Dėl sprendimo panaikinimo

Administracinė byla Nr. eI2-3711-535/2022

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01137-2022-1

Procesinio sprendimo kategorijos: 8.6.1; 8.6.4; 55.1.3

(S)

VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. birželio 21 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jūratės Bliznikaitės-Povilanskienės, Jūratės Gaidytės-Lavrinovič (pirmininkaujanti ir pranešėja) ir Faustos Vitkienės,

dalyvaujant pareiškėjai A. S., jos atstovui advokatui Michailui Parchimovičiui (Michail Parchimovič),

atsakovo atstovei Justinai Ivanauskaitei-Pečiulei,

vertėjaujant I. K.,

viešame teismo teismo posėdyje žodinio proceso tvarka (nuotoliniu būdu) išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos A. S. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.

Teismas

n u s t a t ė :

Pareiškėja A. S. skundu kreipėsi į teismą prašydama panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – Migracijos departamentas) 2022-02-28 sprendimą Nr. 22S5586 (toliau – Sprendimas); 2) atlyginti bylinėjimosi išlaidas.

Pareiškėja nurodo, kad atsakovas ginčijamu Sprendimu uždraudė jai atvykti į Lietuvos Respubliką nuo 2022-02-28 iki 2025-05-27 bei įtraukti į Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi (uždrausti atvykti ir apsigyventi ir kitų Europos Sąjungos valstybių narių ir Europos Sąjungai nepriklausančių valstybių, kuriose taikomas Šengeno acųuis (Šveicarija, Norvegijos Karalystė, Lichtenšteinas, Islandija), teritorijoje) nuo 2022-02-28 iki 2025-02-27.

Pareiškėja paaiškina, kad ji yra (duomenys neskelbtini) pilietė, šešis metus nepertraukiamai gyvenanti Švedijos Karalystėje: pradžioje darbo vizos pagrindu, vėliau leidimo laikinai gyventi pagrindu. Ji yra ištekėjusi už (duomenys neskelbtini) piliečio, nuo 2011 m. gyvenančio Švedijos Karalystėje. Švedijos Karalystėje jie augina tris vaikus: vienas vaikas gimė pirmoje santuokoje, o kiti du vaikai gimė dabartinėje santuokoje jau Švedijos Karalystės teritorijoje. Švedijos Karalystėje vyriausias vaikas lanko mokyklą, o jaunesni vaikai - darželį. Švedijos Karalystėje ji nuo 2018 m. verčiasi individualia veikla, kurioje šiuo metu dirba kartu su vyru. Verslas susijęs su stogų darbais. Švedijos Karalystėje ji turi skolinių įsipareigojimų prieš kredito įstaigą.

Pareiškėja nurodo, kad 2020-02-13 kreipėsi į Švedijos Karalystės kompetentingą instituciją dėl leidimo laikinai gyventi galiojimo pratęsimo. Tačiau šis prašymas iki šio nėra išnagrinėtas. Ilgas tokių prašymų nagrinėjimas Švedijos Karalystėje yra įprastas. Remiantis Švedijos Karalystės teisės aktas, paraišką dėl leidimo laikinai gyventi pratęsimo pateikęs asmuo turi teisę būti Švedijos Karalystės teritorijoje vėliausiai tol, kol jo prašymas nebus išnagrinėtas.

2021 m. spalį ji sužinojo, kad jos motinos, gyvenusios (duomenys neskelbtini), sveikata yra kritinėje būklėje. Dėl šios priežasties ji turėjo skubiai nuvykti pas savo motiną. Kadangi Rusijos Federacija dėl COVID-19 buvo iš esmės uždariusi savo sieną užsienio piliečiams, optimaliausiu kelionės variantu liko tiesioginis skrydis iš Stokholmo priemiestyje esančio oro uosto į Vilnių su tolimesniu persėdimu į autobusą, vyksiantį į (duomenys neskelbtini). Atitinkamai, 2021-10-09 atskrido į Vilnių, įlipo į autobusą ir išvyko į (duomenys neskelbtini). Kertant sieną tarp Lietuvos Respublikos ir (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pasienio pareigūnai pranešė, kad ji padarė administracinį nusižengimą, nes jos turimas leidimas gyventi Švedijos Karalystėje nebegalioja. Jai buvo surašytas Nutarimas dėl Administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 538 straipsnio pažeidimo. Po dviejų su puse savaitės nuo jos atvykimo į (duomenys neskelbtini), jos motina mirė. Į Švedijos Karalystę po motinos mirties ji grįžo per Rusijos Federaciją, kadangi (duomenys neskelbtini) įvažiavimas į Rusijos Federaciją, atvažiuojant tiesiai iš (duomenys neskelbtini), nėra ribojamas: Ji autobusu nuvyko į Maskvą, o iš ten išskrido atgal į Švedijos Karalystę.

Pareiškėja paaiškina, kad po to, kai 2022-02-28 iš atsakovo elektroniniu paštu gavo pranešimą apie skundžiamą Sprendimą, nedelsdama nuvyko į Švedijos Karalystės kompetentingą migracijos instituciją, kuri nagrinėjo jos prašymą dėl leidimo laikinai gyventi galiojimo pratęsimo. Jai buvo rekomenduota apskųsti skundžiamą Sprendimą, kuriuo buvo ribojama jos galimybė būti Šengeno teritorijoje, nes tai teritorijai priklauso ir Švedijos Karalystė. Taigi Sprendimas gali įtakoti Švedijos Karalystės kompetentingos institucijos sprendimą dėl leidimo laikinai gyventi galiojimo pratęsimo.

Pareiškėja mano, kad sprendimas yra neteisėtas, kadangi ji nepažeidė migracinio režimo, aplinkybių, kurios kaip ribojimas atvykti j Lietuvos Respubliką, nagrinėjamu atvejų nėra. Atsakovas pritaikė neproporcingą administracinio poveikio priemonę,

Pareiškėja dar kartą pažymi, kad ji ilgą laiką gyvena Švedijos Karalystėje, o nuo 2020 m. pradžios yra pateikusi prašymą dėl leidimo laikinai gyventi galiojimo pratęsimo. Sprendimas dėl šio prašymo iki šiol nėra priimtas. T. Š. Karalystės teisės aktai leidžia teisėtai būti Švedijos Karalystėje tiems užsieniečiams, kurie yra pateikę prašymus dėl leidimo laikinai gyvento galiojimo pratęsimo. Todėl ji, pateikusi prašymą dėl leidimo laikinai gyventi pratęsimo, turėjo ir tebeturi teisę būti Švedijos Karalystės teritorijoje mažiausiai iki to laiko, kol jos prašymas nebus išnagrinėtas.

Tai reiškia, kad ji nėra pažeidusi Švedijos Karalystės migracinio režimo. Kadangi tiek Švedijos Karalystė, tiek Lietuvos Respublika priklauso tai pačiai Šengeno teritorijai, kurioje asmenų judėjimas nėra ribojamas, ji, turėjusi teisę būti Švedijos Karalystės teritorijoje, lygiai taip pat turėjo teisę būti ir Lietuvos Respublikos teritorijoje. Atitinkamai, nutarimas, kuriuo ji buvo patraukta administracinėn atsakomybėn už tai, kad ji atvyko į Lietuvos Respubliką su leidimu laikinai gyventi, kurio galiojimas pasibaigė, yra neteisėtas. Kadangi Sprendimas buvo priimtas nutarimo pagrindu, Sprendimas irgi savaime pripažintinas neteisėtu.

