Administracinė byla Nr. eI3-1101-561/2022
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02510-2021-6
Procesinio sprendimo kategorijos: 17.6; 19.3.2;
55.1.3
(S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS
SPRENDIMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2022 m. birželio 22 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dianos Butrimienės, Arūno Kaminsko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Indrės Žvaigždinienės,
dalyvaujant pareiškėjos atstovei Sigitai Narbutytei,
atsakovui T. Z. (T. Z.),
viešame nuotoliniame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos patikslintą prašymą atsakovui T. Z., tretiečiajam suinteresuotam asmeniui valstybės įmonei Registrų centrui dėl deklaracijos panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Teisėjų kolegija
nustatė:
Pareiškėja Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Inspekcija) kreipėsi į teismą su prašymu, kurį vėliau patikslino, prašydama: 1) panaikinti 2020 m. vasario 25 d. deklaracijos apie statybos užbaigimą/paskirties pakeitimą Nr. ACCR-20-200225-01203 (toliau – ir Deklaracija), pateiktos Nekilnojamojo turto registrui, kurios pagrindu įregistruotas statinys, kurio unikalus (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), galiojimą; 2) įpareigoti atsakovą per 10 darbo dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos kreiptis į valstybės įmonę Registrų centrą, pateikiant prašymą išregistruoti 2020 m. vasario 25 d. deklaracijos apie statybos užbaigimą/paskirties pakeitimą Nr. ACCR-20-200225-01203 ir 2019 m. lapkričio 22 d. Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos pagrindu atliktą statinio (unikalus (duomenys neskelbtini)) teisinę registraciją Nekilnojamojo turto registre.
Pareiškėja skunde nurodo, kad valstybės įmonės Registrų centro (toliau – ir VĮRC) Nekilnojamojo turto registro duomenimis žemės sklype, kadastro (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (toliau – ir žemės sklypas), yra įregistruotas pastatas – gyvenamasis namas (unikalus (duomenys neskelbtini)), statybos pradžios metai – 1999 m., statybos pabaigos metai – 2005, statinio kategorija – neypatingasis statinys (toliau – gyvenamasis namas), kuris nuosavybės teise priklauso atsakovui.
Užbaigus gyvenamojo namo statybą, statytojas per įgaliotą asmenį J. D. (toliau – ir įgaliotas asmuo) Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje „Infostatyba“ (toliau – ir IS „Infostatyba“) 2020 m. vasario 24 d. pateikė prašymą Nr. CCR-100-200224-02189 patvirtinti deklaraciją apie statybos užbaigimą (toliau – ir Prašymas). Deklaracija, kuria deklaruota, kad gyvenamojo namo statyba užbaigta, 2020 m. vasario 25 d. buvo patvirtinta Inspekcijos Vidurio Lietuvos statybos valstybinės priežiūros departamento pareigūno ir jai suteiktas numeris Nr. ACCR-20-200225-01203. Deklaracijos ir 2019 m. lapkričio 22 d. Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos (toliau – ir kadastro byla) pagrindu, kurioje nurodytas gyvenamojo namo baigtumas – 100 proc., duomenys buvo įregistruoti Nekilnojamojo turto registre (registro (duomenys neskelbtini)) (įrašas galioja nuo 2020 m. rugsėjo 30 d.).
Inspekcijos Rytų Lietuvos statybos valstybinės priežiūros departamento pareigūnė, įgyvendindama vieną iš Inspekcijos veiklos tikslų, t. y. užtikrinti, kad statinių statyba būtų vykdoma teisėtai, tikrindama, ar statybos dalyvių veiksmai atitinka statybą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus, o statyba vykdoma teisėtai, atliko Deklaracijos patikrinimą dėl jos atitikimo statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“ nuostatoms. 2021 m. liepos 26 d. buvo surašytas deklaracijos apie statybos užbaigimą patikrinimo aktas Nr. UTA-71, kuriuo konstatuota, kad Deklaracija neatitinka teisės aktų reikalavimų. Deklaracija buvo patvirtinta neturint statybą leidžiančio dokumento.
