Administracinė byla Nr. I1-2458-983/2025
Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01494-2024-0 Procesinio sprendimo kategorijos: 20.5.1; 55.1.1
(S)
REGIONŲ ADMINISTRACINIS TEISMAS
SPRENDIMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2025 m. rugpjūčio 18 d.
Vilnius
Regionų administracinio teismo teisėja Asta Adamonytė-Šipkauskienė
sekretoriaujant Editai Radėnienei,
dalyvaujant pareiškėjui R. R.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka (nuotoliniu būdu) išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. R. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos kalėjimų tarnybos, dėl žalos atlyginimo.
Teismas
nustatė:
pareiškėjas R. R. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, kuriuo prašo priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos kalėjimų tarnybos (toliau – ir atsakovė), 9 000 Eur turtinę ir neturtinę žalą (b. l. 1-6).
Skunde pareiškėjas nurodo, kad 2024 m. liepos 3 d. buvo etapuotas iš Lietuvos kalėjimų tarnybos Alytaus kalėjimo (toliau – ir Alytaus kalėjimas) į Kauno kalėjimo tardymo izoliatorių (toliau – ir Kauno kalėjimas, KKT), kuriame nuo 2024 m. liepos 3 d. iki 2024 m. liepos 11 d. (toliau – ir ginčo laikotarpis) kameroje Nr. 301 (šešiavietėje) (toliau – ir kamera, kamera Nr. 301) buvo laikomas netinkamomis kalinimo sąlygomis. Pareiškėjo skundas grindžiamas iš esmės šiais motyvais:
1) pareiškėjas nurodo, kad jis nerūko, tačiau kameroje buvo laikomas kartu su rūkančiaisiais – kameroje buvo penkiese, 2 buvo nerūkantys, įskaitant pareiškėją, ir 3 rūkantys, kameroje būnant su rūkančiais kildavo konfliktai dėl to, kad jis nerūkantis. Pareiškėjas nurodo, kad kreipėsi į Kauno kalėjimo administraciją žodžiu ir raštu, kad yra „nerūkantis ir asmatikas“, tačiau nebuvo perkeltas į kamerą su nerūkančiais, kai kameroje 3 asmenys užsirūkydavo, jis pradėdavo dusti, naktimis negalėjo miegoti, patyrė sunkius psichologinius išgyvenimus;
2) pareiškėjas pažymi, kad „kamera neatitinka Europos žmogaus teisės aktų reikalavimų pagal kvadratūrą“, „kameros tualetas nebuvo atskirtas nuo kameros“, kameroje buvo tiktai keturios sėdimos vietos prie stalo, nebuvo kopėtėlių į antro aukšto gultą. Nebuvo priemonių švarai palaikyti, todėl pareiškėjas negalėjo net „dulkių sušluoti, kuriomis teko kvėpuoti visą laiką“;
3) „kameroje nebuvo tinkamo apšvietimo, dieną kameroje nebuvo įjungiama šviesa, skaityti reikėjo gadinant akis, astigmatizmas H52.2, regos nervo atrofija H47.2, regėjimas ir taip labai prastas“;
4) pareiškėjas nurodo, kad serga įvairiomis ligomis: „bronchine astma sunkios formos (neišgydoma, lėtinė liga), turi problemų su širdimi /atvira oralinė anga Q21.11, kitos krūtinės anginos formos I20.8, kairiojo skilvelio nepakankamumas I.50.1, kitas nepatikslintas prieširdžių pertvaros defektas Q21.19, hidrocefalija G91.8, išsėtinė sklerozė G.35, įtampos tipo galvos skausmas G44.2, kitas skausmas R52.2, juosmens ir kryžmens nervų šaknelių sutrikimai G54.4, kitos patikslintos demielinizuojančios centrinės nervų sistemos ligos G37.8“, visą kameroje buvimo laiką kentė galvos ir nugaros skausmus, nes nebuvo suteikta pagalba nuo atvykimo, prašė nuvesti pas gydytoją dėl vaistų nuos skausmo, tačiau vaistų negavo, kadangi gydytoja nedirbo ar atostogavo;
5) kameroje dingo pareiškėjo daiktai: vaistai (B12 leidžiamos 8 ampulės), (duomenys neskelbtini) mg apie 20 maišelių (pakelių), chalatas bei maišelis mėtinių saldainių;
6) pareiškėjo teigimu, pareigūnai elgėsi netinkamai, buvo labai nemandagūs, kalbėdavo pašaipiai su keiksmažodžiais, „prie kameros buvo prižiūrėtojų postas, iš kurio buvo nuolat triukšmaujama, prižiūrėtojai garsiai rėkdavo, juokdavosi, kalbėdavosi racijomis net ir naktį“, „kai išvažinėjau iš KTI-K prižiūrėtojai prieš įlipant į transporto priemonė neleido pasinaudoti tualetu, nors jiems pareiškėjas minėjo, kad turi problemų su šlapimo pūsle ir iki Alytaus nenuvažiuos“.
Teismo posėdžio metu pareiškėjas prašė skundą tekinti, nurodė tuos pačius argumentus kaip ir skunde.
Atsakovės atstovė atsiliepimu prašo pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą šiais argumentais (b. l. 13-57):
1) gyvenamosiose patalpose nėra įrengtos rūkymo patalpos, kadangi teisės aktai nenumato laisvės atėmimo vietoms prievolės įrengti nuteistiesiems rūkymui skirtas patalpas gyvenamosiose ar kitose bendro naudojimo patalpose. Rūkymo vietos įrengtos prie nuteistųjų gyvenamų pastatų kiemuose. Tuo tarpu, rūkyti tam neskirtose vietose yra draudžiama ir už tai gali būti skiriamos drausminės nuobaudos. Kauno kalėjimo patalpose yra iškabinti ženklai, įspėjantys apie draudimą rūkyti patalpose. Pareiškėjo argumentai, jog jis kreipėsi į Kauno kalėjimo administraciją su prašymais pareiškėją perkelti į kamerą su nerūkančiais asmenimis, suteikti jam psichologo pagalbą, laikytini melagingais ir neatitinkančiais tikrovės;
2) skaičiuodamas pareiškėjui tekusį kameros plotą (26,29 kv. m) pagrįstai visą kameros plotą dalijo iš kameroje laikytų 5 asmenų, t. y. kiekvienam asmeniui teko 5,25 kv. m, todėl pareiškėjo teisė į minimalų asmeniui 3,6 kv. m. ploto reikalavimą pažeista nebuvo, be to, teisės aktuose nenustatyta minimalaus ploto vienam asmeniui kalėjimo kameroje skaičiavimo metodologija, t. y. nacionaliniai teisės aktai neįtvirtina reikalavimo vertinant, ar vienam asmeniui buvo užtikrinta minimalaus kameros ploto norma – 3,6 kv. m. – atsižvelgti į kameroje esančio sanitarinio mazgo ir kitų įrenginių užimamą plotą;.
