Dėl antstolio veiksmų

Civilinė byla Nr. 3K-3-250/2009

Procesinio sprendimo kategorijos:

128.11; 129.8

(S)

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Antano Simniškio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Birutės Janavičiūtės ir Gintaro Kryževičiaus,

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo A. M. kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. sausio 7 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal pareiškėjo A. M. skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuotas asmuo antstolė N. L.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Byloje nagrinėjamas pareiškėjo skundas dėl antstolio veiksmų, kuriuo prašoma: panaikinti antstolės N. L. 2008 m. gegužės 12 d. patvarkymą; taikyti vykdymo senaties terminą; nutraukti išieškojimą pagal vykdomąjį raštą Nr. 11-6/01; įpareigoti antstolę grąžinti visas iš pareiškėjo darbo užmokesčio išieškotas sumas.

Vilniaus rajono apylinkės teismo 2001 m. vasario 28 d. nuosprendžiu, priimtu baudžiamojoje byloje Nr. 11-6/01, pakeistu Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. gegužės 8 d. nutartimi, pareiškėjas pripažintas kaltu padarius nusikaltimus ir nubaustas: laisvės atėmimu trejiems metams, 100 MGL dydžio (12 000 Lt) bauda kaip pagrindine bausme, 10 MGL dydžio (1250 Lt) bauda kaip papildoma bausme, 1/5 dalies turto konfiskavimu. 2008 m. gegužės 6 d. pareiškėjas, remdamasis BK 96 straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunkčiu, kreipėsi į antstolę, prašydamas pritaikyti apkaltinamojo nuosprendžio vykdymo senaties terminą baudai išieškoti ir nutraukti vykdomus išieškojimus bei grąžinti jau išieškotus pinigus. Antstolė 2008 m. gegužės 12 d. patvarkymu prašymo netenkino, motyvuodama tuo, kad apkaltinamojo nuosprendžio senaties terminas negali būti taikomas, nes nuosprendis įsiteisėjo 2001 m. gegužės 8 d., o senaties terminas nutrauktas 2001 m. birželio 5 d., pradėjus nuosprendį vykdyti.

Pareiškėjo nuomone, antstolė supainiojo sąvokas „perdavimo vykdyti senaties terminas“ ir „vykdymo senaties terminas“. Anot pareiškėjo, perdavimo vykdyti senaties terminas nebuvo praleistas, tačiau vykdymo senaties terminas turi būti skaičiuojamas nuo 2001 m. birželio 5 d. ir pasibaigė 2004 m. birželio 5 d., todėl yra praleistas. Pareiškėjo teigimu, antstolė nepateikė įrodymų, kad nepavėluotai ėmėsi vykdymo veiksmų ir kad senaties eiga galėjo sustoti dėl jo (pareiškėjo) piktybinio vengimo mokėti skolą. Pareiškėjas pažymėjo, kad papildomą bausmę – 1250 Lt baudą – jis sumokėjo maždaug 2004 metais.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nutarčių esmė

