Dėl naudojimosi tvarkos nustatymo ir atidalijimo iš bendrosios nuosavybės

Civilinė byla Nr. e2A-15-940/2024

Teisminio proceso Nr. 2-30-3-00594-2020-0

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.2.5;

(S)

2.4.2.9.1; 2.4.4.1; 3.2.4.11; 3.3.1.18.4; 3.3.1.20

PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. sausio 19 d.

Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramunės Čeknienės, Alvidos Jasaitytės – Pralgauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Laimanto Misiūno, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės G. D. apeliacinį skundą dėl Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmų 2023 m. liepos 28 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-15-732/2023 pagal ieškovės G. D. ieškinį atsakovei J. M. dėl atidalijimo iš bendrosios nuosavybės ir naudojimosi tvarkos, servituto nustatymo bei atsakovės J. M. priešieškinį ieškovei G. D. dėl naudojimosi tvarkos nustatymo ir atidalijimo iš bendrosios nuosavybės.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė G. D. 2023 m. vasario 6 d. pateiktu patikslintu ieškiniu prašė: 1) nustatyti žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Žemės sklypas), naudojimosi tvarką pagal 2023­ m. sausio 30 d. matininkės D. M. (UAB „Žemės aras“) parengtą Žemės sklypo naudojimosi tvarkos planą (toliau – Naudojimosi tvarkos planas): ieškovei G. D. priskiriant naudotis Žemės sklypo dalimi, pažymėta indeksu „A“, o atsakovei J. M. priskiriant naudotis dalimi, plane pažymėta indeksu „B“; 2) atidalinti iš bendrosios dalinės nuosavybės ūkio statinius ir: G. D. asmeninės nuosavybės teise priteisti pirtį ((duomenys neskelbtini), žymėjimas plane 2I1m), ūkinį pastatą ((duomenys neskelbtini), žymėjimas plane 3I1m), tvartą ((duomenys neskelbtini) žymėjimas plane 4I1m), ūkinį pastatą ((duomenys neskelbtini), žymėjimas plane 5I1m), kiemo statinius (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini): k šulinį, tualetą); J. M. asmeninėn nuosavybėn priteisti daržinę (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žymėjimas plane 6I1m), ūkinį pastatą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žymėjimas plane 7I1m), kiemo statinius (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini): k1 šulinį, 8P1m pavėsinę); 3) nustatyti servitutą (teisė tiesti, aptarnauti, naudoti požemines ir antžemines komunikacijas) atsakovei priklausančiame žemės sklype, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) (tarnaujantis daiktas), kurio ribų posūkio taškų koordinatės: s5 (6131341.38 / 592037.48), s6 (6131347.15 / 592049.95), s7 (6131347.06 / 592051.23), s8 (6131346.34 / 592052.62), s9 (6131345.15 / 592053.82), s10 (6131342.72 / 592054.18), 10 (6131338.01 / 592044.01), ir 2023 m. sausio 30 d. matininkės D. M. (UAB „Žemės aras“) parengtame Žemės sklypo naudojimosi tvarkos plane pažymėtą simboliu S. Viešpataujantis daiktas – Žemės sklypas, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini); 4) priteisti iš atsakovės ieškovės naudai visas ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškovės teigimu servituto nustatymas yra būtinas tikslu įrengti vandentiekį, tiekiantį vandenį iš vandens telkinio ((duomenys neskelbtini) upė (duomenys neskelbtini) tvenkinys), besiribojančio su atsakovei priklausančiu kitu žemės sklypu, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini). Nurodė, kad jau daugelį metų ieškovė faktiškai naudoja Žemės sklypo šiaurės vakarinę dalį, o atsakovė – pietrytinę. Šalys taikos sutartimi jau atsidalino iš bendrosios dalinės nuosavybės Žemės sklype stovintį gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Ginčo dėl šio nekilnojamojo turto nėra. Atsakovė žodžiu yra išsakiusi poziciją, kad neprieštarautų ir servituto, reikalingo vandentiekiui, kurio turinys: teisė tiesti, aptarnauti, naudoti požemines, antžemines komunikacijas, nustatymui jai priklausančiame žemės sklype, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), tačiau dėl šio klausimo galutinio taikaus susitarimo tarp šalių nėra.

3. Ieškovės įsitikinimu, jos pateiktas Žemės sklypo naudojimosi tvarkos planas atitinka teisėtumo, adekvatumo dalims bendrosios nuosavybės teisėje, socialinės taikos ir proporcingumo, naudojimosi daiktu racionalumo ir efektyvumo kriterijus. Žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo plane žemės naudingumas, vertingumas savininkams priskirtose dalyse, plotuose yra panašūs, skiriamos naudotis dalys maksimaliai atitinka susiklosčiusį faktinį naudojimą; bendraturtėms suplanuotos Žemės sklypo dalys, teritorijos yra racionalios naudoti, plotai aiškių, taisyklingų konfigūracijų, kiekvienai iš bendraturčių numatytas privažiavimas (susisiekimas) su jai priskirtu naudotis plotu bei statiniais. Pažymėjo, jog kadangi neracionalu dalinti 1 kv. m. pusiau, ieškovei tenka 6525 kv. m., o atsakovei 1 kv. m. daugiau – 6526 kv. m.

4. Paaiškino, kad naudojimosi tvarkos plane ieškovei tenkančios žemės sklypo dalies sąskaita atsakovei yra suteikiamas atskiras, savarankiškas privažiavimas iki atsakovei tenkančios naudotis Žemės sklypo dalies (pažymėta simboliu S1), kadangi esamas privažiavimas (keliukas) eina visai šalia ieškovei priklausančio gyvenamojo namo, dėl ko ir šiuo metu tarp šalių kyla nesutarimai. Esant tarp šalių konfliktiniams santykiams, tikėtina, kad tokie ginčai liktų bei kiltų ir ateityje, todėl šalims ateityje naudojantis atskirais privažiavimais, tokie ginčai būtų eliminuoti. Pažymėjo, kad esamas privažiavimas nėra niekaip specialiai įrengtas ir yra tiesiog per laiką išvažinėta pieva. Toks pats privažiavimas pieva yra suteikiamas neatlygintinai ir atsakovei.

5. Pažymėjo, kad jos pateiktame naudojimosi tvarkos plane atskiru žymėjimu pažymėtos vandentiekio ir elektros tinklų aptarnavimo zonos: elektros kabelio – po 1 metrą nuo ašies, o vandentiekio – po 5 metrus nuo ašies. Šiose teritorijose, kurių dalis patenka ir į ieškovei tenkančią naudotis Žemės sklypo dalį, atsakovei lieka teisė atlikti šių inžinerinių tinklų aptarnavimo, t. y. priežiūros ir remonto darbus, kilus tokiam poreikiui.

6. Ieškovė nurodė, kad racionaliausia būtų šalims atsidalinti iš bendrosios dalinės nuosavybės ūkio pastatus pagal tai, į kurią kiekvienai iš šalių naudojimui skirtą Žemės sklypo dalį konkretus statinys patenka. Pažymėjo, kad taip atidalinus ūkio statinius, šalys, būdamos vienasmeniais atitinkamo turto savininkais, be kita ko, galės savarankiškai spręsti dėl šių statinių tinkamo remonto, rekonstrukcijos ir/ar nugriovimo, nes dalis jų visiškai griūvantys. Ieškovės manymu, statinių atsidalijimas natūra po ½ dalį yra visiškai neįmanomas dėl jų pobūdžio bei dalies jų menkavertiškumo (atsidalijimo įforminimas kainuotų brangiau nei patys statiniai verti); toks padalijimas sukurtų naujus civilinius ginčus tarp šalių, juolab, kad tokiu atveju reikėtų numatyti ir kiekvienam iš bendraturčių patekimą prie šių statinių, o tai Žemės sklypo naudojimosi tvarką padarytų visiškai neracionalių ribų. Pažymėjo, kad Naudojimosi tvarkos plane „k šulinys“, atitenkantis ieškovės nuosavybėn, pažymėtas simboliu „Š1“, o „k1 šulinys“ – simboliu „Š2“.

7. Teigė, kad ieškovei yra būtinas vandentiekis, kuriuo būtų tiekiamas vanduo į sodybą iš upės, nes ieškovei nors ir atitenka (pagal ieškinį) jos nuosavybėn šulinys (Naudojimosi tvarkos plane pažymėtas Š1), tačiau vasaros metu, ypač pastaraisiais metais, vanduo šuliny išsenka. Jau yra įrengtas upės vandens vandentiekio šulinys (Naudojimosi tvarkos plane pažymėtas Š2) su siurbliu, kuris požeminiu vandentiekio vamzdynu upės vandenį tiekia į Žemės sklype esantį gyvenamąjį namą. Tokia vandentiekio sistema į gyvenamąjį namą buvo įrengta jau seniai. Tačiau 2012 metais atsakovė savavališkai išsikasė naują tranšėją ir į jos naudojamą gyvenamojo namo dalį atsivedė naują vandentiekio trasą. Vykdydami šiuos darbus senąją vandentiekio trasą išardė (nutraukė). Šiuo metu vienintelė funkcionuojanti upės vandens vandentiekio sistema yra įrengta tik į atsakovės naudojamą (ir jai atidalintą) gyvenamojo namo dalį, elektrinis vandens siurblys taip pat valdomas tik iš atsakovės pusės. Ieškovė galimybės naudotis minima vandentiekio trasa bei gauti upės vandenį neturi jokių galimybių. Dėl nurodytų priežasčių, ieškovė pageidauja įsirengti savarankišką upės vandens vandentiekio trasą, upės vandens tiekimui į jai teksiančią naudotis žemės sklypo dalį bei į atidalintą gyvenamąjį namą. Tuo tikslu ieškovė prašė nustatyti servitutą atsakovės žemės sklypui, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), kuris suteiktų ieškovei teisę tiesti požemines vandentiekio komunikacijas, aptarnauti jas bei jomis naudotis. Pažymėjo, kad dėl nustatytos Paviršinių vandens telkinių apsaugos zonos, siaurame pakrantės ruože atsakovė negali vykdyti jokios su žemės ūkio veikla susijusios veiklos, todėl nustatytas servitutas netrukdys atsakovei naudotis jai nuosavybės teise priklausančiu turtu, upės vandens tiekimo vamzdynas bus įrengtas po žeme, nebus matomas, neturės nei techninių, nei estetinių padarinių atsakovės žemės sklypui.