3) reikalavimas įrengti sanitarinio mazgo kabinas arba pertvara iki lubų atskirti sanitarinio mazgo vietą taikoma bausmės atlikimo vietų įstaigoms, kuriose įrengiamos naujos kameros arba rekonstruojamos ar kapitališkai remontuojamos esamos kameros. Kauno kalėjime naujos kameros neįrenginėjamos, nerekonstruojamos ir kapitaliai neremontuojamos. Kameroje Nr. 301 sanitarinio mazgo įėjimas atskirtas pertvara. Remiantis teismine praktika, sanitarinio mazgo įrengimas atitveriant jį gerokai aukštesne nei 1,5 m aukščio pertvara, o praėjimą į jį atitveriant užuolaida ar durimis, yra vertinamas kaip užtikrinantis tinkamą asmens, besinaudojančio sanitariniu mazgu, privatumą. Kameroje Nr. 301 buvo visi reikalingi baldai, atitinkantys teisės aktų reikalavimus, kopėčių įrengimas dviaukštėse lovose nėra numatytas jokiame teisės akte, be to, pareiškėjas nesikreipė į Kauno kalėjimo administraciją su skundu, jog naudojantis dviaukščiais gultais be kopėtėlių kyla kokie nors nepatogumai, ir/ ar prašymu įrengti užlipimo/ nulipimo nuo gultų konstrukcijas. Kauno kalėjimo administracija nuteistiesiems suteikia visas reikiamas švaros priemones kameros švarai palaikyti, taip pat pagal poreikį išduoda naujas švaros priemonės, kurios yra techniškai netvarkingos ar joms pasibaigus. Atsakovė neturi duomenų, jog pareiškėjas kreipėsi į Kauno kalėjimo administraciją dėl neišduotų švaros priemonių, prašymų dėl švaros priemonių išdavimo taip pat nėra pateikta;
4) pareiškėjo teiginiai apie patirtus neigiamus išgyvenimus laikytini jo paties subjektyvia nuomone, nesudarančia pagrindo neturtinės žalos atsiradimui, ginčo laikotarpiu pareiškėjo prašymų dėl psichologinės pagalbos suteikimo KKT negauta;
5) byloje pareiškėjas nėra pateikęs duomenų, kurie patvirtintų pareiškėjo argumentus dėl dingusių daiktų, o tik bendro pobūdžio, faktinėmis aplinkybėmis ir įrodymais nepagrįsti samprotavimai nesudaro pagrindo konstatuoti atsakovės veiksmų neteisėtumą;
6) pareiškėjas deklaratyviai nurodė aplinkybes dėl blogo apšvietimo ir jų nedetalizavo, ginčo laikotarpiu nesiskundė nei Kauno kalėjimo administracijai, nei Nacionaliniam visuomenės sveikatos centrui prie Sveikatos apsaugos ministerijos (toliau – NVSC) dėl šviesos trūkumo gyvenamosiose patalpose ar nepakankamo dirbtinio (dieninio-naktinio) apšvietimo;
7) byloje nėra duomenų, kurie patvirtintų pareiškėjo argumentus dėl netinkamo pareigūnų elgesio, o bendro pobūdžio, faktinėmis aplinkybėmis ir įrodymais nepagrįsti samprotavimai nesudaro pagrindo konstatuoti pareigūnų veiksmų neteisėtumą;
8) atsakovės atstovė atsiliepimu prašo pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą, nes pareiškėjas savo skunde nepateikė jokių realiais faktais pagrįstų duomenų ar įrodymų apie tai, kad jis patyrė turtinę ir neturtinę žalą dėl pareigūnų veiksmų, ir neįrodė, kad Kauno kalėjimas savo veiksmais (veikimu, neveikimu) padarė nuteistajam žalos.
konstatuoja:
pareiškėjas prašo priteisti turtinę ir neturtinę žalą, kurią kildina iš neteisėtų Kauno kalėjimo pareigūnų veiksmų, neužtikrinant jam tinkamų kalinimo sąlygų Kauno kalėjime nuo 2024 m. liepos 3 d. iki 2024 m. liepos 11 d.
Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 39 straipsnis nustato, kad turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų administracinių aktų, atlyginama Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) ir Lietuvos Respublikos žalos, atsiradusios dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo ir atstovavimo valstybei ir Lietuvos Respublikos Vyriausybei įstatymo nustatytais pagrindais ir tvarka.
Deliktinė atsakomybė yra viena iš civilinės atsakomybės rūšių, todėl jai taikyti būtina nustatyti bendrosios civilinės atsakomybės sąlygų visumą, nurodytą CK 6.246-6.250 straipsniuose. CK 6.247 straipsnyje nurodyta, kad atlyginami tik tie nuostoliai, kurie gali būti laikomi neteisėtų veiksmų rezultatu. Todėl sprendžiant pareiškėjo skundo pagrįstumo klausimą, būtina nustatyti, kad pataisos įstaiga arba jos pareigūnai (deliktinę atsakomybę reglamentuojančių normų taikymo prasme) veikė neteisėtai arba neveikė taip, kaip turėjo veikti, taip pat nustatyti ir tai, kad toks veikimas arba neveikimas tiesiogiai sąlygojo pareiškėjo nurodytos žalos atsiradimą. Teismas pažymi, kad sprendžiant kalinimo įstaigos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo klausimą, kiekvienu konkrečiu atveju būtina nustatyti, kokios institucijos veiklą reglamentuojančios teisės normos buvo pažeistos ir kaip šie pažeidimai pasireiškė.
CK 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis – viešas asmuo (valstybė arba savivaldybė). Šis atsakomybės subjekto ypatumas (viešas asmuo) lemia šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus, kadangi valstybės civilinė atsakomybė atsiranda esant 3 sąlygoms (civilinė atsakomybė be kaltės). Taigi, reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (CK 6.271 str.), atlyginimo gali būti tenkinamas tik esant 3 sąlygoms: 1) neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, 2) žalai; ir 3) priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryšiui (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 16 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A444-619/2008). Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą (LVAT 2025 m. kovo 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZVRBLTM1LTQ0Mi8yMDI1" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'eTA-35-442/2025')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="eTA-35-442/2025">eTA-35-442/2025</a>).
Lietuvos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 5 straipsnio 1 dalis reglamentuoja, jog kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė ar įstatymų saugomas interesas. Tačiau asmens pažeista teisė teismo gali būti apginta tuo atveju, jei jis konkrečiai įvardija neteisėtus valdžios institucijos veiksmus (neveikimą) ir savo reikalavimą pagrindžia atitinkamais argumentais bei įrodymais. Reiškiant reikalavimą dėl žalos atlyginimo nepakanka deklaratyviai ar abstrakčiai išvardyti galimai neteisėtas veikas, nes turi būti nurodyta, kokiais konkrečiais ir kada būtent atliktais neteisėtais valdžios institucijos veiksmais (neveikimu) buvo pažeistos asmens teisės ar teisėti interesai, kokio teisės akto reikalavimų nevykdė atitinkamas viešojo administravimo subjektas, ar neveikė taip, kaip turėjo veikti pagal atitinkamas teisės normas (LVAT 2012 m. liepos 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-1527/2012).
Pagal LVAT suformuotą praktiką, pareiškėjui aiškiai nurodžius reikšmingas kalinimo sąlygas apibūdinančias aplinkybes, pareiga pateikti reikiamus dokumentus ir kitus įrodymus apie tam tikrų reikalavimų, susijusių su sveikos ir saugios kalinimo aplinkos užtikrinimu, tenka atsakovui ir jo atstovui, o laisvės atėmimo įstaigai nesugebėjus paneigti pareiškėjo teiginių, susijusių su kalinimo sąlygų pažeidimais, jie laikomi nustatytais (LVAT 2013 m. balandžio 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A525-197/2013, 2013 m. rugsėjo 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442-1346/2013; 2013 m. rugsėjo 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A858-977/2013, 2017 m. sausio 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-3358-624/2016 ir kt.). Teismas, išsamiai išnagrinėjęs ir įvertinęs pareiškėjo nurodomas reikšmingas faktines aplinkybes, patikrina laisvės atėmimo įstaigų ir jų pareigūnų veiksmų teisėtumą (LVAT 2013 m. gruodžio 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-756-2072/2013).