Pareiškėja nurodo, kad ji niekada nebuvo grąžinta į užsienio valstybę: Nutarimas buvo surašytas jai kertant Lietuvos Respublikos ir (duomenys neskelbtini) sieną, leidžiant tęsti suplanuotą kelionę. Vėliau ji grįžo į Švedijos Karalystę, tai yra jai buvo leista kirsti Šengeno teritorijos sieną be jokių kliūčių.

Pareiškėja remiasi Lietuvos Respublikos įstatymo,,Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – Įstatymas), kurio 133 straipsnio 1 dalis nustato, kad tais atvejais, kai užsienietis grąžinamas į užsienio valstybę, gali būti uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką ne ilgesniam kaip 5 metų laikotarpiui. Tai reiškia, užsieniečio grąžinamas į užsienio valstybę neįpareigoja atsakovą priimti sprendimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi, o suteikia tokią teisę. Tačiau atsakovo pranešime nėra nurodyta jokių aplinkybių, kodėl atsakovas mano, kad nagrinėjamu atveju reikia taikyti būtent tokią administracinio poveikio priemonę.

Pareiškėja pažymi, kad atsakovo teisė uždrausti užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką nėra absoliuti ir gali būti įgyvendinta tik teisės aktų nustatyta tvarka. Ši tvarka yra nustatyta Migracijos departamento direktoriaus 2014 -04-14 įsakymo 3K-33 patvirtintoje Kriterijų, kuriais vadovaujamasi nustatant ar sutrumpinant draudimo užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpį arba išbraukiant duomenis apie užsienietį iš užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo, vertinimo tvarkoje (toliau – Tvarka).

Švedijos

Pažymi, kad nei Švedijos Karalystės, nei Lietuvos Respublikos kompetentingos migracijos institucijos niekada jos atžvilgiu jokių administracinio poveikio priemonių netaikė. Jokia bauda nutarimu jai taip pat nebuvo paskirta, nors ANK 538 straipsnis, dėl kurio pažeidimo nutarimas ir buvo surašytas, numato įspėjimą arba baudą nuo septyniasdešimt iki trijų šimtų eurų. Taigi pasienio pareigūnai skyrė jai švelniausią sankciją, atsakovas nemotyvuotai skyrė vieną griežčiausių.

Pareiškėja teigia, kad atsakovas neatsižvelgė į tas aplinkybes, su kuriomis siejama galimybė taikyti atsakovo „aklai“ paskirtą administracinio poveikio priemonę - draudimą atvykti į Lietuvos Respubliką. Tai reiškia, kad ši administracinio poveikio priemonė buvo pritaikyta neteisėtai. Vertinant perspėjimo dėl draudimo atvykti ir apsigyventi Šengeno teritorijoje įtraukimą į Šengeno informacinę sistemą, atsakovo pranešime nenurodoma nei teisinio, nei faktinio šios administracinio poveikio priemonės taikymo pagrindas.

Pareiškėja remiasi 2018-11-28 Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2018/1861 dėl Šengeno informacinės sistemos (SIS) sukūrimo, eksploatavimo ir naudojimo patikrinimams kertant sieną, kuriuo iš dalies keičiama Konvencija dėl Šengeno susitarimo įgyvendinimo ir iš dalies keičiamas bei panaikinamas Reglamentas (EB) Nr. 1987/2006 (toliau - Reglamentas). Reglamento 24 straipsnio 1 dalis numato du atvejus, kai valstybės narės įveda perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi.

Tačiau jos atžvilgiu asmeninis aplinkybių vertinimas nebuvo atliktas ir nė viena iš minėtų aplinkybių nebuvo nustatyta: ji nėra nuteista, nėra padariusi nusikalstamų veikų ir nebandė apeiti teisinio reguliavimo dėl atvykimo į valstybių narių teritoriją ir būvimojoje. Ji daug metų gyvena Švedijos Karalystėje, kurioje turi ne tik verslą, bet ir šeimą: vyrą ir tris nepilnamečius vaikus, du iš kurių gimė Švedijos Karalystėje. Švedijos Karalystės migracijos specialistai informavo ją, kad jeigu Sprendimas nebus panaikintas, leidimas laikinai gyventi tikėtinai nebus pratęstas. Tai reiškia, kad atsakovui įtraukus į Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo jai atvykti ir apsigyventi Šengeno teritorijoje įtraukimą, tai sukelia tiesioginę grėsmę šeimos iširimui - ji turės išvykti iš Švedijos Karalystės, palikdama ten vyrą ir tris nepilnamečius vaikus, kurių vienas yra iš pirmos santuokos, tai yra liks ne su biologiniu tėvu, o su patėviu. Būtent dėl šio vaiko ji pateikė pedagogo išvadą, kurioje pabrėžiamas vaiko prisirišimas prie motinos. Tai reiškia, kad Direktyva nagrinėjamu atveju negalėjo būti taikoma.

Tokiu būdu nėra nustatytas nė vienas iš dviejų atvejų, kai pagal Reglamentą galima taikyti tokią administracinio poveikio priemonę kaip perspėjimo dėl draudimo atvykti ir apsigyventi Šengeno teritorijoje įtraukimas į Šengeno informacinę sistemą.

Reglamento 24 straipsnio 3 dalis numato, kad perspėjimą pateikusi valstybė narė užtikrina, kad perspėjimas atsirastų SIS iškart, kai atitinkamas trečiosios šalies pilietis palieka valstybių narių teritoriją, arba kuo greičiau po to, kai perspėjimą pateikusi valstybė narė gauna aiškių įrodymų, kad trečiosios šalies pilietis paliko valstybių narių teritoriją, tam, kad būtų užkirstas kelias to trečiosios šalies piliečio pakartotiniam grįžimui. Tačiau ji iš Šengeno teritorijos buvo išvykusi itin trumpam laikui - atsisveikinti su mirštančia motina ir ją palaidoti. Į Švedijos Karalystę grįžo iš karto po to, praėjo apie keturis mėnesius. Tai reiškia, kad Sprendimo priėmimo metu ji jau buvo Šengeno teritorijoje. Dėl atsakovo veiksmų susiklostė ydingą situaciją, kai perspėjimas dėl draudimo atvykti ir apsigyventi Šengeno teritorijoje į Šengeno informacinę sistemą buvo įvestas ne tada, kai ji buvo už Šengeno teritorijos ribų, o tada, kai ji jau buvo Šengeno teritorijoje. Tai neatitinka Reglamento 24 straipsnio 3 dalies reikalavimų.

Pareiškėja mano, kad atsakovas neturėjo teisėto pagrindo uždrausti atvykti į Lietuvos Respubliką ir tuo labiau įtraukti į Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi Šengeno teritorijoje.

Pareiškėja nurodo, kad jeigu leidimas laikinai gyventi Švedijos Karalystėje jai nebus pratęstas, tai sukels grėsmę šeimos iširimui - pareiškėja trims metams bus atskirta nuo savo vyro ir trijų nepilnamečių vaikų. Pastebi, kad dėl esamų šeiminių, socialinių, ekonominių ir kitų ryšių su Švedijos Karalyste pareiškėjos šeima negalės išvykti paskui pareiškėją arba toks išvykimas sukels neigiamų padarinių šeimai: du vaikai iš trijų gimė Švedijos Karalystėje; visi vaikai Švedijos Karalystėje lanko mokyklą (darželį); visi vaikai kalba švedų kalba, o du jaunesni vaikai beveik prastai moka rusų kalbą; vyresnysis vaikas yra iš pareiškėjos pirmos santuokos, o bylos medžiagoje esančioje pažymoje iš pedagogo pabrėžiamas šios vaiko prisiryšimas prie motinos; vaikų draugai ir pedagogai (auklėtojos) yra Švedijos Karalystėje; kadangi vaikų negalima palikti be priežiūros, jos vyras turės likti Švedijos Karalystėje su vaikais ir toliau prižiūrėti šeimos verslą.

