Administracinė byla Nr. eI2-1481-860/2022
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04016-2021-9
Procesinio sprendimo kategorijos: 20.5.2; 55.1.3
(S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS
SPRENDIMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2022 m. birželio 28 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Saulius Jakaitis,
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. D. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos kariuomenės, dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Teismas
n u s t a t ė :
1. Pareiškėjas A. D. 2021 m. lapkričio 5 d. kreipėsi į teismą su skundu, kuriame prašo priteisti jo naudai iš Lietuvos valstybės (skunde nurodoma Lietuvos Respublika), atstovaujamos Lietuvos kariuomenės, 1 000 eurų neturtinės žalos atlyginimą.
Skunde nurodo, kad jį nepagrįstai traktuojant kaip asmenį, kuriam pasireiškia šizofrenija, šizotipiniai ir kliedesiniai sutrikimai, ir dėl to neteisėtai nutraukus su juo karo tarnybos santykius, jam buvo padaryta neturtinė žala. Teigia, kad įsiteisėjusiais teismų sprendimais nustačius, kad Lietuvos kariuomenės vado 2019 m. birželio 27 d. įsakymas Nr. PK-1120 „Dėl kpt. A. D. išleidimo į atsargą ir jo skyrimo atlikti tarnybą rezerve“ (toliau – ir Įsakymas) pareiškėjo atžvilgiu yra neteisėtas, jam atsiranda teisė į dėl to kilusios neturtinės žalos atlyginimą. Pažymi, kad Lietuvos kariuomenės vado Įsakymo pagrindu buvo nutraukta ne tik pareiškėjo profesinė veikla, tačiau paskleista neigiama informacija apie pareiškėją. Akcentuoja, kad jis buvo traktuojamas kaip asmuo, kuriam pasireiškia šizofrenija, šizotipiniai ir kliedesiniai sutrikimai. Nurodo, jog šie Lietuvos kariuomenės veiksmai sukėlė jam ilgalaikius, stiprius dvasinius ir fizinius išgyvenimus, pablogėjo jo reputacija, sumažėjo bendravimo galimybės, buvo pakenkta jo dalykinei reputacijai, galimybėms konkuruoti darbo rinkoje. Taip pat nurodo, kad neteisėtas atleidimas iš karo tarnybos, nepagrįstai konstatavus pareiškėjui psichinę ligą, kuria jis nesirgo, sukėlė neigiamą poveikį daugeliui svarbių pareiškėjo asmeninės ir profesinės srities teisių. Pareiškėjo nuomone, Lietuvos kariuomenės taikomas intensyvus, agresyvus ir neteisėtas poveikis traktuotinas kaip neigiamai paveikęs pareiškėjo reputaciją, savivertę bei sveikatą.
2. Atsakovė Lietuvos valstybė, atstovaujama Lietuvos kariuomenės, pateikė atsiliepimą, kuriame su skundu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.
Atsakovė akcentuoja, kad atleidimo iš tarnybos Įsakyme yra pateikiama tik nuoroda į Lietuvos kariuomenės Dr. Jono Basanavičiaus karo medicinos tarnybos Karinės medicinos ekspertizės komisijos Centrinės pakomisės (toliau – ir KMEK) surašytą dokumentą ir pačiame Įsakyme nėra viešinama ar kitaip atskleidžiama pareiškėjo sveikatos būklė, diagnozė, kuri lėmė atleidimą iš tarnybos. Pažymi, kad surašytas KMEK ekspertinis nutarimas perduodamas kario tarnybos vietos personalą administruojančiam padaliniui, kuriam pagal funkcinę sritį yra suteikiama teisė dirbti su asmens duomenimis bei nustatytas apribojimas gautus duomenis atskleisti tam teisės neturintiems asmenims. Paaiškina, kad pareiškėjas tiek pirmą, tiek antrą kartą buvo atleistas iš tarnybos dėl psichinės sveikatos sutrikimų, kai pirmas atleidimas buvo netiksliai nustačius medicininę diagnozę, kas lėmė jos anuliavimą. Atsakovės atstovės nuomone, iš pareiškėjo skunde pateiktų argumentų bei su tuo sietinų įrodymų stokos matyti, kad pareiškėjas niekaip nepagrindžia, kodėl turėtų būti laikoma, jog apie jį buvo paskleista neigiama informacija ar turėjo pablogėti dalykinė reputacija, kai su 2019 