Baudžiamoji byla Nr. 2K-471/2006
Procesinio sprendimo kategorijos:
1.2.14.5.; 1.2.4.1.
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2006 m. spalio 17 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininkės Aldonos Rakauskienės, Valerijaus Čiučiulkos ir pranešėjo Alvydo Pikelio,
sekretoriaujant D. Ališauskaitei,
dalyvaujant prokurorui D. Stankevičiui,
gynėjams advokatams J. Puškoriui, I. Borveinui,
teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų V. P. ir D. K. kasacinius skundus dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2005 m. spalio 29 d. nuosprendžio, kuriuo V. P. nuteistas pagal BK 180 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu trejiems metams, pagal BK 135 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu penkeriems metams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas penkeriems metams.
D. K. nuteista pagal BK 180 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu trejiems metams.
Skundžiama ir Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. kovo 10 d. nutartis, kuria nuteistųjų V. P. ir D. K. apeliaciniai skundai atmesti.
Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo A. Pikelio pranešimą, prokuroro, prašiusio kasacinius skundus atmesti, gynėjų, prašiusių nuteistųjų kasacinius skundus tenkinti, paaiškinimų,
n u s t a t ė :
V. P. ir D. K. nuteisti už tai, kad 2004 m. lapkričio 20 d., apie 10-11 val., bute, esančiame duomenys neskelbtini, veikdami bendrininkų grupe, būdami apsvaigę nuo alkoholio, turėdami tikslą apiplėšti, panaudojo fizinį smurtą prieš nukentėjusiuosius: prie F. A. priėjusi D. K. vieną kartą kumščiu smogė jam į krūtinę ir vieną kartą spyrė į krūtinę batu apauta koja. Prie jo priėjęs V. P. kumščiu sudavė po vieną kartą į kaktą, nosį, smakrą bei dviem rankos pirštais smogė į miego arteriją, taip sukeldamas nukentėjusiajam fizinį skausmą, dėl ko jis prarado sąmonę. V. P., priėjęs prie ant kėdės sėdinčio H. L. D., pagriebė šį už rankos ir nuvertė nuo kėdės ant grindų, rankomis sudavė jam ne mažiau kaip vieną kartą į galvos sritį, taip padarydamas sunkų sveikatos sutrikdymą. Po to V. P., priėjęs prie L. B., tyčia kumščiu sudavė ne mažiau kaip tris kartus jai į veidą. Ji bėgo iš kambario į balkoną, o V. P. pasivijęs sugriebė ją už plaukų ir nusitempė į virtuvę, kur pargriovė ant nugaros ir sudavė du-tris kartus kumščiu į veidą, pradėjo vilkti nuo jos drabužius. Tuo metu prie gulinčios L. B. priėjo D. K., tyčia kumščiu ne mažiau kaip vieną kartą smogė nukentėjusiajai į galvą, taip sukeldami jai fizinį skausmą ir dėl ko ji prarado sąmonę. Taip V. P. ir D. K., įveikę F. A., H. L. D. ir L. B. pasipriešinimą, pagrobė svetimą turtą: L. B. priklausančius 200 Lt vertės žieminę striukę, megztinį, ir šaliką, iš sekcijos F. A. priklausančius 300 Lt, nuo stalo H. L. D. priklausantį 200 Lt vertės rankinį mechaninį laikrodį „Komandirskyje“.
V. P. nuteistas ir už tai, kad 2004 m. lapkričio 20 d., apie 10.00–11.00 val., bute, esančiame duomenys neskelbtini, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, plėšimo metu priėjęs prie ant kėdės sėdinčio H. L. D., pagriebė jį už rankos ir nuvertė nuo kėdės ant grindų, rankomis sudavė jam ne mažiau kaip vieną kartą į galvos sritį, dėl ko po kietuoju galvos smegenų dangalu kairėje pusėje išsiliejo kraujas, be to, buvo padaryti galvos sumušimas, galvos smegenų sumušimas ir suspaudimas, t. y. sunkus sveikatos sutrikdymas.
Kasaciniu skundu nuteistasis V. P. prašo panaikinti teismų sprendimus, nes jis veikų, už kurias nuteistas, nepadarė. Kasatorius nurodo, kad buvo padaryti baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimai. Nukentėjusiųjų ir liudytojų parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu ir teisme, yra skirtingi. Nukentėjusysis H. L. D. nurodė, kad jis, būdamas išgėręs, griuvo ant laiptų ir susimušė galvą. Praėjus penkiems mėnesiams, jis pakeitė parodymus, apkaltindamas jį, kasatorių, veiksmais, kurių jis nepadarė. Nukentėjusysis F. A. tik 2005 m. sausio mėn. kreipėsi į policiją, pranešdamas, kad savo jis buvo sumuštas ir iš buto dingo vertingi daiktai. Kasatorius abejoja, ar šiame bute galėjo būti vertingų daiktų, nes ten yra landynė, atjungta elektra, dujos, savininkas niekur nedirba ir nemoka už komunalines paslaugas. Nukentėjusioji L. B. apie nusikalstamą veiką pranešė taip pat praėjus dviems mėnesiams. Liudytojų V. P. ir G. K. parodymai skirtingi, nors jos į butą buvo užėjusios kartu tuo pačiu metu. Nagrinėjant bylą teisme, jam nebuvo suteikta galimybė užduoti klausimus nukentėjusiesiems ir liudytojams.
