Dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo priteisimo, dalyvaujant institucijai, teikiančiai išvadą, Kėdainių rajono savivaldybės vaiko teisių apsaugos skyriui

Civilinė byla Nr. 2-157-736/2012

Proceso Nr. 2-22-3-02921-2011-7

Procesinio sprendimo kategorija

77.4.2.; 77.4.3.; 77.7.; 78.2.1.;

99.3.; 99.5.; 99.7.; 99.9.; 108.;

113.1.; 116.1.; (S)

KĖDAINIŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2012 m. birželio 14 d.

Kėdainiai

Kėdainių rajono apylinkės teismo teisėjas Algimantas Brigadierius,

sekretoriaujant Rasai Burbienei, dalyvaujant

ieškovui K. G., jo atstovui advokatui Sauliui Dambrauskui,

atsakovei V. G., jos atstovei advokatei Sonatai Žukauskienei,

institucijos, teikiančios išvadą, Kėdainių rajono savivaldybės VTAS atstovėms Loretai Krylaitei, Daivai Danisevičienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovo K. G. ieškinį atsakovei V. G. dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo, V. G. priešieškinį atsakovui K. G. dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo priteisimo, dalyvaujant institucijai, teikiančiai išvadą, Kėdainių rajono savivaldybės vaiko teisių apsaugos skyriui,

n u s t a t ė:

ieškovas prašo pakeisti Kėdainių rajono apylinkės teismo 2010 06 21 sprendimu patvirtintos santuokos nutraukimo pasekmių sutarties 2.5.1d., nustatančią V. G. bendravimo su dukra G. G., gimusia 2004 10 20, ir sūnumi D. G., gimusiu 2007 01 18, bendravimo tvarką, nustatant sekančiai: įpareigoti K. G. leisti V. G. nepertraukiamai bendrauti su dukra G. G. ir sūnumi D. G. vieną savaitę per kalendorinį mėnesį nuo sekmadienio 17 val. 30 min. iki kito sekmadienio 18,00 val., vaikus pasiimant prie namo, esančio (duomenys neskelbtini) ir grąžinant tuo pačiu adresu. Apie vaikų pasiėmimą bendravimui V. G. informuoja K. G. ne vėliau kaip vieną dieną iki bendravimo pradžios; įpareigoti K. G. leisti V. G. nepertraukiamai bendrauti su dukra G. G. ir sūnumi D. G. vieną savaitgalį per mėnesį nuo penktadienio 17 val. 30 min. iki sekmadienio 18,00 val., V. G. informavus K. G. ne vėliau kaip prieš vieną dieną iki bendravimo pradžios, bendravimui vaikus pasiimant prie namo, esančio (duomenys neskelbtini), ir grąžinant tuo pačiu adresu. Priteisti iš atsakovės ieškovo turėtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad 2010-06-21 teismo sprendimu vaikų gyvenamoji vieta nustatyta su ieškovu. Patvirtintos sutarties 2.5d. yra nustatyta ir bendravimo atsakovei su vaikais tvarka. Atsakovė nesilaikė nustatyto ir patvirtinto bendravimo grafiko, jį pažeidinėjo, todėl jis kreipėsi į rajono Vaiko teisių apsaugos skyrių dėl jo pakeitimo bei naujo sudarymo. 2011-09-20 tarpininkaujant skyriaus darbuotojoms pasirašė kitą bendravimo grafiką. Dėl atsakovės bendravimo su vaikais jų atostogų ir švenčių dienomis, paliko galioti taip kaip yra nustatyta teismo sprendimu. Atsakovė grafiko laikėsi trumpą laiką, vėliau ji vienasmeniškai nuspręsdavo, kada ir kokiu laiku bendrausianti su vaikais. Dėl jos tokio elgesio vėl kreipėsi į Vaiko teisių skyrių, kuris ir patarė teikti ieškinį teismui dėl bendravimo tvarkos nustatymo pakeitimo. Atsižvelgdamas į jau susiformavusius vaikų bendravimo su atsakove interesus, bei abiejų tėvų galimą maksimalų dalyvavimą jų auklėjime ir bendravime, mano tikslinga nustatyti siūlomą bendravimo atsakovei grafiką su G.e ir D.u. Kita teismo sprendimu patvirtinta teisinių pasekmių sutarties 2.5.2d. dėl bendravimo tvarkos su vaikais dalis nekeistina.