8. Atsakovė J. M. 2023 m. kovo 28 d. pateiktu patikslintu priešieškiniu prašė: 1) nustatyti naudojimosi 1,3051 ha ploto žemės sklypu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiu (duomenys neskelbtini), tvarką pagal matininko J. D. parengtą 2023 m. kovo 27 d. bendraturčių naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo planą, nustatant, kad G. D. naudojasi: žemės sklypo dalimi, plane pažymėta indeksu B, kurios plotas 6416 kv. m., ir žemės sklypo dalimi, plane pažymėta indeksu C, kurios bendras plotas 218 kv. m.; J. M. naudojasi: žemės sklypo dalimi, plane pažymėta indeksu A, kurios plotas 6417 kv. m., ir žemės sklypo dalimi, plane pažymėta indeksu C, kurios bendras plotas 218 kv. m.; 2) atidalinti iš bendrosios dalinės nuosavybės ūkio statinius ir priteisti asmeninės nuosavybės teise: G. D. pagalbinio ūkio pastatą - ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), užstatytas plotas 21.84 kv. m.; pagalbinio ūkio pastatą - daržinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), užstatytas plotas 52.44 kv. m.; pagalbinio ūkio pastatą - ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), užstatytas plotas 17.33 kv. m.; J. M. pagalbinio ūkio paskirties pastatą - pirtį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), užstatytas plotas 9.60 kv. m.; pagalbinio ūkio pastatą - ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), užstatytas plotas 4.95 kv. m.; pagalbinio ūkio pastatą - tvartą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), užstatytas plotas 31.16 kv. m.; kitus inžinierinius statinius - kiemo statinius, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 3) priteisti atsakovės turėtas bylinėjimosi išlaidas.

9. Nurodė, kad ieškovė ir atsakovė bendrosios dalinės nuosavybės teise valdo 1,3051 ha ploto žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), ir šiame žemės sklype esančius pastatus: 69.21 kv. m. bendro ploto gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėtą plane 1A1m; pirtį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėtą plane 2I1m, užstatytas plotas 9.60 kv. m.; ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėtą plane 3I1m, užstatytas plotas 4.95 kv. m.; tvartą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėtą plane 4I1m, užstatytas plotas 31.16 kv. m.; ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėtą plane 5I1m, užstatytas plotas 21.84 kv. m.; daržinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėtą plane 6I1m, užstatytas plotas 52.44 kv. m.; ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėtą plane 7I1m, užstatytas plotas 17.33 kv. m.; kiemo statinius, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) – šulinį, pažymėtą plane K, šulinį, pažymėtą plane K1, pavėsinę, pažymėtą plane 8P1m, tualetą. Žemės sklypą ir pastatus ieškovė ir atsakovė paveldėjo po motinos G. J. mirties (duomenys neskelbtini) paveldėjimo teisės liudijimo Nr. 1505 pagrindu.

10. Pažymėjo, kad nuo pat turto paveldėjimo atsakovė ėmė prižiūrėti po motinos paliktą turtą. Atsakovė mokėjo mokesčius už elektros energiją, suvartojamą gyvenamajame name, atsakovė ir jos šeimos nariai prižiūrėjo žemės sklypą – sodino sodinius, pjovė žolę, tvarkė pastatus. Atsakovė savo lėšomis pastatė praktiškai naują pavėsinę, savo lėšomis renovavo ir žemės sklype padarytą seną vandentiekį. Be to, atsakovė savo lėšomis apskardino gyvenamojo namo stogą, tokiu būdu siekdama išsaugoti paveldėtą turtą; ieškovė prie gyvenamojo namo stogo remonto išlaidų neprisidėjo. Žemės sklypo kadastriniai matavimai buvo įregistruoti valstybės įmonės Registrų centre 2018 m. sausio 5 d.

11. Nurodė, kad nuo 2019 m. kovo 3 d. iki 2020 m. lapkričio 9 d. šalys teikė viena kitai pasiūlymus dėl naudojimosi bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomu žemės sklypu tvarkos nustatymo, tačiau geruoju susitarti šalims dėl bendrai valdomo turto nepavyko.

12. Teigė, kad atsakovės parengtas naudojimosi žemės sklypu tvarkos planas užtikrina abiejų šalių teisių ir teisėtų interesų pusiausvyrą, nepažeidžia nei vienos iš šalių nuosavybės teisių į žemės sklypą bei statinius, yra racionalus. Paaiškino, kad žemės sklypo plane žemės sklypo dalis, pažymėta indeksu C, kurios plotas 218 kv. m., apibrėžta posūkio taškais 8-9-11-12-13-14-15-16-17, palikta kaip bendro naudojimo žemė, kadangi šioje žemės sklypo dalyje yra įrengtas kelias, kuriuo pasiekiamas gyvenamasis namas, todėl, siekiant išvengti bet kokių nesklandumų, susijusių su galimybe realizuoti pareigą prižiūrėti kelią, tikslinga šią žemės sklypo dalį palikti naudotis ir ieškovei, ir atsakovei.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

13. Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmai 2023 m. liepos 28 d. sprendimu ieškinį atmetė, o priešieškinį tenkino; nustatė naudojimosi 1,3051 ha ploto žemės sklypu, esančiu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), tvarką pagal matininko J. D. paruoštą žemės sklypo planą, pagal kurį ieškovė G. D. naudojasi 6416 m2 žemės sklypo dalimi, plane pažymėta „B“; 218 m2 žemės sklypo dalimi, plane pažymėta „C“, o J. M. naudojasi 6417 m2 žemės sklypo dalimi, plane pažymėta „A“; 218 m2 žemės sklypo dalimi, plane pažymėta „C“; atidalino iš bendrosios dalinės nuosavybės ūkio statinius ir priteisė asmeninės nuosavybės teise ieškovei G. D.: pagalbinio ūkio pastatą - ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), užstatytas plotas 21,84 kv. m.; pagalbinio ūkio pastatą - daržinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), užstatytas plotas 52,44 kv. m.; pagalbinio ūkio pastatą - ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), užstatytas plotas 17,33 kv. m.; atidalino iš bendrosios dalinės nuosavybės ūkio statinius ir priteisė asmeninės nuosavybės teise atsakovei J. M.: pagalbinio ūkio paskirties pastatą - pirtį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), užstatytas plotas 9.60 kv. m.; pagalbinio ūkio pastatą - ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), užstatytas plotas 4.95 kv. m.; pagalbinio ūkio pastatą - tvartą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), užstatytas plotas 31.16 kv. m.; kitus inžinierinius statinius - kiemo statinius, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Taip pat priteisė iš ieškovės G. D. į valstybės pajamas 19,58 Eur teismo turėtas pašto išlaidas ir iš ieškovės atsakovei 3975 Eur bylinėjimosi išlaidas.

14. Teismas, atsižvelgdamas į tai, jog šalys sutarė, kad 1,3051 ha žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys ūkiniai pastatai nėra pagrindinis ginčo objektas, šalims svarbu nustatyti sklypu naudojimosi tvarką pagal kiekvienos šalies pateiktą žemės sklypo naudojimosi tvarkos planą, todėl sprendė, kad sklype esantys ūkiniai pastatai dalintini pagal atsakovės patikslintą priešieškinį, nes teismas atidalija žemės sklypą pagal atsakovės pateiktą matininko J. D. planą.

15. Teismas konstatavo, jog atsakovės pateiktas matininko J. D. naudojimosi žemės sklypu planas atitinka visų bendraturčių teises ir teisėtus interesus jiems tenkančios naudotis dalies vertingumo požiūriu; taip pat atitinka Lietuvos teismų praktikoje suformuotiems kriterijams, kad, nustatant naudojimosi žemės sklypu tvarką, turi būti vadovaujamasi tokiais kriterijais, kaip racionalumas, patogumus ir faktinis naudojimas. Ieškovės pateiktas UAB „Žemės aras“ žemės sklypo planas neužtikrina proporcingos bendraturčių teisių bei teisėtų lūkesčių apsaugos ir darnos, todėl negali būti patvirtintas.

16. Teismas nustatė, kad pagal atsakovės planą sklypo dalis, pažymėta „A“ indeksu, atitenka atsakovei, o ieškovei atitenka sklypo dalis, pažymėta „B“ indeksu. Sklypo dalis, pažymėta „C“ indeksu, lieka bendrame šalių naudojime, nes tai yra prie namo privažiavimo kelias. „A“ sklypo dalis pagal atsakovės pateiktą planą ribojasi su atsakovės nuosavybės teise valdomu sklypu kadastro Nr. (duomenys neskelbtini). Atsižvelgdamas į tai, teismas sprendė, jog patenkinus atsakovės patikslintą priešieškinį, atsakovė turės teisę nevaržomai naudotis abiem sklypais ir jai nereikės papildomai dėti pastangas patekti iš vieno sklypo dalies į kitą sklypą, kaip tai siūloma ieškovės pateiktame plane, kuriame nurodyta, jog ieškovei atitenka „A“ sklypo dalis, o atsakovei atitenka „B“ sklypo dalis. O tenkinat ieškovės sklypo atidalijimo planą, atsakovei reikės papildomai įrengti servitutinį kelią „S1“ per ieškovės siūlomo sklypo dalį ir tai bus papildomi kaštai bei, siekiant patekti į sklypą, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), ateityje gali būti papildomi konfliktai ir ginčai teisme. Teismas vertino, kad tarp ieškovės ir atsakovės (seserų) nusistovėjo ypatingai priešiški santykiai ir bet koks nukrypimas nuo nustatytos tvarkos gali turėti negatyvų vertinimą ir įsiplieskusį ginčą. Atsižvelgdamas į tai, jog ieškovės pateiktame atidalijimo plane nurodytas servitutas „S“, suteikiantis teisę naudotis upės vandens vandentiekio šuliniu, priklausančiu ieškovei, faktiškai padalina sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), dalį, esančią upelio pakrantėje, į dvi dalis, taip pat į atsakovės teismo posėdžio metu duotus paaiškinimus, kad netrukdys ieškovei patekti prie šulinio, teismas sprendė, kad servitutas „S“ yra perteklinis ir apsunkinantis atsakovei naudotis savo nuosavybės teise priklausančiu sklypu.

