Civilinė byla Nr. 3K-3-245/2009 (S)
Procesinio sprendimo kategorijos:
94.2.3; 106.4
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Sigito Gurevičiaus (kolegijos pirmininkas), Sigitos Rudėnaitės ir Vinco Versecko (pranešėjas),
rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės R. S. kasacinį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gruodžio 29 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės R. S. ieškinį atsakovui UAB,,Žalgirio loto“ dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu, išeitinės kompensacijos priteisimo ir moralinės žalos atlyginimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
Darbo byloje yra keliamas teismingumo taisyklių taikymo klausimas. Ieškovė kreipėsi į teismą dėl jos atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu, prašydama 2007 m. liepos 16 d. sudarytą darbo sutartį laikyti nutraukta teismo sprendimu nuo jo įsiteisėjimo dienos, išeitinės išmokos ir vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką priteisimo bei neturtinės žalos atlyginimo. Ieškovė 2007 m. liepos 16 d. darbo sutartimi buvo priimta į UAB „Žalgirio loto“, esančio Vilniuje, Erfurto g 30, vadybininkės pareigas. Darbo vieta darbo sutartyje nenurodyta, tačiau, ieškovės teigimu, žodžiu susitarta, jog jos darbo vieta bus (duomenus neskelbtini). Dėl to ieškovė, nesutikdama su atleidimu iš darbo, ieškinį padavė ne Vilniaus miesto 2-ajam, bet Utenos rajono apylinkės teismui.
II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimo ir nutarties esmė
Utenos rajono apylinkės teismas 2008 m. lapkričio 18 d. nutartimi ieškovės ieškinį atsisakė priimti; nutartyje nurodė, kad reikalavimas neteismingas šiam teismui, ieškinį ieškovė turi pateikti Vilniaus miesto 2-ajam apylinkės teismui. Iš pateiktos darbo sutarties teismas nustatė, kad ieškovės darbo vieta (darbovietė) yra UAB „Žalgirio loto“, kurios buveinė yra Vilniuje, Erfurto g. 30. Dėl to pagal bendrąsias teismingumo taisykles ieškinys juridiniam asmeniui turi būti reiškiamas pagal juridinio asmens buveinę. Teismas pažymėjo, kad pagal DK 99 straipsnio 1 ir 2 dalis darbo sutartis laikoma sudaryta raštu tik tada, kai šalys susitaria dėl darbo sutarties DK 95 straipsnyje nustatytų sąlygų, tarp jų ir dėl darbuotojo darbo vietos. Dėl to pagal darbo sutartyje sulygtą darbuotojo darbo vietos sąlygą ieškinys taip pat turi būti reiškiamas pagal darbdavio buveinės adresą.
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2008 m. gruodžio 29 d. nutartimi atmetė ieškovės atskirąjį skundą ir Utenos rajono apylinkės teismo 2008 m. lapkričio 18 d. nutartį paliko nepakeistą. Kolegija nutartyje nurodė, kad apie CPK 411 straipsnio 2 dalyje nustatytą alternatyvaus teismingumo galimybę pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė analizuodamas šalių sudarytą darbo sutartį. Kadangi šalys susitarė dėl būtinųjų sutarties sąlygų: darbuotojo darbovietės ir darbo funkcijų, tai ieškovė buvo priimta dirbti į darbovietę – UAB „Žalgirio loto“, kurios buveinė Vilniuje, Erfurto g. 30, vadybininke. Teisėjų kolegija, remdamasi lingvistiniu DK 95 straipsnio aiškinimu, sprendė, kad darbo sutartyje nurodyti darbovietę (įmonę) būtina, o darbo vietą (struktūrinį padalinį) reikia nurodyti šalių susitarimu. Šalių sudarytoje sutartyje darbovietė (UAB „Žalgirio loto“) ir darbo vieta sutampa (Erfurto g. 30, Vilnius). Nors ieškovė nurodė, kad su darbdaviu buvo sutarta, jog jos darbo vieta, kaip ir faktiškai dirbamas darbas, bus (duomenys neskelbtini), tačiau kolegija padarė išvadą, jog šalys dėl šios konkrečios darbo vietos nebuvo susitarusios. Kolegija sutiko su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pagal bendrąsias teismingumo taisykles ieškinys juridiniam asmeniui turėjo būti reiškiamas pagal juridinio asmens buveinę.