Atsakovas bei jo atstovas prašo ieškinį tenkinti priešieškinį atmesti.

Atsakovė atsiliepime į ieškinį bei priešieškinyje (21-23, 26-29 b.l.) nurodo, kad su pareikštu ieškiniu nesutinka. Prašo pakeisti 2010 m. birželio 21 d. Kėdainių rajono apylinkės teismo sprendimu patvirtintos santuokos nutraukimo pasekmių sutarties dalį dėl vaikų G. G. ir D. G. gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo ir bendravimo su jais tvarką bei nustatyti vaikų gyvenamąją vietą su ja; priteisti iš ieškovo išlaikymui periodines išmokas po 400 Lt per mėnesį kiekvienam vaikui nuo priešieškinio teismui padavimo dienos iki vaikų pilnametystės. Ieškovas kreipėsi į teismą siekdamas sumažinti jos bendravimo su vaikais dienų skaičių, nepateikdamas tam jokių reikšmingų argumentų. Santuokos nutraukimo byloje sutiko, kad vaikų gyvenamoji vieta būtų nustatyta su tėvu, nes tuomet buvo morališkai ir fiziškai nusilpusi, kadangi gyvendama su ieškovu kentėjo psichologinį ir fizinį jo smurtą. Šiuo metu gyvena atskirame bute, nuomoja namo pirmą aukštą, turi pastovų darbą ir visas galimybes savo vaikus tinkamai prižiūrėti ir jais rūpintis geriau negu tai daro ieškovas, padedama savo tėvų.ir pageidauja nustatyti vaikų gyvenamąją vietą su ja. Įsitikinusi, kad vaikų gyvenimas su tėvu pažeidžia jų teises, nes tėvo elgesys yra neadekvatus, neprotingas ir negali būti pateisinamas.

Atsakovė ir jos atstovė prašo priešieškinį tenkinti, ieškinį atmesti.

Atsiliepime į priešieškinį ieškovas nurodo, kad šalių nepilnamečiai vaikai maždaug pusantrų metų gyvena pagal 2010 06 21 teismo sprendimu nustatytą tvarką. Ieškovas nesiekia iš esmės pakeisti teismo sprendimo, o tik siekia nustatyti bendravimo su vaikais grafiką dėl teismo patvirtintos tvarkos nekonkretumo, kuris sukėlė šalių nesutarimus. Prašomu nustatyti grafiku ieškovas siekia tik galimai sumažinti su atsakove kylančius nesutarimus dėl vaikų pasiėmimo-grąžinimo tvarkos, siekiant užtikrinti jų gyvenimo, mokymosi, poilsio bei pramogų ritmą. Ieškovo įsitikinimu, galimybė motinai vaikus pasiimti bet kada pažeidžia vaikų teises, nes trukdo tiek jiems, tiek jų tėvui gyvenant kartu tinkamai planuoti savo kasdienybę ir stabilizuoti savo lūkesčius.

Institucijos, teikiančios išvadą, Kėdainių rajono savivaldybės VTAS, nuomone vaikų gyvenamoji vieta paliktina su tėvu, nes keisti jų gyvenamosios aplinkos šiuo metu nėra būtina ir pateisinama bei reikalinga vaikų teisių ir interesų apsaugai. Taip pat būtina užtikrinti vaikų maksimalų bendravimą su motina. Nurodo, kad D.as yra per mažo amžiaus, kad išreikštų nuomonę dėl to, su kuo norėtų gyventi, o G.ė, pasakiusi, kad jai gera ir su tėčiu ir su mama; gyventi norėtų su mama, tačiau motyvuoti negalėjo, tapo užsidariusi, nekalbi (156-160 b.l.).

Priešieškinis atmestinas, ieškinys tenkintinas.

