Dėl to buvo netinkamai pritaikytas įstatymas

Administracinio nusižengimo byla Nr. 2AT-63-976/2022

Teisminio proceso Nr. 4-26-3-00040-2021-4

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.3.5; 16.9.6

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. birželio 28 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Sigitos Jokimaitės (kolegijos pirmininkė), Tomo Šeškausko ir Rimos Ažubalytės (pranešėja),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pagal pareiškėjos administracinėn atsakomybėn patrauktos J. R. prašymą, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 658 straipsnio 1 dalies 5 punktu, atnaujintą administracinio nusižengimo bylą.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Bylos esmė

1. Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kupiškio rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus tyrėjo 2021 m. balandžio 22 d. nutarimu (toliau – ir Institucijos nutarimas) J. R. nubausta pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį 800 Eur bauda skiriant administracinio poveikio priemonę – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimą dvylikai mėnesių. J. R. nubausta už tai, kad 2021 m. balandžio 11 d. 2.05 val. (duomenys neskelbtini), kelyje (duomenys neskelbtini) vairavo automobilį būdama neblaivi, jai buvo nustatytas 1,06 promilės girtumas.

2. Panevėžio apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 9 d. nutartimi J. R. skundas netenkintas ir Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kupiškio rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus tyrėjo 2021 m. balandžio 22 d. nutarimas paliktas nepakeistas.

3. Panevėžio apygardos teismo 2021 m. lapkričio 12 d. nutartimi administracinėn atsakomybėn patrauktos J. R. apeliacinis skundas netenkintas ir Panevėžio apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 9 d. nutartis palikta nepakeista.

4. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegijos 2022 m. vasario 14 d. nutartimi pareiškėjos – administracinėn atsakomybėn patrauktos J. R. prašymas priimtas ir administracinio nusižengimo byla atnaujinta.

II. Prašymo atnaujinti administracinio nusižengimo bylą ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

5. Pareiškėja prašo panaikinti skundžiamus Institucijos nutarimą ir apylinkės bei apygardos teismų nutartis ir administracinio nusižengimo teiseną jai nutraukti. Pareiškėja prašyme nurodo:

5.1. Žemesniųjų instancijų teismai padarė esminę teisinio vertinimo klaidą, t. y. neįvertino to, kad administracinį nusižengimą (vairavimą, kai buvo nustatytas 1,06 promilės girtumas) pareiškėja padarė esant būtinojo reikalingumo situacijai – siekė išvengti jos ir jos draugo L. P. sveikatai bei automobiliui kilusios grėsmės. Teismai neįvertino esminių teisės normomis saugomų teisinių gėrių prioriteto ir viršenybės, dėl to buvo netinkamai pritaikytas įstatymas. Pažymėtina, kad nors pareiškėjos veikoje yra administracinio nusižengimo sudėties požymių, tačiau ji savo veika siekė išvengti Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse nustatytų pasekmių – kitų asmenų vykdytos nusikalstamos veikos tąsos ir realiai galimų sunkesnių pasekmių.

