Dėl sprendimo panaikinimo

Administracinė byla Nr. I2-2391-1066/2025

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04078-2024-0

Procesinio sprendimo kategorijos: 41; 55.1.1

(S)

REGIONŲ ADMINISTRACINIS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. rugpjūčio 14 d.

Vilnius

Regionų administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Lino Baublio, Gitanos Butrimaitės ir Gedimino Užubalio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Altairas“ skundą atsakovei Lietuvos Respublikos valstybinei darbo inspekcijai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.

Teismas

n u s t a t ė :

1. Pareiškėja UAB „Altairas“ (toliau – Bendrovė) kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Inspekcija) 2024 m. birželio 27 d. nutarimą Nr. NUĮPBJ33526 (toliau – Nutarimas).

2. Pareiškėja, grįsdama savo skundo reikalavimą dėl Nutarimo panaikinimo, paaiškina, kad:

2.1. Nutarime konstatuota, kad UAB „Altairas“ pažeidė Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas, ir UTPĮ) 62 str. 4 d. numatytą imperatyvią užsieniečių įdarbinimo sąlygą, t. y. nuo 2023 m. rugsėjo 15 d. įdarbino trečiosios šalies (Baltarusijos) pilietę N. B. ir leido dirbti iki 2024 m. vasario 7 d., kai leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje jai buvo išduotas įdarbinimui (ir darbui) visiškai pas kitą darbdavį (kvietėjas UAB „Aramus“). Tokiais veiksmais (neveikimu) UAB „Altairas“ padarė pažeidimą, numatytą Užimtumo įstatymo 57 straipsnio 1 dalies 5 punkte, su kuo Bendrovė nesutinka.

2.2. Teigia, kad šioje situacijoje yra svarbu tai, kad Bendrovėje nuo 2023 m. rugsėjo 15 d. iki 2024 m. vasario 7 d. per klaidą buvo įdarbinta Baltarusijos pilietė N. B., kuri turi galiojantį leidimą laikinai gyventi Lietuvoje. Leidimas išduotas tarpininkaujant UAB „Aramus“ ir N. B. nuo 2023 m. rugsėjo 15 d. turėjo būti įdarbinta šioje įmonėje, tačiau dėl žmogiškosios klaidos darbo santykiais ji buvo susieta su UAB „Altairas“.

2.3. Pareiškėja nesutinka su Nutarimu, nes UAB „Altairas“ veiksmai nebuvo nukreipti į nelegalų darbą, darbuotojos N. B. teisių pažeidimą ar sąmoningą, tyčinį UTPĮ nuostatų nesilaikymą. Svarbi ta aplinkybė, kad pastebėjus klaidą, N. B. nedelsiant buvo atleista iš UAB „Altairas“ ir nuo 2024 m. vasario 8 d. įdarbinta UAB „Aramus“, t. y. įmonėje, kuri tarpininkavo dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvoje ir įsipareigojo ją įdarbinti.

Tvirtina, kad nei UAB „Altairas“, nei UAB „Aramus“ nesiėmė veiksmų nuslėpti padarytą klaidą dėl N. B. įdarbinimo, ėmėsi veiksmų šią klaidą ištaisyti.

2.4. Taip pat nurodo, kad UAB „Altairas“ patikrinimas vykdytas pagal Inspekcijos Vilniaus skyriaus 2024 m. gegužės 31 d. nurodymą Nr. SD-1, t. y. praėjus daugiau negu trims mėnesiams nuo 2024 m. vasario 8 d., kuomet išnyko UTPĮ 62 str. 4 d. numatyti padariniai ir nesant Užimtumo įstatymo 57 str. 1 d. 5 p. numatyto užsieniečių įdarbinimo tvarkos pažeidimo. Dėl ko mano, kad tokiu būdu taikyta finansinė sankcija yra tik betikslė represinė priemonė, kuri sukelia neigiamus turtinius padarinius, neatitinka sankcijai keliamų tikslų, neužtikrina teisingumo principo įgyvendinimo.

3. Atsakovė Inspekcija atsiliepime į pareiškėjos skundą su juo nesutinka ir prašo atmesti kaip nepagrįstą.

Atsiliepime į pareiškėjos skundą pateikia savo poziciją, kurią grindžia šiais argumentais:

3.1. Mano, kad skundžiamame Nutarime atsakovė padarė teisingą išvadą, kad Bendrovė pažeidė imperatyvias Įstatymo 62 straipsnio 4 dalies nuostatas ir padarė pažeidimą, numatytą Užimtumo įstatymo 57 straipsnio 1 dalies 5 punkte, nes nuo 2023 m. rugsėjo 15 d. iki 2024 m. vasario 7 d. įdarbino trečiosios šalies (Baltarusijos Respublikos) pilietę N. B., turėjusią leidimą laikinai gyventi, išduotą įdarbinimui ir darbui pas kitą darbdavį.