Bylos duomenimis, byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimais, liudytojų parodymais ir rašytiniais įrodymais nustatyta:

Ieškovas K. G. 2010-02-23 pateikė teismui ieškinį dėl santuokos nutraukimo esant atsakovės V. G. kaltei. Bylos nagrinėjimo metu šalys pasiekė kompromisą, todėl Kėdainių rajono apylinkės teismo 2010 m. birželio 21 d. sprendimu santuoka nutraukta bendru sutuoktinių sutikimu bei patvirtinta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių (prijungtos civ. bylos Nr. 2-702-550/2010 1-6, 82-84 b.l.). Greta kitų, sutartimi išspręstų klausimų, šalys dėl vaikų susitarė (ir teismas šį susitarimą patvirtino) taip (sutarties punktai pateikiami taip, kaip nurodyti sprendime): „...

Dėl vaikų gyvenamosios vietos, gyvenimo sąlygų ir išlaikymo:

2.1. Šalys susitaria, jog nepilnamečių vaikų G. G., g. 2004-10-20, ir D. G., g. 2007-01-18, nuolatinė gyvenamoji vieta nustatoma kartu su tėvu K. G., pagal jo gyvenamąją vietą. Sutarties pasirašymo metu vaikų gyvenamoji vieta yra adresu (duomenys neskelbtini).

2.2. K. G. privalo ne vėliau kaip prieš 1 (vieną) mėnesį įspėti ir informuoti V. G. apie vaikų gyvenamosios vietos adreso pasikeitimą Lietuvoje bei apie kitas svarbias aplinkybes, susijusias su vaikų gyvenamąja vieta.

2.3. V. G. įsipareigoja nuo šios sutarties patvirtinimo teisme dienos iki vaikai sulauks pilnametystės teikti nepilnamečių vaikų G. G., g. 2004-10-20, ir D. G., g. 2007-01-18, išlaikymui po 150 Lt periodinėmis išmokomis kas mėnesį kiekvienam vaikui, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

V. G. skiriamos lėšos nepilnamečių vaikų išlaikymui K. G. naudojamos tik vaikų interesais (LR CK 3.203 str.).

2.5. Šalys susitaria, kad V. G. ir jos artimieji giminaičiai su vaikais bendraus šalių susitarimu, tačiau ne rečiau kaip nurodyta žemiau:

ne rečiau kaip dešimt dienų per mėnesį, iš jų du savaitgalius – V. G. ir/ar jos artimųjų giminaičių pasirinkimu iš anksto dieną prieš informuojant apie tai K. G.;

pusę švenčių ir atostogų vaikai praleis su V. G. ir/ar jos artimaisiais giminaičiais;

šalys susitaria visais atvejais spręsdamos klausimus dėl vaikų atsižvelgti į jų pageidavimus ir interesus. K. G. besąlygiškai ir neatšaukiamai įsipareigoja sudaryti tinkamas sąlygas ir galimybes vaikams bendrauti su V. G. bei jokiais būdais ir/ar priemonėmis neapsunkinti V. G. galimybės bendrauti su vaikais šalių abipusiu sutarimu aptartomis sąlygomis.

3.0.0. Bet kurios Šalies teisės dalyvauti vaikų auklėjime ar bendrauti su vaikais gali būti ribojamos tik Lietuvos Respublikoje galiojančių teisės norminių aktų nustatyta tvarka“.

CK 3.169 str. 3 d. nustatyta, kad, pasikeitus aplinkybėms ar vienam iš tėvų, su kuriuo buvo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, atidavus vaiką auginti ir gyventi kartu su kitais asmenimis, antrasis iš tėvų gali reikšti pakartotinį ieškinį dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo. Faktus, jog iš esmės pasikeitė aplinkybės, buvusios pagrindu vaiko gyvenamajai vietai su vienu iš tėvų nustatyti, arba jog tėvas (motina), su kuriuo teismo sprendimu nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, atidavė vaiką gyventi ir auginti kitiems asmenims, privalo įrodyti antrasis iš tėvų, reiškiantis reikalavimą dėl teismo nustatytos vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo (LAT 2011-04-22 nutartis Nr. 3K-3-195/2011). Vaikų gyvenamosios vietos nustatymo santykių teisinis reglamentavimas grindžiamas prioritetinės vaiko teisių bei interesų apsaugos ir gynimo principu (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 str. 1 d., CK 3.3 str. 1 d., Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 str. 1 p.). Tai reiškia, kad teismas, spręsdamas šio pobūdžio ginčą, turi nustatyti, su kuriuo iš tėvų vaiko gyvenamosios vietos nustatymas geriau atitiktų vaiko interesus.