17. Teismas taip pat nustatė, kad atsakovės pateiktame atidalijimo plane sklypo dalis, pažymėta „C“ indeksu, yra privažiavimo prie gyvenamojo namo kelias, kuris istoriškai egzistavo iki šalys tapo šio namo savininkėmis, o ieškovės plane pažymėtas servitutas „S1“ yra žemės sklypo dalis, kurioje niekada nebuvo jokio kelio ir jis turi būti daromas atsakovės lėšomis. Teismas, įvertinęs šalių konfliktiškus santykius, sprendė, jog kelio tiesimas, kai tai darys atsakovė ieškovės atidalintoje žemės sklypo dalyje, kelia abejones.

18. Teismas, įvertinęs tai, jog atsakovės plane nurodyta, kad ieškovės vandentiekis nuo šulinio iš dalies eina per sklypo „B“ dalį ir toliau eina per palei sklypų „A“ ir „B“ ribą, darė išvadą, jog taip galima būtų išvengti ginčų ateityje, nes vandentiekis didesne dalimi eina per ieškovei atitenkančią sklypo dalį „B“ (atsakovės pateiktame plane).

19. Teismas sprendė, jog atsakovės pasiūlytas sklypo dalių naudojimo planas paskirsto žemės sklypą proporcingai ieškovei ir atsakovei, yra racionalus, patogus, todėl atitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

20. Apeliaciniu skundu ieškovė G. D. prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą: ieškinį tenkinti, o priešieškinį atmesti; bei priteisti iš atsakovės ieškovės naudai visas ieškovės apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas.

21. Nurodo, kad sprendime teismas visiškai nepasisakė dėl dalies reikšmingų aplinkybių, o dėl kai kurių pasisakė itin lakoniškai ir/ar visiškai deklaratyviai, be to, motyvuojamojoje teismo sprendimo dalyje nurodė net ir tokią aplinkybę, kuri visiškai neegzistuoja; spendimo motyvuojamojoje dalyje nuolat nurodoma, kad ginčo žemės sklypas „atidalijamas“, nors bylos ginčo dalykas – naudojimosi tvarka, painiojamos ieškovės ir atsakovės procesinės padėtys byloje.

22. Pažymi, kad teismas, nurodydamas argumentus dėl privažiavimo prie gyvenamojo namo, prieštarauja pats savo pozicijai, dėstomai kitoje sprendimo dalyje, bei visiškai neatsižvelgia, nevertina ir nepasisako dėl ieškovės išsakomų argumentų, kodėl reikalinga ir tikslinga numatyti atskirus įvažiavimus, nepalikti tarp šalių bendrų teritorijų ir kokios kitos naudos tenka atsakovei (ne tik ieškovei), priimant ieškovės plano sprendinius konkrečiai dėl įvažiavimo (-ų), „kompensuojančios“ atsakovei menamus galimus kaštus. Šioje dalyje teismas teigia, kad ginčo sklypas pagal ieškovės teikiamą planą yra atidalijamas, nors tai visiškai neteisinga, nes patikslintu ieškiniu ieškovė prašo nustatyti žemės sklypo naudojimosi tvarką; be to, teismas sprendime pavartoja sąvoką „kelio tiesimas“, nors jokių „kelio tiesimo“ darbų pagal ieškovės teikiamą planą atlikti nereikėtų. Apeliantė akcentuoja, kad esamas privažiavimas nėra specialiai įrengtas. Lygiai tokį patį variantą ieškovė siūlo atsakovei – privažiuoti per šiuo metu esančią pievą, kuri visiškai tinkama privažiavimui įprastu lengvuoju transportu (nėra nei skardžių, nei įkalnių, nei netinkamo grunto, nei griovių nei pan., išskyrus, galimai, tektų pašalinti kelis dekoratyvinius augalus – tujas, ir tai būtų vieninteliai galimi atsakovės „kelio tiesimo“ kaštai). Teismas, lakoniškai pasisakydamas dėl „kelio tiesimo“ kaštų atsakovei, ne tik nevertino tokių kaštų dydžio, bet ir ieškovės nurodomų argumentų, kad atsakovei pagal ieškovės planą teritorija privažiavimo keliukui suteikiama ieškovės žemės sklypo dalies ploto sąskaita ir neatlygintinai bei net platesniu ruožu, nei esamas privažiavimo keliukas, kas sąlygos atsakovei tik patogesnį judėjimą transportu ir tam nenaudojant jos pačios sklypo dalies ploto.

23. Teigia, kad teismas sprendime, akcentuodamas šalių konfliktiškus santykius, visiškai nepagrįstai sprendžia, kad, esant tokiems santykiams, palankiau palikti šalims bendro naudojimo teritoriją (pagal atsakovės planą), nei jas atskirti (pagal ieškovės planą).

24. Nurodo, kad nors teismas teigia, kad palikta bendram naudojimui teritorija (pagal atsakovės planą) atitinka ir ieškovės, ir atsakovės interesus, nes privažiavimas reikalingas abiem šalims, o esamas privažiavimas egzistavo istoriškai, tačiau nevertino, kad tik dalis teritorijos, pagal atsakovės planą paliekamos kaip bendro naudojimo („C“), reikalinga ir ieškovei. Pažymi, kad faktinis įvažiavimo keliukas yra tik iki gyvenamojo namo šiaurės vakarinio kampo, o toliau atsakovė važiuoja pievute iki savo gyvenamojo namo įėjimo, esančio šiaurės rytinėje namo dalyje. Ieškovės įėjimas į gyvenamąjį namą yra šalia gyvenamojo namo pietvakarinio kampo, todėl įvažiavimo keliukas jai reikalingas maksimaliai iki pastarosios vietos, o visa tolimesnė dalies „C“ atkarpa naudojama ir reikalinga išimtinai tik atsakovei. Be to, bendra teritorija pagal atsakovės planą („C“), kuri būtų naudojama privažiavimo keliukui, nustatoma labai arti ieškovei tekusios (atidalintos iš bendrosios dalinės nuosavybės pagal šalių sudarytą taikos sutartį) gyvenamojo namo dalies langų ir sienų, kas taip pat ateityje kels ginčus tarp šalių ir niekaip neatitinka ieškovės intereso į ramią ir saugią aplinką.

25. Apeliantės vertinimu, teismas teigdamas, kad, patenkinus priešieškinį, atsakovė turės teisę nevaržomai naudotis ir ginčo žemės sklypo „A“ dalimi, ir su ja besiribojančiu atsakovei priklausančiu kitu sklypu, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), sprendė ir vertino tik išimtinai atsakovės interesą, išimtinai tik atsakovės turto naudojimosi patogumą, visiškai ignoruodamas, kaip toks atsakovės plano sprendinys įtakos ieškovės interesus ir jos patogumą/nepatogumą naudotis ieškovei tenkančia sklypo dalimi bei bendrą ginčo sklypo naudojimosi dalių racionalumą. Apeliantės teigimu, gretimas ir su ginčo žemės sklypu besiribojantis žemės sklypas, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), asmeninės nuosavybės teise priklausantis tik atsakovei, nėra šios bylos dalykas, todėl jo naudojimas niekaip neturėtų tiesiogiai įtakoti teismo sprendimo šioje civilinėje byloje ir tapti teismo sprendimo motyvu. Teismas nevertino aplinkybės, kad net pati atsakovė nuosekliai byloje nesilaikė pozicijos, kad jai reikalinga skirti naudotis ginčo sklypo vakarine dalimi, neva tikslu bendrai kartu naudoti ir gretimą jai priklausantį sklypą, nes savo pirminiu priešieškiniu prašė jai skirti naudotis būtent rytine sklypo dalimi ir tik vėliau procese poziciją pakeitė. Teismas nevertino nusistovėjusio faktinio ginčo žemės sklypo naudojimo, pagal kurį šalys naudojasi ginčo sklypu irgi nepaisydamos besiribojančio žemės sklypo. Be to, nustatant naudojimosi tvarką pagal atsakovės planą, su atsakovei tenkančia naudotis žemės sklypo dalimi ribojasi gretimas atsakovei priklausantis sklypas tik pastarojo sklypo dalyje, o kita šio asmeninio atsakovės sklypo dalis vis tiek lieka besiribojanti su ieškovei tenkančia naudotis ginčo sklypo dalimi. Pagal ieškovės planą situacija tokia pati, tik atvirkštinė, todėl neaišku ir teismas nepasisakė, kuo gi, šiuo atveju, atsakovės plano sprendinys yra reikšmingai pranašesnis už ieškovės plano sprendinį, nors ir vienu, ir kitu atveju atsakovei tenkanti naudotis ginčo žemės sklypo dalis ribotųsi tik su dalimi gretimo atsakovei priklausančio sklypo.

