Dėl santuokoje įgyto turto padalijimo

Pirmosios instancijos teismo Civilinė byla Nr. 2A-220-198/2013

Teisėja Ineta Baliukaitytė Teisminio proceso Nr. 2-08-3-05623-2012-4

Procesinio sprendimo kategorija:

(S)

24.2; 75.8; 114.11; 121.14; 121.18; 121.21

PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. balandžio 9 d.

Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Birutės Jonaitienės,

kolegijos teisėjų: Laimanto Misiūno, Nijolės Danguolės Smetonienės,

viešajame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo S. M. apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 21 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-6675-488/2012 pagal S. M. ieškinį atsakovams D. M., I. K., J. K., V. M. dėl santuokoje įgyto turto padalijimo ir

n u s t a t ė:

ieškovas nurodė, kad jis su V. M. (duomenys neskelbtini) įregistravo santuoką, (duomenys neskelbtini) su ja išsituokė. Santuokos metu 1992-09-08 pagal LR Butų privatizavimo įstatymą iš Nevėžio kolūkio pirko gyvenamąjį namą su priklausiniais, esančius (duomenys neskelbtini). Ištuokos metu turtas nebuvo padalintas. (duomenys neskelbtini) V. M. mirė. Po motinos V. M. mirties jos palikimą priėmė jų bendri vaikai D. M., I. M., J. M., V. M.. Už iš kolūkio pirktą namą su priklausiniais buvo sumokėta bendromis jo ir sutuoktinės V. M. lėšomis. Turtas, kuris nėra įregistruotas nekilnojamojo turto registre, buvo įgytas santuokoje, todėl pripažintinas bendrąja sutuoktinių nuosavybe ir turėtų būti dalintinas. Jį valdo palikimą priėmę vaikai. Ieškovas tame name gyvena ir jį prižiūri. Prašė teismo padalinti santuokoje su V. M. 1992-09-08 bendrai įgytą turtą - gyvenamąjį namą, viralinę, ūkio pastatus, garažą, rūsį su priestatu, esančius S. k., M. sen., P. r., po ½ dalį tenkančią V. M., mirusios (duomenys neskelbtini) įpėdiniams, atsakovams D. M., I. K., J. K., V. M. ir ½ dalį ieškovui.

Atsiliepime į ieškinį atsakovas D. M. nurodo, kad po jo motinos V. M. mirties ieškovas nesirūpino nei savo nepilnamečiais vaikais, nei po sutuoktinės mirties likusiu turtu. Jis gyveno pas sugyventinę T. k., P. r. 2011 m. ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas nustatyti juridinę reikšmę turinti faktą, kad jis priėmė mirusiosios V. M. palikimą, faktiškai pradėdamas jį valdyti, nuslėpdamas aplinkybę, kad su V. M. buvo išsituokęs. Šiuo metu namas su priklausiniais, esantis S. k., M. sen., P. r., nekilnojamo turto registre yra registruotas V. M. vardu. Kadangi santuoka tarp S. M. ir V. M. buvo nutraukta (duomenys neskelbtini), turtas iki šiol nebuvo padalintas, todėl prašo reikalavimui dėl turto padalijimo taikyti ieškinio senatį ir ieškinį atmesti.

Kiti atsakovai I. K., J. K., V. M. atsiliepimų į ieškinį nepateikė, tačiau teismo posėdžio metu prašė ieškinį atmesti, taikant ieškinio senatį.