Inspekcija, išnagrinėjusi IS „Infostatyba“ ir Inspekcijos archyve saugomus duomenis nustatė, jog su Prašymu patvirtinti Deklaraciją atsakovo įgaliotas asmuo pateikė dokumento, įvardinto 1999 m. rugpjūčio 17 d. leidimu vykdyti statybos darbus Nr. 417, kuriuo leidžiama žemės sklype statyti vienbutį gyvenamąjį namą, kopiją, tačiau Inspekcijos archyve esantis 1999 m. rugpjūčio 19 d. leidimas vykdyti statybos darbus Nr. 417 buvo išduotas ne atsakovui, o R. A., kuriuo leidžiama statyti, perstatyti, išplėsti, modernizuoti, remontuoti vieno aukšto su mansarda sodo namelį, adresu Vilniaus rajonas, Riešės apylinkės Pranciškonių sodų bendrijoje „Žalesa-2“.
Pažymi, kad dėl šio atvejo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūroje 2021 m. rugpjūčio 27 d. pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 02-2-00585-21 pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 1 dalį dėl galimai suklastoto statybą žemės sklype leidžiančio dokumento.
Inspekcija pabrėžia, kad vadovaujantis STR 1.05.01:2017 nuostatomis, Inspekcijoje per IS „Infostatyba“ 2020 m. vasario 24 d. kartu su atsakovo įgalioto asmens pateiktu prašymu patvirtinti deklaraciją apie statybos užbaigimą, be kitų prie šio prašymo pridėtų dokumentų, pateikta atsakovo pasirašyta 2020 m. sausio 2 d. Deklaracija apie statinio (-ių), jo (jų) dalies (-ių) (kai statybą numatyta užbaigti etapais) statybos užbaigimą / statinio (-ių), jo (jų) dalies (-ių) / patalpos (-ų) paskirties pakeitimą Nr. 1, (toliau 2020 m. sausio 2 d. deklaracija Nr. 1) kurioje nurodyta, kad naujo gyvenamojo namo, paskirtis gyvenamasis (vieno buto pastatas), neypatingosios kategorijos, statyba atlikta 1999 m. rugpjūčio 17 d. leidimo vykdyti statybos darbus Nr. 417, išduoto VTP ir Statybos inspekcijos tarnybos, pagrindu ir pridėta šio leidimo kopija. Atsakovo pateiktoje dokumento, įvardinto 1999 m. rugpjūčio 17 d. Leidimas vykdyti statybos darbus Nr. 417, kopijoje nurodyta išdavimo data – 1999 m. rugpjūčio 17 d., registracijos Nr. 417, kuriuo leidžiama T. Z. „statyti vienbutį gyvenamąjį namą (duomenys neskelbtini), žemės sklype, kadastro (duomenys neskelbtini)“. Tačiau pabrėžia, kad Inspekcija patikrinusi archyve saugomus leidimus vykdyti statybos darbus nustatė, kad rastas Leidimas vykdyti statybos darbus, kurio Nr. 417, o išdavimo data 1999 m. rugpjūčio 19 d. yra išduotas ne atsakovui, o R. A. ir juo leidžiama „statyti, perstatyti, išplėsti, modernizuoti, remontuoti vieno aukšto su mansarda sodo namelį iš medinių konstrukcijų adresu (duomenys neskelbtini) bendrija „Žalesa-2, žemės sklype, kadastro (duomenys neskelbtini). Be to, Inspekcijos „Leidimų vykdyti statybos darbus registracijos knyga 1998, 1999, 2000, 2001“ registrų žurnale patikrinus, ar 1999 m. rugpjūčio 17 d. buvo registruoti statybą leidžiantys dokumentas (toliau – ir SLD) T. Z. vardu, nustatyta, kad 1999 m. rugpjūčio 17 d. yra registruoti 2 SLD, bet nei vienas T. Z. vardu.