Ir ieškovas, ir atsakovė darboviečių charakterizuojami teigiamai (72, 85 b.l.).

Tiek atsakovė, tiek ir ieškovas savo reikalavimams bei argumentams pagrįsti vadovaujasi ir jų prašymu apklaustų liudytojų parodymais. Tačiau dalies liudytojų (O. Š., J. S., R. S., A. J. G., M. G., I. G. parodymais nesivadovautina dėl jų nepatikimumo, nes liudytojai yra susiję su atitinkama proceso šalimi giminystės ryšiais, jų parodymai pasireiškia akivaizdžiu priešiškumu kitai šaliai.

Reikalavimą nustatyti vaikų gyvenamąją vietą su ja atsakovė priešieškinyje motyvuoja tuo, kad „turi pastovų darbą, gyvena atskirame bute, nuomoja namo pirmą aukštą (posėdžio metu nurodė, kad su būsimuoju sutuoktiniu baigia įrengti gyvenamąjį namą (duomenys neskelbtini), į kurį persikels gyventi įregistravusi santuoką su juo (būsimo kūdikio tėvu), yra nėščia, 2012-02-24 nustatytas 14 savaičių nėštumas – 83 b.l.), įsitikinusi, kad vaikų gyvenimas su tėvu pažeidžia jų teises, nes tėvo elgesys yra neadekvatus, neprotingas ir negali būti pateisinamas“. Atsakovės teigimu, jos nuolatinė gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini) tėvų name, dar nuomoja butą (duomenys neskelbtini) (75, 100 b.l.), priešieškinyje (26 b.l.) gyvenamąją vietą nurodo (duomenys neskelbtini), o deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini) – 94 b.l.), atsakovė nurodė, kad jos draugas įrenginėja namą ir po gimdymo apie rugpjūčio mėnesį ruošiasi ten persikraustyti (96, 141 b.l.). Taigi, spręstina, kad atsakovės nei gyvenamoji vieta yra konkreti (be visų kitų duomenų apie tai galima spręsti ir iš siūlymo K. G. bendrauti su vaikais - 104 b.l., kuriame nenurodoma dabartinė atsakovės gyvenamoji vieta, kurią ji įvardija – pas tėvus (duomenys neskelbtini) kaime, o gyvenamoji vieta pateikiama abstrakčiai „iš vaikų buvimo vietos ir pristatant atgal”), nei išspręsta šeiminė padėtis.

Išanalizavus byloje pateiktus įrodymus, darytina išvada, jog yra pagrindas pritarti Kėdainių rajono savivaldybės VTAS nuomonei ir vaikų gyvenamąją vietą palikti su tėvu, nes keisti jų gyvenamosios aplinkos šiuo metu nėra būtina ir pateisinama bei reikalinga vaikų teisių ir interesų apsaugai. 2010 m. birželio 21 d. teismo sprendimu santuoka nutraukta bendru sutuoktinių sutikimu (procesas pradėtas dėl santuokos nutraukimo esant atsakovės kaltei) bei patvirtinta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių. V. G. sutiko, kad vaikų gyvenamoji vieta būtų nustatyta su tėvų. Jos aiškinimas, jog taip pasielgė, nes skyrybų procese buvo K. G. paveikta psichologiškai (142 b.l.) ir dėl jo smurtavimo, nelaikytinas priimtinu. Ji dėl, jos pasakymu, ieškovo vienokio ar kitokio smurto vartojimo niekur nesikreipė, santuokos nutraukimo procesas (civ. byla Nr.2-702-550/2010) vyko pakankamai ilgą laiką, be to ji bylos nagrinėjimo metu ir aptariant sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių sąlygas (tuo pačiu ir dėl vaikų gyvenamosios vietos ir bendravimo su jais tvarkos) naudojosi advokato paslaugomis. Atsakovė per daugiau negu pusantrų metų laikotarpį po 2010-06-21 sprendimo priėmimo nesikreipė dėl vaikų gyvenamosios vietos pakeitimo. Ji pareiškė reikalavimą (priešieškinį) dėl vaikų gyvenamosios vietos pakeitimo tik po to, kai ieškovas 2011-12-19 kreipėsi į teismą dėl konkretaus bendravimo su vaikais grafiko nustatymo.

