Dėl ieškovo kaltės, santuokinio turto ir turtinių prievolių padalijimo

Civilinė byla Nr. 3K-3-243/2009

Procesinio sprendimo kategorijos:

75.7; 75.8 (S)

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Janinos Stripeikienės (kolegijos pirmininkė), Egidijaus Baranausko ir Česlovo Jokūbausko (pranešėjas),

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. M. kasacinį skundą dėl Šakių rajono apylinkės teismo 2008 m. vasario 11 d. sprendimo ir Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gruodžio 31 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo A. M. ieškinį atsakovei I. M. dėl santuokos nutraukimo dėl ieškovo kaltės, santuokinio turto ir turtinių prievolių padalijimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Ieškovas ieškiniu, o atsakovė priešieškiniu prašė nutraukti santuoką dėl kito sutuoktinio kaltės ir padalyti santuokoje įgytą turtą pagal kiekvieno iš jų pageidavimą. Šalys nurodė, kad nepilnamečių vaikų neturi, vienas iš kito išlaikymo nereikalauja.

Byloje kilo ginčas dėl šalių santuokoje įgyto turto (žemės sklypų, gyvenamojo namo, kilnojamojo turto) padalijimo būdo, t. y. dėl to, koks turtas kuriam sutuoktiniui turėtų atitekti natūra, taip pat dėl sutuoktinių atsakomybės kreditoriams, kai santuoka nutraukiama.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimo ir nutarties esmė

Šakių rajono apylinkės teismas 2008 m. vasario 11 d. sprendimu ieškinį ir priešieškinį patenkino iš dalies:

1. Nutraukė šalių santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės, po santuokos nutraukimo paliko ieškovui ir atsakovei jų turėtas santuokines pavardes – „M.“ ir „M.“;

2. Padalijo santuokoje įgytą turtą taip:

1) pripažino ieškovui nuosavybės teisę į:

1/2 dalį, neužstatytą gyvenamuoju namu, 0,1584 ha ploto, 28 600 Lt vertės žemės sklypo (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini);

0,25 ha ploto, 60 000 Lt vertės žemės sklypą (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini);

3000 Lt vertės automobilį „Mazda 626“ (duomenys neskelbtini);

16 000 Lt vertės javų kombainą DB-1600 (duomenys neskelbtini);

namų apyvokos daiktus: 2 komplektus stalų su suolais, šaldiklį „Liebher“, langų stiklą, presuoto kartono plokštes, metalinę autocisterną, aliumininę autocisterną, kurių bendra vertė – 4589 Lt;

2) pripažino atsakovei nuosavybės teisę į:

378,50 kv. m bendro ploto, 276 000 Lt vertės gyvenamąjį namą (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini);

1/2 dalį, užstatytą gyvenamuoju namu, 0,1584 ha ploto, 15 400 Lt vertės žemės sklypo (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini);

3000 Lt vertės automobilį „Peugeot 605“ (duomenys neskelbtini);

namų apyvokos daiktus: dujinę viryklę ir garų surinktuvą, vandens valymo filtrą „Agueena Zepter“, šaldytuvą „Snaigė“, sekciją, miegamojo baldus, lovą ir spintą, minkštus baldus, užuolaidas su karnizais, 2 šviestuvus, šaldiklį „Hanseatic“, virtuvės baldus „Ramona“, dujinį katilą „Therm“, kompiuterį, kurių bendra vertė – 12 900 Lt;

3) pripažino atsakovei pareigą įvykdyti prievoles kreditoriams:

pagal 2006 m. rugpjūčio 26 d. paskolos sutartį – Z. B. 30 000 Lt;

pagal 2005 m. gruodžio 8 d. kreditavimo sutartį Nr. 05/313 – AB bankui „NORD/LB Lietuva“ (šiuo metu – AB DnB NORD bankas) 19 966,18 Lt;

pagal 2006 m. balandžio 20 d. paskolos sutartį Nr. 06-00073 – kredito unijai „Zanavykų bankelis“ 29 022,75 Lt.

4) priteisė ieškovui iš atsakovės kompensaciją už jai tekusią didesnę turto dalį – 56 059,54 Lt, įpareigojant atsakovę sumokėti ieškovui kompensaciją per 24 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, mokant lygiomis dalimis (7006,32 Lt) kiekvieną ketvirtį.

3. Kitą ieškinio ir priešieškinio dalį atmetė.

Teismas nustatė, kad šalys susituokė 1983 m. balandžio 9 d., o nuo 2006 m. balandžio 1 d. pradėjo gyventi atskirai (šią aplinkybę ieškovas nurodė ieškinyje, o atsakovė pripažino priešieškinyje, todėl teismas laikė neįrodytu atsakovės teiginį, kad ieškovas iš namų išėjo 2006 m. rugpjūčio mėnesį). Nustatęs, kad šalių faktinis bendras gyvenimas baigėsi 2006 m. balandžio 1 d., teismas konstatavo, kad nuo šio momento jų turtinėms teisėms taikytinos santuokos nutraukimo teisinės pasekmės. Teismas nustatė, kad šalys santuokoje įgijo tokį turtą:

1) nekilnojamąjį turtą:

0,1584 ha ploto, 44 000 Lt vertės žemės sklypą (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini);

2) transporto priemones (3000 Lt vertės automobilius „Mazda 626“ ir „Peugeot 605“);

3) žemės ūkio techniką (javų kombainą DB-1600, traktorių MTZ 82, traktoriaus priekabą TDK 50, trąšų barstytuvą, chemikalų purkštuvą, sėjamąją „Nordstein“, germinatorių);

4) namų apyvokos daiktus, kurių bendra vertė – 17 489 Lt.

