Administracinė byla Nr. I2-4014-535/2022
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01427-2022-3
Procesinio sprendimo kategorijos: 8.3; 8.4 8.6.4; 55.1.3
(S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS
SPRENDIMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2022 m. birželio 21 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jūratės Gaidytės-Lavrinovič (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Jūratės Bliznikaitės-Povilanskienės ir Inos Kirkutienės,
viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. S. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
Pareiškėjas V. S. kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti 2022-03-16 Migracijos departamento prie LR vidaus reikalų ministerijos sprendimą; išbraukti pareiškėją V. S. iš užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo išnykus teisiniam pagrindui uždrausti pareiškėjui V. S. atvykti j Lietuvos Respubliką 3 metų laikotarpiui.
Pareiškėjas V. S. skunde nurodo, kad yra Baltarusijos pilietis, kuris nuolatos lankosi Lietuvos Respublikoje darbo bei asmeniniais reikalais. Pareiškėjas Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2020-11-17 nutarimu buvo pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, kuris numatytas ANK 208 str. 3 d., ir jam paskirta administracinė nuobauda - 3500 Eur bauda. Pareiškėjas neturėjo finansinės galimybės visos baudos sumos sumokėti iš karto, todėl su VMI prie LR FM 2021-01-26 sudarė mokestinės paskolos sutartį bei nustatytu grafiku mokėjo įmokas. Migracijos departamentas, vadovaudamasis UTPĮ 133 str. 1, 7 ir 8 d., NAS taisyklių 4, 6, 15, 16 ir 20 p., Kriterijų vertinimo tvarkos 28.3 p., 2021-10-15 priėmė sprendimą Nr. 21S31885, kuriuo nuspręsta uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką 36 mėnesius nuo sprendimo priėmimo dienos, nes jis yra skolingas Lietuvos Respublikai. Pareiškėjo duomenys 2021-10-15 įrašyti į Nacionalinį sąrašą iki 2024-10-14. Pareiškėjas Migracijos departamentui pateikė prašymą išbraukti jo duomenis iš Nacionalinio sąrašo motyvuodamas, jog jam paskirtą baudą jis moka pagal su VMI 2021-01-26 sudarytą mokestinės paskolos sutartį. Dėl jam nežinomų priežasčių, jo mokėjimai nebuvo užskaityti VMI sistemoje, nurodė, kad šiuo metu neturi jokių įsiskolinimų, netgi yra susidariusi 41 EUR permoka. Kompetentingos institucijos atsiliepime buvo nurodoma, kad 2022-03-08 pareiškėjo skola Lietuvos Respublikai siekia 1540 EUR (Lietuvos muitinei), o taip pat pareiškėjas teismo nutarimu pripažintas padaręs administracinį nusižengimą ir jam yra paskirta administracinė nuobauda - piniginė bauda, kurios jis nėra sumokėjęs. Išvadoje buvo nustatyta, kad neva pareiškėjo su Lietuvos Respublika nesieja socialiniai ir ekonominiai ryšiai, taip pat šeiminiai ryšiai su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje, todėl draudimo atvykti laikotarpis yra nustatytas pagrįstai.
2022-03-16 Migracijos departamento sprendimu buvo nuspręsta: „Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, vadovaujantis Kriterijų vertinimo tvarkos 50.1 p., nustatyta, kad neišbraukiami užsieniečio duomenys iš Nacionalinio sąrašo, nes išnagrinėjus prašymą nustatyta, kad nustatomas toks pat draudimo atvykti j Lietuvos Respubliką laikotarpis, koks jau yra nustatytas, kadangi neišnyko pagrindas, dėl kurio užsieniečio duomenys buvo įrašyti į Nacionalinį sąrašą, nes užsienietis yra nesumokėjęs jam paskirtos baudos“.
