Administracinė byla Nr. eI3-3952-983/2022
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01368-2022-7
Procesinio sprendimo kategorijos: 7.2.2; 41; 55.1.3
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS
SPRENDIMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2022 m. birželio 21 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Asta Adamonytė-Šipkauskienė,
viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos mažosios bendrijos „Kebabų Kebabai“ skundą atsakovei Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl sprendimo pakeitimo.
Teismas
nustatė:
Pareiškėja MB „Kebabų Kebabai“ padavė teismui skundą, kuriuo prašo pakeisti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir Inspekcija) 2021 m. spalio 22 d. nutarimą ĮP/22/2021/I/VAL (toliau – ir Nutarimas) ir sumažinti paskirtą 1 736 Eur baudą iki 868 Eur.
Nurodo, kad su atsakovės priimtu Nutarimu iš dalies nesutinka, kadangi jame paskirta bauda neatitinka proporcingumo principo. Nutarime teisingai nurodyta, kad pareiškėjos vadovas M. J. pripažįsta kaltę bei gailisi, todėl tai yra atsakomybę lengvinančios aplinkybės. Be to, pareiškėjos vadovas už padarytą administracinį nusižengimą Kauno apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 2 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. A5-2713-1009/2020 buvo nubaustas administracine nuobauda t. y. 500 Eur dydžio bauda, tačiau teismas skirdamas baudą vadovavosi Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų (toliau – ir ANK) 34 straipsnio 6 dalimi ir skyrė mažesnę sankciją negu numatyta minimali bauda. Teismas motyvuodamas tokį sprendimą nutarime nurodė, kad pareiškėjos vadovas pripažįsta padaręs administracinius nusižengimus, gailisi, anksčiau nėra baustas už analogiškus ar panašaus pobūdžio nusižengimus. Tuo pačiu atsižvelgė ir į tai, jog 2020 m. spalio 17 d. Kauno apskrities Inspekcijos pareigūnams atliekant pareiškėjos patikrinimą buvo nustatyta, jog darbo sutartys su darbuotojomis (G. J. ir D. B.) buvo sudarytos, be kita ko, privalomi mokesčiai valstybei sumokėti, jokia žala nepadaryta, nebuvo sukeltos neigiamos pasekmės. Teigia, jog Kauno apylinkės teismas skirdamas administracinę nuobaudą taip pat atsižvelgė, jog M. J. įsteigęs MB „Kebabų kebabai“, skatina verslo kūrimą bei ekonomikos plėtrą valstybėje, darbo vietų sukūrimą, socialinės gerovės skatinimą, niekada nebuvo baustas administracine tvarka, todėl teismas darė išvadą, jog net ir paskiriant minimalią baudą, numatytą ANK 95 straipsnio 1 dalyje – 1 000 Eur – būtų neproporcinga ir padaryto nusižengimo pavojingumui būtų per griežta ir neteisinga. Atitinkamai visos prieš tai minėtos aplinkybės pasakytinos ir apie MB „Kebabų Kebabai“ t. y. pareiškėją, kuri skatina verslo kūrimą bei ekonomikos plėtrą valstybėje, darbo vietų sukūrimą, socialinės gerovės skatinimą, niekada nebuvo bausta administracine tvarka. Pareiškėjos vertinimu, bauda už administracinį nusižengimą fiziniam asmeniui (pareiškėjos vadovui M. J.) ir bauda juridiniam asmeniui (pareiškėjai MB „Kebabų kebabai“) neturėtų skirtis, be to, įsiteisėjęs Kauno apylinkės teismo nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. A5-2713-1009/2020 turi prejudicinę galią šioje byloje.
Tvirtina, jog abi darbuotojos toliau sėkmingai darbavosi MB „Kebabų Kebabai“, o viena iš jų dirba iki šiol. Paskirtos baudos dydis mažai ir jaunai įmonei yra didelis ir sudaro ženklią pajamų dalį, o jos sumokėjimas trukdytų naujų darbo vietų kūrimui. Taigi Inspekcijos paskirta bauda nėra proporcinga, neatitinka protingumo, teisingumo kriterijų, todėl turi būti sumažinta.