Teismas taip pat nustatė, kad šalys turi tokius turtinius įsipareigojimus:

1) pagal atsakovės vardu sudarytas sutartis:

pagal 2005 m. gruodžio 8 d. kreditavimo sutartį Nr. 05/313 su AB banku „NORD/LB Lietuva“ kredito suma – 31 000 Lt, sprendimo priėmimo dieną negrąžinto kredito likutis – 19 966,18 Lt;

pagal 2006 m. balandžio 20 d. paskolos sutartį Nr. 06-00073 su kredito unija „Zanavykų bankelis“ kredito suma – 50 000 Lt, sprendimo priėmimo dieną negrąžinto kredito likutis – 29 022,75 Lt;

2) pagal šalių vardu 2003-2006 metais pasirašytas privačios žemės, kurią šalys dirbo gyvendamos santuokoje, nuomos sutartis bendra skolos suma – 12 328 Lt (iki teismo sprendimo priėmimo dienos atsakovė šias skolas grąžino);

3) pagal atsakovės vardu sudarytą paskolos sutartį su Z. B. atsakovė pasiskolino 30 000 Lt (skola negrąžinta);

4) nuo 2006 metų kovo iki rugpjūčio mėnesio įskaitytinai neapmokėtos sąskaitos už elektrą, skola – 873,55 Lt.

Teismas nustatė, kad atsakovei asmeninės nuosavybės teise priklauso 4,95 ha ploto žemės sklypas (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), o ieškovui – 1/2 dalis 3,72 ha ploto žemės sklypo (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini).

Teismas konstatavo, kad santuoka iširo dėl abiejų šalių kaltės (skirtingų charakterių, negalėjimo bei nenoro derinti skirtingų požiūrių, lojalumo ir pagarbos vienas kitam stokos, neprisidėjimo prie bendrų šeimos ar kito sutuoktinio poreikių tenkinimo), todėl, nenustatęs kitų pagrindų nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo (šalys neturi nepilnamečių vaikų, taip pat neturi kitų išlaikytinių, jiems vienam iš kito išlaikymo nereikia), dalijo bendrą turtą lygiomis dalimis. Teismas nustatė, kad šalys, be kitų pajamų šaltinių, vertėsi ir ūkine veikla – dirbo žemę, kurią nuomojosi iš žemės savininkų, todėl dalis šalių 2006 metais įgyto turto laikytina susijusi su šia veikla –iš AB „Danisco Sugar Kėdainiai“ už 2006 metais pristatytus cukrinius runkelius gauta 20 370,97 Lt, iš Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos už deklaruotus pasėlius – 16 953,30 Lt. Teismas nustatė, kad, ieškovui išėjus iš namų, atsakovė šeimos namų ūkiui išlaikyti, vaikų studijoms apmokėti bei bendro turto tvarkymo išlaidoms buvo pasiskolinusi 30 000 Lt iš Z. B. Ieškovas šį sandorį pripažino 2007 m. spalio 8 d. teismui paduotame prašyme dėl santuokos nutraukimo bendru sutikimu, pasirašytame kartu su atsakove. Teismas nustatė, kad šalys apie santuokos nutraukimo ir turto padalijimo bylą pranešė kreditoriams, tačiau šie neišreiškė noro įstoti į bylą trečiaisiais asmenimis, to neprašė ir ieškovas bei atsakovė, todėl šalių sudaryti sandoriai su kreditoriais laikytini teisėtais ir galiojančiais. Teismas nurodė, kad nuo ieškinio padavimo iki teismo sprendimo priėmimo dienos atsakovė atsiskaityti su kreditoriais ir bendram turtui išlaikyti panaudojo iš AB „Danisco Sugar Kėdainiai“ ir Nacionalinės mokėjimo agentūros gautas 37 324,27 Lt išmokas bei 34 800 Lt, gautų pardavus žemės ūkio techniką (prieš tai informavus ieškovą ir su juo suderinus kainas). Dėl to skola kredito unijai „Zanavykų bankelis“ sumažėjo nuo 46 843,84 Lt iki 29 022,75 Lt, o AB DnB NORD bankui –nuo 25 745,80 Lt iki 19 966,18 Lt. Iš viso atsakovė padengė 93 860,76 Lt bendrų su ieškovu skolų. Teismas nustatė, kad žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), kuriame yra gyvenamasis namas, dalytinas perpus, nes, suformavus du atskirus sklypus ir laisvą sklypą pardavus atskirai, galima gauti didžiausią naudą. Remdamasis UAB „Kovertas“ atlikta nekilnojamojo turto vertinimo ataskaita, teismas nustatė, kad užstatytos sklypo dalies vertė yra 15 400 Lt, o neužstatytos – 28 600 Lt. Atsakovei, liekančiai gyventi ir dirbti Šakiuose, tikslinga priteisti gyvenamąjį namą su apstatymu ir tą sklypo dalį, kurioje stovi namas, taip pat prievolę įvykdyti įsipareigojimus kreditoriams bei išmokėti 56 059,54 Lt kompensaciją ieškovui. Ieškovui teismas priteisė neužstatytą 1/2 dalį sklypo, kuriame stovi gyvenamasis namas, 0,25 ha ploto sklypą (duomenys neskelbtini), taip pat gyvenamajame name esančius daiktus, nepriklausančius apstatymui. Atsakovei tenkančios turto dalies vertė, atmetus iš jai priteistino turto prievoles, yra 228 311,07 Lt. Ieškovui tenkančio turto dalis, atėmus jo veiksmais sumažintą turto dalį, yra 108 439 Lt.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą pagal ieškovo ir atsakovės apeliacinius skundus, 2008 m. gruodžio 31 d. nutartimi ir 2009 m. sausio 8 d. nutartimi dėl rašymo apsirikimo bei aritmetinių klaidų ištaisymo pirmosios instancijos teismo sprendimą pakeitė ir jį išdėstė taip:

