Administracinė byla Nr. I2-1422-860/2022
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03903-2021-3
Procesinio sprendimo kategorijos: 41; 55.1.3
(S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS
SPRENDIMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2022 m. birželio 28 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Saulius Jakaitis
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos mažosios bendrijos „Burbulų arbata“ skundą Lietuvos Respublikos valstybinei darbo inspekcijai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl nutarimo pakeitimo.
Teismas
n u s t a t ė :
1. Pareiškėja mažoji bendrija „Burbulų arbata“ (toliau – ir MB „Burbulų arbata“) kreipėsi į teismą su skundu, kurį vėliau patikslino, prašydama pakeisti Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir VDI) 2021 m. spalio 14 d. nutarimą Nr. NUĮPBJ 20071 (toliau – ir Nutarimas) kaip nepagrįstą ir skirti MB „Burbulų arbata“ mažesnę baudą, negu Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 56 straipsnio 1 dalyje nustatyta minimali bauda. Paskirtą mažesnę baudą išdėstyti dalimis per 6 mėnesių laikotarpį.
Nurodo, kad nesutinka su priimtu Nutarimu. Pažymi, kad nors juridinis asmuo pripažino padaręs pažeidimą, padėjo VDI inspektoriui (-iams) ar kitų institucijų įgaliotiems pareigūnams atlikti pažeidimo tyrimą, tačiau šiuo atveju būtina atkreipti dėmesį į tai, kad su S. P. nebuvo sulygta dėl darbo sąlygų, o buvo susitarta dėl savanoriškos praktikos atlikimo siekiant išmokyti gaminti gėrimus (specifines arbatas) ir juos pateikti klientams. Paaiškina, jog S. P. iš tikrųjų atliko 25 val. praktiką, tačiau ji nebuvo atlyginama, paprasčiausiai buvo susitarta, jog atlikus praktiką galima bus tartis dėl darbo sąlygų. Pareiškėja remiasi MB „Burbulų arbata“ darbuotojos G. N. paaiškinimu, kad dėl Saulės jai žinoma, jog ji buvo praktikantė, mokėsi birželio mėn. pradžioje, kitoje pamainoje, kaip pasakė vadovas, įdarbinta nebuvo, nes nesutarė dėl darbo laiko. Pareiškėjos nuomone, teisės aktai nedraudžia šalims susitarti dėl savanoriškos praktikos atlikimo, kurios metu bus organizuoti mokymai, juo labiau kad praktika tetrunka 25 val. Pareiškėja mano, kad VDI argumentas, kuriame ši remiasi Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – ir DK) 36 straipsniu, yra nepagrįstas ir perteklinis, kadangi šiuo atveju asmens įdarbinimas 25 val. bandomajam laikotarpiui sukeltų pareiškėjai pernelyg daug biurokratinių rūpesčių, turint omenyje tai, kad, kiekvieną kartą norint organizuoti 25 val. mokymus, reikėtų su asmeniu sudaryti darbo sutartį bei pranešti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai. Pareiškėjos nuomone, tarp S. P. ir Y. T. (Y. T.) buvo sudaryta žodinė savanoriškos praktikos sutartis, organizuoti 25 val. trunkantys mokymai, po kurių turėjo būti nuspręsta, ar ji sugebės dirbti. Akcentuoja, kad nors DK nuostatos, konkrečiai 150 straipsnis, ir nereglamentuoja darbo sutarties nutraukimo atveju baudų ar kompensacijų nustatymo, tačiau jame nėra įtvirtintas draudimas sudaryti tokio pobūdžio susitarimus ir šalys savo laisva valia turi teisę susitarti dėl kitų darbo sutarties sąlygų. Teigia, kad Nutarimu paskirta bauda pareiškėjai yra pernelyg griežta, neatitinka bausmės tikslų, paskirta visiškai neįvertinus faktinių aplinkybių, kad šalys susitarė dėl savanoriškos 25 val. trukmės praktikos, kurios metu buvo mokoma gaminti specifinius gėrimus bei patikrinti asmens gebėjimai, ir tik po apmokymų turėjo būti nuspręsta, ar su asmeniu bus sudaroma darbo sutartis, ir tariamasi dėl darbo sąlygų, todėl nėra pagrindo teigti, kad šiuo atveju šalys sulygo dėl visų pagrindinių darbo sąlygų, o tai paneigia, kad yra nelegalaus darbo požymių. Paaiškina, kad paskirta 868 Eur bauda sukels pareiškėjai pernelyg didelę finansinę naštą, todėl prašo, paskyrus jai švelnesnę baudą (kokia ji bebūtų), išdėstyti jos mokėjimą per 6 mėnesių laikotarpį. Akcentuoja, jog nagrinėjamu atveju skiriant nuobaudą nebuvo atsižvelgta į padaryto nusižengimo pobūdį – iš bylos aplinkybių negalima daryti vienareikšmės išvados, kad šalys buvo sulygusios dėl visų darbo sąlygų ir tarp jų susiklostė darbo teisiniai santykiai. Pareiškėjos nuomone, šalys buvo susitarusios atlikti savanorišką praktiką, kurios metu S. P. buvo mokama gaminti specifinius gėrimus. Nurodo, kad pareiškėjos veiksmai nebuvo piktybiniai, taip pat nepakankamai atsižvelgta į atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą.