3.30

3.31

3.32

3.33

3.34

3.35

3.36

Pareiškėja dėsto EŽTT ir LVAT išaiškinimus ir teigia, kad teisė į šeimos gyvenimo gerbimą gali būti ribojama remiantis viešosios tvarkos ir visuomenės saugumo pagrindais, tačiau kiekvienu atveju būtina įvertinti, ar toks teisės į šeimą ribojimas, netgi kai siekiama apsaugoti nacionalinius interesus, yra proporcingas siekiamam tikslui. Tai reiškia, kad jos nubaudimas, trims metams atskiriant ją nuo savo šeimos, yra visiškai neadekvatus, neproporcingas ir nehumaniškas.

Pareiškėja mano, kad atsakovas pažeidė gero administravimo principus. Vietoj to, kad suteiktų jai galimybę pateikti paaiškinimus atsakovas nusprendė iš karto pritaikyti griežčiausią administracinio poveikio priemonę, nesvarstė apie tai, kokias pasekmes jai ir jos šeimai tai sukels. Tokie atsakovo darbo metodai gali rodyti nusistatymą jos atžvilgiu, kas neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 2 punkte įtvirtinto objektyvumo principo, ir verčia kritiškai vertinti kiekvieną atsakovo teiginį bei daromas išvadas.

Pareiškėja teigia, kad faktinių ir teisinių aplinkybių visuma sudaro pagrindą konstatuoti, kad jos atžvilgiu buvo pažeistos taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir sprendimo pagrįstumą. Atsakovo atliktas patikrinimas nebuvo išsamus, padarytos išvados nepagrįstos surinktų įrodymų visuma, neteisingai aiškinamos ir taikomos Įstatymo nuostatos.

Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime su skundu nesutinka ir pareiškėjos skundą prašo atmesti kaip nepagrįstą.

Atsakovas dėsto Įstatymo ir Tvarkos nuostatas ir nurodo, kad vadovaujantis Įstatymo 133 straipsnio 1 dalimi bei įvertinus minėtoje dalyje įtvirtintą maksimalų draudimo atvykti 2022-02-25 Migracijos departamentas gavo iš Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – VSAT) teikimą Nr. 2202-DA-0042 uždrausti pareiškėjai atvykti į Lietuvos Respubliką. Nustatyta, kad 2021-10-09 23.20 val. VSAT Padvarionių pasienio užkardos Medininkų pasienio kontrolės punkte patikrinta išvykstanti iš Lietuvos Respublikos pareiškėja, turinti (duomenys neskelbtini) pasą Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą 2018-09-18 ir galiojantį iki 2028-09-18, ir leidimą laikinai gyventi Švedijoje Nr. (duomenys neskelbtini), kuris galiojo nuo 2018-04-13 iki 2020-03-01. Atlikus patikrinimą nustatyta, kad pareiškėja Šengeno erdvėje nuo 2020-03-02 yra 587 dienas neteisėtai, pasibaigus leidimo laikinai gyventi Švedijoje galiojimo laikui. 2021-10-09 VSAT Padvarionių pasienio užkardos sprendimu dėl grąžinimo Nr. 159-726, vadovaujantis Įstatymo 125 straipsnio 1 dalies 4 punktu, pareiškėja įpareigota savanoriškai išvykti į (duomenys neskelbtini) per 7 dienas nuo sprendimo įteikimo dienos. 2021-10-09 pareiškėja išvyko iš Lietuvos Respublikos.

Atsakovas pažymi, kad pareiškėja nepateikė dokumentų, patvirtinančių, kad ji pateikė Švedijos Karalystei prašymą dėl leidimo laikinai gyventi pratęsimo. Pareiškėjos pateikta Švedijos teisininko nuomonė šio fakto nepatvirtina. Tačiau, net ir nevertinant tos aplinkybės, kad pareiškėja yra//nėra pateikusi tokio prašymo, tai nepaneigia nustatytos faktinės aplinkybės, kad 2021-10-09 pareiškėja Lietuvos Respublikoje buvo neteisėtai. Pareiškėjos pateikta prielaida, kad ji, turėjusi teisę būti Švedijos Karalystės teritorijoje, lygiai taip pat turėjo teisė būti ir Lietuvos Respublikos teritorijoje yra visiškai nelogiška ir deklaratyvi.

Atsakovas nurodo, kad jeigu Švedijos Karalystė leidžia būti Švedijos Karalystės teritorijoje asmenims, pateikusiems prašymus dėl leidimo gyventi pratęsimo, tai nereiškia, kad toks Švedijos Karalystės leidimas galioja visai Šengeno erdvei. Tą patvirtina ir pačios pareiškėjos pateikta ekrano nuotrauka iš Švedijos Karalystės tinklapio, kurioje aiškiai nurodyta, kad galima būti tik Švedijos Karalystės teritorijoje. Atkreipia dėmesį į tai, kad informacijos, jog toks Švedijos Karalystės leidimas (būti nelegaliai Švedijos Karalystės teritorijoje) leidžia judėti Šengeno erdvėje, nėra. Kiekviena Šengeno erdvės valstybė priima nacionalinius teisės aktus dėl trečiųjų šalių piliečių buvimo jų teritorijoje. Be to, tai, kad užsieniečių buvimą Lietuvos Respublikoje reguliuoja Įstatymo nuostatos, kuriose nėra nustatyta, kad trečiųjų šalių piliečiai, esantys neteisėtai Šengeno erdvėje, bet pateikę prašymus dėl leidimo laikinai gyventi pratęsimo, gali būti teisėtai Lietuvos Respublikoje. Pastebėtina ir tai, kad pareiškėja niekaip nepaaiškina, kodėl nesikreipė dėl Šengeno ar nacionalinės vizos išdavimo, kad galėtų teisėtai atvykti į Lietuvos Respubliką ir teisėtai judėti jos teritorijoje. Pareiškėjos nurodyti pasvarstymai, kad jei teisėtai Švedijoje, tai teisėtai ir Lietuvoje, neatleidžia pareiškėjos nuo atsakomybės dėl jos neteisėtų veiksmų. Aplinkybė, kad pareiškėja ilgą laiką gyveno Švedijos Karalystėje, tai ji turėtų puikiai žinoti nustatytas migracines procedūras ir reikalavimus dėl teisėto sienų kirtimo, todėl pareiškėjos skundo teiginiai iš esmės laikytini pasirinkta gynybine pozicija.

Atkreipia dėmesį į tai, kad, atsižvelgiant, jog pareiškėjai yra uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką, todėl buvo vertinami pareiškėjos santykiai būtent su Lietuvos Respublika, o ne su Švedijos Karalyste. Sprendimo priėmimo metu buvo nustatyta, kad pareiškėja neturi jokių ilgalaikių socialinių, ekonominių ryšių su Lietuvos Respublika bei šeiminių ryšių su Lietuvos Respublikoje gyvenančiais asmenimis. Todėl, vadovaujantis Kriterijų vertinimo tvarkos 20.3.1 papunkčiu, pareiškėjai pagrįstai buvo nustatytas 3 metų draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpis. Šis draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpis vertintinas kaip proporcingas, jis atitinka Kriterijų vertinimo tvarkoje įtvirtintus kriterijus, o būtent, kad pareiškėja neturi jokių ryšių su Lietuvos Respublika.