1. Padalijo nekilnojamąjį turtą lygiomis dalimis, paskiriant kiekvienai šaliai po 1/2 dalį nekilnojamojo turto ir skolų kredito įstaigoms:

1) ieškovui paskyrė:

1/2 dalį 0,25 ha žemės sklypo (duomenys neskelbtini) (vidutinė rinkos vertė – 1550 Lt);

1/2 dalį 0,1584 ha žemės sklypo (duomenys neskelbtini) (vidutinė rinkos vertė – 17 123 Lt);

1/2 dalį gyvenamojo namo su priklausiniais (duomenys neskelbtini) (vidutinė rinkos vertė – 242 709 Lt);

1/2 dalį prievolių kreditoriams: AB bankui „NORD/LB Lietuva“ – 9983,09 Lt skolą, kredito unijai „Zanavykų bankelis“ – 14 511,37 Lt skolą;

2) atsakovei paskyrė:

3) atsakovės reikalavimą pripažinti 30 000 Lt skolą Z. B. šalių bendrąja jungtine nuosavybe atmetė;

4) sprendimo dalį dėl žemės ūkio technikos ir apyvokos daiktų padalijimo pakeitė, priteisiant atsakovei iš ieškovo 3844 Lt kompensaciją už jam tenkančią didesnę turto dalį, o ieškovui iš atsakovės – 1155,50 Lt kompensaciją.

2. Kitą sprendimo dalį paliko nepakeistą.

Teisėjų kolegija iš ieškovo paaiškinimų bei Šakių rajono apylinkės teismo 2007 m. gegužės 25 d. nuosprendžio nustatė, kad šalys gyveno kartu ne iki 2006 m. balandžio, bet iki 2006 m. liepos mėnesio. Teisėjų kolegija sutiko su ieškovo argumentais, kad pirmosios instancijos teismas 30 000 Lt paskolos sutartį su Z. B. be pagrindo įtraukė į šalių piniginių įsipareigojimų kreditoriams balansą. Atsakovė neįrodė, kad paskola buvo panaudota šeimos poreikiams. Spręsdama gyvenamojo namo padalijimo klausimą, teisėjų kolegija iš šalių paaiškinimų ir procesinių dokumentų nustatė, kad nė viena iš šalių negali iš karto išmokėti visos kitai šaliai tenkančios piniginės kompensacijos dalies už nekilnojamąjį turtą, todėl nė viena nepageidavo viso namo natūra. Atsakovė apeliaciniame skunde nurodė, kad pirmosios instancijos teismo sprendime nustatyta turto padalijimo tvarka neatitinka jos finansinių galimybių, nes ji neišgali per trumpą laiką išmokėti ieškovui priteistos didelės piniginės kompensacijos. Tuo tarpu ieškovas nurodė, kad pirmosios instancijos teismas be pagrindo išdėstė kompensacijos mokėjimą, nes pinigai per dvejus metus nuvertės. Kita vertus, ieškovas tvirtino, kad nenori namo natūra, nes gyvena kitame mieste, o piniginės kompensacijos mokėti negali ir nenori. Teisėjų kolegija nurodė, kad teismas neprivalo griežtai laikytis byloje pareikštų reikalavimų, o turi parinkti tokį santuokinio turto padalijimo būdą, kuris geriausiai atitiktų CK nuostatas ir civilinių teisinių santykių reglamentavimo tikslus. Teisėjų kolegija padalijo turtą lygiomis dalimis, nes nustatė, kad turtas gali būti taip padalytas. Teisėjų kolegija taip pat nurodė, kad gyvenamajame name esantys integruoti virtuvės baldai, dujinė viryklė, garų surinktuvas, vandens valymo filtras ir dujinis katilas nelaikytini neatskiriamomis namo dalimis, taigi dalytini šalims bendra tvarka. Pagal CK 3.118 straipsnį sudariusi dalijamo sutuoktinių turto balansą, teisėjų kolegija nustatė, kad sutuoktiniams bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso: 0,25 ha žemės sklypas (duomenys neskelbtini); 0,1584 ha žemės sklypas ir gyvenamasis namas su priklausiniais (duomenys neskelbtini), automobiliai „Mazda 626“ ir „Peugeot 605“; žemės ūkio technika (javų kombainas DB-1600, traktorius MTZ-82, traktoriaus priekaba TDK 50, trąšų barstytuvas, chemikalų purkštuvas, sėjamoji, germinatorius); namų apyvokos daiktai (virtuvės baldai, dujinė viryklė ir garų surinktuvas, vandens valymo filtras, šaldytuvas, kompiuteris, sekcija, miegamojo baldai, lova ir spinta, minkšti baldai, stalas su suolais, užuolaidos su karnizais, 2 šviestuvai, 2 šaldikliai, virtuvės baldai, dujinis katilas, langų stiklas, presuoto kartono plokštės, metalinė autocisterna ir aliumininė autocisterna), taip pat ieškovo išvežtas bendros 7500 Lt vertės turtas, įtrauktinas į bendrą dalijamo turto masę. Teisėjų kolegija nurodė, kad byloje nėra ginčo dėl automobilių, žemės ūkio technikos, namų apyvokos daiktų vertės ir padalijimo. Bendra šalių bendro kilnojamojo turto vertė yra 46 989 Lt. Pirmosios instancijos teismas ieškovui paskyrė kilnojamojo turto už 27 339 Lt, atsakovei – už 19 650 Lt, todėl atsakovei iš ieškovo priteistina 3844 Lt, o ieškovui iš atsakovės – 1155,50 Lt kompensacijos. Šalims bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto vertė – 261 382 Lt, kiekvieno sutuoktinio dalis – 130 691 Lt. Piniginė prievolė AB bankui „NORD/LB Lietuva“ yra 19 966,18 Lt (taigi kiekvienam sutuoktiniui tenka po 9983,09 Lt), o kredito unijai „Zanavykų bankelis“ – 29 022,75 Lt (kiekvienam sutuoktiniui – po 14 511,37 Lt).

