Dėl santuokoje įgyto turto padalijimo ieškovei R. D.

Civilinė byla Nr. e2A-9-589/2024

Teisminio proceso Nr. 2-15-3-00613-2018-2

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.2.8; 2.3.2.10; 2.4.2.9.2; 2.4.4.5.5; 3.2.4.11; 3.3.1.14; 3.3.1.18.3; 3.3.1.20

(S)

PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. sausio 19 d.

Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ritos Dambrauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Alvidos Jasaitytės – Pralgauskienės ir Laimanto Misiūno,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo L. D. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų 2023 m. birželio 29 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-31-1004/2023 pagal ieškovės R. D. patikslintą ieškinį dėl santuokoje įgyto turto padalijimo atsakovui L. D., tretieji asmenys – Luminor Bank AS Lietuvos skyrius, Biržų kredito unija, uždaroji akcinė bendrovė „Agrokoncernas”, uždaroji akcinė bendrovė „AGROCHEMA”, akcinė bendrovė „Linas Agro”, uždaroji akcinė bendrovė „JONIŠKIO GRŪDAI”, uždaroji akcinė bendrovė „SCANDAGRA”, akcinė bendrovė „Kauno grūdai”, uždaroji akcinė bendrovė „Narjanta”, ir atsakovo L. D. patikslintą priešieškinį dėl santuokoje įgyto turto padalijimo ieškovei R. D., tretieji asmenys – Luminor Bank AS Lietuvos skyrius, uždaroji akcinė bendrovė „Agrokoncernas”, uždaroji akcinė bendrovė „AGROCHEMA”, akcinė bendrovė „Linas Agro”, akcinė bendrovė „Kauno grūdai”.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė R. D. (toliau – ir ieškovė) patikslintu ieškiniu prašė santuoką, įregistruotą (duomenys neskelbtini) Civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. 249, tarp ieškovės ir atsakovo L. D. (toliau – ir atsakovas) nutraukti dėl atsakovo kaltės; po santuokos nutraukimo palikti pavardes: D. ir D.; padalinti turtą, kuris yra bendroji sutuoktinių nuosavybė, ieškovei asmeninės nuosavybės teise priteisiant šį turtą: R. D. ūkininko ūkį, ūkio identifikavimo kodas (duomenys neskelbtini), – 100 Eur vertės, 7,5009 ha žemės sklypą, unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), įgytą 2012 m. birželio 26 d. pirkimo – pardavimo sutartimi Nr. BJP – 3322 L. D. ir R. D. vardu – 15 600 Eur vidutinės rinkos vertės; 14,0000 ha žemės sklypą, unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), įgytą 2011 m. rugpjūčio 5 d. pirkimo –pardavimo sutartimi Nr. BJP – 4016 L. D., R. D. vardu – 24 700 Eur vidutinės rinkos vertės; 9,4270 ha žemės sklypą, unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), įgytą 2012 m. birželio 26 d. pirkimo – pardavimo sutartimi Nr. BJP – 3322 L. D., R. D. vardu – 17 500 Eur vidutinės rinkos vertės; 4,6384 ha žemės sklypą, unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), įgytą 2012 m. birželio 26 d. pirkimo – pardavimo sutartimi Nr. BJP – 3322 L. D., R. D. vardu – 7 790 Eur vidutinės rinkos vertės; 18,1824 ha žemės sklypą, unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), įgytą 2012 m. birželio 26 d. pirkimo – pardavimo sutartimi Nr. BJP – 3322 L. D., R. D. vardu – 31 000 Eur vidutinės rinkos vertės; 9,7979 ha žemės sklypą, unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), įgytą 2012 m. birželio 26 d. pirkimo – pardavimo sutartimi Nr. BJP – 3322 L. D., R. D. vardu – 19 300 Eur vidutinės rinkos vertės; 17,2450 ha žemės sklypą, unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), įgytą 2012 m. birželio 26 d. pirkimo – pardavimo sutartimi Nr. BJP – 3322 L. D., R. D. vardu – 26 700 Eur vidutinės rinkos vertės; 13,9500 ha žemės sklypą, unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), įgytą 2004 m. liepos 13 d. pirkimo – pardavimo sutartimi Nr. 2122 ir 2004 m. liepos 13 d. priėmimo – perdavimo aktu Nr. 2123 L. D., R. D. vardu – 27 900 Eur vidutinės rinkos vertės; 0,6800 ha žemės sklypą, unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), įgytą 2004 m. liepos 13 d. pirkimo – pardavimo sutartimi Nr. 2120 ir 2004 m. liepos 13 d. priėmimo – perdavimo aktu Nr. 2121 L. D., R. D. vardu – 1 480 Eur vidutinės rinkos vertės; 49,7323 ha žemės sklypą, unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), įgytą 2012 m. birželio 26 d. pirkimo – pardavimo sutartimi Nr. BJP – 3322 L. D., R. D. vardu – 81 100 Eur vidutinės rinkos vertės; 8,0800 ha žemės sklypą, unikaliu (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), įgytą 2005 m. kovo 24 d. pirkimo – pardavimo sutartimi Nr. 5479 L. D., R. D. vardu – 13 800 Eur vidutinės rinkos vertės; 2,7940 ha žemės sklypą, unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), įgytą 2014 m. gegužės 29 d. valstybinės žemės pirkimo – pardavimo sutartimi Nr. BJP – 2256 L. D., R. D. vardu – 3 640 Eur vidutinės rinkos vertės; angarą (metalinis, gaubtos formos), esantį (duomenys neskelbtini); – 38 000 Eur vertės; silosinę su kuro baze, esančią (duomenys neskelbtini), – 50 000 Eur vertės; ½ dalį šulinio – gręžinio (esančio ūkyje, (duomenys neskelbtini), teisiškai neįregistruotą) – 5 000 Eur vertės; 0,3933 ha žemės sklypą, unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini), – 1 070 Eur vidutinės rinkos vertės, pastatą – gyvenamąjį namą, unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini), – 2 210 Eur vidutinės rinkos vertės, pastatą – ūkinį pastatą, unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini), – 151 Eur vidutinės rinkos vertės, pastatą – ūkinį pastatą, unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini), – 120 Eur vidutinės rinkos vertės, pastatą – ūkinį pastatą, unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini), – 252 Eur vidutinės rinkos vertės, kitus inžinerinius statinius – kiemo statinius (šulinį, lauko tualetą), unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini), – 15 Eur vidutinės rinkos vertės, esančius (duomenys neskelbtini), įgytus 2011 m. rugsėjo 1 d. pirkimo – pardavimo sutartimi Nr. BJP-4300 ir 2011 m. rugsėjo 1 d. priėmimo – perdavimo aktu Nr. 5 L. D., R. D. vardu (bendra žemės sklypo ir statinių vertė – 3 818 Eur); automobilį „Toyota Avensis“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) registruotą ieškovės R. D. vardu – 2 200 Eur rinkos vertės; automobilį „Toyota Corolla“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) registruotą atsakovo L. D. vardu – 2 000 Eur rinkos vertės; ratinį traktorių – markė „Case IH 7250 MAGNUM“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), registruotą atsakovo L. D. vardu – 22 250 Eur rinkos vertės; ratinį traktorių – markė „T150K“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), registruotą atsakovo L. D. vardu – 3 000 Eur rinkos vertės; traktoriaus priekabą – markė „SZAP-8527“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), registruotą atsakovo L. D. vardu – 400 Eur rinkos vertės; ratinį traktorių – markė „Case INTERNATIONAL 5150 A MAXUM“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), registruotą atsakovo L. D. vardu – 11 500 Eur rinkos vertės; javų kombainą – markė „Claas LEXION 480“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), registruotą atsakovo L. D. vardu – 33 500 Eur rinkos vertės; krautuvą – markė „Manitou“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), registruotą atsakovo L. D. vardu – 10 000 Eur rinkos vertės; traktoriaus priekabą – markė „WELLMEYER 3SK34“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), registruotą L. D. vardu – 2 950 Eur rinkos vertės; kultivatorių „739/4“ – 200 Eur vertės; tręštuvą (trąšų barstymo padargą, kabinamą prie traktoriaus) – 1 000 Eur vertės; skutiką (padargą ražienoms skųsti, kabinamą prie traktoriaus) – 1 000 Eur vertės; sėjamąją „VADERSTAD RAPID 400 C“ – 8 750 Eur vertės; purkštuvą „AGRO 2500H“ – 4 750 Eur vertės, sraigtinį grūdų keltuvą – 100 Eur vertės; medžio šakų smulkintuvą – 1 000 Eur vertės; trąšų barstytuvą „Rauh“ – 600 Eur vertės; priekabą „2PTS-9“ – 500 Eur vertės; plūgą (padargą, kabinamą prie traktoriaus) – 500 Eur vertės; akėčias – 100 Eur vertės;20 tonų metalo laužą (esantį prie ūkio fermų Lamokėlių k.) – 4 000 Eur vertės; statybinę medieną (10 kub. m po 150 Eur) – 1 500 Eur bendros vertės; šachtinę grūdų valomąją – 400 Eur vertės; malkas 25 kub. m – 625 Eur vertės; kuro talpyklą (cisterną) – 1 vnt., 15 kub. m talpos – 500 Eur vertės; vandens talpyklą (cisterną) – 1 vnt. – 400 Eur vertės; betono maišyklę – 1 vnt., 0,25 kub. m talpos – 500 Eur vertės; pakrovėją „TO-18“ – 2 000 Eur vertės; mėšlo kaušą „Monitou“ – 1 500 Eur vertės; grūdinį kaušą „Monitou“ – 1 000 Eur vertės; oro kompresorių – 150 Eur vertės; srutovežį 12-kos kub. m talpos (raudonos spalvos, rusiškos gamybos) – 400 Eur vertės. Viso ieškovei atitenkančio bendra turto vertė 486 703 Eur; atsakovui asmeninės nuosavybės teise priteisti šį turtą: 1253/1753 dalį 35,0600 ha žemės sklypo, unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), įgyto 2012 m. birželio 26 d. pirkimo – pardavimo sutartimi Nr. BJP – 3322 L. D., R. D. vardu – 46 675 Eur vidutinės rinkos vertės; 1,4542 ha žemės sklypą, unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), įgytą 2012 m. gruodžio 27 d. valstybinės žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartimi Nr. BJP – 5750 L. D., R. D. vardu – 2 660 Eur vidutinės rinkos vertės; 171/1250 dalį 0,1250 ha žemės sklypo, unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), įgyto 1994 m. gegužės 19 d. valstybinės žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartimi Nr. 2412 L. D. vardu – 547 Eur vidutinės rinkos vertės; 29,6872 ha žemės sklypą, unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), įgytą 2014 m. gegužės 29 d. valstybinės žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartimi Nr. BJP – 2258 L. D., R. D. vardu, sklypui įregistruota hipoteka – 38 600 Eur vidutinės rinkos vertės; 5,0500 ha žemės sklypą, unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), įgytą 2004 m. kovo 3 d. pirkimo – pardavimo sutartimi Nr. BJP – 667 ir 2004 m. kovo 3 d. priėmimo – perdavimo aktu Nr. Nr. BJP-668 L. D., R. D. vardu – 3 218 Eur vidutinės rinkos vertės; 0,6300 ha žemės sklypą, unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), įgytą 2004 m. kovo 3 d. pirkimo – pardavimo sutartimi Nr. BJP – 667 ir 2004 m. kovo 3 d. priėmimo – perdavimo aktu Nr. BJP – 668 L. D., R. D. vardu – 495 Eur vidutinės rinkos vertės; 93,0851 ha žemės sklypą, unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), įgytą 2012 m. birželio 26 d. pirkimo – pardavimo sutartimi Nr. BJP – 3322 L. D., R. D. vardu – 154 000 Eur vidutinės rinkos vertės; pastatą – grūdų sandėlį, unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini), – 24 000 Eur rinkos vertės, kitus inžinerinius statinius (kiemo įrenginius) – pandusą, unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini), – 2 000 Eur rinkos vertės, bendros 26 000 Eur vertės, esančius (duomenys neskelbtini), įgytus 2003 m. rugsėjo 15 d. teismo sprendimu Nr. 2-514-04/2003 L. D. vardu; pastatą – fermą, unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini) – esantį (duomenys neskelbtini), įgytą 1998 m. liepos 21 d. pirkimo – pardavimo sutartimi Nr. SŠ-7044 L. D. vardu, – 11 700 Eur vidutinės rinkos vertės; pastatą – kiaulidę, unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), įgytą 1997 m. sausio 8 d. pirkimo – pardavimo sutartimi Nr. 124 L. D. vardu, – 15 400 Eur vidutinės rinkos vertės; ½ dalį šulinio – gręžinio (esančio ūkyje, (duomenys neskelbtini), teisiškai neįregistruotą) – 5 000 Eur vertės; 0,1205 ha žemės sklypą, unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), įgytą 2007 m. gruodžio 3 d. pirkimo – pardavimo sutartimi Nr. BJP – 5873 L. D., R. D. vardu – 14 300 Eur vidutinės rinkos vertės; 0,4479 ha žemės sklypą, unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), įgytą 2003 m. sausio 13 d. Apskrities viršininko sprendimu Nr. 4-88025-15237 L. D. vardu, – 982 Eur vidutinės rinkos vertės; automobilį „Toyota, Avensis“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), registruotą atsakovo L. D. vardu – 5 000 Eur rinkos vertės; automobilį „Toyota, Toyota Hilux“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), registruotą atsakovo L. D. vardu – 12 500 Eur rinkos vertės; automobilį „Opel, Astra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), registruotą atsakovo L. D. vardu – 200 Eur rinkos vertės; atsakovo L. D. ūkininko ūkį, ūkio identifikavimo kodas (duomenys neskelbtini), ūkio įregistravimo data 1998 m. (kaip verslo forma; su kintančiu turtu – trąšomis, chemikalais, sėklomis) – 10 000 Eur vertės; galvijus – karves: Nr. (duomenys neskelbtini), viso 28 vnt. po 1 000 Eur, bendros 28 000 Eur vertės; buliukus: Nr. (duomenys neskelbtini), viso 13 vnt. po 700 Eur, bendros 9 100 Eur vertės; telyčaites: Nr. (duomenys neskelbtini), viso 3 vnt. po 700 Eur, bendros 2 100 Eur vertės; karves: Nr. (duomenys neskelbtini), viso 20 vnt. po 1 000 Eur, bendros 20 000 Eur vertės; buliukus: Nr. (duomenys neskelbtini); viso 26 vnt. po 700 Eur, bendros 18 200 Eur vertės; telyčaites: Nr. (duomenys neskelbtini); viso 9 vnt. po 700 Eur, bendros 6 300 Eur vertės; viso galvijai 83700 Eur; automobilį „Volvo, XC 70“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), registruotą L. D. vardu – 2 500 Eur rinkos vertės; ratinį traktorių – markė „Case IH 8950 MAGNUM“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), registruotą atsakovo L. D. vardu – 37 000 Eur rinkos vertės; srutovežį – markė „Joskin“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), registruotą atsakovo L. D. vardu – 10 000 Eur rinkos vertės; javų kombainą „CLAAS“, valst. Nr. nėra, naudojamą dėl atsarginių dalių – 4 000 Eur vertės; traktorių – markė „Case 9370“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), registruotą atsakovo L. D. vardu – 41 000 Eur rinkos vertės (pirktas 2017 m., panaudojant kredito unijos suteiktą kreditą; su papildomai pirktomis ir įdėtomis detalėmis); ratinį traktorių – markė „Case IH“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), registruotą atsakovo L. D. vardu – 8 000 Eur rinkos vertės; traktoriaus puspriekabę – savos gamybos, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), registruotą atsakovo L. D. vardu – 500 Eur rinkos vertės; ratinį traktorių – markė „MTZ“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), registruotą atsakovo L. D. vardu – 2 000 Eur rinkos vertės; ratinį traktorių – markė „ChTZ“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), registruotą L. D. vardu – 4 000 Eur rinkos vertės; ratinį traktorių – markė „ChTZ“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), registruotą L. D. vardu – 4 000 Eur rinkos vertės; ratinį traktorių – markė „MTZ“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), registruotą L. D. vardu – 4 000 Eur rinkos vertės; traktoriaus priekabą – markė „GKB 819“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), registruotą L. D. vardu – 300 Eur rinkos vertės; vikšrinį traktorių – markė „Volgogrado traktorius“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (rusiškos raidės) – 500 Eur rinkos vertės; traktoriaus puspriekabę – savos gamybos, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), registruotą L. D. vardu – 500 Eur rinkos vertės; traktoriaus puspriekabę – savos gamybos, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), registruotą L. D. vardu – 500 Eur rinkos vertės; traktoriaus puspriekabę – markė „Kaessbohrer SKB14-18B“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), registruotą L. D. vardu – 2 950 Eur rinkos vertės; traktoriaus puspriekabę – markė „Kaessbohrer SKB14-18B“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), registruotą L. D. vardu – 2 950 Eur rinkos vertės; rulonų grėbtuvą „Monitou“ – 500 Eur vertės; sėjamąją „VADERSTAD RAPID 400C“ – 9 750 Eur vertės; motorinį pjūklą „Dolmar“ – 150 Eur vertės; šienapjovę „Krone“ – 3 000 Eur vertės; naudotą traktorių „New“, (be valst. Nr.) – 9 000 Eur vertės; plūgą su verstuvais – 1 500 Eur vertės; pašarų maišyklę „H-119/3“ – 1 500 Eur vertės; svarstykles gyvuliams sverti – 500 Eur vertės; frontalinį pakrovėją – 500 Eur vertės; sraigtinis transporterį „T-16“ – 800 Eur vertės; lagūna 2450 m3 (srutų rezervuarą) – 20 Eur vertės; siurblį 4 kw „Parama 72%“ – 40 Eur vertės; drėgnomatį „Wile 55“ – 10 Eur vertės; maišytuvą „Typhoon“ – 50 Eur vertės; akėčias „BZTS-1.0“ – 10 Eur vertės; svarstykles „MKW-150“ – 10 Eur vertės; skutiką „SL-5“ – 2 000 Eur vertės; priekabą „2PTS-9“ – 500 Eur vertės; volus – (l vnt., kabinami prie traktoriaus) – 100 Eur vertės; krautuvą „MTZ 52“ – 2 000 Eur vertės; mėšlo šalinimo įrangą –100 Eur vertės; grūdų malūną – 1 000 Eur vertės; motorinį pjūklą – 100 Eur vertės; suvirinimo pusiauautomatį – 100 Eur vertės; metalo laužą 20 tonų (esantį prie fermų pastatų (duomenys neskelbtini)) – 4 000 Eur vertės; malkas 25 kub. m – 625 Eur bendros vertės; statybinę medieną (10 kub. m po 150 Eur) – 1 500 Eur bendros vertės; grūdų džiovyklą (metalinis įrenginys, įrengtas pastate – grūdų sandėlyje) – 2 000 Eur vertės; kaušą „Case 5150“ – 500 Eur vertės; kuro talpyklą (cisterną) – 1 vnt., 15 kub. m talpos – 500 Eur vertės; vandens talpyklas (cisternas) – 2 vnt. po 400 Eur kiekviena – 800 Eur bendros vertės; betono maišyklę – 1 vnt., 0,15 kub. m talpos – 500 Eur bendros vertės; statybines medžiagas bendros 2 600 Eur vertės: perdangų plokštes 20 vnt. po 30 Eur, bendros 600 Eur vertės; pamatinius blokus 10 vnt. po 30 Eur, bendros 300 Eur vertės; kolonijinius vamzdžius 6 vnt. po 100 Eur, bendros 600 Eur vertės; skaldą 40 kub. m bendros 800 Eur vertės; žvyrą 10 kub. m bendros 100 Eur vertės; pastolius metalinius 2 vnt. bendros 200 Eur vertės; presą ruloninį „Jordin“ (kabinamą prie traktoriaus, be valstybinio Nr.) – 1 500 Eur vertės; javų kombainą „Comandor 116“ su pjaunamąja – 7 000 Eur vertės; „MTZ“ ekskavatorių (traktorius su kaušu) – 1 500 Eur vertės; pašarus gyvuliams – šieno, siloso, šiaudų rulonai – bendrai 1000 vnt., bendros – 10 000 Eur vertės; miškovežį „SISO“ – 1 000 Eur vertės; traktorius „MTZ 82“ (be valstybinio Nr.) – 500 Eur vertės; dujų suvirinimo aparatą (autogeną) – 500 Eur vertės; kuro siurblį, kuriuo pompuojamas kuras iš cisternos (kuro kolonėlė) – 200 Eur vertės; ratinį traktorių „NEW HOLLAND 8670A“, identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), – 17 000 Eur rinkos vertės; metalo tekinimo stakles – 500 Eur rinkos vertės; viso atsakovui atitenkančio turto bendra vertė 664 600 Eur; priteisti ieškovei iš atsakovo piniginę kompensaciją už atsakovui tenkančią didesnę turto dalį (viso bendro kilnojamo ir nekilnojamojo turto vertė 1 151 363 Eur, todėl dalijant lygiomis dalimis, kiekvienam turėtų tekti turto už 659 381,50 Eur; ieškovei tenka turto už 486 703 Eur, todėl mokėtina ieškovei kompensacija yra 172 678,50 Eur (659 381,50 – 486 703); priteisti iš atsakovo ieškovės naudai 108 694,91 Eur gautų Nacionalinės mokėjimų agentūros išmokų ½ dalį už laikotarpį nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2020 m. lapkričio 17 d., ½ dalį pelno iš žemės ūkio veiklos ir pajamų pardavus bendrą turtą, gavus pajamas už turto nuomą ir dividendus, viso 20 964,20 Eur, iš viso 129 659,11 Eur; prievolę kreditoriui Biržų kredito unijai pagal 2012 m. birželio 14 d. Paskolos sutartį Nr. 12-00090 ir 2017 m. gegužės 12 d. Susitarimą Nr. 1 Dėl paskolos sutarties Nr. 12-00090 pakeitimo pripažinti bendra atsakovo ir ieškovės prievole, kuria kreditoriui šalys vykdo lygiomis dalimis, kreditoriui atsakovas ir ieškovė lieka atsakingi solidariai; pripažinti asmeninėmis atsakovo prievoles: prievolę bankui Luminor Bank AS, veikiančiam per Luminor Bank AS Lietuvos skyrių, pagal 2017 m. gegužės 2 d. Kredito linijos sutartį Nr. 5517487-K1 ir 2018 m. sausio 17 d. Susitarimą Nr. 5517487-K1/1 dėl 2017 m. gegužės 2 d. Kredito linijos sutarties Nr. 5517487-K1 sąlygų pakeitimo, ir pagal atsakovo su banku 2019 m. sausio 10 d. susitarimą; prievoles kreditoriams: uždarajai akcinei bendrovei (toliau – ir UAB) „Agrokoncemas“, akcinei bendrovei (toliau – ir AB) „Agrochema plius“, AB „Linas agro“, UAB „Joniškio grūdai“, UAB „Scandagra“, AB „Kauno grūdai“, UAB „Naijanta“ pagal visas atsakovo po bylos iškėlimo 2018 m. liepos 24 d. sudarytas su šiais kreditoriais sutartis, sąskaitas; nustatyti priverstinę hipoteką atsakovo nekilnojamam turtui, o būtent žemės sklypams: 93,0851 ha ploto žemės sklypui, unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini), esančiam (duomenys neskelbtini), – 154 000 Eur vidutinės rinkos vertės; 29,6872 ha ploto žemės sklypui, unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini), esančiam (duomenys neskelbtini), – 38 600 Eur vidutinės rinkos vertės, ieškovės naudai, siekiant užtikrinti ieškovei teismo sprendimu priteistų sumų iš atsakovo savalaikį sumokėjimą; priteisti iš atsakovo ieškovės turėtas bylinėjimosi išlaidas.