III. Kasacinio skundo teisiniai argumentai
Kasaciniu skundu ieškovė prašo panaikinti Utenos rajono apylinkės teismo 2008 m. lapkričio 18 d. nutartį ir Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gruodžio 29 d. nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Kasacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
1) teismai konstatavo, kad pagal bendrąsias teismingumo taisykles ieškinys turėjo būti reiškiamas pagal juridinio asmens buveinę, nurodytą juridinių asmenų registre. Be to, šalys buvo susitarusios dėl DK 95 straipsnyje nustatytų darbo sutarties sąlygų, tarp jų ir dėl darbuotojo darbo vietos. Dėl to pagal darbo sutartyje sulygtą darbo vietą ieškinys taip pat turėjo būti reiškiamas pagal darbdavio buveinės adresą. Kasatorė su tokia teismų išvada nesutinka, nes jos darbo vieta buvo (duomenys neskelbtini). Teismai nepagrįstai atsisakė priimti ieškinį, remdamiesi vien darbo sutartimi; nepagrįstai netaikė CPK 411 straipsnio 2 dalies nuostatos, kad ieškinys darbo byloje gali būti paduodamas ne tik pagal bendrojo teismingumo taisykles, bet ir pagal vietą, kurioje darbas yra dirbamas. Tokia teismų išvada pažeidė ieškovės teisę į teisingą gynybą;
2) teismai pažeidė CPK 180, 185 straipsnių nuostatas, nes neatsižvelgė į ieškinyje nurodytus argumentus ir nesiejo jų su pateiktais argumentais, o vadovavosi tik darbo sutarties formuluote. Kasatorės nuomone, sąvokos,,darbovietė ir darbo vieta“ skiriasi. Darbo sutartyje yra nurodyta darbovietė, o ne kasatorės darbo vieta. Dėl kitos nei darbovietės adresas darbo vietos kasatorė buvo susitarusi, tačiau teismai nepagrįstai nurodė, kad darbo vieta ir darbovietė sutampa.
Atsiliepime į kasacinį skundą atsakovas prašo ieškovės kasacinį skundą atmesti, o skundžiamas teismų nutartis palikti nepakeistas. Atsiliepime nurodoma, kad teismai nėra pažeidė materialiosios ar proceso teisės normų.
k o n s t a t u o j a :
IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai
Dėl ieškinio priėmimo stadijos ir darbo bylų teismingumo
Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnyje ir CPK 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta kiekvieno asmens, manančio, kad jo teisė ar įstatymo saugomi interesai yra pažeisti, teisė kreiptis į teismą. Konstitucinė asmens teisė kreiptis į teismą savo turiniu yra platesnė nei teisė į pareikšto reikalavimo patenkinimą: teisę kreiptis į teismą turi kiekvienas asmuo, manantis, kad jo teisė ar įstatymo saugomi interesai yra pažeisti. Teisės kreiptis į teismą teisminės gynybos ir teisės į pareikšto reikalavimo patenkinimą santykis lemia tai, kad ieškinio priėmimo teismo žinion stadijoje teismo sprendžiami klausimai yra išimtinai procesinio teisinio pobūdžio, t. y. sprendžiama, ar asmuo turi teisę kreiptis į teismą ir ar jis šią teisę įgyvendina laikydamasis proceso įstatymų nustatytos tvarkos. Materialinio teisinio pobūdžio aplinkybės, susijusios su ieškovo teise į reikalavimo patenkinimą, analizuojamos bylos nagrinėjimo iš esmės metu. Šią aplinkybę savo nutartyse ne kartą yra akcentavęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. K. v. D. K., Marijampolės apskrities viršininko administracija, bylos Nr. 3K-3-181/2009; 2008 m. liepos 10 d. nutartis, priimta byloje L. Č., J. J. v. Kauno apskrities viršininko administracija, V. A. ir kt., bylos Nr. 3K-3-380/2008; 2003 m. vasario 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB,,Akvilegija“ v. V. G., bylos Nr. 3K-3-244/2003; 2002 m. rugsėjo 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje M. B. v. AB,,Utenos krosnys“, bylos Nr. 3K-3-1121/2000).