Atsakovo pateiktoje 1999 m. rugpjūčio 17 d. Leidimo vykdyti statybos darbus Nr. 417 kopijoje nėra statinio registro numerio, todėl šis dokumentas kaip jame nurodyta „*Leidimas be statinio registro numerio negalioja“. Organizacinio tvarkomojo statybos techninio reglamento Leidimų statyti ir griauti statinius išdavimo tvarka STR 1.07.01:1997, patvirtinto Lietuvos Respublikos statybos ir urbanistikos ministro 1997 m. vasario 10 d. įsakymu Nr. 20 (redakcija, galiojusi nuo 1997 m. birželio 28 d. iki 1999 m. spalio 8 d.) 4.6 papunktyje nurodyta, kad „įsitikinusi, kad pateiktieji dokumentai tenkina nustatytus reikalavimus, inspekcija per 10 darbo dienų nuo jų pateikimo įregistruoja statinį specialioje knygoje (jos forma – šio reglamento C priedas) arba kompiuterio laikmenose ir išduoda statytojui leidimą (šio reglamento D priedas), o ant projektų arba pagrindinių brėžinių komplektų titulinio lapo ir pirmojo aukšto plano užrašo (uždeda spaudą) „Išduotas leidimas Nr._____, data, pareigūno v., pavardė ir parašas“. Po to visi dokumentai, išskyrus prašymą ir projekto arba pagrindinių brėžinių komplekto 1 egzempliorių, grąžinami statytojui“. Kaip matyti iš pateiktų rašytinių įrodymų, statytojui R. A. išduoto 1998 m. rugpjūčio 19 d. Leidimo vykdyti statybos darbus Nr. 417 turinyje nurodytas statinio registro Nr. 2360, kuris yra įrašytas į Inspekcijos „Leidimų vykdyti statybos darbus registracijos knyga 1998, 1999, 2000, 2001“ registrų žurnalo 1 skiltį „Registro Nr.“. Teigia, kad teisės aktų nustatyta tvarka atsakovui niekada nebuvo išduotas dokumentas (Leidimas vykdyti statybos darbus), kurio numeris Nr. 417 ir data 1999 m. rugpjūčio 17 d., statytojui dėl vienbučio gyvenamojo namo statybos adresu (duomenys neskelbtini), žemės sklype, kadastro (duomenys neskelbtini). Kas reiškia, kad prie atsakovo prašymo patvirtinti Deklaraciją nebuvo pateiktas statybą leidžiantis dokumentas, patvirtinantis, kad statytojas turėtų teisę vykdyti statybos darbus žemės sklype, kurių deklaravimas užbaigiamas.
Pagal Statybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktų reikalavimus statytojo teisė įgyvendinama, kai: 1) statytojas žemės sklypą, kuriame statomas statinys, valdo nuosavybės teise arba valdo ir naudoja kitais Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais pagrindais; šis reikalavimas netaikomas Aplinkos ministerijos nustatytais atvejais, kai nėra suformuoti žemės sklypai (atnaujinant (modernizuojant) pastatus, atliekant statinio kapitalinį ar paprastąjį remontą ir pan.); 2) statytojas turi statybą leidžiantį dokumentą (kai jis privalomas). Jeigu statytojas neatitinka minėto straipsnio 2 dalyje nustatyto bent vieno privalomojo reikalavimo statytojo teisei įgyvendinti, statyba yra draudžiama (Statybos įstatymo 3 straipsnio 5 dalis). Vadinasi atsakovas, neturėdamas teisės būti statytoju, negalėjo pildyti 2020 m. sausio 2 d. deklaracijos Nr. 1, joje deklaruoti vienbučio gyvenamojo namo statybos užbaigimo ir teikti šios deklaracijos Inspekcijai tvirtinti.
Inspekcijos teigimu, gyvenamojo namo statyba žemės sklype buvo vykdoma neturint statybą leidžiančio dokumento. Pažymi, kad atsakovas, būdamas statytoju, surašydamas ir pasirašydamas 2020 m. sausio 2 d. deklaraciją Nr. 1 ir 2020 m. sausio 2 d. pažymą apie statinio projekto sprendinių pakeitimą Nr. 1, patvirtino, jog „pateikto statinio projekto sprendiniai, pagal kurį išduotas statybą leidžiantis dokumentas Leidimas vykdyti statybos darbus 1999 m. rugpjūčio 17 d. Nr. 417 VTP ir Statybos inspekcijos tarnyba nebuvo pakeisti“, t. y. kad statyba atlikta turint atsakovui išduotą 1999 m. rugpjūčio 17 d. leidimą vykdyti statybos darbus Nr. 417.
Daro išvadą, kad statytojas, teikdamas prašymą patvirtinti Deklaraciją ir patvirtindamas, kad gyvenamasis namas pastatytas Lietuvos Respublikos Vilniaus apskrities viršininko administracijos Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos tarnybos išduoto 1999 m. rugpjūčio 17 d. Leidimo vykdyti statybos darbus Nr. 417 pagrindu deklaravo tikrovės neatitinkančius duomenis, tokiu būdu buvo suklaidintas Deklaraciją tvirtinęs Inspekcijos Vidurio Lietuvos statybos valstybinės priežiūros departamento pareigūnas. Atsakovas neturėjo teisės surašyti ir teikti Inspekcijai tvirtinti deklaracijos apie statybos užbaigimą (deklaruoti, kad užbaigė statybą pagal statybą leidžiantį dokumentą ir teisės aktų reikalavimus), kadangi gyvenamojo namo statybą atliko neturėdamas teisės aktų nustatyta tvarka išduoto statybą leidžiančio dokumento įgyvendinti vienbučio gyvenamojo namo projektą, ir Deklaracijos bei 2019 m. lapkričio 22 d. Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos pagrindu įregistruoti statinį Nekilnojamojo turto registre.
