Dėl skolos priteisimo

Civilinė byla Nr. e2A-13-940/2024

Teisminio proceso Nr. 2-17-3-01676-2022-9

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.1;

(S)

2.6.1.3.6; 2.6.1.4; 2.6.1.5; 2.6.11.16; 3.2.4.11; 3.3.1.18.1; 3.3.1.20

PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. sausio 19 d.

Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramunės Čeknienės, Alvidos Jasaitytės – Pralgauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Laimanto Misiūno, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės B. G. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Pasvalio rūmų 2023 m. birželio 5 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-272-1056/2023 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Soteras“ ieškinį atsakovei B. G. dėl skolos priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Soteras“ 2023 m. kovo 8 d. pateiktu patikslintu ieškiniu prašė priteisti iš atsakovės B. G. ieškovės naudai 10 450 Eur skolą, 159 Eur kompensacines palūkanas, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos skolos sumos (10 450 Eur) už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos ir visas ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2. Nurodė, kad atsakovė ir ieškovė 2019 m. sausio 14 d. sudarė pirkimo - pardavimo sutartį Nr. 2019/0114 (toliau – ir Pirkimo - pardavimo sutartis) ir Komercinį Pasiūlymą - Sąskaitą Nr. 2019/0114 (toliau – ir Komercinis pasiūlymas - sąskaita), kurių pagrindu ieškovė pardavė, o atsakovė nupirko turistinį automobilį CARADO (duomenys neskelbtini), 3500 kg (toliau – ir Automobilis), už 54 450 Eur su PVM kainą. Automobilis buvo perduotas pirkėjos sutuoktiniui Ž. G., gavus žodinį atsakovės sutikimą, kadangi automobilis pirktas kaip šeimos turtas. Automobilio perdavimo - priėmimo aktas pasirašytas 2019 m. balandžio 9 d.

3. Paaiškino, kad laikotarpiu nuo 2019 m. sausio 16 d. iki 2019 m. kovo 5 d. atsakovė už Automobilį ieškovei sumokėjo 44 000 Eur. 2019 m. gegužės 20 d. atsakovė ieškovei sumokėjo 1 325 Eur sumą už Automobilio šešių mėnesių laikotarpio KASKO draudimą, o ne už patį Automobilį, kaip prekę. Paaiškino, jog ši suma sąskaitos žiniaraštyje įvardinta kaip įmoka už turistinį automobilį dėl UAB „Soteras“ buhalterės klaidos, nors iš 2023 m. sausio 9 d. ieškovės banko išrašo matyti, jog atsakovė, 2019 m. gegužės 20 d. pervesdama ieškovei 1 325 Eur sumą, pati nurodė, jog ši 1 325 Eur suma yra už automobilio šešių mėnesių draudimą. Automobilio draudimo liudijimas taip pat patvirtina, jog draudėja UAB „Soteras“ visos valdytojų grupės atžvilgiu apdraudė minėtą Automobilį, su draudiku sutariant, jog bus mokama 2 650 Eur dydžio draudimo įmoka už metus, skaičiuojant nuo 2019 m. balandžio 25 d. iki 2020 m. balandžio 24 d. Atsakovė, nusipirkusi Automobilį, ketino jį nuomoti tretiesiems asmenims, todėl reikėjo, jog Automobilis būtų apdraustas. Atsižvelgiant į tai, jog atsakovė 2019 m. balandžio mėnesį nebuvo pilnai atsiskaičiusi su ieškove, dėl ko Automobilis tebebuvo registruotas ieškovės vardu, ir į tai, jog pati atsakovė paprašė ieškovės, kad ši apdraustų Automobilį, o ši sumokės draudimo įmoką ieškovei per du kartus, ieškovė sutiko apdrausti Automobilį. Tuo pagrindu atsakovė už pirmąjį draudimo pusmetį ieškovei bankiniu pavedimu sumokėjo pusę draudimo įmokos sumos – 1 325 Eur sumą. Ieškovė pažymėjo, kad Automobilio draudimo kaina nei pagal šalių sudarytą Pirkimo - pardavimo sutartį, nei pagal Komercinį pasiūlymą - sąskaitą į Automobilio, kaip prekės, kainą nebuvo įtraukta. Atsižvelgiant į tai, atsakovė iki šiol nėra sumokėjusi likusios 10 450 Eur sumos už perduotą Automobilį.

4. Pažymėjo, kad Automobilis buvo perduotas pilnai už jį neatsiskaičius todėl, jog pirkėja tikino, kad trūkstamą sumą atiduos iki metų galo (iki 2019 m. gruodžio 25 d.), pajamas uždirbus šį Automobilį nuomojant trumpalaikės nuomos būdu tretiesiems asmenims. Laikotarpiu 2020 – 2021 metais Lietuvoje buvo paskelbtas karantinas dėl COVID-19 pandemijos, atsakovė teigė, jog nėra kam nuomoti Automobilio, todėl neturi iš ko grąžinti skolą. Ieškovė nutarė gera valia palaukti, kol atsakovės finansinė padėtis pagerės. Atsakovė iki pat 2022 m. vasario mėnesio skolos negrąžino, todėl ieškovė 2022 m. vasario 3 d. jai išrašė PVM sąskaitą - faktūrą Nr. SOT 20020022, kuria įpareigojo atsakovę prekės kainą sumokėti iki 2022 m. vasario 3 d. Ieškovė ragino atsakovę sumokėti skolą. Atsakovei paskutinysis elektroninis laiškas sumokėti skolą buvo išsiųstas 2022 m. rugsėjo 15 d. Taip pat 2022 m. rugsėjo 15 d. atsakovei raginimas išsiųstas ir registruota pašto siunta, kuri jai buvo įteikta 2022 m. rugsėjo 16 d.