Pareiškėjas nurodo, jog skundžiamas Sprendimas yra priimtas, neatsižvelgus ir tinkamai neišanalizavus visų faktinių aplinkybių. Sprendimas yra priimtas vadovaujantis vieninteliu kriterijumi - pareiškėjui paskirtos baudos nesumokėjimu, kaip pagrindu uždrausti jam atvykti į Lietuvą. Pareiškėjas nesutinka su Sprendime nurodoma išvada. Pareiškėjas įvykdė administracinį nusižengimą, už kurį buvo paskirta 3500 Eur bauda, su įpareigojimu ją sumokėti į VMI prie FM atsiskaitomąją sąskaitą, kurios įmokos kodas yra 1001. Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020-11-17 nutarimo rezoliucinėje dalyje yra įtvirtinta pareiškėjo teisė atidėti ar išdėstyti paskirtos baudos sumokėjimą. Pareiškėjas, pasinaudodamas savo teise, pagrįstai kreipėsi į VMI dėl mokėtinos baudos mokėjimo dalimis.
Pareiškėjas su VMI prie LR FM 2021-01-26 sudarė mokestinės paskolos sutartį bei pagal šią sutartį nustatytu grafiku mokėjimo įmokas. Pareiškėjas privalėjo mokėti įmokas nuo 2021-02-25 iki 2022-11-25, ką ir sėkmingai darė. Pareiškėjas, nepraleisdamas sutartyje numatytų terminų, atliko mokėjimus pagal grafiką VM I šiomis datomis: 2021-02-23 (200 EUR); 2021-03-24 (160 EUR); 2021-04-23 (160 EUR); 2021-05-25 (160 EUR); 2021- 06-22 (160 EUR); 2021-07-30 (160 EUR); 2021-08-20 (160 EUR); 2021-09-25 (160 EUR); 2021-10-23 (160 EUR); 2021-11-24 (160 EUR); 2021-12-23 (160 EUR); 2022-01-26 (160 EUR). Viso apmokėta skolos valstybei suma siekia 1960 EUR. Mokėjimai buvo įvykdyti naudojant įmokos kodą 1001.
Kadangi pareiškėjas yra ne Lietuvos Respublikos pilietis, sunkiai supranta lietuvių kalbą, jam yra sudėtinga susiorientuoti administraciniuose dokumentuose, dėl šios priežasties, jis suklydo, mokėdamas įmokas pagal grafiką - mokėjimuose, kurios vykdė per banką UAB „Medicinos bankas“, mokėjimo pavedimuose nurodydavo netinkamą įmokų mokėjimo kodą - 1001, būtent tą, kuris yra Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020- 11-17 nutarime, vietoje įmokos kodo 8250, kuris yra skirtas administracinėms baudoms apmokėti. Dėl šių priežasčių pareiškėjo mokėjimai nebuvo užskaitomi, susidarė mokestinė skola, buvo traktuojama, jog jis nesilaiko mokestinės paskolos sutartimi nustatyto mokėjimo grafiko, todėl 2021-10-15 ir 2022-03-16 yra skolingas Lietuvos valstybei. Šiuo atveju, priimant minėtus draudimus, turėjo būti įvertintas pareiškėjo atsitiktinis suklydimas mokant įmokas, tačiau į tai visiškai nebuvo atsižvelgta tiek 2021-10- 15 sprendime, tiek skundžiamame Sprendime.
Mokestinės nepriemokos sumokėjimo išdėstymas - tai mokesčių mokėtojo mokestinę nepriemoką sudarančios sumos sumokėjimo išdėstymas, kai mokestinė nepriemoka sumokama dalimis pagal mokestinės paskolos sutartyje nurodytą grafiką. Mokesčių mokėtojas, sudaręs mokestinės paskolos sutartį su mokesčių administratoriumi, neturi pareigos mokestinės nepriemokos sumokėti ankščiau nustatyta mokėjimo grafike. Pagal sudarytos mokestinės paskolos sutarties sampratą, pareiškėjo pilnos 3500 Eur skolos valstybei pagal Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2020-11-17 nutarimu paskirtą nuobaudą sumokėjimas abipusiu sutarimu yra atidėtas iki 2022-11-25, todėl pareiškėjas 2022- 03-16 dienai negali būti laikomas kaip netinkamai vykdantis savo įsipareigojimus Lietuvos valstybei 1540 EUR sumoje.