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai

Kasaciniu skundu ieškovas A. M. prašo Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gruodžio 31 d. nutarties dalį dėl nekilnojamojo turto padalijimo panaikinti ir palikti galioti atitinkamą Šakių rajono apylinkės teismo 2008 m. vasario 11 d. sprendimo dalį, taip pat panaikinti Šakių rajono apylinkės teismo 2008 m. vasario 11 d. sprendimo ir Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gruodžio 31 d. nutarties dalis dėl kilnojamųjų daiktų padalijimo ir perduoti šią bylos dalį iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Kasacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

1. Teismai neteisingai padalijo kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą. Kasatorius ieškinyje, o atsakovė priešieškinyje prašė traktoriaus priekabą TDK 50, javų kombainą DB 1600, trąšų barstytuvą, chemikalų purkštuvą, sėjamąją „Nordstein“, germinatorių, vartomą plūgą priteisti atsakovei, nes ji tuos daiktus naudoja žemės ūkio veikloje, o kasatoriui priteisti traktorių MTZ 82. Teismas priteisia turtą natūra tam sutuoktiniui, kuriam jis yra reikalingesnis, o kitam – kompensaciją. Pirmosios instancijos teismas kasatoriui priteisė tik javų kombainą DK 1600, ieškinį ir priešieškinį dėl kitų žemės ūkio technikos daiktų atmetė, savo sprendimo nemotyvuodamas. Apeliacinės instancijos teismas dėl žemės ūkio technikos taip pat nepasisakė, taip pažeisdamas CPK 327 straipsnio 2 dalį, pagal kurią tais atvejais, kai pirmosios instancijos teismas išsprendė ne visus byloje pareikštus reikalavimus, apeliacinės instancijos teismas bylos dalį dėl neišspręstų reikalavimų turi grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Teismai neatsižvelgė į tai, kad atsakovė savo skolos grąžinimui užtikrinti įkeitė visą žemės ūkio techniką, priklausiusią sutuoktiniams bendrosios jungtinės nuosavybės teise, o vėliau šiuos daiktus be kasatoriaus žinios ir sutikimo pardavė tretiesiems asmenims.

2. Teismai neišsprendė klausimo dėl virtuvės baldų komplekto padalijimo.

3. Teismai metalinę ir aliumininę autocisternas nepagrįstai priteisė kasatoriui, o ne atsakovei, kuri šias naudoja žemės ūkio veikloje. Šis turtas pagal CK 3.91 straipsnį laikytinas perduotu sutuoktinio verslui, tokiu atveju kitas sutuoktinis, vadovaudamasis CK 3.115 straipsniu, gali reikalauti piniginės kompensacijos. Taigi kasatoriui turėjo būti priteista kompensacija, o ne nurodyti daiktai.

4. Teismai išnagrinėjo šią bylą netaikydami proceso teisės normų, nustatančių šeimos bylų nagrinėjimo ypatumus. Byloje yra Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos 2007 m. balandžio 11 d. raštas, kad atsakovei buvo išmokėta (pervesta į jos sąskaitą banke) 16 593,30 Lt tiesioginių išmokų už žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus, taip pat AB „Danisco Sugar Kėdainiai“ pažyma, kad už 2006 metais pristatytus cukrinius runkelius atsakovei išmokėta 20 370,97 Lt. Pagal CK 3.88 straipsnio 1 dalies 5 punktą šios pajamos yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Teismai, nepriteisdami kasatoriui atitinkamos dalies šių išmokų, pažeidė CK 3.88 straipsnio nuostatas. Jeigu, teismo nuomone, ieškinyje buvo netiksliai suformuluotas reikalavimas dėl dalies nurodytų išmokų priteisimo, tai teismas pagal CPK 138 straipsnio reikalavimus privalėjo priimti nutartį ir įpareigoti kasatorių pašalinti ieškinio trūkumus.