Dėl laikymo kameroje kartu su rūkančiais
Pareiškėjas tvirtina, kad nuo 2024 m. liepos 3 d. iki 2024 m. liepos 11 d. buvo laikomas kameroje kartu su rūkančiaisiais asmenimis, nurodė, kad kreipėsi į Kauno kalėjimo administraciją žodžiu ir raštu, kad „yra nerūkantis ir asmatikas“, tačiau nebuvo perkeltas į kamerą su nerūkančiais, todėl jis pradėdavo dusti, naktimis negalėjo miegoti, patyrė sunkius psichologinius išgyvenimus, kameroje būnant su rūkančiais kildavo konfliktai.
Byloje nėra ginčo, kad pareiškėjas 2024 m. liepos 3 d. atvyko iš Alytaus kalėjimo ir nuo 2024 m. liepos 3 d. iki 2024 m. liepos 11 d. buvo laikomas KKT kameroje Nr. 301, (adresu Technikos g. 34, Kaunas) kartu su kitais keturiais kaliniais, kurioje įrengtos 6 miegamos vietos, bei 2024 m. liepos 11 d. išvyko į Alytaus kalėjimą (b. l. 27, 34, 35).
Ginčo laikotarpiu aktualios redakcijos Lietuvos Respublikos tabako, tabako gaminių ir su jais susijusių gaminių kontrolės įstatymo (toliau – Tabako kontrolės įstatymas) 19 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad rūkyti (vartoti tabaką, tabako gaminius, su tabako gaminiais susijusius gaminius) draudžiama bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančiose gyvenamosiose patalpose, kitose bendrosios dalinės nuosavybės teisės patalpose ir kitose pastato dalyse. Tabako kontrolės įstatymo 19 straipsnio 4 dalis numato, kad juridinio asmens valdymo organai privalo užtikrinti, kad juridinio asmens darbuotojai, aptarnaujami klientai ir lankytojai nebūtų priversti kvėpuoti tabako dūmais užterštu oru, taip pat kad matomose vietose būtų iškabinti įspėjamieji užrašai ar ženklai apie draudimą rūkyti, įrengtos specialios rūkymui skirtos patalpos (vietos) ir iškabinti jas nurodantys užrašai ar ženklai.
Vadovaujantis Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“, patvirtintos Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ patvirtinimo“ (toliau – Lietuvos higienos norma HN 134:2015), 7 punktu, laisvės atėmimo vietose, policijos areštinėse laikomų asmenų apgyvendinimas organizuojamas taip, kad nerūkantieji nebūtų priversti kvėpuoti tabako dūmais užterštu oru.
Pagal Pataisos įstaigų (tardymo izoliatorių) įrengimo ir eksploatavimo taisyklių, patvirtintų Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2020 m. gruodžio 21 d. įsakymu Nr. V-389 „Dėl Pataisos įstaigų (tardymo izoliatorių) įrengimo ir eksploatavimo taisyklių patvirtinimo“ (su vėlesniais pakeitimais) (toliau – Pataisos įstaigų (tardymo izoliatorių) įrengimo ir eksploatavimo taisyklės), 4 punktą, įkalinimo įstaigose laikomiems nuteistiesiems (suimtiesiems) turi būti sudaromos gyvenimo ir buities sąlygos, atitinkančios Lietuvos higienos normą HN 134:2015.
Kalinamieji į kameras skirstomi vadovaujantis Laisvės atėmimo vietų įstaigos vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2022 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 1R-444 „Dėl Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso, Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo ir Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo įgyvendinimo“ (toliau – Vidaus tvarkos taisyklės) nuostatomis. Pagal Vidaus tvarkos taisyklių 14 punktą, atvykę į bausmės atlikimo vietą, nuteistieji per 5 darbo dienas nuo jų atvykimo suskirstomi į gyvenamąsias patalpas (kameras). Skirstant nuteistuosius atsižvelgiama į jų nusikalstamo elgesio riziką, neigiamos įtakos jiems ar kitiems nuteistiesiems riziką, sveikatos būklę, amžių, gebėjimus užsiimti darbine veikla, psichologines savybes, kitas asmenines savybes ir laikomasi Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekse (toliau – ir BVK) nustatytų nuteistųjų atskiro laikymo reikalavimų. Suimtųjų ir nuteistųjų paskirstymo į gyvenamąsias patalpas (kameras) tvarką nustato laisvės atėmimo vietų įstaigos direktorius.
Pažymėtina, kad LVAT praktikoje atsižvelgiama į tai, ar laisvės atėmimo vietos administracija tinkamai įgyvendino pareigą užtikrinti, kad nerūkantieji nebūtų priversti kvėpuoti tabako dūmais, t. y. ar įstaiga uždraudė rūkyti visose ar tam tikrose savo teritorijos patalpose, ar pateikė tai patvirtinančią informaciją (LVAT 2013 m. liepos 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A822-1396/2013, 2025 m. kovo 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. TA-66-624/2025).
Pirmiau nurodytos Tabako kontrolės įstatymo, Lietuvos higienos normos HN 134:2015, Pataisos įstaigų (tardymo izoliatorių) įrengimo ir eksploatavimo taisyklių ir Vidaus tvarkos taisyklių nuostatos bei teisminė praktika suponuoja išvadą, kad teisės aktai nenumato laisvės atėmimo vietoms prievolės įrengti nuteistiesiems rūkymui skirtas patalpas gyvenamosiose ar kitose bendro naudojimo patalpose, tačiau įpareigoja imtis priemonių, kad nerūkantiems nuteistiesiems būtų užtikrinta saugi sveikatai gyvenamoji aplinka, t. y. nerūkantys asmenys nebūtų priversti kvėpuoti tabako dūmais užterštu oru.
Atsakovės atstovė atsiliepime nurodė, kad gyvenamosiose patalpose nėra įrengtos rūkymo patalpos, kadangi teisės aktai nenumato laisvės atėmimo vietoms prievolės įrengti nuteistiesiems rūkymui skirtas patalpas gyvenamosiose ar kitose bendro naudojimo patalpose. Rūkymo vietos įrengtos prie nuteistųjų gyvenamų pastatų kiemuose. Tuo tarpu rūkyti tam neskirtose vietose yra draudžiama ir už tai gali būti skiriamos drausminės nuobaudos. Kauno kalėjimo patalpose yra iškabinti ženklai, įspėjantys apie draudimą rūkyti patalpose. Tai patvirtina ir į bylą pateikta Kauno kalėjimo 2024 m. rugpjūčio 14 d. pažyma Nr. Nr. SV-19-22172 „Dėl pareiškėjo R. R. skundo“ (toliau – pažyma Nr. SV-19-22172), kurioje nurodyta, <...> „KKT atvykę nuteistieji skiriami į kameras atsižvelgiant į esantį laisvų vietų skaičių kamerose, kuriose nuteistiesiems yra draudžiama rūkyti, tokį savo įprotį jie įgyvendina išvesti į rūkymui skirtas vietas“ <...> (b. l. 42-43).