2. Atsakovas L. D. patikslintu priešieškiniu prašė ieškovės ieškinį dėl santuokos nutraukimo atmesti kaip neteisėtą ir nepagrįstą; ieškovės ir atsakovo santuoką, įregistruotą (duomenys neskelbtini)civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo numeris 249, nutraukti; pripažinti, kad santuoka iširo dėl ieškovės kaltės; po santuokos nutraukimo atsakovui palikti D. pavardę; nustatyti, jog santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo jų bendro gyvenimo pabaigos – 2017 m. birželio 1 d; atsakovo L. D. ūkininko ūkį, įregistruotą 1998 metais, ūkio identifikavimo kodas (duomenys neskelbtini), ūkio adresas (duomenys neskelbtini), priteisti atsakovo asmeninėn nuosavybėn nuolatiniam naudojimui, tvarkymui, valdymui ir disponavimui; ieškovės R. D. ūkininko ūkį, įregistruotą 2019 m. spalio 17 d., ūkio identifikavimo kodas (duomenys neskelbtini), priteisti ieškovės asmeninėn nuosavybėn nuolatiniam naudojimui, tvarkymui, valdymui ir disponavimui; padalinti turtą, kuris yra bendroji sutuoktinių nuosavybė – po santuokos nutraukimo ieškovei asmeninės nuosavybės teise nuolatiniam naudojimui, tvarkymui, valdymui ir disponavimui priteisti: žemės sklypą, unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė – 1 070 Eur; gyvenamąjį namą, unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė – 30 000 Eur; ūkinį pastatą, unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė – 2 000 Eur; ūkinį pastatą, unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė – 2 000 Eur; ūkinį pastatą, unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė – 2 000 Eur; kiemo statinius, unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė – 500 Eur; transporto priemonę „Toyota Avensis“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vertė – 5 000 Eur; transporto priemonę „Toyota Corolla“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vertė – 2 000 Eur; transporto priemonę „Volvo XC 70“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vertė – 500 Eur; viso ieškovei atitenkančio turto bendra vertė 47 070 Eur; priteisti iš atsakovo ieškovės naudai – 55 271,92 Eur dydžio piniginę kompensaciją; po santuokos nutraukimo atsakovui asmeninės nuosavybės teise nuolatiniam naudojimui, tvarkymui, valdymui ir disponavimui priteisti: žemės sklypą, unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė – 38 600 Eur; žemės sklypą, unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė – 3 218 Eur; žemės sklypą, unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė – 495 Eur; žemės sklypą, unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė – 3 640 Eur; žemės sklypą, unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė – 2 660 Eur; žemės sklypą, unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė – 13 800 Eur; žemės sklypą, unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė – 15 600 Eur; žemės sklypą, unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini); vidutinė rinkos vertė – 24 700 Eur; žemės sklypą, unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė – 17 500 Eur; žemės sklypą, unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė – 7 790 Eur; žemės sklypą, unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė – 81 100 Eur; žemės sklypą, unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė – 31 000 Eur; žemės sklypą, unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė – 154 000 Eur; žemės sklypą, unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė – 19 300 Eur; žemės sklypą, unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė – 26 700 Eur; 1253/1753 dalį žemės sklypo, unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), viso sklypo vidutinė rinkos vertė – 65 300 Eur, 1253/1753 dalies vidutinė rinkos vertė – 46 674,79 Eur; žemės sklypą, unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė – 27 900 Eur; žemės sklypą, unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė – 1 480 Eur; grūdų sandėlį, unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), vertė – 4 210 Eur; kitus inžinerinius statinius, unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė – 1 950 Eur; fermą, unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), vertė – 1 900 Eur; kiaulidę, unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė – 6 840 Eur; transporto priemonę „Toyota Avensis“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vertė – 4 000 Eur; transporto priemonę „Toyota, Toyota Hilux“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vertė – 0,29 Eur; transporto priemonę „Opel Astra“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vertė – 200 Eur; ratinį traktorių „Case 1H“, komercinis pavadinimas „7130“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), ID kodas (duomenys neskelbtini), tapatumo Nr. (duomenys neskelbtini), vertė – 8 000 Eur; traktoriaus puspriekabę (savos gamybos), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), ID kodas (duomenys neskelbtini), vertė – 500 Eur; ratinį traktorių „Case 1H“, komercinis pavadinimas „MX 8950 Magnum“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), ID kodas (duomenys neskelbtini), tapatumo Nr. (duomenys neskelbtini), vertė – 0,29 Eur; ratinį traktorių „MTZ“, komercinis pavadinimas „Belarus – 50“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), ID kodas (duomenys neskelbtini), vertė – 2 000 Eur; ratinį traktorių „Case 1H“, komercinis pavadinimas „Magnum 7250“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), ID kodas (duomenys neskelbtini), tapatumo Nr. (duomenys neskelbtini), vertė – 0,32 Eur; ratinį traktorių „ChTZ“, komercinis pavadinimas „T – 150K“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), ID kodas (duomenys neskelbtini), tapatumo Nr. (duomenys neskelbtini), vertė – 4 000 Eur; ratinį traktorių „ChTZ“, komercinis pavadinimas „T – 150K“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), ID kodas (duomenys neskelbtini), tapatumo Nr. (duomenys neskelbtini), vertė – 4 000 Eur; ratinį traktorių „MTZ“, komercinis pavadinimas „Belarus – 82“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), ID kodas (duomenys neskelbtini), tapatumo Nr. (duomenys neskelbtini), vertė – 4 000 Eur; ratinį traktorių „ChTZ“, komercinis pavadinimas „T – 150K“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), ID kodas (duomenys neskelbtini), tapatumo Nr. (duomenys neskelbtini), vertė – 0,29 Eur; traktoriaus priekabą „(duomenys neskelbtini) valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), ID kodas (duomenys neskelbtini), tapatumo Nr. (duomenys neskelbtini), vertė – 300 Eur; traktoriaus priekabą „SZAP-8527“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), ID kodas (duomenys neskelbtini), tapatumo Nr. (duomenys neskelbtini), vertė – 400 Eur; vikšrinį traktorių „Volgogrado traktorius“, komercinis pavadinimas „DT – 75“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (rusiškos raidės), ID kodas (duomenys neskelbtini), vertė – 500 Eur; ratinį traktorių „Case“, komercinis pavadinimas 5150AV, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), ID kodas (duomenys neskelbtini), tapatumo Nr. (duomenys neskelbtini), vertė – 0,29 Eur; strutovežį „Joskin“, komercinis pavadinimas „Quadra 20000TS“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), ID kodas (duomenys neskelbtini), tapatumo Nr. (duomenys neskelbtini), vertė – 10 000 Eur; javų kombainą „Claas“, komercinis pavadinimas „Lexion 480“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), ID kodas (duomenys neskelbtini), tapatumo Nr. (duomenys neskelbtini), vertė – 38,81 Eur; krautuvą „Manitou“, komercinis pavadinimas „MLT 741-120 LSU“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), ID kodas (duomenys neskelbtini), tapatumo Nr. (duomenys neskelbtini), vertė – 10 000 Eur; traktoriaus puspriekabę, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), ID kodas (duomenys neskelbtini), vertė – 38,18 Eur; traktoriaus puspriekabę, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), ID kodas (duomenys neskelbtini), vertė – 38,18 Eur; traktoriaus priekabą „Wellmeurer“, komercinis pavadinimas 3SK34, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), ID kodas (duomenys neskelbtini), tapatumo Nr. (duomenys neskelbtini), vertė – 344,81 Eur; traktoriaus puspriekabę „Kaessbohrer“, komercinis pavadinimas „SKB 14-18L“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), ID kodas (duomenys neskelbtini), tapatumo Nr. (duomenys neskelbtini), vertė – 0,29 Eur; traktoriaus puspriekabę „Kaessbohrer“, komercinis pavadinimas SKB 14-18L, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), ID kodas (duomenys neskelbtini), tapatumo Nr. (duomenys neskelbtini), vertė – 344,81 Eur; traktorių „Case 9370“, 1998 m., Serijos Nr. (duomenys neskelbtini), vertė – 35 875,10 Eur; sėjamąją „Rapid-40 Super” – vertė 0,29 Eur; motorinį pjūklą „Dolmar“ – vertė 0,30 Eur; šienapjovę „Krone“ – vertė 2 216,22 Eur; naudotą traktorių „New” (be valst. Nr.) – vertė 6 000 Eur; plūgą su verstuvais – vertė 0,29 Eur; pašarų maišyklę „H-119/3“ – vertė 0,29 Eur; frontalinį pakrovėją – vertė 0,29 Eur; straigtinį transporterį „T-16“ – vertė 0,29 Eur; srutų rezervuarą „Laguna“ 2450 kv. m. – vertė 0,29 Eur; siurblį 4 kw „Parama“ 70 proc. – vertė 0,29 Eur; drėgnomatį „Wile-55“ – vertė 36,53 Eur; maišytuvą „Typhoon“ – vertė 0,29 Eur; akėčias „BZTS-1.0.“ – vertė 0,29 Eur; šachtinę grūdų valomąją – vertė 400 Eur; skutiką „SL-5“ – vertė 0,29 Eur; priekabą „2PTS9“ – vertė 500 Eur; volus (1 vnt. kabinami prie traktoriaus) – vertė 100 Eur; krautuvą „MTZ 52“ – vertė 0,29 Eur; mėšlo šalinimo įrangą – vertė 100 Eur; grūdų malūną – vertė 28,96 Eur; motorinį pjūklą – vertė 0,30 Eur; suvirinimo pusautomatį – vertė 100 Eur; angarą – silosinę (dalytinas kaip statybinės medžiagos, nes teisiškai neregistruotas, esantis ūkininko ūkyje, (duomenys neskelbtini)) – vertė 13476,02 Eur; javų kombainą „CLAAS“ (valst. Nr. nėra, naudojamas dėl atsarginių dalių) –vertė 0,29 Eur; kultivatorių „739/4“ – vertė 200 Eur; tręštuvą (trąšų barstymo padargas, kabinamas prie traktoriaus) – vertė 1 000 Eur; skutiką (padargas ražienoms skusti, kabinamas prie traktoriaus) – vertė 1 000 Eur; sėjamąją „Vaderstad“ – vertė 0,29 Eur; purkštuvą „AGRO 2500H“ – vertė 0,30 Eur; sraigtinį grūdų keltuvą – vertė 100 Eur; medžio šakų smulkintuvą – vertė 0,29 Eur; trąšų barstytuvą „Rauh“ – vertė 0,29 Eur; plūgą (padargas, kabinamas prie traktoriaus) – vertė 500 Eur; akėčias – vertė 11,59 Eur; grūdų džiovyklą (metalinis įrenginys, įrengtas pastate – grūdų sandėlyje) – vertė 1 800,08 Eur; šulinį – gręžinį (esantis ūkyje, (duomenys neskelbtini), teisiškai neįregistruotas) – vertė 831,21 Eur; skutiką „SL-6,5“ – vertė 0,29 Eur; angarą (esantį ūkininko ūkyje, (duomenys neskelbtini); metalinis, gaubtos formos; dalytinas kaip statybinės medžiagos, nes teisiškai neįregistruotas) – 10 000 Eur; galvijai – karvės: (duomenys neskelbtini), viso 43 galvijai; viso atsakovui atitenkančio turto bendra vertė 679 215,60 Eur; pripažinti atsakovo asmenine nuosavybe, po santuokos nutraukimo juos priteisti atsakovo asmeninėn nuosavybėn nuolatiniam naudojimui, tvarkymui, valdymui ir disponavimui: 59/118 dalis žemės sklypo, unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), 59/118 dalių vidutinė rinkos vertė – 533,50 Eur; 171/1250 dalis žemės sklypo, unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė – 4 000 Eur; žemės sklypą, unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė – 3 320 Eur; žemės sklypą, unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė – 982 Eur; žemės sklypą, unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė – 14 300 Eur; pripažinti solidariomis ieškovės ir atsakovo prievolėmis šiuos skolinius įsipareigojimus: prievolę kreditoriui Luminor Bank AS, veikiančiam per Luminor Bank AS Lietuvos skyrių, pagal 2017 m. gegužės 2 d. Kredito linijos sutartį Nr. 5517487, su visais vėlesniais jos pakeitimais ir/ ar papildymais; prievoles AB „Linas agro“, AB „Agrochema plius“, UAB „Agrochema“, AB „Kauno grūdai“, priteisti iš ieškovės 626 Eur jo su mokėtus už ieškovės telefono sąskaitas operatoriui „Bitė Lietuva“ 2019 – 2020 m.; priteisti atsakovui iš ieškovės jo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

3. Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmai 2023 m. birželio 29 d. sprendimu patikslintą ieškinį ir patikslintą priešieškinį tenkino iš dalies – santuokoje įgytą turtą padalino sekančiai: priteisė ieškovei R. D. asmeninės nuosavybės teise: 7,5009 ha žemės sklypą, unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), – 33 000 Eur vertės; 14,0000 ha žemės sklypą, unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), – 61 600,00 Eur vertės; 9,4270 ha žemės sklypą, unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini),– 41 500 Eur vertės; 4,6384 ha žemės sklypą, unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), – 20 400 Eur vertės; 18,1824 ha žemės sklypą, unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), – 80 000 Eur vertės; 9,7979 ha žemės sklypą unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), – 43 100 Eur vertės; 17,2450 ha žemės sklypą, unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), – 75 900 Eur vertės; 13,9500 ha žemės sklypą, unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), – 61 400 Eur vertės; 0,6800 ha žemės sklypą, unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), – 2 600 Eur vertės; 49,7323 ha žemės sklypą, unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), – 218 800 Eur vertės; 8,0800 ha žemės sklypą, unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), – 35 600 Eur vertės; 2,7940 ha žemės sklypą, unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), – 10 600 Eur vertės; ½ dalį 2,3100 ha žemės sklypo, unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini), esančią (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė – 3 450 Eur; angarą (metalinis, gaubtos formos), esantį (duomenys neskelbtini), – 4 000 Eur vertės; silosinę su kuro baze, esančią (duomenys neskelbtini), – 50 000 Eur vertės; ½ dalį šulinio – gręžinio (esančio ūkyje, adresu (duomenys neskelbtini), teisiškai neįregistruotą), – 200 Eur vertės; 0,3933 ha ploto žemės sklypą, unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą – gyvenamąjį namą, unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą – ūkinį pastatą, unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą – ūkinį pastatą, unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą – ūkinį pastatą, unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini), kitus inžinerinius statinius – kiemo statinius (šulinį, lauko tualetą), unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), bendros (žemės sklypo ir statinių) 43 182 Eur vertės; automobilį „Toyota Avensis“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) identifikavimo kodas (duomenys neskelbtini), – 3 410 Eur vertės; automobilį „Toyota Corolla“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) identifikavimo numeris (duomenys neskelbtini), – 2 610 Eur vertės; ratinį traktorių – „Case IH 7250 Magnum“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ID kodas (duomenys neskelbtini), – 5 850 Eur vertės; ratinį traktorių – „ChTZ T150K“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ID kodas (duomenys neskelbtini), – 5 100 Eur vertės; traktoriaus priekabą – „SZAP 8527“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ID kodas (duomenys neskelbtini), – 1 080 Eur vertės; ratinį traktorių – „Case 5150AV“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ID kodas (duomenys neskelbtini), – 5 850 Eur vertės; javų kombainą – „Claas Lexion 480“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ID kodas (duomenys neskelbtini), – 26 040 Eur vertės; krautuvą – „Manitou MLT 741-120 LSU“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ID kodas (duomenys neskelbtini), – 12 830 Eur vertės; traktoriaus priekabą – „WellMeyer 3SK34“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ID kodas (duomenys neskelbtini), – 1 080 Eur vertės; plūgą, – 203 Eur vertės; akėčias, – 12 Eur vertės; purkštuvą, – 87 Eur vertės; kultivatorių „739/4“, – 96 Eur vertės; oro pašildytoją „GE-55”, – 51 Eur vertės; tręštuvą – 0,00 Eur vertės; germinatorių 6 m – 288 Eur vertės; sraigtinį grūdų transporterį – 79 Eur vertės; medžio šakų smulkintuvą – 239 Eur vertės; šachtinę grūdų valomąją – 60 Eur vertės; pakrovėją „TO-18A“ – 194 Eur vertės; trąšų barstytuvą „Rauh landmaschinnen“ – 87 Eur vertės; sėjamąją „Vaderstad“ – 579 Eur vertės; biologinį turtą: paršelius iki 2 mėn. (553 kg) – 2 732 Eur; penimas kiaules (579 kg) – 620 Eur; paršavedes (972 kg) – 797 Eur; pakaitines kiaules (172 kg) – 141 Eur; kuilius – reproduktorius (304 kg) – 249 Eur; viso turto bendros 855 696 Eur vertės; priteisti atsakovui asmeninės nuosavybės teise: 1253/1753 dalį iš 35,0600 ha žemės sklypo (25,0600 ha), unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini), esančią (duomenys neskelbtini) – 110 300 Eur vertės; 1,4542 ha žemės sklypą, unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) – 5 500 Eur vertės; 171/1250 dalį iš 0,1250 ha žemės sklypo (0,0171 ha), unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini), esančią (duomenys neskelbtini) – 547 Eur vidutinės rinkos vertės; 29,6872 ha žemės sklypą, unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) – 130 600 Eur vertės; 5,0500 ha žemės sklypą, unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) – 15 200 Eur vertės; 0,6300 ha žemės sklypą, unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), – 1 900 Eur vertės; 93,0851 ha žemės sklypą, unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), – 409 600 Eur vertės; 0,1205 ha žemės sklypą, unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), – 14 300 Eur vidutinės rinkos vertės; ½ dalį 2,3100 ha žemės sklypo, unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini), esančią (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė – 3 450 Eur; 59/118 dalis iš 1,1800 ha žemės sklypo (0,5900 ha), unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini), esančią (duomenys neskelbtini), – 1 500 Eur vertės; 0,4479 ha žemės sklypą, unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), – 1 700 Eur vertės; pastatą – grūdų sandėlį, unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini), – 66 000 Eur vertės, kitus inžinerinius statinius (kiemo įrenginius) – pandusą, unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini), – 2 000 Eur vertės, bendros 68 000 Eur vertės, esančius (duomenys neskelbtini); pastatą – fermą, unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini) – esantį (duomenys neskelbtini), – 25 000 Eur vertės; pastatą – kiaulidę, unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini) – esantį (duomenys neskelbtini), – 51 500 Eur vertės; ½ dalį šulinio – gręžinio (esančio ūkyje, adresu (duomenys neskelbtini), teisiškai neįregistruotą) – 400 Eur vertės; automobilį „Toyota, Avensis“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) identifikavimo kodas (duomenys neskelbtini), – 3 110 Eur vertės; automobilį „Toyota, Toyota Hilux“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) identifikavimo kodas (duomenys neskelbtini), – 7 870 Eur vertės; automobilį „Opel, Astra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) identifikavimo kodas (duomenys neskelbtini), – 330 Eur vertės; automobilį „Volvo, XC70“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) identifikavimo kodas (duomenys neskelbtini), – 4 790 Eur vertės; ratinį traktorių – „Case IH MX 8950 Magnum“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ID kodas (duomenys neskelbtini), – 12 650 Eur vertės; srutovežį – „Joskin Quadra 2000TS“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ID kodas (duomenys neskelbtini), – 5 010 Eur vertės; ratinį traktorių – markė „Case IH“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ID kodas (duomenys neskelbtini), – 4 870 Eur vertės; traktoriaus puspriekabę – savos gamybos, valst. Nr. LK5272, ID kodas 5000110662, – 600 Eur vertės; ratinį traktorių – „MTZ Belorus 50“, valst. Nr. 7467LL, ID kodas 5000133654, – 2 090 Eur vertės; ratinį traktorių – „ChTZ T150K“, valst. Nr. 6513LM, ID kodas 5000349440, – 5 100 Eur vertės; ratinį traktorių – „ChTZ T150K“, valst. Nr. 1494LY, ID kodas 5000355339, – 5 100 Eur vertės; ratinį traktorių – „MTZ Belorus 82“, valst. Nr. 2281LV, ID kodas 5000370793, – 2 200 Eur vertės; traktoriaus priekabą – „(duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ID kodas (duomenys neskelbtini), – 1 080 Eur vertės; vikšrinį traktorių – „Volgograd DT75“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (rusiškos raidės), ID kodas (duomenys neskelbtini), – 3 500 Eur vertės; traktoriaus puspriekabę – savos gamybos, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ID kodas (duomenys neskelbtini), – 600 Eur vertės; traktoriaus puspriekabę – savos gamybos, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ID kodas (duomenys neskelbtini), – 600 Eur vertės; traktoriaus puspriekabę – „Kaessbohrer SKB14-18L“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ID kodas (duomenys neskelbtini), – 1 400 Eur vertės; traktoriaus puspriekabę – „Kaessbohrer SKB14-18L“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ID kodas (duomenys neskelbtini), – 1 400 Eur vertės; traktorių „MTZ 82”, – 1 760 Eur vertės; plūgą „PGN 3“ – 72 Eur vertės; kultivatorių – 72 Eur vertės; kultivatorių – 43 Eur vertės; kultivatorių – 43 Eur vertės; volus – 290 Eur vertės; grūdų sėjamąją „JUKO“ – 1 083 Eur vertės; vagotuvą – 29 Eur vertės; mineralinių trąšų barstomąją – 29 Eur vertės; organinių trąšų barstomąją – 87 Eur vertės; presą kitkinį – 145 Eur vertės; mėšlo šalinimo įrenginius – 87 Eur vertės; grūdų malūną – 29 Eur vertės; motorinį pjūklą – 43 Eur vertės; krautuvą – 142 Eur vertės; suvirinimo pusautomatį – 157 Eur vertės; kombainą „Claas DO 116“ – 519 Eur vertės; siurblį „ECV 6,5-90” – 164 Eur vertės; plūgą su verstuvais – 52 Eur vertės; pašarų maišyklę „H-119/3” – 259 Eur vertės; svarstykles gyv. – 212 Eur vertės; frontalinį pakrovėją – 123 Eur vertės; sraigtinį transporterį „T-403“ – 256 Eur vertės; purkštuvą „AGRO 2500H” 16 m – 298 Eur vertės; lagūną 2450 kub. m – 675 Eur vertės; siurblį „Parama 72%“ – 145 Eur vertės; drėgnomatį „Wile-55” – 22 Eur vertės; maišytuvą „Typhoon JUMBO“ – 128 Eur vertės; motorinį pjūklą „STIHL MS 260 – 36 Eur vertės; krūmapjovę „Dolmar MS 4010” – 36 Eur vertės; akėčias „BZTS-1.0” – 38 Eur vertės; maišytuvą „PORCO S70-7,5HP” – 289 Eur vertės; svarstykles „MKW-150“ – 36 Eur vertės; krovininį automobilį „FIAT DUCATO“ – 3 475 Eur vertės; krautuvą „KSK7” – 26 Eur vertės; dėvėtą javų kombainą „Claas Commandor” – 1 101 Eur vertės; krautuvą „KSK“ 130/7 m – 43 Eur vertės; krautuvą „KSK“ 130/6 m – 43 Eur vertės; krautuvą „KSK“ 130/6 m – 38 Eur vertės; krautuvą „KSK“ 130/12 m – 67 Eur vertės; krautuvą „KSK“ 130/5 m – 34 Eur vertės; skutiką „SI-S“ – 290 Eur vertės; hidraulinį siurblį – 149 Eur vertės; traktorių – 1 883 Eur vertės; „Trimble EZ-Guide 250“ su AG15 – 136 Eur vertės; siurblį „MEC 9000 MLF SX 01000“ – 91 Eur vertės; sėjamąją „Rapid-40“ – 579 Eur vertės; motorinį pjūklą „Dolrnar MS 111” – 36 Eur vertės; kombainą „CLAAS LEXION 480“ – 3 900 Eur vertės; automobilį „Mitsubishi L200“ – 838 Eur vertės; transporterį – 81 Eur vertės; šienapjovę „Krone” – 2 216 Eur vertės; skutiką – 1 900 Eur vertės; krautuvą „d200” 11 m su motoredukt – 1 515 Eur vertės; krautuvą „d200” 11 m su motoredukt – 1 550 Eur vertės; traktorių „Case-9370” – 35 875 Eur vertės; mobilią grūdų džiovyklą „SZPZZ-8” 700 KW – 1 800 Eur vertės; biologinį turtą: bulius (1 515 kg) – 2 182 Eur; karves (19 122 kg) – 18 548 Eur; veršelius (5 093 kg) – 9 066 Eur; kitą finansinį turtą – 2 809 Eur; biologinį turtą (pasėlius) – 19 480 Eur; atsakovo L. D. ūkininko ūkį, kurio identifikavimo kodas (duomenys neskelbtini), ūkio įregistravimo data 1998 m.; viso turto bendros 1 018 747 Eur vertės; priteisė iš atsakovo ieškovei 48 470,53 Eur kompensaciją; prievolę pagal 2017 m. gegužės 2 d. su AB Luminor Bank sudarytą Kredito linijos sutartį Nr. 5517487 po santuokos nutraukimo pripažino asmenine atsakovo prievole; prievoles UAB „Agrokoncernas”, UAB „AGROCHEMA”, AB „Linas Agro”, UAB „JONIŠKIO GRŪDAI”, UAB „SCANDAGRA”, AB „Kauno grūdai” ir UAB „Narjanta” po santuokos nutraukimo pripažino asmeninėmis atsakovo prievolėmis; ieškovei iš atsakovo priteistos 48 470,53 Eur kompensacijos sumokėjimui užtikrinti nustatė priverstinę hipoteką atsakovui nuosavybės teise priklausančiam turtui – 29,6872 ha žemės sklypui, unikaliu Nr. 4400-2797-1833, esančiam (duomenys neskelbtini), – 130 600 Eur vertės; hipotekos terminas – dveji metai nuo hipotekos įregistravimo hipotekos registre momento; atmetė kitus ieškovės patikslinto ieškinio ir atsakovo patikslinto priešieškinio reikalavimus; priteisė iš atsakovo ieškovei 75 Eur patirtų bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro žyminis mokestis; priteisė iš ieškovės 7 779 Eur žyminio mokesčio valstybei; priteisė iš atsakovo 335 Eur žyminio mokesčio valstybei; priteisė iš ieškovės 24,62 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu, valstybei; priteisė iš atsakovo 49,22 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu, valstybei; šalių patirtas bylinėjimosi išlaidas paliko tai šaliai, kuri jas patyrė ir jų nepaskirstė.

4. Teismas nurodė, jog kadangi ši byla apeliacinės instancijos teismo buvo grąžinta iš naujo nagrinėti dalyje, jos nagrinėjimas dėl objektyvių aplinkybių užsitęsė, ieškovė ir atsakovas jau yra tikslinę ieškinio ir priešieškinio reikalavimus, tačiau po turto vertinimo ekspertizės (ekspertizės aktas Nr. 22/08/84) nebeišnaudojo rungimosi ir dispozityvumo principų ir ieškinio ir / ar priešieškinio reikalavimų nepatikslino, todėl teismas, spręsdamas santuokoje įgyto turto padalinimo ir su tuo susijusius klausimus, naudojasi įstatymo suteikta teise būti aktyviam.

5. Teismas pažymėjo, kad 2021 m. lapkričio 5 d. Panevėžio apygardos teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-504-544/2021 Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų 2021 m. gegužės 4 d. sprendimo dalis, kuria padalintas šalių santuokoje įgytas turtas, priteista kompensacija ieškovei už atsakovui tenkančią didesnę turto dalį, išspręstas prievolių klausimas, nustatyta hipoteka ir paskirstytos bylinėjimosi išlaidos, buvo panaikinta ir perduota šia bylos dalis iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Kita teismo sprendimo dalis, kurią ginčo šalių santuoka nutraukta dėl atsakovo kaltės, palikta nepakeista. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl datos, nuo kurios taikomi santuokos nutraukimo teisiniai padariniai sutuoktinių turtinėms teisėms, nurodė, jog tarp šalių turi būti dalijamas tas turtas, kuris buvo santuokos nutraukimo bylos iškėlimo momentu, t. y. 2018 m. liepos 24 d. Įvertinęs byloje surinktus įrodymus, apeliacinės instancijos teismas vertino, kad byloje esanti įrodymų visuma sudaro pagrindą išvadai, jog abi šalys, o ne vienas atsakovas, santuokoje įkūrė ūkininko ūkį, jį vystė, plėtojo, juo rūpinosi ir jame dirbo daugiau nei du dešimtmečius. Byloje nėra patikimų ir objektyvių įrodymų apie tai, kad atsakovas ženklia pinigų suma ar kitokios formos asmeninėmis ženklios vertės investicijomis prisidėjo prie ūkininko ūkio vertės didinimo ar, kad yra kitų aplinkybių, kurioms esant galimas nukrypimas nuo lygių dalių principo. Atsižvelgęs į tai, apeliacinės instancijos teismas atmetė kaip teisiškai nepagrįstus apeliacinio skundo argumentus dėl pagrindo nukrypti nuo sutuoktinių lygių dalių principo dalijant bendrąją jungtinę nuosavybę. Apeliacinės instancijos teismas nutartimi sprendė dėl turto pripažinimo asmenine atsakovo nuosavybe, konstatuodamas, kad 171/1250 dalis žemės sklypo, unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypas, unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), įgyti santuokos metu už bendras jungtines lėšas, todėl preziumuojama, jog šis turtas yra bendra jungtinė nuosavybė. Teismas nurodė, kad šiomis apeliacinės instancijos teismo išvadomis vadovaujasi priimdamas šį sprendimą.

6. Teismas nurodė, kad nustatydamas dalijamo bendro turto vertę, iš esmės vadovavosi ekspertizės akte Nr. 22/08/84 nurodyta turto verte, aktualiai ginčui datai – 2018 m. liepos 24 d. Nors atsakovas nurodo, jog ekspertizės aktas turi esminių trūkumų dėl tyrimo eigos, rezultatų ir išvados, tačiau teismo posėdyje apklausus ekspertę, teismui nekilo abejonių dėl ekspertizės akto. Nenustačius esminių ekspertizės akto trūkumų, teismas atsakovo argumentus dėl ekspertizės akto trūkumų atmetė kaip nepasitvirtinusius.

7. Teismas nustatė, kad ginčo šalių bendrąją jungtinę nuosavybę sudaro šie žemės sklypai: 2,3100 ha žemės sklypas, unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), – 6 900 Eur vertės; 59/118 dalis iš 1,1800 ha žemės sklypo (0,5900 ha), unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), – 1 500 Eur vertės; 14,0000 ha žemės sklypas, unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), – 61 600 Eur vertės; 93,0851 ha žemės sklypas, unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), – 409 600 Eur vertės; 18,1824 ha žemės sklypas, unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), – 80 000 Eur vertės; 49,7323 ha žemės sklypas, unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), – 218 800 Eur vidutinės rinkos vertės; 7,5009 ha žemės sklypas, unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), – 33 000 Eur vertės; 4,6384 ha žemės sklypas, unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), – 20 400 Eur vertės; 9,4270 ha žemės sklypas, unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), – 41 500 Eur vertės; 17,2450 ha žemės sklypas, unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), – 75 900 Eur vertės; 9,7979 ha žemės sklypas, unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), – 43 100 Eur vertės; 2,7940 ha žemės sklypas, unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), – 10 600 Eur vertės; 29,6872 ha žemės sklypas, unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), – 130 600 Eur vertės; 5,0500 ha žemės sklypas, unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), – 15 200 Eur vertės; 0,6300 ha žemės sklypas, unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), – 1 900 Eur vertės; 1,4542 ha žemės sklypas, unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), – 5 500 Eur vertės; 8,0800 ha žemės sklypas, unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), – 35 600 Eur vertės; 1253/1753 dalis iš 35,0600 ha žemės sklypo (25,0600 ha), unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), – 110 300 Eur vertės; 13,9500 ha žemės sklypas, unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), – 61 400 Eur vertės; 0,6800 ha žemės sklypas, unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), – 2 600 Eur vertės; 0,4479 ha žemės sklypas, unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) – 1 700 Eur vertės (šių žemės sklypų vertės nustatytos ekspertizės aktu Nr. 22/08/84); 171/1250 dalis iš 0,1250 ha žemės sklypo (0,0171 ha), unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) – 547 Eur vidutinės rinkos vertės; 0,1205 ha žemės sklypas, unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), – 14 300 Eur vidutinės rinkos vertės (šių žemės sklypų vidutinės rinkos vertės nustatytos iš Nekilnojamojo turto registro duomenų). Viso žemės sklypų vertė sudaro 1 382 547 Eur sumą, iš jos ieškovei – 687 950 Eur, atsakovui – 694 597 Eur.

