Dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. lapkričio 26 d. sprendimo peržiūrėjimo

Nr. DOK-4561

Teisminio proceso Nr. 2-70-3-00388-2024-9

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

2025 m. sausio 6 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Godos Ambrasaitės-Balynienės, Sigitos Rudėnaitės (kolegijos pirmininkė) ir Jūratės Varanauskaitės,

susipažinusi su 2024 m. gruodžio 20 d. paduotu ieškovo V. P. kasaciniu skundu dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. lapkričio 26 d. sprendimo peržiūrėjimo

n u s t a t ė :

Ieškovas padavė kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. lapkričio 26 d. sprendimo peržiūrėjimo civilinėje byloje dėl vartojimo sutarties sąlygos pripažinimo nesąžininga ir negaliojančia bei eismo įvykio pripažinimo draudiminiu įvykiu ir įpareigojimo atlyginti padarytą žalą.

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2024 m. lapkričio 26 d. sprendimu panaikino pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria ieškinio dalis buvo patenkinta ir priėmė naują sprendimą – ieškovo ieškinio reikalavimus atmetė; kitą Šiaulių apylinkės teismo 2024 m. birželio 28 d. sprendimo dalį paliko nepakeistą.

Kasacinis skundas paduodamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio 2 dalies 1, 2 punktuose įtvirtintais kasacijos pagrindais.

Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina apeliacinės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtiniais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet siekiant, kad kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialiosios ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą, ir argumentuotai pagrįsti, kad šis teisės pažeidimas turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, taip pat kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.

Kasacinį skundą paduodant CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, faktines aplinkybes, ir argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika.

Kasaciniame skunde nurodomi tokie esminiai argumentai:

1. Apeliacinės instancijos teismas netinkamai aiškino Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.2284 straipsnio nuostatas, nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos ir Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktikoje pateiktų išaiškinimų dėl sutarties sąlygos atitikties aiškumo ir suprantamumo reikalavimui.

2. Apeliacinės instancijos teismas siaurai taikė kasacinio teismo 2022 m. gruodžio 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3-K-3-305-403/2022, neatsižvelgė į nutartyje nurodytus išaiškinimus, kad sutarčių sąlygų skaidrumo reikalavimas neturėtų būti susiaurinamas iki suprantamumo tik formaliuoju ir gramatiniu požiūriu.

3. Teismas neatsižvelgė į kasacinio teismo 2022 m. kovo 2 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtOTctOTE2LzIwMjI=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-97-916/2022')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-97-916/2022">e3K-3-97-916/2022</a> pateiktus išaiškinimus, kad, siekiant nepažeisti skaidrumo reikalavimo, svarbu aiškiai bei suprantamai išdėstyti sutarties sąlygas taip, kad vartotojas galėtų gauti esminę informaciją, leidžiančią ne tik suvokti tai, kokias teises ir pareigas jis įgis pasirašydamas sutartį, bet ir remiantis aiškiais ir suprantamais kriterijais numatyti potencialiai reikšmingus ekonominius padarinius, įvertinti prisiimamą riziką ir nuspręsti dėl sutarties sudarymo pagal konkrečias, verslininko iš anksto suformuluotas sąlygas. Teismas esminę reikšmę suteikė pažodiniam sutarties sąlygos turiniui, nevertino pirmosios instancijos teismo nustatyto fakto, kad ieškovas nebuvo tinkamai informuotas ir su juo sutarties įsigaliojimo momentas nebuvo aptartas individualiai.

4. Sprendime nurodyta, kad pagal nuo 2022 m. gegužės 28 d. galiojančią CK 6.2284 straipsnio 7 dalies redakciją, nesąžiningumo požiūriu neturi būti vertinamos vartojimo sutarčių sąlygos, tapačios įstatymų ar kitų teisės aktų nuostatoms. Eismo įvykis įvyko 2021 m. rugsėjo 3 d., sprendime aptartas teisinis reglamentavimas nebuvo priimtas, todėl sutarties sąlyga dėl jos įsigaliojimo momento nebuvo tapati įstatymui; apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai eliminavo šios sąlygos vertinimą sąžiningumo požiūriu.

5. Apeliacines instancijos teismas nesivadovavo CK 1.2, 1.5 straipsniuose įtvirtintais teisėtų lūkesčių, neleistinumo piktnaudžiauti teise, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais.

6. Draudimo sutartis yra konsensualinė, ji įsigalioja šalims išreiškus valią sudaryti sutartį, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad sutartis įsigaliojo nuo jos sudarymo ir pinigų sumokėjimo momento. Draudimo sutarties įsigaliojimo momento nurodymas, jo neaptarus su ieškovu, pažeidžia draudimo sutarties šalių pusiausvyrą. Apeliacinės instancijos teismas sutarties įsigaliojimo momentą vertino išimtinai tik atsakovės naudai, neatsižvelgdamas į tai, jog draudimo sutartis sudaroma prisijungimo būdu (CK 6.193 straipsnio 4 dalis). Kai vartojimo sutartys yra sudaromos prisijungimo būdu, sutarties sąlygos turi būti aiškinamos vartotojų ir sutartį prisijungimo būdu sudariusios šalies naudai, tačiau apeliacinės instancijos teismas vienašališkai nustatytą atsakovės sąlygą pritaikė ieškovo nenaudai.

7. Apeliacinės instancijos teismo sprendimas pažeidžia civilinio proceso normas, reglamentuojančias teismo sprendimo turinį (CPK 331 straipsnio 4 dalies 4 punktas), sprendimas nėra pagrįstas, nes jame nenurodyta, kokiais įrodymais remdamasis teismas grindžia savo išvadas. Apeliacinės instancijos teismas išsamiai ir visapusiškai neištyrė ir neįvertino pirmosios instancijos teismo surinktų įrodymų, neišsamiai ir neobjektyviai išnagrinėjo bylos aplinkybes, sprendime nėra nurodyta, kodėl ir kokiais įrodymais remdamasi kolegija paneigė pirmosios instancijos teismo nustatytas bylos aplinkybes ir išvadas.

Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, skundžiamų teismų procesinių nutarčių motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, nusprendžia, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus. Atrankos kolegijos vertinimu, kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama, kad bylą nagrinėję teismai netinkamai aiškino ir taikė skunde nurodytas teisės normas ir kad tai galėjo turėti įtakos neteisėtos nutarties priėmimui (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Kasacinio skundo argumentais taip pat nepagrindžiamas nukrypimas nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos bei CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyto kasacijos pagrindo egzistavimas.

Dėl nurodytų priežasčių konstatuotina, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus, todėl paduotą kasacinį skundą priimti atsisakytina.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 346 straipsniu, 347 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais, 4 dalimi,

n u t a r i a :

Kasacinį skundą atsisakyti priimti ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Teisėjos Goda Ambrasaitė-Balynienė

Sigita Rudėnaitė

Jūratė Varanauskaitė