Atsakovas nurodo, kad SIS reglamento 24 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad perspėjimas taip pat gali būti įvestas, kai 1 dalyje nurodytas sprendimas grindžiamas tuo, kad trečiosios šalies piliečiui buvo taikyta tokia priemonė kaip išsiuntimas ar atsisakymas leisti atvykti, kuri nebuvo atšaukta ar sustabdyta ir apima arba taikoma kartu su neįleidimu atvykus, o atitinkamais atvejais – draudimu apsigyventi – remiantis tuo, kad buvo nesilaikoma nacionalinių teisės aktų, reglamentuojančių trečiųjų šalių piliečių atvykimą ar apsigyvenimą. 2021-10-09 buvo nustatyta, kad pareiškėja buvo neteisėtai Lietuvos Respublikoje, o Šengeno erdvėje net 587 dienas. Taigi, įvertinus tai, kad pareiškėjai buvo uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką remiantis tuo, kad ji buvo grąžinta į užsienio valstybę, nes nesilaikė teisės aktų, nustatančių trečiųjų šalių piliečių atvykimo, buvimo ir išvykimo tvarką, reikalavimų, kad Europos Komisija 2017-03-07 Komisijos rekomendacijoje dėl grąžinimo veiksmingumo padidinimo įgyvendinant Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2008/115/EB nurodė, kad siekdamos visapusiškai naudoti draudimus atvykti, valstybės narės turėtų sistemingai įvedinėti perspėjimus dėl draudimo atvykti Šengeno informacinėje sistemoje, taikydamos SIS reglamento 24 straipsnio 3 dalį, siekiant ateityje išvengti neteisėto buvimo rizikos, pareiškėjos duomenys, vadovaujantis NAS taisyklių 15 punktu, iš Nacionalinio sąrašo buvo pateikti Šengeno informacinei sistemai.

Atsakovas teigia, kad pareiškėjos cituojama LVAT ir EŽTT praktika nėra aktuali šios bylos kontekste, kadangi pareiškėjos šeimos nariai negyvena Lietuvoje.

Atsakovas teigia, kad buvo užtikrinta pareiškėjos teisė būti išklausytai, kai ji buvo sulaikyta VSAT pareigūnų, bandydama kirsti Lietuvos Respublikos sieną, ji turėjo galimybę duoti paaiškinimus. Įstatymo nuostatos neįpareigoja Migracijos departamento papildomai apklausti užsieniečius, dėl kurių yra priimamas sprendimas uždrausti jiems atvykti į Lietuvos Respubliką. Pareiškėjos atžvilgiu buvo priimtas VSAT sprendimas grąžinti ją į kilmės valstybę, kuris buvo įvykdytas, t. y. jau buvo nustatytos visos esminės faktinės aplinkybės, reikalingos priimti sprendimui dėl draudimo užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką. Nors pareiškėja skunde ir nurodo, kad jai nėra žinomos aplinkybės, kodėl jai buvo uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką, Migracijos departamento 2022-02-28 išsiųstame pranešime yra aiškiai nurodytos faktinės aplinkybės ir teisinis pagrindas, kodėl pareiškėjos atžvilgiu buvo priimtas ginčijamas Sprendimas.

Atsakovas mano, kad pareiškėjos skundo argumentai yra pasirinkta gynybinė pozicija, siekiant paneigti ginčijamo Sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Pareiškėjai turėtų būti gerai žinomos migracinės procedūros trečiųjų šalių piliečių atžvilgių Šengeno valstybių teritorijoje, o jeigu pareiškėja turėjo kokių nors abejonių, tai galėjo kreiptis konsultacijos į teisininkus (kaip daro ginčydama Sprendimą), ar ji gali kirsti Lietuvos Respublikos sieną, neturėdama galiojančio leidimo gyventi Švedijoje ir jokio kito Lietuvos Respublikos išduoto dokumento, patvirtinančio jos teisėtą buvimą Lietuvos Respublikoje.

Atsakovas pažymi, kad pagal 2010-03-25 Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 265/2010, iš dalies keičiančio Konvenciją dėl Šengeno susitarimo įgyvendinimo ir Reglamentą (EB) Nr. 562/2006 (OL 2010 L 85, p. 1), 1 straipsnis nustato Šengeno konvencijos 25 straipsnio pakeitimą. Šengeno konvencijos 25 straipsnio 1 dalis nustato, kad kai valstybė narė ketina išduoti leidimą gyventi, ji sistemingai vykdo paiešką Šengeno informacinėje sistemoje. Kai valstybė narė nagrinėja, ar išduoti leidimą gyventi užsieniečiui, kuriam pagal duotą perspėjimą draudžiama atvykti, ji pirmiausia konsultuojasi su perspėjimą davusia valstybe nare ir atsižvelgia į jos interesus; leidimas gyventi išduodamas tik dėl labai svarbių priežasčių, ypač dėl humanitarinių priežasčių ar tarptautinių įsipareigojimų. Kai leidimas gyventi išduodamas, perspėjimą davusi valstybė narė perspėjimą atšaukia, bet atitinkamą užsienietį gali įtraukti į savo nacionalinį neįleidžiamų asmenų sąrašą

Pažymi, kad panašios nuostatos įtrauktos ir į Įstatymą, kurio 26 straipsnio 7 dalis nustato, kad Migracijos departamentas konsultuoja kitas Šengeno valstybes dėl leidimo gyventi išdavimo tokiam užsieniečiui, kai įspėjimą dėl jo neįsileidimo yra pateikusi Lietuvos Respublika. Jeigu kita Šengeno valstybė po konsultacijų su Lietuvos Respublika užsieniečiui išduoda leidimą gyventi arba jeigu šis jau turi vienos iš susitariančiųjų šalių išduotą galiojantį leidimą gyventi, įspėjimas dėl neįsileidimo centrinėje Šengeno informacinėje sistemoje atšaukiamas. Jeigu Šengeno valstybės kompetentingos institucijos spręstų klausimą dėl leidimo gyventi pareiškėjai išdavimo ir pradėtų konsultacijas su Lietuvos Respublikos kompetentingomis institucijomis, Migracijos departamentas svarstytų galimybę išbraukti pareiškėjos duomenis iš C. SIS. Atitinkamai, jeigu kita Šengeno valstybė išduotų pareiškėjai leidimą gyventi, įspėjimas dėl neįsileidimo centrinėje Šengeno informacinėje sistemoje būtų atšaukiamas. Pareiškėjai pageidaujant vykti į konkrečią šalį, būtent ši valstybė, įvertinusi visą informaciją, atlikusi tarptautiniuose ir nacionaliniuose teisės aktuose reglamentuotas procedūras, priimtų sprendimą dėl leidimo išdavimo. Pareiškėja nepateikė duomenų, patvirtinančių, kad ji kreipėsi į kompetentingas institucijas dėl leidimo gyventi konkrečioje valstybėje (Švedijoje) išdavimo.

Atsakovė atkreipia dėmesį į tai, kad Lietuvos Respublikos praktika, kai nacionaliniai perspėjimai įvedami į Šengeno informacinę sistemą, pripažįstama kaip gerosios praktikos pavyzdys ir skatinama Europos Komisijos. 2015-09-09 Komisijos komunikate Europos Parlamentui ir Tarybai „ES veiksmų grąžinimo srityje planas“ (KOM (2015) 453) nurodoma, kad Komisija visų pirma siūlys įpareigoti valstybes nares privaloma tvarka įvesti į SIS visus duomenis apie draudimus atvykti, kad būtų užkirstas kelias į Šengeno erdvę per kitą valstybę atvykti migrantams, kuriems vienoje valstybėje narėje jau išduoti draudimai atvykti.

