Civilinė byla Nr. 3K-3-251/2009
Procesinio sprendimo kategorijos: 75.4.3; 75.8 (S)
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Sigito Gurevičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Sigitos Rudėnaitės ir Vinco Versecko,
rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. D. kasacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008 m. gegužės 27 d. sprendimo ir Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gruodžio 24 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės A. D. ieškinį atsakovui G. D. dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės, santuokoje įgyto turto padalijimo, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, nepilnamečio vaiko išlaikymo dydžio pakeitimo, neturtinės žalos priteisimo ir atsakovo G. D. priešieškinį ieškovei A. D. dėl įkeldinimo į gyvenamąją patalpą ir naudojimosi gyvenamąja patalpa tvarkos nustatymo, dalyvaujant išvadą teikiančiai institucijai Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Socialinio departamento Vaikų teisių apsaugos tarnybai.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1986 m. liepos 5 d. ieškovė ir atsakovas sudarė santuoką, 1987 m. vasario 4 d. gimė duktė (šiuo metu pilnametė), o 2002 m. vasario 18 d. - sūnus. Ieškovė teigė, kad santuoka iširo dėl sutuoktinio kaltės, kuris buvo neištikimas, nors ji ir stengėsi išsaugoti šeimą. Santuokos metu šalys įgijo kilnojamojo (42 460 Lt vertės) ir nekilnojamojo turto (žemės sklypą ir butą).
Ieškovė prašė nutraukti santuoką dėl sutuoktinio kaltės, padalyti santuokoje įgytą turtą, nustatyti nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą su ja, padidinti 2002 m. lapkričio 6 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo sprendimu priteistą 250 Lt išlaikymą iki 500 Lt, priteisti 10 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo.
Atsakovas priešieškiniu prašė įkeldinti jį į butą ir nustatyti naudojimosi butu tvarką.
II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimo ir nutarties esmė
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2008 m. gegužės 27 d. sprendimu ieškovės ieškinį tenkino iš dalies, atsakovo priešieškinį atmetė: nutraukė ieškovės ir atsakovo santuoką, įregistruotą 1986 m. liepos 5 d. Klaipėdos miesto civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. 1056; pripažino, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės; nustatė nepilnamečio vaiko, gimusio 2002 m. vasario 18 d., gyvenamąją vietą su motina – ieškove; pakeitė Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2002 m. lapkričio 6 d. sprendimu priteistą nepilnamečio vaiko, gimusio 2002 m. vasario 18 d., išlaikymą 250 Lt periodinėmis išmokomis, mokamomis kas mėnesį iki vaiko pilnametystės, priteisiant iš atsakovo išlaikymą nepilnamečiam vaikui, gimusiam 2002 m. vasario 18 d., periodinėmis kas mėnesį mokamomis 500 Lt išmokomis iki jo pilnametystės, paskyrė ieškovę uzufrukto teise tvarkyti nepilnamečio vaiko lėšas iki jo pilnametystės; nusprendė, kad ieškovei po santuokos nutraukimo asmeninės nuosavybės teise atitenka butas ir kilnojamasis turtas, kurių bendra vertė 199 380 Lt, atsakovui po santuokos nutraukimo asmeninės nuosavybės teise - žemės sklypas ir kilnojamasis turtas, kurių bendra vertė 48 190 Lt; priteisė atsakovui iš ieškovės 34 333 Lt kompensaciją; po santuokos nutraukimo ieškovei paliko pavardę (duomenys neskelbtini), atsakovui (duomenys neskelbtini); kitus ieškinio reikalavimus atmetė.