2. Atsakovė VDI pateikė atsiliepimą, kuriame nesutinka su skundu, prašo jį atmesti ir palikti galioti skundžiamą Nutarimą.
Atsakovė atsiliepime remiasi DK 36 straipsniu ir teigia, jog pareiškėja privalėjo sudaryti rašytinę darbo sutartį su darbuotoja, aptardama su ja išbandymo laikotarpį, apie įdarbinimą pranešti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir VSDFV) teritoriniam skyriui prieš vieną dieną iki darbo pradžios. Pabrėžia, jog žodinis sutarimas tarp S. P. bei MB „Burbulų arbata“ atstovo Y. T. dėl savanoriškos praktikos atlikimo prieštarauja taip pat ir Lietuvos Respublikos savanoriškos veiklos įstatymo nuostatoms. Nurodo, kad mažoji bendrija pagal Savanoriškos veiklos įstatymo 6 straipsnį nepatenka į savanoriškos veiklos organizatorių sąrašą. Pareiškėja yra pelno siekiant įmonė bei pagal įstatus vykdo pagaminto valgio tiekimą ir kitų maitinimo paslaugų tiekimą, arbatos gamybą. Atsakovės nuomone, MB „Burbulų arbata“ atsakingi asmenys sutarę dėl apmokymų, praktikos su S. P. privalėjo sudaryti su ja darbo sutartį ir apie jos įdarbinimą pranešti VSDFV prieš dieną iki darbo pradžios laikydamiesi DK 42 ir 43 straipsnių nuostatų.
k o n s t a t u o j a :
3. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl VDI (teritorinio skyriaus) Nutarimo, kuriuo pareiškėjai MB „Burbulų arbata“ paskirta 868 Eur bauda, teisėtumo ir pagrįstumo. Pareiškėja taip pat prašo paskirtą mažesnę baudą išdėstyti dalimis per 6 mėnesių laikotarpį.
4. Byloje nustatyta, kad S. P. atstovė, mama R. B.-P., 2021 m. liepos 7 d. kreipėsi su pareiškimu į VDI dėl nepilnametės dukros galimo nelegalaus darbo MB „Burbulų arbata“ kavinėje „Lea Tea“.
5. VDI, atlikusi tyrimą, 2021 m. spalio 14 d. priėmė Nutarimą, kuriuo pareiškėjai už Įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punkto pažeidimą paskirta 868 Eur bauda.
Nutarime konstatuota, kad S. P. 2021 m. birželio mėnesį (t. y. nuo birželio 16 d. 14.30 val. iki šio mėnesio 22 d. 21.00 val.) realiai pradėjo dirbti pareiškėjos įmonėje, teikė jai naudą; tad pareiškėjos ir S. P. santykiai turi darbo sutarties požymių (ji pakluso įmonės nustatytai tvarkai, vykdė darbdavio paskirtas užduotis). Buvo nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių, t. y. pareiškėja neužtikrino, kad dirbanti darbuotoja S. P. dirbtų teisės aktų nustatyta tvarka pranešus VSDFV teritoriniam skyriui apie asmenų priėmimą į darbą ir sudarius darbo sutartis.