Inspekcija prašo, nustačius, kad Deklaracija apie statybos užbaigimą surašyta ir pateikta patvirtinti bei registruoti Nekilnojamojo turto registre neteisėtai, Deklaracijos teisines pasekmes pripažinti neteisėtomis, o statytoją įpareigoti išregistruoti Deklaracijos ir kadastro bylos pagrindu atliktą statinio teisinę registraciją Nekilnojamojo turto registre.
Atsakovas atsiliepimu į pareiškimą nurodo, kad gyvenamą namą pasistatė tėvų gimtinėje, kur jo tėvui buvo atkurtos nuosavybės teisės į žemę. Tėvas atsakovui patikino, kad jis turi atstatyti gyvenamą namą, o jis neva pasirūpins visais dokumentais. Buvo tvarkomi dokumentai, tačiau atsakovas negali nurodyti, kas tėvui padėjo tvarkyti dokumentus. Nurodo, kad tėvas buvo pasikreipęs dėl statybą leidžiančio dokumento išdavimo ir leidimas jam buvo išduotas 1999 m. rugpjūčio 31 d. po tėvo mirties (1999 m. balandžio 9 d.). Negali paaiškinti, kokiu būdu po tėvo mirties buvo išduotas statybą leidžiantis dokumentas namo renovacijai, kaip ir negali paaiškinti, kodėl išduotame statybą leidžiančiame dokumente nėra tam tikrų duomenų, kodėl nesutampa duomenys. Jokio dokumento neklastojo. Po tėvo mirties pradėjo statyti namą ir buvo įsitikinęs, kad tėvas visus statybos dokumentus yra sutvarkęs. Po namo statybos trūko pinigų, todėl registracija buvo atidėta. Pagerėjus finansinei padėčiai, 2018 m. pradėjo domėtis, kokiu būdu galėtų įteisinti namo statybą. Paaiškėjo, kad būtina samdytis architektą ir kitus asmenis, kurie žinotų kokie dokumentai turi būti paruošti. Pats naudotis IS „Infostatyba“ nemoka, todėl gavęs iš pažįstamų rekomendaciją, kad dokumentus gali sutvarkyti J. D., kreipėsi į ją. Pateikė jai visus turimus dokumentus, o paruoštus dokumentus tik pasirašė ir pateikė VĮRC. Visus dokumentus į IS „Infostatyba“ įkėlė J. D. ar su ja susiję asmenys.
Trečiasis suinteresuotas asmuo VĮRC atsiliepimu į prašymą prašo sprendimą priimti teismo nuožiūra. Atsiliepime paaiškina, kad Nekilnojamojo turto registro ir kadastro tvarkytojo funkcija yra tik duomenų iš jam pateiktų dokumentų apie nekilnojamąjį turtą perkėlimas į Nekilnojamojo turto registrą, todėl Registrų centras neturi materialinio suinteresuotumo šioje byloje. Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas neatsako už pateikiamų dokumentų turinio teisingumą, už tai atsakovo dokumentus surašę ir išdavę asmenys ar institucijos.
Pažymi, kad teismo sprendimas, kuriuo bus tenkinamas ar atmetamas pareiškėjos pareiškimas, jokios tiesioginės įtakos VĮRC teisėms ir pareigoms neturės, kadangi Nekilnojamojo turto registro įstatymo (toliau – ir NTRĮ) 22 straipsnio 2 punktas ir Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo (toliau – ir NTKĮ) 12 straipsnio 1 dalies 2 punktas ir taip numato, kad teismo sprendimas yra dokumentas, kurio pagrindu Nekilnojamojo turto registre yra įregistruojamos ar išregistruojamos daiktinės teisės į nekilnojamąjį daiktą ir įrašomi bei pakeičiami nekilnojamojo daikto kadastro duomenys Nekilnojamojo turto kadastre. Taigi, teismui sprendimu pripažinus Deklaracijos neteisėtumą ir ją panaikinus, toks teismo sprendimas gali būti teikiamas Registrų centrui tam, kad būtų atlikti pakeitimai Nekilnojamojo turto registre ir Nekilnojamojo turto kadastre.
