Dėl nuostolių priteisimo

Civilinė byla Nr. e2A-1581-653/2020

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-27466-2019-6

Procesinio sprendimo kategorija: 2.6.8.9.; 2.6.8.11.1.; 3.3.1.18.1.; 3.3.1.20.

(S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. spalio 1 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jelena Šiškina teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės mažosios bendrijos „Konelita“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gegužės 26 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo SIA „Ramco“ ieškinį atsakovei mažajai bendrijai „Konelita“ dėl skolos priteisimo ir atsakovės mažosios bendrijos „Konelita“ priešieškinį ieškovui SIA „Ramco“ dėl nuostolių priteisimo.

Teismas

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas SIA „Ramco“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovės mažosios bendrijos (toliau - MB) „Konelita“ 2320,00 Eur skolą, 8 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškovas nurodė, kad 2019 m. birželio 5 d. ieškovas su atsakove sudarytų Krovinių pervežimo tarptautiniais maršrutais užsakymų–sutarčių Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu suteikė atsakovei krovinių tarptautiniais maršrutais pervežimo paslaugas, už kurias atsakovė su ieškovu neatsiskaitė. Nurodė, kad prisiimtus įsipareigojimus ieškovas įvykdė tinkamai – nustatyta tvarka ir terminais pervežė krovinius. Už suteiktas paslaugas ieškovas 2019 m. birželio 18 d. išrašė PVM sąskaitas faktūras Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini). Nustatytais terminais atsakovė šių sąskaitų neapmokėjo ir yra skolinga ieškovui 320 Eur.

3. Atsakovė MB „Konelita“ su ieškiniu nesutiko ir pareiškė byloje priešieškinį, kuriuo prašo priteisti iš ieškovo SIA „Ramco“ 320,00 Eur dydžio nuostolių atlyginimą, 8 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

4. Atsakovė priešieškinyje nurodė, kad ieškovas ir atsakovė 2019 m. liepos 5 d. sudarė Vienkartinę krovinio pervežimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Vežimo sutartis), kuria susitarė, kad ieškovė 2019 m. liepos 8 d. 10-15 val. Vokietijoje paims krovinį ir pristatys 2019 m. liepos 10–11 d. 8–11 val. į Latviją. Už krovinio pervežimą atsakovė įsipareigojo ieškovei sumokėti 180,00 Eur. Ieškovas pažeidė savo įsipareigojimus ir sutartu laiku nepaėmė krovinio. Ieškovo transporto priemonei neatvykus į pakrovimo vietą ir kitą dieną (2019 m. liepos 9 d.), atsakovė, siekdama išvengti neigiamų finansinių pasekmių už pavėluotai pristatytą krovinį, o taip pat ir neigiamo atsakovės įvaizdžio susiformavimo ir klientų netekimo, nutraukė nurodytą sutartį ir krovinio vežimui pasitelkė kitą vežėją uždarąją akcinę bendrovę (toliau - UAB) „Similė“, kuri krovinį pervežė už 500,00 Eur, t. y. didesnę kainą, nei buvo sutarta su ieškove. Nurodė, kad kainų skirtumą lėmė tai, kad krovinį reikėjo paimti tą pačią dieną, kai buvo kreiptasi į vežėją, o krovinys turėjo būti pristatytas į Latviją skubiai. Dėl krovinio pervežimo pagal skelbimą, patalpintą specialioje cargo.lt sistemoje, su atsakove susisiekė tik UAB „Similė“ ir pradinė vežėjo pasiūlyta kaina buvo didesnė – 650 Eur. Taigi ieškovui laiku nepateikus transporto priemonės ir nepaėmus krovinio, atsakovė patyrė 320,00 Eur dydžio nuostolius, kuriuos sudaro vežimo kainų skirtumas (500 Eur – 180 Eur). Nurodė, kad ieškovo neteisėti veiksmai pasireiškė krovinio nepaėmimu iš anksto sutartu laiku. Atsakovė dėl to patyrė realius nuostolius, kuriuos sudaro pradinės ir pakeičiančios sutarčių kainų skirtumas. Ieškovei tenka pareiga atlyginti atsakovei nurodyto dydžio nuostolius.

5. Atsiliepime į priešieškinį ieškovas SIA „Ramco“ prašo atsakovės priešieškinio reikalavimų netenkinti.

6. Nurodė, kad atsakovė nutyli, kad Vežimo sutarties 3.10 punkte numatyta, jog užsakovas (šiuo atveju atsakovė) turėjo teisę nutraukti sutartį ir reikalauti iš vežėjo (šiuo atveju ieškovo) baudos, lygios 20 procentų sutarto frachto dydžio, tik tuo atveju, jeigu ieškovas būtų atšaukęs sutartį ar vėlavęs pateikti transporto priemonę į sutartą pakrovimo vietą daugiau nei 24 valandas. Atsakovė nutraukė Vežimo sutartį ir atšaukė krovinį nuo pasikrovimo termino pabaigos nepraėjus 24 valandoms (2019 m. liepos 9 d. 9.32 val.). Tokiu būdu atsakovė pažeidė Vežimo sutarties 3.10 punktą.