6. Pareiškėja iš esmės nesutikdama su Nutarimu kreipėsi į teismą.
7. Įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad nelegaliu darbu laikomos fizinio asmens (darbuotojo) pavaldžiai kitam asmeniui (darbdaviui) ir jo naudai atlygintinai atliekamos darbo funkcijos, kai darbdavys nesudaro darbo sutarties raštu arba nepraneša Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinei įstaigai mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios apie darbuotojo priėmimą į darbą.
To paties Įstatymo 56 straipsnio 4 dalies 3 punkte nustatyta, kad šio įstatymo 55 straipsnyje nurodyta institucija, nagrinėjamu atveju VDI, nustačiusi, kad darbdavys padarė šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytą pažeidimą, neatsižvelgdama į formalią nelegaliai dirbančio ir (ar) nelegalų darbą leidusio dirbti asmens veiklos išraišką šio įstatymo nustatyta tvarka skiria baudą darbdaviui nuo 868 iki 2 896 eurų už kiekvieną nelegaliai dirbusį asmenį. Tokie patys veiksmai, padaryti darbdavio, jau bausto už šį pažeidimą per pastaruosius 2 metus, užtraukia baudą darbdaviui nuo 2 896 iki 5 792 eurų už kiekvieną nelegaliai dirbusį asmenį.
8. Teismas, visų pirma, pažymi, kad pareiškėjos pozicija dėl padaryto pažeidimo, t. y. nelegalaus darbo, yra pakankamai prieštaringa. Kaip matyti iš bylos, pareiškėjos vadovas duodamas paaiškinimus VDI inspektoriams iš esmės pripažino, kad įmonės kavinėje S. P. atitinkamu laikotarpiu dirbo (mokėsi dirbti) be darbo sutarties. Teismui pateiktame skunde taip pat nurodo, kad juridinis asmuo pripažino padaręs pažeidimą. Tačiau tuo pat metu teigia, kad su S. P. nebuvo sulygta dėl darbo sąlygų, o buvo tik žodžiu susitarta dėl savanoriškos praktikos atlikimo siekiant išmokti gaminti gėrimus (specifines arbatas) ir juos pateikti klientams, po kurios turėjo būti nuspręsta, ar ji sugebės dirbti; teisės aktai nedraudžia susitarti šalims dėl savanoriškos praktikos atlikimo, kurios metu bus organizuoti mokymai (25 val.). Taigi, pareiškėja iš esmės sutinka su pažeidimu, tačiau tuo pat metu teigia, kad jis buvo nepadarytas.
9. Nors pareiškėjos pozicija dėl padaryto pažeidimo yra prieštaringa, tačiau, įvertinus bylos duomenis, akivaizdu, jog pareiškėja padarė jai inkriminuotą teisės pažeidimą.
10. Byloje iš esmės nėra ginčijamos faktinės aplinkybės, kad S. P. Nutarime nurodytu laikotarpiu dirbo (mokėsi dirbti, kaip teigia pareiškėja) pareiškėjos įmonėje be darbo sutarties ir nebuvo pranešta VSDFV teritorinei įstaigai mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki S. P. darbo pradžios apie darbuotojo priėmimą į darbą. Tačiau šalys skirtingai vertina šį darbą.
11. Teismas pažymi, kad siekiant patikrinti, ar darbuotojas tinka sulygtam darbui, taip pat ar sulygtas darbas tinka darbuotojui, turi būti sudaryta darbo sutartis, kurioje šalys gali sulygti dėl išbandymo (DK 36 straipsnio 1 dalis).
Taigi, pareiškėjai siekiant patikrinti, ar S. P. sugebės dirbti jai pavestą darbą, turėjo būti sudaryta darbo sutartis, kurioje būtų susitarta dėl išbandymo laikotarpio; susitarimą dėl išbandymo reglamentuoja DK 36 straipsnis. Taip pat atitinkamai apie S. P. įdarbinimą turėjo būti pranešta VSDFV teritoriniam skyriui mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios (DK 42 straipsnio 2 dalis). Tačiau pareiškėja to nepadarė.