8. Teismas nustatė, kad ginčo šalių bendrąją jungtinę nuosavybę sudaro šie pastatai ir statiniai: pastatas – grūdų sandėlis, unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini), – 66 000 Eur vertės, kiti inžineriniai statiniai (kiemo įrenginiai) – pandusas, unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini), – 2 000 Eur vertės, bendros 68 000 Eur vertės, esantys (duomenys neskelbtini), pastatas – ferma, unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini) – esantis (duomenys neskelbtini), – 25 000 Eur vertės; pastatas – kiaulidė, unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini), – esantis (duomenys neskelbtini), – 51 500 Eur vertės; angaras (metalinis, gaubtos formos), esantis (duomenys neskelbtini), – 4 000 Eur vertės; šulinys – gręžinys (esantis ūkyje, (duomenys neskelbtini), teisiškai neįregistruotas) – 400 Eur vertės (šių pastatų ir statinių vertės nustatytos ekspertizės aktu Nr. 22/08/84); silosinė su kuro baze, esantys (duomenys neskelbtini), – 50 000 Eur vertės; 0,3933 ha žemės sklypas, unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini), – 1 070 Eur vidutinės rinkos vertės, pastatas – gyvenamasis namas, unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini), – 2 210 Eur vidutinės rinkos vertės, pastatas – ūkinis pastatas, unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini), – 151 Eur vidutinės rinkos vertės, pastatas – ūkinis pastatas, unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini), – 120 Eur vidutinės rinkos vertės, pastatas – ūkinis pastatas, unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini), – 252 Eur vidutinės rinkos vertės, kiti inžineriniai statiniai – kiemo statiniai (šulinys, lauko tualetas), unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini), – 15 Eur vidutinės rinkos vertės, esantys (duomenys neskelbtini), (bendra žemės sklypo ir statinių vertė – 3 818 Eur). Teismas pažymėjo, kad pagal bylos duomenis šis nekilnojamasis turtas nebuvo vertintas atliekant turto ekspertizę ir nebuvo įvertintas turto vertintojų. Esant duomenims apie šio nekilnojamojo turto esminius pagerinimus (suremontuotas stogo ir sienų konstrukcijas, pakeistą stogą, renovuotą ūkinį pastatą ir kt.), nesant galimybės spręsti apie šio turto vertę, teismas vertino šio turto vidurkį 43 182 Eur (47 000 – 3 818 Eur). Teismas sprendė, kad viso pastatų ir statinių vertė sudaro 242 082 Eur sumą, iš jos ieškovei – 97 382 Eur, atsakovui – 144 700 Eur.

9. Teismas nustatė, kad ginčo šalių bendrąją jungtinę nuosavybę sudaro šios transporto priemonės: automobilis „Toyota Avensis“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) – 3 410 Eur vertės; automobilis „Toyota Corolla“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) – 2 610 Eur vertės; automobilis „Toyota, Avensis“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) – 3 110 Eur vertės; automobilis „Toyota, Toyota Hilux“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) – 7 870 Eur vertės; automobilis „Opel, Astra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) – 330 Eur vertės; automobilis „Volvo, XC70“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) – 4 790 Eur vertės (šių transporto priemonių vertės nustatytos ekspertizės aktu Nr. 22/08/84). Teismas sprendė, kad viso transporto priemonių vertė sudaro 22 120 Eur sumą, iš jos ieškovei – 6 020 Eur, atsakovui – 16 100 Eur.

10. Teismas nustatė, kad ginčo šalių bendrąją jungtinę nuosavybę sudaro šie traktoriai, savaeigės žemės ūkio mašinos ir jų priekabos: ratinis traktorius „Case IH“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), – 4 870 Eur vertės; traktoriaus puspriekabė – savos gamybos, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), – 600 Eur vertės; ratinis traktorius „Case IH MX 8950 Magnum“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), – 12 650 Eur vertės; ratinis traktorius „MTZ Belorus 50“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), – 2 090 Eur vertės; ratinis traktorius „Case IH Magnum 7250“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), – 5 850 Eur vertės; ratinis traktorius „ChTZ T150K“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), – 5 100 Eur vertės; ratinis traktorius „ChTZ T150K“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), – 5 100 Eur rinkos vertės; ratinis traktorius „MTZ Belorus 82“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), – 2 200 Eur rinkos vertės; ratinis traktorius „ChTZ T150K“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), – 5 100 Eur vertės; traktoriaus priekaba „(duomenys neskelbtini) valst. (duomenys neskelbtini), – 1 080 Eur vertės; traktoriaus priekaba „SZAP 8527“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), – 1 080 Eur vertės; vikšrinis traktorius „Volgograd DT75“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (rusiškos raidės) – 3 500,00 Eur vertės; ratinis traktorius „Case 5150AV“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), – 5 850 Eur vertės; srutovežis „Joskin Quadra 2000TS“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), – 5 010 Eur vertės; javų kombainas „Claas Lexion 480”, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), – 26 040 Eur vertės; krautuvas „Monitou (duomenys neskelbtini)120 LSU“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), – 12 830 Eur vertės; traktoriaus puspriekabė – savos gamybos, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), – 600 Eur vertės; traktoriaus puspriekabė – savos gamybos, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), – 600 Eur vertės; traktoriaus priekaba „WellMeyer 3SK34“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), – 1 080 Eur vertės; traktoriaus puspriekabė „Kaesbohrer SKB14-18L“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), – 1 400 Eur vertės; traktoriaus puspriekabė „Kaesbohrer SKB14-18L“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), – 1 400 Eur vertės (šių traktorių, savaeigių žemės ūkio mašinų ir jų priekabų vertės nustatytos ekspertizės aktu Nr. 22/08/84). Teismas sprendė, kad viso traktorių, savaeigių žemės ūkio mašinų ir jų priekabų vertė sudaro 104 030 Eur sumą, iš jos ieškovei – 57 830 Eur, atsakovui – 46 200 Eur.

11. Teismas nustatė, kad ginčo šalių bendrąją jungtinę nuosavybę sudaro šis neregistruotas kilnojamasis turtas: traktorius „MTZ 82” – 1 760 Eur vertės; plūgas – 203 Eur vertės; plūgas „PGN 3“ – 72 Eur vertės; kultivatorius – 72 Eur vertės; kultivatorius – 43 Eur vertės; kultivatorius – 43 Eur vertės; akėčios – 12 Eur vertės; volai – 290 Eur vertės; grūdų sėjamoji „JUKO“ – 1 083 Eur vertės; vagotuvas – 29 Eur vertės; purkštuvas – 87 Eur vertės; mineralinių trąšų barstomoji – 29 Eur vertės; organinių trąšų barstomoji – 87 Eur vertės; presas kitkinis – 145 Eur vertės; mėšlo šalinimo įrenginiai – 87 Eur vertės; grūdų malūnas – 29 Eur vertės; motorinis pjūklas – 43 Eur vertės; kultivatorius „739/4“ – 96 Eur vertės; oro pašildytojas „GE-55” – 51 Eur vertės; krautuvas – 142 Eur vertės; tręštuvas – 0 Eur vertės; suvirinimo pusautomatis – 157 Eur vertės; kombainas „Claas DO 116“ – 519 Eur vertės; siurblys „ECV 6,5-90” – 164 Eur vertės; plūgas su verstuvais – 52 Eur vertės; pašarų maišyklė „H-119/3” – 259 Eur vertės; germinatorius 6 m, – 288 Eur vertės; svarstyklės gyv. – 212 Eur vertės; frontalinis pakrovėjas – 123 Eur vertės; sraigtinis transporteris „T-403“ – 256 Eur vertės; purkštuvas „AGRO 2500H” 16 m – 298 Eur vertės; lagūna 2 450 kub. m, – 675 Eur vertės; siurblys „Parama 72%“ – 145 Eur vertės; drėgnomatis „Wile-55” – 22 Eur vertės; maišytuvas „Typhoon JUMBO“ – 128 Eur vertės; motorinis pjūklas “STIHL MS 260 – 36 Eur vertės; krūmapjovė „Dolmar MS 4010” – 36 Eur vertės; akėčios „BZTS-1.0” – 38 Eur vertės; sraigtinis grūdų transporteris – 79 Eur vertės; maišytuvas „PORCO S70-7,5HP” – 289 Eur vertės; svarstyklės „MKW-150“ – 36 Eur vertės; krovininis automobilis „FIAT DUCATO“ – 3 475 Eur vertės; krautuvas „KSK7” – 26 Eur vertės; medžio šakų smulkintuvas – 239 Eur vertės; šachtinė grūdų valomoji – 60 Eur vertės; dėvėtas javų kombainas “Claas Commandor” – 1 101 Eur vertės; krautuvas „KSK“ 130/7 m – 43 Eur vertės; krautuvas „KSK“ 130/6 m – 43 Eur vertės; krautuvas „KSK“ 130/6 m – 38 Eur vertės; krautuvas „KSK“ 130/12 m – 67 Eur vertės; krautuvas „KSK“ 130/5 m – 34 Eur vertės; pakrovėjas „TO-18A“ – 194 Eur vertės; skutikas „SI-S“ – 290 Eur vertės; hidraulinis siurblys – 149 Eur vertės; trąšų barstytuvas „Rauh Landmaschinen” – 87 Eur vertės; traktorius – 1 883 Eur vertės; „Trimble EZ-Guide 250“ su AG15 – 136 Eur vertės; siurblys „MEC 9000 MLF SX 01000“ – 91 Eur vertės; sėjamoji „Vaderstad“ – 579 Eur vertės; sėjamoji „Rapid-40“ – 579 Eur vertės; motorinis pjūklas „Dolrnar MS 111” – 36 Eur vertės; kombainas „CLAAS LEXION 480“ – 3 900 Eur vertės; automobilis „Mitsubishi L200“ – 838 Eur vertės; transporteris – 81 Eur vertės; šienapjovė „Krone” – 2 216 Eur vertės; skutikas – 1 900 Eur vertės; krautuvas „d200” 11 m su motoredukt – 1 515 Eur vertės; krautuvas „d200” 11 m su motoredukt – 1 550 Eur vertės; traktorius „Case-9370” – 35 875 Eur vertės; mobili grūdų džiovykla „SZPZZ-8” 700 KW – 1 800 Eur vertės (šio neregistruoto kilnojamojo turto vertės nustatytos ekspertizės aktu Nr. 22/08/84). Teismas sprendė, kad viso neregistruoto turto vertė sudaro 67 040 Eur sumą, iš jos ieškovei – 1 975 Eur, atsakovui – 65 065 Eur.

12. Teismas nustatė, kad ginčo šalių bendrąją jungtinę nuosavybę sudaro kitas finansinis turtas ir biologinis turtas (pasėliai): kitas finansinis turtas – 2 809 Eur; biologinis turtas (pasėliai) – 19 480 Eur (šio kito finansinio turto ir biologinio turto (pasėlių) vertės nustatytos ekspertizės aktu Nr. 22/08/84). Teismas sprendė, kad viso kito finansinio turto ir biologinio turto (pasėlių) vertė sudaro 22 289 Eur sumą, iš jos atsakovui – 22 289 Eur.

13. Teismas nustatė, kad ginčo šalių bendrąją jungtinę nuosavybę sudaro šis biologinio turtas – gyvuliai: paršeliai iki 2 mėn. (553 kg) – 2 732 Eur; penimos kiaulės (579 kg) – 620 Eur; paršavedės (972 kg) – 797 Eur; pakaitinės kiaulės (172 kg) – 141 Eur; kuiliai – reproduktoriai (304 kg) – 249 Eur; buliai (1 515 kg) – 2 182 Eur; karvės (19 122 kg) – 18 548 Eur; veršeliai (5 093 kg) – 9 066 Eur (šio biologinio turto – gyvulių vertės nustatytos ekspertizės aktu Nr. 22/08/84). Teismas sprendė, kad viso šio biologinio turto vertė sudaro 34 335 Eur sumą, iš jos ieškovei – 4 539 Eur, atsakovui – 29 796 Eur.

14. Teismas nustatė, kad 2017 m. gruodžio 31 d. visų L. D. ūkininko ūkio įsipareigojimų balansinė vertė yra 220 428 Eur, ūkio ilgalaikės finansinės skolos sudarė 100 648 Eur (tai finansinės skolos kredito įstaigoms: AB DNB bankui (Luminors Bank AS) – 50 000 Eur, Biržų kredito unijai – 50 634 Eur), ūkio trumpalaikės skolos sudarė 119 744 Eur (ekspertizės akto Nr. 22/08/84 duomenys).

15. Teismas nustatė, kad bendras ginčo šalių turto balansas yra 1 874 443 Eur. Kadangi pagrindo nukrypti nuo lygių dalių principo nenustatyta, tai kiekvienam sutuoktiniui priklauso po ½ dalį šios sumos, t. y. po 937 221,50 Eur. Atsižvelgus į tai, kad ieškovei tenka turto už 855 696 Eur (687 950 + 97 382 + 6 020 + 57 830 + 1 975 + 4 539 Eur), atsakovui – už 1 018 747 Eur (694 597 + 144 700 + 16 100 + 46 200 + 65 065 + 22 289 + 29 796 Eur), iš atsakovo ieškovei priteistina 81 525,50 Eur kompensacija. Kompensacija didinama 252,22 Eur suma, tačiau mažintina 7 377,91 Eur suma. Ieškovės kompensacijos suma mažintina 626 skolos suma ir 25 303,28 Eur. Dėl kompensacijos korekcijų (didinimo / mažinimo) pasisakyta žemiau). Atlikus kompensacijos korekcijas, iš atsakovo ieškovei priteistina 48 470,53 Eur kompensacija už atsakovui atitekusią didesnę dalį bendrosios jungtinės nuosavybės.

16. Teismas, atsižvelgęs į bylos medžiagą, išklausęs šalių paaiškinimus, liudytojų parodymus, konstatavo, kad nėra nustatyta jokių svarbių aplinkybių, dėl kurių reikėtų taikyti kitą, nei numatytas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 3.127 straipsnio 3 dalis, santuokos metu įgyto turto padalijimo būdą. Visi ieškovei ir atsakovui bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantys nekilnojamojo turto objektai gali būti padalyti natūra, nėra nustatytos jokios CK 3.123 straipsnyje numatytos aplinkybės, dėl kurių reikėtų nukrypti nuo sutuoktinių turto lygių dalių principo. Šias aplinkybes patvirtino apeliacinės instancijos teismas ir iš dalies papildomai apklausti liudytojai K. D. ir V. D.-K. Todėl vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais (CK 1.5 straipsnio 1 dalis), siekiant nepažeisti nei vieno iš sutuoktinių, kaip savininkų, interesų, bei į tai, kad pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką, buvusių sutuoktinių konfliktiški tarpusavio santykiai negali nulemti turto padalijimo būdo natūra, šalių turtas padalintinas tarp jų natūra.

17. Teismas pažymėjo, kad nors atsakovas, prašydamas jam vienam priteisti visą ūkį, kurį sudaro žemės sklypai, technika, pastatai, gyvuliai ir kt., nurodė, kad padalinus ūkį, jis praras savo vertę, kuri sumažės, tačiau teismas vertino, kad tai nėra svarus argumentas. Nenustatyta, kad ūkį padalinimas natūra, kaip patikslintu ieškiniu siūlo ieškovė, būtų padaryta neproporcinga žala ūkiui. Atsakovo pateikti rašytiniai įrodymai dėl galimybės kompensuoti ieškovei visą ūkio vertė teismo neįtikino kaip stokojantys pagrįstumo, nes netaikant sutuoktinių nuosavybės padalijimo natūra lygiomis dalimis abiem sutuoktiniams, atsakovui tektų neproporcingai didelė vykdytinų prievolių, kylančių iš įsiteisėjusio teismo sprendimo, našta. Tai, jog ūkininko ūkis turi ženklią vertę, yra jo nuosavybės teise disponuojami žemės sklypai, bet ne pajamos, kurios per metus sudaro tik apie 20 000 Eur, ką patvirtino teismo posėdyje apklausta ekspertė.

18. Nors teismas sutiko, kad padalinus santuokoje abiejų šalių pastangomis įkurtą ir išplėtotą ūkininko ūkio turtą lygiomis dalimis kiekvienam iš sutuoktinių, kiekvienam iš jų tenkanti dalis bus proporcingai mažesnė, lyginant su nepadalinto ūkio turimu turtu, tačiau teismas vertino, kad ši aplinkybė niekaip negali įtakoti to, kad santuokoje įgytas turtas turi būti padalinamas prioriteto tvarka natūra. Tuo labiau, kad tiek ieškovės paaiškinimais, tiek ir visų byloje apklaustų liudytojų (šalių vaikų, jų sutuoktinių, kitų liudytojų parodymais) nustatyta, kad šalys abu kūrė ir dirbo ūkyje, jį plėsdami ir vystydami. Visi šie byloje nustatyti duomenys paneigia atsakovo argumentus apie tai, kad ieškovė jokio indėlio į ūkio kūrimą ir plėtojimą neįdėjo. Be to, įstatymas (CK 3.127 straipsnio 3 dalis) nustato, kad kitokiu būdu turtas gali būti dalinamas tada, jeigu natūra abiem sutuoktiniams turto padalyti negalima. Dėl nurodytų priežasčių teismas atsakovo patikslinto priešieškinio reikalavimas jam vienam priteisti turtą, o ieškovei kompensuojant jai tenkančią dalį pinigais, atmetė.

19. Teismas vertino, kad ginčo šalių santuokoje įgytas turtas, įskaitant ūkininko ūkį, yra dalus ir dalintinas natūra, atsižvelgiant į tai, jog byloje buvo nustatyta, jog abi šalys turi ilgalaikę darbo ūkininko ūkyje patirtį, buvo ilgamečiai ūkininko ūkio partneriai ir šio sprendimo priėmimo dienai turi po ūkininko ūkį.

20. Teismas pažymėjo, kad tarp šalių yra dalijamas tas turtas, kuris buvo santuokos nutraukimo bylos iškėlimo momentu, t. y. 2018 m. liepos 24 d., todėl atsakovo prašymą taikyti sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes nuo tos dienos, kai sutuoktiniai faktiškai nustojo gyventi kartu, t. y. nuo 2017 m. birželio mėn., atmetė. Teismas be to akcentavo, kad byloje tiek ieškovės paaiškinimais, tiek liudytojų parodymais buvo nustatyta, kad ieškovė ūkyje, nors su atsakovu kartu nebegyveno vienuose namuose, nes į juos atsakovas dar 2017 m. rudenį parsivedė kitą moterį, tačiau iki 2018 m. pavasario ūkyje dar tebedirbo.