Pažymi, kad pareiškėjas, tarpusavio susitarimu su VMI, kuri yra valstybės institucija sudarė mokestinės paskolos sutartį, kuria įstatymu nustatyta tvarka leido jam sumokėti skolą Lietuvos valstybei dalimis iki 2022-11-25, todėl jis tvarkingai mokėdamas įmokas pagal grafiką, vykdė įsipareigojimus įstatymų nustatyta tvarka. Sprendimo priėmimo metu negalėjo būti laikoma, kad pareiškėjas nesumokėjo jam paskirtos baudos įstatymų nustatyta tvarka, atitinkamai minėta įstatymo nuostata (UTPĮ 133 str. 1 d.) priimant skundžiamą Sprendimą negalėjo būti taikoma pareiškėjui. Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2014 m. balandžio 14 d. įsakymu Nr. 3K-33,,Dėl Kriterijų, kuriais vadovaujamasi nustatant ar sutrumpinant draudimo užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpį arba išbraukiant duomenis apie užsienietį iš Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo, vertinimo tvarkos patvirtinimo“ aprašo 28 punkte yra numatyta, jog šeiminių ryšių su Lietuvos Respublikoje gyvenančiais asmenimis neturinčiam užsieniečiui, kuris neturi teisės gyventi Lietuvos Respublikoje ir nevykdo įsipareigojimų muitinei ar nesumokėjo Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka skirtos (skirtų) baudos (baudų), nustatomi šie draudimo atvykti laikotarpiai:1 metai, jei užsienietis turi mokestinę nepriemoką ar nesumokėjo baudos (baudų), kurios (kurių) dydis (suma) ne didesnis (ne didesnė) nei 950 EUR;
2 metai, jei užsienietis turi mokestinę nepriemoką ar nesumokėjo baudos (baudų), kurios (kurių) dydis (suma) nuo 951 iki 1 900 EUR; 3 metai, jei užsienietis turi mokestinę nepriemoką ar nesumokėjo baudos (baudų), kurios (kurių) dydis (suma) nuo 1 901 iki 19 000 EUR.
Pareiškėjui draudimas atvykti 3 m. laikotarpiui buvo nustatomas remiantis šiuo kriterijumi, tačiau 2022-03-16 Sprendime netinkamai buvo pakartotinai nustatytas draudimas atvykti 3 m. laikotarpiui, nors pagal Sprendime minimą mokestinę nepriemoką 1540 EUR sumai, pareiškėjui nustatytinas laikotarpis sudarytų 2 metus vadovaujantis 28.2 punkto nuostatomis. Nurodo, kad priimant skundžiamą Sprendimą buvo nustatytas netinkamas draudimo laikotarpis pagal mokestinės nepriemokos sumą, todėl tai būtų dar vienas pagrindas panaikinti skundžią Sprendimą. Pažymi, jog Migracijos departamento direktoriaus 2014 m. balandžio 14 d. įsakymu Nr. 3K-33 „Dėl Kriterijų, kuriais vadovaujamasi nustatant ar sutrumpinant draudimo užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpį arba išbraukiant duomenis apie užsienietį iš Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo, vertinimo tvarkos patvirtinimo“ taisyklių 49 punkte yra numatyta galimybė išbraukti asmenį iš Nacionalinio sąrašo, jei išnyksta pagrindas, kuriuo remiantis asmeniui buvo pritaikytas draudimas bei kuriuo remiantis asmuo buvo įrašytas į nepageidaujamų asmenų sąrašą. Sprendimas išbraukti asmenį iš Nepageidaujamų asmenų sąrašo, kuriam uždrausta atvykti UTPĮ 133 straipsnio 1, 2, 5 ar 6 dalyje nustatytu pagrindu, vadovaujantis 50.3.4 punktu, priimamas, kai nustatoma, jog užsienietis ¡vykdė įsipareigojimus muitinei ir (ar) sumokėjo Lietuvos Respublikos įstatymu nustatyta tvarka skirtą (skirtas) baudą (baudas), jeigu užsieniečiui buvo uždrausta atvykti UTPĮ 133 str. 1 d. nurodytu pagrindu dėl to, kad jis nevykdo įsipareigojimų muitinei ar nesumokėjo Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka skirtos (skirtų) baudos (baudų).