Teismas nustatė, kad 1986 m. liepos 5 d. ieškovė ir atsakovas Klaipėdos miesto civilinės metrikacijos skyriuje įregistravo santuoką. Santuokos metu ieškovei ir atsakovui gimė duktė ir sūnus. 2002 m. lapkričio 6 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismas priteisė iš atsakovo nepilnamečių vaikų išlaikymą periodinėmis išmokomis, mokamomis kas mėnesį po 250 Lt kiekvienam vaikui. Santuokos metu ieškovė ir atsakovas įsigijo nekilnojamuosius (butą, kurio vidutinė rinkos vertė 193 000 Lt, žemės sklypą, kurio vidutinė rinkos vertė 18 000 Lt) ir kilnojamuosius daiktus. Šalys dirba, ieškovės vidutinis mėnesinis darbo užmokestis - 871 Lt, atsakovo - 2191,40 Lt. Teismas nustatė, kad nuo 2007 m. rudens pašlijo ieškovės ir atsakovo šeimos santykiai, sutuoktiniai nebuvo vienas kitam lojalūs, nebegerbė vienas kito. Teismas sprendė, kad ieškovė neįrodė, jog atsakovas nesirūpino šeima, neišlaikė vaikų. Teismas konstatavo, kad šalių santuoka realiai iširo ne dėl atsakovo neištikimybės, su kuriomis įstatymas sieja santuokos iširimo kaltės prezumpciją, bet dėl kitų priežasčių, t. y. dėl ieškovės ir atsakovo išryškėjusio skirtingo požiūrio į bendrą gyvenimą, dėl nesugebėjimo priimti abipusių kompromisų būdu tarpusavio taikų susitarimą, kuris nepažeistų abiejų sutuoktinių ir jų nepilnamečio vaiko interesų, nesugebėjimo prisiimti atsakomybės už šeimos išsaugojimą tuo metu, kai šalys dar gyveno kartu, ieškovės elgsenos. Teismas pažymėjo, kad ieškovės elgesį buityje patvirtina ir nutarimai administracinės teisės pažeidimo bylose. Teismas, atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, pripažino, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.61 straipsnio 2 dalis), todėl atmetė ieškovės reikalavimą priteisti iš atsakovo 10 000 Lt neturtinę žalą (CK 3.70 straipsnio 2 dalis). Teismas nurodė, kad ginčo dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo iš esmės nėra ir nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta nustatytina su ieškove (CK 3.169 straipsnis). Teismas, atsižvelgdamas į tas aplinkybes, kad nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta nustatoma su ieškove, į ieškovės gaunamas mažesnes pajamas, dalydamas santuokoje įgytą turtą, nukrypo nuo bendro sutuoktinių turto lygių dalių principo, ieškovei priteisdamas 2/3, o atsakovui - 1/3 dalį bendro turto. Teismas nurodė, kad nukrypimas nuo bendro sutuoktinių turto lygių dalių principo, atsižvelgiant į nepilnamečio vaiko interesus, ir tuo pagrindu skiriant ieškovei didesnę turto dalį, pateisinamas jai tenkančia didesne našta, auginant ir ugdant ieškovės ir atsakovo nepilnametį vaiką. Teismas, nustatęs, kad santuokoje įgytas butas susideda iš dviejų neizoliuotų kambarių (yra nedalus) ir atsakovui neįrodžius, kad yra galimybė padalyti butą taip, jog jis turėtų atskirus, izoliuotus įėjimus, sprendė, kad butas priteistinas ieškovei, o atsakovo reikalavimas įkeldinti į gyvenamąją patalpą ir nustatyti naudojimosi gyvenamąja patalpa tvarką atmestinas. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad ieškovei priteistino turto vertė viršija jos dalį iš bendro turto, iš ieškovės priteisė atsakovui piniginę kompensaciją. Teismas nustatęs, kad pasikeitė nepilnamečio vaiko poreikiai, padidino Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2002 m. lapkričio 6 d. sprendimu priteistą nepilnamečio vaiko išlaikymą.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2008 m. gruodžio 24 d. nutartimi ieškovės apeliacinį skundą atmetė, atsakovo apeliacinį skundą tenkino iš dalies, panaikino Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008 m. gegužės 27 d. sprendimo dalį dėl kompensacijos priteisimo ir priteisė iš ieškovės atsakovui 52 095 Lt kompensaciją, kitas Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008 m. gegužės 27 d. sprendimo dalis paliko nepakeistas.
