Dėl sprendimo panaikinimo

Administracinė byla Nr. eI2-4061-535/2022

Teisminio proceso Nr.6-61-01474-2022-5 Procesinio sprendimo kategorijos: 8.3.1; 55.1.3

(S)

VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. birželio 21 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jūratės Gaidytės-Lavrinovič (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Jūratės Bliznikaitės-Povilanskienės ir Sigitos Fomičiovos

uždarame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos A. B. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

n u s t a t ė :

Pareiškėja A. B. pateikė teismui skundą, kuriuo prašo panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2022 m. kovo 22 d. sprendimą.

Pareiškėja

2022 m. kovo 23 d., jau atvykus į Lietuvą, pareiškėja gavo Migracijos departamento priimtą sprendimą, kuriame buvo konstatuota, jog vadovaujantis Įstatymo 133 str. 1 d. nuspręsta uždrausti pareiškėjai atvykti į Lietuvos Respubliką nuo 2022 m. kovo mėn. 22 d. iki 2023 m. kovo mėn. 21 d. Taip pat sprendimu nuspręsta įtraukti į Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi kitų Europos Sąjungos valstybių narių ir Europos Sąjungai nepriklausančių valstybių, kuriose taikomas Šengeno teritorijoje nuo 2022 m. kovo mėn. 22 d. iki 2023 m. kovo mėn. 21 d.

Pažymi, kad pareiškėja per visą šį laikotarpį nė karto nebuvo pažeidusi Įstatymo reikalavimų, savalaikiai teikė prašymą dėl leidimo laikinai gyventi bei laukimo vizos, jog būtų užtikrintas teisėtas buvimas Lietuvoje. Nurodo, kad nėra jokių įrodymų, jog užsienietė ir/ar jos buvimas šalyje keltų grėsmę ir būtų nesaugus. Migracijos departamentas Sprendimo priėmimo metu nevertino aukščiau nurodytų faktinių aplinkybių, neatsižvelgė į pareiškėjos interesus, kliūtis su kuriomis ji susidūrė, bandydama įteisinti savo buvimą Lietuvoje, susiklosčiusią nepalankią politinę situaciją, todėl Sprendimas yra nepagrįstas ir turėtų būti panaikintas, suteikiant jai galimybę atvykti į Lietuvą ir įteisinti savo buvimą bei gyvenimą Lietuvoje. Pažymi, jog Sprendimo priėmimo ir įteikimo metu pareiškėja jau buvo Lietuvoje, 2022 m. balandžio 06 d. ji taip pat kreipėsi ir į Migracijos departamentą su prašymu dėl draudimo atvykti panaikinimo. Pareiškėja negali grįžti į savo kilmės šalį, nes turi visiškai pagrįstą baimę būti persekiojama dėl savo politinių įsitikinimų, ji planuoja kreiptis dėl prieglobsčio Lietuvoje suteikimo. Pareiškėja nurodo, kad skundžiamas Sprendimas priimtas neįvertinus visų faktinių aplinkybių, todėl yra nepagrįstas bei perteklinis. Gero administravimo principas reikalauja, kad valstybės institucijos, priimdamos administracinius sprendimus, veiktų rūpestingai ir atidžiai, taip pat užtikrintų, kad administracinėje procedūroje būtų laikomasi visų teisės aktų nuostatų. Įstatymo 133 str. 1. d. įtvirtinta, jog užsieniečiui, kuriam buvo atsisakyta išduoti leidimą gyventi ar jis buvo panaikintas, gali būti uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką ne ilgesniam kaip 5 metų laikotarpiui, todėl vadovaujantis šiuo pagrindu Migracijos departamentas priėmė sprendimą Nr. 22S11766, kuriuo nusprendė uždrausti pareiškėjai atvykti į Lietuvos Respubliką nuo 2022 m. kovo mėn. 22 d. iki 2023 m. kovo mėn. 21 d.