7. Atsakovė nesiekė išsaugoti Vežimo sutarties. Kroviniu atsakovė pradėjo prekiauti cargo.lt sistemoje vėliausiai 2019 m. liepos 8 d. 15.11 val. Be to, kitas atsakovės pasitelktas vežėjas sutiko krovinį paimti iki 2019 m. liepos 9 d. 12 val., kai 2019 m. liepos 9 d. 8.46 val. ieškovas pranešė, kad transporto priemonė pasikrovime bus už valandos. Taigi ieškovas būtų pasikrovęs krovinį anksčiau nei naujas vežėjas ir krovinį pristatęs per 1,5 paros. Tokią atsakovės skubą tikėtinai lėmė noras pervežti didesnį krovinį, nei buvo tartasi su ieškove Vežimo sutartimi. Tą patvirtina atsakovės 2019 m. liepos 8 d. 10.52 val. pateikta užklausa. Manydama, kad didesnis krovinys gali netilpti į ieškovo transporto priemonę, atsakovė siekė kuo skubiau nutraukti Vežimo sutartį ir perduoti krovinį vežti kitam vežėjui. Vertinant atsakovės veiksmus, akivaizdu, kad atsakovės nuostoliai susidarė tik dėl pačios mažosios bendrijos veiksmų.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

8. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. gegužės 26 d. sprendimu ieškinį tenkino, priešieškinį atmetė; priteisė ieškovui SIA „Ramco“ iš atsakovės MB „Konelita“ 320,00 Eur skolos, 8 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (320,00 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019 m. rugsėjo 16 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 1 847,15 Eur bylinėjimosi išlaidų.

9. Teismas bylos duomenimis nustatė, kad ieškovas ir atsakovė 2019 m. birželio 5 d. sudarė Krovinio pervežimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), kurių pagrindu ieškovas įsipareigojo pagal atsakovės užsakymą priimti ir pervežti krovinius iš Vokietijos į Latviją. Ieškovas tinkamai įvykdė savo įsipareigojimus, ką pagrindžia CMR važtaraščiai Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), atsakovė šios aplinkybės neginčijo. Už suteiktas pervežimo paslaugas ieškovas išrašė atsakovei 2019 m. birželio 18 d. PVM sąskaitas faktūras Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurias atsakovė ieškovei iki 2019 m. liepos 18 d. turėjo sumokėti bendrą 340 Eur sumą. Atsakovė 2019 m. liepos 23 d. iš dalies apmokėjo sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) – pervedė ieškovei 20 Eur. Likusią skolos dalį, sudarančią 320 Eur, atsakovė atsisakė apmokėti, motyvuodama tuo, kad dėl ieškovo neteisėtų veiksmų patyrė 320 Eur dydžio nuostolius, ir minėtai sumai išrašė ieškovui 2019 m. liepos 16 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini).

10. Teismas nustatė, kad nuostolių faktą atsakovė kildina iš bylos šalių 2019 m. liepos 5 d. sudarytos Vežimo sutarties neįvykdymo. Pagal nurodytą sutartį ieškovas įsipareigojo 2019 m. liepos 8 d. 10–15 val. paimti krovinį Vokietijoje ir pristatyti į Latviją 2019 m. liepos 10–11 d. 8–11 val. Ieškovas 2019 m. liepos 8 d. krovinio nepaėmė, atsakovė Vežimo sutartį vienašališkai nutraukė 2019 m. liepos 9 d. Vežimo sutartyje nurodyto krovinio gabenimui ieškovas pasitelkė kitą vežėją – UAB „Similė“, su kuriuo 2019 m. liepos 9 d. sudarė Krovinio pervežimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini). UAB „Similė“ krovinį pristatė ir perdavė gavėjui 2019 m. liepos 11 d. 9.20 val. Atsakovė už krovinio pervežimą UAB „Similė“ sumokėjo 500 Eur, t. y. 320 Eur daugiau, nei buvo sutarta mokėti ieškovui pagal Vežimo sutartį.

11. Teismas nurodė, kad bylos nagrinėjimo metu atsakovė pripažino, kad UAB „Similė“ pervežtas krovinys nebuvo tapatus kroviniui, aprašytam Vežimo sutartyje (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 187 straipsnio 1 dalis), UAB „Similė“ gabentas krovinys – lyginant jį su turėtu gabenti ieškovo pagal Vežimo sutartį, buvo didesnis: pridėta papildoma 250 kg svorio paletė.

12. Teismas tarp šalių sudarytas sutartis kvalifikavo kaip vežimo sutartis. Įvertinęs šalių sudarytos vežimo sutarties specialiąsias sąlygas, kad prie krovinio pristatymo laiko nurodytas akronimas „FIX“, teismas sprendė, kad krovinio pristatymas sutartu laiku traktuotinas kaip viena iš esminių sutarties sąlygų. Teismas taip pat nurodė, kad analogiško įrašo nėra prie numatyto krovinio paėmimo laiko, todėl darė išvadą, kad nors krovinio paėmimas buvo apibrėžtas, tačiau ne galutinai įtvirtintas. Teismas nustatė, kad tarp šalių nėra ginčo dėl to, kad formaliai pasibaigus krovinio paėmimo terminui (iki 2019 m. liepos 8 d. 15 val.), atsakovė pradėjo kito vežėjo paieškas. 2019 m. liepos 9 d. 9.32 val. atsakovė elektroniniu paštu informavo ieškovą apie sutarties nutraukimą, o 9.34 val. dėl krovinio vežimo susitarė su kitu vežėju UAB „Similė“. Teismas, įvertinęs atsakovės procesiniuose dokumentuose išdėstytą poziciją, nurodė, kad pagrindine priežastimi nutraukti vežimo sutartį atsakovė įvardijo krovinio nepaėmimą nustatytu terminu, o šalutine – galimybę, kad krovinys nebus pristatytas vežimo sutartyje apibrėžtu laiku.