26. Apeliantė taip pat nesutinka su teismo pozicija, kad pagal ieškovės planą atsakovei tektų papildomai dėti pastangų patekti iš vienos sklypo dalies į kitą sklypą, kadangi pagal ieškovės planą, atsakovei tenkanti dalis „B“ tiesiogiai ribojasi su aptariamo atsakovei priklausančio žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) šiaurės rytine dalimi net 62,26 m ilgio atkarpoje, todėl kokias pastangas, esą, atsakovei tektų įdėti, kad patekti į tiesiogiai besiribojantį kitą jos sklypą, lieka visiškai neaišku. O į kitą pastarojo sklypo dalį atsakovė galėtų patekti tiek per šią besiribojančią dalį, tiek nuo viešo naudojimo kelio, su kuriuo ribojasi tiek atsakovės žemės sklypas, tiek ginčo žemės sklypas. Ginčo žemės sklypo ir atsakovei priklausančio žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) paskirtys (naudojimo būdai) yra skirtingos: atitinkamai pirmasis yra vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos, o atsakovės sklypo – žemės ūkio, todėl nėra jokio pagrindo spręsti, kad atsakovė šiais sklypais būtinai galėtų/turėtų naudotis bendrai, ypač ignoruojant aplinkybes, kaip toks šių dviejų atsakovės nuosavybės objektų bendro naudojimo „derinimas“ neigiamai įtakoja bendraturtės (ieškovės) teises ir interesus.

27. Nurodo, kad teismo nustatyta aplinkybė, jog ieškovės vandentiekis nuo šulinio iš dalies eina per sklypo „B“ dalį ir toliau eina per palei sklypų „A“ ir „B“ ribą, neegzistuoja. Ginčo sklype nėra ieškovei priklausančio vandentiekio. Vandentiekis yra tik priklausantis atsakovei. Pagal atsakovės planą atsakovės vandentiekis iš viso neina per „B“ dalį. Nėra aiškus teismo motyvas, kaip ieškovės vandentiekis (kurio ji neturi), einantis per ieškovei tenkantį „B“ plotą (per kurį joks vandentiekis pagal atsakovės planą neina) mažina, anot teismo, galimus šalių konfliktus. Teismas visiškai supainiojo bylos aplinkybes, klaidingai vertino šalių planuose esančius sprendinius ir tokiu sprendimu paliko ieškovę be jokio vandens šaltinio gyvenamosios paskirtie žemės sklype su esamu gyvenamuoju namu. Pažymi, kad pagal ieškovės teikiamą planą, atsakovei priklausantis vandentiekis eina ir per ieškovei tenkančią „A“ dalį, ir per atsakovei tenkančią „B“ dalį, tačiau ieškovės plane vandentiekio aptarnavimui yra išskirta ir suteikta net po 5 metrus nuo vandentiekio ašies (viso 10 metrų pločio palei visą linijos ilgį) teritorija šio įrenginio priežiūrai ir eksploatacijai, todėl atsakovės interesas ateityje netrukdomai eksploatuoti šį vandentiekį visiškai patenkinamas ir apsaugomas.

28. Apeliantės teigimu, teismas prašomą nustatyti servitutą vertino kaip naudojimosi tvarkos sprendinį, nors prašymą nustatyti servitutą (teisę tiesti, aptarnauti, naudoti požemines, antžemines komunikacija) ieškovė kėlė kaip visiškai savarankišką reikalavimą. Teismo motyvai netenkinti reikalavimo dėl servituto nustatymo neturėjo būti tiesiogiai sietini su kitu ieškovės savarankišku reikalavimu dėl ginčo žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo. Apeliantė nesutinka su teismo motyvu, jog prašomas nustatyti servitutas faktiškai padalina atsakovės sklypą į dvi dalis. Apeliantės manymu, jos interesas į vandenį yra reikšmingesnis nei tik formalus atsakovės nuosavybės ribojimas, nepasireiškiantis jokiu papildomu nei viso žemės sklypo, nei dalies, kurioje prašoma nustatyti servitutą,S“ valdymo, naudojimo, disponavimo ribojimu. Be to, net ir formalus atsakovės nuosavybės apsunkinimas galėjo būti sprendžiamas teismui nustatant atlygintinumą už servitutą.

29. Pažymi, kad nors teismas nurodė, kad atsakovės planas parengtas neva vadovaujantis faktiniu naudojimu, tačiau nei žodžio savo sprendime nepasisakė dėl šių aplinkybių, t. y. nenustatė, kas ir kuria sklypo dalimi faktiškai naudojosi iki teisminio ginčo kilimo; nepateikė nei vieno argumento, motyvo, nepasisakė, kodėl ieškovės pozicija apie ilgametį priešingą ginčo sklypo naudojimą, tokiu atveju, anot teismo, yra atmestini ir neteisingi.

30. Apeliantės tvirtinimu, ieškovei pagal pirmosios instancijos teismo sprendimą teko nuosavybėn statiniai, kurie (daržinė, ūkio pastatas) visa apimti daugelį metų ir net šiuo metu naudojami būtent atsakovės ir tik jos. Nors teismas konstatavo, kad naudojimosi tvarka pagal atsakovės planą yra patogi naudotis ir racionali, tačiau pagal atsakovės planas neatspindi jokios šalių interesų pusiausvyros ir proporcingumo. Pažymi, kad žemės sklypo dalys pagal atsakovės planą yra visiškai neracionalių formų, o ieškovei tenkanti dalis apskritai panašėja į veidrodinę „G“ raidės formą. Vietoje dviejų su atsakove naudojamų žemės sklypo dalių bendrų ribų (kaip būtų pagal ieškovės planą) nustatymo, teismas patvirtino net 5 bendras ribas. Be to, kad iš gyvenamojo namo pasiekti žemės sklypo šiaurinėje dalyje ieškovei teismo sprendimu atidalintus statinius, ieškovė turėtų apeiti „lanku“ iš esmės visą sklypą, kas sudarytų net apie 160-180 metrų. Apeliantės manymu, teismo sprendimu ieškovei teko ne tik itin siaura, nepatogi, nelygiavertiška gyvenamojo namo kiemo dalis, tačiau ir atribota nuo kitų pirmosios instancijos teismo sprendimu skirtų naudotis žemės sklypo dalių.

31. Atsiliepimu į ieškovės apeliacinį skundą atsakovė J. M. prašo apeliantės apeliacinio skundo netenkinti ir apskųstą Utenos apylinkės teismo 2023 m. liepos 28 d. sprendimą palikti nepakeistą bei iš apeliantės priteisti bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme.

32. Nurodo, kad nuo pat turto paveldėjimo atsakovė ėmė prižiūrėti po motinos paliktą turtą. Be to, atsakovė savo lėšomis įkasė guminį vamzdį, kuriuo elektros siurbliuko pagalba iš upės į ginčo sklypą gali būti paduodamas vanduo; apskardino gyvenamojo namo stogą; pastatė naują pavėsinę; naujai permūrijo tapusį nebetinkamą pagal paskirtį naudoti kaminą, savo pusės namo dalyje sudėjo naujus langus, naujas grindis bei naujai iškalė sienas medinėmis lentelėmis. Be to, atsakovė savo lėšomis ir savo bei jos šeimos narių darbu per tą laiką ne kartą remontavo ginčo žemės sklype jau labai seniai de facto esantį „istorinį keliuką“, tuo tikslu atvežė ir ant jo išpylė žvyro bei kitokio kieto grunto, kad sustiprinti (sukietinti) šio keliuko pagrindą ir kad tokiu būdu būtų juo galima tinkamai naudotis.

33. Pažymi, kad gruntinė žemė ginčo žemės sklype (namų valdoje) yra minkšta ir palijus pravažiuoti su mašina ne keliuku būtų sunkiai galima, nes susidaro klampynė, todėl minėtas ginčo keliukas yra pastoviai remontuojamas, pilant ant jo žvyrą ar kitą kietesnį gruntą, todėl, įrenginėjant keliuką kitoje šios namų valdos vietoje (pvz., kad ir ieškovės plane nurodytoje vietoje) žvyro ar kito grunto reikėtų privežti dešimtimis savivarčių mašinų bei jį visą išlyginti ir tai kainuotų tūkstančius eurų. Nurodytos aplinkybės paneigia apeliacinio skundo teiginį, kad tariamai „istoriškai egzistuojantis keliukas“ yra tik tiesiog per lauką išvažinėta pieva. Pažymi, kad ir šiuo metu ginčo namų valdos vietoje, kurioje ieškovė siūlo atsakovei įsirengti savo lėšomis keliuką, kai tik smarkiau palyja ar pavasarį (kaip prasideda sniego tirpimas) neįmanoma net pėsčiomis normaliai vaikščioti, kadangi kojos sminga į minkštą molingą dirvožemį. Be to, ieškovės siūlomo atsakovei savo sąskaita nutiesti naujo kelio vietoje auga daug įvairių augalų, įskaitant ir 20 didelių (apie 5 ir daugiau metrų aukščio) tujų, vaismedžius, kas ne tik, kad apsunkins naujo kelio įrengimą, tačiau ir pablogins šio ginčo žemės sklypo vizualinį bei funkcinį patrauklumą bei jo vertę.

34. Atsakovės teigimu, įvertinus kelio servituto nustatymo šalių bendrame žemės sklype negalimumą ir nustačius ieškovės reikalaujamą naudojimosi tvarką, susidarytų alogiška teisinė situacija, kad toje vietoje, kur ieškovė siūlo atsakovei pačiai įsirengti savo sąskaita naują kelią, de jure žemė priklausytų asmeniniam ieškovės naudojimui, kas sukeltų teisinį neapibrėžtumą bei ateityje sukeltų ir tarp šalių naujus ginčus bei konfliktines situacijas, kurių sprendimai gali persikelti ir į teismus ar kitas institucijas.