Kolegija nurodė, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog tiek ieškovė, tiek atsakovas pažeidė savo kaip sutuoktinių pareigą išsaugoti šeimą. Objektyvių ir neginčytinų įrodymų, kad šeima iširo vien tik dėl atsakovo kaltės, ieškovė nepateikė. Kolegija pažymėjo, kad dėl ūmaus ieškovės charakterio jai ne kartą skirtos administracinės nuobaudos. Kolegija pripažino, kad pirmosios instancijos teismas, nustatydamas faktines aplinkybes, nepažeidė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų, tinkamai aiškino ir taikė CK 3.61 straipsnio 2 dalį, pripažindamas, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Kolegija nurodė, kad taikant CK 3.123 straipsnio 1 dalį neužtenka konstatuoti esant tam tikras aplinkybes, dėl kurių nukrypimas nuo lygių dalių principo yra galimas, tačiau reikia nustatyti, kiek toks nukrypimas yra būtinas, siekiant apsaugoti sutuoktinio, vaiko interesus. Pirmosios instancijos teismas nukrypimą nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo motyvavo išimtinai tuo, kad su ieškove lieka gyventi šalių nepilnametis sūnus ir priteisė ieškovei 2/3, o atsakovui - 1/3 dalį bendro turto. Kolegijos nuomone, nagrinėjamu atveju nepilnamečio vaiko interesai būtų užtikrinti ir nenukrypstant nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo. Kolegija, atsižvelgdama į esamą buto rinkos vertę, konstatavo, kad bendra dalytino turto vertė yra 200 570 Lt, ieškovei priteistino turto vertė - 152 380 Lt, atsakovui priteistino turto vertė - 48 190 Lt, todėl atsakovui priteista kompensacija didintina iki 52 095 Lt.
III. Kasacinio skundo argumentai
Kasaciniu skundu ieškovė prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008 m. gegužės 27 d. sprendimą ir Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gruodžio 24 d. nutartį bei priimti naują sprendimą. Kasacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
1. Teismai, nustatę, kad atsakovas nenutraukęs santuokos pradėjo gyventi su kita moterimi, paliko šeimą, t. y. nustatęs CK 3.60 straipsnio 2 dalyje nustatytas sąlygas, nepagrįstai nepreziumavo, kad santuoka iširo dėl atsakovo kaltės ir nepagrįstai nepriteisė ieškovei neturtinės žalos.
2. Apeliacinės instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė CK 3.123 straipsnio 1 dalį nenukrypdamas nuo santuokinio turto lygių dalių principo. Byloje nustatytos aplinkybės leidžia nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo.
3. Pagal CPK 376 straipsnį teismui suteiktas ypatingas vaidmuo nagrinėjant šeimos bylas. Pirmosios instancijos teismas, priteisdamas 34 333 Lt kompensaciją, o apeliacinės instancijos teismas, padidindamas ją iki 52 095 Lt, nesiėmė aktyvaus vaidmens, neatsižvelgė į tokio turto padalijimo būdo pasekmes. Ieškovei neišgalint išmokėti kompensacijos, išieškojimas bus nukreiptas į jai priteistą butą ir ji su nepilnamečiu vaiku liks be gyvenamojo būsto. To būtų išvengta teismui turto padalijimo klausimą sprendus CK 3.123 straipsnio 2 dalyje nustatytu būdu (ieškovei priteisiant butą, o iš atsakovo - išlaikymą vienkartine pinigų suma, kuria sumažintina atsakovui priteista turto dalis). Taip būtų atsižvelgta į nepilnamečio vaiko interesus ir toks sprendimas atitiktų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus.
k o n s t a t u o j a :
IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai
Kasaciniame skunde keliami teisės normų, reglamentuojančių santuokos nutraukimą dėl sutuoktinio (sutuoktinių) kaltės (CK 3.60, 3.61 straipsniai), nukrypimo nuo lygių dalių principo, dalijant sutuoktinių santuokoje įgytą turtą (CK 3.123 straipsnis), aiškinimo ir taikymo klausimai, dėl kurių teisėjų kolegija pasisako.