5. Ieškovė atkreipė dėmesį, jog atsakovė abu kartus atsiskaitydama už Automobilį, pinigus pervedė bankiniu pavedimu, net ir draudimo įmoką sumokėjo ieškovei pavedimu, o grynųjų pinigų ieškovė iš atsakovės nėra gavusi. Be to, šalių sudarytos Pirkimo - pardavimo sutarties 2.3 punkte šalys aiškiai sutarė, jog avansas užsakymo patvirtinimui pervedamas į pardavėjos nurodytą įmonės sąskaitą, kuri buvo nurodyta tiek 2019 m. sausio 14 d. pirkimo - pardavimo sutartyje, tiek 2019 m. sausio 14 d. komerciniame pasiūlyme - sąskaitoje, tiek 2022 m. vasario 3 d. PVM sąskaitoje faktūroje. Pažymėjo, kad ieškovė savo praktikoje visada, priimdama atsiskaitymą grynaisiais pinigais, išrašo grynųjų pinigų priėmimo kvitą, tačiau šiuo atveju grynųjų pinigų iš atsakovės negavo, todėl ir kasos pajamų orderio nėra. Automobilio perdavimo dieną – 2019 m. balandžio 9 d. perdavus Automobilį ir pasirašius priėmimo - perdavimo aktą, B. G. šiame procese net nedalyvavo, todėl negali patvirtinti ir pinigų perdavimo aplinkybės.

6. Nurodė, kad 2019 m. gegužės 2 d. Transporto priemonės pirkimo - pardavimo sutartį šalys sudarė tam, jog pirkėja, kuomet perves galutinę prekės kainą, galėtų Automobilį registruoti savo vardu arčiausiai jos gyvenamosios vietos esančiame valstybės įmonės Regitra padalinyje, tačiau ši sutartis niekaip neįrodo skolos apmokėjimo. Ieškovė atkreipė dėmesį, jog atsakovė, 2022 m. spalio 10 d. teikdama procesinį dokumentą, pavadintą „Atsakymas“, nurodė, jog 9 125 Eur sumą sumokėjo 2019 m. gegužės 2 d., kai surašė Transporto priemonės pirkimo - pardavimo sutartį, tačiau atsiliepime į ieškinį atsakovė jau ginčija 2019 m. gegužės 2 d. Transporto priemonės pirkimo - pardavimo sutarties datą, nes neva tuo metu ji buvo užsienyje ir neva su pardavėja pilnai atsiskaitė dar 2019 m. balandžio 9 d., pasirašant priėmimo - perdavimo aktą. Komercinio pasiūlymo - sąskaitos pasirašymo pagrindu buvo sutartas skolos mokėjimo atidėjimas iki 2019 m. gruodžio 25 d., iki to laiko Automobilis paliekamas pardavėjos nuosavybėje, nors fiziškai automobilis perduotas pirkėjai.

7. Pažymėjo, kad šiuo metu Automobilis yra išregistruotas, tačiau faktiškai jis yra pirkėjos žinioje. Jei pirkėja iš tiesų būtų sumokėjusi visą prekės kainą, būtų inicijavusi Automobilio perregistravimo procesą.

8. Ieškovė taip pat prašė priteisti iš atsakovės kompensacines palūkanas, nustatant jų dydį – 5 procentus, ir šias kompensacines palūkanas priteisti nuo skolos sumos (10 450 Eur) tik už laikotarpį nuo 2022 m. liepos 15 d. (paskutinioji data, iki kurios pirkėja žadėjo sumokėti skolą) iki 2022 m. lapkričio 3 d. (ieškinio parengimo diena), už 111 dienų, kas sudaro 159 Eur (((10 450 Eur x 5 proc.) / 365) x 111 d.) Eur kompensacinių palūkanų.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

9. Panevėžio apylinkės teismo Pasvalio rūmai 2023 m. birželio 5 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai ir priteisė iš atsakovės B. G. ieškovės UAB „Soteras“ naudai 10 450 Eur skolą, 159 Eur palūkanas, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2022 m. lapkričio 9 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 841,34 Eur bylinėjimosi išlaidas; ieškovės prašymą dėl baudos skyrimo B. G. atmetė; taip pat valstybei iš atsakovės B. G. priteisė 46,48 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų atlyginimą.

10. Teismas nustatė, kad ieškovė UAB „Soteras“ ir atsakovė B. G. 2019 m. sausio 14 d. sudarė pirkimo - pardavimo sutartį Nr. 2019/0114 ir pasirašė komercinį pasiūlymą - sąskaitą Nr. 2019/0114, pagal kuriuos ieškovė pardavė, o atsakovė įsigijo turistinį automobilį – kemperį – „Carado T334“. Komerciniame pasiūlyme - sąskaitoje nurodyta, kad bendra prekės kaina yra 54450 Eur. Komerciniame pasiūlyme - sąskaitoje taip pat buvo nurodytos datos, kuriomis šalys įformino susitarimą dėl mokėjimų už prekę: 10 000 Eur iki 2019 m. sausio 18 d., 34 000 Eur iki 2019 m. kovo 8 d., likusi suma iki 2019 m. gruodžio 25 d. Atsakovė ieškovei bankiniais pavedimais sumokėjo: 2019 m. sausio 16 d. – 10 000 Eur, 2019 m. kovo 5 d. – 34 000 Eur, taigi iš viso 44000 Eur. 2019 m. gegužės 20 d. atsakovė ieškovei pervedė 1 325 Eur. Draudėjas UAB „Soteras“ visos valdytojų grupės atžvilgiu apdraudė minėtą automobilį, su draudiku sutariant, jog bus mokama 2 650 Eur dydžio draudimo įmoka už metus, skaičiuojant nuo 2019 m. balandžio 25 d. iki 2020 m. balandžio 24 d. Atsakovė, 2019 m. gegužės 20 d. pervesdama ieškovei 1 325 Eur sumą, nurodė, jog ši 1 325 Eur suma yra už automobilio šešių mėnesių draudimą. Automobilis atsakovei perduotas 2019 m. balandžio 9 d. (faktiškai perduotas atsakovės sutuoktiniui pagal žodinį susitarimą).