13. Teismas, įvertinęs šalių sudarytos vežimo sutarties bendrąsias nuostatas, sprendė, kad atsakovė neturėjo teisės, remdamasi transporto priemonės nepristatymo 2019 m. liepos 8 d. faktu, nutraukti vežimo sutarties, nesilaikydama vežimo sutarties bendrųjų sąlygų nuostatos, nurodančios, kad vežėjui atšaukus patvirtintą sutartį ar vėluojant pateikti transporto priemonę į pakrovimo vietą sutartyje nurodytu ir sutartu laiku daugiau kaip 24 val., užsakovas turi teisę nutraukti sutartį ir reikalauti iš vežėjo baudos, lygios 20 procentų sutarto frachto dydžio.

14. Teismas, įvertinęs byloje esančius duomenis, sprendė, kad byloje nėra svarių priežasčių atsakovei manyti, kad ieškovas krovinio nepaims iki 2019 m. liepos 9 d. 15.00 val. Taip pat teismas nurodė, kad net ir tuo atveju, jei ieškovas to ir nebūtų padaręs (paėmęs krovinio iki 2019 m. liepos 9 d. 15.00 val.), esminę reikšmę turi aplinkybė, ar atsakovė galėjo protingai manyti, kad ieškovas objektyviai nepajėgs krovinio nugabenti į paskirties vietą ne vėliau kaip 2019 m. liepos 11 d. 11 val.

15. Teismas, ištyrės byloje esančius rašytinius įrodymus, sprendė, kad ieškovas įrodė, kad ieškovas turėjo objektyvias galimybes krovinį pagal vežimo sutarties sąlygas nugabenti gavėjui laiku. Teismas konstravo, kad atsakovė nepagrįstai vienašališkai nutraukė su ieškovu sudarytą krovinio vežimo sutartį. Teismas taip pat nurodė, kad atsakovė neįrodė, kokių ir kokio dydžio nuostolių siekė išvengti, nutraukdama vežimo sutartį ir pasitelkdama kitą vežėją.

16. Teismas taip pat pasisakė dėl galimų atsakovės nuostolių dydžio pagrįstumo. Teismas nurodė, kad pagal CMR konvencijos 23 straipsnio 5 dalies nuostatas, jeigu ieškovas būtų paėmęs krovinį ir pavėlavęs jį pristatyti vežimo sutartyje numatytu laiku, ieškovo atsakomybė būtų ribojama pervežimo kaina – 180 Eur. Kadangi atsakovė nepateikė įrodymų, kurie pagrįstų, jog, nutraukusi Vežimo sutartį ir sudariusi ją pakeitusią sutartį, atsakovė taip išvengė realių nuostolių, kurių tikėtina suma viršytų 180 Eur, todėl teismas sprendė, kad bet kuriuo atveju atsakovė neturėtų teisės į didesnį kaip 180 Eur dydžio nuostolių atlyginimą. Taip pat teismas nurodė, kad nesant byloje duomenų, kad pakeičiančios sutarties sudarymas buvo ekonomiškai ir protingai pagrįstas, nėra pagrindo apskritai teigti, kad atsakovės išlaidos turėtų būti kvalifikuojamos kaip nuostoliai.

17. Teismas taip pat priteisė ieškovui iš atsakovo 8 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

18. Teismas, įvertinęs šalių procesinį elgesį byloje, iš atsakovės ieškovui priteisė 297,15 Eur už vertimo paslaugas bei 1 550,00 Eur atlyginimo advokato padėjėjo pagalbai apmokėti, iš viso 1 847,15 Eur bylinėjimosi išlaidų.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

19. Apeliaciniu skundu apeliantė (atsakovė) MB „Konelita“ prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gegužės 26 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-15828-1089/2020 ir priimti naują sprendimą – ieškovo SIA „Ramco“ ieškinį atmesti, o apeliantės MB „Konelita“ priešieškinį tenkinti visa apimtimi bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.

20. Nurodo, kad teismas nevisapusiškai ir neišsamiai išnagrinėjo visas bylos aplinkybes, netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

20.1. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad apeliantė nepagrįstai nutraukė su ieškovu sudarytą sutartį. Šią išvadą teismas grindė tuo, kad krovinio paėmimas 2019 m. liepos 8 d. nėra laikytinas esminiu sutarties pažeidimu ir nesudarė pagrindo nutraukti sutartį; taip pat tuo, kad ieškovas pateikė įrodymus, pagrindžiančius, kad ieškovas turėjo objektyvią galimybę krovinį pagal sutarties sąlygas nugabenti gavėjui laiku. Apeliantė su šiais teismo argumentais nesutinka, kadangi sutartis buvo nutraukta ieškovui iš esmės pažeidus sutartį, būsimas sutarties pažeidimas buvo daugiau nei akivaizdus, todėl apeliantė turėjo pagrįstą teisę nutraukti sutartį ir nesuėjus sutarties 10 punkte nurodytam 24 val. terminui.