Nurodo, kad pareiškėja nebuvo grąžinta į užsienio valstybę (Baltarusiją), tačiau savo noru išvyko į kitą Europos Sąjungos valstybę – Lenkiją, su tikslu toje valstybėje gauti nacionalinę vizą, su kuria galėtų atvykti į Lietuvą. Pareiškėja kreipėsi dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo darbo pagrindu bei vizos pratęsimo, tačiau tik dėl to, jog darbdavys nespėjo pateikti reikalingų dokumentų, Migracijos departamentas netenkino prašymo ir atsisakė išduoti leidimą laikinai gyventi. Atsakovas, vien tik vertindamas pasienio tarnybos duomenis apie pareiškėjos išvykimo iš Lietuvos bei grįžimo į ją datas bei nacionalinės vizos galiojimo terminą, padarė nepagristą išvadą, kad pareiškėjos buvimas Lietuvos Respublikoje yra neteisėtas ir net nevertino kitų aplinkybių. Nurodo, kad Migracijos departamento pozicija nepagrįsta ir visiškai neatitinkanti gero administravimo principo reikalaujančio, kad valstybės institucijos, priimdamos administracinius sprendimus, veiktų rūpestingai ir atidžiai. Migracijos departamentas atsisakė pareiškėjai išduoti leidimą laikinai gyventi, nevertindamas jos interesų Lietuvoje bei jos teisėtų lūkesčių. Vizos išdavimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro ir Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministro 2017 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. 1V-899/V-330, (toliau – Vizų aprašas) 70.1. punktas numato, kad daugkartinė nacionalinė viza gali būti išduodama užsieniečiui, atvykstančiam į Lietuvos Respubliką studijuoti pagal tarptautines ar Lietuvos Respublikoje registruotos ir veikiančios aukštosios mokyklos ir užsienio valstybės aukštosios mokyklos sudarytas studentų mainų programas arba studentui, priimtam studijuoti į Lietuvos Respublikoje registruotą ir veikiančią aukštąją mokyklą. Vizų aprašo 71. punktas nustato, kad daugkartinė nacionalinė viza pirmiau paminėtu atveju gali būti išduodama ne ilgiau kaip 12 (dvylikai) mėnesių. Pareiškėja pirmą kartą į Lietuvą atvyko 2020 m. rugsėjo 16 d. būtent studijų pagrindu. Pareiškėjai nusprendus nebetęsti studijų ir suvokiant faktą, jog keičiasi jos teisėto buvimo pagrindas bei statusas Lietuvoje, kreipėsi dėl nacionalinės vizos, kuri buvo išduota laikotarpiui nuo 2021 balandžio 13 d. iki 2021 m. rugsėjo 14 d. Tam, kad išvengtų bet kokių teisės normų pažeidimų, prieš pasibaigiant nacionalinės vizos galiojimui, pareiškėja kreipėsi į Migracijos departamentą dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo darbo pagrindu, vadovaujantis Įstatymo 40 str. 1 d. 4 p. Ji jau buvo susiradusi darbdavį, pas kurį dirbs ir turėdama pragyvenimo šaltinį, tęs gyvenimą Lietuvoje. Pareiškėja kreipėsi ir dėl laukimo vizos tam, kad išvengtų bet kokių galimų teisės normų pažeidimų, spėtų pateikti visus reikiamus dokumentus. Darbdavys niekada neatsisakė ir nevengė pateikti dokumentų, niekada nebuvo baustas, tačiau niekada ir nebuvo paprašytas Migracijos departamento įgaliotų asmenų per tam tikrą laikotarpį patikslinti trūkstamus dokumentus, reikalingus dokumento išdavimui. Pareiškėjai kartu su darbdaviu nespėjus pateikti visų reikiamų dokumentų bei atmetus prašymą dėl laukimo vizos, Migracijos departamentas neįvertinęs šių aplinkybių, taip pat atmestinai ir nesigilindamas priėmė dar vieną sprendimą dėl draudimo atvykti į Lietuvą.