Teismo posėdyje pareiškėjos atstovė palaikė prašyme išdėstytus argumentus ir prašė teismo tenkinti prašymo reikalavimus.
Teisminio nagrinėjimo metu atsakovas palaikė atsiliepime į pareiškėjos prašymą išdėstytus argumentus, pažymėdamas, kad su prašymu nesutinka.
Teismas
konstatuoja:
Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Inspekcijos 2020 m. vasario 25 d. patvirtintos atsakovo pateiktos deklaracijos apie statybos užbaigimą Nr. ACCR-20-200225-01203 bei Deklaracijos pagrindu Nekilnojamojo turto registre atliktos pastato teisinės registracijos, teisėtumo ir pagrįstumo.
Remiantis proceso šalių žodiniais paaiškinimais, rašytiniais bylos duomenimis nustatyta, kad žemės sklype, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), yra įregistruotas pastatas – gyvenamasis namas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), statybos pradžios metai – 1999 m., statybos pabaigos metai – 2005, statinio kategorija – neypatingasis statinys, kuris nuosavybės teise priklauso atsakovui.
Statytojas per įgaliotą asmenį J. D. IS „Infostatyba“ 2020 m. vasario 24 d. pateikė prašymą Nr. CCR-100-200224-02189 patvirtinti deklaraciją apie statybos užbaigimą. Deklaracija, kuria deklaruota, kad gyvenamojo namo statyba užbaigta, 2020 m. vasario 25 d. buvo patvirtinta Inspekcijos Vidurio Lietuvos statybos valstybinės priežiūros departamento pareigūno ir jai suteiktas numeris Nr. ACCR-20-200225-01203. Deklaracijos ir 2019 m. lapkričio 22 d. Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos pagrindu, kurioje nurodytas gyvenamojo namo baigtumas – 100 proc., gyvenamasis namas buvo įregistruotas Nekilnojamojo turto registre (registro Nr. (duomenys neskelbtini)) (įrašas galioja nuo 2020 m. rugsėjo 30 d.).
Inspekcijos Rytų Lietuvos statybos valstybinės priežiūros departamento pareigūnė, įgyvendindama vieną iš Inspekcijos veiklos tikslų užtikrinti, kad statinių statyba būtų vykdoma teisėtai, tikrindama, ar statybos dalyvių veiksmai atitinka statybą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus, o statyba vykdoma teisėtai atliko Deklaracijos patikrinimą dėl jos atitikimo statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“ nuostatoms. 2021 m. liepos 26 d. buvo surašytas deklaracijos apie statybos užbaigimą patikrinimo aktas Nr. UTA-71, kuriuo konstatuota, kad Deklaracija neatitinka teisės aktų reikalavimų. Deklaracija buvo patvirtinta neturint statybą leidžiančio dokumento.
Statybos įstatymo 28 straipsnio 8 dalyje (ginčui aktuali redakcija) nustatyta, kad kreiptis į teismą dėl statybos užbaigimo akto galiojimo ar deklaracijos apie statybos užbaigimą galiojimo arba jos patvirtinimo ir įregistravimo panaikinimo turi teisę suinteresuotieji asmenys, šių asmenų skundų ar pranešimų pagrindu arba savo iniciatyva – Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos, Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos ar statinio saugos ir paskirties valstybinės priežiūros institucijos pagal kompetenciją. Inspekcijos teisė kreiptis į teismą dėl deklaracijos patvirtinimo panaikinimo, nustačius savavališką statybą po statybos užbaigimo procedūrų atlikimo ir statinio įregistravimo ar jo kadastro duomenų pakeitimo Nekilnojamojo turto kadastre, nustatyta ir Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo (toliau – ir Priežiūros įstatymas).
Pagal Priežiūros įstatymo 14 straipsnio 13 dalį, jeigu savavališka statyba nustatoma po statybos užbaigimo procedūrų atlikimo ir statinio įregistravimo ar jo kadastro duomenų pakeitimo Nekilnojamojo turto kadastre, Inspekcija kreipiasi į teismą dėl statybos užbaigimo akto ar deklaracijos patvirtinimo panaikinimo, jeigu nuo statinio ar jo naujų kadastro duomenų įregistravimo praėjo ne daugiau kaip vieni metai. Teismui panaikinus šiuos dokumentus, Inspekcija atlieka savavališkos statybos padarinių šalinimo procedūras šio įstatymo nustatyta tvarka.