Atsakovė Inspekcija atsiliepime į pareiškėjos skundą su juo nesutinka ir prašo teismo pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Nurodo, kad Inspekcijos Kontrolės departamento Pažeidimų vertinimo skyrius, išnagrinėjęs bylą pagal Inspekcijos 2021 m. spalio 22 d. surašytą MB „Kebabų kebabai“ pažeidimo protokolą Nr. 000469 kaip juridiniam asmeniui, atstovaujamam direktoriaus M. J., 2021 m. spalio 22 d. pagrįstai priėmė skundžiamą Nutarimą pagal Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 56 straipsnio 4 dalies 3 punktą ir pareiškėjui paskyrė 1 736 Eur dydžio baudą. Minėta bauda buvo skirta jos dydį apskaičiuojant vadovaujantis Įstatymo 60 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka, t. y. įvertinus pareiškėjos kaip darbdavio atsakomybę lengvinančias aplinkybes bei sunkinančių aplinkybių nebuvimą. Atsakovė pažymi, kad priimant Nutarimą ginčo dėl nelegalaus darbo fakto ir nelegaliai MB „Kebabų kebabai“ naudai atlygintinai darbo funkcijas atlikusių darbuotojų fakto nebuvo, todėl įvertinusi pareiškėjos prisipažinimą padarius Įstatyme 56 straipsnyje įtvirtintą „Nelegalaus darbo“ pažeidimą, pareiškėjai buvo skirta Įstatymo 56 straipsnio 4 dalies 3 punkte sankcijoje numatyta minimalaus dydžio bauda už 2 nelegaliai dirbusius asmenis.
Pažymi, jog nesutinka su pareiškėjos skundo argumentais, jog bauda už administracinį nusižengimą ir bauda juridiniam asmeniui neturėtų skirtis. Inspekcija nesutinka su pareiškėjos argumentu, kad jai paskirta bauda yra neproporcinga ir neatitinkanti protingumo ir teisingumo reikalavimų.
Pastebi, kad sprendžiant klausimą dėl pareiškėjai paskirtos sankcijos proporcingumo, paminėtina, kad proporcingumo principo esmė ta, kad pritaikyta neigiama poveikio priemonė turi atitikti padarytą pažeidimą, dėl tam tikrų itin svarbių aplinkybių ji neturi būti akivaizdžiai neproporcinga (neadekvati) padarytam teisės pažeidimui ir dėl to neteisinga.
Tvirtina, jog Inspekcija priimdama Nutarimą atsižvelgė į tai, kad pareiškėjos vadovas pripažįsta kaltę bei gailisi, tai laikė lengvinančia aplinkybe ir skyrė pareiškėjai Įstatyme numatytą minimalią baudą - 868 Eur už kiekvieną nelegaliai dirbusį asmenį, iš viso 1 736 Eur. Taigi bauda pareiškėjai paskirta vadovaujantis Įstatymo nustatyta tvarka ir reikalavimais. Nutarimu pareiškėja nubausta už dviejų asmenų nelegalų darbą. Padarytą pažeidimą pripažino tiek pati pareiškėja, tiek abu nelegaliai dirbę darbuotojai. Pareiškėja tiek Nutarimo priėmimo metu, tiek kartu su skundu nepateikė įrodymų dėl išskirtinių aplinkybių buvimo, išskyrus abstraktų parašymą, kad paskirtos baudos dydis jai kaip jaunai įmonei yra didelis ir sudaro ženklią pajamų dalį. Tuo pačiu pastebi, kad pareiškėja nėra jauna įmonė – pareiškėja veikia nuo 2018 m. pradžios. Be to, pareiškėja nuo 2021 m. balandžio mėn. įsiregistravo PVM mokėtoju.
konstatuoja:
Byloje ginčas kilo dėl Inspekcijos 2021 m. spalio 22 d. nutarimo ĮP/22/2021/I/VAL, kuriuo pareiškėjai paskirta 1 736 Eur bauda, teisėtumo ir pagrįstumo. Pareiškėja prašo jai skirtą ekonominę sankciją sumažinti iki 868 Eur.