Migracijos departamentas neatsižvelgė ir į pareiškėjos teisėtus lūkesčius bei interesus Lietuvoje, t. y., į tai, jog ji jau buvo pradėjusi kurti gyvenimą Lietuvoje, studijavo ir dirbo, turėjo draugų. Net nutraukus studijas, pareiškėjai buvo suteiktas teisėtas pagrindas toliau likti šalyje ir tęsti savo gyvenimą Lietuvoje. Pareiškėja turi ir antrąją pusę, kuriai taip pat išduotas leidimas laikinai gyventi, o tai tik patvirtina faktą, jog pareiškėja buvo suinteresuota gauti visus reikiamus dokumentus teisėtam buvimui Lietuvoje. Nurodo, kad neaišku, dėl kokių priežasčių Migracijos departamentas nesuteikė jai galimybės patikslinti prašymą, pridėti trūkstamus dokumentus, kodėl jai nebuvo suteikta laukimo viza. Pareiškėjos nuomone, jai be jokios priežasties nebuvo suteikta galimybė gauti leidimą laikinai gyventi ir dėl šios priežasties ji išvyko iš šalies. Migracijos departamento sprendimas yra neproporcingas ir priimtas nesivadovaujant protingumo kriterijais. Pareiškėja visą laiką Lietuvoje buvo teisėtai ir turėjo visus reikiamus dokumentus. Prieš pasibaigiant nacionalinės Vizos D galiojimui, kreipėsi dėl laukimo vizos pratęsimo ir leidimo laikinai gyventi išdavimo, tačiau dėl Migracijos departamento aplaidumo ir nesigilinimo į individualią situaciją, prašymai buvo atmesti ir netenkinti. Pareiškėjai išvykus iš Lietuvos, 2021 m. gruodžio 12 d. Lenkijoje buvo išduota nacionalinė lenkiška Viza D. P. buvo atvykusi į Lietuvą, tačiau kirtus sieną, pasienyje dirbantys pareigūnai pareiškėjos neinformavo, jog yra priimtas sprendimas, kuriuo jai draudžiam atvykti į Lietuvą. Taip pat tuo metu ir Migracijos departamentas nebuvo informavęs jos apie ginčijamą Sprendimą. Pareiškėja pirma gavo lenkišką Vizą D, o tik vėliau buvo priimtas sprendimas dėl draudimo jai atvykti į Lietuvos Respubliką. Migracijos departamento priimtas Sprendimas yra neobjektyvus ir nepagrįstas. Pareiškėja niekada nebuvo bausta, nebuvo priimti sprendimai dėl jos neteisėtų veiksmų, jos prašymai buvo atmesti visiškai nepagrįstai, o toks Sprendimas, uždraudžiantis atvykti į šalį yra neapgrįstas bei varžantis jos teises. Atkreipia dėmesį, jog priimtas sprendimas įtraukti į Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo jai atvykti ir apsigyventi (uždrausti atvykti ir apsigyventi ir kitų Europos Sąjungos valstybių narių ir Europos Sąjungai nepriklausančių valstybių, kuriose taikomas Šengeno acquis (Šveicarija, Norvegijos Karalystė, Lichtenšteinas, Islandija), teritorijoje) nuo 2022-03-22 iki 2023-03-21 taip pat yra perteklinis, nes pareiškėjai buvo atsisakyta išduoti leidimą laikinai gyventi tik dėl darbdavio dokumentų trūkumų, kuriems nebuvo suteiktas papildomas terminas pateikti (o ne dėl konkrečių pareiškėjos neteisėtų veiksmų); pareiškėjai jau išduota lenkiška Viza D (nenustačius jokių Įstatymo pažeidimų), kuri leidžia pareiškėjai vykti į minėtas šalis. Toks draudimas ir įtraukimas į informacinę sistemą, papildomai varžo pareiškėjos teises. Nurodo, kad svarstant dėl dokumento išdavimo ir priimant Sprendimą, visiškai nebuvo įvertinta tai, jog pareiškėja yra atvykusi iš (duomenys neskelbtini), nes visuotinai žinoma, jog (duomenys neskelbtini) dėl esamo režimo, žmonių teisės joje yra varžomos, neretai žmonės yra persekiojami. Atsakovas visiškai neanalizavo individualios asmens situacijos, nesiekė padėti įgyvendinti teisėtų lūkesčių principą. Pareiškėja jau buvo pasinaudojusi humanitarine viza, kadangi grįžti į savo šalį bijo ir nenori. Vien ši aplinkybė pagrindžia ir rodo tai, jog pareiškėja neplanavo ir neplanuoja grįžti į Baltarusiją, šį jos siekį pagrindžia ir gauta lenkiška viza. Migracijos departamentas nesiaiškino nagrinėjamam atvejui reikšmingų aplinkybių bei itin formaliai taikė Įstatymo nuostatas. Pareiškėjos atžvilgiu priimtas Sprendimas neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio nuostatų, yra nepakankamai motyvuotas, neparemtas objektyviais faktais. Nurodo, kad iš pareiškėjos pateiktų dokumentų darytina išvada, kad ji atitiko visus Įstatyme keliamus reikalavimus, siekiant jai išduoti leidimą laikinai gyventi, tačiau, priimdamas Sprendimą, atsakovas visiškai neindividualizavo jos situacijos, neatsižvelgė į faktines aplinkybes, kurios atsakovui buvo išdėstytos iki Sprendimo priėmimo. Atsakovas netinkamai taikė ginčo santykiui taikytinas teisės aktų nuostatas, iki galo neįvertino ginčui aktualių faktinių aplinkybių, todėl neteisėtai priėmė Sprendimą, kurio panaikinimui yra teisinis ir faktinis pagrindas.