Pagal CPK 135 straipsnio 1 dalies 2 ir 4 punktus kiekviename ieškininio pareiškime ieškovas privalo nurodyti ieškinio elementus – ieškinio dalyką ir ieškinio pagrindą. Šie ieškinio elementai apibrėžia teisminio nagrinėjimo dalyką ir leidžia teismui tinkamai pasirengti bylos nagrinėjimui. Teismas, spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą, privalo ex officio aiškintis, ar yra asmens teisės kreiptis į teismą prielaidų ir tinkamo įgyvendinimo sąlygos, ir nustatęs, kad suinteresuotas asmuo turi teisę kreiptis į teismą, patikrina, ar šią teisę asmuo įgyvendina tinkamai, ar konkreti byla teisminga šiam teismui.
Darbo bylose ieškovui yra išplėsta teisė pasirinkti jo bylą nagrinėsiantį teismą, t. y. šios kategorijos bylose ieškovui nustatyta bendrosios teismingumo taisyklės išimtis – galimybė pasinaudoti alternatyviu teismingumu. Pagal CPK 411 straipsnio 2 dalį ieškovas gali paduoti ieškinį dėl darbo ginčo pagal bendrojo teismingumo taisykles arba pagal vietą, kurioje darbas yra dirbamas, buvo dirbamas ar turėjo būti dirbamas. Atsižvelgiant į darbo bylų ypatumus, tai užtikrina ieškovui palankesnes teismo proceso sąlygas.
Kasatorė, teikdama Utenos rajono apylinkės teismui ieškinį dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu, argumentavo, kad pagal susitarimą su darbdaviu ir faktiškai dirbtą darbą jos darbo vieta buvo Utenos rajonas. Sprendžiant ieškinio priėmimo klausimą, šių argumentų pakanka pripažinti, kad kasatorės pasirinkimu pagal CPK 411 straipsnio 2 dalį ieškinys teismingas ir gali būti nagrinėjamas Utenos rajono apylinkės teisme. Juolab kasatorė, prašydama pripažinti atleidimą iš darbo neteisėtu, ieškinį grindė minėta aplinkybe, kad jos darbo vieta buvo Utenos rajonas.
Tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijų teismai, spręsdami ieškinio teismingumo klausimą, aiškino darbovietės ir darbo vietos sąvokas, tyrė pateiktos darbo sutarties turinį ir faktiškai nustatė, kad kasatorės darbo vieta buvo darbdavio (atsakovo) buveinėje – Vilniuje, Erfurto g. 30. Taigi teismai, nagrinėdami ieškinio priėmimo klausimą, tyrė ir išsprendė vieną iš ieškinio pagrindu nurodytų aplinkybių. Teisėjų kolegija pažymi, kad darbo sutarties sąlygų ir kasatorės nurodytų faktų vertinimas yra bylos nagrinėjimo iš esmės dalykas. Pirmiau minėta, kad teisėjas, priimdamas ieškinį, tiria ir nustato tik procesinio pobūdžio faktus. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijų teismai, spręsdami ieškinio priėmimo klausimą, peržengė CPK normų reglamentuotos ieškinio priėmimo stadijos ribas bei netinkamai taikė teismingumo taisykles darbo bylose. Dėl to ginčijamos nutartys naikintinos ir byla grąžintina pirmosios instancijos teismui spręsti ieškinio priėmimo klausimą iš naujo.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 360, 362 straipsniais,
n u t a r i a :
Utenos rajono apylinkės teismo 2008 m. lapkričio 18 d. nutartį ir Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gruodžio 29 d. nutartį panaikinti ir perduoti Utenos rajono apylinkės teismui iš naujo spręsti ieškinio priėmimo klausimą.
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.
Teisėjai Sigitas Gurevičius
Sigita Rudėnaitė
Vincas Verseckas