Paaiškina, kad tyrimo metu nustatyta, jog Baltarusijos Respublikos pilietei N. B. leidimas laikinai gyventi Lietuvoje buvo išduotas tarpininkaujant UAB „Aramus“, todėl jai yra taikomi UTPĮ 44 str. 6 d. ir 62 str. 4 d. reikalavimai. Taigi Baltarusijos Respublikos pilietė N. B. galėjo dirbti tik UAB „Aramus“, kuriai tarpininkaujant ir buvo išduotas leidimas laikinai gyventi Lietuvoje.

3.2. Taip pat pažymi, kad pareiškėja sąmoningai klaidina teismą, siekdama išvengti atsakomybės už padarytą pažeidimą. Pareiškėja savo skunde nurodanti, kad UAB „Altairas“ būtent per klaidą buvo įdarbinta Baltarusijos Respublikos N. B. ir kad dėl žmogiškosios klaidos darbo santykiais susieta su UAB „Altairas“, o pastebėjus klaidą, N. B. nedelsiant 2024 m. vasario 7 d. buvo atleista iš UAB „Altairas“ ir nuo 2024 m. vasario 8 d. įdarbinta UAB „Aramus“. Atsakovė su tuo nesutinka. Atsakovės teigimu, pareiškėja, patikrinusi darbuotojų užsieniečių teisėtą buvimą Lietuvos Respublikoje patvirtinančius dokumentus, šiuo atveju - leidimą laikinai gyventi, negalėjo nepamatyti jame įrašyto išdavimo pagrindo ir jo nesuprasti, t. y. negalėjo nežinoti, kad minėtas leidimas laikinai gyventi išduotas N. B. įdarbinimui ir darbui pas kitą darbdavį ir nesuteikia jai teisės įsidarbinti ir dirbti pas pareiškėją.

Tuo pačiu atsakovė atkreipia dėmesį, kad nors pareiga kreiptis į Migracijos departamentą su prašymu pakeisti darbdavį, vadovaujantis UTPĮ 44 str. 6 d., tenka užsieniečiui, tačiau būtent darbdavys privalo įsitikinti, kad užsienietis tokį leidimą gavo, o tam, kad jis įsitikintų, turėjo kreiptis į Migracijos departamentą ir gauti patvirtinimą, kad toks leidimas yra išduotas. Taip pat, atsakovės tvirtinimu, svarbu ir tai, jog UTPĮ 44 straipsnio 6 dalis ne tik nustato darbuotojo (užsieniečio) pareigą prieš pakeičiant darbdavį gauti Migracijos departamento leidimą, bet ir suponuoja darbdavio, planuojančio tokį užsienietį įdarbinti, pareigą įsitikinti, kad toks įdarbinimas nepažeis galiojančių teisės aktų reikalavimų.

Įstatymo 44 straipsnio 6 dalyje nustatytas ribojimas reiškia tai, kad laikino leidimo gyventi Lietuvos Respublikoje galiojimo metu užsienietis negali sukurti (individualių) darbo santykių su kitais asmenimis. Šios Įstatymo nuostatos privalo laikytis ne tik užsienietis, bet ir darbdavys, nes ši teisės norma yra imperatyvaus pobūdžio.

3.3. Atsakovė taip pat pažymi, kad Darbo kodekso 24 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad įgyvendindami savo teises ir vykdydami pareigas, darbdaviai ir darbuotojai privalo veikti sąžiningai, bendradarbiauti, nepiktnaudžiauti teise. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad darbo teisių įgyvendinimas ir pareigų vykdymas neturi pažeisti kitų asmenų teisių ir įstatymų saugomų interesų. UAB „Altairas“ atsakingas asmuo (direktorius R. S.), būdamas vadovu, prieš priimdamas sprendimą sudaryti darbo sutartis su užsieniete, turėjo įsitikinti, kad jos įdarbinimas nepažeis galiojančių teisės aktų reikalavimų, tačiau to nepadarė.