11. Teismas, ištyręs ir įvertinęs byloje esančius įrodymus, konstatavo, kad byloje neįrodytas grynųjų pinigų perdavimo ieškovei faktas. Teismas rėmėsi ieškovės byloje pateiktais sąskaitos žiniaraščių išrašais, iš kurių nustatė, kad atsakovė už kemperį ieškovei yra sumokėjusi iš viso 44 000 Eur bankiniais pavedimais; ieškovės paaiškinimais, jog grynųjų pinigų iš atsakovės nėra gavusi, o tuo atveju, jeigu būtų mokama už prekę grynaisiais pinigais, būtų išrašomas grynųjų pinigų priėmimo kvitas. Teismas iš ieškovės pateiktų buhalterinių išrašų nustatė, kad laikotarpiu nuo 2019 m. sausio 1 d. grynųjų pinigų iš B. G. nebuvo gauta.

12. Teismas, atsižvelgdamas į tai, jog komerciniame pasiūlyme - sąskaitoje Nr. 2019/0114 prie pirkimo - pardavimo sutarties buvo nurodyta vėlesnė pinigų sumokėjimo data, nei buvo perduotas automobilis (2019 m. gruodžio 25 d.), atsakovės poziciją, jog jos sutartinės prievolės įvykdymą patvirtina 2019 m. balandžio 9 d. automobilio priėmimo - perdavimo aktas, laikė nepagrįsta.

13. Teismas pažymėjo, kad abiem sandorio šalims geranoriškai susitarus, mokėjimas už automobilį buvo išskaidytas dalimis. Tiek ieškovė, tiek atsakovė nurodė, kad dalis klientų kemperio nuomai buvo randama per ieškovę, tokiu būdu padedant atsakovei gauti pajamas už kemperio nuomą. Be to, ieškovė siuntė atsakovei priminimus apie skolą, byloje nėra duomenų ir atsakovė jokių įrodymų nepateikė, kad šiuos priminimus ir raginimus būtų ginčijusi. Teismas sprendė, kad byloje pateikta 2022 m. vasario 3 d. PVM SOT 20220022 sąskaita - faktūra bendrai 54 450 Eur sumai, kuri yra pasirašyta atsakovės B. G., patvirtintina, kad atsakovė pripažino mokėtiną sumą ir jos neginčijo.

14. Teismas taip pat nustatė, kad automobilis šiuo metu atsakovės vardu yra išregistruotas, tačiau faktiškai yra atsakovės žinioje. Iš Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato užfiksuotų duomenų nustatė, kad 2022 m. gruodžio 30 d. kemperį vairavo atsakovės vyras Ž. G.. Teismas, atsižvelgęs į aplinkybę, kad kemperio atsakovė vis dar nėra įregistravusi savo vardu, sprendė, jog tai sudaro pagrindą abejoti, kad atsakovė jaučiasi turinti teisinį pagrindą tokiam veiksmui.

15. Teismas, atsižvelgęs į tai, jog atsakovė nenurodė jokių konkrečių aplinkybių, kuriomis galimai vyko pinigų perdavimas, nepateikė jokių pinigų perdavimą patvirtinančių duomenų, teismo posėdyje nedalyvavo, tokiu būdu taip pat išreikšdama poziciją dėl ieškinio, įvertinęs tai, jog komerciniame pasiūlyme - sąskaitoje buvo nurodyta ieškovės sąskaita, į kurią turėtų būti atliekami pavedimai ir du pavedimus atsakovė atliko būtent į šią sąskaitą, konstatavo, kad byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, jog atsakovė grynais pinigais būtų sumokėjusi kokią nors dalį pagal pirkimo - pardavimo sutartį. Teismas sprendė, kad atsakovė nėra įvykdžiusi ieškinyje nurodytos prievolės, atsakovė automobilio kainą ieškovei turėjo sumokėti 2022 m. liepos 15 d. (vėlesnė data, nei numatyta rašytiniuose dokumentuose, pagal žodinį susitarimą), todėl prievolę atsakovei pažeidus, 10 450 Eur skolą priteisė iš atsakovės ieškovės naudai.

16. Teismas, remdamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.37 straipsniu, 6.210, 6.261 straipsniais, kasacinio teismo praktika, pripažino, kad ieškovės reikalavimai dėl kompensacinių palūkanų ir 5 procentų dydžio metinių procesinių palūkanų priteisimo yra pagrįsti, todėl juos tenkino.

17. Teismas, įvertinęs atsakovės elgesį, kad, gavusi teismo procesinius dokumentus (ieškinio su priedais kopijas ir teismo pranešimą), teikė atsiliepimą į ieškinį, sutiko ir dalyvavo mediacijos procese, dėl jos ligos buvo perkeltas vienas parengiamasis posėdis, o byla galiausiai išnagrinėta jai nedalyvaujant vieno posėdžio metu, sprendė, kad nėra pakankamo pagrindo daryti išvadą, kad atsakovė savo procesiniais veiksmais sąmoningai siekė vilkinti bylos nagrinėjimą, akivaizdžiai netinkamai naudojosi procesinėmis teisėmis, todėl ieškovės atstovo prašymą dėl baudos skyrimo atsakovei atmetė.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

18. Apeliaciniu skundu atsakovė B. G. prašo: 1) panaikinti Panevėžio apylinkės teismo Pasvalio rūmų 2023 m. birželio 5 d. sprendimo dalį dėl ieškovės UAB „Soteras“ naudai priteistos 10 450 Eur skolos, 159 Eur palūkanų, 5 procentų dydžio metinių procesinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2022 m. lapkričio 9 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 841,34 Eur bylinėjimosi išlaidų bei valstybės naudai priteisto 46,48 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų atlyginimo; 2) likusią Panevėžio apylinkės teismo Pasvalio rūmų 2023 m. birželio 5 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą; 3) priteisti iš ieškovės atsakovės naudai bylinėjimosi išlaidas.