21. Dėl ieškovė prašymo priteisti jai ½ dalį pelno iš žemės ūkio veiklos ir pajamų pardavus bendrą turtą, gavus pajamas už turto nuomą ir dividendus viso 20 964,20 Eur, teismas nurodė, kad L. D. ūkis už 2017 m. gavo 26 131,20 Eur pelno, atsakovas pardavė turto už 3 850,99 Eur sumą, gavo dividendų už 2 228,69 Eur sumą. Ieškovė iš esmės dar dirbo ūkyje ir jai buvo kompensuotas jos nedarbas iki 2017 m. pabaigos, kai atsakovas ieškovei 2017 m. gruodžio mėn. pervedė 3 000 Eur. Todėl teismas sprendė, kad ieškovei priklauso tik ūkio pelnas ir / ar ūkio pajamų dalis už 2018 m. du žiemos mėnesius (iki 2018 m. pavasario), kuris dalijamas šalims lygiomis dalimis. Iš 3 026,61 Eur už 2018 m. gauto ūkio pelno už du mėnesius ieškovei pagrįstai priklauso 504,44 Eur, kuris pagal lygias dalis sudaro – 252,22 Eur.

22. Teismas vertino, kad žemės sklypai: 59/118 dalis žemės sklypo, unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini), esanti (duomenys neskelbtini); žemės sklypas, unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypas, unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), nėra asmeninė atsakovo nuosavybė, o sudaro bendrąją jungtinę sutuoktinių nuosavybę ir yra santuokos metu dalintinas turtas. Tuo tarpu atsakovas leistinais įrodymais nepaneigė šio turto priklausomybės bendrosios jungtinės nuosavybės teise, nes turtas įsigytas šalims gyvenant santuokoje. Atsakovas leistinais įrodymais nepaneigė ir šio turto priklausomybės bendrosios jungtinės nuosavybės teise, nes turtas įsigytas šalims gyvenant santuokoje pirkimo – pardavimo sutartimis.

23. Teismas sprendė, kad 8,2129 ha žemės sklypas, unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), yra atsakovo įgytas dovanojimo sutarties pagrindu, todėl jam ir priklauso asmeninės nuosavybės teise.

24. Teismas pažymėjo, kad ieškovei sutikus, jog visi galvijai (karvės, buliai ir veršeliai) būtų priteisti atsakovui, kitas biologinis turtas – gyvuliai, kuris sudaro ginčo šalių bendrąją jungtinę nuosavybę, teismo dalintini sekančiai: paršeliai, penimos kiaulės, paršavedės, pakaitinės kiaulės ir kuiliai – reproduktoriai, priteistinos ieškovei. Nors atsakovas nurodė, kad 2015-2018 m. ieškovė pardavė paršelių ir gavo 57 307,05 Eur pajamų, kurių ji neapskaitė, tačiau šių atsakovo argumentų bylos rašytiniai įrodymai nepatvirtina. Teismas šio reikalavimo netenkina, vadovaudamasis tuo, kad atsakovas nepateikė leistinų įrodymų, jog ieškovė už parduotus paršelius gautas lėšas panaudojo savo asmeniniams, o ne ūkininko ūkio poreikiams tenkinti. Teismas sutiko su ieškovės argumentais, jog visas ūkio pajamas valdant vienasmeniškai atsakovui, jis buvo atsakingas už ūkio finansus ir turėjo spręsti kaip jomis disponuoti. Todėl ir įrašai ūkininko ūkio finansinės apskaitos dokumentuose nerodo esminio finansų stygiaus dėl 57 307,05 Eur pajamų trūkumo.

25. Teismas sprendė ir iš dalies sutiko su atsakovo argumentais, jog ieškovė patikslintame ieškinyje neįrodė ir rašytiniais įrodymais nepagrindė, kad 2018 m. liepos 24 d. ūkyje (ūkio balanse) buvo ir / ar šalims bendrąja jungtine nuosavybės teise priklausė šis turtas: priekaba 2PTS-9; 20 tonų metalo laužo; statybinė mediena; malkos 25 kub. m.; betono maišyklė, mėšlo, grūdų kaušai „Monitou“, kaušas „Case“, srutovežis 12-os kub. m, pašarai gyvuliams, kuro siurblys. Nesant patikimų įrodymų apie minimo kilnojamojo turto kiekį ir vertę, šis turtas į bendro turto visumą nebuvo įtrauktas bei nebuvo dalintas tarp ginčo šalių.

26. Teismas nurodė, kad ieškovė patikslintu ieškiniu prašė jai priteisti jos ūkininko ūkį, žemės sklypą su statiniais, esančius (duomenys neskelbtini), automobilius „Toyota Avensis“ ir „Toyota Corolla“. Kad šis turtas būtų priteistas ieškovei iš dalies sutiko ir atsakovas, todėl jis priteistinas ieškovei, išskyrus R. D. ūkininko ūkį, kurį ji registravo jai po 2018 m. liepos 24 d.

27. Dėl ieškovės patikslinto ieškinio prašymo jai priteisti R. D. ūkininko ūkį 100 Eur vertės, o atsakovui – L. D. ūkininko ūkį 10 000 Eur vertės, teismas pažymėjo, kad ūkininko ūkio vertė yra ne pažymėjimas, o ji susideda iš ūkyje esančio turto, piniginių lėšų, gaunamų pajamų, turimų išlaidų, gamybos priemonių ir kt. Kadangi ūkininko ūkio turtas yra dalijamas sutuoktiniams lygiomis dalimis natūra, jis nebegali būti vertinamas atskirai, todėl jų vertė nenurodoma. Atsakovui priteistinas L. D. ūkininko ūkis, sprendime nenurodant ūkio vertės.

28. Teismas atmetė atsakovo priešieškinio prašymą jam priteisti L. D. ūkininko ūkį ir visą kitą santuokoje įgytą turtą, atsakovei priteisiant kompensaciją už jam tenkančią turto dalį. Teismas vertino, kad ieškovė, siūlydama padalijamo turto natūrą variantą atsižvelgė, kad tiek jai, tiek atsakovui būtų patogu ūkininkauti dviejuose ūkiuose, turėti tam reikalingą techniką, ūkininkavimui reikalingus objektus. Teismas sutiko su ieškovės argumentais, jog nors atsakovas ir sudarė žemės sklypų sudengimo žemėlapius, tačiau neįrodė, kad prie jam tenkančių žemės sklypų jis negalėtų privažiuoti. Sudarytos žemės nuomos sutartys turto padalinimo būdo byloje nekeičia ir savininko nuomos santykiams įtakos neturi. Dėl turto padalijimo natūra teismas jau pasisakė aukščiau, o atsakovas jokių pagrįstų priežasčių, kodėl reikėtų nukrypti nuo ieškovės patikslintame ieškinyje nurodyto turto padalijimo natūra kiekvienam kiekio, konkretaus turto, nepateikė, todėl turtas tokiu būdu šalims ir padalintinas, atsižvelgiant į jau teismo virš nurodytas aplinkybes.

29. Teismas atmetė ieškovė patikslinto ieškinio prašymą jai priteisti 108 694,91 Eur gautų NMA išmokų ½ dalį už laikotarpį nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2020 m. lapkričio 17 d. Teismas sutiko su atsakovo argumentu, kad šios lėšos yra tikslinės ir yra skirtos ne asmeniui, o ūkiui vystyti. Šioje byloje duomenų, kad atsakovas tiesiogines išmokas, kurios buvo gautos iki bylos iškėlimo teisme dienos, būtų panaudojęs reikmėms, akivaizdžiai nesusijusioms su ūkio ar šeimos poreikiais, o būtų jas išleidęs savo asmeninių ar kitų asmenų poreikiams tenkinti, pateikta nėra.

30. Teismas pažymėjo, kad atsakovo patikslinto priešieškinio prašymas priteisti iš ieškovės kompensaciją 2/3 dalis nuo gautų pajamų už parduotus paršelius – iš viso 38 204,70 Eur netenkinamas, nes jai priteista biologinio turto dalis, įskaitant ir paršelius.

31. Teismas atsakovo patikslinto priešieškinio prašymą priteisti iš ieškovės ½ dalį jo sumokėtų lėšų už žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), nes šis turtas yra priskirtas jam, o už jį jis baigė mokėti vienas (2018 m. sausio 3 d. sumokėjo 15 477,53 Eur, 2019 m. sausio 9 d. – 14 755,82 Eur), tenkino iš dalies. Teismas nurodė, kad šioje byloje šalių turtas dalijamas lygiomis dalimis bylos iškėlimo teisme dienai, t. y. 2018 m. liepos 24 d., todėl atsakovui priteisiama kompensaciją iš ieškovės nuo 14 755,82 Eur sumos, kas sudarytų 7 377,91 Eur sumą. Atliekant įskaitymus, šia suma mažintina ieškovei iš atsakovo priteistinos kompensacijos suma.

32. Teismas atsakovo patikslinto priešieškinio prašymą priteisti iš ieškovės 626 Eur jo sumokėtus už ieškovės telefono sąskaitas operatoriui „Bitė Lietuva“ tenkino, kadangi ieškovė prieštaravimų, atnaujinus bylos nagrinėjimą iš esmės, dėl šios prašomos priteisti sumos nepareiškė. Teismas nurodė, kad nors prašoma priteisti suma už ieškovę sumokėta už laikotarpį 2019-2020 m. ir atsakovas teismui pateikė tai patvirtinančius įrodymus, tačiau siekiant išvengti šalių ginčo ateityje ir esant galimybei įskaityti šalių reikalavimus, šia suma mažintina ieškovei iš atsakovo priteistinos kompensacijos suma.

33. Spręsdamas dėl kreditorių reikalavimų paskirstymo, teismas nustatė, kad 2017 m. gegužės 2 d. su Luminor Bank AS buvo sudaryta Kredito linijos sutartis Nr. 5517487, kredito gavėjui suteikiant 50 000 Eur kreditą apyvartinėms lėšoms terminui iki 2022 m. sausio 15 d. Nors atsakovas patikslintu priešieškiniu prašė jam iš ieškovės priteisti dalį jo sumokėtų lėšų, tačiau 2018 m. liepos 24 d. esant nepanaudotam kreditui nėra pagrindo kredito sumą šalims dalinti lygiomis dalimis. Kredito linijos specialioji bei bendroji dalys 2019 m. sausio 10 d. banko ir atsakovo susitarimu buvo išdėstytos nauja redakcija. Bankas sutinka, kad nuo teismo sprendimo dėl santuokos nutraukimo įsiteisėjimo dienos prievolė pagal šią sutartį liktų atsakovo asmenine prievole. Dėl to šio sprendimo priėmimo dieną jau esant įsiteisėjusiam teismo sprendimui dėl santuokos nutraukimo, prievolė kreditoriui Luminor Bank AS lieka asmenine atsakovo prievole.

34. Teismas taip pat nustatė, kad šalys 2012 m. birželio 14 d. pasirašė paskolos sutartį Nr. 12-00090 su Biržų kredito unija su visais pakeitimais, taip pat 2017 m. gegužės 16 d. kredito sutartį Nr. ŽEM201705-000036 dėl 15 000 Eur su Biržų kredito unija. Atsakovas pateikė įrodymus, kad visą paskolos sumą šiam kreditoriui jis grąžino vienas, 2021 m. sausio 11 d. pervesdamas 35 571,15 Eur. Atsakovas taip pat nurodė, kad jis vienas padengė visą 15 000 Eur dydžio kreditą. Ieškovė pripažino, kad šios skolos yra solidarios. Kadangi atsakovas kreditus šiam kreditoriui padengė vienas, teismas nusprendė ½ dalį šios sumokėtos sumos priteisti jam iš ieškovės, kas sudarytų iš viso 25 285,57 Eur. Darant tarp šalių įskaitymus, ši suma atimama iš ieškovei atsakovo mokėtinos kompensacijos sumos.

35. Teismas nurodė, kad nors atsakovas tvirtino, kad jis Biržų kredito unijai sumokėjo 1 000 Eur paskolų mokesčių, tačiau iš paties atsakovo pateiktų išrašų nustatyta, kad jis sumokėjo iš viso 35,42 Eur delspinigių (299,70 Eur nurašyta delspinigių suma atsakovui buvo atstatyta). Todėl iš ieškovės teismas priteisė 17,71 Eur, šią sumą taip pat įskaitant į ieškovei mokėtinos kompensacijos sumą. Kad atsakovas būtų šiam kreditoriui sumokėjęs didesnes sumas, atsakovas teismui įrodymų nepateikė.

36. Teismas sprendė, kad pateikti byloje duomenys rodo, jog atsakovas iš kreditorių UAB „Agrokoncernas”, UAB „AGROCHEMA”, AB „Linas Agro”, UAB „JONIŠKIO GRŪDAI”, UAB „SCANDAGRA”, AB „Kauno grūdai” ir UAB „Narjanta” pirko įvairias ūkiui reikalingas priemones (pesticidus, sėklas, įvairias trąšas) ir visos šios priemonės pirktos 2020 m., todėl šios skolos pripažintinos asmeninėmis atsakovo skolomis, nes visos šios prekės buvo įsigytos ūkinės-komercinės veiklos tolimesniam vykdymui, o šią veiklą ūkyje nuo 2018 m. liepos 24 d. vykdė vienas atsakovas.

37. Teismas taip pat sprendė, kad šioje byloje egzistuoja visos sąlygos priverstinei hipotekai nustatyti, nes ieškovei priteistina 48 470,53 Eur dydžio kompensacija, ieškovė prašo taikyti nurodytam atsakovo turtui priverstinę hipoteką. Atsižvelgiant į priteistinos kompensacijos dydį, priverstinė hipoteka taikytina tik atsakovui priteistinam 29,6872 ha žemės sklypui, unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini), esančiam (duomenys neskelbtini), – 130 600 Eur vertės.

38. Teismas nustatė, kad ieškovė patikslintu ieškiniu atsakovui reiškė reikalavimus dėl santuokos nutraukimo dėl atsakovo kaltės (mokėtinas žyminis mokestis 75 Eur) – reikalavimas patenkintas, dėl turto padalijimo būdo, jį dalijant natūra – patenkintas visiškai, santuokoje įgytą turtą padalijant šalims lygiomis dalimis (viso padalinta santuokoje įgyto turto už 1 874 443 Eur sumą, todėl kiekvienam lygiomis dalimis tenkanti padalinto turto dalis yra už 937 221,50 Eur sumą (įskaitant ir mokėtiną kompensaciją), kas sudarytų kiekvienam mokėtiną žyminio mokesčio dalį santuokoje įgyto turto padalijimo dalyje – po 8 004 Eur. Pateikdama ieškinį ieškovė yra sumokėjusi 300 Eur žyminio mokesčio, teismo nutartimi likusios dalies žyminio mokesčio sumokėjimas buvo atidėtas iki sprendimo byloje priėmimo. Todėl tenkinus ieškovės reikalavimą dėl santuokos nutraukimo dėl atsakovo kaltės, jai iš atsakovo priteistina 75 Eur jos sumokėto žyminio mokesčio (300 – 75 Eur). Už patikslinto ieškinio reikalavimus ieškovė turi sumokėti 7 779 Eur (8 004 – 225 Eur) žyminio mokesčio valstybei. Už patikslintą priešieškinį atsakovas yra sumokėjęs iš viso 7 819 Eur (5 473 + 2 346 Eur (apeliacinį skundą)) žyminio mokesčio. Jis valstybei turėjo sumokėti iš viso 8 079 Eurų žyminio mokesčio, t. y. 75 Eur dalyje dėl santuokos nutraukimo ir 8 004 Eur dalyje dėl turto padalijimo. Apeliacinės instancijos teismas netenkino atsakovo apeliacinio skundo dalyje dėl santuokos nutraukimo, tai sumokėta žyminio mokesčio dalis mažintina 75 Eur suma iki 7 744 Eur. Patikslintą priešieškinį patenkinus iš dalies, atsakovas už patikslinto priešieškinio reikalavimus turi primokėti 335 Eur žyminio mokesčio valstybei.

39. Teismas nustatė, kad ieškovė prašė priteisti 6 500 Eur patirtų išlaidų advokato pagalbai apmokėti ir 2 200 Eur turto vertinimo išlaidų (viso 8 700 Eur). Atsakovas prašė priteisti 42 171,29 Eur išlaidų atstovų (advokatų ir advokato padėjėjo) teisinei pagalbai apmokėti, 9 000 Eur ekspertizės išlaidų, 300 Eur išlaidų už ekspertės atvykimą į teismo posėdį (viso 51 471,29 Eur). Teismas sprendė, kad ieškovės patikslinto ieškinio reikalavimai buvo iš esmės patenkinti 55 proc. (4 785 Eur). Atsakovo patikslinto priešieškinio reikalavimai iš esmės buvo patenkinti 10 proc. (5 147,13 Eur). Atsižvelgiant į tai, kad patirtos bylinėjimosi išlaidos pagal patenkintų reikalavimų dalis ženkliai nesiskiria, vertinant bylos apimtį, sudėtingumą, sprendžiamų priešpriešinių reikalavimų apimtį, teismas bylos šalims paliko jų patirtas bylinėjimosi išlaidas ir jų nepaskirstė. Taip pat atsižvelgęs į aukščiau nurodytas aplinkybes ir motyvus dėl šalių bylinėjimosi išlaidų, iš ginčo šalių 1/3 (ieškovei) ir 2/3 (atsakovui) dalimis valstybei priteisė 73,84 Eur išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų siuntimu.

I. A. skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

40. Atsakovas L. D. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų 2023 m. birželio 29 d. sprendimą dalyje, kurioje patikslintas ieškovės R. D. ieškinys tenkintas iš dalies ir priimti naują sprendimą – atsakovo patikslintą priešieškinį tenkinti ir ieškovės patikslintą ieškinį atmesti visa apimtimi; taip pat prašo priteisti iš ieškovės atsakovui jo patirtas bylinėjimosi išlaidas už apeliacinio skundo parengimą bei visas jo patirtas išlaidas už teisminį procesą pirmosios instancijos teisme.

41. Nurodo, kad nesutinka su teismo nustatytu sutuoktinių turto balansu, kadangi jis yra visiškai ydingas, turintis esminių trūkumų, nes neteisingai nustatytas tiek teismo pasirinktų turto verčių atžvilgiu, tiek įtraukto turto į sutuoktinių bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise valdomo turto balansą atžvilgiu, bei visiškai nemotyvuotas, nenurodant nei vieno argumento ar motyvo, dėl kokių priežasčių vienas ar kitas turto vienetas yra įtrauktas į sutuoktinių turto balansą, ar tuo labiau kaip kai kuris turtas yra paskaičiuotas. Nesutinka su kreditorinių reikalavimų paskirstymu ir taikyta priverstine hipoteka jo turto atžvilgiu.