Atkreiptinas dėmesys, kad pareiškėjos argumentai ir elgesys prieštarauja minėtoms DK normoms. Jokia savarankiška praktika, siekiant įsitikinti, ar darbuotojas sugebės tinkamai atlikti darbo funkcijas, yra negalima, išskyrus DK 36 straipsnyje nustatyta tvarka. Teismas sutinka su atsakovės argumentu, kad pareiškėjos nurodomas neva žodinis susitarimas su S. P. dėl savarankiškos praktikos atlikimo neatitinka ir Savanoriškos veiklos įstatymo nuostatų; pareiškėja nėra tas subjektas, kuris galėtų užsiimti savanoriškos veiklos organizavimu (Savanoriškos veiklos įstatymo 6 straipsnis).
12. Kaip matyti iš bylos, atsakovė vertino visus byloje esančius duomenis, taip pat S. P. darbo pobūdį, trukmę ir pan. Teismas, įvertinęs bylos medžiagą, sutinka su VDI padaryta išvada, kad S. P. MB „Burbulų arbata“ dirbo nelegaliai, t. y. ji realiai bendrovėje pradėjo dirbti (tarp šalių susiklostė santykiai, kurie atitinka visus darbo sutarties požymius), tačiau su ja nebuvo sudaryta darbo sutartis bei nustatyta tvarka ir terminu nebuvo pranešta VSDFV teritoriniam skyriui apie jos įdarbinimo pradžią.
Pabrėžtina, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad nustatant atlygintinumo faktą nėra būtinas darbdavio pripažinimas, jog dirbama atlygintinai; faktiškai dirbdamas asmuo turi teisę į minimalų atlyginimą ir specialus žodinis susitarimas dėl jo dydžio nebūtinas veiką kvalifikuojant kaip nelegalų darbą; nelegalus darbas apima bet kokius atlygintinus darbo santykius, nepaisant to, kokia forma už darbą atlyginama; jeigu asmuo bendrovėje atlieka darbo funkcijas, net ir nesant jo susitarimo su darbdaviu dėl atlyginimo, tai nepaneigia darbdavio pareigos prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios pranešti VSDFV teritoriniam skyriui apie asmens darbo pradžią (žr., pvz., 2018 m. kovo 22 d. nutartį, priimtą administracinio nusižengimo byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkFULTI1LTk0Mi8yMDE4" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2AT-25-942/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2AT-25-942/2018">2AT-25-942/2018</a>).
13. Teismas taip pat atkreipia dėmesį, kad esant toms pačioms faktinėms aplinkybėms nelegalaus darbo faktas iš esmės buvo pripažintas VDI 2021 m. spalio 14 d. nutarime administracinio nusižengimo byloje Nr. VDI-ANR_N-614-2021, kurioje pareiškėjos vadovas Y. T. buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 95 straipsnio 1 dalį ir 96 straipsnio 2 dalį. Kaip matyti iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų, nors Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. sausio 25 d. nutartimi administracinio nusižengimo byloje Nr. II-44-486/2022 pakeitė minėtą nutarimą ir sušvelnino paskirtą baudą, tačiau apylinkės teismas neatliko jokių korekcijų dėl paties nelegalaus darbo fakto. Ši apylinkės teismo nutartis šiuo metu yra įsiteisėjusi ir galiojanti.
14. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pareiškėjos padarytas pažeidimas yra neginčijamai įrodytas.
15. Pareiškėja taip pat prašo teismo sušvelninti jai paskirtą baudą.
16. Baudos skyrimą reglamentuoja Įstatymo 60 straipsnis.
Įstatymo 60 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šio įstatymo 55 straipsnyje nurodyta institucija, skirdama šio įstatymo 56, 57 ir 58 straipsniuose nustatytą baudą, jos dydį nustato pagal baudos minimumo ir maksimumo vidurkį, atsižvelgdama į tai, ar yra darbdavio – juridinio ar fizinio asmens – atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių. Jeigu yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, baudos dydis mažinamas nuo vidurkio iki minimumo, jeigu yra atsakomybę sunkinančių aplinkybių, baudos dydis didinamas nuo vidurkio iki maksimalaus dydžio. Kai yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, bauda skiriama atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą. Baudos dydžio mažinimas ar didinimas turi būti motyvuotas.
Įstatymo 60 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis laikoma tai, kad asmuo, padaręs pažeidimą, užkirto kelią žalingoms pažeidimo pasekmėms, iki pažeidimo tyrimo pradžios pažeidimą nutraukė, pripažino padaręs pažeidimą, padėjo įgaliotiems pareigūnams atlikti pažeidimo tyrimą, geranoriškai atlygino žalą, taip pat labai sunki juridinio asmens finansinė padėtis.