Atsakovas Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – Migracijos departamentas) su pareiškėjos skundu nesutinka, prašo atmesti, kaip nepagrįstą. Atsiliepime į skundą nurodo, kad Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – Įstatymas) 133 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad užsieniečiui, kuriam buvo atsisakyta išduoti kelionės leidimą ar jis buvo panaikintas ar atšauktas dėl vienos ar kelių priežasčių, nustatytų Reglamento (ES) 2018/1240 37 straipsnio 1 dalies a–e punktuose, arba kuriam buvo atsisakyta išduoti vizą ar ji buvo panaikinta, ar atšaukta Šengeno viza, arba kuriam buvo atsisakyta išduoti leidimą gyventi ar jis buvo panaikintas, užsieniečiui, kuris buvo neįleistas į Lietuvos Respubliką, įpareigotas išvykti iš Lietuvos Respublikos, grąžintas į užsienio valstybę, perduotas užsienio valstybei pagal Lietuvos Respublikos sudarytą tarptautinę sutartį dėl neteisėtai esančių asmenų grąžinimo (readmisijos) arba bandė neteisėtai išvykti iš Lietuvos Respublikos ar išvyko iš jos, arba užsieniečiui, kuris neturi teisės gyventi Lietuvos Respublikoje ir nevykdo įsipareigojimų muitinei ar nesumokėjo Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka skirtos (skirtų) baudos (baudų), gali būti uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką ne ilgesniam kaip 5 metų laikotarpiui.

Kriterijų, kuriais vadovaujamasi nustatant ar sutrumpinant draudimo užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpį arba išbraukiant duomenis apie užsienietį iš Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo, vertinimo tvarkos, patvirtintos Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2014 m. balandžio 14 d. įsakymu Nr. 3K-33,,Dėl Kriterijų, kuriais vadovaujamasi nustatant ar sutrumpinant draudimo užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpį arba išbraukiant duomenis apie užsienietį iš Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo, vertinimo tvarkos patvirtinimo“ (toliau – Kriterijų vertinimo tvarka), 20.1 punkte nustatyta, kad šeiminių ryšių su Lietuvos Respublikoje gyvenančiais asmenimis neturinčiam užsieniečiui, kuris buvo grąžintas Įstatymo 125 straipsnio 1 dalies 3, 4, 5 ar 6 punkte nustatytu pagrindu, nustatomas 1 metų draudimo atvykti laikotarpis, jei užsienietis neteisėtai Lietuvos Respublikoje ir (ar) kitose Šengeno valstybėse buvo neilgiau kaip 90 dienų, skaičiuojant nuo užsieniečio teisėto buvimo ar gyvenimo Lietuvos Respublikoje ar kitose Šengeno valstybėse pasibaigimo dienos.

Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo sudarymo ir tvarkymo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. balandžio 20 d. nutarimu Nr. 436,,Dėl Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo sudarymo ir tvarkymo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – NAS taisyklės), 15 punkte nustatyta, kad jeigu sprendimas uždrausti užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką, kurio pagrindu duomenys įrašyti į sąrašą, atitinka 2006 m. gruodžio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1987/2006 dėl antrosios kartos Šengeno informacinės sistemos (SIS II) sukūrimo, veikimo ir naudojimo su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2018 m. lapkričio 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2018/1861, (toliau – SIS II reglamentas) 24 ir 25 straipsniuose nustatytus pagrindus. Sprendimą įtraukti į C.SIS įspėjimą dėl užsieniečio neįsileidimo pagal SIS II reglamento 24 arba 25 straipsnį Migracijos departamentas arba Valstybės sienos apsaugos tarnyba priima kartu su sprendimu uždrausti užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką.

2022-03-15 Migracijos departamentas gavo iš Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos teikimą Nr. 2203-DA-0022 uždrausti pareiškėjai atvykti į Lietuvos Respubliką. Nustatyta, kad 2021-11-29 21.58 val. VSAT VPR Padvarionių pasienio užkardos Medininkų pasienio kontroles punkte išvykstanti iš Lietuvos Respublikos A. B. pasų kontrolei pateikė pasą Nr. (duomenys neskelbtini), kuris išduotas 2018-04-11 ir galioja iki 2028-04-11. Atlikus patikrinimą nustatyta, kad 2020-09-28 A. B. teisėtai atvyko į Šengeno erdvę turėdama pase įklijuotą daugkartinę nacionalinę (D) vizą (LTU) Nr. (duomenys neskelbtini), galiojusią nuo 2020-09-16 iki 2021-09-14. Užsienietei buvo išduota daugkartinė nacionalinė (D) viza (LTU) Nr. 004505817, galiojusi nuo 2021-04-13 iki 2021-09-14. Užsienietė nuo 2021-09-15 (76 dienas) Šengeno erdvėje ir Lietuvos Respublikoje buvo neteisėtai, pasibaigus vizos galiojimo laikui.