Vilniaus rajono apylinkės teismas 2008 m. rugsėjo 17 d. nutartimi skundą atmetė. Teismas nustatė, kad vykdomasis raštas dėl 12 000 Lt baudos išieškojimo iš pareiškėjo teismo antstolių kontorai pateiktas 2001 m. birželio 5 d. Teismas sprendė, jog vykdymo procesas šiuo atveju turi būti vykdomas pagal iki 2003 m. sausio 1 d. galiojusio CPK normas (Civilinio proceso kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 10 straipsnio 1 dalis). Teismas, atsižvelgęs į 1961 m. BK 50 straipsnio 1 dalies 1 punkto, naujojo BK 96 straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunkčio ir 2 dalies, Baudžiamojo kodekso, patvirtinto 2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymu Nr. VIII-1968, Baudžiamojo proceso kodekso, patvirtinto 2002 m. kovo 14 d. įstatymu Nr. IX-785, ir Bausmių vykdymo kodekso, patvirtinto 2000 m. birželio 27 d. įstatymu Nr. IX-994, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo 13 straipsnio nuostatas, konstatavo, kad apkaltinamojo nuosprendžio vykdymo senaties pradžia yra apkaltinamojo nuosprendžio įsiteisėjimo diena, o apkaltinamojo nuosprendžio vykdymo senaties termino eiga baigiasi tą dieną, kurią pradedamas vykdyti apkaltinamasis nuosprendis. Nustatęs, kad nagrinėjamu atveju apkaltinamasis nuosprendis įsiteisėjo 2001 m. gegužės 8 d. ir ši data yra apkaltinamojo teismo nuosprendžio vykdymo senaties pradžia, teismas konstatavo, jog, vykdomąjį raštą dėl 12 000 Lt baudos išieškojimo 2001 m. birželio 5 d. pateikus teismo antstolių kontorai, senaties terminas buvo nutrauktas (1964 m. CPK 388 straipsnis, 2003 m. CPK 607 straipsnis, BK 96 straipsnio 2 dalis). Teismas sprendė, kad apkaltinamojo nuosprendžio senaties terminas nagrinėjamojoje byloje negali būti taikomas, nes nuosprendžio dėl paskirtos baudos vykdymas pradėtas nepažeidžiant BK 96 straipsnio 1 punkto b papunktyje nustatytų terminų. Teismas pažymėjo, kad 1964 m. CPK 385 straipsnio 2 dalyje, 390 straipsnio 3 dalyje, 391 straipsnio 1 dalyje nustatyti terminai, per kuriuos antstolis privalėjo atlikti vykdymo veiksmus, tačiau nenustatytas terminas, per kurį vykdomasis dokumentas turi būti galutinai įvykdytas, todėl aplinkybė, kad kai kuriuos veiksmus antstolis atliko pavėluotai, neteikia pagrindo pripažinti, kad išnyko skolininko pareiga sumokėti baudas.

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi pareiškėjo atskirąjį skundą, 2009 m. sausio 7 d. nutartimi Vilniaus rajono apylinkės teismo 2008 m. rugsėjo 17 d. nutartį paliko nepakeistą. Iš esmės sutikusi su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais ir išvadomis, kolegija nurodė, kad pagal Baudžiamojo kodekso, patvirtinto 2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymu Nr. VIII-1968, Baudžiamojo proceso kodekso, patvirtinto 2002 m. kovo 14 d. įstatymu Nr. IX-785, ir Bausmių vykdymo kodekso, patvirtinto 2000 m. birželio 27 d. įstatymu Nr. IX-994, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo 13 straipsnį nagrinėjamu atveju senaties skaičiavimui turi būti taikomos galiojančio BK normos. Remdamasi BK 96 straipsnio 2 dalimi, kolegija konstatavo, kad nagrinėjamu atveju apkaltinamojo nuosprendžio vykdymo senaties pradžia yra 2001 m. gegužės 8 d., o apkaltinamojo nuosprendžio vykdymo senaties termino eiga baigėsi pradėjus nuosprendį vykdyti, t. y. 2001 m. birželio 5 d. Kolegija sprendė, kad BK 96 straipsnio 3 dalyje nurodytos aplinkybės neturi teisinės reikšmės ginčui.