Dėl santuokos nutraukimo
Nagrinėjamoje byloje ieškovė prašė nutraukti santuoką dėl atsakovo kaltės. Teismas, spręsdamas, ar santuoka iširo dėl vieno ar dėl abiejų sutuoktinių kaltės, turi atsižvelgti į įstatyme įtvirtintas sutuoktinio pripažinimo kaltu dėl santuokos išrimo sąlygas. Pagal CK 3.60 straipsnio 2 dalį sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. CK 3.26–3.30, 3.35, 3.36, 3.85, 3.92, 3.109 straipsniuose santuokinės pareigos konkretizuojamos kaip lojalumo, tarpusavio pagarbos ir moralinės bei materialinės paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima bei kitos pareigos. Įstatyme nustatytais atvejais sutuoktinio kaltė preziumuojama. Pagal CK 3.60 straipsnio 3 dalį preziumuojama, kad santuoka iširo dėl vieno sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra neištikimas, paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpino. Kaip kiekviena prezumpcija, taip ir įtvirtintos CK 3.60 straipsnyje gali būti nuginčijamos. Sutuoktinis, kurio kaltė preziumuojama, turi įrodyti, kad santuoka iširo ne dėl šioje normoje nurodytų, bet dėl kitų priežasčių.
Teismui nustatant, kokios priežastys lėmė santuokos iširimą, turi būti atsižvelgta į sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iširimo, kiekvieno iš sutuoktinių elgesį santuokai išsaugoti tarpusavio santykių pablogėjimo metu ir kitas reikšmingas aplinkybes. Teismas, nustatęs, kad santuoka iširusi tiek dėl vieno, tiek dėl kito sutuoktinio kaltės, gali priimti sprendimą, jog santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.61 straipsnio 2 dalis).
Kokios priežastys lėmė santuokos iširimą, yra fakto klausimai, nustatinėjami pirmosios ir apeliacinės instancijų teismuose (CPK 353 straipsnio 1 dalis). Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismai, nustatę sutuoktinių išryškėjusius skirtingus požiūrius į bendrą gyvenimą bei nesugebėjimą priimti abipusių kompromisų būdu tarpusavio taikų susitarimą, kuris nepažeistų abiejų sutuoktinių ir jų nepilnamečio vaiko interesų, prisiimti atsakomybės už šeimos išsaugojimą tuo metu, kai šalys dar gyveno kartu, abipuses konfliktines situacijas, nulėmusias faktinį šeimos iširimą, pagrįstai sprendė, kad abu sutuoktiniai pažeidė savo šeimines pareigas ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo neįmanomas, t. y. kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.61 straipsnio 2 dalis). Teismai, pripažindami, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, tinkamai aiškino ir taikė CK 3.60, 3.61 straipsnius, todėl nėra pagrindo pripažinti pagrįstais kasacinio skundo argumentus dėl netinkamo CK 3.60 straipsnio taikymo.
Dėl turto padalijimo
Preziumuojama, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios (CK 3.117 straipsnio 1 dalis), tačiau teismas, atsižvelgdamas į nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos būklę ar jo turtinę padėtį arba kitas svarbias aplinkybes, gali nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo ir priteisti vienam sutuoktiniui didesnę turto dalį (CK 3.123 straipsnio 1 dalis). Kasacinis teismas laikosi nuostatos, kad nukrypimas nuo bendro sutuoktinių turto lygių dalių principo, atsižvelgiant į nepilnamečių vaikų interesus ir tuo pagrindu skiriant tam iš tėvų, su kuriuo lieka gyventi nepilnamečiai vaikai, didesnę turto dalį, pateisinama jam tenkančia didesne našta, auginant ir ugdant šalių nepilnamečius vaikus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Ž. V. v. J. V., bylos Nr. 3K-3-220/2007).