2021-11-29 VSAT VPR Padvarionių pasienio užkardos Medininkų pasienio kontrolės punkto sprendimu dėl grąžinimo Nr. 159-877, vadovaujantis Įstatymo 125 straipsnio 1 dalies 3 punktu, pareiškėja įpareigota savanoriškai išvykti į (duomenys neskelbtini) Respubliką per 7 dienas nuo sprendimo įteikimo dienos. 2021-11-29 pareiškėja išvyko iš Lietuvos Respublikos.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, vadovaujantis Įstatymo 133 straipsnio 1 dalimi bei įvertinus minėtoje dalyje įtvirtintą maksimalų draudimo atvykti laikotarpį (5 metai), pareiškėjos neteisėtai Lietuvos Respublikoje ir (ar) kitose Šengeno erdvės valstybėse būtą laiką (76 dienas), kad pareiškėjos (patikrinus duomenis informacinėse sistemose) ilgalaikių socialinių, ekonominių ryšių su Lietuvos Respublika bei šeiminių ryšių su Lietuvos Respublikoje gyvenančiais asmenimis nenustatyta, ir vadovaujantis Kriterijų vertinimo tvarkos 20.1 punktu, pareiškėjai nustatytas 1 metų draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpis.

Atsakovas nurodo, kad pareiškėjos atžvilgiu ginčijamas Sprendimas nėra priimtas dėl to, kad pareiškėjai buvo atsisakyta išduoti leidimą laikinai gyventi, bet dėl to, kad ji buvo grąžinta į kilmės valstybę, nustačius, kad ji Lietuvos Respublikoje buvo neteisėtai 76 dienas. Pastebi, kad pareiškėja skunde teikia tikrovės neatitinkančią informaciją, kad ji nebuvo grąžinta į kilmės valstybę, o išvyko į Lenkiją, kadangi ji VSAT pareigūnų buvo grąžinta į Baltarusiją, tai patvirtina sienos kirtimą patvirtinantys dokumentai. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjos skundo teiginiai yra susiję su sprendimu, kuriuo jai buvo atsisakyta išduoti leidimą laikinai gyventi, o ginčijamas sprendimas nėra priimtas tuo pagrindu, kad jai atsisakyta išduoti leidimą laikinai gyventi, Migracijos departamentas dėl šių teiginių plačiau nepasisako. Pareiškėja galėjo apskųsti Migracijos departamento sprendimą dėl leidimo laikinai gyventi neišdavimo Įstatymo nustatyta tvarka, tačiau, šia galimybe nepasinaudojo.

Ginčijamo Sprendimo priėmimo metu buvo nustatyta, kad pareiškėja neturi jokių ilgalaikių socialinių, ekonominių ryšių su Lietuvos Respublika bei šeiminių ryšių su Lietuvos Respublikoje gyvenančiais asmenimis. Vadovaujantis Kriterijų vertinimo tvarkos 20.1 punktu, pareiškėjai pagrįstai buvo nustatytas 1 metų draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpis. Migracijos departamento vertinimu, šis nustatytinas draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpis vertintinas kaip proporcingas, jis atitinka Kriterijų vertinimo tvarkoje įtvirtintus kriterijus, o būtent, kad pareiškėja neturi jokių ryšių su Lietuvos Respublika. Dėl pareiškėjos teiginių, kad pasienio pareigūnai jos neinformavo apie draudimą atvykti, atkreipia dėmesį, kad pareiškėja nenurodo datos, kada ji atvyko į Lietuvos Respubliką. Pažymi, kad duomenys apie pareiškėjos draudimą atvykti buvo įvesti tik po ginčijamo Sprendimo priėmimo, todėl, jeigu pareiškėja kirto sieną iki ginčijamo sprendimo priėmimo, todėl ji ir nebuvo informuota. Migracijos departamento vertinimu šis Sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas bei priimtas įvertinus faktinius duomenis, t. y., kad pareiškėja buvo Lietuvos Respublikoje neteisėtai 76 dienas ir buvo grąžinta į užsienio valstybę.