m. gegužės 2 d. KMEK ekspertiniu nutarimu ir Ekspertinių išvadų lentelėje įrašyta diagnoze,,Kliedesinis sutrikimas“ pareiškėjas buvo supažindintas tik asmeniškai pasirašant, o pareiškėjo karinio vieneto personalą administruojančiam personalui perduodama KMEK ekspertinio nutarimo pažyma tik su joje įrašytu tekstu, kad pareiškėjas netinkamas profesinei karo tarnybai (toliau – ir PKT) pagal Z sveikatos grupę pagal sveikatos būklės įvertinimo principų, metodikos ir tinkamumo karo ar civilinei krašto apsaugos tarnybai pagal sveikatos būklės kriterijų ekspertinių išvados lentelės 33; 122,3; 132,3; 28,2; 49,4; 65 straipsnio 3 skiltį. Nurodo, kad ir atleidimo iš PKT Įsakyme niekur nefigūruoja pareiškėjui netiksliai nustatyta psichinės sveikatos sutrikimo diagnozė, kas reikštų, kad pareiškėjo psichinės sveikatos būklė buvo žinoma tik KMEK bei pačiam pareiškėjui, o administraciniuose dokumentuose ji niekur neminima. Atsakovės atstovės nuomone pareiškėjas negalėjo patirti ilgalaikių, stiprių dvasinių ir fizinių išgyvenimų, nerimo dėl ateities, nes pareiškėjas tikrai turėjo jausti ir suprasti savo sveikatos būklės padėtį. Teigia, kad pareiškėjas teismo sprendimu buvo gražintas į PKT, jis Lietuvos kariuomenės vado 2021 m. vasario 25 d. įsakymu Nr. PK-211 buvo paskirtas į laikinąjį personalo rezervą tęsti tarnybą lygiomis teisėmis ir galimybėmis su kitais kariais, jam atstatytas karinis laipsnis, jam buvo išmokėtas tarnybinis atlyginimas už laikotarpį, kurį jis tarnybos nevykdė kol vyko teisminis ginčas, pačio teisminio ginčo metu po atleidimo iš PKT pareiškėjas niekaip nebuvo atsakovės atstovės ribojamas bendrauti su bet kokios profesijos, amžiaus ar socialinės padėties kitais asmenimis ar jis būtų atsakovės atstovės kažkaip išskiriamas iš visuomenės narių, kaip ir atsakovės atstovė niekaip neįtakojo pareiškėjo asmeninių teisių realizavimo galimybių, todėl nemano, kad tokie pareiškėjo argumentai būtų pagrįsti. Paaiškina, kad po Įsakymo priėmimo, t. y. pareiškėjo atleidimo, atsakovės atstovė neskleidė apie pareiškėją jokios neigiamos informacijos, kuri galėtų daryti neigiamą poveikį pareiškėjo reputacijai, iš esmės pakartotinis 2021 m. balandžio 21 d. įsakymu Nr. PK-453 atleidimas iš PKT įvyko dėl tiesiogiai giminingo psichinės sveikatos sutrikimo nustatymo, pareiškėjas dar iki 2019 m. atleidimo nuo pat 2013 m. buvo ne vieną kartą konsultuotas ir gydytas vaistais gydytojų psichiatrų, kas leidžia daryti išvadą, kad pareiškėjas dar gerokai iki 2019 m. gegužės 27 d. atleidimo turėjo žinoti (suvokti) savo psichinės sveikatos būklės aplinkybes, todėl atsakovės atstovė niekaip negalėjo įtakoti pareiškėjo savivertės ir sveikatos aplinkybių. Akcentuoja, kad Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatyme (toliau – ir KASOKTĮ) nėra nustatytas neturtinės žalos atlyginimas dėl neteisėto kario nušalinimo nuo pareigų ir atleidimo, todėl net ir pripažinus, kad pareiškėjas atleistas pažeidžiant teisės aktų nuostatas, priteisti neturtinės žalos atlyginimą teisinio pagrindo nebūtų. Atsakovės atstovės nuomone, pareiškėjo skundo argumentai yra tik deklaratyvūs ir nepagrindžia žalos dydžio nustatymui reikšmingų kriterijų, be to, į bylą pareiškėjas nėra pateikęs jokių įrodymų, kurie pagrįstų neturtinės žalos faktą.
k o n s t a t u o j a :
3. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl 1 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo priteisimo, kurią pareiškėjas A. D. kildina iš atsakovės atstovės Lietuvos kariuomenės neteisėtų veiksmų – priimto Įsakymo, kuriuo jis išleistas į atsargą ir skirtas atlikti tarnybą rezerve; minėtas Įsakymas vėliau teismo buvo panaikintas.