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai

Kasaciniu skundu pareiškėjas prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. sausio 7 d. nutartį ir priimti naują sprendimą patenkinant pareiškėjo reikalavimus. Kasatorius atkreipia dėmesį į tai, kad pagal Baudžiamojo kodekso, patvirtinto 2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymu Nr. VIII-1968, Baudžiamojo proceso kodekso, patvirtinto 2002 m. kovo 14 d. įstatymu Nr. IX-785, ir Bausmių vykdymo kodekso, patvirtinto 2002 m. birželio 27 d. įstatymu Nr. IX-994, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo 13 straipsnį asmenims, nuteistiems iki 2003 m. gegužės 1 d., apkaltinamojo nuosprendžio vykdymo senatis nustatoma vadovaujantis naujojo BK 3 ir 96 straipsnių taisyklėmis, o BK 3 straipsnyje nustatyta, kad veikos nusikalstamumą panaikinantis, bausmę švelninantis arba kitokiu būdu nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį palengvinantis baudžiamasis įstatymas turi grįžtamąją galią. Bausmių vykdymo kodekso 3 straipsnyje taip pat nustatyta, kad bausmių vykdymo įstatymų kolizijos atveju taikomas švelnesnę nuteistojo teisinę padėtį nustatantis įstatymas. Kasatoriaus teigimu, nagrinėjamoje byloje teismams pritaikius BK 96 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas senaties termino skaičiavimo taisykles, jo teisinė padėtis labai pablogėjo, palyginus su 1961 m. BK 50 straipsnyje įtvirtinto apkaltinamojo nuosprendžio vykdymo senaties termino ir jo skaičiavimo tvarka, kur nurodyta, jog apkaltinamasis nuosprendis nevykdomas, jeigu jis nebuvo įvykdytas nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, šiuo atveju – per trejus metus. Kasatoriaus manymu, atsisakant nutraukti išieškojimą ir taikyti apkaltinamojo nuosprendžio vykdymo senaties terminą, buvo pažeistas principas palengvinti teisinę padėtį asmens, padariusio nusikalstamą veiką, priešingai – ji labai pabloginta. Kasatorius nesutinka su apeliacinės instancijos teismo išvada, kad tai, jog kasatorius nevengė nuosprendžio vykdymo, neturi teisinės reikšmės ginčui. Anot kasatoriaus, baudos tikslai gali būti pasiekti tik tada, kai bauda yra paskiriama per protingą laiką nuo veikos padarymo ir kai paskirta bauda įvykdoma per protingą laiką nuo jos paskyrimo.

Atsiliepimu į kasacinį skundą suinteresuotas asmuo nurodo, kad pareiškėjo kasacinis skundas yra nepagrįstas, todėl netenkintinas. Atsiliepime nurodoma, kad nagrinėjamu atveju apkaltinamojo nuosprendžio vykdymo senaties skaičiavimui turi būti taikomos galiojančio BK normos. 1961 m. BK 50 straipsnio 1 dalies 1 punkte ir naujojo BK 1 dalies 1 punkto b papunktyje įtvirtintas toks pats apkaltinamojo nuosprendžio vykdymo senaties reglamentavimas, tik naujojo BK 96 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad apkaltinamojo nuosprendžio vykdymo senaties terminas skaičiuojamas nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki nuosprendžio vykdymo pradžios. Atsiliepime atkreipiamas dėmesys į galiojusio CPK 393 straipsnio nuostatą dėl skolininko pareigos aktyviai padėti teismo antstoliui greitai ir tinkamai įvykdyti sprendimą ir teigiama, kad kasatorius nė karto nėra lankęsis antstolių kontoroje dėl paskirtos baudos mokėjimo, nėra jos mokėjęs gera valia, nėra aktyviai vykdęs savo pareigų. Suinteresuoto asmens nuomone, kasatorius vykdymo procese buvo pasyvus, todėl jo teiginys, jog nevengė mokėti paskirtos baudos, yra be pagrindo.

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Dėl apkaltinamojo nuosprendžio skirti baudos bausmę vykdymo senaties

Kasaciniame skunde keliamas klausimas dėl baudžiamųjų įstatymų, reglamentuojančių apkaltinamojo nuosprendžio skirti baudos bausmę vykdymo senatį, galiojimo ir taikymo.

Baudžiamųjų įstatymų galiojimo ir taikymo laiko atžvilgiu bendrieji pradmenys yra įtvirtinti Visuotinės žmogaus teisių deklaracijos 11 straipsnio 2 dalyje, Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 15 straipsnyje, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 7 straipsnyje ir jį taikant priimtuose Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimuose. Šiuos pradmenis plėtojo senojo (1961 m., su vėlesniais pakeitimais ir papildymais) Baudžiamojo kodekso 3 straipsnio 1 dalis, 7 straipsnis, taip pat plėtoja naujojo Baudžiamojo kodekso 2 straipsnio 1 dalis, 3 straipsnis ir kiti įstatymai, reglamentuojantys baudžiamosios teisės normų galiojimą ir taikymą laiko atžvilgiu.