42. Pažymi, kad teismas šioje sprendimo dalyje nustatydamas sutuoktinių turto balansą, netinkamai taikė CK 3.118 straipsnyje įtvirtintas turto balanso sudarymo taisykles, nesivadovavo Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 185 straipsnyje išdėstytomis įrodymų vertinimo taisyklėmis bei akivaizdžiai pažeidė imperatyviąsias proceso teisės normas, pagal kurias teismo priimamas procesinis sprendimas turi būti pagrįstas ir išsamiai motyvuotas, kas neabejotinai leidžia konstatuoti, jog teismas šioje sprendimo dalyje padarė esminį proceso teisės pažeidimą, lėmusį absoliutų teismo priimto procesinio sprendimo negaliojimą.

43. Ieškovė R. D. atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti ir skundžiamą sprendimą palikti nepakeistą. Taip pat prašo priteisti iš atsakovo jos apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas.

44. Nurodo, kad su atsakovo apeliacinio skundo motyvais nesutinka. Mano, kad apeliaciniame skunde išdėstytais motyvai nėra pagrindo naikinti teisėtą teismo sprendimą, absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų taip pat nėra.

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl apeliacinio skundo nagrinėjimo ribų

45. Pagal CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (liet. pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija, nagrinėdama šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis). Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą pagal atsakovo L. D. apeliaciniame skunde nustatytas ribas ir jame išdėstytus argumentus.

46. Apeliacijos dalyką pagal apeliacinio skundo ribas sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria teismas iš dalies atmetė atsakovo patikslintą priešieškinį ir iš dalies patenkino ieškovės patikslintą ieškinį, padalijęs šalių santuokoje įgytą turtą natūra, priteisęs iš atsakovo ieškovei kompensaciją už atsakovui tenkančią didesnę turto dalį, paskirstęs šalių prievoles kreditoriams, atsakovo turtui pritaikęs priverstinę hipoteką bei paskirstęs bylinėjimosi išlaidas, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl prejudicinių faktų, nustatytų įsiteisėjusiu teismo procesiniu sprendimu

47. Pagal CPK 182 straipsnio 2 punkte nustatytą teisinį reguliavimą, nereikia įrodinėti aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje ar administracinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisines pasekmes ir nedalyvaujantiems byloje asmenims (prejudiciniai faktai).

48. Kasacinis teismas, aiškindamas nurodytą teisės normą, savo praktikoje yra konstatavęs, kad prejudiciniais faktais laikytinos kitoje byloje įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytos aplinkybės; prejudicinių faktų galią tokios aplinkybės turi tik tuo atveju, kai abiejose bylose bet kokiu procesiniu statusu dalyvauja tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisinius padarinius ir nedalyvavusiems byloje asmenims; pirmesnėje civilinėje byloje nustatyti faktai pripažintini prejudiciniais tik tada, kai jie toje byloje buvo įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis, svarbu, kad įrodinėjamas faktas būtų reikšmingas abiejose bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-174-421/2018).

49. Bylos duomenimis nustatyta, kad Panevėžio apygardos teismo 2021 m. lapkričio 15 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-504-544/2021 Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų 2021 m. gegužės 4 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-6-434/2021 dalis, kuria padalintas šalių santuokoje įgytas turtas, priteista kompensacija ieškovei už atsakovui tenkančią didesnę turto dalį, išspręstas prievolių klausimas, nustatyta hipoteka ir paskirstytos bylinėjimosi išlaidos, buvo panaikinta ir perduota ši bylos dalis iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Panevėžio apygardos teismas civilinėje byloje Nr. e2A-504-544/2021 išsamiai nagrinėjo aplinkybes, susijusias su santuokos iširimo priežastimis, sutuoktinių turtinių teisinių santuokos nutraukimo padarinių taikymo momento, santuokos metu sutuoktinių įgyto turto dalių nustatymu, taip pat su tam tikro turto pripažinimu asmenine atsakovo nuosavybe. Palikdamas kitą Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų 2021 m. gegužės 4 d. sprendimo dalį nepakeistą, jis konstatavo, kad ginčo šalių santuoka nutrūko dėl atsakovo kaltės, tarp šalių turi būti dalijamas tas turtas, kuris buvo santuokos nutraukimo bylos iškėlimo momentu (2018 m. liepos 24 d.) ir pagrindo nukrypti nuo sutuoktinių lygių dalių principo dalijant bendrąją jungtinę nuosavybę nenustatyta, o L. D. ūkininko ūkis, 171/1250 dalis žemės sklypo, unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini), esanti (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypas, unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), pagrįstai pripažinti bendrąja jungtine nuosavybe.

50. Teisėjų kolegijos vertinimu, įsiteisėjusia Panevėžio apygardos teismo 2021 m. lapkričio 15 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-504-544/2021 konstatuotos faktinės aplinkybės dėl šalių turtinių teisinių santuokos nutraukimo padarinių taikymo momento ir santuokos metu šalių įgyto turto dalių nustatymo, taip pat dėl L. D. ūkininko ūkio, 171/1250 dalies žemės sklypo, unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypo, unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), priklausomybės bendrajai jungtinei nuosavybei, laikytinos prejudiciniais faktais šioje byloje. Dėl nurodytų priežasčių teisėjų kolegija atsakovo apeliacinio skundo argumentų, susijusių su šiomis faktinėmis aplinkybėmis nevertina ir dėl jų papildomai nepasisako.

Dėl santuokos metu įgyto turto padalijimo būdo

51. Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu nustatytu santuokos metu įgyto turto padalijimo būdu – natūra. Apeliantas nurodo, kad šalių santuokoje įgytas nekilnojamasis turtas negali būti dalijamas natūra, nes toks padalijimas negalimas dėl konkretaus turto savybių, yra neprotingas, nes ženkliai mažina turto vertę, ir yra nepriimtinas atsižvelgiant į buvusių sutuoktinių interesų apsaugą. Apeliaciniame skunde taip pat tvirtinama, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nevertino atsakovo pateiktos pažymos iš turto vertintojų, apelianto argumentų, kad visas nekilnojamasis turtas, žemės ūkio technika, padargai, kitas turtas nuo L. D. ūkininko ūkio įkūrimo 1998 m. buvo įsigytas išskirtinai šiam ūkiui plėtoti ir buvo / yra išskirtinai jam naudojamas, kad atsakovas siekia išsaugoti ilgus metus savo pastangomis kurto ir puoselėto ūkininko ūkio vientisumą ir siekia įgytą turtą padalyti be didelės žalos ūkiui, nevertino ir tai, kad šalių santykiai yra itin konfliktiški ir ieškovė niekada neūkininkavo.

52. CK 3.127 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta taisyklė, kad turtas, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, padalijamas natūra, atsižvelgiant į jo vertę ir abiejų sutuoktinių bendro turto dalis, jeigu galima taip padalyti. Jeigu natūra abiem sutuoktiniams turto padalyti negalima, turtas natūra priteisiamas vienam sutuoktiniui, kartųjį įpareigojant kompensuoti antram sutuoktiniui jo dalį pinigais. Parenkant turto padalijimo būdą ir padalijant turtą natūra, atsižvelgiama į nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos būklę ar turtinę padėtį arba kitas svarbias aplinkybes.

53. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad turto padalijimo natūra būdas yra laikomas prioritetiniu. Jeigu natūra abiem sutuoktiniams turto padalyti negalima, turtas natūra priteisiamas vienam sutuoktiniui, kartu jį įpareigojant kompensuoti antram sutuoktiniui jo dalį pinigais. Teismas, spręsdamas dėl santuokinio turto padalijimo būdo, vadovaujasi CK ir CPK nuostatomis, remiasi byloje nustatytomis aplinkybėmis ir kitais faktiniais jos duomenimis, tačiau pirmiausia atsižvelgia į sutuoktinių išdėstytus pageidavimus – šių nėra griežtai saistomas, tačiau tik tada, kai sutuoktinių norai dėl turto padalijimo iš esmės skiriasi, įvertinęs visas konkrečiu atveju reikšmingomis pripažintas (nurodytas CK 3.123 straipsnio 1 dalyje, 3.127 straipsnio 3 dalyje, taip pat kitas svarbias) aplinkybes, parenka santuokinių turto padalijimo būdą (CK 3.123 straipsnio 1 dalis, 3.127 straipsnio 3 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-430/2011; 2016 m. gegužės 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3- 254-969/2016, 23 punktas).

54. Pagal kasacinio teismo praktiką santuokoje įgytas turtas nedalijamas natūra tik tais atvejais, kai toks padalijimas negalimas dėl konkretaus turto savybių arba toks padalijimo būdas nepriimtinas, atsižvelgiant į buvusių sutuoktinių ar jų vaikų interesų apsaugą. Tam tikrais atvejais sutuoktiniams turtas negali būti padalytas natūra dėl objektyvaus pobūdžio veiksnių, t. y. dėl to, kad konkretus turtas yra nedalus (pvz., kai techniškai neįmanoma paskirstyti konkrečių turto objektų ar atskirti turto dalių) arba dėl subjektyvaus pobūdžio aplinkybių, t. y. dėl bendraturčių santykių, jų galimybių bendrai valdyti ir naudoti objektą, vaikų ar pačių buvusių sutuoktinių interesų apsaugos. Bendrosios jungtinės nuosavybės padalijimo natūra netaikymas ne dėl išvardytų objektyvaus ir subjektyvaus pobūdžio veiksnių, bet kitais pagrindais, dėl kurių vienas bendraturčiu, gaudamas kompensaciją už jam priklausanti turtą, įgyvendintų teises, kylančias iš bendrosios jungtinės nuosavybės teisiniu santykiu taip, kad kitam bendraturčiui tektų neproporcingai didelė vykdytinų prievolių, kylančių iš įstatymo ir įsiteisėjusio teismo sprendimo, našta, neatitinka šeimos teisinių santykių reguliavimo ir šeimos teisių įgyvendinimo principų (CK 3.3 straipsnis, 3.5 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. sausio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-82/2011; 2012 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-115/2012; 2015 m. balandžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-225-686/2015; kt.).

55. Kasacinio teismo praktikoje taip pat konstatuota, jog nepaisant to, kad atsižvelgiant į ūkininko ūkio ir jame naudojamo turto specifiką toks ūkininko ūkyje naudojamo bendro sutuoktinių turto padalijimo būdas, kai ūkininko ūkyje naudojamas turtas natūra priteisiamas vienam sutuoktiniui, kartu jį įpareigojant kompensuoti antram sutuoktiniui jo dalį pinigais (CK 3.117 straipsnio 3 dalis), dažnu atveju yra racionalesnis ir paprastesnis, įstatyme nėra įtvirtinta, kad ūkininko ūkyje naudojamas sutuoktiniams bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantis turtas yra nedalytinas. Tai reiškia, kad, kilus ginčui tarp sutuoktinių dėl ūkininko ūkyje naudojamo bendro sutuoktinių turto padalijimo būdo, sutuoktinis, reikalaujantis, kad ūkininko ūkyje naudojamas bendras turtas nebūtų dalijamas natūra, turi pagrįsti, kad toks turtas konkrečiu atveju negali būti dalijamas, t. y. turi pateikti konkrečius įrodymus, kurių pagrindu teismas galėtų spręsti, kad bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe esantis turtas sudaro vieną turtinį kompleksą ir kad šio turtinio komplekso išskaidymas būtų neracionalus (pvz., kad atskirų turto dalių vertės aritmetinė suma būtų mažesnė už bendrą šio turto vertę, kad netekus konkretaus turto sutriks ūkio veikla ir pan.). Nors tokiam pagrindimui taikomas įrodymų pakankamumo standartas neturėtų būti pernelyg aukštas, vis dėlto jis negali apsiriboti vien abstrakčiais ginčo šalies pasvarstymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-83-969/2021).

56. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija neturi pagrindo nepritarti pirmosios instancijos teismo vertinimui, kad apeliantas šioje byloje nepagrindė savo teiginių, jog santuokos metu abiejų sutuoktinių įgytas nekilnojamasis turtas negali būti dalijamas natūra. Apeliaciniame skunde akcentuojamos aplinkybės, kad visas nekilnojamasis turtas, žemės ūkio technika, padargai, kitas turtas nuo L. D. ūkininko ūkio įkūrimo 1998 m. buvo įsigytas išskirtinai šiam ūkiui plėtoti ir buvo / yra išskirtinai jam naudojamas, kad apeliantas siekia išsaugoti ilgus metus savo pastangomis kurto ir puoselėto ūkininko ūkio vientisumą, negali lemti turto padalijimo būdo natūra netaikymo, kaip ir aplinkybė, kad šalių santykiai yra konfliktiški (žr. pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-355-687/2015, 2015 m. gruodžio 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-662-313/2015).

57. Teisėjų kolegija pažymi, kad išdalijus ūkininko ūkiui priklausantį turtą, neišvengiamai keičiasi ūkininko ūkio balansas, be kita ko, iš esmės keičiasi turimo turto ir turimų įsipareigojimų sumos, tačiau tokia aplinkybė savaime nesudaro pagrindo konstatuoti, kad ūkininko ūkyje naudojamas sutuoktiniams bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantis turtas yra nedalytinas. Apeliantas nepateikė įrodymų, leidžiančių spręsti, kad L. D. ūkininko ūkio padalijimas natūra kaip nors apsunkins ūkio veiklą, ar padarys neproporcingos žalos ūkiui. Teisėjų kolegijos vertinimu, abiejų šalių santuokos metu įgyti žemės sklypai, pastatyti žemės ūkio veiklai naudojami pastatai, gausi žemės ūkio technika, kitas inventorius leidžia šalims turėti po padalijimo likusius du savarankiškus ūkius. Priešingai nei nurodoma apeliaciniame skunde, ieškovė taip pat yra įsteigusi ūkininko ūkį ir turi ūkininkavimo patirties. 2019 m. rugsėjo 30 d. UAB „Centro kubas – kilnojamasis turtas“ atsakymas apeliantui apie tai, kad optimizuotai ir teisingai valdomas ūkinis subjektas, susidedantis iš nekilnojamojo turto ir kito ilgalaikio turto, sukuria sinerginę vertę, kuri gali būti nuo 10 iki 30 procentų didesnė nei atskirų ūkinio subjekto dalių vertė, yra per daug abstraktus, kad būtų galima konstatuoti jos pagrindu, jog L. D. ūkininko ūkio atidalijimas natūra ženkliai mažina turto vertę ir yra neprotingas atidalijimo būdas. Kad L. D. ūkininko ūkis yra dalus, gali ir turi būti padalintas natūra pasisakė ir pirmą kartą bylą nagrinėjęs Panevėžio apygardos teismas 2021 m. lapkričio 15 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-504-544/2021. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija neturi pagrindo pripažinti, kad nagrinėjamu atveju santuokos metu abiejų sutuoktinių įgyto nekilnojamojo turto nebuvo galima padalyti natūra.

58. Apeliantas tvirtina, kad pirmosios instancijos teismo liko visiškai neįvertinta rašytiniais įrodymais pagrįsta aplinkybė, kad apeliantas yra iš esmės finansiškai pajėgus pakankamai operatyviai išmokėti ieškovei piniginę kompensaciją už ieškovei natūra nepriteistiną santuokoje įgyto turto (įskaitant ūkininko ūkio) dalį.

59. Teisėjų kolegija atmesdama kaip nepagrįstus tokius apeliacinio skundo argumentus, pažymi, kad skundžiamo sprendimo motyvai patvirtina, jog pirmosios instancijos teismas tyrė ir vertino šias apelianto byloje įrodinėtas aplinkybes ir pagrįstai jas pripažino stokojančiomis pagrįstumo. 2022 m. rugpjūčio 18 d Ekspertizės akte Nr. 22/08/84 konstatuota, kad L. D. ūkininko ūkio grynoji viso ūkio, kaip turtinio komplekso rinkos vertė 2018 m. liepos 24 d. yra 1 865 000 Eur, vadinasi apeliantas turėtų išmokėti ieškovei vien už šį turtą 932 500 Eur piniginę kompensaciją. Kaip matyti byloje patiektos pajamų mokesčio deklaracijos už 2021 metus, apeliantas 2021 metais patyrė 12 519 Eur nuostolių iš žemės ūkio veiklos, atkelti 31 244,80 Eur nuostoliai iš praeitų finansinių laikotarpių. Ūkio pajamos 2021 metais sudarė 390 661 Eur, o išlaidos – 370 531 Eur. Nurodyti duomenys apie apelianto ūkio veiklos rezultatus neleidžia teigti, kad apeliantas iš vykdomos ūkio veiklos yra pajėgus, kaip tvirtina, pakankamai operatyviai išmokėti ieškovei piniginę kompensaciją. Duomenų, suponuojančių priešingą išvadą, byloje nėra pateikta. Apelianto byloje pateiktas Rato kredito unijos 2023 m. vasario 9 d. raštas Nr. CS2023-88 „Dėl kredito suteikimo“ nelaikytinas pakankamu įrodymu apelianto pajėgumui išmokėti ieškovei kompensaciją patvirtinti, kadangi juo tik numatoma galimybė apeliantui suteikti 695 000 Eur paskolą. Toks raštas nelaikytinas kredito įstaigos garantija ir nesudaro pagrindo išvadai, kad unija garantuoja atsakovo finansavimą.

Dėl eksperto išvados vertinimo

60. Apeliantas nurodo, kad 2022 m. rugpjūčio 18 d. Ekspertizės aktas Nr. 22/08/84 (toliau – ir Ekspertizės aktas) iš esmės yra ydingas dėl ekspertinio tyrimo eigos ir rezultatų (padarytos išvados pagrįstumo ir patikimumo), ką patvirtina apelianto pateikta į bylą 2023 m. sausio 13 d. UAB „Vertinimo partneriai“ parengta konsultacija „Dėl galimų netikslumų Ekspertizės akte Nr. 22/08/84 nustatant ūkininko ūkio „L. D. ūkis“ rinkos vertę ir ginčo turto UAB „Centro kubas – Nekilnojamasis turtas“ Nekilnojamojo turto vertinimo ataskaita Nr. R-22-11-04-1VV14, kurių pirmosios instancijos teismas visiškai neanalizavo ir nevertino, priimdamas skundžiamą sprendimą. Apeliantas tvirtina, kad pirmosios instancijos teismas ekspertizės aktui Nr. 22/08/84 nepagrįstai suteikė didesnę įrodomąją galią nei kitiems įrodymams byloje, visapusiškai, išsamiai ir objektyviai neištyręs visų byloje esančių įrodymų, patvirtinančių, akivaizdžius ekspertizės akto trūkumus tiek dėl ekspertizės akto eigos, tiek dėl padarytos išvados pagrįstumo ir patikimumo.

61. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad teismo nutartimi paskirtos ir įstatymo nustatyta tvarka atliktos ekspertizės išvada yra laikoma specialia įrodinėjimo priemone (CPK 177 straipsnio 2 dalis. 216 straipsnis). Pripažįstama, kad ekspertizės akte esantys duomenys pagal jų objektyvumą dėl tiriamojo pobūdžio prigimties ir gavimo aplinkybių paprastai yra patikimesni už kituose įrodymų šaltiniuose esančius duomenis. Tačiau eksperto išvada teismui nėra privaloma ir turi būti vertinama pagal vidinį teismo įsitikinimą kartu su kitais byloje esančiais įrodymais (CPK 218 straipsnis) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-33-684/2017 29, 30 punktus). Vidinis teismo įsitikinimas dėl eksperto išvados turi susiformuoti visapusiškai, išsamiai ir objektyviai ištyrus visus byloje esančius įrodymus. Tai reiškia, kad įvertintini įrodymai, kurie patvirtina ar paneigia ekspertizės akte ir eksperto išvadoje esančias aplinkybes, o atliekant šį vertinimą atsižvelgiama į visų įrodymų tikslumą, detalumą, išsamumą, patikimumą, prigimtį ir kitas svarbias aplinkybes, sudarančias pagrindą eksperto išvadą vertinti kaip patikimą įrodymą arba priešingu atveju motyvuotai spręsti, kad eksperto išvados yra nepagrįstos ir teismas jomis kaip įrodymais nesivadovaus. Konkretus faktiniai duomenys, gauti ekspertinio tyrimo metu, gali būti atmesti kaip įrodymas (kritiškai įvertinti), jei manoma, kad jie nepagrįsti, nepatikimi ar turi kitokių trūkumų. Kritiškai vertinti eksperto išvadą ar jos dalį galima tada, kai ekspertizės turinys prieštaringas, kai išvados neišplaukia iš tyrimo eigos, kai išvada pateikta dėl to, dėl ko tyrimas neatliktas arba jis atliktas neišsamiai, ir kitais panašiais atvejais, kai kyla pagrįstų abejonių dėl ekspertinio tyrimo eigos ir rezultatų. Taip pat ekspertizės duomenys gali būti atmetami tada, kai jie prieštarauja kitiems bylos įrodymams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-386- 469/2015).

62. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai eksperto išvadą vertino kaip patikimą įrodymą ir jį vertino kartu su kitais įrodymais. Nėra pagrindo nepritarti, kad ekspertizė atlikta nepažeidžiant teisės aktų reikalavimų, remiantis byloje surinktais įrodymais, kurie patvirtina ekspertizės akte ir eksperto išvadoje nurodytas išvadas. Apeliantas, nesutikdamas su ekspertizės akto išvadomis, nenurodė konkrečių teisės aktų pažeidimų, objektyvių ekspertizės akto trūkumų. Nors apeliantas dar bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme nesutiko su ekspertizės išvadomis, tačiau skirti papildomą ar pakartinę ekspertizę neprašė. Tuo tarpu apelianto užsakymu atliktos tiek UAB „Vertinimo partneriai“ konsultacine išvada, tiek UAB „Centro kubas – Nekilnojamasis turtas“ ginčo turto vertinimo ataskaita ekspertizės akto duomenų bei išvadų nepaneigia.

63. Pažymėtina, kad 2023 m. balandžio 18 d. teismo posėdžio metu apklausta ekspertė D. A. atsakė į visus apelianto atstovų iškeltus klausimus, kurie buvo minimi UAB „Vertinimo partneriai“ atliktoje konsultacinėje išvadoje. Išklausius šiuos paaiškinimus, teisėjų kolegijai nekyla abejonių dėl ekspertizės akto tiriamosios ir aprašomosios dalies, padarytų išvadų. Ekspertė paaiškino, kad pagal teismo užduotą klausimą, buvo atliktas retrospektyvinis L. D. ūkininko ūkio vertinimas, buvo remtasi sąlygomis ir aplinkybėmis, egzistavusiomis 2018 m. liepos 24 d.; buvo pasirinktas turto požiūrio metodų derinys, turtas buvo vertintas ne pagal balanso duomenis, o pagal pateiktus sąrašus, kurie nesikeitė; ekspertizei buvo pateiktas 2017 m. gruodžio 31 d. balansas, 2018 m. gruodžio 31 d. balansas, tačiau pastarasis nebuvo vertintas, nes tiriamuoju momentu 2018 m. liepos 24 d. dar nebuvo sudarytas; buvo vertintas toks ūkininko ūkio 2017 m. gruodžio 31 d. balansas, kokį jį ekspertei pateikė atsakingas asmuo L. D.; 2018 m. tarpinė finansinė atskaitomybė ekspertei nebuvo pateikta; ekspertizės akte pastebėti duomenų neatitikimai su tais duomenimis, kurie buvo nurodyti 2017 m. gruodžio 31 d. balanse, neturi esminės įtakos atliktam vertinimu.

64. Nors apeliantas apeliaciniame skunde pateiktomis 2017 m. gruodžio 31 d. balanso ir 2018 m. birželio 30 d. tarpinio balanso suvestinėmis įrodinėja, kad L. D. ūkininko ūkio vertė pagal 2018 m. birželio 30 d. tarpinį balansą būtų buvusi nustatyta tikslesnė, kadangi per 2018 m. pirmą pusmetį buhalterinė turto vertė sumažėjo net 200 274 Eur, tačiau teisėjų kolegija nelaiko tokius apeliacinio skundo argumentus pagrįstais. Neturint išsamesnių duomenų apie buhalterinėje apskaitoje atliktas konkrečias ūkines operacijas, lėmusias tokius pokyčius balanso nuosavo kapitalo ir trumpalaikio turto eilutėse, negalima teigti, kad tai kaip nors būtų įtakoję galutinį ūkininko ūkio rinkos vertės dydžio nustatymą. Kaip minėta, turtas buvo vertintas ne pagal balanso duomenis, o pagal pateiktus sąrašus, kurie nesikeitė. Dėl nurodytų priežasčių nesutiktina su apeliacinio skundo argumentu, kad atliekant ūkininko ūkio vertinimą ekspertė turėjo remtis 2018 m. birželio 30 d. tarpinio balanso duomenimis.

65. Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliacinio skundo argumentai taip pat nepagrindžia, kad ekspertizės akte nekilnojamojo turto rinkos vertė nustatyta netinkamai taikant, parenkant turto vertinimo metodus. Ekspertizės akte nurodyta kad tiriant lyginamųjų objektų plotų skirtumų įtaką jų pardavimo kainai, dėsningumų nenustatyta ir reikšmingos įtakos, skaičiuojant ploto rodiklių reikšmes, nedaro, todėl priimama ploto skirtumų pataisa lygi nuliui. Nei apeliaciniame skunde, nei „Vertinimo partneriai“ parengtoje konsultacijoje nepateikta konkrečių duomenų, leidžiančių spręsti priešingai. Joje nurodyta bendro pobūdžio informacija apie kainos priklausomybę nuo žemės sklypo ploto yra nepakankama ekspertės nurodytam ploto skirtumų pataisų netaikymo pagrindimui paneigti. Nors „Vertinimo partneriai“ parengtos konsultacijos prieduose yra pateikti duomenys apie negyvenamojo nekilnojamojo turto sandorių paieškos rezultatus, tačiau tokie duomenys savaime neleidžia suabejoti išlaidų (kaštų) metodo taikymo, nustatant aktualių negyvenamųjų statinių ir pastatų rinkos vertę, pagrįstumu. Nei konsultacijoje, nei apeliaciniame skunde nepateikta įtikinamų argumentų, kad šiuo atveju buvo reali galimybė gauti tiriamajam laikotarpiui aktualių duomenų apie panašaus turto sandorių kainas. Pažymėtina, kad UAB „Centro kubas – Nekilnojamasis turtas“ ginčo turto vertinimo ataskaitoje parinkti lyginamieji objektai (žemės sklypų pardavimo sandorių informacija) už pakankamai platų laikotarpį (nuo 2015 m. lapkričio iki 2018 m. gegužės), tuo tarpu ekspertės lyginamieji objektai parinkti artimesni tiriamajam laikotarpiui (2018 m. vasaris – kovas). Todėl šiuo atveju nėra pagrįsta teigti, kad ginčo turto mažesnę rinkos vertę UAB „Centro kubas – Nekilnojamasis turtas“ vertinimo ataskaitoje lėmė būtent vertintojo pasirinkta turto vertinimo specifika, o ne paminėta aplinkybė.

Dėl turto balanso sudarymo

66. Apeliantas apeliaciniame skunde teigia, kad į sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės teise valdomo turto balansą įtrauktas biologinis turtas – buliai (1515 kg), karvės (19122 kg), veršeliai (5093 kg), kadangi dalis šio biologinio turto sutuoktinių turto balanso sudarymo momentu jau nebeegzistavo.

67. Teisėjų kolegija, atmesdama kaip nepagrįstus tokius apeliacinio skundo argumentus, pažymi, jog, kaip konstatavo Panevėžio apygardos teismas 2021 m. lapkričio 15 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-504-544/2021, tarp šalių turi būti dalijamas tas turtas, kuris buvo santuokos nutraukimo bylos iškėlimo momentu (2018 m. liepos 24 d.), todėl pirmosios instancijos teismas, iš naujo nagrinėdamas bylą dalyje dėl šalių santuokoje įgytas turto padalijimo, turto sudėtį nustatė 2018 m. liepos 24 d. Nepaisant to, kad biologinis turtas neegzistuoja ūkyje bylos nagrinėjimo metu visa sudėtimi, kuri nurodyta teismo sprendime, tačiau šio turto padalijimas yra teisėtas ir pagrįstas. Apeliaciniame skunde nurodomas biologinis turtas buvo apskaitytas L. D. ūkininko ūkio buhalterinės apskaitos dokumentuose 2017 m. gruodžio 31 d. Šią aplinkybę patvirtina prie 2017 m. gruodžio 31 d. balanso (ekspertizės akto Nr. 22/08/84 priedai) pateikta ataskaita Nr. 3272/S141 atsargų likučiai 2017 m. gruodžio 31 d.

68. Apeliantas tvirtina, kad į sutuoktinių turto balansą teismo sprendime yra nepagrįstai įtrauktas ir kitas neegzistuojantis turtas (mėšlo šalinimo įrenginiai, tręštuvas, kombainas CLASS, frontalinis pakrovėjas, siurblys „Parama 72%“), nors jis viso proceso metu aiškino, kad toks turtas ūkyje jau nebeegzistuoja.

69. Teisėjų kolegija nurodo, kad šie apeliacinio skundo argumentai taip pat prieštarauja L. D. ūkininko ūkio buhalterinės apskaitos duomenims 2017 m. gruodžio 31 d. Prie 2017 m. gruodžio 31 d. balanso (ekspertizės akto Nr. 22/08/84 priedai) pateiktoje ataskaitoje Nr. 3262/S334 Ilgalaikio turto apskaita 2017 m. sausio 1 d. – 2017 m. gruodžio 31 d. apelianto akcentuojamas turtas yra apskaitytas (inventoriaus Nr. 0023, 0025, 0037, 0050, 0054, 0071). Objektyvių duomenų apie tai, kad aptariamas turtas neegzistuoja byloje nebuvo pateikta, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai jį įtraukė į sutuoktinių turto balansą.

70. Apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai į sutuoktinių turto balansą įtraukė realiai neegzistuojantį biologinį turtą (paršelius iki 2 mėn. (553 kg), penimas kiaules (579 kg), paršavedes (972 kg), pakaitines kiaules (172 kg), kuilius – reproduktorius (304 kg)), nors minėtas biologinis turtas ieškovės buvo parduotas 2015 – 2018 m. Apelianto įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė jo patikslinto priešieškinio reikalavimą priteisti iš ieškovės 38 204,70 Eur dydžio kompensaciją už minėtą parduotą turtą.

71. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad tokie apeliacinio skundo argumentais nesudaro pagrindo panaikinti iš esmės teisėtą ir pagrįstą sprendimo šioje dalyje. Nors apeliantas tvirtino, kad 2015 – 2018 m. ieškovė pardavė paršelius ir gavo 57 307,05 Eur pajamų, kurių neįnešė į ūkininko ūkio kasą ir panaudojo savo asmeniniams, o ne ūkininko ūkio poreikiams tenkinti, tačiau pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog šių apelianto argumentų bylos duomenys nepatvirtina. Remiantis ieškovės paaiškinimais, liudytojų V. D. – K. ir K. D. parodymais, būtent apeliantas buvo atsakingas už ūkio sandorius, finansus, jis turėjo prisijungimus prie bankų, visus ūkio buhalterinius apskaitos dokumentus, tvarkė buhalterinę apskaitą, o pinigai už parduotus paršelius 2015 – 2018 m. buvo panaudoti ūkio reikmėms, statyboms, įrengimams, šeimos poreikių tenkinimui.

72. Apelianto įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas, ieškovei priteisdamas automobilį „Toyota Avensis“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nepagrįstai rėmėsi ekspertizės akte nurodyta 3 410 Eur verte, nes minimaliai šios transporto priemonės vertė yra 5 000 Eur.

73. Tačiau ekspertizės akto prieduose yra pridėta VšĮ „Emprekis“ 2022 m. rugpjūčio 18 d. pažyma apie automobilių vidutines rinkos vertes, kurioje nurodyta, kad automobilio „Toyota Avensis“, 2005 m. gamybos, vertė 2018 m. liepos mėn. yra 3 410 Eur. Automobilio rinkos vertė pateikiama iš VšĮ „Emprekis“ leidžiamo 2018 m. liepos mėn. katalogo „Automobilių kainos Lietuvoje“. Kitos šios transporto priemonės vertės 2018 m. liepos 24 d. byloje nėra pateikta, todėl pripažintina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai rėmėsi ekspertizės akte nurodyta jos verte.

74. Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu tenkinti iš dalies apelianto prašymą priteisti kompensaciją iš ieškovės ½ dalį jo sumokėtų lėšų už žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), priteisiant kompensaciją iš ieškovės nuo 14 755,82 Eur. Apelianto įsitikinimu, šiuo atveju kompensacija turėjo būti skaičiuojama nuo visos apelianto sumokėtos 30 233,35 Eur sumos, kadangi ieškovės ir apelianto bendras gyvenimas ir ūkio vedimas pasibaigė, t. y. šalių santuoka faktiškai nutrūko 2017 m. birželio mėn., o tai reiškia, kad faktiškai šios sumos (2018 m. sausio 3 d. sumokėjo 15 477,53 Eur, o 2019 m. sausio 9 d. – 14 755,82 Eur) už minėtą žemės sklypą apelianto buvo sumokėtos jau nebevedant bendro ūkio su ieškove.

75. Teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus tokius apeliacinio skundo argumentus. Bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu byloje apklausti liudytojai K. D., V. D. – K. patvirtino, kad nors šalys kartu negyveno vienuose namuose, tačiau iki 2018 m. pavasario ūkyje dar tebedirbo kartu, vedė bendrą ūkį, todėl, priešingai nei tvirtinama apeliaciniame skunde, pirmosios instancijos teisme neturėjo nei teisinio, nei faktinio pagrindo priteisti iš ieškovės kompensaciją nuo 2018 m. sausio 3 d. apelianto sumokėtos 15 477,53 Eur.

76. Apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis CK 6.9 straipsnio nuostatomis, turėjo iš ieškovės jo naudai priteisti 68 111,37 Eur dydžio skolos, nes patikslintu priešieškiniu prašė priteisti iš ieškovės jai tenkančią dalį solidariojoje prievolėje ir solidariosios prievolės įvykdymo išlaidas, sudarančias 68 111,97 Eur dydžio.

77. Atmesdama kaip nepagrįstus tokius apeliacinio skundo argumentus, teisėjų kolegija pažymi, jog byloje pateikti duomenys patvirtina pirmosios instancijos teismo nustatytas aplinkybes, kad 2017 m. gegužės 2 d. apeliantas su Luminor Bank AS sudarė Kredito linijos sutartį Nr. 5517487 kredito gavėjui suteikiant 50 000 Eur kreditą apyvartinėms lėšoms terminui iki 2022 m. sausio 5 d. Kredito linijos specialioji bei bendroji dalys 2019 m. sausio 10 d. banko ir apelianto susitarimu buvo išdėstytos nauja redakcija. Bankas sutinka, kad nuo teismo sprendimo dėl santuokos nutraukimo įsiteisėjimo dienos prievolė pagal šią sutartį liktų apelianto asmenine prievole (2019 m. balandžio 4 d. banko atsiliepimas). Nors apeliantas patikslintu priešieškiniu prašė jam iš ieškovės priteisti dalį jo sumokėtų lėšų, skundžiamo sprendimo priėmimo dieną jau esant įsiteisėjusiam teismo sprendimui dėl santuokos nutraukimo, pirmosios instancijos teismas prievolę kreditoriui Luminor Bank AS pagrįstai paliko asmenine apelianto prievole.

78. Sutiktina su apeliacinio skundo argumentu, kad byloje pateikti duomenys patvirtina, jog 2018 m. liepos 27 d. apelianto įsipareigojimai kreditorei AB „Kauno grūdai“ sudarė 13 170,55 Eur, kreditorei UAB „Agrokoncernas“ – 6 665,73 Eur, kreditorei UAB „Dotnuva Baltic“ – 118,40 Eur, kreditorei UAB „Scandagra“ – 4 047,35 Eur, kreditorei UAB „Žemtiekimas“ – 871,17 Eur. Taip pat iš tarpusavio skolų suderinimo aktų su šiais kreditoriais matyti, kad prekės iš šių kreditorių buvo įsigyjamos tiek 2017 m. pabaigoje, tiek 2018 m. pirmą pusmetį. Tačiau šiuo atveju, teisėjų kolegijos vertinimu, ypač reikšminga yra tai, kad ieškovė apytiksliai nuo 2018 m. pavasario apelianto sprendimu faktiškai buvo nušalinta nuo ūkininko ūkio veiklos. Šias aplinkybes paliudijo teismo posėdyje apklausti liudytojai K. D. ir V. D. – K. Pastaroji parodė, kad ieškovė buvo priversta ieškotis kito darbo ir persikvalifikuoti. Taigi, ieškovė nebegalėdama dalyvauti ūkio veikloje, iš šios veiklos negalėjo gauti jokių pajamų. Būtent apeliantas nuo 2018 m. pavasario vienas naudojosi ūkio turtu, gavo ūkio duodamas pajamas, todėl laikytinas asmeniškai atsakingu kreditoriams už pirmiau nurodytas prievoles.

Dėl teismo vaidmens nagrinėjant sutuoktinių turto padalijimo ginčą ir turto pripažinimo bendra jungtine sutuoktinių nuosavybe

79. Apeliacinis skundas grindžiamas ir tuo argumentu, kad pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos taikant CPK 376 straipsnį, kadangi ieškovei nei ieškiniu, nei patikslintu ieškiniu nereiškiant reikalavimų apeliantui pripažino bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe atsakovui asmeninės nuosavybės teise priklausančius žemės sklypus – 2,3100 ha žemės sklypą, unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini); 59/118 dalį iš 1,1800 ha žemės sklypo (0,5900 ha), unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), ir 0,4479 ha žemės sklypą, unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini).