19. Nurodo, kad 2019 m. sausio 14 d. Pirkimo - pardavimo sutarties Nr. 2019/0114 atsakovė niekada nepasirašė. Pažymi, kad atsakovė visada visuose dokumentuose pasirašo ranka: ir vardu, ir pavarde, ir parašu, todėl ant dokumento paliktas tik panašus į atsakovės parašas. Atkreipia dėmesį, kad Automobilis įvežtas ir Lietuvoje registruotas buvo tik 2019 m. kovo 22 d. Apeliantė ginčija 2019 m. gegužės 2 d. Transporto priemonės pirkimo - pardavimo sutarties pasirašymo datą, kadangi tokiu metu, t. y. 2019 m. gegužės 2 d., ji su savo vyru Ž. G. buvo užsienyje. Apeliantė teigia, kad Transporto priemonės pirkimo - pardavimo sutartį pasirašė 2019 m. balandžio 9 d., t. y. tuo pačiu metu kai buvo pasirašytas 2019 m. balandžio 9 d. Automobilio perdavimo - priėmimo aktas.

20. Apeliantės tvirtinimu, teismas, tenkinęs ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių, akivaizdžiai išėjo iš protingumo ir objektyvumo kriterijų ribų, nes iki galo neįvertino raštvedybos taisyklių neatitinkančius ieškovės dokumentus.

21. Pažymi, kad nei 2019 m. sausio 14 d. sudarytame Komerciniame pasiūlyme - sąskaitoje Nr. 2019/0114, nei 2019 m. balandžio 9 d. atsakovės vyro Ž. G. pasirašytame Automobilio priėmimo - perdavimo akte nėra aptartos mokėjimo sąlygos ir būdai, nėra draudimo ar aprašytų sąlygų dėl mokėjimų grynaisiais.

22. Teigia, kad, atsižvelgiant į tai, jog CK 6.929 straipsnis neriboja sandorių atsiskaitymo būdų, atsakovė rinkosi jai patogiausią mokėjimo būdą: dirbdama užsienyje ir iki grįžimo į Lietuvą mokėjo pavedimu, o grįžusi gyventi į Lietuvą ir galėdama susitikti su pardavėja bei perimti automobilį – 9 125 Eur sumokėjo grynais. Tai, kad ieškovė 2019 m. balandžio 9 d. Automobilio priėmimo - perdavimo aktu perdavė Automobilį atsakovei, patvirtina, jog ji įvykdė savo sutartinę prievolę, o ieškovė – savo.

23. Pažymi, kad ieškovė, 2019 m. balandžio 9 d. pasirašydamas Automobilio priėmimo - perdavimo aktą, galėjo ir turėjo galimybę pati įrašyti nesumokėtos sumos dydį, tačiau to nepadarė. Toks įrašas perduodant automobilį privalėjo būti padarytas visoms šalims įteikiamuose dokumentuose, nes ieškovės nurodytos skolos suma gali būti prilygintina suteikiamos paskolos dydžiui (CK 6.871 straipsnis) ar daiktų pirkimo - pardavimo išsimokėtinai sutarčiai (CK 6.411 straipsnis).

24. Nurodo, kad ieškovei, gyvenančiai ir turinčiai verslą Lietuvoje turėjo būti žinoma, kad jei paskolos davėjas yra juridinis asmuo, paskolos sutartis turi būti rašytinė visais atvejais, neatsižvelgiant į paskolos sutarties sumą (CK 6.871 straipsnio 2 dalis), ir jei paskolos suma viršija tris tūkstančius eurų ir sandoris vykdomas grynaisiais pinigais, paskolos sutartis turi būti notarinės formos (CK 6.871 straipsnio 4 dalis). Tačiau užsienyje gyvenančiai atsakovei šie reikalavimai objektyviai negalėjo būti žinomi, nebuvo svarstyti ar aptarti.

25. Apeliantės tvirtinimu, ieškovei buvo žinoma, jog ji savaime disponavo lėšomis, uždirbtomis ir išmokėtomis jai grynaisiais užsienyje, kadangi iki Automobilio perdavimo fakto tarp ieškovės ir atsakovės susiklostė pasitikėjimu grindžiami santykiai: (1) ieškovė sutiko priimti mokėjimus dalimis; (2) atsakovė sutiko su papildomomis Automobilio komplektavimo dalimis, kurių nebuvo Automobilio pirkimo metu, ir sąlygomis, papildant tomis dalimis per ištęstą laiką; (3) abi šalys sutarė, kad po įsigijimo Automobilis bus ieškovės nuomojamas, ieškovei sudarant nuomos sutartis ir sąlygas tenkinančias atsakovę, kaip turto valdytoją; (4) paskutinį pavedimą, atliktą 2019 m. gegužės 20 d., sumoje 1 325 Eur ieškovė sutiko priimti ir po Automobilio perdavimo 2019 m. balandžio 9 d. pasirašius Automobilio priėmimo - perdavimo aktą, nes Automobilis pagal žodinį susitarimą liko stovėti ieškovės teritorijoje.

26. Apeliantės teigimu, ieškinio suma 9 125 Eur iš esmės atitinka 2019 m. sausio 14 d. Komerciniame pasiūlyme - sąskaitoje nurodytą PVM dydį (9 450 Eur), todėl, atsakovės manymu, ieškovė sąmoningai neįrašė savo apskaitos žiniaraštyje atsakovės sumokėtų pinigų grynais ir nefiksavo jų siekdama nuslėpti PVM nuo valstybės.

27. Pažymi, kad ieškovė pradėjo siųsti raginimus dėl tariamos skolos tada, kai atsakovė atsisakė toliau teikti įsigyto Automobilio nuomos paslaugas per ieškovės įmonę. Atkreipia dėmesį, jog viešame internetiniame tinklalapyje www.rekvizitai.lt pateikti atsiliepimai apie ieškovės veiklą yra neigiami, oficialiai įkeliami klientų komentarai nusako aplaidumo ir neatsakingumo versle aplinkybes.

28. Atsiliepimu į atsakovės apeliacinį skundą ieškovė UAB „Soteras“ prašo apeliacinio skundo netenkinti ir Panevėžio apylinkės teismo Pasvalio rūmų 2023 m. birželio 5 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-272-1056/2023 palikti nepakeistą bei priteisti apeliacinės instancijos teisme ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.