Iš byloje esančių rašytinių duomenų nustatyta, kad Kauno apskrities Inspekcijos Kontrolės departamento Operatyviosios kontrolės skyriaus vyriausieji specialistai 2020 m. spalio 17 d. atliko operatyvų patikrinimą (duomenys neskelbtini) (MB „Kebabų Kebabai“ prekybos vietoje). Patikrinimo metu, t. y. 2020 m. spalio 17 d. buvo nustatyta, kad G. J. ir D. B. MB „Kebabų Kebabai“ prekybos vietoje atliko darbines funkcijas bei dirbo pareiškėjos naudai, tačiau su jomis nebuvo sudarytos rašytinės darbo sutartys ir teisės aktų nustatyta tvarka nebuvo pranešta apie šių asmenų įdarbinimą Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – ir VSDFV) teritoriniam skyriui, dėl ko buvo pažeistas Įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punktas.
Pareiškėjos darbuotoja G. J. 2020 m. spalio 17 d. rašytiniame paaiškinime nurodė, jog D. B. atėjo pasibandyti darbo, o nusprendus ją įdarbinti, jį būtų gavusi minimalų atlyginimą. Darbo priemonės suteikė MB „Kebabų Kebabai“, bet darbo sutartis nebuvo sudaryta.
Pareiškėjos darbuotoja D. B. 2020 m. spalio 17 d. rašytiniame paaiškinime nurodė, jog atėjo dirbti pardavėjos-kepėjos pareigose, dėl darbo tarėsi su G. J., darbo priemones suteikė G. J., o darbo sutartis nebuvo sudaryta.
Pareiškėjos vadovas M. J. 2020 m. lapkričio 4 d. rašytiniame paaiškinime nurodė, jog buhalterija negavo iš darbuotojų prašymų, buvo savaitgalis, todėl nematė visos informacijos, kad darbuotojos būtų įdarbintos.
Inspekcija, atsižvelgdama į faktines aplinkybes bei vadovaudamasi Įstatymo 56 straipsnio 4 dalies 3 punktu ir 60 straipsnio 2 dalimi, 2021 m. spalio 22 d. nutarimu „Taikyti ekonomines sankcijas už su mokesčiais nesusijusių įstatymų pažeidimus“ Nr. ĮP/22/2021/I/VAL už Įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punkto dispozicijoje numatytą pažeidimą skyrė pareiškėjai 1 736 Eur dydžio baudą.
Iš teismų informacinės sistemos „Liteko“ esančių duomenų matyti, jog Kauno miesto apylinkės teismas 2020 m. gruodžio 2 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. A5.-2713-1009/2020 pareiškėjos vadovą M. J. pripažino kaltu padarius administracinius nusižengimus, numatytus ANK 95 straipsnio 1 dalyje, 205 straipsnio 1 dalyje, 162 straipsnio 1 dalyje, bei vadovaujantis ANK 38 straipsnio 2 dalimi, skyrė jam galutinę 500 eurų baudą.
Pareiškėja, nesutikdama su ginčijamu Nutarimu, kuriuo buvo paskirta ekonominė sankcija, 2021 m. kovo 30 d. kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą.
Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymas ir Lietuvos Respublikos darbo kodeksas (toliau – ir DK).
DK 42 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad apie darbo sutarties sudarymą ir darbuotojo priėmimą į darbą nustatyta tvarka privaloma pranešti VSDFV teritoriniam skyriui mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios. Šis reikalavimas netaikomas tais atvejais, jeigu asmuo priimamas į darbą pagal darbo sutartį, kurioje nurodyta, kad asmens darbo vieta yra ne Lietuvos Respublikoje, ir kai pagal Europos Sąjungos socialinės apsaugos sistemų koordinavimo reglamentus arba Lietuvos Respublikos tarptautines sutartis šiam asmeniui yra taikomi ne Lietuvos Respublikos teisės aktai socialinio draudimo srityje.