Atsakovas mano, kad pareiškėjos atveju buvo tinkamai pritaikytos Taisyklės, t. y. specialios teisės normos, reglamentuojančios būtent draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką teisinius santykius. Pareiškėja, siekdama išspręsti klausimą dėl duomenų iš Nepageidaujamų asmenų sąrašo ir C. SIS išbraukimo, gali pasinaudoti teisės normose numatyta procedūra ir teikti motyvuotą prašymą dėl duomenų išbraukimo (pvz. dokumentus apie šeimos ryšius). Pažymi, kad Migracijos departamentas tokio pareiškėjos prašymo nėra gavęs (prašymas teikiamas elektroniniu būdu).

Atsakovas mano, kad Migracijos departamentas, ginčijamo Sprendimo priėmimo metu, tinkamai ir visapusiškai įvertino visas reikšmingas aplinkybes, atliko išsamų bei visapusišką pareiškėjos situacijos vertinimą ginčijamo Sprendimo kontekste ir nenustatė aplinkybių dėl kurių ginčijamas Sprendimas negalėjo būti priimtas. Pareiškėjos nesutikimas su priimtu sprendimu nesudaro pagrindo pripažinti ginčijamą sprendimą neteisėtu ar nepagrįstu.

Teismo posėdyje pareiškėja ir jos atstovas skundą prašė tenkinti jame nurodytų argumentų pagrindu. Atsakovo atstovė palaikė atsiliepime išdėstytus argumentus ir prašė skundą atmesti.

konstatuoja:

Byloje kilo ginčas dėl Migracijos departamento Sprendimo, kuriuo nuspręsta uždrausti pareiškėjai atvykti į Lietuvos Respubliką nuo sprendimo priėmimo dienos 36 mėnesius (3 metus) ir įĮtraukti į Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi (uždrausti atvykti ir apsigyventi ir kitų Europos Sąjungos valstybių narių ir Europos Sąjungai nepriklausančių valstybių, kuriose taikomas Šengeno acquis (Šveicarija, Norvegijos Karalystė, Lichtenšteinas, Islandija), teritorijoje) nuo sprendimo priėmimo dienos 36 mėnesius (3 metus), teisėtumo ir pagrįstumo.

Byloje nustatytam kad 2021-10-09 23.20 val. Vilniaus pasienio rinktinės Padvarionių pasienio užkardos veikimo teritorijoje Medininkų PKP patikrinta išvykstanti iš Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) pil. A. S., gim. (duomenys neskelbtini) turinti (duomenys neskelbtini) piliečio pasą (duomenys neskelbtini) galiojantį nuo 2018-09-18 iki 2028-09-18 ir leidimą laikinai gyventi Švedijoje Nr.. (duomenys neskelbtini), kuris galiojo nuo 2018-04-13 iki 2020-03-01.

Atlikus patikrinimą nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) pil. A. S. Šengeno erdvėje nuo 2020-03-02 yra 587 dienas neteisėtai, t. y. pasibaigus leidimui laikinai gyventi Švedijoje. Tuo ji pažeidė Įstatymo 23 straipsnio 2 punktą ir 124 straipsnio 1 punktą, atsakomybė už tai numatyta ANK 538 straipsnyje.

Pagal ANK 538 straipsnį pareiškėjai 2021-10-09 buvo surašytas nutarimas dėl administracinio nusižengimo skiriant įspėjimą bei priimtas sprendimas Nr. 159-726 grąžinti A. S. į kilmės valstybę, įpareigojant užsienietę įvykdyti sprendimą per 7 dienas.

Pareiškėja 2021-10-09 išvyko iš Lietuvos Respublikos.

VSAT Padvarionių pasienio užkardos pareigūnai, vadovaudamiesi Įstatymo 133 straipsnio 1 dalimi, paprašė Migracijos departamentą įtraukti (duomenys neskelbtini) pil. A. S., duomenis 3 (trims) metams į užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinį sąrašą, duomenis pateikiant Centrinei antrosios kartos Šengeno informacinei sistema

Migracijos departamentas ginčijamu Sprendimu uždraudė pareiškėjai atvykti į Lietuvos Respubliką nuo sprendimo priėmimo dienos 36 mėnesius (3 metus) ir įtraukti į Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi (uždrausti atvykti ir apsigyventi ir kitų Europos Sąjungos valstybių narių ir Europos Sąjungai nepriklausančių valstybių, kuriose taikomas Šengeno acquis (Šveicarija, Norvegijos Karalystė, Lichtenšteinas, Islandija), teritorijoje) nuo sprendimo priėmimo dienos 36 mėnesius (3 metus).

Pareiškėja nesutinka su Sprendimu. Teigia, kad ji nepažeidė migracinio režimo, kadangi Švedijos Karalystės teisės aktai leidžia teisėtai būti Švedijos Karalystėje tiems užsieniečiams, kurie yra pateikę prašymus dėl leidimo laikinai gyventi pratęsimo. Atsižvelgiant į tai, kad tiek Švedijos Karalystė, tiek Lietuvos Respublika priklauso Šengeno teritorijai, todėl ji, turėjo teisę būti Švedijos Karalystės teritorijoje, lygiai taip pat turėjo teisę būti ir Lietuvos Respublikos teritorijoje. Migracijos departamentas neturėjo pagrindo priimti sprendimo ir įvesti perspėjimo dėl draudimo atvykti ir apsigyventi į Šengeno informacinę sistemą, o taikyta priemonė yra neproporcinga. Migracijos departamentas neįvertino pareiškėjos asmeninių aplinkybių, jos vaikų interesų ir šeimos gyvenimo.

Įstatymo 133 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad užsieniečiui, kuriam buvo atsisakyta išduoti kelionės leidimą ar jis buvo panaikintas ar atšauktas dėl vienos ar kelių priežasčių, nustatytų Reglamento (ES) 2018/1240 37 straipsnio 1 dalies a–e punktuose, arba kuriam buvo atsisakyta išduoti vizą ar ji buvo panaikinta, ar atšaukta Šengeno viza, arba kuriam buvo atsisakyta išduoti leidimą gyventi ar jis buvo panaikintas, užsieniečiui, kuris buvo neįleistas į Lietuvos Respubliką, įpareigotas išvykti iš Lietuvos Respublikos, grąžintas į užsienio valstybę, perduotas užsienio valstybei pagal Lietuvos Respublikos sudarytą tarptautinę sutartį dėl neteisėtai esančių asmenų grąžinimo (readmisijos) arba bandė neteisėtai išvykti iš Lietuvos Respublikos ar išvyko iš jos, arba užsieniečiui, kuris neturi teisės gyventi Lietuvos Respublikoje ir nevykdo įsipareigojimų muitinei ar nesumokėjo Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka skirtos (skirtų) baudos (baudų), gali būti uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką ne ilgesniam kaip 5 metų laikotarpiui.

Kriterijų, kuriais vadovaujamasi nustatant ar sutrumpinant draudimo užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpį arba išbraukiant duomenis apie užsienietį iš Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo, vertinimo tvarkos, patvirtintos Migracijos departamento direktoriaus 2014-04-14 įsakymu Nr. 3K-33,,Dėl Kriterijų, kuriais vadovaujamasi nustatant ar sutrumpinant draudimo užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpį arba išbraukiant duomenis apie užsienietį iš Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo, vertinimo tvarkos patvirtinimo“ (toliau – Kriterijų vertinimo tvarka), 20.3.1 papunktyje nustatyta, kad šeiminių ryšių su Lietuvos Respublikoje gyvenančiais asmenimis neturinčiam užsieniečiui, kuris buvo grąžintas Įstatymo 125 straipsnio 1 dalies 3, 4, 5 ar 6 punkte nustatytu pagrindu, nustatomas 3 metų draudimo atvykti laikotarpis, jei užsienietis neteisėtai Lietuvos Respublikoje ir (ar) kitose Šengeno valstybėse buvo ilgiau kaip 365 dienas, skaičiuojant nuo užsieniečio teisėto buvimo ar gyvenimo Lietuvos Respublikoje ar kitose Šengeno valstybėse pasibaigimo dienos.

Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo sudarymo ir tvarkymo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005-04-20 nutarimu Nr. 436,,Dėl Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo sudarymo ir tvarkymo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – NAS taisyklės), 15 punkte nustatyta, kad jeigu sprendimas uždrausti užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką, kurio pagrindu duomenys įrašyti į sąrašą, atitinka 2006-12-20 Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1987/2006 dėl antrosios kartos Šengeno informacinės sistemos (SIS II) sukūrimo, veikimo ir naudojimo su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2018-11-28 Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2018/1861, (toliau – SIS II reglamentas) 24 ir 25 straipsniuose nustatytus pagrindus. Sprendimą įtraukti į C.SIS įspėjimą dėl užsieniečio neįsileidimo pagal SIS II reglamento 24 arba 25 straipsnį Migracijos departamentas arba VSAT priima kartu su sprendimu uždrausti užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką.

Įstatymo 133 straipsnio 1, 7 ir 8 dalys, be kita ko, nustato, kad užsieniečiui, kuriam buvo atsisakyta išduoti vizą ar ji buvo panaikinta, ar atšaukta Šengeno viza arba kuriam buvo atsisakyta išduoti leidimą gyventi ar jis buvo panaikintas, užsieniečiui, kuris buvo neįleistas į Lietuvos Respubliką, įpareigotas išvykti iš Lietuvos Respublikos, grąžintas į užsienio valstybę, perduotas užsienio valstybei pagal Lietuvos Respublikos sudarytą tarptautinę sutartį dėl neteisėtai esančių asmenų grąžinimo (readmisijos) arba bandė neteisėtai išvykti iš Lietuvos Respublikos ar išvyko iš jos, arba užsieniečiui, kuris neturi teisės gyventi Lietuvos Respublikoje ir nevykdo įsipareigojimų muitinei ar nesumokėjo Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka skirtos (skirtų) baudos (baudų), gali būti uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką ne ilgesniam kaip 5 metų laikotarpiui (1 d.); užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinį sąrašą sudaro, tvarko ir duomenis iš šio sąrašo skelbia ir centrinei antrosios kartos Šengeno informacinei sistemai teikia Migracijos departamentas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka (7 d.); sprendimą uždrausti (neuždrausti) užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką priima Valstybės sienos apsaugos tarnyba, jeigu ji priėmė šio Įstatymo 127 straipsnio 5 dalyje nurodytą sprendimą, arba Migracijos departamentas. Sprendimą uždrausti užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką šio straipsnio 4 dalyje nurodytais pagrindais užsienio reikalų ministro siūlymu priima vidaus reikalų ministras. Draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką trukmė nustatoma kiekvienu atveju tinkamai atsižvelgus į visas su konkrečiu atveju susijusias aplinkybes (8 d.).

Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo sudarymo ir tvarkymo taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005-04-20 nutarimu Nr. 436 (toliau – Taisyklės) nustatyta, kad Sąrašą tvarko ir duomenis iš šio sąrašo C.SIS teikia Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (4 punktas). Į sąrašą duomenys įrašomi Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 133 straipsnio 8 dalyje nurodytų subjektų priimtų sprendimų uždrausti užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką pagrindu (5 punktas). Duomenys iš sąrašo teikiami C.SIS, jeigu sprendimas uždrausti užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką, kurio pagrindu duomenys įrašyti į sąrašą, atitinka 2006-12-20 Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1987/2006 dėl antrosios kartos Šengeno informacinės sistemos (SIS II) sukūrimo, veikimo ir naudojimo su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2018-11-28 Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2018/1861, (toliau – SIS II reglamentas) 24 ir 25 straipsniuose nustatytus pagrindus. Sprendimą įtraukti į C.SIS įspėjimą dėl užsieniečio neįsileidimo pagal SIS II reglamento 24 arba 25 straipsnį Migracijos departamentas arba Valstybės sienos apsaugos tarnyba priima kartu su sprendimu uždrausti užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką (15 punktas). Įspėjimą dėl užsieniečio neįsileidimo į C.SIS įtraukia Migracijos departamentas, įrašydamas užsieniečio duomenis į sąrašą. Duomenis iš sąrašo C.SIS Migracijos departamentas pateikia duomenų įrašymo į sąrašą dieną (16 punktas). Jeigu sprendimas uždrausti atvykti į Lietuvos Respubliką nėra priimtas kartu su sprendimu atsisakyti išduoti užsieniečiui vizą ar ją panaikinti, atšaukti Šengeno vizą, atsisakyti išduoti užsieniečiui leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje ar jį panaikinti, grąžinti užsienietį į užsienio valstybę arba išsiųsti jį iš Lietuvos Respublikos, užsienietis apie priimtą sprendimą uždrausti jam atvykti į Lietuvos Respubliką informuojamas Migracijos departamento raštišku pranešimu, kuris ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo šio sprendimo priėmimo užsieniečiui išsiunčiamas paštu arba elektroninėmis priemonėmis, jeigu yra žinoma užsieniečio gyvenamoji vieta ar jo elektroninio pašto adresas ir nėra įstatymo 133 straipsnio 10 dalyje nurodytų priežasčių, dėl kurių informacija užsieniečiui neteikiama. Raštiškame pranešime užsieniečiui nurodoma sprendimo uždrausti jam atvykti į Lietuvos Respubliką priėmimo data, numeris, uždraudimo užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką pagrindas, sprendimą priėmęs subjektas, draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką terminas ir sprendimo apskundimo tvarka (20 punktas).

SIS II reglamento 24 straipsnyje nustatyta, kad duomenys apie trečiųjų šalių piliečius, kurių atžvilgiu buvo pateiktas perspėjimas draudimo atvykti arba apsigyventi tikslais, įvedami remiantis nacionaliniu perspėjimu, kurio pagrindas – kompetentingų administracinių institucijų arba teismų sprendimas pagal nacionalines proceso teisės normas, priimtas individualaus įvertinimo pagrindu. Skundai dėl šių sprendimų nagrinėjami nacionaliniuose teisės aktuose nustatyta tvarka (1 dalis). Perspėjimas taip pat gali būti įvestas, kai 1 dalyje nurodytas sprendimas grindžiamas tuo, kad trečiosios šalies piliečiui buvo taikyta tokia priemonė kaip išsiuntimas ar atsisakymas leisti atvykti, kuri nebuvo atšaukta ar sustabdyta ir apima arba taikoma kartu su neįleidimu atvykus, o atitinkamais atvejais – draudimu apsigyventi – remiantis tuo, kad buvo nesilaikoma nacionalinių teisės aktų, reglamentuojančių trečiųjų šalių piliečių atvykimą ar apsigyvenimą (3 dalis).

Tvarkos 5 punktu nustatyta, kad atskirais atvejais, atsižvelgus į Tvarkoje nurodytų kriterijų ir kitų aplinkybių visumą, sprendimai dėl draudimo atvykti gali būti nepriimami arba juose gali būti nustatomi kitokie nei Tvarkoje numatyti draudimo atvykti laikotarpiai.