Atkreiptinas dėmesys, kad LVAT praktikoje, vertinant, ar atitinkama institucija nevykdė pareigos imtis priemonių apsaugoti nuteistuosius (suimtuosius) nuo žalingų pasyvaus rūkymo pasekmių, reikšminga aplinkybe laikomas ir pareiškėjo kreipimasis į institucijos administraciją su prašymu užtikrinti sveikatai nekenksmingas sąlygas, nurodant, kad kiti asmenys rūko, ir prašymu imtis atitinkamų veiksmų bei kiti duomenys, patvirtinantys, jog pareiškėjas yra nerūkantis asmuo (LVAT 2017 m. balandžio 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/QS0xMDczLTUwMi8yMDE3" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'A-1073-502/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="A-1073-502/2017">A-1073-502/2017</a>, LVAT 2017 m. vasario 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/QS03OTUtNDQyLzIwMTc=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'A-795-442/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="A-795-442/2017">A-795-442/2017</a>, LVAT 2016 m. sausio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/QS0xODA4LTg1OC8yMDE1" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'A-1808-858/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="A-1808-858/2015">A-1808-858/2015</a>; LVAT 2023 m. gegužės 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/VEEtMzQwLTU3NS8yMDIz" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'TA-340-575/2023')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="TA-340-575/2023">TA-340-575/2023</a>).
Remiantis byloje esančia atsakovės pažyma Nr. SV-19-22172, pareiškėjas su prašymais ar skundais dėl netinkamų gyvenimo sąlygų ar perkėlimo į kitą kamerą nesikreipė (b. l. 32-33). Taip pat nėra duomenų, kad jis dėl pablogėjusios sveikatos, susijusios su rūkymo jam sukelta žala, būtų kreipęsis į medicinos darbuotojus.
Taigi, pareiškėjas dėl jo laikymo su rūkančiais bei dėl to patirtu sveikatos pablogėjimu, apsiribojo tik galimų pažeidimų abstrakčiu, bendro pobūdžio įvardinimu teismui pateiktame skunde, byloje nėra jokių duomenų, kad pareiškėjas Kauno kalėjimo administracijai ar kitoms kompetentingoms institucijoms reiškė pretenzijas dėl nurodytų galimų pažeidimų, o šie, žinodami apie vykdomus pažeidimus, nesiėmė jokių veiksmų juos šalinti, todėl remiantis LVAT praktika, konstatuojama, kad atsakovės neteisėti veiksmai neįrodyti (LVAT 2023 m. gegužės 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/VEEtMzQwLTU3NS8yMDIz" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'TA-340-575/2023')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="TA-340-575/2023">TA-340-575/2023</a>).
Dėl pareiškėjo ligų ir medicininės pagalbos
Pareiškėjas teigia, kad serga įvairiomis ligomis „bronchine astma sunkios formos (neišgydoma, lėtinė liga), turi problemų su širdimi /atvira oralinė anga Q21.11, kitos krūtinės anginos formos I20.8, kairiojo skilvelio nepakankamumas I.50.1, kitas nepatikslintas prieširdžių pertvaros defektas Q21.19, hidrocefalija G91.8, išsėtinė sklerozė G.35, įtampos tipo galvos skausmas G44.2, kitas skausmas R52.2, juosmens ir kryžmens nervų šaknelių sutrikimai G54.4, kitos patikslintos demielinizuojančios centrinės nervų sistemos ligos G37.8“, visą kameroje buvimo laiką kentė galvos ir nugaros skausmus, nes nebuvo suteikta pagalba nuo atvykimo, prašė nuvesti pas gydytoją dėl vaistų nuo skausmo, tačiau vaistų negavo, kadangi gydytoja nedirbo ar atostogavo“.
Arešto ir laisvės atėmimo bausmes atliekančių nuteistųjų asmens sveikatos priežiūros teikimą reglamentuoja BVK 90 straipsnio nuostatos. BVK 90 straipsnio 1 dalis nustato, kad asmens sveikatos priežiūros paslaugos arešto ir laisvės atėmimo bausmes uždaro ir pusiau atviro tipo bausmės atlikimo vietose atliekantiems nuteistiesiems, taip pat atviro tipo bausmės atlikimo vietose laikomiems nuteistiesiems, atliekantiems BVK 79 straipsnio 2 dalyje nurodytą drausminę nuobaudą, teikiamos sveikatos apsaugos ministro ir teisingumo ministro nustatyta tvarka. BVK 90 straipsnio 5 dalis įtvirtina, kad asmens sveikatos priežiūros paslaugos valstybės, savivaldybių arba privačiose asmens sveikatos priežiūros įstaigose teikiamos užtikrinant BVK 90 straipsnio 1 dalyje nurodytų nuteistųjų apsaugą.
Pirminio, antrinio ir tretinio lygių asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo suimtiesiems, arešto ir laisvės atėmimo bausmes uždaro ir pusiau atviro tipo bausmės atlikimo vietose atliekantiems nuteistiesiems, taip pat atviro tipo bausmės atlikimo vietose laikomiems nuteistiesiems, atliekantiems BVK 79 straipsnio 2 dalyje nurodytą drausminę nuobaudą (toliau kartu – pacientai), tvarką nustato Asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo suimtiesiems ir nuteistiesiems tvarkos aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2022 m. gruodžio 22 d. įsakymu Nr. V-1914/1R-427 (toliau – ir Aprašas).
Vadovaujantis Aprašo 5 punktu, būtinoji medicinos pagalba laisvės atėmimo vietose laikomiems pacientams, kaip ir laisvėje esantiems asmenims, teikiama laikantis teisės aktų, reguliuojančių būtinosios medicinos pagalbos teikimą ir mastą, nustatytos tvarkos užtikrinant paciento apsaugą. Ūmios gyvybei pavojingos ligos ar nelaimingo atsitikimo atveju pirmąją medicinos pagalbą.
Pirminio lygio ambulatorinės asmens sveikatos priežiūros paslaugos pacientams teikiamos laisvės atėmimo vietose. Šias paslaugas pacientams teikia Lietuvos kalėjimų tarnybos asmens sveikatos priežiūros specialistai. Jų ne darbo metu pirminio lygio ambulatorinės asmens sveikatos priežiūros paslaugos pacientams teikiamos kitose asmens sveikatos priežiūros įstaigose pagal su Lietuvos kalėjimų tarnybos sudarytas sutartis (Aprašo 6 punktas).
LVAT yra išaiškinęs, kad nuteistieji asmenys turi teisę teisės aktų nustatyta tvarka gauti laisvės atėmimo vietos sveikatos apsaugos priežiūros tarnybos teikiamą medicinos pagalbą. Nuteistiesiems asmenims turi būti sudarytos sąlygos gauti prieinamą medicinos pagalbą, inter alia (be kita ko) gauti ir vartoti jiems paskirtus vaistus bei kitus vaistinius preparatus (LVAT 2023 m. birželio 7 d. nutartis administracinėje byloje Nr. TA-382-789/2023).
Į bylą pareiškėjas pateikė 2024 m. liepos 4 d. Medicininį pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini) (Forma Nr. 046/ a), kuris patvirtina, kad 2024 m. liepos 4 d. jam buvo išduoti reikalingi vaistai (tame tarpe ir nuo skausmo) į kamerą (b. l. 83-84). Atsižvelgęs į tai, teismas pareiškėjo argumentus dėl jo teisių pažeidimo nesuteikus sveikatos priežiūros paslaugų vertina kaip deklaratyvius ir nepagrįstus.
Dėl gyvenamojo ploto, sanitarinio mazgo ir inventoriaus
Pareiškėjas nurodo, kad „kamera neatitinka Europos žmogaus teisės aktų reikalavimų pagal kvadratūrą“.