5.2. Nepritartina teismų išvadai, kad J. R. ir L. P. gresiantis pavojus galėjo būti pašalintas kitomis priemonėmis. Teismai neatribojo kilusių grėsmių laiko prasme ir jas subendrino, o tai nėra pagrįsta ir teisinga: pareiškėja iš anksto neplanavo ir neketino važiuoti automobiliu, be to, nei ji, nei L. P. neturėjo galimybės pranešti policijai apie smurtą, kadangi jų telefonai liko smurtavusių G. M. ir A. M. name. Tik užsitęsus agresyviems G. M. veiksmams – jam pradėjus gadinti automobilį ir brautis į jo saloną, kur sėdėjo sumuštas bei negalintis pasipriešinti L. P. ir J. R., pareiškėja priėmė spontanišką sprendimą išvykti iš įvykio vietos dėl toliau besitęsiančios grėsmės ir galimai sudėtingesnių pasekmių. Tačiau teismai neįvertino pareiškėjos stresinės situacijos dėl kilusios grėsmės. Pažymėtina, kad nors tiesioginis pirminis kėsinimasis į pareiškėjos ir L. P. sveikatą buvo pasibaigęs, smurto grėsmė tęsėsi, nes neblaivus ir agresyvus G. M. pradėjo daužyti automobilį namo kieme, brautis į automobilio saloną. Būtent tik dėl šių G. M. agresyviai išreikštų grėsmingų veiksmų pareiškėja pradėjo važiuoti automobiliu iš kiemo. Dėl to teismai privalėjo vertinti buvusią pareiškėjos stresinę situaciją ir galimai nevisiškai adekvatų situacijos vertinimą. Taigi šiuo atveju buvo visos būtinojo reikalingumo sąlygos, šalinančios administracinę atsakomybę, nes skubiai išvykstant iš įvykio vietos buvo siekiama išvengti daromos didesnės žalos savo ir kito asmens sveikatai.

6. Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kupiškio rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus vyresnysis tyrėjas Justinas Urbonas atsiliepimu į pareiškėjos prašymą prašo jį atmesti.

III. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo argumentai ir išvados

7. Administracinėn atsakomybėn patrauktos J. R. prašymas netenkintinas.

Dėl atnaujintos bylos nagrinėjimo ribų

8. Pagal ANK 662 straipsnio 13 dalį, nagrinėdamas atnaujintą administracinio nusižengimo bylą, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas priimtus nutarimus ir nutartis, kurių teisėtumas ginčijamas prašyme, patikrina teisės taikymo aspektu ir yra saistomas toje administracinio nusižengimo byloje įsiteisėjusiais nutarimu ar nutartimi nustatytų aplinkybių. Tai reiškia, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas byloje surinktų įrodymų iš naujo nevertina, naujų įrodymų nerenka ir faktinių bylos aplinkybių nenustato (remiasi pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytomis), taip pat negali teismų nutarimuose (nutartyse) išdėstytų išvadų dėl įrodymų vertinimo, įrodymų pakankamumo ar patikimumo pakeisti savomis išvadomis, nes atlikti įrodymų tyrimą, įvertinti įrodymus ir jų pagrindu padaryti išvadas yra pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų funkcija (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-51-489/2017). Remdamasis byloje nustatytomis aplinkybėmis, teismų atliktu įrodymų vertinimu, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas patikrina, ar nebuvo padaryta esminių proceso teisės pažeidimų ir ar tinkamai pritaikytos materialiosios teisės normos. Dėl to šioje atnaujintoje administracinio nusižengimo byloje pareiškėjos argumentus dėl, jos nuomone, netinkamo apeliacinės instancijos teismo atlikto įrodymų vertinimo (nepakankamai įvertintos pareiškėjos streso būsenos, jai kilusios grėsmės pavojingumo) teisėjų kolegija nagrinėja tik tiek, kiek jie susiję su ANK 658 straipsnio 1 dalies 5 punkte ir 662 straipsnio 13 dalyje nustatytais atnaujintos administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo ribomis ir pagrindais.

Dėl būtinojo reikalingumo ir ANK 422 straipsnio 5 dalies taikymo

9. Pareiškėja neginčija fakto, kad padarė ANK 422 straipsnio 5 dalyje nustatytą administracinį nusižengimą, t. y. vairavo automobilį būdama neblaivi, jai buvo nustatytas 1,06 promilės girtumas. Tačiau teigia, kad egzistavo jos atsakomybę šalinanti aplinkybė – būtinojo reikalingumo situacija (ANK 16 straipsnis), dėl to administracinio nusižengimo byla jai turėtų būti nutraukta. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su tokiais pareiškėjos argumentais.

10. ANK 16 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmuo neatsako pagal ANK už veiką, kurią jis padarė siekdamas pašalinti jam pačiam, kitiems asmenims ar jų teisėms, visuomenės ar valstybės interesams gresiantį pavojų, jeigu šis pavojus negalėjo būti pašalintas kitomis priemonėmis ir padaryta žala yra mažesnė už tą, kurios siekta išvengti.