29. Ieškovės manymu, atsižvelgiant į tai, jog esant situacijai kuomet atsakovės turtinė padėtis keičiasi į neigiamą pusę, nežinant kas ir kokiu pagrindu valdo/naudoja įgytą Automobilį, darant išvadą, jog atsakovės turtinė padėtis sunki, ieškinio reikalavimo suma atsakovei yra didelė, teismas pagrįstai tenkino ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Atkreipia dėmesį, jog atsakovė ieškovės pateiktą prašymą dėl laikinųjų priemonių taikymo civilinėje byloje nurodo kaip vieną iš argumentų skolos faktui nustatyti, tačiau teismas savo sprendime dėl laikinųjų apsaugos priemonių nėra pasisakęs, priimdamas sprendimą jomis nesivadovavo, todėl ieškovė mano, kad detaliau analizuoti laikinųjų apsaugos priemonių reikšmės skolos faktui nustatyti nėra reikalinga.

30. Pažymi, kad apeliantė pati sau prieštarauja: nurodo, kad 2019 m. sausio 14 d. Automobilio pirkimo - pardavimo sutarties Nr. 2019/0114 niekada nepasirašė, o pastraipos pabaigoje nurodo, kad parašas yra panašus į atsakovės, tačiau neginčija nei Komercinio pasiūlymo - sąskaitos Nr. 2019/0114, nei 2019 m. balandžio 9 d. Automobilio perdavimo - priėmimo akto, nei 2019 m. gegužės 2 d. Transporto priemonės pirkimo - pardavimo sutarties, bei nurodo, kad šie dokumentai, o taip pat ir 2019 m. sausio 14 d. Automobilio pirkimo - pardavimo sutartis Nr. 2019/0114, atitinka faktines aplinkybes, tačiau neatitinka raštvedybos taisyklių. Ieškovės nuomone, aplinkybė, jog minėti dokumentai galimai neatitinka raštvedybos taisyklių, yra mažareikšmiai ir neturintys įtakos esamoje situacijoje.

31. Pabrėžia, kad visi atsakovės atlikti skolos dengimai vykdavo bankiniais pavedimais, o grynųjų pinigų ieškovė iš atsakovės nėra gavusi. Pažymi, kad įmonei UAB „Soteras“ be grynųjų pinigų priėmimo kvito imti grynuosius pinigus nėra galimybės, kadangi tokiu atveju yra numatytos griežtos sankcijos, galinčios įmonei sukelti didelius finansinius nepatogumus. Šalių sudarytos Pirkimo - pardavimo sutarties 2.3 punkte numatyta, jog avansas pervedamas į pardavėjos nurodytą įmonės sąskaitą, kuri buvo nurodyta tiek 2019 m. sausio 14 d. pirkimo - pardavimo sutartyje, tiek 2019 m. sausio 14 d. komerciniame pasiūlyme - sąskaitoje, tiek 2022 m. vasario 3 d. PVM sąskaitoje faktūroje. Be to, minėtų dokumentų skiltyje „mokėjimo informacija“ buvo aiškiai nurodyta pristatymo data, pardavimo data, apmokėjimo datos ir atsiskaitomosios sąskaitos numeris.

32. Nurodo, kad tarp šalių yra susiklostę pirkimo - pardavimo, o ne paskoliniai teisiniai santykiai, ką pagrindžia 2019 m. sausio 14 d. sudaryta pirkimo - pardavimo sutartis Nr. 2019/0114 ir pasirašytas komercinis pasiūlymas - sąskaita Nr. 2019/0114 bei kiti byloje esantys duomenys. Apeliaciniame skunde nurodomas pirkimo - pardavimo sutarties prilyginimas paskolos sutarčiai yra neatitinkantis nei teisės normų, nei realiai tarp šalių susiklosčiusių teisinių santykių. Atsakovės teiginiai, kad likusi jos nesumokėta suma už Automobilį turi būti prilyginta paskolai ir užfiksuota būtent Automobilio priėmimo - perdavimo akte, yra vertintina kaip nelogiški ir neatitinkantys esamų tarp šalių susiklosčiusių santykių.

33. Pažymi, kad ieškovė visomis įmanomomis priemonėmis siekė taikaus ginčo sprendimo būdo. Atsakovės vertinimas, kad ieškovės veiksmai yra nesąžiningi, negeranoriški, yra neatitinkantys ne tik realios situacijos, bet ir nelogiški bei neatitinkantys sąžiningumo principo, kadangi ieškovė dėjo visas pastangas atgauti skolą taikiai bei ilgą laiką laukė skolos grąžinimo tikėdama atsakovės pažadais.

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

34. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos teismo sprendimo dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Remiantis ištirtais ir įvertintais duomenimis, konstatuojama, kad absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų ir pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas šioje byloje nenustatyta (CPK 329 straipsnis).

35. Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo dalies, kuria tenkintas ieškinys dėl 10 450 Eur skolos, 159 Eur palūkanų, 5 procentų dydžio metinių procesinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

36. Pirkimo - pardavimo sutartis reglamentuojama CK 6.305 - 6.431 straipsniuose, o šiose nuostatose nesureguliuotiems klausimams taikomos bendrosios sutarčių teisės (CK 6.154 - 6.228 straipsniai) bei prievolių teisės (CK 6.1 - 6.153 straipsniai) nuostatos.