Vienu iš tokių įstatymų yra Baudžiamojo kodekso, patvirtinto 2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymu Nr. VIII-1968, Baudžiamojo proceso kodekso, patvirtinto 2002 m. kovo 14 d. įstatymu Nr. IX-785, ir Bausmių vykdymo kodekso, patvirtinto 2002 m. birželio 27 d. įstatymu Nr. IX-994, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymas. Pagal šio įstatymo 1, 47 straipsnius Baudžiamasis kodeksas, patvirtintas 2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymu Nr. VIII-1968, Baudžiamojo proceso kodeksas, patvirtintas 2002 m. kovo 14 d. įstatymu Nr. IX-785, ir Bausmių vykdymo kodeksas, patvirtintas 2002 m. birželio 27 d. įstatymu Nr. IX-994, įsigalioja nuo 2003 m. gegužės 1 d., o jiems įsigaliojus netenka galios senieji Baudžiamasis, Baudžiamojo proceso bei Pataisos darbų kodeksai. Pagal šio įstatymo 13 straipsnio (2003 m. balandžio 10 d. įstatymo Nr. IX-1498 redakcija), reglamentuojančio baudžiamosios atsakomybės senaties taikymą, 1 dalį asmenims, nuteistiems iki 2003 m. gegužės 1 d., apkaltinamojo nuosprendžio vykdymo senatis nustatoma vadovaujantis arba naujojo Baudžiamojo kodekso 3, 96 straipsnių taisyklėmis, – kai senaties terminai pagal naujojo Baudžiamojo kodekso nuostatas yra tokie patys ar trumpesni, arba senojo Baudžiamojo kodekso 7, 50 straipsnių taisyklėmis, – kai senaties terminai pagal naujojo Baudžiamojo kodekso nuostatas yra ilgesni. Pareiškėjas A. M. yra nuteistas iki 2003 m. gegužės 1 d. (nuosprendis įsiteisėjo 2001 m. gegužės 8 d.), šioje byloje keliamas klausimas dėl apkaltinamojo nuosprendžio vykdymo senaties, todėl minėtas įstatymas, jo 13 straipsnio 1 dalis reglamentuoja ginčo teisinį santykį ir taikytini jam išspręsti. Apkaltinamojo nuosprendžio skirti ne laisvės atėmimo bausmę (bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu) vykdymo senaties terminai pagal naujojo Baudžiamojo kodekso 96 straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunktį ir pagal senojo Baudžiamojo kodekso 50 straipsnio 1 dalies 1 punktą yra tokie patys – treji metai. Dėl to pagal minėto įstatymo 13 straipsnio 1 dalį šios bylos atveju apkaltinamojo nuosprendžio vykdymo senatis turi būti nustatoma vadovaujantis naujojo Baudžiamojo kodekso 3, 96 straipsnių taisyklėmis. Taikant šias teisės normas darytina išvada, kad ginčo teisiniam santykiui dėl apkaltinamojo nuosprendžio vykdymo senaties galioja ir taikytinas naujojo Baudžiamojo kodekso 96 straipsnis. Bylą nagrinėję teismai, padarydami analogišką išvadą, materialinės teisės normas taikė tinkamai ir jų nepažeidė.

Pagal naujojo Baudžiamojo kodekso 3 straipsnio 2 dalį baudžiamojo įstatymo grįžtamoji galia yra atitinkamo įstatymo taikymas iki tokio įstatymo įsigaliojimo nusikalstamą veiką padariusiems asmenims, taip pat atliekantiems bausmę bei turintiems teistumą asmenims. Kasatorius, nurodydamas į šios teisės normos turinį, kasaciniame skunde nepateikia teisinių argumentų, pagrindžiančių šios teisės normos pažeidimą nagrinėjamoje byloje, nenurodo baudžiamojo įstatymo, kuris, kasatoriaus nuomone, nagrinėjamo ginčo kontekste turėtų grįžtamąją galią. Teisėjų kolegijos vertinimu, šioje byloje konstatuoti naujojo Baudžiamojo kodekso 3 straipsnio 2 dalies pažeidimą nėra teisinio pagrindo.