Įstatymo 1 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šis įstatymas nustato pagrindines užimtumo formas ir jų sistemą, darbo ieškančių asmenų užimtumo rėmimo sistemos teisinius pagrindus, jos tikslą, uždavinius, užimtumo rėmimo politiką įgyvendinančių subjektų funkcijas, darbo rinkos paslaugų teikimo ir užimtumo rėmimo priemonių įgyvendinimo organizavimą ir finansavimą, atsakomybę už nelegalų darbą, užsieniečių įdarbinimo tvarkos pažeidimus, nedeklaruotą darbą ir nedeklaruotą savarankišką veiklą.
Įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad nelegaliu darbu laikomas fizinio asmens (darbuotojo) pavaldžiai kitam asmeniui (darbdaviui) ir jo naudai atlygintinai atliekamos funkcijos, kai darbdavys nesudaro darbo sutarties raštu arba nepraneša Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinei įstaigai mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios apie darbuotojo priėmimą į darbą.
Nelegaliu darbu laikomas fizinio asmens (darbuotojo) pavaldžiai kitam asmeniui (darbdaviui) ir jo naudai atlygintinai atliekamos darbo funkcijos, kai: (1) darbdavys nesudaro darbo sutarties raštu arba (2) nepraneša VSDFV teritorinei įstaigai mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios apie darbuotojo priėmimą į darbą. Pažymėtina, kad teismų praktikoje pripažįstama, jog darbas yra vertinamas kaip nelegalus, kai yra nustatomi šie požymiai: 1) asmuo pradėjo dirbti realiai; 2) darbdavio ir nelegalaus darbuotojo santykiai turi darbo sutarties požymių, t. y. darbas dirbamas darbdaviui ir darbuotojui susitarus, dirbamas tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas arba einamos tam tikros pareigos, asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai, asmuo dirba atlygintinai; 3) nebuvo laikomasi darbo sutarties sudarymo taisyklių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkFULTI1LTk0Mi8yMDE4" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2AT-25-942/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2AT-25-942/2018">2AT-25-942/2018</a>). Taigi, nelegalus darbas gali būti konstatuojamas dėl kelių alternatyvių veikų padarymo.
Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas (toliau – LRKT) yra ne kartą konstatavęs, kad įstatyme nustatytų institucijų priimtų nutarimų taikyti asmeniui konkrečią sankciją <... > pagrįstumo ir teisėtumo kontrolę užtikrina teismas. Jis, atsižvelgdamas į teisės pažeidimo pobūdį, jo mastą, atsakomybę lengvinančias bei kitas reikšmingas aplinkybes ir vadovaudamasis teisingumo, protingumo kriterijais, turi teisę nuspręsti, kad tokia sankcija <... > asmeniui neturi būti taikoma, jei dėl tam tikrų itin svarbių aplinkybių ji yra akivaizdžiai neproporcinga (neadekvati) padarytam teisės pažeidimui ir dėl to neteisinga. Už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi asmens varžyti akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti. Teisingumo ir teisinės valstybės konstituciniai principai reiškia ir tai, jog tarp siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, tarp teisės pažeidimų ir už šiuos pažeidimus nustatytų nuobaudų turi būti teisinga pusiausvyra (proporcija). Šie principai neleidžia nustatyti už teisės pažeidimus tokių nuobaudų, kurios būtų akivaizdžiai neproporcingos teisės pažeidimui bei siekiamam tikslui (LRKT 2000 m. gruodžio 6 d. nutarimas).