Atkreipia dėmesį, kad pareiškėjos dokumentai buvo tikrinami Medininkų pasienio kontrolės punkte, kuris ribojasi su (duomenys neskelbtini) Respublikos siena, t. y. pareiškėja, būdama neteisėtai Lietuvos Respublikoje, 2021-11-29 bandė išvykti į (duomenys neskelbtini) Respubliką. Taigi, visi jos teiginiai, susiję su baimėmis ir neplanavimu grįžti į Baltarusiją yra neatitinkantys tikrovės ir vertintini, kaip bandymas suklaidinti teismą. Nurodo, kad pareiškėja šiuo metu Migracijos departamentui yra pateikusi prašymą dėl prieglobsčio suteikimo, kuris nagrinėjamas Įstatymo nustatyta tvarka. Be to, šiuo metu pareiškėja, nors jai ir uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką, yra Lietuvos Respublikoje. V. Į. 22 straipsnio 2 dalimi, prieglobsčio prašytojai teisę likti Lietuvos Respublikos teritorijoje turi iki sprendimo dėl jų teisinės padėties priėmimo, t. y. pareiškėja šiuo metu yra teisėtai Lietuvos Respublikoje. Pareiškėjai yra uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką konkrečiam laikotarpiui (iki 2023-03-22). Dalį šio laikotarpio, kol bus nagrinėjamas pareiškėjos prieglobsčio prašymas, pareiškėjos atžvilgiu ginčijamas sprendimas iš esmės neturės jokios teisinės reikšmės, kadangi pareiškėja turi teisę likti Lietuvos Respublikoje kaip prieglobsčio prašytoja. Tuo atveju, kai, išnagrinėjus pareiškėjos prieglobsčio prašymą, pareiškėjai nebūtų suteiktas prieglobstis Lietuvos Respublikoje, pareiškėja būtų grąžinta į kilmės valstybę ir jai būtų taikomas likęs draudimo atvykti laikotarpis arba, jeigu prieglobsčio prašymo nagrinėjimo procedūra užsitęstų ir baigtųsi po 2023-03-22, pareiškėjai ginčijamas sprendimas iš viso nebūtų taikomas. Nesutinka su pareiškėjos skundo teiginiais, kad ginčijamas sprendimas neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimų, kadangi yra nemotyvuotas. Atkreipia dėmesį, kad ginčijamame sprendime yra nurodyti pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai (pareiškėja buvo neteisėtai Lietuvos Respublikoje 76 dienas ir grąžinta į užsienio valstybę), pateiktas teisinis pagrindas, kuriuo Migracijos rėmėsi priimdamas ginčijamą sprendimą (Įstatymas, Kriterijų vertinimo tvarka, SIS II reglamentas), motyvai išdėstyti adekvačiai, aiškiai ir pakankamai, nurodyta ginčijamo sprendimo priėmimo tvarka, taigi pareiškėjos skundo teiginiai yra deklaratyvūs ir klaidinantys.

Mano, kad pareiškėjos atveju buvo tinkamai pritaikytos Taisyklės (t. y. specialios teisės normos), reglamentuojančios būtent draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką teisinius santykius. Pareiškėja, siekdama išspręsti klausimą dėl duomenų iš Nepageidaujamų asmenų sąrašo ir C. SIS išbraukimo, gali pasinaudoti teisės normose numatyta procedūra ir teikti motyvuotą prašymą dėl duomenų išbraukimo (pvz. dokumentus apie šeimos ryšius). Migracijos departamentas tokio pareiškėjos prašymo nėra gavęs (prašymas teikiamas elektroniniu būdu). Migracijos departamentas, ginčijamo Sprendimo priėmimo metu, tinkamai ir visapusiškai įvertino visas reikšmingas aplinkybes, atliko išsamų bei visapusišką pareiškėjos situacijos vertinimą ginčijamo sprendimo kontekste ir nenustatė jokių aplinkybių dėl kurių ginčijamas sprendimas negalėjo būti priimtas. Migracijos departamento vertinimu, pareiškėjos nesutikimas su priimtu sprendimu ir klaidingas siejimas su kitu Migracijos departamento priimtu jos atžvilgiu individualiu aktu, nesudaro pagrindo pripažinti ginčijamą Sprendimą neteisėtu ar nepagrįstu.

Teismas

k o n s t a t u o j a:

Byloje kilo ginčas dėl Migracijos departamento 2022-03-22 Sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo.

Byloje nustatyta, kad pareiškėja A. B. yra (duomenys neskelbtini) Respublikos pilietė.