5. Apeliacinės instancijos teismas netinkamai taikė CK 3.127 straipsnio 3 dalį, pagal kurią turtas dalijamas natūra, jeigu galima taip padalyti. Be to, turi būti atsižvelgta į šalių pageidavimus. Kasatorius prašė priteisti gyvenamąjį namą natūra atsakovei, o jam – piniginę kompensaciją, nustatytą atsižvelgiant į kasatoriaus pateiktą turto vertinimo ataskaitą. Tiek iš ieškinio, tiek iš priešieškinio matyti, kad namas yra nedalus, be to, kasatorius gyvena kitame mieste ir namu nesinaudoja. Nė viena iš šalių apeliaciniu skundu neprašė padalyti namo natūra, taigi apeliacinės instancijos teismas, padalydamas namą natūra, pažeidė CPK 320 straipsnį, kuriame nustatytos bylos apeliacinio nagrinėjimo ribos. Be to, apeliacinės instancijos teismas nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos, pagal kurią teismas, parinkdamas turto padalijimo būdą, kai turtas yra nedalus, vienam sutuoktiniui skiria visą turtą, o kitam – kompensaciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. sausio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. V. v. A. V., bylos Nr. 3K-3-26/2006; 2008 m. sausio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. A. v. A. A., bylos Nr. 3K-3-51/2008).

6. Pirmosios instancijos teisme byla išnagrinėta ir sprendime pasisakyta dėl kreditų grąžinimo nedalyvaujant ir nepranešus kreditoriams. Pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punktą tai yra absoliutus teismo sprendimo negaliojimo pagrindas.

Atsiliepimu į kasacinį skundą atsakovė I. M. prašo kasacinį skundą atmesti ir nurodo tokius nesutikimo su kasaciniu skundu argumentus:

1. Kasatorius apeliaciniame skunde nekėlė kilnojamųjų daiktų padalijimo klausimo, todėl apeliacinės instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad šalių ginčo dėl šių daiktų vertės ir padalijimo nėra. Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis bylos nagrinėjimo metu susiklosčiusia faktine padėtimi (dauguma žemės ūkio technikos bylos nagrinėjimo metu buvo parduota, gautos sumos panaudotos bendriems sutuoktinių kreditams išmokėti ir bendram turtui išlaikyti), pagrįstai padalijo šalims po 1/2 dalį prievolių kredito įstaigoms – AB bankui DnB Nord ir kredito unijai „Zanavykų bankelis“. Ši apeliacinės instancijos teismo nutarties dalis yra teisėta ir pagrįsta, todėl negali būti naikinama kasatoriaus nurodytais pagrindais.

2. Kasacinio skundo argumentas dėl nekilnojamojo turto netinkamo padalijimo nepagrįstas. Šalių reikalavimai dėl bendrosios jungtinės nuosavybės padalijimo bylos nagrinėjimo metu buvo keičiami. Bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu buvo nustatyta, kad nė viena iš šalių negali iš karto sumokėti kitai šaliai tenkančios piniginės kompensacijos už nekilnojamąjį turtą, nė viena iš šalių nepageidavo namo gauti natūra. Tai reiškia, kad šalys nebūtų pajėgios realiai įvykdyti teismo sprendimo, kuriuo nekilnojamasis turtas būtų priteistas vienam iš sutuoktinių, įpareigojant šį išmokėti antrajam kompensaciją. Taigi apeliacinės instancijos teismo sprendimas priteisti šalims nekilnojamąjį turtą natūra po 1/2 dalį yra adekvatus šalių turtinei padėčiai ir geriausiai atitinka jų interesus. CK 3.117 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta prezumpcija, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios. Byloje nenustatyta aplinkybių, leidžiančių nukrypti nuo lygių dalių principo (CK 3.117 straipsnio 2 dalis, 3.123 straipsnis). Be to, kasatorius, po apeliacinės instancijos teismo nutarties priėmimo ėmęsis veiksmų, kuriais siekė įgyvendinti šią nutartį (išsiuntęs atsakovei pareiškimą dėl pranešimo apie pirmenybės teisę įsigyti jam priklausančią 1/2 dalį nekilnojamojo turto), pripažino, kad jis tapo bendrosios dalinės nuosavybės turėtojas.

3. Kasacinio skundo argumentai, kad, viena vertus, teismas turėjo atsižvelgti į šeimos bylų nagrinėjimo ypatumus, įtvirtintus CPK 376 straipsnio 3 dalyje (šeimos bylų nedispozityvų pobūdį), kita vertus, negalėjo peržengti apeliacinio skundo ribų, yra nepagrįsti ir prieštaringi. Pagal CPK 376 straipsnio 3 dalį dispozityvumo principo apribojimas nustatytas siekiant apginti viešąjį interesą, tuo tarpu šioje byloje viešojo intereso gynimo poreikio nebuvo, todėl nukrypimas nuo ieškinio reikalavimų šiuo aspektu nebuvo būtinas.

4. Kasacinio skundo argumentas dėl bylos išnagrinėjimo nepranešus kreditoriams nepagrįstas. Byloje esančiais rašytiniais atsakovės atstovo pranešimais patvirtinta, kad kreditoriams įstatymo nustatyta tvarka buvo pranešta apie iškeltą santuokos nutraukimo bylą.