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktikoje yra išaiškinta, jog būtina rasti balansą tarp padaryto pažeidimo ir taikytos poveikio priemonės dydžio. Todėl, sprendžiant dėl proporcingumo principo taikymo, turi būti atsižvelgta į ūkio subjekto finansinę padėtį; nustatant mažesnį mokestį, turi būti siekiama, kad nebūtų visiškai išvengta atsakomybės arba ji nebūtų tiek lengva, kad nepadarytų poveikio pažeidimą padariusiam asmeniui bei padarytų atgrasantį poveikį kitiems asmenims, paliktas galioti mokesčio dydis būtų pakankamai svarus, tačiau nevaržytų asmens, nei būtina tikslams pasiekti (žr., pvz., LVAT 2016 m. kovo 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZUEtMjk4LTU1Ni8yMDE2" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'eA-298-556/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="eA-298-556/2016">eA-298-556/2016</a>).
Bylos medžiaga nustatyta, kad pareiškėja padarė Įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punkto pažeidimą. Tokią išvadą patvirtina byloje pateikti rašytiniai įrodymai – Kauno apskrities Inspekcijos Operatyvaus patikrinimo 2020 m. lapkričio 5 d. pažyma Nr. (7.45) FR1042-3789, kurioje nurodyta, jog 2020 m. spalio 17 d. dirbusios G. J. ir D. B. MB „Kebabų Kebabai“ atliko darbinės funkcijas bei dirbo pareiškėjos naudai nesudariusios rašytinių darbo sutarčių ir teisės aktų nustatyta tvarka nebuvo pranešta apie šių asmenų įdarbinimą VSDFV teritoriniam skyriui, dėl ko buvo pažeistas DK 42 straipsnio 2 dalis ir Įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punktas. Tačiau tuo pačiu minėtoje pažymoje nurodyta, jog pareiškėjos vadovas 2020 m. spalio 14 d. pateikė darbo sutartis Nr. 20/10/14-2 ir Nr. 20/10/14-1, kurios buvo sudarytos su G. J. ir D. B. bei parašė paaiškinimą, kuriame nurodė, jog buhalterija negavo iš darbuotojų prašymų, buvo savaitgalis, todėl nematė visos informacijos, kad darbuotojos būtų tinkamai įdarbintos. Taigi šiuo atveju bylos duomenys patvirtina, jog minėti asmenys MB „Kebabų Kebabai“ dirbo nepranešus apie jų įdarbinimą VSDFV teritoriniam skyriui, tačiau aplinkybė, jog minėti asmenys dirbo nesudarę rašytinių darbo sutarčių yra paneigta. Toks pejudicinis faktas konstatuotas ir Kauno apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 2 d. nutarime administracinio nusižengimo byloje Nr. A5.-2713-1009/2020.
Visgi tuo pačiu tai nesudaro pagrindo vertinti, jog nebuvo vykdomas nelegalus darbas, kadangi pagal Įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punktą, nelegalus darbas yra laikomas ir tais atvejais kada apie darbuotojų priėmimą į darbą nėra pranešama VSDFV teritorinei įstaigai mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios.
Pareiškėja skunde nurodo, jog Kauno miesto apylinkės teismas 2020 m. gruodžio 2 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. A5.-2713-1009/2020 pareiškėjos vadovą M. J. nubaudė už tą patį pažeidimą kaip ir pareiškėją MB „Kebabų kebabai“, todėl bausmės skyrimas neturėtų skirtis.
Teismas pažymi, kad šiuo atveju bendrosios kompetencijos teismas kaltu dėl ANK 95 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo pripažino M. J. (fizinį asmenį) ir būtent jam skyrė administracinę nuobaudą. Tačiau 2021 m. spalio 22 d. Įstatymo pažeidimo protokolas Nr. 000469 ir Nutarimas, kuriame konstatuotas Įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punkto pažeidimas (Nutarimu skiriant ekonominę sankciją) buvo surašytas juridiniam asmeniui – MB „Kebabų Kebabai“. Pažymėtina, kad Įstatymo IV skyriuje yra numatyta juridinių asmenų atsakomybė už šio Įstatymo pažeidimą – nelegalų darbą, t. y. finansinė sankcija juridiniam asmeniui, o ne kaip ANK numatytam fiziniam asmeniui. Be kita ko, tai yra du skirtingi pažeidimai, t. y. vienu atveju finansinė sankcija mokama iš juridinio asmens turto, kitu (ANK) atveju bauda iš konkretaus fizinio asmens turto, t. y. vienu atveju baudą moka pažeidėjas, kuris pažeidė teisės aktus, kitu atveju finansinę sankciją gavęs subjektas – juridinis asmuo.