11. Būtinojo reikalingumo situacija atsiranda susidūrus dviem teisės saugomiems interesams, kurių vieną galima apginti tik padarant tam tikrą žalą antram. Būtinojo reikalingumo atveju susidaro tokia padėtis, kai tam tikram teisės saugomam interesui (vertybei) gresia žala, o išgelbėti šį interesą nuo jos galima tik padarant žalą kitam, taip pat teisės saugomam, interesui. Jeigu padarytoji žala yra mažiau reikšminga, palyginti su išvengtąja, pripažįstama, kad veika padaryta būtinojo reikalingumo sąlygomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinio nusižengimo bylose Nr. 2AT-12-689/2020, 2AT-61-495/2022).

12. Taikant būtinojo reikalingumo nuostatas (ANK 16 straipsnis), turi būti nustatyta, kad veika padaryta esant visoms šioms sąlygoms: 1) pačiam asmeniui, kitiems asmenims ar jų teisėms, visuomenės ar valstybės interesams turi grėsti pavojus; 2) gresiantis pavojus turi būti realus; 3) gresiantis pavojus turi būti akivaizdus; 4) pavojus negali būti pašalintas kitomis priemonėmis; 5) padaryta žala turi būti mažiau reikšminga negu išvengta žala.

13. Iš skundžiamų teismų nutarčių matyti, kad apylinkės ir apygardos teismai išsamiai ištyrė, aptarė ir įvertino visus bylos duomenis – pareiškėjos ir liudytojų parodymus, duomenis apie kitoje byloje pradėtą ikiteisminį tyrimą dėl A. ir G. M. sodyboje vykusio konflikto, byloje esančius vaizdo ir garso įrašus, policijos pareigūnų teismo posėdžio metu duotus paaiškinimus – ir padarė įrodymų visetu pagrįstą išvadą, jog nagrinėjamu atveju pareiškėjos nurodomas pavojus galėjo būti pašalintas kitomis priemonėmis. Byloje nustatyta, kad pareiškėja dėl galimai jos ir L. P. sveikatai kilusio pavojaus nekvietė pagalbos – policijos pareigūnų, neprašė to padaryti kitų asmenų, neišvyko su į konflikto vietą atvykusiu R. P., neišėjo pėsčiomis, o pasirinko netinkamą elgesio variantą – neblaivi vairavo transporto priemonę, be to, išvykusi iš sodybos teritorijos, t. y. pasišalinusi iš konflikto vietos, nesustojo artimiausioje vietoje, kurioje buvo galimybė sustoti, tačiau važiavo toliau. Įvertinusi šias byloje nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija sutinka su teismų išvadomis, jog nagrinėjamu atveju J. R. ir L. P. sveikatai gresiantis pavojus galėjo būti pašalintas kitomis priemonėmis. Kartu pažymėtina, tai pagrįstai nurodė ir apygardos teismas, kad turto (automobilio) apsauga, kurią nurodo pareiškėja, neabejotinai vertintina kaip mažiau reikšminga negu pavojus, kurį ji, vairuodama automobilį neblaivi, kėlė tiek savo, tiek L. P., tiek kitų eismo dalyvių sveikatai ir gyvybei.

14. Teisėjų kolegija, apibendrindama išdėstytas aplinkybes, daro išvadą, kad J. R. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį. Nagrinėjamu atveju būtinojo reikalingumo situacija nebuvo susiklosčiusi, todėl teismai įstatymo (ANK 16 straipsnis) taikymo klaidos nepadarė.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 662 straipsnio 14 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Palikti Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kupiškio rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus tyrėjo 2021 m. balandžio 22 d. nutarimą nepakeistą.

Teisėjai Sigita Jokimaitė

Tomas Šeškauskas

Rima Ažubalytė