Pareiškėjas šiai dienai yra sumokėjęs Sprendime minimą 1540 EUR skolą Lietuvos valstybei (muitinei). Šiuo atveju yra išnykęs teisinis pagrindas uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką 3 m. laikotarpiui pagal UTPĮ 133 str. 1 d. nuostatas. Vadovaujantis įtvirtintu teisiniu reguliavimu, pareiškėjo duomenys yra išbrauktini iš užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, Nacionalinio nepageidaujamų asmenų sąrašo remiantis Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2014 m. balandžio 14 d. įsakymu Nr. 3K-33 „Dėl Kriterijų, kuriais vadovaujamasi nustatant ar sutrumpinant draudimo užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpį arba išbraukiant duomenis apie užsienietį iš Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo, vertinimo tvarkos patvirtinimo“ taisyklių 49 punkto bei 50.3.4 punkto nuostatomis.
Atsakovas Migracijos departamentas nesutinka su pareiškėjo skundu, prašo jį atmesti, kaip nepagrįstą. Atsakovas atsiliepime nurodo, kad Migracijos departamentas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – Įstatymas) 133 str. 1, 7 ir 8 d., Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo sudarymo ir tvarkymo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. balandžio 20 d. nutarimu Nr. 436 (redakcija, galiojusi iki 2018 m. sausio 1 d.) (toliau – Taisyklės) 4, 6, 15, 16 ir 20 p., Kriterijų, kuriais vadovaujamasi nustatant ar sutrumpinant draudimo užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpį arba išbraukiant duomenis apie užsienietį iš Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo, vertinimo tvarka, patvirtinta Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2014 m. balandžio 14 d. įsakymu Nr. 3K-33,,Dėl Kriterijų, kuriais vadovaujamasi nustatant ar sutrumpinant draudimo užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpį arba išbraukiant duomenis apie užsienietį iš Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo, vertinimo tvarkos patvirtinimo“ (toliau – Kriterijų vertinimo tvarka) 28.3 p., 2021-10-15 priėmė sprendimą Nr. 21S31885, kuriuo nuspręsta uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką 36 mėnesius (3 metus) nuo sprendimo priėmimo dienos, nes užsienietis Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2020-11-17 nutarimu pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, kuris numatytas Administracinių nusižengimų kodekso 208 str. 3 d., ir jam paskirta administracinė nuobauda – 3500 Eur bauda. Pagal Kriterijų vertinimo tvarkos 28.3 p., šeiminių ryšių su Lietuvos Respublikoje gyvenančiais asmenimis neturinčiam užsieniečiui, kuris neturi teisės gyventi Lietuvos Respublikoje ir nevykdo įsipareigojimų muitinei ar nesumokėjo Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka skirtos (skirtų) baudos (baudų), nustatomas 3 metų draudimo atvykti laikotarpis, jeigu užsienietis turi mokestinę nepriemoką ar nesumokėjo baudos (baudų), kurios (kurių) dydis (suma) nuo 1 901 iki 19 000 eurų.
2022-02-14 Migracijos departamente gautas pareiškėjo prašymas dėl draudimo atvykti panaikinimo, kadangi jis yra apmokėjęs skolą, tačiau dėl jam nežinomų priežasčių jo mokėjimai nebuvo užskaityti Valstybinės mokesčių inspekcijos sistemoje.
Migracijos departamentas, gavęs pareiškėjo prašymą, kreipėsi į kompetentingą instituciją, pateikusią siūlymą uždrausti užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką, pateikti savo nuomonę dėl duomenų išbraukimo iš Nacionalinio sąrašo. 2022-03-08 gautame kompetentingos institucijos rašte nurodoma, kad pareiškėjas administracinio nusižengimo bylos pagrindu su VMI yra sudaręs mokestinės paskolos sutartį dėl jam paskirtos nuobaudos – 3500 eurų baudos sumokėjimo. Mokėjimai yra išdėstyti nuo 2021-02-05 iki 2022-11-25. Šiuo metu pareiškėjo skola Lietuvos muitinei yra 1540 eurų. Įvertinus tai, kad pareiškėjas nesumokėjo Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka skirtos baudos, pareiškėjo duomenys iš Nacionalinio sąrašo nebuvo išbraukiami, kadangi neišnyko pagrindas, dėl kurio užsieniečio duomenys buvo įrašyti į Nacionalinį sąrašą.