Kaip matyti, nors Kauno apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 2 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. A5.-2713-1009/2020 pareiškėjos vadovui M. J. buvo pritaikytos ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatos (teisės akto redakcija, galiojusi nuo 2020 m. lapkričio 14 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d.) ir skirta mažesnė bauda nei numatyta minimali (atsižvelgiant į tai, jog G. J. ir D. B. dirbo sudariusios rašytines darbo sutartis su pareiškėja), tačiau šiuo atveju pareiškėjai kaip juridiniam asmeniui skiriant ekonominę sankciją yra vadovaujamasi Įstatymo nuostatomis. Pažymėtina, kad už Įstatymo pažeidimus skiriama ekonominė sankcija nėra nuobauda už administracinį teisės pažeidimą ir tokios ekonominės sankcijos tik pagal savo prigimtį gali būti prilygintos minėtoms nuobaudoms, o ANK gali būti taikomas tada, kai reikia užpildyti teisės spragas arba nuoroda į ANK yra tiesiogiai pateikiama pačiame Įstatyme. Taigi Inspekcija priimdama Nutarimą pagrįstai vadovavosi bendra taisykle, kad būtent Įstatymas yra specialus teisės aktas, reglamentuojantis klausimus, susijusius su ekonominių sankcijų dėl Įstatymo nuostatų pažeidimo taikymu, kurio nuostatos turi būti taikomos visais atvejais skiriant ekonomines sankcijas. Kitaip tariant, šiuo atveju pareiškėjai kaip juridiniam asmeniui sankcija buvo skirta pagal imperatyvias Įstatymo nuostatas, bet ne pagal ANK nuostatas.
Taigi teismas remdamasis byloje esančiais duomenimis bei minėtu Kauno apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 2 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. A5.-2713-1009/2020, kurioje nustatyti juridiniai faktai turi prejudicinę galią šioje byloje, vertina, jog nagrinėjamu atveju pareiškėja padarė pažeidimą numatytą Įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punkte. Tačiau papildomai pažymėtina, jog minėtas Kauno apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 2 d. nutarimas prejudicinę galią turi faktinių aplinkybių kontekste. Šiuo atveju skiriant baudą (ekonominę sankciją) pareiškėjai kaip juridiniam asmeniui, teismas nėra saistomas Kauno apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 2 d. nutarimo, kadangi bendrosios kompetencijos teismas sprendžia fizinio asmens (pareiškėjos vadovo) atsakomybę už padarytą pažeidimą vadovaudamasis ANK nuostatomis, o administracinis teismas sprendžia juridinio asmens (pareiškėjos MB „Kebabų kebabai“) atsakomybę už padarytą pažeidimą vadovaudamasis Įstatymo nuostatomis.
Nagrinėjamu atveju pareiškėja prašo paskirtą baudą sumažinti nuo 1 736 Eur iki 868 Eur.
Įstatymo 56 straipsnio 4 dalies 3 punkte nustatyta, kad šio įstatymo nustatyta tvarka skiriama bauda darbdaviui nuo 868 iki 2 896 eurų už kiekvieną nelegaliai dirbusį asmenį. Tokie patys veiksmai, padaryti darbdavio, jau bausto už šį pažeidimą per pastaruosius 2 metus, užtraukia baudą darbdaviui nuo 2 896 iki 5 792 eurų už kiekvieną nelegaliai dirbusį asmenį.