80. CPK 376 straipsnyje įtvirtintas aktyvus teismo vaidmuo, nagrinėjant šeimos bylas. Teismas tokiose bylose turi teisę savo iniciatyva rinkti įrodymus (CPK 376 straipsnio 1 dalis), viršyti pareikštus reikalavimus (CPK 376 straipsnio 3 dalis), taikyti įstatymuose nustatytą alternatyvų asmens teisių ar teisėtų interesų gynimo būdą (CPK 376 straipsnio 4 dalis). Nurodytos įstatymo nuostatos yra vienos iš dispozityvumo ir rungimosi principų išimčių ir aiškinamos kaip suteikiančios teismui galimybę, esant būtinybei, veikti savo iniciatyva.

81. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civiliniu bylų skyriaus plenarinė sesija yra išaiškinusi, kad CPK 376 straipsnyje įtvirtinta teismo pareiga savaime nereiškia teismo pareigos būti aktyviam visose šeimos bylose ar visų byloje pareikštų reikalavimų apimtimi. Ši teismo pareiga turi būti derinama su asmenų procesinio lygiateisiškumo, rungimosi ir dispozityvumo principais (CPK 6. 12.13 straipsniai), todėl kiekvienoje byloje teismas turi teisę įvertinti faktines aplinkybes, sudarančias teisinį pagrindą teismui aktyviai veikti, tam, kad ši išimtinė taisyklė būtų taikoma tik konkrečioje byloje ar tokioje byloje pareikštų reikalavimų daliai ir netaptų privaloma visiems reikalavimams šeimos bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teisino Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010).

82. Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad teismas šeimos bylose įgalinamas veikti aktyviai, kad būtų maksimaliai apsaugoti nepilnamečių vaikų interesai, o ginčų, nesusijusių su vaikų teisėmis ir interesais, atvejais būtinybė veikti aktyviai tiek, kiek reikia, kad būtų užtikrintas sutuoktinių lygiateisiškumas (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), jų interesų pusiausvyra ar apsaugotos vieno iš sutuoktinių teisės ir interesai, kurių jis dėl kokių nors objektyvių aplinkybių negali pats tinkamai ginti, turi būti konstatuojama ir pagrindžiama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-520/2010, 2014 m. balandžio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-231/2014). Kai abu sutuoktiniai santuokos nutraukimo ir padarinių procese dalyvauja lygiomis teisėmis, vadovaujamasi rungimosi ir dispozityvumo principais, o byloje nenustatyta šių principų išimtis pateisinančių aplinkybių, kurios teismui sudarytų pagrindą veikti vieno iš sutuoktinių interesais, tai teismui procese nėra teisinio pagrindo remtis CPK 376 straipsnyje suteikiamomis teisėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civiliniu bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010).

83. Teisėjų kolegija sprendžia, kad šiuo atveju pirmosios instancijos teismas, viršydamas pareikštų ieškovės reikalavimų ribas, pagrįstai apelianto akcentuojamus žemės sklypus pripažino bendrąja jungtine nuosavybe. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas visi šie žemės sklypai buvo įsigyti šalims gyvenant santuokoje apskrities viršininko sprendimų pagrindu. Pagal CK 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas turtas, įgytas po santuokos sudarymo tiek abiejų sutuoktinių, tiek vieno jų vardu. Pagal kasacinio teismo praktiką nagrinėjamu aspektu nėra svarbu, ar turtas viešame registre įregistruotas vieno iš sutuoktinių vardu (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. spalio 6 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-227-381/2022). Šiuo atveju reikšminga yra ir tai, kad pirmosios instancijos teismas, padalindamas šalių santuokoje įgytą turtą, ieškovei, vykdančiai ūkininko veiklą, priteisė angarą, silosinę su kuro baze, ½ dalį šulinio gręžinio, esančius 2,3100 ha žemės sklype, unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini). Remiantis šalių paaiškinimais, liudytojų parodymais, rašytine bylos medžiaga, būtent šiame žemės sklype ir jame esančiuose pastatuose yra vykdoma ūkininko ūkio veikla. Apeliantas iš esmės ir nepagrindė, kodėl apeliaciniame skunde nurodomi žemės sklypai turėjo būti pripažinti jo asmenine nuosavybe. Taip pat priešingai negu tvirtinama apeliaciniame skunde, pirmą kartą bylą šioje dalyje nagrinėję Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmai 2021 m. gegužės 4 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-6-434/2021 motyvuose tenurodė, kad šalys sutinka ir tarp jų ginčas nekyla, kad šie žemės sklypai yra asmeninė atsakovo nuosavybė, ir išsamiai šio klausimo nenagrinėjo, todėl tai nelaikytina prejudiciniu faktu.

84. Esant nurodytoms aplinkybėms, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė teisės normas, reglamentuojančias tiek turto pripažinimą asmenine nuosavybe, tiek CPK 376 straipsnio nuostatas, įtvirtinančias aktyvų teismo vaidmenį, nagrinėjant šeimos bylas, nuo kasacinio teismo šių normų išaiškinimų nukrypo, todėl apeliacinio skundo argumentai šiuo aspektu taip pat atmestini kaip nepagrįsti.

Dėl priteisto konkretaus turto

85. Apeliacinis skundas argumentuojamas ir tuo, kad pirmosios instancijos teismas, ieškovei priteisdamas turtą, kuris apelianto ūkiui yra reikalingas ir naudojamas, visiškai neįsigilino į ūkio specifiką, į kiekvieno turtinio vieneto vaidmenį ūkyje. Apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, padalindamas turtą, išardė žemės ūkio paskirties žemės masyvą, ieškovė, norėdama dirbi žemės sklypą, turės važinėti per apelianto žemės sklypus.

86. Teisėjų kolegija nesutinka su tokiais apeliacinio skundo argumentais. Šalims bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantys žemės sklypai vieno vienalyčio masyvo nesudaro, atsakovas papildomai nuomojasi žemės sklypus, tačiau kiekvienas šalims priklausantis ir dalintinas šioje byloje žemės sklypas yra savarankiškas turtinis vienetas, įgytas atskirais sandoriais, naudojamas, valdomas bei disponuojamas savarankiškai. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, nei sudarytos papildomos žemės sklypų nuomos sutartys, nei dirbami plotai negali būti pagrindu nedalinti sklypų natūra. Pažymėtina, kad apeliantas viso proceso metu teismui nepateikė pozicijos, kurie sklypai, juos dalinant natūra, galėtų tekti apeliantui, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai rėmėsi ieškovės pasiūlytu padalijamo turto natūra variantu, kuriame ieškovė atsižvelgė į tai, kad tiek jai, tiek apeliantui būtų patogu ūkininkauti dviejuose ūkiuose, turėti tam reikalingą techniką, ūkininkavimui reikalingus objektus. Pirmosios instancijos teismas taip pat pagrįstai pritarė ieškovės argumentams, kad nors apeliantas ir sudarė žemės sklypų sudengimo žemėlapius, vis tik neįrodė, kad prie jam tenkančių žemės sklypų jis negalėtų privažiuoti. Jokių pagrįstų priežasčių, kodėl reikėtų nukrypti nuo ieškovės patikslintame ieškinyje nurodyto turto padalijimo natūra kiekvienam kiekio, konkretaus turto, apeliantas nepateikė ir apeliacinės instancijos teismui.

87. Apeliantas apeliaciniame skunde konkrečiai įvardijo žemės sklypus, pastatus ir statinius, transporto priemones, kurie, jo nuomone, ieškovei priteisti nepagrįstai, nurodydamas įvairius nesutikimo su tokiu turto padalijimu motyvus, tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, šie motyvai nepagrindžia apelianto esminio intereso tuo turtu naudotis. Teisėjų kolegija pažymi, kad žemės sklypas, kokios jis bebūtų paskirties, naudojimo būdo yra turtas, kuris kaip ir kiti turtiniai vienetai, dalijamas šalims. Žemės sklypo lokalizacija, vieta ir privažiavimas prie jo nėra pagrindas teismui nedalinti sklypų. Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovė nurodė, kad ieškovei priteistas žemės sklypas, unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), atsiliepimo pateikimo momentu yra apsėtas kvietrugiais ir buvo nuimamas derlius, atsakovas šiuo metu visus gyvulius jau yra pardavęs, jų nelaiko, todėl poreikio keisti infrastruktūrą nėra, o ieškovei priteistas žemės sklypas, unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), ir atsakovui priteistas žemės sklypas, unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini), turi atskirus teisiškai įregistruotus privažiavimus. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį tai, kad apeliantui skundžiamu teismo sprendimu yra priteista nemažai žemės ūkio veiklai tarnaujančių pastatų, kaip antai, pastatas – grūdų sandėlis, pastatas – ferma, pastatas – kiaulidė, kiti pagalbinės paskirties pastatai, kuriuos atsakovas galės naudoti pagal poreikį grūdams supilti derliaus nuėmimo metu, juolab, kad gyvulininkystės ūkis, kaip nurodo ieškovė, apelianto yra panaikintas. Teismo sprendimu apeliantui taip pat priteisti penki pakankamai nauji traktoriai, penkios priekabos, kombainas, apeliantas nepagrindžia poreikio turėti ir ieškovei priteistą techniką. Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovė taip pat nurodė, kad šio proceso metu apeliantas yra įsigijęs naują kombainą, teleskopinį krautuvą Bobcat, įsirengęs fermos pastate šiltą garažą, kuriame nupirkta nauja technikos remonto įranga, jame remontuojama žemės ūkio technika.

Dėl priverstinės hipotekos

88. Apeliantas nesutinka su teismo sprendimo dalimi, kuria apeliantui teismo sprendimu priteistam 29,6872 ha ploto žemės sklypui, unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini), esančiam (duomenys neskelbtini), nustatyta priverstinė hipoteka.

89. CK 4.175 ir 4.178 straipsnių nuostatų sisteminė analizė lemia išvadą, kad teismas savo sprendimu turi teisę nustatyti priverstinę skolininko nekilnojamojo daikto hipoteką tik esant šių sąlygų visumai: 1) turi egzistuoti teismo sprendimu patenkintas reikalavimas dėl pinigų išieškojimo; 2) turi būti pateiktas teismui kreditoriaus prašymas dėl priverstinės hipotekos nustatymo (išskyrus išimtinius įstatymo numatytus atvejus, kai teismas turi teisę nustatyti priverstinę hipoteką ex officio (pagal pareigas) (pvz., CK 3.197 straipsnis); 3) turi egzistuoti CK įtvirtintas priverstinės hipotekos nustatymo atvejis (pvz., CK 3.197 straipsnis, 5.7¹ straipsnis); 4) nekilnojamasis daiktas, kuriam siekiama nustatyti priverstinę hipoteką, turi priklausyti skolininkui nuosavybės teise. Tik esant šių sąlygų visumai teismo sprendimu gali būti nustatoma priverstinė hipoteka, atitinkamai konkrečiai įstatymo nenurodytais atvejais priverstinė hipoteka negali būti nustatoma.

90. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad priverstinė hipoteka, kaip skolininko teisių suvaržymas nepaisant jo valios, suteikiantis pranašumą kreditoriui, esant CK 4.178 straipsnyje nurodytoms sąlygoms ir CK nustatytu atveju, nustatoma tik kai yra būtina užtikrinti teismo sprendimu patenkintus turtinius reikalavimus. Kadangi hipotekos kreditorius išieškojimo procese turi pirmumo teisę prieš kitus kreditorius (CK 4.192 straipsnio 1 dalis), asmuo, prašydamas, kad teismo sprendimu būtų nustatyta hipoteka jo patenkintiems reikalavimams užtikrinti, turi įrodyti tokios apsaugos taikymo būtinumą, o teismas – įvertinti, ar tokios apsaugos taikymu nebus suvaržyti skolininko interesai labiau, nei tai yra būtina, taip pat ar nebus pažeisti kitų kreditorių interesai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 23 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-307/2010; 2012 m. kovo 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-87/2012; ir kt.). Būtinumas turi būti pagrįstas objektyviomis aplinkybėmis, iš kurių matyti, kad nenustačius hipotekos teismo sprendimas nebus įvykdytas arba jo įvykdymas iš esmės pasunkės. Be to, prieš priimdamas sprendimą nustatyti priverstinę hipoteką, teismas turi įvertinti, ar priverstinės hipotekos nustatymas nesuvaržys skolininko teisių ir interesų labiau, negu yra būtina turtinių reikalavimų įvykdymui užtikrinti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 10 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-361-611/2015; ir kt.).

91. Nagrinėjamu atveju iš apelianto ieškovės naudai priteistina 48 470,53 Eur dydžio kompensacija už apeliantui atitekusią didesnę dalį bendrosios jungtinės nuosavybės. Nekilnojamasis turtas, kuriam ieškovė prašė nustatyti priverstinę hipoteką, šiuo metu buvusiems sutuoktiniams priklauso bendrosios jungtinės nuosavybės teise, o po sprendimo įsiteisėjimo priklausys apeliantui asmeninės nuosavybės teise. Tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, vien tokios aplinkybės, kad yra priimtas teismo sprendimas priteisti pinigų sumas, kad apeliantas turi turto, bei kad yra ieškovės pareikštas prašymas dėl priverstinės hipotekos nustatymo, priešingai negu konstatavo pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, nesudaro pagrindo nustatyti priverstinę hipoteką. Teisėjų kolegija pažymi, kad byloje nenustatytas apelianto nesąžiningumas, taip pat nėra pagrindo teigti, kad apeliantas nevykdys sprendimo arba kad vykdymas iš esmės pasunkės. Apeliantas asmeninės nuosavybės teise turi likvidaus turto.

92. Atsižvelgusi į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas teismai, konstatuodamas priverstinės hipotekos nustatymo būtinųjų sąlygų egzistavimą, netinkamai taikė CK 4.175 straipsnio 3 dalies 2 punktą, 4.178 straipsnį ir tai sudaro pagrindą šią skundžiamo sprendimo dalį panaikinti.

Dėl procesinės bylos baigties ir kitų apeliacinio skundo argumentų

93. Atsižvelgdama į išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, iš dalies tenkindamas ieškovės patikslinto ieškinio reikalavimą dėl priverstinės hipotekos taikymo nurodytam apelianto turtui, netinkamai aiškino ir taikė priverstinės hipotekos nustatymui būtinąsias sąlygas reglamentuojančias teisės normas, todėl skundžiamas sprendimas keičiamas, panaikinant šią skundžiamo sprendimo dalį. Dėl nurodytų priežasčių apelianto apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

94. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo

Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose

95. Jeigu apeliacinės instancijos teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą (CPK 93 straipsnio 5 dalis). Pagal CPK 93 straipsnio 2 dalį jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai.. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija nevertina apelianto apeliaciniame skunde nurodomų argumentų šiuo klausimu ir dėl jų nepasisako, nors apeliantas ir nesutinka su skundžiamo sprendimo dalimi dėl bylinėjimosi išlaidų, o šalių patirtų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą sprendžia pagal CPK 93 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas taisykles, nusprendus pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą.

96. Ieškovė bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme prašė priteisti 6 500 Eur patirtų išlaidų advokato pagalbai apmokėti ir 2 200 Eur turto vertinimo išlaidų (viso 8 700 Eur). Atsakovas prašė priteisti 42 171,29 Eur išlaidų atstovų (advokatų ir advokato padėjėjo) teisinei pagalbai apmokėti, 9 000 Eur ekspertizės išlaidų, 300 Eur išlaidų už ekspertės atvykimą į teismo posėdį (viso 51 471,29 Eur). Ieškovės reikalavimai buvo iš esmės patenkinti 40 proc. (3 480 Eur), o atsakovo – 10 proc. (5 147,13 Eur). Teisėjų kolegija pažymi, kad atsakovo patirtos bylinėjimosi išlaidos, nors ir pagrįstos faktiniais atsakovo mokėjimais, tačiau faktiškai yra per didelės, atsižvelgiant į atsakovo atstovų suteiktą teisinę pagalbą byloje, būtinumo atsakovo patirtoms išlaidoms nenustatyta, vertinant bylos apimtį ir sudėtingumą. Kadangi atsakovo patirtos bylinėjimosi išlaidos nėra pagrįstos šių išlaidų būtinumu, teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.) 2.1, 2.4, 2.7 punktų nuostatomis, sprendžia, kad atsakovui iš ieškovės priteistinas bylinėjimosi išlaidų atlyginimas mažintinas iki 800 Eur (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93 straipsnio 2 dalis, 98 straipsnis).

97. Atsakovas paduodamas apeliacinį skundą sumokėjo 2 175 Eur žyminio mokesčio, prašė priteisti 2 000 Eur apeliacinio skundo parengimo, 3 872 Eur teisinio konsultavimo, susipažinimo su civiline byla išlaidas, iš viso 8 047 Eur. Byloje yra pateikti minėtas išlaidas patvirtinantys įrodymai. Ieškovė pateikė įrodymus, patvirtinančius kad sumokėjo 1 600 Eur už teisines konsultacijas ir atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi minėtų rekomendacijų 2.3, 2.7, 2.10 punktų nuostatomis, atsižvelgusi į tai, kad atsakovo apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies 20 proc., apeliaciniame skunde pateikti iš esmės tie patys argumentai, juos nežymiai papildant, nusprendžia, kad atsakovui iš ieškovės priteistinas išlaidų advokato pagalbai atlyginimas mažintinas iki 200 Eur (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93 straipsnio 2 dalis, 98 straipsnis).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų 2023 m. birželio 29 d. sprendimą pakeisti.

Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų 2023 m. birželio 29 d. sprendimo dalį, kuria ieškovei R. D. iš atsakovo L. D. priteistos 48 470,53 Eur (keturiasdešimt aštuonių tūkstančių keturių šimtų septyniasdešimties eurų penkiasdešimt trijų centų) kompensacijos sumokėjimui užtikrinti nustatyta priverstinė hipoteka atsakovui L. D. nuosavybės teise priklausančiam turtui – 29,6872 ha žemės sklypui, unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini), esančiam (duomenys neskelbtini), – 130 600 Eur vertės, ir hipotekos terminas – dveji metai nuo hipotekos įregistravimo hipotekos registre momento, panaikinti.

Priteisti iš ieškovės R. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovo L. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai 800 Eur Eur (aštuonių šimtų eurų) pirmosios instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

Kitą Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų 2023 m. birželio 29 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovės R. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovo L. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai 200 Eur (dviejų šimtų eurų) apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

Ši Panevėžio apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Rita Dambrauskaitė

Alvida

Laimantas Misiūnas