Kasaciniu skundu nuteistoji D. K. prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendį. Kasatorė nurodo, kad byloje nėra įrodymų, jog ji padarė plėšimą. Įvykio vietoje ji nepaėmė jokio svetimo daikto ir net nebandė to padaryti – to nepatvirtino nė vienas nukentėjusysis. Įvykusio konflikto metu nuteistieji buvo išprovokuoti atlikti chuliganiškus veiksmus. Jos veiksmus galima kvalifikuoti tik pagal BK 140 straipsnio 1 dalį. Nuosprendį ji apskundė apeliacine tvarka, tačiau apygardos teismas žodis žodin nurodė tai, ką nustatė apylinkės teismas. Be to, nusikaltimai, numatyti BK 180 ir 135 straipsniuose, priskiriami prie sunkių, todėl bylą turėjo nagrinėti apygardos teismas.
Dėl nuteistojo V. P. kasacinio skundo argumentų
Kasatorius kategoriškai teigia jokių nusikalstamų veiksmų nepadaręs, prašo jį išteisinti. Tačiau kasatoriaus prašymas atmestinas, nes byloje surinktų, teisiamajame posėdyje ištirtų ir nuosprendyje įvertintų įrodymų visuma patvirtina, kad V. P. pagrįstai pripažintas kaltu ir nuteistas už plėšimą bei sunkų sveikatos sutrikdymą. Kasatoriaus kaltė įrodyta iš dalies jo paties parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, nukentėjusiųjų H. L. D., F. A., L. B. ir liudytojos V. P. parodymais, tarp kurių esminių prieštaravimų nėra.
Kasatorius abejoja, ar galima remtis nukentėjusiųjų parodymais, nes apie nusikaltimą buvo pranešta ne iš karto po jo padarymo.
Baudžiamojo proceso įstatymas jokiais terminais neriboja galimybės nukentėjusiajam pranešti apie padarytą nusikalstamą veiką. Nukentėjusysis dėl įvairių priežasčių gali uždelsti kreiptis į ikiteisminio tyrimo įstaigą, kuri, gavusi informaciją apie galimai padarytą nusikalstamą veiką, paprastai visais atvejais turi pradėti ikiteisminį tyrimą, kurio metu yra tiriama, ar nusikalstama veika iš tikrųjų buvo padaryta. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad į Klaipėdos m. 4-ąjį Policijos komisariatą 2004 m. gruodžio 7 d. kreipėsi A. G., pareiškime nurodydama, jog įtaria, kad jos tėvas H. L. D. buvo sumuštas bute, esančiame duomenys neskelbtini. 2004 m. gruodžio 7 d. pagal šią informaciją buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas. Tuo metu H. L. D. nuo 2004 m. lapkričio 25 d. iki gruodžio 23 d. buvo gydomas Klaipėdos ligoninėje, neurochirurgijos skyriuje, dėl savo sveikatos būklės pats kreiptis į ikiteisminio tyrimo įstaigą negalėjo. Jis buvo apklaustas tik 2005 m. sausio 14 d., tačiau dėl atminties sutrikimų negalėjo duoti išsamių parodymų (T. 1, b. l. 44-45). Tik 2005 m. gegužės 27 d. jis davė parodymus apie jo sumušimo aplinkybes. Klaipėdos m. VPK buvo gauti 2005 m. vasario 9 d. L. B., 2004 m. balandžio 27 d. – nukentėjusiojo F. A. pareiškimai apie tai, kad jie, kaip ir H. L. D., buvo apiplėšti tame pačiame bute. Tačiau F. A. jau 2004 m. gruodžio 9 d., duodamas parodymus kaip liudytojas, paaiškino, kad tuo metu, kai buvo sumuštas H. L. D., prieš jį taip pat buvo panaudotas fizinis smurtas bei pagrobti pinigai (T. 1, b. l. 53-54). Taip pat ir L. B., 2004 m. gruodžio 13 d. apklausiama kaip liudytoja, paaiškino, kad ir ji buvo sumušta bei apiplėšta tų pačių asmenų – D. K. ir su ja buvusio vyro (T. 1, b. l. 77-78). Taigi nukentėjusieji apie neteisėtus nuteistųjų veiksmus pranešė neužilgo po nusikaltimo padarymo, o ne praėjus keliems mėnesiams, kaip teigia kasatorius.