Vadovaujantis Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2023 m. sausio 3 m. įsakymo Nr. V-15„Dėl didžiausio laisvės atėmimo vietų įstaigose leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, nustatymo“ 1.2.2 punktu, asmenims, atliekantiems bausmę uždaro tipo sąlygomis; vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas negali būti mažesnis kaip 3,6 kv. m.
Pagal Pataisos įstaigų (tardymo izoliatorių) įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 10.1 punktą, tardymo izoliatoriuose nuteistųjų ir suimtųjų gyvenamuosiuose korpusuose įrengiamos patalpos – kameros su sanitariniu mazgu.
Jokie imperatyvaus pobūdžio nacionaliniai ar tarptautiniai teisės aktai konkrečiai nenustato vienam asmeniui tardymo izoliatoriuje turinčio tekti ploto normos ar gyvenamojo ploto apskaičiavimo metodikos. Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT) yra pažymėjęs, jog sprendžiant, ar konkrečiu atveju kilo Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnio pažeidimo prezumpcija, t. y. ar vienam asmeniui teko mažiau nei 3 kv. m gyvenamojo ploto, iš bendro kameros ploto turėtų būti atimtas kameroje esančio sanitarinio mazgo plotas, bet plotas, užstatytas baldais, yra įskaičiuotinas į bendrą kameros plotą (EŽTT 2016 m. spalio 20 d. sprendimas byloje Muršić prieš Kroatiją (pareiškimo Nr. 7334/13)). Tai atitinka ir LVAT praktiką analogiško pobūdžio bylose (LVAT 2017 m. kovo 7 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1351-624/2017; LVAT 2017 m. kovo 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-702-756/2017; LVAT 2023 m. kovo 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/VEEtMjEzLTYwMi8yMDIz" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'TA-213-602/2023')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="TA-213-602/2023">TA-213-602/2023</a>).
Nacionaliniai teisės aktai neįtvirtina reikalavimo vertinant, ar vienam asmeniui buvo užtikrinta minimali ploto norma – 3,6 kv. m – neįskaičiuoti kameroje esančio sanitarinio mazgo ir kitų įrenginių užimamo ploto. Tačiau, nustačius teisės aktuose įtvirtinto minimalaus vienam asmeniui turinčio tekti ploto reikalavimo pažeidimą ir sprendžiant dėl neturtinės žalos atlyginimo bei vertinant asmeniui realiai tekusį asmeninės erdvės plotą, atsižvelgiama į plotą, skirtą baldams ir kitiems įrenginiams (LVAT 2016 m. birželio 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/QS0xNjg2LTUwMi8yMDE2" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'A-1686-502/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="A-1686-502/2016">A-1686-502/2016</a>).
Byloje nėra ginčo, kad pareiškėjas nuo 2024 m. liepos 3 d. iki 2024 m. liepos 11 d. buvo penkiese laikomas KKT kameroje Nr. 301, kurioje įrengtos 6 miegamos vietos.
Remiantis bylos medžiaga nustatyta, kad bendras kameros plotas yra 26,29 kv. m. (įskaitant sanitarinį mazgą 1,77 kv. m.), kamera šešiavietė, todėl vienam asmeniui tenkantis gyvenamosios patalpos plotas 4,38 kv. m., ginčo laikotarpiu kameroje buvo iki 5 asmenų, todėl asmeniui atiteko 5,25 kv. m. plotas. Pagal paskaičiavimus (iš bendro ploto atėmus sanitarinio mazgo plotą), galima daryti išvadą, jog pareiškėjui kameroje Nr. 301, kai joje buvo 5 asmenys, teko 4,9 kv. m. gyvenamojo ploto, todėl konstatuotina, kad teisės aktuose įtvirtintas minimalaus vienam asmeniui turinčio tekti 3,6 kv. m. ploto reikalavimas nebuvo pažeistas, atitinkamai klausimas dėl asmeniui realiai tekusio asmeninės erdvės ploto, atsižvelgiant į plotą, skirtą baldams ir kitiems įrenginiams, nespręstinas (LVAT 2023 m. kovo 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/VEEtMjEzLTYwMi8yMDIz" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'TA-213-602/2023')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="TA-213-602/2023">TA-213-602/2023</a>).
Pareiškėjas skunde taip pat nurodo, kad „kameros tualetas nebuvo atskirtas nuo kameros“.
Pataisos įstaigų (tardymo izoliatorių) įrengimo ir eksploatavimo taisyklės yra privalomos naujai projektuojamiems, naujai statomiems, rekonstruojamiems, kapitališkai remontuojamiems statiniams, o veikiančioms įkalinimo įstaigoms taikomi tik tie taisyklių reikalavimai, kurie nesusiję su statinių rekonstrukcijos ar kapitalinio remonto darbais (Pataisos įstaigų (tardymo izoliatorių) įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 2 punktas).
Vadovaujantis Pataisos įstaigų (tardymo izoliatorių) įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 12.5 punktu, kameros (kuriose laikomi nuteistieji priskiriami drausmės grupei, asmenys atliekantys nuobaudas kamerų tipo patalpose ir tardymo izoliatoriuose laikomi asmenys) įrengiamos pagal šiuos reikalavimus: įrengiant naujas arba rekonstruojant ar kapitališkai remontuojant esamas kameras, jose turi būti įrengiamos ne mažesnės kaip 100 x 142 cm, arba ne mažiau, kaip 1,42 m² matmenų (ploto) sanitarinio mazgo kabinos. Sanitarinio mazgo kabinoje įrengiamas metalinis praustuvas ir unitazas arba nerūdijančio plieno klozetas. Sienos ir grindys dengiamos lengvai valoma, drėgmei ir dezinfekcijos medžiagoms atsparia danga. Nesant techninėms galimybėms esamose kamerose įrengti sanitarinio mazgo kabinos, sanitarinio mazgo vieta turi būti atitverta nuo likusio kameros ploto pertvara (iki kameros lubų) ir padengta lengvai valoma, drėgmei ir dezinfekcijos medžiagoms atsparia danga.
Pataisos įstaigų (tardymo izoliatorių) įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 12.5 punkto reikalavimas įrengti sanitarinio mazgo kabinas arba pertvara iki lubų atskirti sanitarinio mazgo vietą taikoma bausmės atlikimo vietų įstaigoms, kuriose įrengiamos naujos kameros arba rekonstruojamos ar kapitališkai remontuojamos esamos kameros. Tuo tarpu Kauno kalėjime naujos kameros neįrenginėjamos, nerekonstruojamos ir kapitaliai neremontuojamos.
Atsakovės 2024 m. rugpjūčio 21 d. pažymoje Nr. LV-46667 (toliau – pažyma Nr. LV-46667), nurodyta, kad vadovaujantis nuotraukomis, tualetas yra atskirtas nuo kameros sienele (b. l. 46-52).
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ištyrus bylos medžiagą, byloje esančias kameros fotonuotraukas, nustatyta, jog sanitarinis mazgas nėra visiškai izoliuotas nuo gyvenamosios patalpos, tačiau atskirtas nuo kameros sienelėmis, aukštesnėmis nei 1,5 m, be to, aukštesnėmis nei kameroje esančios dviaukštės lovos, su durimis, su ventiliacijos anga, o pareiškėjo teiginys yra abstraktus, nedetalizuotas, pareiškėjas nenurodė kuo pasireiškė jo teisių pažeidimas (dėl pareiškėjo privatumo pažeidimo, dėl blogo kvapo ar pan.), todėl konstatuotina, kad šiuo aspektu atsakovės neteisėti veiksmai dėl kalinimo sąlygų laikytini neįrodytais (LVAT 2025 m. birželio 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/VEEtMTc4LTQ5Mi8yMDI1" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'TA-178-492/2025')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="TA-178-492/2025">TA-178-492/2025</a>).