Įstatymo 56 straipsnyje nustatytų pažeidimų bylas nagrinėja ir baudas skiria šio įstatymo 55 straipsnyje nurodytos institucijos (Įstatymo 60 straipsnio 1 dalis). Įstatymo 60 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šio įstatymo 55 straipsnyje nurodyta institucija, skirdama šio įstatymo 56, 57 ir 58 straipsniuose nustatytą baudą, jos dydį nustato pagal baudos minimumo ir maksimumo vidurkį, atsižvelgdama į tai, ar yra darbdavio – juridinio ar fizinio asmens – atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių. Jeigu yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, baudos dydis mažinamas nuo vidurkio iki minimumo, jeigu yra atsakomybę sunkinančių aplinkybių, baudos dydis didinamas nuo vidurkio iki maksimalaus dydžio. Kai yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, bauda skiriama atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą. Baudos dydžio mažinimas ar didinimas turi būti motyvuotas. Bauda išieškoma į valstybės biudžetą.
Pagal Įstatymo 60 straipsnio 3 dalį, atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis laikoma tai, kad asmuo, padaręs pažeidimą, užkirto kelią žalingoms pažeidimo pasekmėms, iki pažeidimo tyrimo pradžios pažeidimą nutraukė, pripažino padaręs pažeidimą, padėjo įgaliotiems pareigūnams atlikti pažeidimo tyrimą, geranoriškai atlygino žalą, taip pat labai sunki juridinio asmens finansinė padėtis. Įstatymo 60 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis laikoma tai, kad asmuo trukdė atlikti pažeidimo tyrimą, slėpė padarytą pažeidimą, tęsė pažeidimą, nepaisydamas šio įstatymo 55 straipsnyje nurodytų institucijų įgaliotų pareigūnų įpareigojimo nutraukti neteisėtus veiksmus.
Pareiškėja prašymą jai sumažinti paskirtą baudą nuo 1 736 Eur iki 868 Eur grindžia tuo, jog MB „Kebabų kebabai“ niekada nebuvo bausta administracine tvarka, be to, paskirtos baudos dydis mažai ir jaunai įmonei yra didelis ir sudaro ženklią pajamų dalį, o jos sumokėjimas trukdytų naujų darbo vietų kūrimui.
Šiuo atveju byloje esantys duomenys patvirtina, jog pareiškėja padarė teisės pažeidimą, nustatytą Įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punkte. Nors pareiškėjos darbuotojos G. J. ir D. B. dirbo sudariusios rašytines darbo sutartis su MB „Kebabų Kebabai“, tačiau apie jų įdarbinimą nebuvo informuotas VSDFV teritorinis skyrius, kas sudaro pagrindą vertinti, jog buvo vykdomas nelegalus darbas. Teismo vertinimu, aplinkybė, jog pažeidimas padarytas pirmą kartą, neturi jokios teisinės reikšmės, sprendžiant klausimą dėl galimybės skirti mažesnę nei minimalią nuobaudą negu Įstatyme numatytoji. Kaip matyti iš skundžiamo Nutarimo, Inspekcija skirdama pareiškėjai baudą, įvertino atsakomybę lengvinančias aplinkybes bei sunkinančių aplinkybių nebuvimą, todėl pagrįstai skyrė (už kiekvieną nelegaliai dirbantį asmenį pareiškėjai buvo paskirtas sankcijoje numatytos baudos minimumas) minimalaus dydžio baudą (868 Eur x 2 = 1 736 Eur). Byloje nagrinėjamų teisinių santykių kontekste nenustatyta išimtinai svarbių aplinkybių, kurios leistų spręsti dėl pareiškėjai paskirtos sankcijos neproporcingumo, o tuo pačiu akivaizdaus jos neteisingumo, taip pat nepateikti jokie duomenys, jog pareiškėjos finansinė būklė būtų itin sunki, ji neturėtų galimybės sumokėti Nutarimu paskirtos baudos.