Panevėžio miesto apylinkės teismas 2012 m. gruodžio 21 d. sprendimu ieškinį atmetė, taikydamas ieškinio senatį. Nustatė, kad santuoka tarp S. M. ir V. M. buvo nutraukta (duomenys neskelbtini), reikalavimui turto, kuris buvo jungtinė nuosavybė, padalijimui ieškinio senaties terminas skaičiuojamas nuo 1997-03-12 ir pagal galiojusį Šeimos ir santuokos kodeksą jis buvo trys metai. Ieškinio senatis šiam reikalavimui baigėsi 2000-03-12, iki LR CK įsigaliojimo (įsigaliojo 2001-07-01). LR CK patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 10 str. numatyta, kad Civilinio kodekso nustatyti ieškinio senaties terminai taikomi, jei reikalavimams pareikšti ieškinio senaties terminai, numatyti pagal galiojusius įstatymus, nepasibaigė iki šio kodekso įsigaliojimo. Konstatavo, kad ieškovo reikalavimui taikomas trijų metų ieškinio senaties terminas, nes jis baigėsi iki LR CK įsigaliojimo. Nenustatė, kad ieškinio senaties termino eiga buvo sustabdyta, pratęsta arba nutraukta. Svarbių priežasčių, dėl kurių buvo praleistas ieškinio senaties terminas, ieškovas nenurodė, ieškinio senaties terminą atnaujinti neprašė. Tai, kad atsakovas gyvena ir naudojasi turtu, kuris yra ginčo dalykas, teismas nelaikė pagrindu atnaujinti ieškinio senačiai, nes 2012-03-12 Panevėžio apylinkės teismo sprendimu buvo nustatyta, jog ieškovas vaikais nesirūpino, name negyveno, šį turtą po motinos V. M. mirties naudojo ir prižiūrėjo atsakovai. Teigė, kad ieškovas neįrodė, jog jis nepertraukiamai po ištuokos gyveno ir naudojosi turtu ir juo rūpinosi. Nustatė, kad ieškovas dabar gyvena name atsakovų leidimu.

Ieškovas S. M. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 21 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti. Nurodo, (duomenys neskelbtini) ištuoka su V. M. buvo įregistruota tik dėl akių, siekiant gauti tuometinės valdžios lengvatas. Teigia, kad po ištuokos jų, kaip sutuoktinių, santykiai nepasikeitė, kaip šeima toliau gyveno kartu, vedė bendrą šeimos ūkį, bendrai valdė sugyventą turtą, gyveno tuo pačiu adresu. Dėl neišprusimo, nemanė, jog po ištuokos reikalinga pasidalinti turtą. Teigia, kad santuokiniai ryšiai 1997 metais nebuvo nutraukti, todėl ieškinio senaties terminas skaičiuoti turi būti pradėtas galiojant naujajam LR CK. Nurodo, kad ginčo turtu naudojasi nuo jo įsigijimo, prižiūri ir išlaiko, tai jo vienintelė gyvenamoji vieta, kito turto neturi. Nesutinka su teismo sprendimu, kad jo dalis turto jam nepriklauso. Byloje nenuginčijamai įrodyta, kad turtas įgytas santuokoje ir po ištuokos nebuvo padalintas. Nurodo, jog apie savo pažeistas teises sužinojo po sutuoktinės V. M. mirties - (duomenys neskelbtini), todėl nepagrįstai buvo pradėtas ieškinio senaties skaičiavimas nuo ištuokos įregistravimo datos. Teigia, jog CK 3.129 straipsnyje yra išskirti nekilnojamieji daiktai iš ieškinio veikimo senaties srities, todėl sutuoktinių ginčo atveju ieškinio senatis negali būti taikoma. Mano, kad pirmosios instancijos teismas turėjo atnaujinti ieškinio senaties terminą, pripažinus praleistą dėl svarbių priežasčių. Prašo teismo pripažinti, kad ieškinio senaties terminas buvo praleistas dėl svarbių priežasčių ir gali būti atnaujintas.

Atsakovas D. M. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo jį atmesti ir palikti skundžiamą sprendimą nepakeistą. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas ištyrė visas bylos aplinkybes, objektyviai įvertino visus įrodymus, dėl įrodymų ir jų vertinimo išsamiai pasisakė teismo sprendime. Teigia, kad teismas teisingai nustatė ieškinio senaties termino pradžią. Paaiškina, kad ieškovo nurodytos aplinkybės dėl ištuokos neatitinka tikrovės, nepatvirtintos jokiais objektyviais įrodymais. Teigia, jog po santuokos nutraukimo bendro ūkio tėvai nevedė. Pažymi, kad ieškovas nesirūpino nekilnojamojo turto priežiūra, išlaikymu, registracija, nesikreipė dėl turto padalijimo, neskundė Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012-03-12 sprendimo dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, kad jis ir kiti bendraatsakovai priėmė V. M. palikimą pradėdami faktiškai jį valdyti.

Apeliacinis skundas tenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 str. 1 d.). Kolegija konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų skundžiamo sprendimo dalyje.