Pareiškėjas su ginčijamu sprendimu nesutinka ir nurodo, kad pareiškėjo padėtis negali būti vertinama, kaip kad pareiškėjas nesumokėjo jam skirtos baudos, nes viso apmokėtos skolos valstybei suma siekia 1960 EUR, taigi pareiškėjui netinkamai buvo pakartotinai nustatytas draudimas atvykti 3 metų laikotarpiui, nors pagal ginčijamame sprendime minimą mokestinę nepriemoką 1540 EUR sumai, pareiškėjui nustatytinas laikotarpis sudarytų 2 metus. Su pareiškėjo vertinimu atsakovas nesutink, nurodo, kad pareiškėjas netinkamai aiškina teisės aktų nuostatas. Jokiame teisės akte nėra numatyta, kad sumokėjus dalį paskirtos baudos, draudimo atvykti laikotarpis yra trumpinamas. Pažymi, kad pareiškėjui Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2020-11-17 nutarimu buvo paskirta administracinė nuobauda – 3500 eurų bauda. Pagal Kriterijų vertinimo tvarkos 28.3 p., jeigu užsienietis turi mokestinę nepriemoką ar nesumokėjo baudos (baudų), kurios (kurių) dydis (suma) nuo 1 901 iki 19 000 eurų – nustatomas 3 metų draudimo atvykti laikotarpis. Duomenų ir tai patvirtinančių dokumentų, kad pareiškėjui paskirta administracinė nuobauda būtų sumažinta pareiškėjas nepateikė. Vien tai, kad pareiškėjas apmokėjo dalį jam skirtos baudos, nereiškia, kad tokiu būdu draudimo atvykti laikotarpis gali būti trumpinamas pagal pareiškėjo nurodytus kriterijus, t. y. užsieniečio atžvilgiu nėra priimamas naujas sprendimas dėl draudimo atvykti. Migracijos departamentas įvertinęs pareiškėjo draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką pagrindą (UTPĮ 133 str. 1 d. nustatyta, kad užsieniečiui, kuris neturi teisės gyventi Lietuvos Respublikoje ir nevykdo įsipareigojimų muitinei ar nesumokėjo Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka skirtos (skirtų) baudos (baudų), gali būti uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką ne ilgesniam kaip 5 metų laikotarpiui), aplinkybes, kurios buvo vertinamos priimant sprendimą uždrausti atvykti į Lietuvos Respubliką (pareiškėjas teismo nutarimu pripažintas padaręs administracinį nusižengimą ir jam yra paskirta administracinė nuobauda – piniginė bauda, kurios jis nėra sumokėjęs), kad pareiškėjo su Lietuvos Respublika nesieja socialiniai ir ekonominiai ryšiai, taip pat šeiminiai ryšiai su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje, pagrįstai nustatė, kad draudimo atvykti laikotarpis (pagal Kriterijų vertinimo tvarkos 28.3 p.), yra nustatytas tinkamai ir nėra pagrindo jo naikinti.
Pareiškėjas taip pat nurodo, kad šiai dienai yra sumokėjęs ginčijamame sprendime minimą 1540 EUR skolą Lietuvos valstybei (muitinei), todėl išnyko draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką pagrindas. Nurodo, kad pareiškėjo skundo teiginiai nepagrįsti. Taisyklių 50.3.4 papunktyje nustatyta, kad jeigu paaiškėja Tvarkos II skyriuje nurodytos aplinkybės (buvusios sprendimo uždrausti užsieniečiui atvykti priėmimo metu arba naujai atsiradusios), kurios nebuvo vertinamos priimant sprendimą uždrausti atvykti, tai Tvarkos II skyriuje nustatyta tvarka pakartotinai svarstomas draudimo atvykti laikotarpio nustatymo klausimas ir priimamas sprendimas išbraukti duomenis apie užsienietį iš Nepageidaujamų asmenų sąrašo, jeigu įvertinus naujai paaiškėjusias aplinkybes nustatoma, kad užsienietis įvykdė įsipareigojimus muitinei ir (ar) sumokėjo Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka skirtą (skirtas) baudą (baudas), jeigu užsieniečiui buvo uždrausta atvykti Įstatymo 133 straipsnio 1 dalyje nurodytu pagrindu dėl to, kad jis nevykdo įsipareigojimų muitinei ar nesumokėjo Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka skirtos (skirtų) baudos (baudų).
