atsisakyti priimti ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Grąžinti uždarajai akcinei bendrovei „Poilsis pajūryje“ (j. a. k. 141745098) 1141 (vieną tūkstantį vieną šimtą keturiasdešimt vieną) Eur žyminio mokesčio, sumokėto 2024 m. gruodžio 20 d. AB SEB banke mokėjimo nurodymu Nr. 10678, kodas ZN84710.

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Teisėjos Goda Ambrasaitė-Balynienė

Sigita Rudėnaitė

Jūratė Varanauskaitė