Iš bylos duomenų nustatyta, kad ieškovas S. M. su V. M. susituokė (duomenys neskelbtini) (b. l. 2-4, 83-88). Ginčo turtas – gyvenamasis namas su pagalbiniais statiniais, esantis (duomenys neskelbtini), įsigytas 1992-09-08 (b. l. 9). Santuoka nutraukta (duomenys neskelbtini) (b. l. 6). Ieškinys dėl santuokoje įgyto turto padalijimo pareikštas 2012-06-28 (b. l. 2-4).

Kadangi ieškovo ir V. M. santuoka sudaryta (duomenys neskelbtini) ir ištuoka įregistruota (duomenys neskelbtini), minėtu laikotarpiu sutuoktinių turtines teises ir pareigas reglamentavo Santuokos ir šeimos kodeksas (toliau - SŠK). Minėto kodekso 23 straipsnis nustatė santuokos metu įgyto turto padalijimo tvarką bei ieškinio senatį. Pagal SŠK 23 straipsnio 1 dalį, padalijant turtą, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, jų dalys laikomos lygiomis. Minėto straipsnio 4 dalis nustatė reikalavimui padalyti turtą, kuris yra bendroji jungtinė ištuoktų sutuoktinių nuosavybė, trejų metų ieškinio senaties terminą. LR CK patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 19 straipsnyje nustatyta, kad Civilinio kodekso (toliau – CK), įsigaliojusio 2001-07-01, normos taikomos šeimos santykiams, atsirandantiems jam įsigaliojus. Šeimos santykiams, atsiradusiems iki naujo CK įsigaliojimo, šis kodeksas taikomas toms teisėms ir pareigoms, kurios atsiras jam įsigaliojus, bei iš šių teisių ir pareigų atsirandančioms pasekmėms. Šeimos santykių teisiniam reguliavimui nustatytos taisyklės sistemiškai taikomos kartu su to paties įstatymo 4 straipsnio 2 dalies nuostatomis, t.y. kad esant civiliniams teisiniams santykiams, atsiradusiems iki naujo CK įsigaliojimo, naujas CK taikomas toms teisėms ir pareigoms bei teisinėms situacijoms, kurios atsiranda jam įsigaliojus, taip pat toms teisėms ir pareigoms, kurios nors ir atsirado iki šio kodekso įsigaliojimo, bet įgyvendinamos jam įsigaliojus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-06-20 nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yOTIvMjAwOA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-292/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-292/2008">3K-3-292/2008</a>).

Teisėjų kolegija sprendžia, jog būtina įvertinti, ar ieškinio senaties terminai, nustatyti pagal galiojusius įstatymus, nepasibaigė iki naujo CK įsigaliojimo, nes, priešingai nei 2001-07-01 įsigaliojusio CK 3.129 straipsnio, kur nustatyta, kad reikalavimams dėl nekilnojamojo daikto, esančio sutuoktinių bendrąja jungtine nuosavybe, padalijimo ieškinio senatis netaikoma, SŠK 23 straipsnio 4 dalyje nustatytas trejų metų ieškinio senaties terminas reikalavimams padalyti bet kokį, tarp jų ir nekilnojamąjį, turtą. Vadovaujantis SŠK 10 straipsniu ieškinio senaties termino dėl sutuoktinių turto padalijimo po ištuokos eiga prasideda nuo tos dienos, kada buvęs sutuoktinis sužinojo arba turėjo sužinoti apie jo subjektinės teisės į bendrąją jungtinę nuosavybę pažeidimą. Toks šios teisės pažeidimas gali sutapti su santuokos nutraukimu, bet gali ir nesutapti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-06-20 nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yOTIvMjAwOA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-292/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-292/2008">3K-3-292/2008</a>). Iš bylos aplinkybių nustatyta, kad ginčo šalių santuoka pasibaigė (duomenys neskelbtini), kai buvo įregistruota ištuoka (b. l. 6). Tačiau po ištuokos įregistravimo ieškovas ir toliau naudojosi jam ir buvusiai sutuoktinei V. M. priklausančiu gyvenamuoju namu su pagalbiniais statiniais. Ieškovo teigimu, po santuokos nutraukimo jis ir buvusi sutuoktinė V. M. kartu gyveno ginčo name. Šių aplinkybių atsakovai nepaneigė (b. l. 83-88). Byloje teikęs paaiškinimus liudytojas A. G. patvirtino, jog ieškovas ir V. M. išsiskyrė dėl valstybės teikiamų lengvatų be tėvo likusioms šeimoms ir po skyrybų gyveno kartu (b. l. 83-88). Apeliantas nurodo, jog apie savo teisių pažeidimą sužinojo tik po buvusios sutuoktinės V. M. mirties - (duomenys neskelbtini). Kadangi nėra konkrečiai nurodytas apelianto teisės pažeidimo momentas, darytina išvada, kad ieškinio senatis neprasidėjo įregistravus ištuoką, nes ieškovo teisės į gyvenamąjį namą su pagalbiniais statiniais galėjo būti pažeistos nuo apelianto ir atsakovų 2012 metais kreipimosi į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto, kad minėti asmenys po V. M. mirties palikimą priėmė ir pradėjo jį faktiškai valdyti, nustatymo (b. l. 21), bet ne anksčiau nei po (duomenys neskelbtini) V. M. mirties, todėl LR SŠK 23 straipsnio 2 dalis negali būti taikoma. Pirmosios instancijos teismas sprendime nurodydamas, kad ieškinio senaties terminas dėl sutuoktinių turto padalijimo prasidėjo po santuokos nutraukimo įregistravimo - (duomenys neskelbtini) (SŠK 40 str.), nukrypo nuo kasacinio teismo formuojamos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos. Apelianto argumentai, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias ieškinio senatį, pagrįsti.