Taip pat akcentuoja, jog nors UAB „Altairas“ pastebėjus užsieniečio įdarbinimo tvarkos pažeidimą, jis nedelsiant buvo pašalintas, tai niekaip nekeičia padarytos priešingos teisei veikos kvalifikavimo ir negali būti pagrindu netraukti minėtos įmonės atsakomybėn už padarytą pažeidimą.

Šiuo atveju sudarydamas darbo sutartį ir siekdamas užtikrinti nepertraukiamą minėtos įmonės veiklą, darbdavys prioritetą teikė ne įstatymų laikymuisi, o savo įmonės verslo interesams užtikrinti.

3.4. Atsakovė taip pat kategoriškai nesutinka su pareiškėjos pozicija ir pažymi, kad jos minimos neigiamos pasekmės atsirado ir (ar) ateityje gali atsirasti ne dėl Inspekcijos kaltės, o būtent dėl pareiškėjos neteisėtų veiksmų (neveikimo). Juk būtent UAB „Altairas“ atsakingas asmuo direktorius R. S. priėmė valinį sprendimą įdarbinti užsienietę, pažeisdamas galiojančią tvarką. Kadangi juridinis asmuo fiziškai neegzistuoja ir savo teises ir pareigas realizuoja per fizinius (atsakingus) asmenis, taigi juridinis asmuo (UAB „Altairas“) ir buvo patrauktas atsakomybėn už fizinio asmens (šios įmonės direktoriaus) priešingus teisei veiksmus.

3.5. Dėl paskirtos baudos pažymi, kad piniginė sankcija yra susijusi su administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens bei finansine gerove ir nesudaro pagrindo šią situaciją vertinti jo naudai. Administracinė nuobauda yra prievartinio pobūdžio valstybės taikoma atsakomybės priemonė, todėl ji neišvengiamai susijusi su tam tikrais suvaržymais ir apribojimais. Taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, siekdamas užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, o ne asmens, padariusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su padarytu pažeidimu. Prieš

pažeisdama teisės normų reikalavimus, atsakomybėn patraukta UAB „Altairas“ privalėjo įvertinti tai, kad Užimtumo įstatymo pažeidimo padarymas sukels neigiamas finansines pasekmes, o to nepadariusi, ji prisiėmė pasekmių, kilusių jai dėl padaryto pažeidimo, riziką.

Taip pat pabrėžia, kad šiuo atveju byloje nėra surinkta duomenų, kurie leistų pagrįstai teigti, kad atsakovės Nutarimu paskirta bauda yra neproporcinga.

k o n s t a t u o j a:

4. Remiantis byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad:

4.1. Inspekcijos Vilniaus skyriaus darbo inspektoriai, atlikę tyrimą dėl galimų užsieniečių įdarbinimo pažeidimų UAB „Altairas“ bei įvertinę surinktus duomenis, 2024 m. birželio 21 d. surašė Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo pažeidimo protokolą juridiniam asmeniui UAB „Altairas“ už Užimtumo įstatymo 57 str. 1 d. 5 p. numatytą pažeidimą.

4.2. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, Inspekcijos vyriausieji darbo inspektoriai D. P. ir K. B. atliko tyrimą dėl informacijos, pateiktos Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Sprendimų projektų skyriaus (toliau – Migracijos departamentas) pranešime Nr. 24SD11850. Jame nurodyta, kad Migracijos departamentas, vykdydamas savo funkcijas, nustatė, jog UAB „Altairas“ nuo 2023 m. rugsėjo 15 d. iki 2024 m. vasario 7 d. buvo įdarbinta Baltarusijos pilietė N. B., gim. (duomenys neskelbtini). Asmuo turi galiojantį leidimą laikinai gyventi, išduotą tarpininkaujant UAB „Aramus“.

4.3. Patikrinus UAB „Altairas“ duomenis Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos informacinėje sistemoje nustatyta, kad Baltarusijos Respublikos pilietė N. B. nuo 2023 m. rugsėjo 15 d. iki 2024 m. vasario 7 d. buvo įdarbinta minėtoje įmonėje. Inspekcija padarė išvadą, kad UAB „Altairas“ pažeidė Įstatymo 62 str. 4 d. numatytą imperatyvią užsieniečių įdarbinimo sąlygą (Užsienietis, kuriam išduota nacionalinė viza ar leidimas laikinai gyventi šio Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatytu pagrindu, gali dirbti tik pas tą darbdavį, kuris įsipareigojo jį įdarbinti, ir atlikti tik tą darbo funkciją, kuriai pas tą darbdavį buvo įdarbintas), o būtent nuo 2023 m. rugsėjo 15 d. įdarbino trečiosios šalies (Baltarusijos) pilietę N. B. ir leido dirbti iki 2024 m. vasario 7 d., kai leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, jai buvo išduotas įdarbinimui ir darbui pas kitą darbdavį (kvietėjas UAB „Aramus“).