Įstatymo 60 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis laikoma tai, kad asmuo trukdė atlikti pažeidimo tyrimą, slėpė padarytą pažeidimą, tęsė pažeidimą, nepaisydamas šio įstatymo 55 straipsnyje nurodytų institucijų įgaliotų pareigūnų įpareigojimo nutraukti neteisėtus veiksmus.
17. Kaip matyti iš bylos, pareiškėjai yra paskirta 868 Eur bauda, t. y. minimali bauda, nustatyta Įstatymo 56 straipsnio 4 dalies 3 punkto sankcijoje už vieną nelegaliai dirbusį asmenį (sankcija nustato nuo 868 iki 2 896 eurų baudą už kiekvieną nelegaliai dirbusį asmenį).
Iš Nutarimo matyti, kad VDI nustatė dvi pareiškėjos atsakomybę lengvinančias aplinkybes – pareiškėja pripažino padariusi pažeidimą bei padėjo VDI inspektoriui atlikti pažeidimo tyrimą, o atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatė. Teismas pažymi, kad pareiškėjos pozicija dėl padaryto pažeidimo yra dviprasmė, be to, ji skunde nurodė argumentus, kurie patvirtina, jog iš esmės nesutinka su pažeidimu. Tad teismas, atsižvelgdamas į tai, konstatuoja, kad VDI iš esmės be pagrindo pareiškėjos prisipažinimą pripažino jos atsakomybę lengvinančia aplinkybe, nes prisipažinimas nėra nuoširdus.
Pareiškėja nurodo, kad paskirta 868 Eur bauda jai sukels pernelyg didelę finansinę naštą, tačiau nepateikia jokių įrodymų apie jos finansinę padėtį, turimą turtą, gaunamas pajamas ir pan. Tad nėra jokio pagrindo daryti išvadą, kad paskirta 868 Eur bauda kaip nors reikšmingai galėtų paveikti įmonės veiklą.
Teismas pažymi, kad pažeidimas buvo padarytas nelegaliai įdarbinant nepilnametę, t. y. socialiai pažeidžiamą asmenį. Tad teismas, priešingai, nei teigia pareiškėja, mano, kad paskirta bauda atitinka teisingumo ir protingumo kriterijus, yra proporcinga padarytam pažeidimui bei teisinga, juo labiau, minėta, pareiškėjai paskirta sankcijoje nustatyta minimali bauda.
18. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad mažinti pareiškėjai paskirtą baudą nėra jokio pagrindo.
19. Pareiškėja dar prašo paskirtos baudos sumokėjimą išdėstyti per 6 mėnesių laikotarpį. Tačiau toks pareiškėjos prašymas taip pat negali būti tenkinamas.
Visų pirma, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 85 straipsnyje nustatyta, kad teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo ar išdėstymo klausimas sprendžiamas vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) normomis. CPK 284 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką.
Teismas pažymi, kad, minėta, pareiškėja nėra pateikusi jokių įrodymų apie įmonės turtinę ir finansinę padėtį. Tad nėra jokio pagrindo daryti išvadą, kad pareiškėjos turtinė padėtis yra sunki, juo labiau kad paskirtos baudos dydis – 868 Eur – nelaikytinas dideliu įmonei. Teismas taip pat atkreipia dėmesį, kad pareiškėjai bauda paskirta 2021 m. spalio 14 d., tad nuo baudos paskyrimo iki dabar jau yra praėję daugiau kaip 8 mėnesiai. Tad pareiškėja per pakankamai ilgą laiko tarpą galėjo sukaupti lėšų baudai sumokėti.
20. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pareiškėjos prašymas leisti išdėstyti paskirtos baudos mokėjimą negali būti patenkinamas.
21. Apibendrinant konstatuotina, kad VDI Nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, tad jį panaikinti nėra jokio pagrindo. Taigi, pareiškėjos skundas atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 88 straipsnio 1 punktas).
Teisėjas, remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132–133 straipsniais,
n u s p r e n d ž i a:
Pareiškėjos mažosios bendrijos „Burbulų arbata“ skundą (patikslintą) dėl nutarimo pakeitimo atmesti.
Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.
Teisėjas Saulius Jakaitis