Neatitinka tikrovės kasatoriaus argumentas apie tai, kad liudytojų V. P. ir G. K., kurios į nusikaltimo vietą buvo atėjusios tuo pačiu metu, parodymai skiriasi. V. P. parodymais nustatyta, kad 2004 m. lapkričio 20 d., išgirdusi triukšmą F. A. bute, užėjo į vidų ir pamatė sumuštus F. A., H. L. D., nuogą L. B. bei jai nepažįstamus vyrą ir moterį, kurie iš karto pasišalino iš buto. Liudytojos G. K. tuo metu šiame bute nebuvo. Ji davė parodymus tik apie tai, kad 2004 m. lapkričio 24 d. V. P. jos paprašė užeiti pas H. L. D., nes šis blogai jautėsi, ir iškviesti jam greitąją medicinos pagalbą (T. 1, b. l. 113-115).
Kasatorius taip pat nepagrįstai teigia, kad teisiamojo posėdžio metu jam nebuvo suteikta galimybė užduoti klausimų nukentėjusiesiems ir liudytojams. Teisiamojo posėdžio protokolo turinys patvirtina, kad jis uždavė klausimų nukentėjusiajai L. B., liudytojai A. G., jį gynė advokatė M. S., kuri taip pat pateikė klausimų apklausiamiems asmenims, todėl kaltinamojo teisė nagrinėjimo teisme metu užduoti klausimus, numatyta BPK 22 straipsnio 3 dalyje, nebuvo pažeista.
Kasatoriaus argumentas dėl jo teisių pažeidimo nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme taip pat nepagrįstas. Apygardos teismas nusprendė atlikti įrodymų tyrimą apklausiant nukentėjusiuosius ir liudytoją V. P.. Teismo posėdyje buvo apklausti nukentėjusioji L. B. ir liudytoja V. P.. Nukentėjusysis H. L. D., nors ir atvyko į posėdį, nebuvo apklaustas dėl blogos jo sveikatos būklės. Nors nukentėjusysis F. A. apeliacinės instancijos teismo posėdyje nebuvo apklaustas, tačiau jis dalyvavo pirmosios instancijos teismo posėdyje, todėl nuteistasis turėjo galimybę jam užduoti klausimus. Apeliacinės instancijos teismas bylą išnagrinėjo tinkamai laikydamasis BPK 320 straipsnyje numatytų bylų apeliacinio nagrinėjimo bendrųjų nuostatų, šio teismo priimtas sprendimas atitinka BPK 332 straipsnio reikalavimus.
Dėl nuteistosios D. K. kasacinio skundo argumentų
Kasatorė teigia, kad ji nepagrįstai pripažinta kalta ir nuteista pagal BK 180 straipsnio 1 dalį. Ji prisipažįsta panaudojusi fizinį smurtą, todėl mano, kad jos veiksmai atitinka BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką. Tačiau apylinkės teismas, remdamasis iš dalies pačios nuteistosios parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, o taip pat nukentėjusiųjų L. B., F. A., liudytojos V. P. parodymais, pagrįstai pripažino, kad D. K. padarė plėšimą, nes ji, veikdama grupe su kitu bendrininku, panaudojo fizinį smurtą prieš nukentėjusiuosius. Nors nukentėjusieji iš karto po nusikaltimo į policiją nesikreipė, tačiau ši aplinkybė neturi esminės reikšmės vertinant nukentėjusiųjų parodymus. Nukentėjusieji detaliai paaiškino veikos padarymo aplinkybes, jų parodymai iš esmės tarpusavyje sutampa, juos patvirtina ir kita bylos medžiaga. Byloje nenustatyta jokių duomenų, kad nukentėjusieji būtų turėję kokį nors tikslą neteisingai apkaltinti D. K. ir V. P. Be to, pati nuteistoji, duodama parodymus ikiteisminio tyrimo metu, prisipažino, kad naudojo fizinį smurtą ir pagrobė kailinius, laikrodį.
Nepagrįstas kasatorės argumentas, kad bylą turėjo nagrinėti apygardos teismas, nes buvo padaryti sunkūs nusikaltimai. Pagal BPK 225 straipsnio 1 dalį (2004 m. liepos 8 d. įstatymo Nr. IX-2336 redakcija, įsigaliojusi nuo 2004 m. liepos 24 d.) apygardos teismui teismingos baudžiamosios bylos, kuriose asmenys kaltinami padarę sunkius ir labai sunkius nusikaltimus, išskyrus bylas, kuriose asmenys kaltinami padarę nusikaltimus, numatytus Baudžiamojo kodekso 135 straipsnio 1 dalyje ir kitus išvardintus nusikaltimus. Taigi nors V. P. buvo inkriminuotas sunkus nusikaltimas, numatytas BK 135 straipsnio 1 dalyje, remiantis minėta BPK 225 straipsnio 1 dalies normos išimtimi, bylą pagrįstai išnagrinėjo apylinkės teismas. BK 180 straipsnio 1 dalyje numatyta nusikalstama veika priskiriama prie apysunkių nusikaltimų.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 382 straipsnio 1 punktu,
n u t a r i a :
D. K. ir V. P. kasacinius skundus atmesti.
Teisėjai
Aldona Rakauskienė
Valerijus Čiučiulka
Alvydas Pikelis