Duomenų ir tai patvirtinančių dokumentų, kad pareiškėjas atitinka Taisyklių 50.3.4 papunktyje nustatytą teisinį pagrindą, kuriam esant, užsieniečio duomenys išbraukiami iš Nepageidaujamų asmenų sąrašo ginčijamo sprendimo priėmimo metu pareiškėjas nepateikė. Pagal Taisyklių 49.1 papunktį duomenys apie užsienietį, kuriam uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką gali būti išbraukiami iš nepageidaujamų asmenų sąrašo jeigu Migracijos departamentui pateikiamas motyvuotas rašytinis užsieniečio prašymas išbraukti duomenis apie jį iš nepageidaujamų asmenų sąrašo. Atsižvelgiant į tai, kad pasikeitus aplinkybėms pareiškėjas nepateikė motyvuoto prašymo su jį pagrindžiančiais dokumentais, Migracijos departamentas objektyviai neturi galimybių atlikti jokio vertinimo tyrimo. Tuo atveju, jeigu pareiškėjas įvykdė įsipareigojimus muitinei ir (ar) sumokėjo Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka skirtą (skirtas) baudą (baudas) bei tokią informaciją kartu su prašymu ir tai patvirtinančiais dokumentais pateiktų Migracijos departamentui, būtų sprendžiamas jo duomenų išbraukimo iš Nepageidaujamų asmenų sąrašo klausimas, pagal Taisyklių 50.3.4 papunktį. Pareiškėjo atveju buvo tinkamai pritaikytos Taisyklės (t. y. specialios teisės normos), reglamentuojančios būtent draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką teisinius santykius. Pareiškėjas, siekdama išspręsti klausimą dėl duomenų iš Nepageidaujamų asmenų sąrašo išbraukimo, gali pasinaudoti teisės normose numatyta procedūra ir teikti motyvuotą prašymą dėl duomenų išbraukimo pakartotinai. Migracijos departamentas ginčijamo sprendimo priėmimo metu tinkamai ir visapusiškai įvertino visas reikšmingas aplinkybes, atliko išsamų bei visapusišką pareiškėjo situacijos vertinimą ginčijamo sprendimo kontekste ir nenustatė jokių aplinkybių dėl kurių ginčijamas sprendimas negalėjo būti priimtas. Migracijos departamento vertinimu, pareiškėjo nesutikimas su priimtu sprendimu ir klaidingas teisės aktų aiškinimas, nesudaro pagrindo pripažinti ginčijamą sprendimą neteisėtu ar nepagrįstu.
Teismas
konstatuoja:
Byloje ginčas kilo dėl Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2022 m. kovo 15 d. sprendimo Nr. 22S9343, kuriuo atisakyta išbraukti duomenis iš nacionalinio sąrašo, nes neišnyko pagrindas uždrausti asmeniui atvykti į Lietuvos Respubliką, pagrįstumo ir teisėtumo.
Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad Migracijos departamentas, vadovaudamasis UTPĮ 133 str.1,7 ir 8d., NAS taisyklių 4,6, 15, 16 ir 20 p., Kriterijų vertinimo tvarkos 28.3p., 2021-10-15 priėmė sprendimą Nr.21S31885, kuriuo nuspręsta uždrausti V. S. atvykti į Lietuvos Respubliką 36 mėnesius (3 metus) nuo sprendimo priėmimo dienos, nes jis Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2020-11-17 nutarimu pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, numatytą ANK 208 str.3d., ir jam paskirta administracinė nuobauda – 3500Eur bauda. Pareiškėjo duomenys 2021-10-15 įrašyti į Nacionalinį sąrašą iki 2024-10-14.
Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos įstatymas „Dėl užsieniečių teisinės padėties“, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. balandžio 20 d. nutarimas Nr. 436 „Dėl Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo sudarymo ir tvarkymo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – ir Taisyklės), Kriterijų, kuriais vadovaujamasi nustatant ar sutrumpinant draudimo užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpį arba išbraukiant duomenis apie užsienietį iš Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo, vertinimo tvarka (toliau – ir Kriterijų vertinimo tvarka), patvirtinta Migracijos departamento direktoriaus 2014 m. balandžio 14 d. įsakymu Nr. 3K-33.
Įstatymo 133 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad užsieniečiui, kuriam buvo atsisakyta išduoti vizą ar ji buvo panaikinta, ar atšaukta Šengeno viza arba kuriam buvo atsisakyta išduoti leidimą gyventi ar jis buvo panaikintas, užsieniečiui, kuris buvo neįleistas į Lietuvos Respubliką, įpareigotas išvykti iš Lietuvos Respublikos, grąžintas į užsienio valstybę, perduotas užsienio valstybei pagal Lietuvos Respublikos sudarytą tarptautinę sutartį dėl neteisėtai esančių asmenų grąžinimo (readmisijos) arba bandė neteisėtai išvykti iš Lietuvos Respublikos ar išvyko iš jos, arba užsieniečiui, kuris neturi teisės gyventi Lietuvos Respublikoje ir nevykdo įsipareigojimų muitinei ar nesumokėjo Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka skirtos (skirtų) baudos (baudų), gali būti uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką ne ilgesniam kaip 5 metų laikotarpiui.
Pagal minėto 133 straipsnio 7 dalį, užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinį sąrašą sudaro, tvarko ir duomenis iš šio sąrašo skelbia ir centrinei antrosios kartos Šengeno informacinei sistemai teikia Migracijos departamentas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka.
Pagal Įstatymo 133 straipsnio 8 dalį, sprendimą uždrausti (neuždrausti) užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką priima Valstybės sienos apsaugos tarnyba, jeigu ji priėmė šio Įstatymo 127 straipsnio 5 dalyje nurodytą sprendimą, arba Migracijos departamentas. Draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką trukmė nustatoma kiekvienu atveju tinkamai atsižvelgus į visas su konkrečiu atveju susijusias aplinkybes.
Kriterijų vertinimo tvarkos 28.3 punkte nustatyta, kad šeiminių ryšių su Lietuvos Respublikoje gyvenančiais asmenimis neturinčiam užsieniečiui, kuris neturi teisės gyventi Lietuvos Respublikoje ir nevykdo įsipareigojimų muitinei ar nesumokėjo Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka skirtos (skirtų) baudos (baudų), nustatomi šie draudimo atvykti laikotarpiai: 3 metai, jei užsienietis turi mokestinę nepriemoką ar nesumokėjo baudos (baudų), kurios (kurių) dydis (suma) nuo 1901 iki 19000 eurų.