Pareiškėjas teigia, kad Įsakymo pagrindu buvo nutraukta ne tik jo profesinė veikla, tačiau buvo paskleista ir neigiama informacija apie pareiškėją, t. y. jis nepagrįstai buvo traktuojamas kaip asmuo, kuriam pasireiškė šizofrenija, šizotipiniai ir kliedesiniai sutrikimai.
4. Byloje nustatyta, kad Lietuvos kariuomenės vadas, vadovaudamasis KASOKTĮ 13 straipsnio 7 dalies 24 punktu ir 8 dalimi, 38 straipsnio 2 dalies 5 punktu, Lietuvos Respublikos karo prievolės įstatymo 21 straipsnio 1 dalimi ir 2 dalies 2 punktu, Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministro 2009 m. liepos 1 d. įsakymo Nr. V-649 „Dėl teisių, pareigų ir atsakomybės personalo administravimo srityje perdavimo“ 1.2.2 papunkčiu bei atsižvelgdamas į KMEK 2019 m. gegužės 2 d. ekspertinio nutarimo pažymą Nr. 1405, 2019 m. birželio 27 d. priėmė Įsakymą, kuriuo, be kita ko, nusprendė atleisti pareiškėją iš Lietuvos kariuomenės Krašto apsaugos savanorių pajėgų (duomenys neskelbiami) pareigų bei su juo nutraukti profesinės karo tarnybos sutartį ir išleisti jį iš profesinės karo tarnybos į atsargą.
Pareiškėjui 2019 m. gegužės 2 d. buvo nustatyta diagnozė „(duomenys neskelbiami) sutrikimas“ pagal TLK-10 kodą (duomenys neskelbiami); bei buvo priimta ekspertinio nutarimo išvada „Netinkamas“, t. y. jis pripažintas netinkamu profesinei karo tarnybai (KMEK 2019 m. gegužės 2 d. ekspertinis nutarimas Nr. 1405).
5. Pareiškėjas dėl jo pažeistų teisių kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą (toliau – ir VAAT).
VAAT 2020 m. gruodžio 8 d. sprendimu, administracinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZUkzLTc5NS01NDEvMjAyMA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'eI3-795-541/2020')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="eI3-795-541/2020">eI3-795-541/2020</a>, panaikino Įsakymą bei KMEK 2019 m. gegužės 2 d. ekspertinį nutarimą ir įpareigojo KMEK A. D. tinkamumo profesinei karo tarnybai klausimą nagrinėti iš naujo.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau - LVAT) 2021 m. vasario 24 d. nutartimi, administracinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZUEtMjYxMC00OTIvMjAyMQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'eA-2610-492/2021')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="eA-2610-492/2021">eA-2610-492/2021</a>, minėtą pirmos instancijos teismo sprendimą paliko nepakeistą.
6. Lietuvos kariuomenės vado 2021 m. vasario 25 d. įsakymu Nr. PK-211 „Dėl kpt. A. D. skyrimo į laikinąjį profesinės karo tarnybos personalo rezervą“ pareiškėjas nuo 2021 m. vasario 25 d. buvo paskirtas į Lietuvos kariuomenės Krašto apsaugos savanorių pajėgų Dainavos apygardos 1-osios rinktinės laikinąjį profesinės karo tarnybos personalo rezervą.
7. KMEK 2021 m. kovo 30 d. priėmė naują ekspertinį nutarimą dėl pareiškėjo tinkamumo priimant į tarnybą; pareiškėjas pripažintas netinkamu pagal Tinkamumo karo, šaulio koviniame būryje ar žvalgybos pareigūno tarnybai pagal sveikatos būklę kriterijų (toliau - Kriterijai) 3 skiltį ir nustatytą Z sveikatos grupę. Pagrindinė diagnozė, kodėl pareiškėjas pripažintas netinkamu profesinei karo tarnybai – (duomenys neskelbiami) sutrikimas ((duomenys neskelbiami)).