Inspekcija kreipėsi į teismą dėl Deklaracijos panaikinimo po to, kai Inspekcijos 2021 m. liepos 26 d. patikrinimo aktu Nr. UTA-71 konstatuota, kad Deklaracija neatitinka teisės aktų reikalavimų, kadangi Deklaracija patvirtinta be Statybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyto statybą leidžiančio dokumento.
Priežiūros įstatymo 8 straipsnio 1 dalis nustato, kad statybos valstybinę priežiūrą atlieka Inspekcija. Statybos valstybinė priežiūra be kita ko apima statybos dalyvių veiksmų atitikties statybą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimams tikrinimą (Priežiūros įstatymo 8 straipsnio 2 dalies 3 punktas) ir statybos užbaigimo procedūrų atlikimą (Priežiūros įstatymo 8 straipsnio 2 dalies 6 punktas).
Statybos įstatymo 28 straipsnio, reglamentuojančio statybos užbaigimą, 2 dalyje įtvirtinta, jog ypatingųjų ir neypatingųjų vieno ar dviejų butų gyvenamųjų, pagalbinio ūkio paskirties pastatų (išskyrus kultūros paveldo statinius), ypatingųjų ir neypatingųjų statinių pagal aplinkos ministro patvirtintą sąrašą ir krašto apsaugos tikslams skirtose teritorijose statomų neypatingųjų statinių statyba (naujo statinio statyba, statinio rekonstravimas) užbaigiama statytojui ar jo teises ir pareigas perėmusiam asmeniui surašant deklaraciją apie statybos užbaigimą, ją patvirtinant ir įregistruojant Inspekcijoje. Deklaracijas apie statybos užbaigimą tvirtina statybos valstybinę priežiūrą vykdantys pareigūnai.
Statybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 2 punktas (ginčui aktuali redakcija) nustato, kad statytojo teisė įgyvendinama, kai statytojas turi statybą leidžiantį dokumentą (kai jis privalomas). Rašytinė bylos medžiaga patvirtina, kad atsakovas kartu su prašymu patvirtinti deklaraciją apie statybos užbaigimą / paskirties keitimą“ Nr. CCR-100-200224-02189 pateikė SLD Nr. 417, kuriame nurodyta: išduotas 1999 m. rugpjūčio 17 d. pil. T. Z., statyti vienbutį gyvenamąjį namą adresu (duomenys neskelbtini). Pareiškėja, atlikusi patikrinimą nustatė, kad SLD buvo išduotas 1999 m. rugpjūčio 19 d. R. A. statyti, perstatyti, išplėsti, modernizuoti, remontuoti vieno aukšto su mansarda sodo namelį, adresu (duomenys neskelbtini) sodų bendrijoje „Žalesa-2“. Atsakovo vardu išduotų SLD nebuvo nustatyta, kas leidžia spręsti, kad ginčo vienbučio gyvenamojo namo statyba buvo vykdoma neturint statybą leidžiančio dokumento.
Statybos įstatymo 3 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad jeigu statytojas neatitinka šio straipsnio 2 dalyje nustatyto bent vieno privalomojo reikalavimo statytojo teisei įgyvendinti, statyba yra draudžiama. Taigi, atsakovas, neturėdamas teisės būti statytoju, negalėjo pildyti 2020 m. sausio 2 d. deklaracijos Nr. 1, deklaruoti vienbučio gyvenamojo namo statybos užbaigimo ir teikti šios deklaracijos Inspekcijai tvirtinti. Teismas pažymi, jog šių nustatytų aplinkybių iš esmės neginčija ir pats atsakovas nurodydamas, kad negali paaiškinti, kokiu būdu po tėvo mirties buvo išduotas statybą leidžiantis dokumentas namo renovacijai, kaip ir negali paaiškinti, kodėl išduotame statybą leidžiančiame dokumente nėra tam tikrų duomenų, kodėl nesutampa duomenys. Paaiškino, kad jokio dokumento neklastojo. Po tėvo mirties pradėjo statyti namą ir buvo įsitikinęs, kad tėvas visus statybos dokumentus yra sutvarkęs. Taip pat paaiškino, kad dėl namo registracijos kreipėsi į pažįstamą, kuri visus dokumentus ir tvarkė. Pasisakant dėl šių atsakovo paaiškinimų pastebėtina, kad būtent atsakovas pasirašytoje 2020 m. sausio 2 d. deklaracijoje Nr. 1 patvirtino, kad jam yra žinoma, kad įstatymų nustatyta atsakomybė už šioje deklaracijoje pateiktų duomenų ir prie prašymo patvirtinti deklaraciją apie statybos užbaigimą pridėtų dokumentų atitiktį tikrovei. Atsakovas, žinodamas, kad neturi statybai reikiamų dokumentų, atliko statybos darbus ir deklaravo tikrovės neatitinkančius duomenis, pateikdamas Inspekcijai prašymą patvirtinti deklaraciją ir kitus dokumentus, todėl sprendžiama, kad atsakovas prisiėmė atsakomybę dėl duomenų tikrumo ir teisėtumo. Pateikdamas Deklaraciją, statytojas paskelbia, kad statinio statybos darbai yra užbaigti ir atlikti pagal statinio projekto (kai jis privalomas) sprendinius, todėl statytojas, pateikdamas tvirtinti Deklaraciją, privalėjo įsitikinti, ar joje nurodyti duomenys yra teisingi ir atitinkantys tikrovę. Nagrinėjamu atveju byloje nustatytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, jog šiuo atveju Inspekcijos patikrinimo metu nustatyti anksčiau aprašyti trūkumai yra esminiai, todėl Deklaracija negali būti laikytina teisėta ir pagrįsta.