Iš bylos duomenų nustatyta, kad šalys gyveno santuokoje nuo 1987 m. iki 1997 m., vedė bendrą ūkį. Ginčo namą su kitais statiniais įsigijo 1992 m., t. y. santuokos metu. Išaiškintina, kad nepriklausomai nuo gautų pajamų dydžio įgytas turtas laikytinas bendrąją jungtine sutuoktinių nuosavybe, todėl nutraukus santuoką ieškovas pagrįstai prašo padalyti santuokos metu įgytą turtą. Pripažinus, kad nagrinėjamu atveju ieškinio senatis netaikytina bei ginčo turtui taikytinas bendrosios jungtinės nuosavybės teisės režimas, dalintinas santuokos metu įgytas nekilnojamasis turtas, pagal CK 3.127 straipsnio nuostatas. Aiškinant ir taikant minėtos teisės normos nuostatas dėl turto padalijimo būdų parinkimo, laikomasi nuoseklios pozicijos, jog turto padalijimo natūra principas yra prioritetinis, nes šis padalijimo būdas labiausiai atitinka ir apsaugo savininko teises. Pagal CK 3.127 straipsnio 3 dalį, bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe esantis turtas ginčo atveju padalijamas natūra, atsižvelgiant į jo vertę ir kiekvieno sutuoktinio dalį bendrame turte, jeigu taip galima padalyti. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad santuokoje įgytas turtas nedalijamas natūra tik tais atvejais, kai toks padalijimas negalimas dėl konkretaus turto savybių arba toks padalijimo būdas nepriimtinas, atsižvelgiant į buvusių sutuoktinių ar jų vaikų interesų apsaugą. CK 3.117 straipsnio 1 dalyje įtvirtina prezumpcija, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios. Ši taisyklė reiškia tai, kad, nustatant sutuoktinių bendro turto dalis, neturi esminės reikšmės, kiek kiekvienas iš sutuoktinių faktiškai prisidėjo prie turto įgijimo. Pagal CK 3.123 straipsnio 1 dalį galima nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo dėl nepilnamečių vaikų arba kitų svarbių aplinkybių. Nagrinėjamu atveju šalių santuokoje įgytas turtas dalytinas lygiomis dalimis. Byloje nėra pateikta jokių įrodymų, dėl kurių reikėtų nukrypti nuo sutuoktinių lygių dalių bendrame turte principo. Teisėjų kolegija pažymi, kad, dalijant sutuoktinių turtą, turi būti siekiama padalyti jį taip, kad natūra priteisiamo turto dalis būtų kiek galima proporcingesnė nustatytoms sutuoktinių dalims bendrojoje nuosavybėje. Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, pripažintina ieškovui nuosavybės teisė į ½ dalį gyvenamojo namo ir pagalbinių statinių, esančių (duomenys neskelbtini).