Skundžiamu Nutarimu konstatuota, kad tokiais veiksmais (neveikimu) UAB „Altairas“ pažeidė imperatyvias Įstatymo 62 straipsnio 4 dalies nuostatas ir padarė pažeidimą, numatytą Užimtumo įstatymo 57 straipsnio 1 dalies 5 punkte. Taigi Nutarimu už Užimtumo įstatymo 57 straipsnio 1 dalies 5 punkto dispozicijoje numatyto pažeidimo padarymą pareiškėjai skirta 200,00 Eur bauda.

5. Byloje kilo ginčas dėl Nutarimo teisėtumo ir pagrįstumo.

6. Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo (toliau – Užimtumo įstatymas) ir Įstatymo nuostatos.

Įstatymo 62

Įstatymo 44

Nagrinėjamu atveju teismas, įvertinęs paminėtą teisinį reguliavimą, sutinka su Inspekcijos pozicija, kad užsienietis, kuriam išduota nacionalinė viza kaip atvykstančiam į Lietuvos Respubliką dirbti sezoninio darbo ar leidimas laikinai gyventi Įstatymo 44 straipsnyje nustatytu pagrindu, gali dirbti tik pas tą darbdavį, kuris įsipareigojo jį įdarbinti, ir atlikti tik tą darbo funkciją, kuriai pas tą darbdavį buvo įdarbintas. Kitu atveju jis tą gali daryti tik gavęs atitinkamą Migracijos departamento sprendimą.

7. Užimtumo įstatymo

Byloje nustatyta, kad Baltarusijos pilietė N. B. pateikė prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje darbo UAB „Aramus“ pagrindu, taigi vadovaujantis Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 punktu ir 44 straipsnio 1 dalies 3 punktu jai buvo išduotas leidimas laikinai gyventi. Šis leidimas laikinai gyventi Lietuvoje N. B. išduotas įdarbinimui ir darbui pas kitą darbdavį (UAB „Aramus“) ir negavus Migracijos departamento leidimo šį darbdavį pakeisti), Bendrovė su N. B. sudarė darbo sutartį Nr. 20230914/1. Byloje iš esmės nėra ginčo dėl šių nustatytų faktinių aplinkybių. Tad akivaizdu, kad užsieniečio įdarbinimas pas pareiškėją neatitiko įstatymo reikalavimų (Įstatymo 62 straipsnio 4 dalyje nustatytų sąlygų). Bendrovė tvirtinanti, kad Baltarusijos pilietė N. B. buvo įdarbinta per klaidą, o UAB „Altairas“ veiksmai šioje situacijoje nebuvo nukreipti į nelegalų darbą, darbuotojos N. B. teisių pažeidimą bei sąmoningą, tyčinį Įstatymo nuostatų nesilaikymą. Teismas tokius Bendrovės argumentus vertina kritiškai. Dar kartą pažymėtina, kad pagal Įstatymo 62 straipsnio 4 dalį užsienietis, kuriam leidimas laikinai gyventi išduotas šio Įstatymo 44 straipsnyje nustatytu pagrindu, gali dirbti tik pas tą darbdavį, kuris įsipareigojo jį įdarbinti, ir atlikti tik tą darbo funkciją, kuriai pas tą darbdavį buvo įdarbintas. Tai aiškiai yra įtvirtinta Įstatyme. Tuo pačiu teismas pabrėžia, kad tai yra imperatyvi teisės norma, kuri privaloma tiek darbdaviui, tiek darbuotojui. Tokios pozicijos laikosi ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) (nutartis Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZUEtMzA3LTY2Mi8yMDIz" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'eA-307-662/2023')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="eA-307-662/2023">eA-307-662/2023</a>). Pažymėtina, kad užsienietė buvo įdarbinta pakankamai ilgą laikotarpį – nuo 2023 m. rugsėjo iki 2024 m. vasario, kas reiškia, kad per šį laikotarpį darbdavys negalėjo nepastebėti, kad pas jį dirba užsienietė. Nėra ginčo, jog Migracijos departamentas nebuvo priėmęs sprendimo leidžiančio Baltarusijos pilietei N. B. pakeisti darbdavį. Tai reiškia, kad Bendrovė negalėjo įdarbinti N. B., nes, kaip jau minėta, jai leidimas laikinai gyventi išduotas dirbti kitoje įmonėje.