Teisėjų kolegija visiškai sutinka su pareiškėjos padaryta išvada, kad statytojas, teikdamas prašymą patvirtinti Deklaraciją ir patvirtindamas, kad gyvenamasis namas pastatytas Lietuvos Respublikos Vilniaus apskrities viršininko administracijos Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos tarnybos išduoto 1999 m. rugpjūčio 17 d. Leidimo vykdyti statybos darbus Nr. 417 pagrindu deklaravo tikrovės neatitinkančius duomenis. Atsakovas neturėjo teisės surašyti ir teikti Inspekcijai tvirtinti deklaracijos apie statybos užbaigimą (deklaruoti, kad užbaigė statybą pagal statybą leidžiantį dokumentą ir teisės aktų reikalavimus), kadangi gyvenamojo namo statybą atliko neturėdamas teisės aktų nustatyta tvarka išduoto statybą leidžiančio dokumento įgyvendinti vienbučio gyvenamojo namo projektą, ir Deklaracijos bei 2019 m. lapkričio 22 d. Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos pagrindu įregistruoti statinį Nekilnojamojo turto registre.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad nesant pradinių pagrindinių aplinkybių, leidžiančių būti statytoju, vėlesni veiksmai ir dokumentai, kuriais bandoma įteisinti statybą negali būti laikomi teisėtais. Taigi, gyvenamojo namo statyba neturint statybą leidžiančio dokumento negali būti laikoma teisėta. Nagrinėjamu atveju konstatavus, kad ginčijama Deklaracija apie statybos darbų pabaigą pateikta nebuvus vienos iš teisės būti statytoju įgyvendinimo sąlygų – neturint statybos leidimo, todėl ir ginčijama atsakovo užpildyta deklaracija, kuria patvirtinti užbaigti neteisėtai atlikti gyvenamojo namo statybos darbai žemės sklype laikytina neteisėta ir naikintina (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 91 straipsnis).
Teismas, atsižvelgdamas į byloje nustatytas faktines aplinkybes ir teisės aktų nuostatas, daro išvadą, kad 2020 m. vasario 25 d. deklaracija Nr. ACCR-20-200225-01203 apie statybos užbaigimą/ paskirties pakeitimą patvirtinimą ir įregistravimą Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje „Infostatyba, įregistruota nepagrįstai, nes nebuvo pateikti visi privalomi pateikti dokumentai, dėl to naikintina.
Antruoju prašymo reikalavimu pareiškėja teismo prašo įpareigoti atsakovą per 10 darbo dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos kreiptis į valstybės įmonę Registrų centrą, pateikiant prašymą išregistruoti 2020 m. vasario 25 d. deklaracijos apie statybos užbaigimą/paskirties pakeitimą Nr. ACCR-20-200225-01203 ir 2019 m. lapkričio 22 d. Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos pagrindu atliktą statinio (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) teisinę registraciją Nekilnojamojo turto registre.
Pagal Nekilnojamojo turto registro įstatymo 7 straipsnį, centrinio registratoriaus funkcijos yra administruoti nekilnojamojo turto registrą, projektuoti, diegti ir naudoti nekilnojamojo turto registro informacinę sistemą, vadovauti teritoriniams registratoriams, kontroliuoti jų veiklą bei atlikti kitas šiame įstatyme bei Nekilnojamojo turto registro nuostatuose numatytas funkcijas. Pagal to paties įstatymo 8 straipsnio 2 dalį, teritoriniai registratoriai tvarko nekilnojamojo turto registrą, įregistruoja nekilnojamuosius daiktus, daiktines teises į juos, šių teisių suvaržymus, juridinius faktus.