Pareiškėjas netinkamas kalinimo sąlygas taip pat sieja su tuo, jog „kameroje buvo tiktai keturios (4) sėdimos vietos prie stalo. Nebuvo kopėtėlių į antro aukšto gultą“.
Pagal Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normų, patvirtintų Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2017 m. birželio 7 d. įsakymu Nr. V-245 „Dėl Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normų patvirtinimo“ (toliau – Aprūpinimo normos), 10.3 punktą, be kita ko, drausmės izoliatorių ar kamerų tipo patalpose turi būti taburetė ir/ arba kėdė, ir/arba suolai (norma – 1 sėdima vieta 1 asmeniui).
Aprūpinimo normose nėra reikalavimo dėl kopėtėlių įrengimo, kiti teisės aktai taip pat nenustato, jog dviejų aukštų gultai turi būti su kopėtėlėmis (LVAT 2024 m. liepos 31 d. nutartis administracinėje byloje Nr. TA-33-520/2024), o LVAT praktikoje išaiškinta, jog kopėtėlių neįrengimas savaime nėra laikomas pareiškėjo teisių pažeidimu (LVAT 2015 m. gruodžio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-2243-520/2015; LVAT 2016 m. gruodžio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1973-525/2016; LVAT 2017 m. vasario 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-288-756/2017; LVAT 2022 m. lapkričio 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. TA-575-556/2022; LVAT 2023 m. gegužės 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. TA-365-815/2023; ir kt.).
Iš byloje esančių nuotraukų matyti, kad ginčo kameroje yra du suolai prie stalo, o atsižvelgiant į kameroje ginčo laikotarpiu buvusių asmenų skaičių (penki) ir tai, kad kamera yra šešiavietė, darytina išvada, kad sąlygos sėdėti prie stalo buvo sudarytos. Be to, byloje nėra duomenų, jog pareiškėjui naudojantis sėdima vieta prie stalo kilo nepatogumų ir jis patyrė žalą ir/ar buvo kreipęsis į atsakovą su skundu dėl netinkamų sąlygų kameroje. Byloje taip pat nėra duomenų, jog pareiškėjas naudojosi antro aukšto gultu, kad pareiškėjas būtų kreipęsis į atsakovą su skundu, jog naudojantis dviaukščiais gultais be kopėtėlių kyla nepatogumai ir/ar prašymu įrengti užlipimo/nulipimo nuo gultų konstrukcijas, todėl pareiškėjo teiginiai dėl inventoriaus trūkumų laikytini abstrakčiais, nedetalizuotais, be to, pareiškėjas nenurodė kuo pasireiškė jo teisių pažeidimas.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad šiais aspektais nėra atsakovo neteisėtų veiksmų ir neįrodyta, jog kameroje, kurioje pareiškėjas buvo laikomas, nebuvo būtino inventoriaus ir dėl to pareiškėjas patyrė turtinę ir neturtinę žalą (LVAT 2023 m. liepos 26 d.nutartis administracinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/VEEtNDIzLTUwMi8yMDIz" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'TA-423-502/2023')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="TA-423-502/2023">TA-423-502/2023</a>).
Dėl valymo priemonių ir kameros apšvietimo
Pareiškėjas taip pat ginčija netinkamas kalinimo sąlygas tuo aspektu, kad nebuvo priemonių švarai palaikyti, todėl pareiškėjas negalėjo net „dulkių sušluoti, kuriomis teko kvėpuoti visa laiką“.
Pagal ginčo laikotarpiu aktualios redakcijos BVK 50 straipsnio 1 dalies 1 punktą, nuteistieji privalo vykdyti įstatymuose nustatytus reikalavimus ir laikytis teisingumo ministro nustatytos laisvės atėmimo vietų įstaigos vidaus tvarkos.
Suimtieji ir nuteistieji privalo vykdyti Suėmimo vykdymo įstatyme ir BVK nustatytas pareigas bei laikytis jiems taikomų draudimų ir elgesio taisyklių (Vidaus tvarkos taisyklių 39 punktas). Vidaus tvarkos taisyklių 39.6 papunktyje įtvirtinta suimtųjų ir nuteistųjų pareiga tvarkyti ir prižiūrėti savo gyvenamąją, darbinės (individualios) veiklos vykdymo, pasivaikščiojimo ir sporto vietas, savo drabužius ir avalynę bei kitus asmeninius daiktus laikyti (kabinti) tik tam skirtose (specialiai įrengtose) vietose.
Vadovaujantis Lietuvos higienos normos HN 134:2015 37 punktu, patalpoms, kurias valo patys jose laikomi asmenys, turi būti skirtos valymo priemonės (šepetys grindims, šluostė, šiukšlių semtuvėlis, kibiras, valikliai).
Atsakovės 2024 m. rugpjūčio 21 d. pažymoje Nr. LV-46667 (toliau – pažyma Nr. LV-46667), nurodyta, jog „<...>įstaigos administracijos atsakingi asmenys valymo priemones išdavė <...>“ (b. l. 35-36). Byloje nėra duomenų, jog pareiškėjas kreipėsi į atsakovę ir/ar NVSC dėl neišduotų švaros priemonių, prašymų dėl švaros priemonių išdavimo taip pat nėra pateikta.
Teismo vertinimu, švarios ir tvarkingos aplinkos sukūrimas ir palaikymas priklauso ir nuo pačių nuteistųjų (suimtųjų) bei pareiškėjo valios. Kauno kalėjimas negali būti atsakingas už tai, jog įstaigoje laikomi asmenys nevykdo ar netinkamai vykdo jiems nustatytą pareigą susitvarkyti aplinką, kurioje jie gyvena. Jokie teisės aktai neįpareigoja atsakovės nuolat fiksuoti kamerose esančių sąlygų atitikimo higienos normoms, kadangi tai nebūtų proporcingas reikalavimas. Kadangi kameros tikrinamos tuomet, kai gaunami skundai, nesikreipimas dėl jų leidžia daryti išvadą, kad jokių pažeidimų, susijusių su higienos normos reikalavimais, nebuvo. Pareiškėjas jokių skundų ar prašymų, susijusių su patiriamais nepatogumais, neteikė, iš nuotraukų taip pat matyti, kad kamera tvarkinga, pareiškėjo aukščiau nurodyti skundo argumentai yra deklaratyvaus pobūdžio, nedetalizuoti ir turėtų būti atmetami (LVAT 2023 m. gruodžio 13 d.nutartis administracinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/VEEtNTA4LTc4OS8yMDIz" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'TA-508-789/2023')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="TA-508-789/2023">TA-508-789/2023</a>).
Pareiškėjas taip pat teigia, kad kameroje nebuvo tinkamo apšvietimo, dieną kameroje nebuvo įjungiama šviesa, skaityti reikėjo gadinant akis, astigmatizmas H52.2, regos nervo atrofija H47.2, regėjimas ir taip labai prastas.