Bausmių vykdymo kodekso 3 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo įstatymų kolizijos atveju taikomas švelnesnę padėtį numatantis įstatymas. Pažymėtina, kad bausmių vykdymo įstatymų kolizija yra tuo atveju, kai vieną teisinį bausmių vykdymo santykį skirtingai reglamentuoja keli bausmių vykdymo teisės aktai. Teisėjų kolegijos vertinimu, šios bylos kontekste nėra pagrindo konstatuoti bausmių vykdymo įstatymų kolizijos. Kasaciniame skunde nėra pateikta argumentų, pagrindžiančių bausmių vykdymo įstatymų kolizijos egzistavimą.

Taikant ginčo teisiniam santykiui galiojančias ir taikytinas teisės normas - Baudžiamojo kodekso, patvirtinto 2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymu Nr. VIII-1968, Baudžiamojo proceso kodekso, patvirtinto 2002 m. kovo 14 d. įstatymu Nr. IX-785, ir Bausmių vykdymo kodekso, patvirtinto 2002 m. birželio 27 d. įstatymu Nr. IX-994, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo 13 straipsnį, naujojo Baudžiamojo kodekso 3, 96 straipsnius, nėra teisinio pagrindo šiam teisiniam santykiui taikyti senojo Baudžiamojo kodekso 50 straipsnį. Kasatoriaus argumentas, kad, pritaikius naujojo Baudžiamojo kodekso 96 straipsnio 2 dalyje nustatytas termino skaičiavimo taisykles, jo teisinė padėtis labai pablogėjo, palyginus su ta, kuri būtų taikant senojo Baudžiamojo kodekso 50 straipsnį, atmestinas kaip nepagrįstas, nes šis kasatoriaus argumentas grindžiamas netinkamu senojo Baudžiamojo kodekso 50 straipsnio aiškinimu.

Naujojo Baudžiamojo kodekso 96 straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunktyje nustatyta, kad apkaltinamasis nuosprendis nevykdomas, jeigu jis nebuvo įvykdytas per trejus metus, kai paskirta ne laisvės atėmimo bausmė, o šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad apkaltinamojo nuosprendžio vykdymo senaties terminas skaičiuojamas nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki nuosprendžio vykdymo pradžios. Teisėjo kolegijos vertinimu, šią bylą nagrinėję teismai teisingai sprendė, kad nagrinėjamu atveju apkaltinamojo nuosprendžio skirti baudą vykdymo senaties pradžia yra 2001 m. gegužės 8 d., o jo vykdymo senaties termino eiga baigėsi pradėjus nuosprendį vykdyti 2001 m. birželio 5 d., t. y. iki nuosprendžio vykdymo pradžios naujojo Baudžiamojo kodekso 96 straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunktyje nustatytas senaties terminas nebuvo suėjęs. Iš prie šios civilinės bylos prijungtos vykdomosios bylos Nr. 0062/02/00619 medžiagos matyti, kad vykdomasis raštas dėl baudos išieškojimo iš pareiškėjo A. M., teismo antstolių kontoroje prie Vilniaus rajono apylinkės teismo gautas 2001 m. birželio 5 d., yra vykdymo stadijoje, nebuvo grąžintas išieškotojui, jį vykdydamas teismo antstolis 2001 m. liepos mėnesį siuntė raginimą geruoju sumokėti baudą, rinko iš bankų ir kitų juridinių asmenų duomenis apie pareiškėjo turtinę padėtį. Esant tokiems duomenims, nėra teisinio pagrindo spręsti, kad ginčijamas baudos išieškojimas yra negalimas dėl pasibaigusio apkaltinamojo nuosprendžio vykdymo senaties termino. Remdamasi išdėstytais argumentais teisėjų kolegija šioje byloje nekonstatuoja naujojo Baudžiamojo kodekso 96 straipsnio pažeidimo.

Kiti kasacinio skundo argumentai neatitinka CPK 346 straipsnio, 347 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimų, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako.

Teisėjų kolegija, teisės taikymo aspektu patikrinusi skundžiamus teismų procesinius sprendimus, konstatuoja, kad juos naikinti kasacinio skundo argumentais nėra pagrindo (CPK 346 straipsnis, 359 straipsnio 3 dalis).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. sausio 7 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai Antanas Simniškis

Birutė Janavičiūtė

Gintaras Kryževičius