Nekilnojamojo turto registre įregistruotas juridinis faktas išregistruojamas, jeigu pateikiami įstatymų nustatyti dokumentai, patvirtinantys, kad juridinis faktas pasibaigė. Įregistruoti juridiniai faktai, susiję su nekilnojamaisiais daiktais, daiktinėmis teisėmis į juos ir šių teisių suvaržymais, išregistruojami atitinkamo nekilnojamojo daikto registro įraše panaikinant žymą (Nekilnojamojo turto registro įstatymo 16 straipsnio 2 dalis).
Nekilnojamojo turto registro nuostatų (patvirtinti 2014 m. balandžio 23 d. Vyriausybės nutarimu Nr. 379 (toliau – Nuostatai)) 26 punktas numato, kad prašymą įregistruoti ar išregistruoti kitas daiktines teises, šių teisių suvaržymus, juridinius faktus ar pakeisti duomenis nekilnojamojo daikto registro įraše pateikia šių teisių turėtojas, įstatymo įgaliota institucija arba asmuo, suinteresuotas jų įregistravimu ar išregistravimu. Prašymą asmuo paduoda pats arba per savo atstovą, turintį įstatymų nustatyta tvarka išduotą įgaliojimą, o 28 punktas reglamentuoja, kad prašymą įregistruoti ar išregistruoti nekilnojamąjį daiktą, daiktines teises, šių teisių suvaržymus, juridinius faktus ar pakeisti duomenis nekilnojamojo daikto registro įraše gali pateikti teisėsaugos, valstybės valdžios ar valdymo institucijos, įstatymų nustatytais atvejais ginančios viešąjį interesą, arba bet kuris proceso, kurio metu priimtas teismo sprendimas dėl nekilnojamojo daikto, daiktinių teisių, šių teisių suvaržymų ir juridinių faktų pasikeitimo ir (ar) pasibaigimo, dalyvis.
Nustačius, jog Deklaracija yra patvirtinta neteisėtai, šiuo atveju yra pagrindas tenkinti ir pareiškėjos išvestinį prašymo reikalavimą – įpareigoti atsakovą per 10 darbo dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos kreiptis į valstybės įmonę Registrų centrą, pateikiant prašymą išregistruoti 2020 m. vasario 25 d. deklaracijos apie statybos užbaigimą/paskirties pakeitimą Nr. ACCR-20-200225-01203 ir 2019 m. lapkričio 22 d. Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos pagrindu atliktą statinio (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) teisinę registraciją Nekilnojamojo turto registre.
Rašytinė bylos medžiaga patvirtina, kad teismas 2021 m. spalio 11 d. nutartimi yra patenkinęs pareiškėjos prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo ir uždraudė perleisti nuosavybės teises į statinį, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį žemės sklype, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini).
Lietuvos Respublikos administracinių bylų 70 straipsnio 10 dalis nustato, kad jeigu skundas (prašymas, pareiškimas) patenkinamas, taikytos reikalavimo užtikrinimo priemonės galioja iki teismo sprendimo įvykdymo.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 70 straipsnio 10 dalimi, 84 straipsniu, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu, teismas
nusprendžia:
Pareiškėjos Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos prašymą tenkinti.
Panaikinti 2020 m. vasario 25 d. deklaracijos apie statybos užbaigimą/ paskirties pakeitimą Nr. ACCR-20-200225-01203, pateiktos Nekilnojamojo turto registrui, kurios pagrindu įregistruotas statinys, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), galiojimą.
Įpareigoti atsakovą T. Z. (T. Z.) (a. k. (duomenys neskelbtini)) per 10 darbo dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos kreiptis į valstybės įmonę Registrų centrą, pateikiant prašymą išregistruoti 2020 m. vasario 25 d. deklaracijos apie statybos užbaigimą/paskirties pakeitimą Nr. ACCR-20-200225-01203 ir 2019 m. lapkričio 22 d. Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos pagrindu atliktą statinio (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) teisinę registraciją Nekilnojamojo turto registre.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Vilniaus apygardos administracinį teismą.
Teisėjai Diana Butrimienė
Arūnas Kaminskas
Indrė Žvaigždinienė