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Dėl turto, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, padalijimo

Nepriklausomai nuo to, kuriuo būdu sprendžiamas santuokos nutraukimo klausimas – abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, vieno sutuoktinio prašymu ar dėl sutuoktinio (sutuoktinių) kaltės – įstatyme visais atvejais teismas įpareigojamas išspręsti sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės padalijimo klausimą (CK 3.53 straipsnio 3 dalis, 3.59 straipsnis, 3.62 straipsnio 3 dalis). Šis įstatyminis reikalavimas grindžiamas tuo, kad santuokos nutraukimas kartu yra ir bendrosios jungtinės nuosavybės pasibaigimo pagrindas (CK 3.100 straipsnio 4 punktas).

Sprendžiant klausimą dėl sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės padalijimo, pažymėtina, kad įstatyme visų pirma suteikiama galimybė sutuoktiniams turtą pasidalyti jų susitarimu (CK 3.116 straipsnio 1 dalis), ir tik nesant susitarimo dėl turto pasidalijimo turtas dalijamas teismo sprendimu. Galimybė turtą, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, pasidalyti sutuoktinių susitarimu leidžia turtą sutuoktiniams pasidalyti optimaliausiu jiems būdu, maksimaliai atsižvelgiant į kiekvieno iš jų, o esant kitų šeimos narių – ir į šių poreikius, konkretaus turto paskirtį, jo panaudojimo ypatumus, kitas svarbias aplinkybes. Tai atitinka ir teisės kreiptis į teismą teisminės gynybos principą, pagal kurį asmuo turi teisę kreiptis į teismą tam, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas (CPK 5 straipsnio 1 dalis). Taigi tik sutuoktiniams turto nepasidalijus jų susitarimu turtas dalytinas teismo sprendimu. Tuo tikslu ieškinį reiškiančiam sutuoktiniui privalu ieškinyje nurodyti duomenis apie bendrą sutuoktinių turtą ir reikalavimą jį padalyti (CPK 382 straipsnio 4 punktas). Tam, kad būtų galima padalyti sutuoktinių bendrąją jungtinę nuosavybę, turi būti sudaromas sutuoktinių turto balansas, kuriame pirmiausia nustatomas bendras sutuoktinių turtas ir vieno bei kito asmeninis turtas. Iš bendro sutuoktinių turto sumokėjus (priteisus) iš šio turto mokėtinas skolas bei sudarius kompensacijų balansą, likęs bendras turtas dalijamas lygiomis dalimis (CK 3.118 straipsnio 4 dalis, 3.117 straipsnio 1 dalis). Taigi sutuoktinių bendro turto dalių lygybė yra įstatyminė prezumpcija, nuo kurios gali būti nukrypstama tik CK 3.123 straipsnyje nustatytais atvejais. Šie klausimai yra gana plačiai išanalizuoti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. R. v. J. R. ir kt., bylos Nr. 3K-3-304/2008; 2008 m. liepos 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. J. v. B. J., bylos Nr. 3K-3-353/2008; 2008 m. sausio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. B. v. A. B., bylos Nr. 3K-3-14/2008, ir kt.).

Tiek įstatyme (CK 3.127 straipsnio 3 dalis), tiek Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. B. v. A. B., bylos Nr. 3K-3-14/2008; 2004 m. vasario 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. A. v. R. A., bylos Nr. 3K-3-108/2004), dalijant sutuoktiniams bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantį turtą, prioritetas teikiamas turto dalijimui natūra. Turtas padalijamas natūra, jeigu toks padalijimo būdas yra galimas. Galimybę konkretų turtą buvusiems sutuoktiniams padalyti natūra gali eliminuoti tiek objektyvios (pvz., turto nedalumas), tiek subjektyvios (pvz., itin konfliktiški sutuoktinių santykiai) priežastys. Taigi turto nedalumas gali situaciją modifikuoti taip, kad nesant galimybės nedalaus turto dalies kompensuoti kitu turtu, daiktas natūra priteisiamas vienam sutuoktiniui, kartu įpareigojant jį kompensuoti antrajam šio dalį pinigais. Klausimas, ar konkretus turtas (daiktas) dalus (nedalus), yra vertinamojo pobūdžio ir priklauso nuo konkrečios bylos individualių aplinkybių. Į sutuoktinių nuomonę dėl turto dalumo turi būti atsižvelgiama, bet teismo ji nesaisto. Teismų praktikoje nedaliu turtu pripažįstamas vieno kambario butas (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gegužės 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. B. v. J. B., bylos Nr. 3K-3-282/2008; 2002 m. balandžio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. B. v. B. B., bylos Nr. 3K-3-613/2002, ir kt.). Tačiau kai tenka dalyti didesnį butą (kelių kambarių) arba gyvenamąjį namą, paprastai toks turtas nelaikomas nedaliu ir vienam iš sutuoktinių natūra priteisiamas atsižvelgiant į kitus CK 3.123 straipsnyje nurodytus reikšmingus kriterijus, pvz., nepilnamečių vaikų interesus, itin komplikuotus sutuoktinių tarpusavio santykius ir kt. (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. sausio 11 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje D. V. v. A. V., bylos Nr. 3K-3-26/2006). Nagrinėjamoje civilinėje byloje sutuoktiniams priteista po 1/2 dalį gyvenamojo namo, kurio bendras plotas yra net 378,50 kv. m. Abejonių dėl tokios apimties (dydžio) turto dalumo šiuo atveju nekyla. Aplinkybė, kad vienas iš sutuoktinių yra išvykęs gyventi ir dirbti į kitą vietovę, savaime nesuponuoja objektyvaus reikalingumo visą daiktą natūra priteisti kitam sutuoktiniui, nesant galimybės turto dalies kompensuoti kitu sutuoktinių turtu. Kita vertus, didelės vertės turto priteisimas natūra vienam iš sutuoktinių, kartu jį įpareigojant kompensuoti antrajam šio dalį pinigais, turi būti realus ir nesukelti galimų didelių neigiamų padarinių turtą natūra gavusiam sutuoktiniui, t. y. turtą natūra gavęs sutuoktinis turi finansiškai išsigalėti sumokėti piniginę kompensaciją. Netoleruotina situacija, kai sutuoktiniui, siekiančiam įvykdyti savo piniginę prievolę, tektų natūra priteistą turtą parduoti arba netgi išvaržyti. Šiuo aspektu įvertinant situaciją, vienas iš reikšmingų šaltinių, leidžiančių įvertinti sutuoktinių galimybes įvykdyti galimas kompensacines pinigines išmokas, yra sutuoktinių turto balansas, kuriame, be materialaus turto, turi atsispindėti ir sutuoktinių turimos lėšos. Nagrinėjamu atveju sutuoktiniai nedeklaravo lėšų sudarant turto balansą, o apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad nė viena iš šalių neišsigali iš karto sumokėti kitai šaliai piniginės kompensacijos už šiai tenkančią nekilnojamojo turto dalį.