8. Lietuvos kariuomenės vadas, vadovaudamasis Įstatymo 13 straipsnio 8 dalimi, 38 straipsnio 2 dalies 5 punktu, 62 straipsnio 2 dalimi, Lietuvos Respublikos karo prievolės įstatymo 24 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministro 2009 m. liepos 1 d. įsakymo Nr. V-649 „Dėl teisių, pareigų ir atsakomybės personalo administravimo srityje perdavimo“ 1.2.2 papunkčiu ir atsižvelgdamas į KMEK 2021 m. kovo 30 d. ekspertinio nutarimo pažymą Nr. 735, 2021 m. balandžio 21 d. priėmė įsakymą Nr. PK-453 „Dėl profesinės karo tarnybos santykių su kpt. A. D. nutraukimo ir skyrimo atlikti tarnybą rezerve“, kuriuo, be kita ko, nutraukė 2021 m. balandžio 23 d. profesinės karo tarnybos santykius su kpt. A. D., Lietuvos kariuomenės Krašto apsaugos savanorių pajėgų (duomenys neskelbiami) personalo rezervo kariu, ir išleido jį iš profesinės karo tarnybos į atsargą.
9. Kaip matyti iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų, pareiškėjas, nesutikdamas su Lietuvos kariuomenės vado 2021 m. balandžio 21 d. įsakymu ir KMEK 2021 m. kovo 30 d. ekspertiniu nutarimu, skundu kreipėsi į VAAT. Pastarasis teismas 2021 m. birželio 29 d. sprendimu, administracinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZUkzLTMyNzUtODYwLzIwMjE=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'eI3-3275-860/2021')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="eI3-3275-860/2021">eI3-3275-860/2021</a>, pareiškėjo skundą dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus atmetė kaip nepagrįstą. Šis teismo sprendimas apeliacine tvarka nebuvo skundžiamas; tad šiai dienai yra įsiteisėjęs.
10. Minėta, kad pareiškėjas 2021 m. lapkričio 5 d. skundu kreipėsi į teismą dėl neturtinės žalos atlyginimo, kurią kildina iš atsakovės atstovės Lietuvos kariuomenės neteisėtų veiksmų – priimto Įsakymo, kuriuo jis išleistas į atsargą ir skirtas atlikti tarnybą rezerve; šis Įsakymas vėliau teismo buvo panaikintas.
11. Atsakomybės už žalą, padarytą neteisėtais valstybės institucijų veiksmais, klausimus reglamentuoja Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.271 straipsnis. Šio straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis – viešas asmuo (valstybė arba savivaldybė). Šis atsakomybės subjekto ypatumas (viešas asmuo) lemia minėtoje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus, kadangi valstybės civilinė atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms (civilinė atsakomybė be kaltės), t. y.: valstybės valdžios institucijų neteisėtiems veiksmams ar neveikimui (CK 6.246 straipsnis), žalai (CK 6.249-6.250 straipsniai) ir priežastiniam ryšiui tarp valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos (CK 6.247 straipsnis). Taigi reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek neturtinės) gali būti tenkinamas tik tuo atveju, jei nustatoma visuma viešosios atsakomybės sąlygų: pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos neteisėti veiksmai ar neveikimas, žalos pareiškėjui padarymo faktas ir priežastinis ryšys tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios žalos.
CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais (CK 6.250 straipsnio 2 dalis).
12. Byloje neginčijamai nustatyta, kad Įsakymas teismų buvo panaikintas, tačiau tai nereiškia, jog pareiškėjui automatiškai dėl to turi būti priteisiama neturtinė žala.
13. Visų pirma, nors Įsakymas ir buvo panaikintas, tačiau vėliau, vertinant pareiškėjo tinkamumą profesinei karo tarnybai iš naujo, pakartotinai atlikus pareiškėjo psichinės sveikatos būklės įvertinimą, 2021 m. kovo 30 d. buvo priimtas ekspertinis nutarimas, kad pareiškėjas netinkamas profesinei karo tarnybai; pagrindinė diagnozė, kodėl pareiškėjas pripažintas netinkamu profesinei karo tarnybai – (duomenys neskelbiami) sutrikimas ((duomenys neskelbiami)). Minėta, kad pareiškėjas Lietuvos kariuomenės vado 2021 m. balandžio 21 d. įsakymu vėl buvo atleistas iš profesinės karo tarnybos. VAAT įsiteisėjusiu 2021 m. birželio 29 d. sprendimu šį pareiškėjo atleidimą patvirtino, atmesdamas jo skundą.