Iš K. G. pranešimų Kėdainių rajono VTAS matyti, kad atsakovė nesilaikė bendravimo su vaikais tvarkos (69-70, 81 b.l.). Būtent K. G. iniciatyva 2011-09-20, dalyvaujant Kėdainių rajono savivaldybės VTAS specialistei, su J. G. geranoriškai susitarė, sukonkretino ir nustatė tokią bendravimo su vaikais tvarką (dėl sprendime 2.5 ir 2.51 p. nustatytos bendravimo tvarkos): 1) V. G., iš anksto prieš dieną suderinusi su K. G., pasiima vaikus vienai savaitei sekmadienį 17.30 val. prie namo, esančio (duomenys neskelbtini), ir grąžina kitą sekmadienį 18 val. tuo pačiu adresu; 2) V. G., iš anksto prieš dieną suderinusi su K. G., pasiima vaikus savaitgaliui penktadienį 17.30 val. prie namo, esančio (duomenys neskelbtini), ir grąžina kitą sekmadienį 18 val. tuo pačiu adresu. Byloje yra ir šio susitarimo pataisytas egzempliorius, kuriame nebėra žodelio „kitą“ prie antrojo punkto (5, 95 b.l.). Kėdainių rajono savivaldybės VTAS specialistė teisme paaiškino, kad tikrasis tėvų susitarimas buvo tas, pagal kurį to žodelio prie antrojo punkto neturėjo būti, nes jie sutarė, kad motina vaikus savaitgaliui paims penktadienį ir grąžins tos pačios o ne kitos savaitės sekmadienį. Todėl tekstas buvo pataisytas pagal faktinį susitarimą, o susitarimo egzempliorius, likęs pas atsakovę nebuvo pataisytas, nes ji, kviečiama atvykti tuo tikslu į VTAS, neatvyko. Remiantis šiais faktais, darytina išvada, kad ir tuo metu atsakovei nebuvo aktualu, kad vaikų gyvenamoji vieta būtų nustatyta su ja.

Byloje nėra duomenų (išskyrus atsakovės deklaratyvų teiginį - „tėvo elgesys yra neadekvatus, neprotingas ir negali būti pateisinamas“) apie tai, kad ieškovas netinkamai rūpinasi, prižiūri bei auklėja vaikus, ar vaikų gyvenamoji aplinka tapo nesaugi, neatitinkanti reikalavimų vaikų normaliam vystymuisi. Liudytojų A. V. (G.ės pedagogė (duomenys neskelbtini) darželyje „(duomenys neskelbtini)“), L. G., G. Č. (D.o auklėtojos) L. I. (darželio direktorė) parodymais teisme, vaikais tinkamai rūpinosi abu tėvai. Apie ieškovą labai palankiai atsiliepia (duomenys neskelbtini) pagrindinės mokyklos, kurios 1 klasėje mokosi G.ė, direktorė K. S. (68 b.l.). Jau šiai bylai esant teisme, ieškovui aplankius vaikus (duomenys neskelbtini), kuomet jie, nustatyta bendravimo tvarka, buvo su mama, antstolis faktinių aplinkybių konstatavimo protokole nurodė, kad - vaikai 2012-04-19, apie 8 val., išėjo iš namo (duomenys neskelbtini), pribėgo prie K. G., apsikabino, linksmai bendravo (110-113 b.l.). Kėdainių rajono savivaldybės VTAS atstovė teisme teigė, kad „iš V. G. pusės niekada nebuvo jokių priekaištų, kad tėvas netinkamai prižiūri vaikus“.