20.2. Teismas nepagrįstai darė išvadą, kad apeliantė turėjo pateikti įrodymus, kurie pagrįstų, kad krovinio nepaėmimu 2019 m. liepos 8 d. iki 15.00 val. buvo iš esmės pažeisti apeliantės sutartiniai interesai. Nurodo, kad sutartyje aiškiai sulygus, kad krovinio paėmimo terminas yra 2019 m. liepos 8 d. 10,00 val. – 15:00 val., apeliantė neturėjo ir neturi pareigos papildomai įrodinėti, kokie jos interesai buvo pažeisti ieškovui sutartį iš esmės pažeidus.

20.3. Teismas nepagrįstai padarė išvadą, kad apeliantė sutartį su ieškovu galėjo nutraukti, nes buvo neapibrėžta situacija dėl to, ar ieškovas galės paimti papildomą 250 kg dydžio krovinį, dėl kurio paėmimo apeliantė į ieškovą kreipėsi 2019 m. liepos 8 d. Šią išvadą teismas grindė vien tik ieškovo iškeltomis prielaidomis, tačiau nesant jokių svarių įrodymų, pagrindžiančių šią prielaidą.

20.4. Teismas netinkamai taikė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CPK) 6.219 straipsnio nuostatas. Nurodo, kad ginčo atveju 2019 m. liepos 9 d. egzistavo visos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.219 straipsnio taikymui būtinos sąlygos: tarp šalių buvo sudaryta sutartis, kuri 2019 m. liepos 9 d. galiojo ir nebuvo nutraukta, buvo akivaizdu, kad sutartis bus neįvykdyta, t.y., kad krovinys nebus pristatytas gavėjui 2019 m. liepos 10-11 d. 8.00 – 11,00 val. Nurodo, kad visa ieškovo vilkiko kelionė idealiu atveju būtų trukusi apie 40,00 val., kas reiškia, kad pristatymo vietą vilkikas būtų pasiekęs tik 2019 m. liepos 11 d. gerokai po pietų arba vakare.

20.5. Teismas neatsižvelgė į tai, kad byloje nėra jokių įrodymų, patvirtinančių, kad apeliantė buvo informuota apie tai, kad krovinys bus vežamas ne tik sausumos keliais. Kadangi apeliantė šios aplinkybės nežinojo, negalima teigti, kad apeliantė sutartį nutraukė nepagrįstai. Ieškovas savo poziciją dėl krovinio vežimo būdo pakeitė tik apeliantei pateikus paaiškinimus ir paskaičiavimus, kad vežant krovinį sausumos keliais ieškovas nebūtų spėjęs krovinio pristatyti laiku, t.y. iki 2019 m. liepos 10-11 d. 8.00 – 11.00 val.

20.6. Pažymėjo, kad ieškovo pateiktuose dokumentuose, neva, pagrindžiančiuose ieškovo poziciją, kad krovinys būtų plukdomas keltu yra neatitikimų (CMR važtaraštyje ir kelto biliete nesutampa gabenamas krovinys ir krovinio svoris), kuriuos teismas laikė neesminiais. Apeliantės vertinimu šie neatitikimai suponuoja išvadą, kad ieškovas neįrodė, kad vilkikas, turėjęs paimti apeliantės krovinį, iš tiesų dalį maršruto buvo plukdomas keltu. Taip pat apeliantė atkreipė dėmesį į ieškovo į bylą pateiktą nepilną kelto maršruto tvarkaraštį, kadangi iš apeliantės pateiktų papildomų duomenų matyti, kad keltas iš Vokietijos būtų išvykęs 2019 m. liepos 9 d. 23.59 val, Latviją būtų pasiekęs ne 2019 m. liepos 11 d. 4.00 val. (kaip nurodė ieškovas), o 2019 m. liepos 12 d. 4.00 val. Teismas šiuos apeliantės pateiktus įrodymus įvertino netinkamai.

20.7. Nurodo, kad priešingai nei konstatavo teismas, apeliantė įrodė visas ieškovo civilinės atsakomybės sąlygas. Neteisėti ieškovo veiksmai pasireiškė sutarties nuostatų pažeidimu, o tiksliau sutarties neįvykdymu ir šis pažeidimas laikytinas esminiu. Ieškovui neįvykdžius sutarties ir krovinio numatytu terminu nepaėmus, apeliantė buvo priversta nutraukti sutartį su ieškovu ir sudaryti ją pakeičiančią sutartį su kitu vežėju, ko pasėkoje apeliantė patyrė 320,00 Eur nuostolių, kuriuos sudaro kainų skirtumas tarp ieškovo ir apeliantės sutartyje sutartos krovinio pervežimo kainos ir kito vežėjo faktinės krovinio pervežimo kainos. Apeliantė patirtų nuostolių dydį pagrindė rašytiniais įrodymais. Tarp ieškovo neteisėtų veiksmų ir apeliantės patirtos žalos egzistuoja priežastinis ryšys. Dėl apeliantės patirtų nuostolių atsiradimo yra kaltas ieškovas, kadangi jis būdamas savo srities profesionalas, nesugebėjo laiku ir tinkamai sukontroliuoti vykdomų pakrovimų, ko pasėkoje nebuvo paimtas apeliantės krovinys.