Šiuo atveju pareiškėja visiškai nepagrindžia savo blogos finansinės būklės, t. y. nepateikia jokių duomenų, jog paskirtos ekonominės sankcijos sumokėjimas pareiškėjai sudarys ženklią pajamų dalį, priešingai negu pareiškėjos skunde nurodytoje LVAT 2021 m. birželio 30 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-172-575/2021, kurioje ekonominė sankcija pareiškėjai buvo sumažinta atsižvelgiant į tai, jog buvo pateikti duomenys pagrindžiantys jos sudėtingą finansinę padėtį. Be kita ko, pareiškėjos nurodytame Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2021 m. balandžio 14 d. sprendime administracinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/STItMzYwMy03ODAvMjAyMQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'I2-3603-780/2021')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="I2-3603-780/2021">I2-3603-780/2021</a>, ekonominė sankcija nors ir buvo pareiškėjai sumažinta atsižvelgiant į tai, jog skiriant baudą kaip fiziniam asmeniui – pareiškėjos vadovui (bendrosios kompetencijos teisme) buvo paskirta mažesnė nei ANK numatyta minimali bauda, todėl baudžiant už pažeidimą (juridiniam asmeniui) atsakomybės proporcingumas buvo traktuojamas panašiai, tačiau tuo pačiu minėtoje byloje taip pat buvo pateikti pareiškėjos prastą finansinę padėtį pagrindžiantys įrodymai (duomenys pagrindžiantys įmonės grynąjį pelną). Atitinkamai vertintina, jog šiuo konkrečiu atveju nėra pagrindo sprendžiant klausimą dėl pareiškėjai Nutarimu skirtos ekonominės sankcijos sumažinimo, remtis pareiškėjos nurodyta teismų praktika.
Paminėtina ir tai, jog kaip nurodė atsakovė, pareiškėja nėra jauna įmonė, kadangi ji veikia nuo 2018 m. pradžios. Be to, pareiškėja nuo 2021 m. balandžio mėn. įsiregistravo PVM mokėtoju ir jos deklaruojamos PVM apmokestinamos pajamos nuo minėto mėnesio iki 2022 m. vasario mėn. išaugo dvigubai (nuo 7 834 Eur už 2021 m. balandžio mėn. iki 14 376 Eur už 2022 m. vasario mėn). Taigi iš esmės šiais argumentais yra paneigiamos aplinkybės, jog pareiškėja yra jauna įmonė ir kad Nutarimu paskirtos ekonominės sankcijos sumokėjimas pareiškėjai būtų finansiškai nepakeliamas. Šiuo atveju teismas neturi pagrindo abejoti Inspekcijos argumentais. Be kita ko, pareiškėja nepateikė duomenų, kad būtų galima daryti priešingą išvadą.
Taigi teismas įvertinęs pareiškėjos nurodytas aplinkybes, atsižvelgdamas į teisinį reguliavimą ir byloje surinktus duomenis, konstatuoja, kad pareiškėja nepateikė argumentų, dėl kurių atsakovės paskirta 1 736 Eur ekonomine sankcija turėtų būti vertinama kaip neproporcinga ir sumažinta iki 868 Eur. Išskirtinių sąlygų, sudarančių pagrindą pareiškėjai skirti mažesnę baudą, nei sankcijoje nustatytas baudos minimumas, byloje nėra. Atsižvelgiant į tai, teismas daro išvadą, kad atsakovė teisingai įvertino bylos faktines aplinkybes, tinkamai aiškino ir taikė Įstatymo nuostatas. Tokiu būdu Inspekcijos Kontrolės departamento Pažeidimų vertinimo skyriaus 2021 m. spalio 22 d. nutarimas ĮP/22/2021/I/VAL yra teisėtas ir pagrįstas, todėl nėra teisinio pagrindo jį naikinti pagal pareiškėjos skunde išdėstytus argumentus (ABTĮ 88 straipsnio 1 punktas).
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu, teismas
nusprendžia :
Pareiškėjos mažosios bendrijos „Kebabų Kebabai“ skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Vilniaus apygardos administracinį teismą.
Teisėja Asta Adamonytė-Šipkauskienė