37. Pirkimo - pardavimo sutartimi viena šalis (pardavėjas) įsipareigoja perduoti daiktą (prekę) kitai šaliai (pirkėjui) nuosavybės ar patikėjimo teise, o pirkėjas įsipareigoja priimti daiktą (prekę) ir sumokėti už jį nustatytą pinigų sumą (kainą) (CK 6.305 straipsnio 1 dalis). Pirkimo - pardavimo sutartis yra dvišalė, nes abi sutarties šalys (pardavėjas ir pirkėjas) turi priešpriešines teises ir pareigas, t. y. abi šalys yra ir kreditoriai, ir skolininkai. Pardavėjas turi pareigą perduoti daiktą ir nuosavybės teisę į jį pirkėjui, o pirkėjas turi priešpriešines pareigas – priimti daiktą ir sumokėti už jį kainą; pirkėjas turi teisę reikalauti perduoti daiktą ir nuosavybės teisę į jį, o pardavėjas turi teisę reikalauti sumokėti kainą ir priimti parduodamą daiktą. Pirkimo - pardavimo sutartis taip pat yra konsensualinė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. sausio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16/2007). Ji laikoma sudaryta nuo šalių valios dėl sutarties sudarymo išreiškimo ir jos įsigaliojimas nesiejamas su daikto perdavimu pirkėjui. Daikto perdavimas pirkėjui jau yra sudarytos pirkimo - pardavimo sutarties vykdymas.

38. Atlygintinumas yra vienas pirkimo - pardavimo sutartį kvalifikuojančių požymių, leidžiančių ją atskirti nuo dovanojimo sutarties (CK 6.305 straipsnio 1 dalis, 6.465 straipsnis). Vadovaujantis CK 6.314 straipsnio 2 dalimi, pirmumas suteikiamas šalių susitarimui – kaina turi būti sumokėta per tą terminą, kurį šalys nustatė sutartyje. Jeigu kainos sumokėjimo terminas sutartyje nenustatytas, tokiu atveju kaina turi būti sumokėta tada, kai pardavėjas įvykdo savo pareigą perduoti daiktus arba disponavimo daiktais dokumentus. Kadangi pagal CK 6.314 straipsnio 1 dalį kainos sumokėjimo vieta yra daiktų perdavimo vieta, tai ir kainos sumokėjimo laikas siejamas su daiktų perdavimo momentu.

39. CK 6.349 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta galimybė pirkimo - pardavimo sutartyje nustatyti, kad nuosavybės teisė į perduotus pirkėjui daiktus išlieka pardavėjui iki tol, kol už juos bus visiškai sumokėta arba įvykdytos kitokios sąlygos. Ši galimybė kildinama iš sutarčių sudarymo laisvės principo (CK 1.2 straipsnis, 6.156 straipsnio 1 dalis), pagal kurį šalys turi teisę laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises bei pareigas, taip pat sudaryti ir šio kodekso nenurodytas sutartis, jeigu tai neprieštarauja įstatymams.

40. Pirkimo - pardavimo sutartyje ginčo šalims nesusitarus dėl kainos sumokėjimo terminų, tvarkos ar būdo, teismas, nustatydamas kainos sumokėjimo sąlygas, remiasi CK 6.314 straipsniu: jeigu pirkėjas neįpareigotas sumokėti kainą konkrečioje vietoje, jis privalo sumokėti ją pardavėjui daiktų perdavimo vietoje (CK 6.314 straipsnio 1 dalis); jeigu pirkėjas neįpareigotas sumokėti kainą konkrečiu laiku, jis privalo ją sumokėti daiktų perdavimo momentu (CK 6.314 straipsnio 2 dalis); jeigu sutartyje nenustatyta ko kita, pirkėjas privalo iš karto sumokėti visą kainą (CK 6.314 straipsnio 4 dalis). Tais atvejais, kai pirkėjas laiku nesumoka už jam perduotus daiktus, pardavėjas turi teisę reikalauti iš pirkėjo sumokėti kainą bei įstatymų ar sutarties nustatytas palūkanas (CK 6.314 straipsnio 5 dalis).

41. Pirkėjo pareiga sumokėti kainą apima ne tik pinigų sumos sumokėjimą, bet ir ėmimąsi atitinkamų priemonių, kurių gali būti reikalaujama pagal sutartį arba įstatymus, kad, esant reikalui, būtų galima tinkamai įrodyti kainos sumokėjimo faktą. Pirkėjas kainą turi sumokėti visą iš karto (CK 6.314 straipsnio 4 dalis), tačiau ši norma yra dispozityvi, todėl sutarties šalys gali susitarti ir dėl dalinio kainos mokėjimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. vasario 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-125-378/2021).

42. Nagrinėjamoje byloje tarp šalių kilo ginčas dėl Automobilio pirkimo - pardavimo sutarties vykdymo. Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovės nesumokėtą 10 450 Eur kainos dalį už parduotą Automobilį, o atsakovė teigia, jog likusi kainos dalis už nupirktą Automobilį ieškovei buvo sumokėta grynais pinigais. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, jog atsakovė grynais pinigais būtų sumokėjusi kokią nors dalį pagal pirkimo - pardavimo sutartį, todėl ieškovės naudai iš atsakovės priteisė 10 450 Eur skolą.

43. Apeliantė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu, nurodo, kad likusią 9 125 Eur pinigų sumą už Automobilį ji ieškovei sumokėjo grynais. Šią aplinkybę grindžia tuo, jog nei Pirkimo - pardavimo sutartyje, nei Komerciniame pasiūlyme - sąskaitoje nėra aptartos mokėjimo sąlygos, nėra numatytas draudimas dėl kainos mokėjimo grynaisiais; be to, perduodant Automobilį 2019 m. balandžio 9 d., į Perdavimo - priėmimo aktą nėra įrašytas nesumokėtos sumos dydis. Apeliantės teigimu, toks įrašas perduodant automobilį privalėjo būti padarytas visoms šalims įteikiamuose dokumentuose, nes ieškovės nurodytos skolos suma gali būti prilygintina suteikiamos paskolos dydžiui (CK 6.871 straipsnis) ar daiktų pirkimo - pardavimo išsimokėtinai sutarčiai (CK 6.411 straipsnis).

44. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacinio skundo, atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentus, byloje surinktų įrodymų visumą, skundžiamame pirmosios instancijos teismo sprendime nustatytų aplinkybių pagrindu padarytas išvadas, vertina, kad pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria tenkintas ieškinys dėl 10 450 Eur skolos, 159 Eur palūkanų, 5 procentų dydžio metinių procesinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo, yra teisėta ir pagrįsta. Tai, kad apeliantė turi kitą nuomonę dėl pirmosios instancijos teismo išvadų, savaime nesudaro pagrindo pripažinti, kad įrodymų visuma įvertinta ne pagal įrodinėjimo procesą reglamentuojančias teisės normas, kad nukrypta nuo teismų formuojamos praktikos šiuo klausimu ar kad byloje nebuvo atskleista bylos esmė ir dėl to skundžiamas teismo sprendimas yra neteisėtas ar nepagrįstas (CPK 178 straipsnis, 185 straipsnis). Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas šalių ginčą, nepažeidė įrodymų vertinimo taisyklių, jo padarytos teisinę reikšmę teisingam bylos išsprendimui turinčios išvados atitinka faktinius bylos duomenis ir nustatytas bylos aplinkybes, o apeliacinio skundo argumentai neteikia pagrindo jų pripažinti neteisėtomis, todėl teisėjų kolegija pirmosios instancijos teismo motyvų nekartoja ir pasisako tik dėl esminių apeliacinio skundo argumentų.

45. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė ir atsakovė 2019 m. sausio 14 d. sudarė Pirkimo - pardavimo sutartį Nr. 2019/0114 ir pasirašė Komercinį Pasiūlymą - Sąskaitą Nr. 2019/0114, pagal kuriuos ieškovė pardavė, o atsakovė už 54 450 Eur kainą įsigijo turistinį automobilį – kemperį „Carado T334“. Komerciniame pasiūlyme - sąskaitoje numatytos visos Automobilio kainos sumokėjimo datos: 10 000 Eur iki 2019 m. sausio 18 d., 34 000 Eur iki 2019 m. kovo 8 d., likusi suma iki 2019 m. gruodžio 25 d. Už Automobilį atsakovė ieškovei yra sumokėjusi 44 000 Eur (10 000 Eur – 2019 m. sausio 16 d., 34 000 Eur – 2019 m. kovo 5 d.). 2019 m. balandžio 9 d. šalių pasirašytu Perdavimo - priėmimo aktu Automobilis perduotas atsakovei.

46. Bylos duomenys patvirtina, jog ieškovė pardavė, o atsakovė nupirko automobilį – kemperį „Carado T334“ už 54 450 Eur kainą. Byloje ginčo dėl šių aplinkybių nėra. Nors atsakovė nurodo, jog 2019 m. sausio 14 d. Pirkimo - pardavimo sutarties niekada nepasirašė, o byloje pateikta minėta Pirkimo - pardavimo sutartis nėra pasirašyta nei ieškovės, nei atsakovės, tačiau ši aplinkybė neturi esminės teisinės reikšmės, kadangi atsakovė neginčija fakto, jog ieškovė pardavė, o atsakovė nupirko Automobilį. Be to, atsakovė neginčija Automobilio Priėmimo - perdavimo akto, kuris ir buvo pasirašytas remiantis tarp šalių 2019 m. sausio 14 d. sudaryta Pirkimo - pardavimo sutartimi Nr. 2019/0114, nei paties Automobilio jai perdavimo fakto. Pažymėtina ir tai, jog nors atsakovė teigia, kad likusi nesumokėta pinigų sumą už Automobilį yra 9 125 Eur, tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, byloje pateikti įrodymai patvirtina, jog likusi nesumokėta pinigų suma sudaro 10 450 Eur. Teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas, įvertinęs ieškovės paaiškinimus dėl atsakovės 2019 m. gegužės 20 d. sumokėtos 1 325 Eur pinigų sumos už Automobilio draudimą, ir pateiktus Transporto priemonių draudimo liudijimą bei ieškovės banko išrašą, patvirtinančius, jog Automobilis buvo apdraustas, o atsakovė, pervesdama 1 325 Eur sumą, nurodė, jog ši suma už Automobilio 6 mėnesių draudimą, pagrįstai nustatė, jog atsakovės sumokėta 1 325 Eur suma buvo mokėta už Automobilio draudimą.

47. Apeliantė nurodytą aplinkybę, jog likusi suma už Automobilį ieškovei buvo sumokėta grynais pinigais, be kita ko, grindžia tuo, jog nei Pirkimo - pardavimo sutartyje, nei Komerciniame pasiūlyme - sąskaitoje nėra aptartos mokėjimo sąlygos, nėra numatytas draudimas dėl kainos mokėjimo grynaisiais. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su šiuo apeliantės argumentu. Pažymėtina, jog Komerciniame pasiūlyme - sąskaitoje yra numatytas 54 450 Eur Automobilio kainos mokėjimas dalimis, o prie mokėtinos už Automobilį pinigų sumos nurodytas ieškovės atsiskaitomosios sąskaitos numeris ir nors Pirkimo - pardavimo sutartyje ir Komerciniame pasiūlyme - sąskaitoje nėra šalių sutarta kainos mokėjimo grynaisiais ar bankiniu pavedimu sąlyga, tačiau tai niekaip neįrodo, jog atsakovė likusią kainos dalį už Automobilį sumokėjo grynais pinigais.

48. Apeliantės teigimu, 2019 m. balandžio 9 d. Automobilio priėmimo - perdavimo aktas patvirtina, jog ji įvykdė savo sutartinę prievolę, o ieškovė – savo. Pažymėtina, jog kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad sutarties sudarymas ir jos įvykdymas yra dvi skirtingos faktinės aplinkybės, kurios turi būti įrodinėjamos atskirai, ir vien tik aplinkybė, kad pirkėjas turėjo prievolę pardavėjui, savaime nereiškia, kad pirkėjas šią prievolę įvykdė, todėl, kilus ginčui dėl prievolės sumokėti perkamo daikto kainą įvykdymo, būtent pirkėjas (nagrinėjamu atveju atsakovė) ir turi šią aplinkybę įrodyti. Tai, kad pardavėjas perdavė daiktą pirkėjui, patvirtina, jog jis įvykdė savo sutartinę prievolę, tačiau tai savaime nereiškia, jog pirkėjas yra įvykdęs savo pareigą sumokėti už perkamą daiktą. Prievolės vykdymas yra veiksmų, kurie yra prievolės dalykas, atlikimas. Piniginės prievolės dalykas – skolininko pareiga perduoti kreditoriui nustatytą pinigų sumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. vasario 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-125-378/2021, 26–39 punktai.). Vadovaujantis nurodyta kasacinio teismo praktika, atsižvelgiant į tai, jog byloje nėra jokių kitų įrodymų, pagrindžiančių 10 450 Eur kainos dalies sumokėjimo faktą, apeliantės argumentas, jog 2019 m. balandžio 9 d. Automobilio priėmimo - perdavimo aktas patvirtina, jog ji įvykdė savo sutartinę prievolę, laikytinas nepagrįstu.