Pažymėtina, kad teismas, nagrinėdamas šeimos bylas, turi teisę savo iniciatyva rinkti įrodymus ir viršyti pareikštus reikalavimus (CPK 376 straipsnio 1, 3 dalys). Tai reiškia, kad, esant ginčui dėl turto padalijimo, teismas nėra suvaržytas konkrečiais sutuoktinių reikalavimais, bet turi išspręsti turto padalijimo klausimus tokiu būdu, jog laikantis įstatymų reikalavimų turtas būtų padalytas atsižvelgiant ne tik į vieno ar kito sutuoktinio norus, bet ir į jų objektyvius poreikius, kartu stengiantis užtikrinti sutuoktinių individualių poreikių pusiausvyrą bei maksimaliai eliminuojant galimybę poreikius užtikrinti vienas kito sąskaita.

Kasacinio teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės klausimus iš esmės sprendė laikydamasis įstatymo reikalavimų. Kasatoriaus argumentai dėl teismų nukrypimo nuo kasaciniame skunde nurodytų Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutarčių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. sausio 11 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje D. V. v. A. V., bylos Nr. 3K-3-26/2006; 2008 m. sausio 25 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje D. A. v. A. A., bylos Nr. 3K-3-51/2008) neturi įtakos šios bylos sprendimui, nes vienoje iš nurodytų civilinių bylų keturių kambarių buto pripažinimą nedaliu lėmė jo specifinis išplanavimas, o kitoje byloje namų valdos padalijimo natūra negalimumas pagrįstas tuo, kad ši dar nebaigta statyti, be to, byloje konstatuoti itin priešiški sutuoktinių santykiai ir tėvo konfliktavimas su vaikais, taip pat kriminalinės bausmės dėl nusikalstamo poveikio sūnui skyrimo faktas. Taip pat pažymėtina, kad abiejose nurodytose bylose sutuoktinės prašė turtą natūra skirti joms. Darytina išvada, kad kasaciniame skunde nurodytų bylų ratio decidendi iš esmės skiriasi nuo nagrinėjamos bylos, todėl prieštaravimas teismų praktikai nekonstatuotinas.

Kasatorius skunde kelia dalį klausimų, susijusių su faktų kvestionavimu, o ne teisės normų aiškinimu. Pvz., nurodoma, kad ne visas dalytinas turtas padalytas, nors pats kasatorius pripažįsta faktą, jog dalis žemės ūkio technikos parduota (ir tai užfiksuota teismų sprendimuose). Kasatorius nesutinka su dviejų cisternų priteisimu jam bei virtuvės baldų nepadalijimu, reiškia pretenzijas dėl to, kad jam nebuvo priteista dalis išmokų, gautų už parduotą žemės ūkio produkciją ir iš Nacionalinės mokėjimų agentūros. Kasacinio teismo teisėjų kolegija pažymi, kad nurodyti klausimai yra įvertinti ir aptarti skundžiamuose teismų sprendimuose, todėl kasacinėje byloje neanalizuotini, nes nesudaro savarankiško kasacijos pagrindo (CPK 346, 353 straipsniai). Atkreiptinas dėmesys į tai, kad namas natūra po 1/2 dalį padalytas ir priteistas sutuoktiniams, naudojimosi namu tvarka nenustatyta. Paprastai, nesant galimybės įrengti kitos virtuvės, virtuvė pagal teismų praktiką pripažįstama bendro naudojimo patalpomis kartu su joje esančia įranga.