Nepilnamečio vaiko interesus teismas privalo įvertinti tiek spręsdamas, ar neturi būti nukrypta nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo, tiek ir nustatydamas bendro turto padalijimo būdą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. V. v. A. V., bylos Nr. 3K-3-49/2008). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad kiekvienu atveju nukrypimo nuo bendro sutuoktinių turto lygių dalių mastas ir turto padalijimo būdas priskirtini teismo diskrecijai, įvertinant individualias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje E. M. v. V. M., bylos Nr. 3K-3-301/2007).
Spręsdami sutuoktinių bendro turto padalijimo klausimą šioje byloje teismai turėjo įvertinti du teisinius gėrius: atsakovo, kaip santuokinio turto bendraturčio, nuosavybės teisę ir nepilnamečio vaiko interesus, bei nustatyti motyvuotai pagrįstą protingą šių gėrių pusiausvyrą. Bylą nagrinėję teismai šalių nepilnamečio sūnaus gyvenamąją vietą nustatė su kasatore ir skirtingai vertino šio vaiko interesus: pirmosios instancijos teismas pripažino, kad jie yra pagrindas nukrypti nuo dalytino sutuoktinių turto lygių dalių principo, o apeliacinės instancijos teismas padarė priešingą išvadą, kad nepilnamečio vaiko interesai nesudaro pagrindo nukrypti nuo nurodyto principo.
Įvertinusi teismų nustatytas aplinkybes, kad nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta nustatyta kartu su kasatore, atsižvelgdama į dalytino buto pobūdį (dviejų neizoliuotų kambarių, 42,87 kv. m ploto, iš kurių tik 25,17 kv. m gyvenamojo ploto butas, žemės sklypas ir kilnojamasis turtas), į viso bendro sutuoktinių turto vertę bei vadovaudamasi CK 3.3 straipsnyje įtvirtintu prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu, teisėjų kolegija konstatuoja, kad šioje byloje nepilnamečio vaiko interesai, taip pat ir teisė į gyvenamąją vietą gali būti pažeista, padalijant bendrą turtą lygiomis dalimis. Šeimos bylose teismui įstatymo skirtas aktyvus vaidmuo. Teismo aktyvumą užtikrina CPK 376 straipsnio nuostatos ir CK trečiojoje knygoje nustatytos proceso teisės normos (CPK 375 straipsnio 2 dalis). Teismas, priimdamas sprendimus šeimos santykių bylose, privalo pirmiausia siekti apsaugoti nepilnamečių vaikų interesus. Pažymėtina, kad priteisdamas butą natūra ieškovei ir įpareigojant ją sumokėti atsakovui kompensaciją už jo dalį pinigais, apeliacinės instancijos teismas nesiaiškino, ar nagrinėjamu atveju ieškovė yra finansiškai pajėgi sumokėti atsakovui iš jos priteistą kompensaciją. Šios faktinės aplinkybės išsiaiškinimas svarbus dėl to, kad, priteisus ieškovei butą natūra, o atsakovui nurodyto dydžio piniginę kompensaciją, tačiau paaiškėjus, jog ieškovė finansiškai nepajėgi ją sumokėti, ieškovė su nepilnamečiu vaiku liktų be būsto. Dėl to negalima laikyti teisėta apeliacinės instancijos teismo nutarties dalies dėl ginčo šalių turto padalijimo (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktas).
Dėl išdėstytų argumentų apeliacinės instancijos teismo nutarties dalis, kuria padalytas sutuoktinių turtas ir priteistos bylinėjimosi išlaidos, naikintina ir ši bylos dalis perduotina iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 359 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 362 straipsniu,
n u t a r i a :
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gruodžio 24 d. nutarties dalį, kuria padalytas sutuoktinių turtas ir priteistos bylinėjimosi išlaidos, panaikinti ir perduoti šią bylos dalį iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui.
Kitą nutarties dalį palikti nepakeistą.
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.
Teisėjai Sigitas Gurevičius
Sigita Rudėnaitė
Vincas Verseckas