21. Ieškovas atsiliepime į apeliacinį skundą nurodė, kad su apeliaciniu skundu nesutinka, prašo jį atmesti ir palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gegužės 26 d. sprendimą nepakeistą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.

22. Nurodo, kad teismas nuodugniai ištyrė visus byloje esančius rašytinius įrodymus bei šalių paaiškinimus ir priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą ieškinį tenkinti, o priešieškinį atmesti. Sutarties 10 punktu šalys susitarė dėl toleruotino vėlavimo paimti krovinį iki 24 val. Apeliantė paskubomis sutartį nutraukė nesuėjus šiam terminui. Pagal byloje esančius duomenis, ieškovas būtų krovinį galėjęs paimti anksčiau nei apeliantės pasamdytas kitas vežėjas. Darytina išvada, kad apeliantė tikėtinai neturėjo tikslo išsaugoti sutartį. Nurodo, kad apeliantė tikėtinai skubotai nutraukė sutartį dar ir dėl to, kad krovinio pasikrovimo dieną pasikeitė planuojamo pasikrauti krovinio kiekis ir svoris. Apeliantė neįrodė, kad krovinio paėmimas šiek tiek vėluojant gali turėti kokios nors įtakos jai. Sunkvežimis, kuris turėjo paimti apeliantės krovinį, sutarties nutraukimo momentu buvo šalia pasikrovimo vietos, kitus krovinius į Latviją pristatė laiku, kas reiškia, kad apeliantės krovinys būtų buvęs pristatytas laiku. Nustačius, kad ginčo sutartį apeliantė nutraukė neteisėtai, ieškovui nekyla pareiga atlyginti ne dėl jo kaltės apeliantės patirtus nuostolius. Net ir laikant, kad apeliantė sutartį nutraukė teisėtai, apeliantės reikalavimas dėl nuostolių atlyginimo yra nepagrįstas, kadangi šiuo atveju neegzistuoja būtinosios civilinės atsakomybės sąlygos, nes dėl apeliantės išlaidų atsiradimo nėra ieškovo neteisėtų veiksmų (ieškovas sutarties realiai nepažeidė), priežastinio ryšio ir kaltės. Nurodo, kad net ir tuo atveju, jei ieškovas būtų vėlavęs pristatyti krovinį, apeliantė dėl to nebūtų turėjusi jokių finansinių ar kitokių pasekmių, vėlavimas paimti krovinį nebuvo esminis sutarties pažeidimas apeliantei. Nurodo, kad net ir vėlavimas pristatyti krovinį nebūtų esminis sutarties pažeidimas apeliantei, nes dėl to ji nebūtų patyrusi jokių nepatogumų. Taip pat pažymėjo, kad apeliantės teiginiai apie galimai jos sumenkusią reputaciją yra nepagrįsti, kadangi pagal viešai prieinamus duomenis apeliantė prasidėjus bylos nagrinėjimui išsiregistravo iš CARGO sistemos, kas reiškia veiklos pabaigą, įmonėje neliko darbuotojų, o įmonės savininkė tęsia veiklą su kita analogiškas paslaugas teikiančia įmone. Teismas pagrįstai konstatavo, kad jeigu ieškovas būtų paėmęs krovinį ir pavėlavęs jį pristatyti sutartyje numatytu laiku, ieškovo atsakomybė būtų ribojama pervežimo kaina – 180,00 Eur.

IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir motyvai

23. Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama tiriant byloje surinktus įrodymus, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų.

24. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo buvo tenkintas ieškovės ieškinys dėl skolos priteisimo ir atmestas atsakovės priešieškinys dėl nuostolių priteisimo teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

25. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2019 m. birželio 5 d. ieškovas su atsakove sudarė du užsakymus/sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), kuriais ieškovas įsipareigojo pervežti krivinius iš Vokietijos į Latviją. pateikti CMR važtaraščiai patvirtina, kad ieškovas sudarytus užsakymus/sutartis įvykdė bei 2019 m. birželio 18 d. išrašė atsakovei sąskaitas: Nr. (duomenys neskelbtini) 130,00 Eur sumai ir Nr. (duomenys neskelbtini) 210,00 Eur sumai. Atsakovė pagal ieškovo pateiktas sąskaitas sumokėjo 20,00 Eur ir liko skolinga 320,00 Eur. 2019 m. liepos 5 d. tarp ieškovo ir atsakovės buvo sudaryta vienkartinė krovinio pervežimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) (Vežimo sutartis), kuria ieškovas įsipareigojo pervežti krovinį iš Vokietijos ((duomenys neskelbtini)) į Latviją ((duomenys neskelbtini)), krovinio pakrovimo laikas – 2019 m. liepos 8 d. 10-15:00 val.; pristatymo laikas – 2019 m. liepos 11 d. 8-11:00 val. FIX; pervežimo kaina – 180,00 Eur. Atsakovė 2019 m. liepos 9 d. 9:32 val. su ieškovu sudarytą Vežimo sutartį nutraukė, kadangi ieškovas vėlavo į pakrovimo vietą pateikti transporto priemonę. 2019 m. liepos 9 d. atsakovė su UAB „Similė“ sudarė vienkartinę krovinio vežimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) dėl krovinio pervežimo iš Vokietijos ((duomenys neskelbtini)) į Latviją ((duomenys neskelbtini)), krovinio pakrovimo laikas - 2019 m. liepos 8 d. 10-15:00 val.; pristatymo laikas – 2019 m. liepos 11 d. 8-11:00 val. FIX; pervežimo kaina – 500,00 Eur. UAB „Similė“ krovinį pervežė ir jį pristatė gavėjui 2019 m. liepos 11 d. 9.20 val., o atsakovė už krovinio pervežimą sumokėjo UAB „Similė“ sumokėjo 500,00 Eur, t.y. 320,00 Eur daugiau nei buvo sutarusi su ieškovu. Atsakovė 2019 m. liepos 16 d. išrašė ieškovui PVM sąskaitą-faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) 320,00 Eur sumai. Atsakovė 2019 m. liepos 24 d. pateikė ieškovui pretenziją, kurioje nurodė, kad dėl ieškovo netinkamo sutartinių įsipareigojimų vykdymo su ieškovu sutartį nutraukė bei buvo priversta ieškoti kito vežėjo ir dėl to patyrė 320,00 Eur dydžio nuostolius, kuriuos ieškovas turi atlyginti. Ieškovas 2019 m. liepos 25 d. elektroniniame laiške atsakovei nurodė, kad nesutinka su pateikta 2019 m. liepos 16 d. PVM sąskaita-faktūra Nr. (duomenys neskelbtini) 320,00 Eur sumai.

26. Šioje byloje apeliantė (atsakovė) MB „Konelita“ kvestionuoja pirmosios instancijos teismo išvadą, kad atsakovė nepagrįstai nutraukė su ieškovu sudarytą Vežimo sutartį.

27. CK 6.189 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinta nuostata, nurodanti, kad teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią; sutartis įpareigoja atlikti ne tik tai, kas tiesiogiai joje numatyta, bet ir visa tai, ką lemia sutarties esmė arba įstatymai. Vienos šalies pareiga vykdyti sutartinę prievolę atitinka kitos šalies reikalavimo teisę, kuri yra ginama įstatymu, nes už sutartinių prievolių nevykdymą arba netinkamą vykdymą gali būti taikoma sutartinė atsakomybė (CK 6.256 straipsnio 1 dalis). Taigi sutarties privalomumo ir vykdytinumo (pacta sunt servanda) principai, kuriais grindžiami sutartiniai santykiai, lemia, kad bet koks sutarties netinkamas vykdymas reiškia sutarties pažeidimą, už kurį atsakinga sutartinių įsipareigojimų nevykdanti ar netinkamai vykdanti sutarties šalis. Vienas iš pažeistos teisės gynimo būdų netinkamo sutarties vykdymo atveju yra sutarties nutraukimas. Sutarties nutraukimo, esant jos neįvykdymui, įskaitant netinkamą įvykdymą ir termino praleidimą, reguliavimo būdas Civiliniame kodekse patvirtina tarptautinėje sutarčių teisėje pripažįstamo favor contractus principo įtvirtinimą nacionalinėje teisėje. Šis principas reiškia, kad šalys turi siekti išsaugoti sutartį, jeigu tai tik yra įmanoma, o sutarties nutraukimą naudoti tik kaip ultima ratio priemonę. Šis principas reiškia, kad šalys turi siekti išsaugoti sutartį, jeigu tai tik yra įmanoma, o sutarties nutraukimą naudoti tik kaip ultima ratio (kraštutinę) priemonę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-306/2012).

28. Pagal CK 6.217 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą nuostata, kad šalis gali nutraukti sutartį, jeigu kita šalis sutarties neįvykdo ar netinkamai įvykdo ir tai yra esminis sutarties pažeidimas. Šio straipsnio 2 dalyje įtvirtinta esminio sutarties pažeidimo, kuris yra pagrindas taikyti ultima ratio priemonę – sutarties nutraukimą, kvalifikuojantys požymiai: 1) ar nukentėjusi šalis iš esmės negauna to, ko tikėjosi iš sutarties, išskyrus atvejus, kai kita šalis nenumatė ir negalėjo protingai numatyti tokio rezultato; 2) ar pagal sutarties esmę griežtas prievolės sąlygų laikymasis turi esminės reikšmės; 3) ar prievolė neįvykdyta tyčia ar dėl didelio neatsargumo; 4) ar neįvykdymas duoda pagrindą nukentėjusiai šaliai nesitikėti, kad sutartis bus įvykdyta ateityje; 5) ar sutarties neįvykdžiusi šalis, kuri rengėsi įvykdyti ar vykdė sutartį, patirtų labai didelių nuostolių, jeigu sutartis būtų nutraukta. Taip pat CK 6.217 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad vienašališkai sutartis gali būti nutraukta joje numatytais atvejais. Tai reiškia, kad šalys gali susitarti dėl vienašalio sutarties nutraukimo ir tai atvejais, kai sutarties pažeidimas nėra esminis.