LVAT savo praktikoje yra išaiškinęs, kad nors Įstatymu bei jį įgyvendinančiais teisės aktais nėra pavesta kitiems subjektams, inter alia Migracijos departamentui, nustatyti kriterijus, kuriais vadovaujamasi nustatant pagrindus priimti sprendimą dėl draudimo užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką ar tokio draudimo laikotarpį, Migracijos departamento direktoriaus 2014-04-14 įsakymu Nr. 3K-33 patvirtinta Kriterijų, kuriais vadovaujamasi nustatant ar sutrumpinant draudimo užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpį arba išbraukiant duomenis apie užsienietį iš Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo, vertinimo tvarka administracinių teismų praktikoje vertinama kaip pavyzdinė t. y. iš esmės kaip gairės, kuriomis siekiama užtikrinti, kad analogiškomis / panašiomis aplinkybėmis sprendimai dėl uždraudimo atvykti į Lietuvos Respubliką ir draudimo laikotarpio būtų vienodi (žr. LVAT 2021-01-06 nutartį administracinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZUEtNTA5MS02MjQvMjAyMA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'eA-5091-624/2020')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="eA-5091-624/2020">eA-5091-624/2020</a>).

LVAT praktikoje yra pasisakyta, kad Įstatymo 4 straipsnio 1 dalis įtvirtina, jog Departamentas yra vienas iš subjektų, kontroliuojančių užsieniečių buvimą ir gyvenimą Lietuvos Respublikoje. Taigi atsakovas yra viešojo administravimo subjektas, kuriam Įstatymu suteikta kompetencija ir įgalinimai priimti administracinius sprendimus dėl užsieniečių teisinės padėties, šiuo tikslu atlikti reikiamų duomenų rinkimą, aplinkybių tyrimą bei faktų patikrinimą (Įstatymo 4 straipsnio 2 dalis, 29 straipsnio 1 dalis, 3 straipsnio 3 dalis, kt.) (žr., pvz., LVAT 2019-04-03 nutartį administracinėje byloje Nr. A-3809-756/2019).

Departamentas, kaip viešojo administravimo subjektas, savo veikloje, priimdamas sprendimus, be kita ko, privalo vadovautis ir Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymu (redakcija, galiojančia nuo 2020-11-01), kurio 10 straipsnio 5 dalyje detalizuojama, jog administraciniame sprendime turi būti nurodyti administracinio sprendimo teisinis ir faktinis pagrindas ar kitos administraciniam sprendimui įtakos turėjusios aplinkybės (5 punktas) ir administracinio sprendimo motyvai (6 punktas). LVAT savo jurisprudencijoje ne kartą yra konstatavęs, kad Viešojo administravimo įstatymo (redakcija, galiojusi iki 2020-10-31) 8 straipsnio nuostatos reiškia, jog akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi, priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų reikalavimų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (pvz., LVAT 2010-10-14 nutartis administracinėje byloje Nr. A502-1037/2010; 2010-12-08 sprendimas administracinėje byloje Nr. A756-686/2010; 2009-04-02 nutartis administracinėje byloje Nr. A756-422/2009 ir kt.).

Teismo vertinimu, atsakovas, priimdamas neigiamas pasekmes pareiškėjai sukeliantį Sprendimą, turėjo jį tinkamai motyvuoti, t. y. aiškiai įvardinti kodėl pareiškėjos atveju nenustatė kitų Įstatyme nustatytų pagrindų, neuždraudžiančių pareiškėjai atvykti į Lietuvos Respubliką ir neįtraukti į Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi (uždrausti atvykti ir apsigyventi ir kitų Europos Sąjungos valstybių narių ir Europos Sąjungai nepriklausančių valstybių, kuriose taikomas Šengeno acquis (Šveicarija, Norvegijos Karalystė, Lichtenšteinas, Islandija), teritorijoje. Atsakovas tik deklaratyviai konstatavo, kad atlikus patikrinimą nustatyta, kad A. S. Šengeno erdvėje nuo 2020-03-02 yra 587 dienas neteisėtai, pasibaigus leidimo laikinai gyventi Švedijoje galiojimo laikui ir už tai jai, vadovaujantis ANK 538 straipsniu, priimtas nutarimas dėl administracinio nusižengimo, kai protokolas nesurašomas, kuriuo paskirta nuobauda - įspėjimas. Atsakovas nenustatė jokių kitų pagrindų, kurių pagrindu turėjo galimybę neuždrausti pareiškėjai atvykti į Lietuvos Respubliką ir neįtraukti į Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi. Konstatuotina, kad toks Sprendimas, negali būti vertinamas kaip atitinkantis Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 5 dalį.

Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teismas pažymi, kad sprendimą dėl draudimo pareiškėjai atvykti į Lietuvos Respubliką iki tam tikro laiko Migracijos departamentas turi priimti įvertinęs reikšmingų aplinkybių visumą bei atsižvelgęs į tai, ar draudimas užsieniečiui iki tam tikro laiko atvykti į Lietuvos Respubliką yra tinkama ir proporcinga priemonė siekiamiems tikslams užtikrinti.

Sutiktina su atsakovu, kad pareiškėja, pasibaigus leidimo laikinai gyventi Švedijoje galiojimo laikui, tranzitu kirto Lietuvos sieną. Tačiau vertinant pareiškėjos elgesį, būtina atsižvelgti į konkrečioje byloje surinktų duomenų visumą.

Byloje pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad pareiškėja per Lietuvos Respubliką iš Švedijos Karalystę į (duomenys neskelbtini) vyko tranzitu (kelionės tikslas – atsisveikinti ir palaidoti savo mamą, kurią ištiko kritinė būklė). Teismo vertinimu, pareiškėjos argumentai dėl karantino taikomų apribojimų, kertant valstybines sienas, pagrįstas. Sutiktina, kad pareiškėja išsirinko optimaliausią būdą vykti iš Švedijos Karalystę į (duomenys neskelbtini), atsisveikinti su sunkiai sergančia mama, kuri netrukus mirė. Pareiškėja per Rusijos Federaciją grįžo į Švedijos Karalystę. Dokumentus apie kelionę ir mamos mirtį pareiškėja pateikė teismui.

Pažymėtina, kad kirsdama Lietuvos Respublikos sieną pareiškėjo turėjo Švedijos Karalystės migracijos institucijos išduotą pažymą apie tai, kad ji yra pateikusi prašymą dėl leidimo gyventi pratęsimo ir turi teisę būti Švedijos Karalystėje. Švedijos Karalystė ir Lietuvos Respublika priklauso tai pačiai Šengeno teritorijai, kurioje asmenų judėjimas nėra ribojamas. Pareiškėja nurodė, kad minėtą pažymą pateikė pasienio pareigūnui, tačiau jis atsisakė ją priimti. Byloje pateiktas susirašinėjimas tarp pareiškėjos ir Švedijos Karalystės ambasados, patvirtina, kad pareiškėja pažymą turėjo Lietuvos Respublikos sienos kirtimo metu.

Byloje pateikti įrodymai taip pat patvirtina, kad pareiškėja yra (duomenys neskelbtini) pilietė, šešis metus nepertraukiamai gyvenanti Švedijos Karalystėje: pradžioje darbo vizos pagrindu, vėliau leidimo laikinai gyventi pagrindu. Pareiškėja yra ištekėjusi už (duomenys neskelbtini) piliečio, nuo 2011 m. gyvenančio Švedijos Karalystėje. Švedijos Karalystėje pora augina tris vaikus: vienas vaikas pareiškėjai gimė pirmoje santuokoje, o kiti du vaikai - dabartinėje santuokoje jau Švedijos Karalystės teritorijoje. Švedijos Karalystėje vyriausias vaikas lanko mokyklą, o jaunesni vaikai - darželį. Švedijos Karalystėje pareiškėja nuo 2018 m. verčiasi individualia veikla, kurioje šiuo metu dirba kartu su vyru. Verslas susijęs su stogų darbais. Švedijos Karalystėje pareiškėja turi skolinių įsipareigojimų kredito įstaigai. Pareiškėja 2020-02-13 kreipėsi į Švedijos Karalystės kompetentingą instituciją dėl leidimo laikinai gyventi galiojimo pratęsimo. Šis prašymas dar nėra išnagrinėtas.