2021-11-29 21.58val. VSAT VPR Padvarionių pasienio užkardos Medininkų pasienio kontrolės punkte išvykstanti iš Lietuvos Respublikos A. B. pasų kontrolei pateikė pasą Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą 2018-04-11 ir galiojantį iki 2028-04-11. Atlikus patikrinimą nustatyta, kad 2020-09-28 pareiškėja teisėtai atvyko į Šengeno erdvę, turėdama pase įklijuotą daugkartinę nacionalinę (D) vizą (LTU) Nr.(duomenys neskelbtini), galiojusią nuo 2020-09-16 iki 2021-09-14. Jai buvo išduota daugkartinė nacionalinė (D) viza(LTU) Nr. (duomenys neskelbtini), galiojusi nuo 2021-04-13 iki 2021-09-14. Pareiškėja nuo 2021-09-15 (76 dienas) Šengeno erdvėje ir Lietuvos Respublikoje buvo neteisėtai, pasibaigus vizos galiojimo laikui. 2021-11-29 pareiškėjai, vadovaujantis LR ANK 538 str. paskirta nuobauda – įspėjimas. 2021-11-29 VSAT VPR Padvarionių pasienio užkardos Medininkų pasienio kontrolės punkto sprendimu „Dėl grąžinimo“ Nr. 159-877, vadovaujantis UTPĮ 125 str.1 d.3 p., pareiškėja įpareigota savanoriškai išvykti į (duomenys neskelbtini) Respubliką per 7 dienas nuo sprendimo įteikimo dienos. Pareiškėja 2021-11-29 išvyko iš Lietuvos Respublikos. Migracijos departamentas, gavęs minėtą informaciją 2022-03-15 iš VSAT, priėmė ginčijamą 2022-03-22 Sprendimą, kuriuo pareiškėjai uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką nuo sprendimo priėmimo dienos 12 mėnesių (1 metus); įtrauktas į Šengeno informacinę sistemą perspėjimas dėl draudimo atvykti ir apsigyventi (uždrausti atvykti ir apsigyventi ir kitų Europos Sąjungos valstybių narių ir Europos Sąjungai nepriklausančių valstybių, kuriose taikomas Šengeno acquis (Šveicarija, Norvegijos Karalystė, Lichtenšteinas, Islandija) teritorijoje) nuo sprendimo priėmimo dienos 12 mėnesių (1 metus). Šis Sprendimas priimtas, nes asmuo buvo grąžintas į užsienio valstybę. Skundžiamas Sprendimas priimtas, vadovaujantis UTPĮ 133 str. 1 d., SIS reglamento 24 str.1 ir 3 d., NAS taisyklių 15 p., Kriterijų vertinimo tvarkos 20.1 p. pagrindu. Pagal UTPĮ 133 str.1 d., užsieniečiui, kuris buvo grąžintas į užsienio valstybę, gali būti uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką ne ilgesniam kaip 5 metų laikotarpiui. Pareiškėjai buvo nustatytas 1 metų draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpis. Ginčijamo Sprendimo priėmimo metu buvo nustatyta, kad pareiškėja neturi jokių ilgalaikių socialinių, ekonominių ryšių su Lietuvos Respublika bei šeiminių ryšių su Lietuvos Respublikoje gyvenančiais asmenimis. Todėl, vadovaujantis Kriterijų vertinimo tvarkos 20.1 p., jai pagrįstai buvo nustatytas 1 metų draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpis. Šis nustatytas draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką terminas, teismo nuomone, vertintinas, kaip proporcingas, atitinkantis Kriterijų vertinimo tvarkoje nustatytus kriterijus. Pareiškėja Lietuvos Respublikoje neteisėtai buvo 76 dienas, ji buvo grąžinta į kilmės šalį – (duomenys neskelbtini) Respubliką. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pareiškėjos dokumentai buvo tikrinami Medininkų pasienio kontrolės punkte, kuomet pareiškėja, būdama neteisėtai Lietuvos Respublikoje, 2021-11-29 bandė išvykti į (duomenys neskelbtini) Respubliką, o tai paneigia pareiškėjos skunde nurodytas aplinkybes, jog ji neplanavo grįžti į (duomenys neskelbtini) Respubliką dėl baimės ir politinės situacijos. Pareiškėjai išvykus iš Lietuvos Respublikos, 2021-12-12 Lenkijoje jai buvo išduota nacionalinė (D) viza. Su šia viza pareiškėja buvo atvykusi į Lietuvos Respubliką. Duomenys apie pareiškėjos draudimą atvykti buvo įvesti tik po ginčijamo Sprendimo priėmimo. Bylos duomenimis, pareiškėja kreipėsi į Migracijos departamentą dėl prieglobsčio jai suteikimo, šis prašymas nagrinėjamas Įstatymo nustatyta tvarka. Šiuo metu pareiškėja, kaip prieglobsčio prašytoja, yra Lietuvos Respublikoje teisėtai.

Pagal UTPĮ 133 str.1 d. užsieniečiui, kuris buvo grąžintas į užsienio valstybę, gali būti uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką ne ilgesniam kaip 5 metų laikotarpiui. Atsakovas ginčijamu Sprendimu nustatė pareiškėjai 1 metų draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpį. Šis laikotarpis nustatytas, įvertinus pareiškėjos neteisėtai Lietuvos Respublikoje ir (ar) kitose Šengeno erdvės valstybėse būtą laiką (76 dienas), tai, kad pagal duomenis informacinėse sistemose ilgalaikių socialinių, ekonominių ryšių su Lietuvos Respublika bei šeiminių ryšių su Lietuvos Respublikoje gyvenančiais asmenimis nenustatyta. Atsakovas, vadovaudamasis Kriterijų vertinimo tvarkos 20.1 p. pagal kurį šeiminių ryšių su Lietuvos Respublikoje gyvenančiais asmenimis neturinčiam užsieniečiui, kuris buvo grąžintas UTPĮ 125 str.1 d., 3,4,5 ar 6 p. nustatytu pagrindu, nustatė 1 metų draudimo atvykti laikotarpį pareiškėjai. Ji neteisėtai Lietuvos Respublikoje ir (ar) kitose Šengeno valstybėse buvo ne ilgiau kaip 90 dienų (76 dienas), skaičiuojant nuo jos teisėto buvimo ar gyvenimo Lietuvos Respublikoje ar kitose Šengeno valstybėse pasibaigimo dienos. Laikytina, kad atsakovas, vadovaudamasis Kriterijų vertinimo tvarka, pagrįstai ir proporcingai nustatė pareiškėjai 1 metų draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpį. UTPĮ 133 str.7 ir 8 d. d. numatyta, kad nacionalinį sąrašą sudaro, tvarko ir duomenis iš šio sąrašo skelbia ir Šengeno informacinei sistemai teikia, sprendimą uždrausti (neuždrausti) užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką priima atsakovas LR Vyriausybės nustatyta tvarka.