Dėl kreditorių teisių apsaugos dalijant turtą santuokos nutraukimo byloje

Kasaciniame skunde kaip absoliutus teismo sprendimo negaliojimo pagrindas nurodyta tai, kad pirmosios instancijos teismas sprendime pasisakė dėl kreditų grąžinimo, nedalyvaujant ir nepranešus kreditoriams. Analizuodama šią aplinkybę, kasacinio teismo teisėjų kolegija visų pirma pažymi, kad įstatymų leidėjas ieškiniui dėl santuokos nutraukimo yra nustatęs nemažai specialiųjų reikalavimų, vienas iš kurių yra įpareigojimas pateikti duomenis apie sutuoktinių ar vieno iš jų kreditorius ir nurodyti, kad ieškovas yra pranešęs jam žinomiems kreditoriams apie bylos iškėlimą (CPK 382 straipsnio 5 punktas, CK 3.126 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamoje byloje kasatorius (ieškovas), kreipdamasis į teismą su ieškiniu, šios pareigos neįvykdė. Šį įstatyminį imperatyvą įvykdė tik atsakovė, pareikšdama priešieškinį. Pateikdamas apeliacinį skundą, kasatorius (ieškovas) nereiškė argumento dėl kreditorių nedalyvavimo, nors pareiga atsiskaityti su kreditoriais tuo metu jau buvo išspręsta, visą prievolių įvykdymo (paskolų grąžinimo) naštą perkeliant atsakovei. Apeliacinės instancijos teismas šią prievolę paskirstė įvykdyti abiem sutuoktiniams lygiomis dalimis. Vertindama kasatoriaus elgesį viso bylos proceso metu, kasacinio teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad kasatorius nevykdė procesinio bendradarbiavimo pareigos, kurios tinkamas vykdymas reikštų jo veiksmų sąžiningumą. Kasatorius nei pagal įstatymą, nei pavedimo sutartimi neįgaliotas atstovauti kreditorių interesams, tačiau skundžiamo teismo sprendimo (nutarties) panaikinimo siekia remdamasis kreditorių teisių pažeidimu. Tai prieštarauja teisės kreiptis į teismą teisminės gynybos principui, kuris skelbia, kad asmuo kreipiasi į teismą tam, kad būtų apginta pažeista jo teisė arba įstatymų saugomas interesas.

Nagrinėjamoje byloje teismai dalijo atsakovės vardu šeimos namų ūkiui išlaikyti paimtas ir iš dalies dar negrąžintas paskolas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nuosekliai išaiškinta, kad tais atvejais, kai santuoka nutraukiama, neįvykdytos solidariosios sutuoktinių prievolės, kurių įvykdymo terminas nėra suėjęs, nemodifikuojamos, t. y. buvę sutuoktiniai lieka bendraskoliais, išskyrus, kai kreditoriai sutinka su prievolės pakeitimu. Bendraskoliai – sutuoktiniai – savo turtinių santykių negali spręsti trečiųjų asmenų – kreditorių – sąskaita, nes solidariąją prievolę pakeitus į dalinę arba asmeninę kyla grėsmė, kad prievolė bus neįvykdyta visiškai ar iš dalies (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 13 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje S. J. v. A. J., bylos Nr. 3K-3-482/2008; išplėstinės teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 18 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje „Swedbank“, AB v. P. B., D. B., bylos Nr. 3K-7-229/2009). Taigi esant šiuo klausimu nuosekliai ir aiškiai Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pozicijai bei nesant suinteresuotų asmenų – kreditorių – iniciatyvos ginti savo teises, kasacinio teismo teisėjų kolegija nurodyto kasatoriaus argumento nelaiko pakankamu kvestionuoti teismų sprendimo ir nutarties dalis dėl kreditorių prievolių padalijimo santuoką nutraukusiems ir turtą pasidalijusiems šioje byloje sutuoktiniams. Tokią kasacinio teismo teisėjų kolegijos išvadą iš dalies lemia kartu su atsiliepimu į kasacinį skundą pateikta informacija, pagal kurią su vienu iš kreditorių jau yra visiškai atsiskaityta, o kitam kreditoriui grąžinta daugiau kaip pusė likusios paskolos dalies. Atsižvelgtina ir į tai, kad kasatorius jau atliko tam tikrus su disponavimu jam priteista namų valdos dalimi susijusius veiksmus: per notarą pasiūlė atsakovei pasinaudoti pirmenybės teise pirkti šiuo metu bendrosios dalinės nuosavybės teise jam priklausančią namų valdos dalį.

Kasacinio teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad kasaciniame skunde išdėstyti kasacijos pagrindai nepasitvirtino, taigi nėra juridinio pagrindo naikinti arba keisti skundžiamas teismų sprendimo ir nutarties dalis.

Atsakovė, pateikdama atsiliepimą į kasacinį skundą, turėjo 1000 Lt išlaidų už advokato pagalbą rengiant procesinį dokumentą – atsiliepimą į kasacinį skundą. Kasacinis teismas sprendimą priėmė atsakovės naudai, todėl atsakovės išlaidos už advokato pagalbą priteistinos iš kasatoriaus (CPK 98 straipsnis).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gruodžio 31 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti atsakovei I. M. (duomenys neskelbtini) iš ieškovo A. M. (duomenys neskelbtini) 1000 Lt (vieną tūkstantį litų) atstovavimo kasaciniame teisme išlaidų atlyginimo.

Priteisti iš ieškovo A. M. (duomenys neskelbtini) 31,20 Lt (trisdešimt vieną litą 20 centų) pašto išlaidų valstybei.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai Janina Stripeikienė

Egidijus Baranauskas

Česlovas Jokūbauskas