29. Nagrinėjamu atveju, šalių 2019 m. liepos 5 d. sudarytos Vežimo sutarties 10 punkte yra numatyta, kad vežėjui atšaukus patvirtintą Sutartį ar vėluojant pateikti transporto priemonę į pakrovimo vietą, Sutartyje nurodytu ir sutartu laiku daugiau nei 24 val., Užsakovas turi teisę nutraukti Sutartį ir reikalauti iš Vežėjo baudos, lygios 20 procentų sutarto frachto dydžio; jei Užsakovas įrodo, jog dėl Vežėjo nepateiktos transporto priemonės yra patirti didesni nuostoliai nei numatyta bauda, Vežėjas privalo šiuos nuostolius atlyginti. Taigi šalys Vežimo sutartyje susitarė dėl vienašalio sutarties nutraukimo sąlygų vežėjui (ieškovui) sutartyje nustatytu laiku nepateikus transporto priemonės į pakrovimo vietą. Pagal minėtas Vežimo sutarties nuostatas atsakovė vienašališkai nutraukti Vežimo sutartį įgytų teisę tik ieškovui į pasikrovimo vietą nepateikus transporto priemonės Vežimo sutartyje nurodytu ir sutartu laiku daugiau nei 24 val., t.y. iki 2019 m. liepos 9 d. 15.00 val. Tuo tarpu, bylos duomenimis, atsakovė Vežimo sutartį nutraukė 2019 m. liepos 9 d. 9.32 val. ir ginčo dėl to byloje nėra. Byloje taip pat nėra ginčo dėl to, kad ieškovo transporto priemonė iki šio laiko (2019 m. liepos 9 d. 9:32 val.) į pakrovimo vietą nebuvo atvykusi. Iš byloje esančio šalių susirašinėjimo matyti, kad ieškovas 2019 m. liepos 9 d. 8:46 val. atsakydamas į atsakovės paklausimą nurodė: „Vakar iki galo nepakrovė. Žada valandos bėgyje išleisti mašiną, o tada vyks į jūsų pakrovimą“ (e.b. priedo 5-14), nuo tos vietos, kurioje ieškovo vilkikas buvo kraunamas iki pagal Vežimo sutartyje nurodytos pakrovimo vietos yra apie 17,8 km kelio (e.b. priedo b.l. 28-29), kas sudaro pagrindo manyti, kad ieškovo transporto priemonė iki 15:00 val. turėjo realias galimybes atvykti į Vežimo sutartyje numatytą pakrovimo vietą, tačiau atsakovė, neįsitikinusi, kad transporto priemonė į pakrovimo vietą iki 15:00 val. neatvyks, sutartį nutraukė.

30. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad šalys susitarė dėl fiksuoto krovinio pristatymo laiko (Vežimo sutartyje prie krovinio pristatymo laiko yra nurodyta žyma „FIX“), tačiau ne dėl fiksuoto krovinio paėmimo laiko (Vežimo sutartyje prie krovinio paėmimo laiko nėra žymos „FIX“), todėl nėra jokio pagrindo šalių sudarytos Vežimo sutarties specialiąsias sąlygas aiškinti atsietai nuo sutarties bendrųjų sąlygų, t.y. nuo Vežimo sutarties 10 punkto. Tai reiškia, kad tuo momentu, kai atsakovė nutraukė Vežimo sutartį, dar nebuvo suėjęs Vežimo sutarties 10 punkte nustatytas 24 valandų terminas.

31. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos medžiagą, neturi pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovė neįrodė, kad transporto priemonės nepristatymas į pakrovimo vietą iki Vežimo sutartyje nustatyto termino iš esmės pažeidė atsakovės interesus ir sudaro esminį sutarties pažeidimą (CK 6.217 straipsnio 1 ir 2 dalys), juolab, kad Vežimo sutarties 10 punktu šalys susitarė dėl sutarties nutraukimo transporto priemonės nepateikimo į pakrovimo vietą Vežimo sutartyje nustatytu laiku sąlygų ir atsakovė šių sąlygų nesilaikė.

32. Apeliantė apeliaciniame skunde taip pat nurodo, kad turėjo teisę nutraukti Vežimo sutartį CK 6.219 straipsnyje nustatyta tvarka. Pagal CK 6.219 straipsnį šalis gali nutraukti sutartį, jeigu iki sutarties įvykdymo termino pabaigos iš konkrečių aplinkybių ji gali numanyti, kad kita šalis pažeis sutartį iš esmės. Ši norma yra speciali prevencinė kreditoriaus teisių apsaugos norma, kuri leidžia sutartį nutraukti net tuo atveju, jei faktiškai esminis sutarties pažeidimas dar neįvyko, bet iš faktinių aplinkybių akivaizdu, kad tai atsitiks. Lietuvos Aukščiausiais Teismas yra išaiškinęs, kad CK 6.219 straipsnį galima taikyti esant šioms sąlygoms: pirma, sutartinė prievolė turi būti galiojanti; antra, neturi būti suėjęs prievolės įvykdymo terminas; trečia, būsimas pažeidimas turi būti akivaizdus; ketvirta, gresiantis pažeidimas turi būti esminis; ir penkta, numatomo sutarties pažeidimo požymiai neturi būti išnykę (žr. pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-297/2012).