35. Nurodo, kad teismo nustatytos naudojimosi tvarkos atveju atsakovės asmeniniam naudojimui perduoto sklypo dalis (riba) su atsakovės asmeniniu žemės sklypu ribotųsi ženkliai didesniame ilgyje (plote), t. y. 169,89 metrus, be to, tokiu būdu ribotųsi visos ginčo sklypo išorinės kraštinės, apimančios visą ginčo namų valdos sklypo šiaurės vakarų kampą, o ieškovės siūlomos nustatyti „atvirkštinės“ naudojimosi tvarkos atveju minėta atsakovės bendrai naudojamų sklypų bendra riba būtų tik 62,28 m.

36. Atsikirsdama į skundo motyvą, kad tariamai atsakovė važinėja palei ieškovės naudojamos gyvenamo namo dalies langus, atsakovė pažymi, kad toje vietoje auga augalai, kurie užstoja langus nuo keliuko pusės, be to, toje vietoje iki to keliuko yra daugiau nei 6 metrų atstumas. Be to, pažymi, kad atsakovei teisimo sprendimu skirtoje asmeniškai naudotis simboliu „A“ pažymėtoje dalyje yra elektros stulpas, nuo kurio atsakovei yra pajungta ir požeminiu kabeliu į namą nuvesta elektros linija, o apskaitos prietaisas įrengtas ant to stulpo, todėl, jeigu ši dalis būtų skirta asmeniniam ieškovės naudojimui, tai, įvertinus tarp šalių įsisenėjusią konfliktinę situaciją, atsakovė negalėtų tinkamai naudotis minėtu elektros apskaitos prietaisu.

37. Atsakovės tvirtinimu, ieškinio reikalavimas nustatyti naudojimosi tvarką pagal ieškovės pateiktą Naudojimosi tvarkos planą nėra galimybės ir dėl to, kadangi šis planas akivaizdžiai neatitinka sklypo faktinių parametrų (duomenų), t. y. užfiksuotų ir Valstybės įmonės „Registrų centras“ įregistruotų šio žemės sklypo duomenų. A. B. tyrinėjimų įmonės 2017 m. gruodžio 8 d. Žemės sklypo planas, atsakovės asmeninio žemės sklypo planas, šalių ginčo namų valdos planas įrodo, kad ieškovės pateiktame UAB „Žemės aras“ 2023 m. sausio 30 d. Žemės sklypo plane šalių ginčo žemės sklypo riba, pažymėta taškais 3-4, nurodyta 77,43 m, kai tikrovėje šios ribos ilgis yra 81,96 m; riba, pažymėta taškais 4-5, nurodyta 62,28 m, kai tikrovėje šios ribos ilgis yra 65,50 m; riba, pažymėta taškais 6-7, nurodyta 83,27 m, kai tikrovėje šios ribos ilgis yra 77,59 m; riba, pažymėta taškais 1-2, nurodyta 62,20 m, kai tikrovėje šios ribos ilgis yra 66,94 m; ir kt.

38. Nurodo, kad ieškovė be vandens paėmimo iš upės ginčo namų valda bei pastatais naudojasi jau eilę metų, kas patvirtina, jog, ir nenustačius servituto, įmanoma jai normaliomis sąnaudomis tinkamai naudotis jai priklausančiu daiktu pagal paskirtį. Tuo tikslu ji naudojo ir naudoja šulinio vandenį. Atsakovė pažymi, kad ji tikrai nedarys jokių kliūčių ir ateityje ieškovei naudotis šuliniu. Net ir ieškovei nurodant, kad tariamai kai kuriomis vasaromis (sausuoju periodu) šulinyje lieka mažai vandens, tai ir tokiu atveju ji turi galimybę išsikasti kitą (gilesnį) šulinį ar dabartinį šulinį pagilinti, ar įsirengti artezinį šulinį ir tokiu būdu išspręsti apsirūpinimo vandeniu klausimą. Be to, ieškovė nepateikia nei vieno argumento, patvirtinančio, kad egzistuoja objektyvios aplinkybės, trukdančios ieškovei pačiai įsivesti vandenį. Ieškovė neįrodė, kad nėra kitų alternatyvių galimybių patenkinti ieškovės daikto naudojimo normaliomis sąlygomis poreikius ar kad tai neįmanoma be neproporcingai didelių sąnaudų.

39. Pažymi, kad servitutas apribotų galimybę atsakovei tinkamai naudotis sklypu, įskaitant ir toje vietoje sodinti medžius ar kitus augalus, kasti toje vietoje vandens telkinius, be to, naudotis savo galimybe teisės aktų nustatyta tvarka keisti šio žemės sklypo naudojimo paskirtį, statyti toje vietoje statinius ir pan. Nurodytas servitutas sumažintų atsakovės asmeninio žemės sklypo vertę. Be to, ir pats reikalavimas nustatyti servitutą atsakovei priklausančiame žemės sklype yra ydingas, nes, prieš tokį reikalavimą reiškiant, ieškovė privalo gauti technines sąlygas ir atlikti visus kitus įstatyme nustatytus veiksmus, kuriuos ji gali atlikti be atsakovės sutikimo, ir tik po jų atlikimo gali būti reiškiamas ieškinys, kurio nagrinėjimo metu teismas galėtų nuspręsti ar toks servitutas teisiškai galės būti įgyvendinamas ir pan. Ieškovė nepateikė jokių įrodymų, kad teisės aktai jai nustato teisę jos nurodomu būdu įrengti vandentiekį ir naudotis jai nuosavybės teise nepriklausančiu vandens šaltiniu (upės vandeniu).

40. Atsakovės teigimu, šiuo metu šalims bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype yra įkastas guminis vamzdis, kuriuo naudotis galima tik šiltuoju metų laiku, kai žemė nėra užšalusi. Akivaizdu, kad nors šalys jį įvardija ir „vandentiekiu“, tokia konstrukcija (sistema) negali būti vadinama vandentiekiu, tuo labiau, kad šis objektas nėra pažymėtas naujajame plane ir negali būti jame pažymėtas be atskiro vandentiekio projekto parengimo. Nurodyta konstrukcija negali būti laikoma nei Inžinieriniu statiniu, nei Lauko inžinieriniu statiniu ar pan., todėl ir aptarnavimo zona tokiai konstrukcijai – guminiam vamzdžiui, negali būti nustatyta.

41. Nurodo, kad ieškovės reikalavimas nustatyti atsakovei kelio servitutą žemės sklypo dalyje, atitenkančioje naudotis ieškovei, prieštarauja įstatymui ir negali būti tenkinamas, kadangi ieškovė siekia nustatyti servitutą ne svetimam, o jos pačios (bendrai su atsakove) valdomam žemės sklypui.

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

42. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos teismo sprendimo dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Remiantis ištirtais ir įvertintais duomenimis, konstatuojama, kad absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų ir pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas šioje byloje nenustatyta (CPK 329 straipsnis).

43. Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo, kuriuo ieškinys dėl naudojimosi tvarkos nustatymo, statinių atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės ir servituto nustatymo atmestas, o priešieškinis dėl naudojimosi tvarkos nustatymo ir statinių atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės tenkintas, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl ginčo esmės ir skundžiamo sprendimo (ne)teisėtumo

44. Pagal bendrąją bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimo taisyklę, bendrosios nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu. Kai yra nesutarimas, valdymo, naudojimosi ir disponavimo tvarka nustatoma teismo tvarka pagal bet kurio iš bendraturčių ieškinį (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 4.75 straipsnio 1 dalis). Naudojimosi nekilnojamaisiais daiktais, kurie yra bendroji dalinė nuosavybė, tvarką reglamentuoja CK 4.81 straipsnis. Pažymėtina, kad nustačius naudojimosi tvarką atskiri nuosavybės teisės objektai nesuformuojami ir bendroji dalinė nuosavybės teisė nei visiškai, nei iš dalies nepasibaigia, o tam tikros nekilnojamojo daikto dalys ir toliau gali būti bendraturčių naudojamos bendrai.

45. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje, nagrinėjant bendraturčių ginčus, suformuotos principinės nuostatos, užtikrinančios, kad bendraturčiai visų pirma išnaudotų visas galimybes suderinti savo valią dėl nuosavybės teisės į bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektą įgyvendinimo. Ypatingas dėmesys skiriamas tam, kad vienų bendraturčių teisės nebūtų įgyvendinamos per kitų bendraturčių teisių suvaržymą. Tai atvejais, kai bendrosios dalinės nuosavybės objektas yra žemės sklypas, turi būti vadovaujamasi ir Žemės įstatymo 1 straipsnyje įtvirtintais bendraisiais žemės teisinių santykių reguliavimo principais, pagal kuriuos tam, kad būtų sudarytos sąlygos tenkinti asmenų poreikius, žemė turi būti naudojama racionaliai, išsaugant ir gerinant gamtinę aplinką ir apsaugant žemės nuosavybės, valdymo ir naudojimo teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. lapkričio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-576/2006; kt.).

46. Teismų praktikoje yra išskiriami tokie pagrindiniai naudojimosi nekilnojamuoju daiktu nustatymo tvarkos kriterijai: 1) teisėtumo kriterijus; 2) adekvatumo dalims bendrosios nuosavybės teisėje kriterijus; 3) socialinės taikos ir proporcingumo kriterijus; 4) naudojimosi daiktu racionalumo (patogumo) ir efektyvumo kriterijus; 5) faktinių nuosavybės teisinių santykių stabilumo kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-333-1075/2023, 37 punktas).

