Teisėja Laima Dumskienė Adm. byla Nr. ATP-127-134/2013
Teisminio proceso Nr.4-50-3-00021-2013-1
Procesinio sprendimo kategorija: 79.1
(S)
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
Panevėžio apygardos teismo teisėja Bronė Vidzėnienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi V. M., a.k., apeliacinį skundą dėl Utenos rajono apylinkės teismo 2013 m. vasario 11 d. nutarimo R. Z. administracinio teisės pažeidimo byloje,
nustatė:
R. Z. skundžiamu nutarimu nubaustas pagal ATPK 130 2 str. areštu 30 parų su V. M. priklausančio automobilio,,Ford Mondeo“, valst. Nr., konfiskavimu.
Apeliaciniu skundu V. M. prašo nekonfiskuoti jam priklausančio automobilio.
Skunde nurodo, kad yra pirmos grupės invalidas, todėl įvykio dieną kaimyno R. Z. paprašė parvežti maisto produktų iš parduotuvės. Nepastebėjo, kad R. Z. neblaivus. Jam be automobilio bus labai sunku kasdieninėje veikloje. R. Z. sutinka valstybei sumokėti konfiskuotino automobilio vertę.
Skundas atmestinas.
R. Z. ATPK 1302 str. numatytą pažeidimą padarė, vairuodamas V. M. priklausantį automobilį. Inkriminuoto pažeidimo sankcija numato privalomą transporto priemonės, kuria padarytas pažeidimas, konfiskavimą. Automobilio savininkas V. M. skundu prašo taikyti ATPK 30 1 str. nuostatas ir jo automobilio nekonfiskuoti, motyvuodamas tuo, kad nepastebėjo R. Z. girtumo ir tuo, kad automobilis jam būtinas kasdieninėje veikloje. Šiuos argumentus apeliantas išdėstė ir pirmosios instancijos teismui, kuris, juos apsvarstęs, pagrįstai nusprendė automobilį iš apelianto konfiskuoti. Spręsdamas dėl V. M. galimybės žinoti, kad R. Z. girtas, teismas teisingai nurodė, kad R. Z. artimas vidutiniam girtumas (1,45 promilės) buvo akivaizdus, todėl V. M. tai turėjo suprasti.
Teisėja Laima Dumskienė Adm. byla Nr. ATP-127-134/2013
Teisminio proceso Nr.4-50-3-00021-2013-1
Procesinio sprendimo kategorija: 79.1
(S)
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
Panevėžio apygardos teismo teisėja Bronė Vidzėnienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi V. M., a.k., apeliacinį skundą dėl Utenos rajono apylinkės teismo 2013 m. vasario 11 d. nutarimo R. Z. administracinio teisės pažeidimo byloje,
nustatė:
R. Z. skundžiamu nutarimu nubaustas pagal ATPK 130 2 str. areštu 30 parų su V. M. priklausančio automobilio,,Ford Mondeo“, valst. Nr., konfiskavimu.
Apeliaciniu skundu V. M. prašo nekonfiskuoti jam priklausančio automobilio.
Skunde nurodo, kad yra pirmos grupės invalidas, todėl įvykio dieną kaimyno R. Z. paprašė parvežti maisto produktų iš parduotuvės. Nepastebėjo, kad R. Z. neblaivus. Jam be automobilio bus labai sunku kasdieninėje veikloje. R. Z. sutinka valstybei sumokėti konfiskuotino automobilio vertę.
Skundas atmestinas.
R. Z. ATPK 1302 str. numatytą pažeidimą padarė, vairuodamas V. M. priklausantį automobilį. Inkriminuoto pažeidimo sankcija numato privalomą transporto priemonės, kuria padarytas pažeidimas, konfiskavimą. Automobilio savininkas V. M. skundu prašo taikyti ATPK 30 1 str. nuostatas ir jo automobilio nekonfiskuoti, motyvuodamas tuo, kad nepastebėjo R. Z. girtumo ir tuo, kad automobilis jam būtinas kasdieninėje veikloje. Šiuos argumentus apeliantas išdėstė ir pirmosios instancijos teismui, kuris, juos apsvarstęs, pagrįstai nusprendė automobilį iš apelianto konfiskuoti. Spręsdamas dėl V. M. galimybės žinoti, kad R. Z. girtas, teismas teisingai nurodė, kad R. Z. artimas vidutiniam girtumas (1,45 promilės) buvo akivaizdus, todėl V. M. tai turėjo suprasti.
Iš bylos medžiagos matyti, kad V. M. nagrinėjama situacija nėra nauja. Pažymos apie R. Z. baustumą (12-15 b.l.) ir teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, R. Z. Utenos rajono apylinkės teismo 2012-07-02 nutarimu nubaustas pagal ATPK 1302 str. areštu su V. M. priklausančio automobilio CITROEN XANTIA, valst. Nr. AGL183, konfiskavimu. Taigi, teismas vieną automobilį iš V. M. dėl R. Z. padaryto pažeidimo jau konfiskavo, tačiau V. M. ir vėl leido vairuoti kitą jam priklausantį automobilį girtam ir teisės vairuoti transporto priemones neturinčiam R. Z..
Aptartos aplinkybės rodo, kad V. M. suprato, kad tokie veiksmai gali lemti antro jam priklausančio automobilio konfiskavimą, tačiau jų sąmoningai nepaisė, todėl jam kyla įstatymo numatytos pasekmės - automobilio konfiskavimas.
Vertinant apelianto teiginį, kad automobilis jam reikalingas kasdieninėje veikloje, pažymėtina, kad apeliantas turi teisę reikalauti iš R. Z. atlyginti dėl automobilio konfiskavimo padarytą žalą. Kadangi teisminio nagrinėjimo metu R. Z. teigė galintis valstybei sumokėti konfiskuotino automobilio vertę atitinkančią sumą, tą patį jis gali padaryti, savanoriškai sumokėdamas šiuos pinigus V. M. ir taip atlygindamas V. M. patirtą žalą.
Teismas, vadovaudamasis ATPK 30212 str. 1 d. 1 p.,
nutaria:
Utenos rajono apylinkės teismo 2013 m. vasario 11 d. nutarimą palikti nepakeistą ir V. M. apeliacinio skundo netenkinti.
Ši nutartis neskundžiama.
Teisėja Bronė Vidzėnienė