33. Nagrinėjamu atveju, pirmosios instancijos teismas, išsamiai atlikęs į bylą pateiktų šalių paaiškinimų bei įrodymų tyrimą bei vertinimą, sprendė, kad atsakovė neturėjo pakankamo pagrindo vienašališkai nutraukti Vežimo sutartį CK 6.219 straipsnio pagrindu. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius duomenis, pirmosios instancijos teismo nustatytas faktines aplinkybes, apeliacinio skundo argumentus, neturi pagrindo nesutikti su minėta pirmosios instancijos teismo išvada. Iš prie ieškinio pridėto šalių susirašinėjimo nustatyta, kad krovinį pagal Vežimo sutartį turėjo vežti kitas nei Vežimo sutartyje nurodytas vilkikas, kurio valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (apie šią aplinkybę atsakovė buvo informuota 2019 m. liepos 8 d. 11:17 val. (e.b. priedas, b.l. 10)). Iš byloje esančios tarp ieškovo ir UAB „Translandijos transportas“ 2019 m. liepos 9 d. sudarytos krovinio pervežimo užsakymo – sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad ieškovo užsakymu transporto priemonė, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), (turėjusi vežti ir atsakovės krovinį pagal Vežimo sutartį) turėjo pervežti krovinius iš Vokietijos į Latviją ir iš byloje esančio CMR važtaraščio matyti, kad krovinys buvo pristatytas 2019 m. liepos 11 d. Taip pat pažymėtina ir tai, kad atsakovės pasamdytas vežėjas UAB „Similė“ atsakovės krovinį, paėmęs Vokietijoje 2019 m. liepos 9 d. (CMR važtaraštyje nenurodyta jo paėmimo valanda), jį gavėjui Latvijoje pristatė 2019 m. liepos 11 d. 9.20 val. Ši aplinkybė, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, paneigia apeliantės nurodytą argumentą, kad atsakovas neturėjo objektyvių galimybių krovinį pristatyti vežimo sutartyje nustatytu laiku, kadangi jei vienas vežėjas galėjo krovinį pristatyti Vežimo sutartyje nustatytu terminu, tai, tikėtina, kad kitas vežėjas (ieškovas) taip pat turėjo tokią galimybę. Taigi apeliantė neįrodė, kad ieškovas nebūtų spėjęs krovinio pristatyti Vežimo sutartyje nustatytu laiku ir ši aplinkybė buvo akivaizdi vežimo sutarties nutraukimo metu.

34. Apeliantės apeliaciniame skunde iškeltos abejonės dėl to, kad atsakovo vilkikas dalį kelio buvo plukdomas keltu, yra nepagrįstos, kadangi kelto tvarkaraštyje nurodytas išvykimo laikas 2019 m. liepos 9 d. 23,59 val., tai trečia diena po išvykimo yra 2019 m. liepos 11 d. 4:00 val. (pirma diena yra 2019 m. liepos 9 d., antra diena yra 2019 m. liepos 10 d., trečia diena yra 2019 m. liepos 11 d.), o ne 2019 m. liepos 12 d., kaip nurodė apeliantė. Be to, byloje esantis CMR važtaraštis aiškiai patvirtina, kad transporto priemonė, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), (turėjusi vežti ir atsakovės krovinį pagal Vežimo sutartį) krovinį Latvijoje pristatė būtent 2019 m. liepos 11 d. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovė nepagrįstai nutraukė su ieškovu sudarytą Vežimo sutartį.

35. Apeliacinės instancijos teismui konstatavus, kad pirmosios instancijos tesimas pagrįstai sprendė, kad atsakovė Vežimo sutartį nutraukė neteisėtai, apeliacinės instancijos teismas dėl apeliantės prašomų priteisti nuostolių dydžio, jų pagrįstumo, kitų civilinės atsakomybės sąlygų nepasisako.

36. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stNy0zOC8yMDA4" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-7-38/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-7-38/2008">3K-7-38/2008</a>; 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yNTIvMjAxMA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-252/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-252/2010">3K-3-252/2010</a>; 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xMDcvMjAxMA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-107/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-107/2010">3K-3-107/2010</a> ir kt.).

Dėl bylos baigties.

37. Apibendrindama nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė tiek procesines, tiek materialinės teisė normas, išsamiai ištyrė ir įvertino pateiktus į bylą įrodymus ir priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio vadovaujantis apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo nei keisti nei naikinti.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo.

38. Ieškovas pateikė teismui prašymą priteisti 400,00 Eur bylinėjimosi išlaidų bei įrodymus, pagrindžiančius prašomas priteisti bylinėjimosi išlaidas (2020 m. liepos 9 d. PVM sąskaita-faktūra serija STR Nr. 002839 bei sąskaitos išrašas, patvirtinantis minėtos PVM sąskaitos-faktūros apmokėjimą). Atmetus apeliacinį skundą, iš apeliantės MB „Konelita“ ieškovo SIA „Ramco“ naudai priteisiama 400,00 Eur apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų (CPK 98 straipsnis).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

atmesti atsakovės mažosios bendrijos „Konelita“ apeliacinį skundą.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gegužės 26 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama ir įsiteisėja nuo jos priėmimo momento.

Teisėje Jelena Šiškina