47. Be to, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje suformuluoti tokie naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo nagrinėjimo ypatumai: pirma, Žemės įstatymo 30 straipsnio 1 dalyje (dabartinės įstatymo redakcijos 29 straipsnio 1 dalis) nustatyta, kad žemės sandorio sudėtinė dalis yra nekilnojamojo turto objekto žemės sklypo planas ar schema. Dėl to naudojimosi žemės sklypu tvarka nustatoma tik pagal naudojimosi bendru žemės sklypu tvarkos projektą, parengtą žemės santykius reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka pagal teritorijų planavimo dokumentą, kurio pagrindu šis žemės sklypas buvo suformuotas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2006). Antra, jeigu bendraturčių faktiškai naudojamame sklype yra vieno iš jų statiniai, įrenginiai, nustatoma tokia naudojimosi tvarka, kad šie statiniai, įrenginiai liktų šiam bendraturčiui paskirtoje naudotis sklypo dalyje. Kitam bendraturčiui naudojimosi teisė turi būti kompensuota, paskiriant naudotis žeme kitoje to sklypo vietoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. spalio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-964/2003). Trečia, dalis žemės sklypo gali būti paliekama bendraturčiams naudotis bendrai. Vienas tokių atvejų – sklypo dalis prie bendrai naudojamų statinių. Bendram naudojimui paliekama minimali žemės sklypo dalis – tiek, kiek būtina naudoti sklype esantiems bendriems pastatams, inžineriniams ir kitiems statiniams. Nustatant tokius objektus, atsižvelgiama į teisiškai įregistruotus ir konkrečiam savininkui priskirtus daiktus. Prie tokių daiktų gali būti priskirti ir nesudėtingi statiniai (sklypo teritorijos tvarkymo statiniai: sklypo vidaus keliai ir kt.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. spalio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-964/2003).

48. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad savininko teisių užtikrinimą geriausiai atitinka tokia naudojimosi tvarka, kai kiekvienam bendraturčiui paskiriama naudotis realioji daikto dalis atitinka jo idealiąją dalį, turimą bendrosios dalinės nuosavybės teise, ir visiems bendraturčiams tenka pagal savo naudingąsias savybes vienodo vertingumo daikto dalys. Praktikoje nustatyti tokią naudojimosi tvarką ne visada galima, todėl leistini tam tikri nukrypimai nuo šio modelio ir tai nelaikytina netinkama naudojimosi tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-418-611/2015). Bendrai naudotis paliekama žemės sklypo tiek, kiek būtina naudoti sklype esantiems bendriems statiniams, įrenginiams, pastatams. Nustatant tokius objektus, atsižvelgiama į teisiškai įregistruotus ir konkrečiam savininkui priskirtus daiktus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. spalio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-964/2003).

49. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė ir atsakovė bendrosios dalinės nuosavybės teise valdo 1,3051 ha ploto žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Žemės sklypas), ir šiame žemės sklype esančius pastatus: pastatą - gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 69,21 kv. m bendro ploto, pažymėtą plane 1A1m; pastatą - pirtį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 9,60 kv. m užstatyto ploto, pažymėtą plane 2I1m; pastatą - ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 4,95 kv. m užstatyto ploto, pažymėtą plane 3I1m; pastatą - tvartą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 31,16 kv. m užstatyto ploto, pažymėtą plane 4I1m; pastatą - ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 21,84 kv. m užstatyto ploto, pažymėtą plane 5I1m; pastatą - daržinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 52,44 kv. m užstatyto ploto, pažymėtą plane 6I1m; pastatą - ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 17,33 kv. m užstatyto ploto, pažymėtą plane 7I1m; kitus inžinerinius statinius - kiemo statinius (k šulinį, k1 šulinį, 8P1m pavėsinę, tualetą), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).

50. Ieškovė ir atsakovė kreipėsi į teismą su priešpriešiniais reikalavimais, prašydamos nustatyti naudojimosi ginčo Žemės sklypu tvarką bei atidalinti iš bendrosios dalinės nuosavybės Žemės sklype esančius pastatus ir kitus statinius. Ieškovė naudojimosi Žemės sklypu tvarką prašė nustatyti pagal matininkės D. M. (UAB „Žemės aras“) parengtą 2023­ m. sausio 30 d. Žemės sklypo naudojimosi tvarkos planą, o atsakovė – pagal matininko J. D. parengtą 2023 m. kovo 27 d. Bendraturčių žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo planą. Ieškovė taip pat prašė nustatyti servitutą atsakovei priklausančiame žemės sklype, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), ir ginčo Žemės sklype, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), pagal matininkės D. M. (UAB „Žemės aras“) parengtą 2023 m. sausio 30 d. Žemės sklypo naudojimosi tvarkos planą.

51. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į tai, jog pagal atsakovės pateiktą naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo planą atsakovė galės nevaržomai naudotis abiem jai priklausančiais žemės sklypais, o tenkinat ieškovės žemės sklypo naudojimosi tvarkos planą, atsakovei reikės papildomai įrengti servitutinį kelią „S1“, taip pat į tai, kad vandentiekis pagal atsakovės planą didesne dalimi eina per ieškovei atitenkančią žemės sklypo dalį, sprendė, kad atsakovės Žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo planas atitinka visų bendraturčių teises ir teisėtus interesus, racionalumo, patogumo, faktinio naudojimo, proporcingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus, o ieškovės pateiktas Žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo planas neužtikrina proporcingos bendraturčių teisių bei teisėtų lūkesčių apsaugos ir darnos. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į tai, jog ieškovės prašomas nustatyti žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), servitutas faktiškai padalina šį žemės sklypą į dvi dalis, taip pat į atsakovės teismo posėdžio metu duotus paaiškinimus, kad netrukdys ieškovei patekti prie šulinio, sprendė, kad servitutas „S“ yra perteklinis ir apsunkinantis atsakovei naudotis savo nuosavybės teise priklausančiu sklypu. Pasisakydamas dėl ieškovės prašyto ginčo Žemės sklype nustatyti servituto „S1“, pažymėjo, kad, įvertinus šalių konfliktiškus santykius, kelio tiesimas, kai tai darys atsakovė ieškovės atidalintoje žemės sklypo dalyje, kelia abejones. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į tai, jog Žemės sklype esantys ūkiniai pastatai nėra pagrindinis ginčo objektas, o teismas Žemės sklypą atidalija pagal atsakovės pateiktą planą, sprendė, kad Žemės sklype esantys ūkiniai pastatai dalintini pagal atsakovės patikslintą priešieškinį.

52. Teisėjų kolegija pažymi, jog su teismo pareiga tinkamai atlikti įrodymų tyrimą ir vertinimą betarpiškai susijusi jo pareiga motyvuoti procesinį sprendimą. CPK 270 straipsnio, reglamentuojančio reikalavimus sprendimo turiniui, 4 dalyje nustatyta, jog motyvuojamojoje sprendimo dalyje glausta forma turi būti nurodoma: teismo nustatytos bylos aplinkybės, įrodymų, kuriais grindžiamos teismo išvados, vertinimas, argumentai, dėl kurių teismas atmetė kuriuos nors įrodymus, įstatymai ir kiti teisės aktai, kuriais teismas vadovavosi, bei kiti teisiniai argumentai. Teismo sprendimo motyvavimo svarbą yra pabrėžęs ir Europos Žmogaus Teisių Teismas, nurodęs, kad sprendimo motyvavimas yra būtinas, norint parodyti, kad bylos šalys buvo išklausytos ir teisingumas įvykdytas atidžiai (žr. Hirvisaari v. Finland, no. 4968/99, par. 30, 2001 m. rugsėjo 27 d.). Teismas privalo pateikti sprendimo motyvus, kad sudarytų galimybę bylos šalims efektyviai pasinaudoti teise į apeliaciją, tačiau teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr. Van de Hurk v. Netherlands, judgment of 1994 m. balandžio 19 d., Series A n. 288, p. 20, par. 61). Nacionalinių teismų sprendimų motyvai turi būti pakankami, kad atsakytų į esminius šalies pateiktų faktinių ir teisinių (materialinių ar procesinių) argumentų aspektus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-428/2014, ir kt.).

53. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, skundžiamu sprendimu atmesdamas ieškovės ieškinį ir tenkindamas atsakovės priešieškinį, iš esmės pasisakė tik dėl atsakovės pateikto Žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo plano tinkamumo, o atmesdamas ieškovės Žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo planą nurodė tik tai, kad tenkinat ieškovės sklypo atidalijimo planą, atsakovei reikės papildomai įrengti servitutinį kelią „S1“ per ieškovės siūlomo sklypo dalį ir tai bus papildomi kaštai bei ateityje gali būti papildomi konfliktai ir ginčai teisme. Tačiau teismas nesiaiškino kelio įrengimo galimybės ir galimų kaštų dydžio, neanalizavo ieškovės nurodytų argumentų, kad privažiavimo keliukas nustatomas labai arti ieškovei tekusios gyvenamojo namo dalies langų ir sienų, kas taip pat ateityje tikėtina gali kelti ginčus tarp šalių, (ne)pagrįstumo. Pirmosios instancijos teismas sprendime pabrėžė itin konfliktiškus šalių santykius, tačiau nustatė naudojimosi Žemės sklypu tvarką, pagal kurią paliko šalims bendrai naudotis Žemės sklypo dalimi, atsakovės plane pažymėta „C“ (bendras privažiavimas prie namo), nepasisakydamas dėl ieškovės nurodytų argumentų dėl dviejų atskirų privažiavimų prie gyvenamojo namo (ne)tikslingumo ir (ne)racionalumo. Teismas visiškai nevertino ieškovės pateikto Žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo plano (ne)tinkamumo, nepasisakė ir niekaip neargumentavo, kodėl atmeta ieškovės siūlomą Žemės sklypo naudojimosi tvarkos planą. Iš skundžiamame sprendime nurodytų motyvų matyti, jog teismas Žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo planus naudojimosi tvarkos Žemės sklypu tinkamumo, racionalumo aspektais iš esmės vertino tik iš atsakovės pozicijos, atsižvelgdamas tik į jos interesus nevaržomai naudotis abiem jai priklausančiais žemės sklypais. Nors teismas nurodė, kad atsakovės pasiūlytas matininko J. D. parengtas 2023 m. kovo 27 d. bendraturčių naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo planas yra racionalus ir patogus, tačiau visiškai nevertino aplinkybės, jog ieškovė norėdama iš gyvenamojo namo pasiekti Žemės sklypo šiaurinėje dalyje ieškovei teismo sprendimu atidalintus pastatus, ieškovė turėtų apeiti iš esmės visą sklypą. Taigi šiuo atveju pirmosios instancijos teismas tokios galimybės realumo faktiškai netyrė, t. y. nenustatė ar toks patekimas prie ieškovės pastatų yra faktiškai racionalus, ekonomiškas ir atitinka šalių interesų pusiausvyros principą.