8. Teismui pasisakant dėl Bendrovės skundo teiginių, jog Inspekcijos nurodymas priimtas praėjus daugiau negu trims mėnesiams, kai jau išnyko Įstatymo 62 str. 4 d. numatyti padariniai ir nesant Užimtumo įstatymo 57 str. 1 d. 5 p. numatyto užsieniečių įdarbinimo tvarkos pažeidimo, todėl pareiškėjai taikyta finansinė sankcija yra betikslė, pažymėtina, kad aplinkybė, jog Bendrovė ėmėsi veiksmų šią klaidą ištaisyti, neturi teisinės reikšmės. Kadangi, kaip jau minėta, svarbi aplinkybė, kad užsienietį įdarbinti buvo įsipareigojusi ne Bendrovė, bet kita įmonė - UAB „Aramus“, o Migracijos departamentas nebuvo priėmęs sprendimo leisti pakeisti darbdavį. Įstatymo 44 straipsnio 7 dalyje nustatytas ribojimas reiškia tai, kad laikino leidimo gyventi Lietuvos Respublikoje galiojimo metu užsienietis negali sukurti (individualių) darbo santykių su kitais asmenimis ir šios Įstatymo nuostatos privalo laikytis ne tik užsienietis, bet ir darbdavys. Todėl šioje situacijoje teismas sprendžia, kad Bendrovė įdarbino trečiosios šalies pilietį, nesilaikydama Įstatymo 62 straipsnio 4 dalyje nustatytų sąlygų.

9. Apibendrinant konstatuotina, kad Bendrovės atlikti neteisėti veiksmai visiškai pagrįstai kvalifikuoti pagal Įstatymo 62 straipsnio 4 dalį ir Užimtumo įstatymo 57 straipsnio 1 dalies 5 punktą.

10. Bendrovė taip pat nesutinka su jai paskirta bauda ir teigia, jog bauda neatitinka sankcijai keliamų tikslų bei neužtikrina teisingumo principo įgyvendinimo.

Užimtumo įstatymo

Kaip matyti iš Nutarimo, pareiškėjai paskirta 200 Eur bauda.

Teismo vertinimu, Bendrovei paskirta minimali sankcijoje numatyta bauda už nustatytą pažeidimą. Pabrėžtina, kad Bendrovei parenkant baudos dydį (finansinę sankciją), be kita ko, buvo įvertintos sunkinančios ir lengvinančios aplinkybės (Bendrovės atstovas su padarytais pažeidimais sutiko, padarytą pažeidimą pašalino ir nenustatyta sunkinančių aplinkybių). Be to, pagal LVAT praktiką Įstatymo 57 straipsnio 1 dalies 5 punkto normos sudėtis yra formali, nes atsakomybei atsirasti pakanka nustatyti, jog buvo pažeista užsieniečių įdarbinimo tvarka, numatyta Įstatymo 62 straipsnio 4 dalyje, nepriklausomai nuo to, ar šios tvarkos pažeidimas sukėlė kokias tai materialias pasekmes (pvz., mokesčių nemokėjimą) ar ne (žr., LVAT 2024 m. spalio 23 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A-360-525/2024). Teismas, įvertinęs nustatytas aplinkybes, pabrėžia, kad Inspekcija tinkamai individualizavo Bendrovės atsakomybę už padarytą pažeidimą, o pritaikyta ekonominė sankcija už skundžiamą pažeidimą – 200 Eur bauda, t. y. minimali sankcijoje numatyta bauda, yra proporcinga ir adekvati padarytam pažeidimui, atitinka įstatymo reikalavimus.

11. Apibendrinant tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad nėra jokio pagrindo panaikinti skundžiamą Inspekcijos Nutarimą dėl Užimtumo įstatymo 57 straipsnio 1 dalies 5 punkto pažeidimo, nes jis yra teisėtas ir pagrįstas, o Nutarimu paskirta finansinė sankcija (bauda) yra proporcinga ir adekvati padarytam pažeidimui, taigi pareiškėjos skundas atmetamas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 88 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu,

n u s p r e n d ž i a:

Pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Altairas“ skundą atmesti.

Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų administracinį teismą.

Teisėjai Linas Baublys

Gitana Butrimaitė

Gediminas Užubalis