Teismas, atsižvelgdamas į tai, kas nustatyta, konstatuoja, kad dėl skundžiamu sprendimu ir pritaikytų administracinio poveikio priemonių kyla grėsmė, kad pareiškėja turės ilgam laikui palikti Švedijos Karalystę, su kuria ja sieja stiprūs socialiniai, ekonominiai bei šeiminių ryšiai. Sutuoktinis, trys vaikai (iš kurių du gimė Švedijos Karalystėje); verslas ir kt. Teismo įsitikinimu, atsakovas nepagrįstai vertino tik ryšius su Lietuvos Respublika, kadangi atsakovas privalo vertinti situaciją ne formaliai, o atsižvelgti į sprendimo daromą poveikį – šiuo atveju skundžiamas Sprendimas turi įtakos pareiškėjos buvimui toje šalyje, su kuria ją sieja glaudūs ryšiai.

Pažymėtina, kad byloje nėra duomenų, rodančių, jog pareiškėja praeityje būtų pažeidusi atvykimo ar buvimo Lietuvos Respublikoje ar kitoje Šengeno zonos valstybėje tvarką, čia yra padariusi kokių nors teisės pažeidimų, nėra duomenų, kurie sudarytų pagrindą manyti, kad gali kilti pareiškėjos nelegalios migracijos grėsmė, nėra duomenų, kad pareiškėja keltų grėsmę viešajai tvarkai ar visuomenei, be to, nėra duomenų, kad pareiškėja turėtus leidimus gyventi naudojo/panaudojo kitokiu tikslu, nei gyventi Švedijos Karalystėje.

Teismo įsitikinimu, nagrinėjamu atveju nenustačius kitų duomenų, kad pareiškėja kelia grėsmę viešajai tvarkai ar visuomenei, anksčiau būtų pažeidusi atvykimo ar buvimo Lietuvos Respublikoje ar kitoje Šengeno zonos valstybėje tvarką, duomenų, kurie sudarytų pagrindą manyti, kad gali kilti pareiškėjos nelegalios migracijos grėsmė, o Sprendimą grindžiant vien tik faktu, kad pareiškėja neteisėtai, pasibaigus leidimo laikinai gyventi Švedijoje galiojimo laikui kirto Lietuvos Respublikos sieną, kuris savaime nelemia tokios sankcijos taikymo, įvertinus pareiškėjos ekonominius ir šeiminius ryšius su Švedijos Karalyste, konstatuotina, jog nėra pagrindo vertinti, kad Sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, o jame nustatytas draudimas – proporcingas, todėl Sprendimas naikintinas.

Padarius išvadą, kad draudimas atvykti į Lietuvos Respubliką pareiškėjai buvo pritaikytas nepagrįstai, nebelieka teisinio pagrindo įtraukti į Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi (uždrausti atvykti ir apsigyventi ir kitų Europos Sąjungos valstybių narių ir Europos Sąjungai nepriklausančių valstybių, kuriose taikomas Šengeno acquis (Šveicarija, Norvegijos Karalystė, Lichtenšteinas, Islandija), teritorijoje). Atsižvelgiant į tai, ši Sprendimo dalis taip pat naikinama.

Proceso dalyviai procesiniuose dokumentuose išdėsto daugiau argumentų, tačiau teismas dėl jų nepasisako, nes jie neturi esminės įtakos galutinei teismo išvadai. Šiame kontekste paminėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) ir LVAT praktikoje ne kartą pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr., pvz., EŽTT 1994-04-19 sprendimą Van de H. prieš Nyderlandus, 1997-12-19 sprendimą H. prieš Suomiją; LVAT nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011).

Pareiškėja prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas ir sumokėtą žyminį mokestį.

Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 40 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti. Atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.

CPK 98 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio.

Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004-04-26 nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) 7 punkte rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas už praėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių, toliau - VDU). Pagal Rekomendacijų 8 punkto nuostatas maksimalus užmokesčio dydžio koeficientas už ieškinį yra 2,5 (8.2 punktas); už kitą dokumentą, kuriame pareikštas prašymas, reikalavimas, atsikirtimai ar paaiškinimai, – 0,4 (8.16 punktas); už kitų, nei nurodyta šių rekomendacijų 8.16 punkte, dokumentų, susijusių su atstovavimu bylų procese, parengimą (išskyrus dokumentus, kuriais šalinami procesinių dokumentų trūkumai) – 0,1 (8.17 punktas); už kiekvieną paklausimą renkant bylai reikalingus įrodymus – 0,01 (8.18 punktas); už vieną teisinių konsultacijų, atstovavimo teisme, pasirengimo teismo ar parengiamajam posėdžiui valandą, dalyvavimo derybose dėl taikos sutarties sudarymo valandą ar asmens atstovavimo ikiteisminėse ginčų sprendimo institucijose, jeigu tas pats ginčas vėliau tapo teisminiu, valandą – 0,1 (8.19 punktas); kitų teisinių paslaugų, nenurodytų šių rekomendacijų 8.1–8.19 punktuose, teikimo valandą – 0,1 (8.20 punktas).

Iš byloje esančių dokumentų matyti, kad pagal 2022-03-09, 2022-03-29, 2022-06-10 ir 2022-06-08 banko sąskaitų išrašus pareiškėja už teisines paslaugas sumokėjo 1 000 Eur ir 1 000 Eur (viso 2 000 Eur už skundo parengimą ir atstovavimą teismo posėdyje), 270 Eur ir 380 Eur (viso 650 Eur už rašytinius paaiškinimus)

Pažymėtina tai, kad 2 000 Eur suma už advokato paslaugas rengiant skundą nagrinėjant administracinę bylą ir atstovavimas teismo posėdyje, taip pat 650 Eur už rašytinius paaiškinimus neprieštarauja Rekomendacijose nustatytiems dydžiams, todėl, atsižvelgiant į tai, laikytina protingo dydžio.

Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėja už skundo padavimą teismui 2022-03-21 sumokėjo 22,50 Eur žyminio mokesčio, todėl yra pagrindas šią sumą priteisti pareiškėjai.

ABTĮ nenustato išlaidų atlyginimo už teisines paslaugas, kurios teikiamos užsienio šalių advokatų, todėl jos pareiškėjai nepriteistinos.

Pareiškėja taip pat prašo priteisti 670 Eur vertimo išlaidas. Teismas, įvertinęs byloje pateiktus dokumentus, daro išvadą, kad prašoma suma nelaikytina protingo dydžio, todėl mažintina iki 200 Eur.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta pareiškėjai iš atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos priteistina 2 872,50 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 140 straipsniu, teismas

n u s p r e n d ž i a :

Pareiškėjos A. S. skundą tenkinti.

Panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2022-02-28 sprendimą Nr. 22S5586.

Priteisti pareiškėjai A. S. iš atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2 872,50 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per keturiolika dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjos Jūratė Bliznikaitė-Povilanskienė

Jūratė Gaidytė-Lavrinovič

Fausta Vitkienė