2022-02-14 Migracijos departamentas gavo pareiškėjo prašymą dėl draudimo atvykti panaikinimo, kadangi jis yra apmokėjęs skolą, tačiau dėl jam nežinomų priežasčių jo mokėjimai nebuvo užskaityti VMI sistemoje. Atsakovas, gavęs pareiškėjo prašymą, kreipėsi į Muitinės departamentą, pateikusį siūlymą uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką, pateikti nuomonę dėl duomenų išbraukimo iš Nacionalinio sąrašo. 2022-03-08 gautas MD raštas, kuriame nurodyta, kad pareiškėjas administracinio nusižengimo bylos pagrindu yra sudaręs mokestinės paskolos sutartį dėl jam skirtos 3500 Eur baudos sumokėjimo, mokėjimai išdėstyti nuo 2021-02-05 iki 2022-11-25. Šiuo metu pareiškėjo skola Lietuvos muitinei yra 1540 Eur. Migracijos departamentas įvertino pateiktus įrodymus, tai, kad pareiškėjas nesumokėjo jam skirtos baudos, netenkino pareiškėjo prašymo dėl jo duomenų išbraukimo iš Nacionalinio sąrašo, kadangi neišnyko pagrindas, dėl kurio jo duomenys buvo įrašyti į Nacionalinį sąrašą. Pareiškėjas skunde nepagrįstai nurodo, kad sumokėjus dalį jam paskirtos baudos, draudimo laikotarpis yra trumpinamas. Pareiškėjo atžvilgiu nėra priimtas naujas sprendimas dėl draudimo atvykti. Pareiškėjas skunde teismui nurodė, kad ginčijamame Sprendime nurodytą 1540 Eur skolą Lietuvos valstybei (muitinei) sumokėjo. Kaip seka iš pateiktų įrodymų (b.l.4), pareiškėjas 2022-03-29 sumokėjo tik 1380 Eur.
Taisyklių 50.3.4 p. nustatyta, kad jeigu paaiškėja Tvarkos II skyriuje nurodytos aplinkybės (buvusios sprendimo uždrausti užsieniečiui atvykti priėmimo metu arba naujai atsiradusios), kurios nebuvo vertinamos priimant sprendimą uždrausti atvykti, tai Tvarkos II skyriuje nustatyta tvarka pakartotinai svarstomas draudimo atvykti laikotarpio nustatymo klausimas ir priimamas sprendimas išbraukti duomenis apie užsienietį iš Nepageidaujamų asmenų sąrašo, jeigu įvertinus naujai paaiškėjusias aplinkybes nustatoma, kad užsienietis įvykdė įsipareigojimus muitinei ir (ar) sumokėjo Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka skirtą (skirtas) baudą (baudas), jeigu užsieniečiui buvo uždrausta atvykti Įstatymo 133 str.1 d. nurodytu pagrindu dėl to, kad jis nevykdo įsipareigojimo muitinei ar nesumokėjo Įstatymų nustatyta tvarka skirtos (skirtų) baudos(baudų).. Tokių duomenų pareiškėjas iki ginčijamo Sprendimo priėmimo nepateikė. Pasikeitus aplinkybėms, pareiškėjas turi galimybę pateikti motyvuotą prašymą bei jį pagrindžiančius dokumentus Migracijos departamentui, kuris spręs jo duomenų išbraukimo iš Nepageidaujamų asmenų sąrašo klausimą pagal Taisyklių 50.3.4 p. nuostatas. Pareiškėjas, siekdamas išspręsti klausimą dėl duomenų iš Nepageidaujamų asmenų sąrašo išbraukimo, gali pasinaudoti teisės normose numatyta procedūra, teikti motyvuotą prašymą atsakovui dėl duomenų išbraukimo pakartotinai.
Visos nustatytos aplinkybės leidžia vertinti, kad Migracijos departamentas tinkamai taikė teisės aktų normas, jo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas. Apibendrinus, laikytina, kad ginčijamas sprendimas pagrįstas objektyviais duomenimis ir teisės aktų normomis, motyvuotas bei atitinkantis Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo nuostatas.
Atsižvelgęs į nustatytas aplinkybes, ginčo klausimą reglamentuojančius teisės aktus, teismų praktiką, teismas daro išvadą, kad Migracijos departamentas iš esmės teisingai taikė teisės normas, išsamiai išnagrinėjo faktines bylos aplinkybes, priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, todėl Migracijos departamento 2022 m. kovo 15 d. sprendimas Nr.22S9343 paliekamas nepakeistas. Kadangi patenkinti pareiškėjo reikalavimą remiantis skunde išdėstytais argumentais nėra teisinio pagrindo, skundas atmetamas kaip nepagrįstas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktas).
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 133 straipsniu, Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 140 straipsnio 4 dalimi, teismas
n u s p r e n d ž i a :
Pareiškėjo V. S. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 14 (keturiolika) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.
Teisėjos Jūratė Gaidytė-Lavrinovič
Jūratė Bliznikaitė-Povilanskienė
Ina Kirkutienė