Vadovaujantis Pataisos įstaigų (tardymo izoliatorių) įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 12.7 punktu, kamerose įrengiamas natūralus, dirbtinis ir naktinis (budintis) apšvietimas. Dirbtinis apšvietimas turi būti įrengtas taip, kad atitiktų Lietuvos Respublikos higienos normas. Pagal Lietuvos higienos normos HN 134:2015, 4 punktą, gyvenamųjų patalpų bendra dirbtinė apšvieta turi būti ne mažesnė kaip 200 lx.
Į bylą pateiktoje atsakovės pažymoje Nr. LV-46667 nurodyta, kad „<...> Kauno kalėjime apšvietimas reguliuojamas pačių nuteistųjų/suimtųjų prašymu. Jungtukai yra prie kiekvienos kameros. Asmeniui paprašius Saugumo valdymo skyriaus pareigūno, jis apšvietimą įjungia / išjungia. Ginčui aktualiu laikotarpiu nebuvo gauta skundų dėl aukščiau nurodytos kameros apšvietimo<...>“ (b. l. 35-36).
Remiantis LVAT praktika, vertinant kalinimo įstaigų higienos sąlygas (<...> apšvietimas <...>, oro judėjimo greitis), analizuojami pareiškėjo paaiškinimai ir byloje pateikiami duomenys (visuomenės sveikatos centrų patikrinimo aktai, kitų institucijų dokumentai, kuriuose fiksuojami tokio pobūdžio faktai), galintys patvirtinanti arba paneigti higienos normų užtikrinimą ginčo laikotarpiu. Nesant duomenų, pavirtinančių tokio pobūdžio pažeidimus, taip pat pareiškėjui nedetalizavus savo teiginių dėl patalpų neatitikimo higienos normų reikalavimams, nenurodžius jokių šiuos teiginius galinčių patvirtinti įrodymų, pareiškėjo teiginiai dėl higienos normų neatitinkančių sąlygų atmetami (LVAT 2017 m. birželio 28 d. nutartis administracinėje bylojeNr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/QS0yMDk3LTYyNC8yMDE3" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'A-2097-624/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="A-2097-624/2017">A-2097-624/2017</a>, LVAT 2017 m. rugpjūčio 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/QS04MzYtNjYyLzIwMTc=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'A-836-662/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="A-836-662/2017">A-836-662/2017</a>).
LVAT yra išaiškinęs, kad nors atsakovas ir nepateikia įrodymų apie atliktų patikrinimų rezultatus kamerose, kuriose tuo metu buvo pareiškėjas, pareiškėjui ar kitam asmeniui dėl laikymo sąlygų nesiskundus, jis tokių įrodymų (patikrinimo aktų ar pan.) ir negali pateikti (LVAT 2015 m. gruodžio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/QS0yNDQ2LTYyNC8yMDE1" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'A-2446-624/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="A-2446-624/2015">A-2446-624/2015</a>). Tokiais atvejais įvertinama ir tai, ar byloje yra duomenų, kad dėl higienos normų neatitinkančių sąlygų pareiškėjas pats skundėsi įkalinimo įstaigos administracijai, kreipėsi dėl to į visuomenės sveikatos centrą, kitą valstybės instituciją ar visuomeninę organizaciją (LVAT 2017 m. gegužės 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/QS0xMTMzLTUyNS8yMDE3" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'A-1133-525/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="A-1133-525/2017">A-1133-525/2017</a>, 2017 m. birželio 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/QS0yMDk3LTYyNC8yMDE3" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'A-2097-624/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="A-2097-624/2017">A-2097-624/2017</a>).
Nagrinėjamoje byloje nesant duomenų, kad ginčo laikotarpiu pareiškėjas būtų teikęs skundus Kauno kalėjimo administracijai ir/ar NVSC dėl netinkamo kameros apšvietimo, taip pat nesant duomenų, kad buvo kreipęsis į KKT sveikatos priežiūros specialistą dėl regėjimo sutrikimų, teismas pareiškėjo teiginius laiko deklaratyviais ir abstraktaus pobūdžio, todėl neįrodytais.
Dėl asmeninių daiktų
Pareiškėjas taip prašo priteisti turtinę ir neturtinę žalą iš atsakovės, teigdamas, kad kameroje dingo pareiškėjo daiktai: „vaistai (B12 leidžiamos 8 ampulės), 3RUFEN 600 mg apie 20 maišelių (pakelių), chalatas bei maišelis mėtinių saldainių“.
Vadovaujantis ginčo laikotarpiu aktualios redakcijos BVK 38 straipsnio 1 dalimi, nuteistieji, atsižvelgiant į bausmės atlikimo vietos tipą ir grupę, kurioje yra laikomi, turi teisę bausmės atlikimo vietoje turėti asmeninių daiktų, kurių jie gali įsigyti arba gauti perduodamų. Bausmės atlikimo vietose nuteistiesiems leidžiamų turėti asmeninių daiktų sąrašus, daiktų kiekį ir bendrą masę nustato teisingumo ministras.
Vadovaujantis Vidaus tvarkos taisyklių, 7.3 punktu, suimtajam ar nuteistajam atvykus į laisvės atėmimo vietų įstaigą, atliekama jo asmens krata, patikrinami ir pasveriami jo turimi asmeniniai daiktai. Prieš atliekant Vidaus tvarkos taisyklių 7.3 papunktyje nurodytus veiksmus, suimtasis ar nuteistasis supažindinamas su asmeninių daiktų, kurių suimtiesiems ir nuteistiesiems leidžiama turėti suėmimo vykdymo ar bausmės atlikimo vietoje, sąrašu ir reikalavimu dėl asmeninių daiktų bendro svorio, taip pat suimtajam ar nuteistajam pasiūloma turimus asmeninius daiktus, kurių neleidžiama turėti suėmimo vykdymo ar bausmės atlikimo vietoje ar kurių svoris viršija nustatytą leistiną asmeninių daiktų svorį, atiduoti laisvės atėmimo vietų įstaigai saugoti, sunaikinti arba perduoti jo nurodytam asmeniui (Vidaus tvarkos taisyklių 8 punktas).
Suimtiesiems ir nuteistiesiems leidžiami įsigyti ir turėti asmeniniai daiktai, jų kiekis ir bendra masė nustatyti Vidaus tvarkos taisyklių VII skyriuje. Vadovaujantis Vidaus tvarkos taisyklių 55 punktu, laisvės atėmimo vietų įstaigos darbuotojai privalo nuolat tikrinti suimtųjų ir nuteistųjų turimų asmeninių daiktų kiekį ir bendrą masę.
Pažymėtina, kad vadovaujantis Vidaus tvarkos taisyklių 53 punktu, už laisvės atėmimo vietų įstaigai neperduotus saugoti suimtojo ar nuteistojo asmeninius daiktus laisvės atėmimo vietų įstaiga neatsako.
Taigi minėtas teisinis reguliavimas įkalinimo įstaigos pareigą saugoti nuteistojo asmeninius daiktus sieja su aplinkybe, kad tokie daiktai įkalinimo įstaigai yra perduoti saugoti, tuo tarpu nagrinėjamu atveju duomenų apie pareiškėjo atsakovei perduotus asmeninius daiktus byloje nėra, taigi nėra ir teisės aktais nustatytos pareigos atsakovei saugoti jai neperduotus suimtojo daiktus, be to, teiginiai apie jo turėtus ir dingusius daiktus yra deklaratyvūs, neparemti jokiais įrodymais ir/ar pareiškėjo kreipimaisi, pranešimais KKT administracijai, todėl atmestini kaip neįrodyti (LVAT 2025 m. birželio 4 d.nutartis administracinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/VEEtNjctNDkyLzIwMjU=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'TA-67-492/2025')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="TA-67-492/2025">TA-67-492/2025</a>).