Teisėjų kolegija, remdamasi išdėstytais motyvais, konstatuoja, kad bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl santuokoje įgyto turto padalijimo būdo, nepakankamai įvertino šios konkrečios bylos aplinkybes ir šalių ginčo specifiką (CPK 185 str.) bei pažeidė materialiosios teisės normas, reglamentuojančias senaties terminą bei santuokoje įgyto turto padalijimą (CK 3.127 str., 3.129 str., 1.126 str.). Kartu teisėjų kolegija sprendžia, kad pagal pirmosios instancijos teismo nustatytas faktines bylos aplinkybes apeliacinis teismas gali ištaisyti padarytus materialiosios ir proceso teisės normų pažeidimus, neperduodamas bylos nagrinėti iš naujo (CPK 326 str. 1 d. 2 p., 329 str. 1 d.), todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas ir priimtinas naujas sprendimas – ieškinys tenkintinas.

Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovui yra suteikta 100 proc. antrinė teisinė pagalba, todėl apeliacinės instancijos teismui, patenkinus ieškovo apeliacinį skundą, iš atsakovų priteistinos bylinėjimosi išlaidos valstybės naudai: 813,40 Lt už suteiktą antrinę teisinę pagalbą pirmosios instancijos teisme ir 200 Lt – apeliacinės instancijos teisme, viso 1 013,40 Lt (CPK 96 str. 1 d.; b. l. 5, 91, 102). Iš atsakovų priteistinos valstybės naudai išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 96 str. 1 d.). Remiantis CK 6.6 str. 1 d., skolininkų solidarioji prievolė nepreziumuojama, ji atsiranda tik įstatymų ar šalių susitarimu nustatytais atvejais, taip pat kai prievolės dalykas yra nedalus. Todėl bylinėjimosi išlaidų atveju nėra pagrindo taikyti solidariąją atsakovų prievolę, kadangi bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimus reglamentuoja CPK normos, o jos nenumato solidariosios atsakovų pareigos atlyginti bylinėjimosi išlaidas. Taigi, atsakovai bylinėjimosi išlaidas turi atlyginti lygiomis dalimis (kiekvienas po 253,35 Lt už ieškovui S. M. suteiktą antrinę teisinę pagalbą ir kiekvienas po 13,45 Lt teismo turėtų procesinių dokumentų įteikimo išlaidų).

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

n u s p r e n d ž i a:

Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 21 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą.

Ieškovo S. M. ieškinį patenkinti

Padalinti santuokoje su V. M. (a. k. (duomenys neskelbtini) įgytą turtą, t. y. gyvenamąjį namą, bendro naudingo ploto 67,98 kv. m., viralinę 3J1/p, ūkio pastatus, pažymėtus indeksais 4 J1/pr, 5J/šif, 6J1/m, 8J1/ž, 9J1/ž, 10 J1/ž, 11J1/ž, 12 J1/ž, 13 J1/ž, garažą 7G1/p, rūsį su priestatu 1i1/p, esančius (duomenys neskelbtini), po ½ dalį tenkančią V. M., mirusios (duomenys neskelbtini) įpėdiniams, atsakovams D. M. (a. k. (duomenys neskelbtini) I. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) J. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) V. M. (a. k. (duomenys neskelbtini) ir ½ dalį ieškovui S. M. (a. k. (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš ieškovų D. M. (a. k. (duomenys neskelbtini) I. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) J. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) V. M. (a. k. (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą iš kiekvieno po 253,35 Lt (du šimtus penkiasdešimt tris litus 35 ct) išlaidų už ieškovui S. M. suteiktą antrinę teisinę pagalbą, šią sumą sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB „Swedbank“, įmokos kodas 5630, ir iš kiekvieno po 13,45 Lt (trylika litų 45 ct) teismo turėtų procesinių dokumentų įteikimo išlaidų, sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB „Swedbank“, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660, įrodymą pateikiant teismui.

Teisėjų kolegija Birutė Jonaitienė

Laimantas Misiūnas

Nijolė Danguolė Smetonienė