49. Nepagrįstu laikytinas ir apeliantės argumentas, jog ieškovė 2019 m. balandžio 9 d. Automobilio perdavimo - priėmimo akte turėjo įrašyti nesumokėtą sumos dydį, kadangi ieškovės nurodytos skolos suma gali būti prilygintina suteikiamos paskolos dydžiui ar daiktų pirkimo - pardavimo išsimokėtinai sutarčiai. Teisėjų kolegija pažymi, kad tarp šalių yra susiklostę pirkimo - pardavimo, o ne paskoliniai teisiniai santykiai, todėl šiuo atveju teisės normos, reglamentuojančios paskolos teisinius santykius, nėra taikomos. Be to, šalys jau 2019 m. sausio 14 d. Pirkimo - pardavimo sutartimi ir Komerciniu pasiūlymu - sąskaita buvo susitarusios dėl dalinio kainos sumokėjimo, nurodydamos kokiomis dalimis ir iki kokio termino visą kainą už Automobilį atsakovė turi sumokėti. Likusios nesumokėtos sumos neįrašymas į Automobilio priėmimo - perdavimo aktą nepagrindžia aplinkybės, jog atsakovė likusią 10 450 Eur kainą už Automobilį ieškovei sumokėjo grynais pinigais, nes, kaip minėta nutarties 37 punkte, pinigų sumokėjimas už parduotą daiktą nebūtinai turi sutapti su daikto perdavimo momentu. Šiuo atveju šalys jau Pirkimo - pardavimo sutartimi ir Komerciniu pasiūlymu - sąskaita buvo susitarusios dėl dalinio apmokėjimo už Automobilį, nurodydamos konkrečius apmokėjimo terminus, todėl ieškovė prievolės įrašyti atsakovės nesumokėtą pinigų sumą į Automobilio priėmimo - perdavimo aktą neturėjo.

50. Teisėjų kolegija pažymi, jog civilinei bylai reikšmingas aplinkybes teismas nustato, remdamasis įrodymais. Įrodymai – civilinei bylai reikšmingi faktiniai duomenys, gauti CPK 177 straipsnio 2 ir 3 dalyje išvardytomis įrodinėjimo priemonėmis ir CPK bei kitų įstatymų ir norminių aktų nustatyta tvarka, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus ir atsikritimus, ar kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra. CPK 178 straipsnyje nustatyta bendroji įrodinėjimo pareigos taisyklė – kiekviena šalis turi įrodyti tas aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ar atsikirtimus. Teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 straipsnio 1 dalis).

51. Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija sprendžia, jog atsakovė nepateikė jokių objektyvių įrodymų, pagrindžiančių jos nurodytą aplinkybę, kad ji likusią nesumokėtą kainą už Automobilį ieškovei sumokėjo grynais pinigais Automobilio priėmimo - perdavimo akto pasirašymo metu. Atsakovė neįrodė 10 450 Eur pinigų sumos sumokėjimo ieškovei fakto. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog atsakovė nėra įvykdžiusi prievolės sumokėti ieškovei likusios Automobilio kainos.

52. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacinio skundo, atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentus, bylos medžiagą, pateiktus įrodymus, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriuo ieškinys dėl skolos priteisimo tenkintas, yra teisėtas ir pagrįstas, sprendimas priimtas laikantis materialinės ir procesinės teisės normų, todėl jį keisti ar naikinti apeliacinio skundo argumentais nėra teisinio pagrindo (CPK 185 straipsnis, 263 straipsnio 1 dalis, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

53. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, konstatavęs, jog pirmosios instancijos teismas yra visiškai atskleidęs nagrinėjamos bylos esmę, atmesdamas apeliacinį skundą, iš esmės gali pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams, nenagrinėdamas visų atmetamame skunde pateiktų argumentų ir dėl jų nepasisakydamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. kovo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-101-469/2023). Teisėjų kolegija vertina, kad kiti apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai nėra teisiškai reikšmingi, ir neturi įtakos skundžiamo teismo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui, todėl atskirai dėl jų nepasisako.

54. Atsakovės apeliacinį skundą atmetus, jai apeliacinės instancijos teisme turėtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos. Ieškovė patyrė 629,20 Eur bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidų už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą, pateikė įrodymus, kuriais grindžia šias išlaidas – sąskaitą faktūrą už teisines paslaugas, mokėjimo pavedimą.

55. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis CPK 98 straipsnio nuostatomis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) 2 punkte nurodytais kriterijais, atsižvelgdamas į pagal Rekomendacijų 7, 8.11 punktus apskaičiuotą maksimalų atlygintinų išlaidų už nurodyto pobūdžio procesinio dokumento parengimą dydį, daro išvadą, kad ieškovės prašoma atlyginti 629,20 Eur išlaidų už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą suma yra pagrįsta, todėl ieškovei priteistina 629,20 Eur bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidų iš atsakovės B. G..

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Panevėžio apylinkės teismo Pasvalio rūmų 2023 m. birželio 5 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti ieškovei UAB „Soteras“, juridinio asmens kodas 300656388, 629,20 Eur (šešių šimtų dvidešimt devynių eurų ir 20 ct) bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidų iš atsakovės B. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Teisėjai Ramunė Čeknienė

Alvida Jasaitytė – Pralgauskienė

Laimantas Misiūnas