Iš Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnio 2 dalyje suformuluotos nuostatos išplaukia, kad sprendžiant ginčą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo negalima teikti privilegijų tėvui ar motinai dėl jo lyties, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų. CK 3.156 straipsnyje įtvirtinta nuostata, kad abiejų tėvų teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios. Taigi laikomasi tolerancijos lyties aspektu principo - tėvų lytis negali nulemti teismo sprendimo nustatyti vaiko gyvenamąją vietą su tėvu ar motina. Ginčo santykių teisinis reglamentavimas yra grindžiamas prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu. Dėl to nelaikytini priimtinais liudytojų, vaikų pedagogių, A. V., L. G., G. Č., L. I. teiginiai, jog vaikų gyvenamoji vieta turi būti nustatyta tik su jų motina, nes taip yra įprasta, taip visada buvo, kitaip ir būti negali. Kėdainių rajono savivaldybės VTAS atstovė, neneigdama vaikams bendravimo su motina būtinumo ir svarbos, pateikė teisingą ir pagrįstą išvadą, kad, atsižvelgus į būtent nagrinėjamos bylos aplinkybes, keisti nustatytos vaikų gyvenamosios vietos šiuo metu nėra pagrindo.

Kėdainių rajono savivaldybės VTAS išvadoje nurodoma, kad D.as yra per mažo amžiaus, kad išreikštų nuomonę dėl to, su kuo norėtų gyventi, o G.ė, pasakiusi, kad jai gera ir su tėčiu ir su mama; gyventi norėtų su mama, tačiau motyvuoti negalėjo, tapo užsidariusi, nekalbi (156-160 b.l.). Esant tokiai išvadai, taip pat ir įvertinus labai nedidelį mažamečių amžių, spręstina, kad jų momentinė nuomonė ar noras negali būti pagrindas tokiam svarbiam klausimo sprendimui kaip gyvenamosios vietos nustatymas. Vaiko gyvenamosios vietos negali lemti ir teismo posėdžio metu pateiktas G.ės piešinys, kuriame užrašyta „Aš noriu labai giventi su mama! “ (CK 3.174 str. 2 d., 3.177 str.).

Dėl paminėtų įrodymų bei motyvų priešieškinys dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo su atsakove ir išlaikymo priteisimo atmestinas.

2010 m. birželio 21 d. teismo sprendimu patvirtinta šalių sutarta motinos su vaikais bendravimo tvarka ir laikas 2.5 ir 2.51 p. „tačiau ne rečiau kaip nurodyta žemiau... ne rečiau kaip dešimt dienų“, šalims geranoriškai nesutariant, tikslintina, nes ji nėra konkreti, dėl to kyla nesutarimai ir ginčai. Pritartina ieškovo atsiliepime į priešieškinį išsakytiems teiginiams apie tai, jog „ieškovas nesiekia iš esmės pakeisti teismo sprendimo, o tik nustatyti bendravimo su vaikais grafiką dėl teismo patvirtintos tvarkos nekonkretumo, kuris sukėlė šalių nesutarimus. Prašomu nustatyti grafiku ieškovas siekia tik galimai sumažinti su atsakove kylančius nesutarimus dėl vaikų pasiėmimo-grąžinimo tvarkos, siekiant užtikrinti jų gyvenimo, mokymosi, poilsio bei pramogų ritmą. Ieškovo įsitikinimu, galimybė motinai vaikus pasiimti bet kada pažeidžia vaikų teises, nes trukdo tiek jiems, tiek jų tėvui gyvenant kartu tinkamai planuoti savo kasdienybę ir stabilizuoti lūkesčius“. Spręstina, jog ieškovo siūloma motinos su vaikais bendravimo tvarkos ir laiko patikslinimas ir sukonkretinimas yra priimtinas, visiškai atitinkantis vaikų interesus (CK 3.174 str. 2d.) ir CK 3.175 str. 2 d. prasmę „teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką“. K. G. įpareigotinas leisti V. G. nepertraukiamai bendrauti su dukra G. G. ir sūnumi D. G. vieną savaitę per kalendorinį mėnesį nuo sekmadienio 17 val. 30 min. iki kito sekmadienio 18,00 val., vaikus pasiimant prie namo, esančio (duomenys neskelbtini) ir grąžinant tuo pačiu adresu. Apie vaikų pasiėmimą bendravimui V. G. informuoja K. G. ne vėliau kaip vieną dieną iki bendravimo pradžios; K. G. įpareigotinas leisti V. G. nepertraukiamai bendrauti su dukra G. G. ir sūnumi D. G. vieną savaitgalį per mėnesį nuo penktadienio 17 val. 30 min. iki sekmadienio 18,00 val., V. G. informavus K. G. ne vėliau kaip prieš vieną dieną iki bendravimo pradžios, bendravimui vaikus pasiimant prie namo, esančio (duomenys neskelbtini), ir grąžinant tuo pačiu adresu. Pažymėtina, kad būtent tokią motinos bendravimo su vaikais tvarką ieškovas ir atsakovė geranoriškai sutardami nustatė 2011-09-20 dalyvaujant Kėdainių rajono savivaldybės VTAS specialistei, tačiau atsakovė jos ne visada laikėsi, motyvuodama, kad ši tvarka nustatyta ne teismo sprendimu (aukščiau sprendime jau buvo pasisakyta apie bendravimo tvarkoje pavartoto žodelio „kitą“ prasmę – 5, 95 b.l.). Toks bendravimo su vaikais grafikas atsakovei buvo priimtinas, todėl, praėjus labai neilgam laiko tarpui, keisti jo nėra pagrindo. Tokiu būdu keistini tik sprendimu patvirtinto šalių susitarimo 2.5 ir 2.51 p. – 6-7 b.l., o visą kitą, tame tarpe ir motinos bei artimųjų giminaičių bendravimo su vaikais tvarką švenčių ir atostogų metu paliekant tokią, kaip numatyta 2010-06-21 teismo sprendime.