54. Pažymėtina ir tai, jog skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra prieštaringas – daug kur sprendime nurodoma Žemės sklypo „atidalijimo“ sąvoka, nors ieškinys ir priešieškinis yra pareikšti dėl naudojimosi tvarkos Žemės sklypu nustatymo. Dėl Žemės sklypo atidalijimo ieškinys ar priešieškinis byloje nėra pareikšti.

55. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, jog objektyviai egzistuojantis poreikis užtikrinti civilinių teisinių santykių stabilumą teisminę praktiką orientavo ta kryptimi, jog, sprendžiant bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimo klausimus, ginčai teisme sprendžiami svarbią reikšmę skiriant nusistovėjusiai faktinei žemės sklypo naudojimosi tvarkai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-291/2007; kt.). Tuo atveju, jeigu faktinė naudojimosi žemės sklypu tvarka tarp bendraturčių yra nusistovėjusi ir ilgalaikė, taip naudojantis žeme kaip bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektu tarp bendraturčių iki tol teisminių ginčų nekilo, šios tvarkos keitimas gali sukelti, priklausomai nuo konkrečių aplinkybių, daugiau negatyvių, negu pozityvių padarinių, pvz., esamos mini infrastruktūros (sodų, daržų, želdinių, tvorų, mašinų stovėjimo vietų ir kt.) keitimą. Dėl to, galiojant rungimosi ir dispozityvumo principams, šaliai, inicijuojančiai ginčą teisme, tenka pareiga pateikti tokį naudojimosi bendru daiktu tvarkos nustatymo ir (ar) pakeitimo projektą, kuris atitiktų racionalumo ir patogumo kriterijus ir mažiausiai turėtų įtakos tarp šalių nusistovėjusiai naudojimosi tvarkai. Savo ruožtu teismas turi diskrecijos teisę, vadovaudamasis CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, atsižvelgdamas į konkrečias aplinkybes, pripažinti prašomą nustatyti naudojimosi bendru daiktu tvarką neatitinkančia tiek nurodytų bendrųjų civilinių principų, tiek bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimą reglamentuojančių teisės normų (CK 4.75 straipsnis, 4.72 straipsnis) ir tokio reikalavimo netenkinti, paliekant suinteresuotai šaliai galimybę kreiptis į teismą dėl esamo bendraturčių ginčo išsprendimo, pateikiant kitą naudojimosi bendru daiktu tvarkos nustatymo projektą.

56. Nagrinėjamu atveju ieškovė nurodė, kad jau daug metų ji faktiškai naudoja Žemės sklypo šiaurės vakarinę dalį, o atsakovė – pietrytinę. Atsakovė savo pusėje sodino medžius ir augalus, įsirengė ir sodino daržą, pasistatė pavėsinę, pjovė žolę ir pan. Ieškovė atitinkamai savo pusėje sodino augalus, prižiūrėjo teritoriją ir pan. Atsakovė nurodė, jog nuo pat turto paveldėjimo ji viena prižiūrėjo motinos paliktą turtą – mokėjo mokesčius, prižiūrėjo žemės sklypą (sodino sodinius, pjovė žolę, tvarkė pastatus); pastatė naują pavėsinę, renovavo žemės sklype padarytą seną vandentiekį; apskardino gyvenamojo namo stogą. Teismas, nustatydamas Žemės sklypo naudojimosi tvarką bei padalindamas Žemės sklype esančius pastatus ir kitus statinius visiškai nevertino ir nepasisakė dėl šalių nurodytų argumentų dėl Žemės sklypo ir jame esančių pastatų bei statinių faktinio naudojimo. Teisėjų kolegija pažymi, kad sprendžiant žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo klausimą būtina vadovautis faktiškai susiklosčiusia ir nusistovėjusia naudojimosi tvarka tarp bendraturčių. Žemės sklypo plotų skirstymas tarp bendraturčių atsitiktine tvarka, nepagrįstas siūlymas sukeisti naudojamus žemės sklypo plotus ar siūlymas priskirti naudotis iki šiol nenaudojamą žemės sklypo plotą (dalį) prieštarauja naudojimosi tvarkos bendru daiktu nustatymo instituto prasmei, o šalis nesutinkanti su tokiu naudojimosi tvarkos nustatymo būdu negali būti laikoma nesąžininga ar siekianti tik savo asmeninių interesų tenkinimo. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas visiškai neanalizavo ir nepasisakė dėl šalių nurodytų aplinkybių apie faktiškai susiklosčiusį Žemės sklypo ir jame esančių pastatų bei statinių naudojimą.

57. Apeliantė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu, be kita ko, nurodo, kad teismo nustatyta aplinkybė, jog ieškovės vandentiekis nuo šulinio iš dalies eina per sklypo „B“ dalį ir toliau eina per palei sklypų „A“ ir „B“ ribą, neegzistuoja, kadangi ginčo sklype nėra ieškovei priklausančio vandentiekio; yra tik atsakovei priklausantis vandentiekis. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, šalių paaiškinimus turi pagrindo sutikti su šiuo apeliantės argumentu. Pirmosios instancijos teismas, nustatydamas minėtą aplinkybę, padarė prieštaringas išvadas, kadangi byloje nėra duomenų apie ieškovei priklausantį vandentiekį, kaip tik priešingai, ieškovė nurodė, kad 2012 metais atsakovė išsikasė naują tranšėją ir į jos naudojamą gyvenamojo namo dalį atsivedė naują vandentiekio trasą, o senąją – išardė; atsakovė taip pat patvirtino, kad savo lėšomis renovavo žemės sklype padarytą seną vandentiekį. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismo nustatyta minėta aplinkybė neatitinka faktinių bylos duomenų.

58. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje pateiktus Žemės sklypo planus bei šalių naudojimosi tvarkos nustatymo planus, turi pagrindo sutikti su atsakovės nurodytu argumentu, jog ieškovės pateiktas Žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo planas neatitinka sklypo faktinių parametrų (duomenų), užfiksuotų valstybės įmonės Registrų centro. Ieškovės pateiktame UAB „Žemės aras“ 2023 m. sausio 30 d. Žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo plane nurodyti Žemės sklypo ribų ilgiai neatitinka A. B. tyrinėjimų įmonės 2017 m. gruodžio 6 d. Žemės sklypo plane, Statinių išdėstymo plane nurodytų Žemės sklypo ribų ilgių: ieškovės pateiktame plane Žemės sklypo riba, pažymėta taškais 3-4, nurodyta 77,43 m, kai turėtų būti 81,96 m; riba, pažymėta taškais 4-5, nurodyta 62,28 m, kai turėtų būti 65,50 m; ir kt. Atsižvelgdamas į šiuo neatitikimus, pirmosios instancijos teismas turėjo aiškintis nurodytas aplinkybes ir esant būtinumui pasiūlyti pateikti į bylą papildomus rašytinius įrodymus, pateikti patikslintą ieškinį ir naują planą.

59. Ieškovė taip pat reiškė reikalavimą dėl servitutų nustatymo atsakovei priklausančiame žemės sklype, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), ir ginčo Žemės sklype, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), pagal matininkės D. M. (UAB „Žemės aras“) parengtą 2023 m. sausio 30 d. Žemės sklypo naudojimosi tvarkos planą. Pirmosios instancijos teismas, atmesdamas ieškovės reikalavimą dėl servitutų nustatymo, iš esmės neanalizavo ir nepasisakė dėl ieškovės nurodytų argumentų šiuo klausimu.

60. Sprendimo dalį, kuriuo atmestas ieškovės prašymas dėl servituto „S“ (atsakovei priklausančiame žemės sklype, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) nustatymo, pirmosios instancijos teismas iš esmės motyvavo tuo, jog servitutas faktiškai padalina šį žemės sklypą į dvi dalis, be to atsakovė teismo posėdžio metu nurodė, jog netrukdys ieškovei patekti prie šulinio, todėl šis servitutas yra perteklinis ir apsunkinantis atsakovei naudotis savo nuosavybės teise priklausančiu sklypu. Teisėjų kolegija pažymi, jog servitutas – tai teisė į svetimą nekilnojamąjį daiktą, suteikiama naudotis tuo svetimu daiktu (tarnaujančiuoju daiktu), arba to daikto savininko teisės naudotis daiktu apribojimas, siekiant užtikrinti daikto, dėl kurio nustatomas servitutas (viešpataujančiojo daikto), tinkamą naudojimą (CK 4.111 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju prašomas nustatyti servitutas „S“ – tai nėra žemės sklypo padalijimas, o šiuo atveju tik teisė tiesti požemines vandentiekio komunikacijas, aptarnauti jas bei jomis naudotis. Taigi pirmosios instancijos teismo nurodytas motyvas, jog ieškovės prašomas nustatyti servitutas „S“ padalina atsakovės žemės sklypą į dvi dalis, visiškai neatitinka servituto sąvokos ir esmės. Be to, pažymėtina ir tai, jog teismas, atmesdamas ieškovės prašymą dėl servituto „S“ nustatymo, nesiaiškino ir netyrė bylai reikšmingų aplinkybių dėl reikalingumo ir galimybės (teisėtumo ir atitikties teisės aktams aspektu) ieškovei įsirengti vandentiekį, būtent dėl kurio įsirengimo ji ir prašė nustatyti servitutą.

61. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad nustatant servitutą, turi būti laikomasi minimalaus tarnaujančiojo daikto savininko teisių ribojimo principo ir viešpataujančiojo daikto savininkui gali būti suteikiamos teisės naudotis tarnaujančiuoju daiktu tiek, kiek būtina objektyviai viešpataujančiajam daiktui naudoti pagal paskirtį. Tai reiškia, kad turi būti paisoma daiktų savininkų nuosavybės teisių gynimo pusiausvyros, siekiant užtikrinti tinkamą naudojimąsi viešpataujančiuoju daiktu minimaliai apribojant tarnaujančiojo daikto savininko teises. Dėl to teismas, nagrinėdamas tokio pobūdžio bylas, pirmiausia turi įsitikinti, kad servitutas yra būtinas viešpataujančiajam daiktui naudoti. Tam teismas turi įvertinti, ar nenustačius servituto įmanoma savininkui normaliomis sąnaudomis tinkamai naudotis jam priklausančiu daiktu pagal paskirtį, ar daikto savininkas, siekdamas įgyti servituto teisę į kito asmens nekilnojamąjį turtą, išnaudojo visas objektyvias ir įmanomas galimybes, kad galėtų savo daiktu tinkamai naudotis, neapribodamas kito asmens nuosavybės teisių ir interesų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-49-248/2019, 15 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).

62. Kasacinio teismo praktikoje taip pat laikomasi nuoseklios pozicijos, kad servitutas gali būti neatlygintinis tik išimtiniais atvejais, konstatavus tam konkretų pagrindą (pvz., atitinkamą šalių susitarimą) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-59-219/2017 21 ir 22 punktai ir juose nurodyta kasacinio teismo praktika).

63. Byloje nustatyta, jog į gyvenamąjį namą, esantį ginčo sklype, yra įrengta tik viena vandentiekio trasa, priklausanti atsakovei. Teismas skundžiamu sprendimu, atmetęs ieškovės reikalavimą dėl servituto „S“ nustatymo, o kitus inžinerinius statinius – kiemo statinius (k šulinį, k1 šulinį, 8P1m pavėsinę, tualetą), t. y. abu šulinius, priteisęs atsakovei, iš esmės paliko ieškovę be jokio vandens šaltinio. Nors teismas sprendime pabrėžė, jog tarp šalių nusistovėjo ypatingai priešiški santykiai ir bet koks nukrypimas nuo nustatytos tvarkos gali turėti negatyvų vertinimą ir sąlygoti naują ginčą, tačiau, atmesdamas ieškovės prašymą dėl servituto „S“ nustatymo, rėmėsi tik atsakovės teismo posėdžio metu duotais paaiškinimais, jog ji leis ieškovei naudotis šuliniu, neatsižvelgęs į šalių itin konfliktiškus santykius, labai tikėtina tokiu būdu užprogramuojant naujus teisminius ginčus ateityje. Be to, tokiu būdu pirmosios instancijos teismas prioritetą suteikęs atsakovei, kuri pagal dabartinę situaciją vienintelė turi galimybę naudotis vandeniu, netyrė ir nevertino aplinkybių dėl ieškovės galimybės apsirūpinimo vandeniu klausimą išspręsti kitu būdu (galimybės įsirengti vandentiekį, išsikasant naują šulinį, įrengiant vandentiekį ir pan.).

64. Pirmosios instancijos teismas, atmesdamas ieškovės prašymą dėl servituto „S1“ (ginčo Žemės sklype, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), nurodė, kad įvertinus šalių konfliktiškus santykius, kelio tiesimas, kai tai darys atsakovė ieškovės atidalintoje žemės sklypo dalyje, kelia abejones. Teisėjų kolegija, pasisakydama šiuo aspektu, pažymi, jog kasacinio teismo yra išaiškinta, jog bendroji nuosavybės teisė kiekvienam savininkui reiškia jo teisę į visą bendrą daiktą. Nuosavybės teisės bendrumas savininkams atsiranda ne bendros sutarties pagrindu, o tą bendrumą kuria daiktas, ir tai varžo kiekvieno savininko laisvę, įgyvendinant teises į daiktą, ir savininko autonomiją. Bendroji nuosavybė apibūdinama kaip savininkų santykiai su trečiaisiais asmenimis (išoriniai santykiai) ir kaip santykiai tarp savininkų (vidiniai santykiai). Pirmieji santykiai turi absoliutų, antrieji – santykinį pobūdį. Nustačius kiekvieno bendraturčio dalį į žemės sklypą ir naudojimo juo tvarką, nuosavybės bendrumas nesikeičia. Tai reiškia, kad kiekvienas bendraturtis turi teisę į visą žemės sklypą (CK 4.72 straipsnio 1 dalis), nors atrodytų, kad bendrumas išnyksta, nustačius dalis nuosavybėje ir naudojimosi jomis tvarką. Bendroji nuosavybė pasibaigia tik atidalijus dalį iš bendro daikto. Tokia bendrosios nuosavybės specifika neleidžia taikyti servituto vieno bendraturčio naudojamo sklypo dalyje nustatant kitam bendraturčiui teisę naudotis ta dalimi. Servitutas taikomas nustatant teises į svetimą daiktą (CK 4.111 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-598/2007).

65. Teisėjų kolegija pažymi, kad žemės sklypas, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso ieškovei ir atsakovei, todėl, vadovaujantis nurodytu teisiniu reglamentavimu ir kasacinio teismo praktika, ieškovė šiuo atveju negali reikšti reikalavimo nustatyti servitutą (-ų) jai nuosavybės teise priklausančioje žemės sklypo dalyje (nutarties 61 ir 64 punktai).

Dėl bylos procesinės baigties ir bylinėjimosi išlaidų

66. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad bylą išnagrinėjęs pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tokio pobūdžio bylų nagrinėjimo ypatumus, neišsiaiškino šiai bylai išnagrinėti reikšmingų aplinkybių ir dėl to galėjo būti neteisingai išspręsta byla.

67. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl naudojimosi Žemės sklypu tvarkos nustatymo, Žemės sklype esančių pastatų bei kitų statinių atidalijimo, servituto (-ų) nustatymo, turėjo įvertinti ir pasisakyti dėl atmetamo Žemės sklypo naudojimosi tvarkos plano (ne)tinkamumo; taip pat įvertinti visas bylai reikšmingas aplinkybes, susijusias su faktiniu Žemės sklypo ir pastatų bei statinių naudojimu, vandentiekio ir servituto reikalingumu, dviejų privažiavimų prie gyvenamojo namo tikslingumu, įvertinus konfliktiškus šalių santykius; užtikrinti racionalų abiejų bendraturčių patekimą prie joms priklausančių pastatų; siekti, jog nustatoma naudojimosi tvarka būtų patogi abiem bendraturtėms, racionali ir tarnautų geresniam nuosavybės valdymui; vertinti, ar šalių pateikti Žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo planai atitinka proporcingumo principą, ar nepažeidžia kitų bendraturčių teisių ir teisėtų interesų, ar teikia prielaidų šalių konfliktinei situacijai šalinti; įvertinti aplinkybes, susijusias su šalių esminiu interesu naudotis tam tikra bendro sklypo dalimi bei susiklosčiusiais faktiniais bendraturčių žemės naudojimo santykiais.

68. Nors apeliacinės instancijos teismas turi teisę ir pareigą išnagrinėti visas bylos faktines ir teisines aplinkybes bei išspręsti ginčą iš esmės, tačiau tokia apeliacinės instancijos teismo teisė ir pareiga nereiškia, kad apeliacinės instancijos teismas įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo procese gali pakeisti pirmosios instancijos teismą. Pažymėtina ir tai, kad apeliacinės instancijos teismas neturi teisės tirti ir vertinti to, ko neišnagrinėjo pirmosios instancijos teismas, todėl pagal byloje pateiktus įrodymus bylos nėra galimybės išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme, nes byla apeliacinės instancijos teisme iš esmės būtų nagrinėjama naujais aspektais ir proceso šalims būtų užkirstas kelias į apeliaciją. Nurodytų argumentų pagrindu skundžiamas sprendimas naikinamas ir byla perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 185 straipsnis, 263 straipsnio 1 dalis, 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 329 straipsnio 1 dalis, 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

69. Byla grąžintina iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui, todėl dėl šios priežasties nėra tikslinga pasisakyti dėl kitų ieškovės apeliaciniame skunde ir atsakovės atsiliepime į jį išdėstytų argumentų, kurie aktualūs ir vertintini teismui iš naujo nagrinėjant bylą ir pasisakant dėl ginčo esmės.

70. Tol kol nėra išnagrinėta civilinė byla ir nėra priimtas sprendimas nė vienos iš šalių naudai, t. y. kol teismas dėl ginčo esmės nėra priėmęs teismo procesinio sprendimo, iš kurio būtų galima nustatyti, kuri šalis laimėjo ginčą byloje, priteisti bylinėjimosi išlaidas byloje dėl procesinių klausimų išsprendimo nėra pagrindo, nes neegzistuoja visos CPK 93 straipsnio 1 dalies taikymo sąlygos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-47-916/2021).

71. Pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinus, bylinėjimosi išlaidų, šalių patirtų pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose, taip pat ir valstybei priteistinų, paskirstymo klausimas apeliacinės instancijos teisme nesprendžiamas. Patirtų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas spręstinas pirmosios instancijos teismui iš naujo išnagrinėjus bylą ir priėmus joje galutinį procesinį sprendimą.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu,

n u t a r i a :

Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmų 2023 m. liepos 28 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Teisėjai Ramunė Čeknienė

Alvida Jasaitytė – Pralgauskienė

Laimantas Misiūnas