Pagal NAS taisyklių 15 p. duomenys iš Nacionalinio sąrašo teikiami Šengeno informacinei sistemai, jeigu sprendimas uždrausti užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką, kurio pagrindu duomenys įrašyti į Nacionalinį sąrašą, atitinka SIS reglamento 24 ar 25 str. nurodytus pagrindus. Pagal SIS reglamento 24 str.1 d. duomenys apie trečiųjų šalių piliečius, kurių atžvilgiu buvo pateiktas perspėjimas draudimo atvykti arba apsigyventi tikslais, įvedami remiantis nacionaliniu perspėjimu. SIS reglamento 24 str.3 d. nustatyta, kad perspėjimas taip pat gali būti įvestas, kai 1 d. nurodytas sprendimas grindžiamas tuo, kad trečiosios šalies piliečiui buvo taikyta tokia priemonė kaip išsiuntimas ar atisakymas leisti atvykti, kuri nebuvo atšaukta ar sustabdyta ir apima arba taikoma kartu su neįleidimu atvykus, o atitinkamais atvejais – draudimu apsigyventi – remiantis tuo, kad buvo nesilaikoma nacionalinių teisės aktų, reglamentuojančių trečiųjų šalių piliečių atvykimą ar apsigyvenimą. Pareiškėja VSAT pareigūnų buvo grąžinta į (duomenys neskelbtini) Respubliką, tai patvirtina sienos kirtimo dokumentai. Pareiškėjai buvo neišduotas leidimas laikinai gyventi, minėtas atsakovo sprendimas nebuvo ginčytas. Minėto sprendimo pagrįstumas ir teisėtumas nenagrinėjamas šioje administracinėje byloje, nes ginčas kilęs dėl 2022-03-22 sprendimo Nr. 22S11766, kuriuo pareiškėjai uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką 1 m. bei į Šengeno informacinę sistemą įtrauktas perspėjimas dėl draudimo atvykti ir apsigyventi (uždrausti atvykti ir apsigyventi ir kitų Europos Sąjungos valstybių narių ir Europos Sąjungai nepriklausančių valstybių, kuriose taikomas Šengeno acquis (Šveicarija, Norvegijos Karalystė, Lichtenšteinas, Islandija) teritorijoje) nuo sprendimo priėmimo dienos 1 m.

Atsakovas ginčijamame Sprendime įvertino tai, kad pareiškėja buvo grąžinta į užsienio valstybę, nes nesilaikė teisės aktų, nustatančių trečiųjų šalių piliečių atvykimo, buvimo ir išvykimo tvarką, reikalavimų. Pareiškėjai, atsižvelgiant į Sprendimo priėmimo metu buvusias aplinkybes, pagrįstai ir teisėtai buvo uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad Europos Komisija 2017-03-07 Komisijos rekomendacijoje dėl grąžinimo veiksmingumo padidinimo įgyvendinant Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2008/115/EB nurodė, kad siekdamos visapusiškai naudoti draudimus atvykti, valstybės narės turėtų sistemingai įvedinėti perspėjimus dėl draudimo atvykti Šengeno informacinėje sistemoje, taikydamos SIS reglamento 24 str.3 d., siekiant ateityje išvengti neteisėto buvimo rizikos. Tokiu būdu pareiškėjos duomenys, vadovaujantis NAS taisyklių 15 p. iš Nacionalinio sąrašo pagrįstai pateikti Šengeno informacinei sistemai.

Teismas daro išvadą, kad Migracijos departamentas iš esmės teisingai taikė teisės normas, išsamiai išnagrinėjo faktines bylos aplinkybes, priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2022 m. kovo 22 d. sprendimas Nr. 22S11766 paliekamas nepakeistas, pareiškėjos reikalavimų tenkinti skunde išdėstytais argumentais nėra teisinio pagrindo, skundas atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 88 straipsnio 1 p.).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,

n u s p r e n d ž i a:

Pareiškėjos A. B. skundą atmesti.

Sprendimas per 14 (keturiolika) kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjos Jūratė Gaidytė-Lavrinovič

Jūratė Bliznikaitė-Povilanskienė

Sigita Fomičiova