Ieškinį tenkinus visiškai iš atsakovės priteistina: ieškovui 139,00 Lt žyminio mokesčio (3 b.l.), 3300,00 Lt advokatų paslaugų išlaidų (12, 124-127 b.l.), CPK 79 str., 80 str. 1 d. 1 p., 88 str. 1 d. 6 p., 93 str. 1 d., 98 str., ir valstybei - 63,24 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidų, CPK 92 str., 96 str.

Vadovaudamasis išdėstytu ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 268 - 270 str., teismas

n u s p r e n d ž i a:

ieškinį tenkinti visiškai.

Pakeisti Kėdainių rajono apylinkės teismo 2010 06 21 sprendimu (civ. byla Nr. 2-702-550/2010) patvirtintos santuokos nutraukimo pasekmių sutarties 2.5 ir 2.51 p., nustatant:

- įpareigoti K. G. leisti V. G. nepertraukiamai bendrauti su dukra G. G. ir sūnumi D. G. vieną savaitę per kalendorinį mėnesį nuo sekmadienio 17 val. 30 min. iki kito sekmadienio 18,00 val., vaikus pasiimant prie namo, esančio (duomenys neskelbtini) ir grąžinant tuo pačiu adresu. Apie vaikų pasiėmimą bendravimui V. G. informuoja K. G. ne vėliau kaip vieną dieną iki bendravimo pradžios;

- įpareigoti K. G. leisti V. G. nepertraukiamai bendrauti su dukra G. G. ir sūnumi D. G. vieną savaitgalį per mėnesį nuo penktadienio 17 val. 30 min. iki sekmadienio 18,00 val., V. G. informavus K. G. ne vėliau kaip prieš vieną dieną iki bendravimo pradžios, bendravimui vaikus pasiimant prie namo, esančio (duomenys neskelbtini), ir grąžinant tuo pačiu adresu.

Likusią sprendimo dali palikti nepakeistą.

Priešieškinį atmesti.

Priteisti iš atsakovės V. G., a. k (duomenys neskelbtini) 3439,00 (tris tūkstančius keturis šimtus trisdešimt devynis) litus bylinėjimosi išlaidų ieškovui K. G., a. k (duomenys neskelbtini).

Priteisti iš atsakovės V. G. 63,24 (šešiasdešimt tris litus 24 ct) Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidų valstybei (Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR FM, įmonės kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamoji sąskaita Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, „Swedbank“ AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660).

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui paduodant skundą per Kėdainių rajono apylinkės teismą.

Teisėjas Algimantas Brigadierius