Dėl pareigūnų elgesio
Pareiškėjo teigimu, pareigūnai elgėsi netinkamai, buvo labai nemandagūs, kalbėdavo pašaipiai su keiksmažodžiais, „prie kameros buvo prižiūrėtojų postas, iš kurio buvo nuolat triukšmaujama, prižiūrėtojai garsiai rėkdavo, juokdavosi, kalbėdavosi racijomis net ir naktį“, kai išvažinėjau iš KTI-K prižiūrėtojai prieš įlipant į transporto priemonė neleido pasinaudoti tualetu, nors jiems pareiškėjas minėjo, kad turi problemų su šlapimo pūsle ir iki Alytaus nenuvažiuos“.
Lietuvos kalėjimų tarnybos apsaugos ir priežiūros instrukcijos, patvirtintos Lietuvos kalėjimų tarnybos 2023 m. gruodžio 28 d. V-1070 „Dėl Lietuvos kalėjimų tarnybos apsaugos ir priežiūros instrukcijos patvirtinimo“ (toliau – ir Instrukcija), kiekvienos pamainos metu pareigūnai paskiriami į postus, kuriuose laikomų asmenų priežiūrą nuolat vykdo pareigūnai, kurie užtikrina, kad suimtieji (nuteistieji) laikytųsi įstatymų nustatytų pareigų ir draudimų bei suimtiesiems (nuteistiesiems) nustatytos dienotvarkės.
Vadovaujantis Instrukcijos 241 punktu, darbuotojai, tiesiogiai kontaktuojantys su kalinamaisiais, turi reguliariai dalyvauti Lietuvos kalėjimų tarnybos Kompetencijų ugdymo valdybos ar kitų skyrių, taip pat institucijų organizuojamuose kvalifikacijai kelti skirtuose renginiuose, orientuotuose į reagavimo esant kritinėms situacijoms kompetencijų ugdymą, konfliktų valdymą, derybų vedimą ir savigyną.
Dirbdami su kalinamaisiais kalėjimo darbuotojai turi vengti nepagarbaus, žmogaus teises pažeidžiančio, žeminamo ir kitokio elgesio, kuris gali būti suprastas kaip provokuojamas, taip pat neskatinti ir netoleruoti tokių veiksmų (Instrukcijos 242 punktas).
Vadovaujantis Konvojavimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2022 m. gruodžio 29 d. įsakymas Nr. 1V-823 „Dėl Konvojavimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – Konvojavimo taisyklės), 38 punktu, konvojavimo metu konvojuojamieji į tualetą (iš tualeto) lydimi po vieną tiktai į paskirties ar pasikeitimo punktuose įrengtus tualetus ir tik jų pačių prašymu.
Be to, pažymėtina, kad tikras suimtųjų ir / arba nuteistųjų asmenų privatumo, judėjimo laisvės apribojimas ir su juo susiję neigiami išgyvenimai, patyrimai paprastai yra neišvengiama kalinimo pasekmė, susijusi su jo esme, tikslais ir saugiu vykdymu. Pareiškėjo patirti nepatogumai labiausiai sietini su jo paties elgesiu, kas lėmė patekimą į laisvės atėmimo vietą. EŽTT praktikoje yra pripažįstama, kad įkalinimo įstaigose, atsižvelgiant į šių įstaigų pobūdį, gali būti pateisinami platesni apribojimai nei laisvėje esančių asmenų atžvilgiu (2005 m. spalio 6 d. sprendimas byloje Hirst prieš Jungtinę Karalystę (Nr. 2), (pareiškimo Nr. 74025/01); 1975 m. vasario 21 d. sprendimas byloje Golder prieš Jungtinę Karalystę, (pareiškimo Nr. 4451/70). Be to, pripažįstama, kad tam tikros kalinimo sąlygos ir su tuo susiję apribojimai yra būdingi atliekant laisvės atėmimo bausmę (1967 m. liepos 11 d. sprendimas byloje K.H.C. prieš Jungtinę Karalystę, (pareiškimo Nr. 2749/66), o laisvės atėmimo bausmė visada daro įtaką asmens įprastam gyvenimui ir neišvengiamai nustato tam tikrus apribojimus ir kontrolę (2007 m. gruodžio 4 d. sprendimas byloje Dickinson prieš Jungtinę Karalystę, (pareiškimo Nr. 44362/04). Asmens kaip įkalintojo statusas yra svarbi aplinkybė, daranti svarią įtaką vertinant patiriamų apribojimų proporcingumą.
Teismas pažymi, kad kreipimosi į KKT administraciją ir/ NVSC ar kitą instituciją aspektas yra svarbus siekiant įvertinti, ar atsakovės atstovė, žinodama apie galimus teisės aktų reikalavimų pažeidimus, ėmėsi veiksmų, jog tokie pažeidimai būtų pašalinti.
Tuo tarpu remiantis bylos medžiaga, pareiškėjas dėl skunde nurodomų skundžiamų pareigūnų veiksmų į KKT administraciją ir/ NVSC ar kitą instituciją nesikreipė, ką patvirtina į bylą pateikta 2024 m. rugpjūčio 16 d. pažyma Nr. RV-19-1987 „Apie nuteistojo R. R. teiktus prašymus“, kurioje nurodyta, kad „nuteistasis R. R., laikotarpiu nuo 2024-07-03 iki 2024-07-11 dėl pareigūno keliamo triukšmo į Kauno kalėjimo administraciją nesikreipė“, todėl konstatuotina, kad deklaratyvūs, nekonkretizuoti ir jokiais byloje įrodymais neparemti pareiškėjo teiginiai dėl netinkamo pareigūnų elgesio yra atmestini.
Be to, teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad nors pareiškėjas skunde nurodo, jog dėl jo nurodytų netinkamų kalinimo sąlygų jis patyrė dvasinius išgyvenimus ir iki šiol vartoja vaistus nuo nemigos ir depresijos, tačiau į bylą pateiktoje Kauno kalėjimo Resocializacijos skyriaus 2024 m. rugpjūčio 14 d. pažymoje RV-19-1972 nurodyta, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu psichologų nebuvo konsultuotas, pareiškėjo prašymų dėl psichologinės pagalbos suteikimo negauta (b. l. 32-33), kas paneigia pareiškėjo teiginius apie patirtą žalą.
Kaip minėta, reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (CK 6.271 straipsnis), atlyginimo gali būti tenkinamas tik esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryšiui (LVAT išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 16 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A444-619/2008). Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą.
Apibendrinant tai, kas išdėstyta, byloje nenustačius Kauno kalėjimo pareigūnų neteisėtų veiksmų dėl pareiškėjo skunde nurodytų nusiskundimų, nėra vienos iš būtinųjų sąlygų valstybės deliktinei atsakomybei kilti, todėl nėra pagrindo spręsti dėl prievolės atlyginti pareiškėjui žalą pagal CK 6.271 straipsnį.
Esant išdėstytoms aplinkybėms, teismas daro išvadą, kad nėra teisinio pagrindo tenkinti pareiškėjo reikalavimo atlyginti turtinę ir neturtinę žalą remiantis skunde išdėstytais argumentais, todėl pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 88 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu,
nusprendžia:
pareiškėjo R. R. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti apeliacine tvarka skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Regionų administracinį teismą.
Teisėja Asta Adamonytė-Šipkauskienė