Taigi, pareiškėjas iš esmės tiek pirmą, tiek ir antrą kartą buvo atleistas iš profesinės karo tarnybos dėl psichinės sveikatos sutrikimų. Tačiau pirmą kartą netiksliai buvo nustatyta diagnozė, t. y. psichinis sutrikimas, kas lėmė Įsakymo panaikinimą. Tad nėra jokio pagrindo išvadai, kad dėl tokio netikslumo pareiškėjui galėjo atsirasti neturtinė žala. Juo labiau, kaip teisingai nurodo atsakovo atstovė, kad atleidimo iš tarnybos Įsakyme buvo pateikiama tik nuoroda į KMEK pažymą, kuri buvo surašyta ekspertinio nutarimo pagrindu, tačiau pačiame Įsakyme nebuvo paviešinta ar kaip nors kitaip atskleista pareiškėjo sveikatos būklė, diagnozė, kuri lėmė atleidimą iš tarnybos. Tad pareiškėjo teiginiai, kad Įsakymo pagrindu buvo nutraukta ne tik jo profesinė veikla, tačiau buvo paskleista ir neigiama informacija apie pareiškėją, t. y. jis nepagrįstai buvo traktuojamas kaip asmuo, kuriam pasireiškė šizofrenija, šizotipiniai ir kliedesiniai sutrikimai, - atmestini kaip deklaratyvūs ir nepagrįsti. Pabrėžtina, kad pareiškėjui pirmą kartą netiksliai nustatyta psichinės sveikatos būklė iš esmės buvo žinoma tik KMEK ir pačiam pareiškėjui. Pareiškėjas nepateikė jokių duomenų, kad ši informacija kaip nors būtų paskleista ar apie ją būtų sužinoję kiti asmenys dėl ko būtų galėjusi pablogėti pareiškėjo reputacija, sumažėti bendravimo galimybės ir pan.
14. Teismas iš esmės sutinka su atsakovės atstove, kad pareiškėjas negalėjo patirti ir ilgalaikių stiprių dvasinių bei fizinių išgyvenimų, nerimo dėl ateities, nes pareiškėjas turėjo jausti ir suprasti savo psichinės sveikatos būklę; bylos duomenys tvirtina, kad pareiškėjas ir ankščiau turėjo psichinės sveikatos nusiskundimų (pareiškėjas nuo 2013 metų buvo ne kartą konsultuotas gydytojų psichiatrų ir gydytas atitinkamais vaistais ir pan.), beje, jis ir buvo atleistas iš profesinės karo tarnybos dėl atitinkamų psichinių sutrikimų. Pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, kurie esamą situaciją leistų vertinti kaip nors kitaip.
15. Pareiškėjas dar teigia, kad jis buvo beveik du metus paliktas be pragyvenimo šaltinio. Tačiau, kaip matyti iš bylos, panaikinus Įsakymą, pareiškėjas buvo grąžintas į tarnybą, jam buvo išmokėtas tarnybinis atlyginimas už laikotarpį, kai vyko teisminis ginčas. Tad visi praradimai pareiškėjui iš esmės buvo kompensuoti. Tad šiuo atveju nėra pagrindo išvadai, kad pareiškėjui dar turėtų būti priteisiama ir neturtinė žala.
Šiame kontekste pabrėžtina ir tai, kad natūralu, jog bylinėjantis, t. y. pareiškėjui siekiant įrodyti Įsakymo (bei kitų su tuo susijusių dokumentų) neteisėtumą ir nepagrįstumą, pareiškėjui galėjo atsirasti tam tikrų dvasinių išgyvenimų ir nepatogumų, tačiau tai nereiškia, kad šie nepatogumai gali lemti neturtinės žalos atlyginimą. Tad nagrinėjamu atveju nėra ir priežastinio ryšio tarp Lietuvos kariuomenės atliktų veiksmų ir nurodomos neturtinės žalos.
16. Pastebėtina ir tai, kad Įsakymas iš esmės buvo priimtas KMEK 2019 m. gegužės 2 d. ekspertinio nutarimo, įforminto pažyma Nr. 1405, pagrindu, tačiau pareiškėjas jokių reikalavimų, tame tarpe atlyginti neturtinę žalą, KMEK nėra suformulavęs. Tad teismas spręsdamas šią byla dėl neturtinės žalos atlyginimo iš esmės neturi pagrindo vertinti KMEK veiksmus ir jų galimą įtaką pareiškėjo nurodomoms aplinkybėms neturtinei žalai atsirasti.
17. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pareiškėjo deklaratyvūs teiginiai nepagrindžia jam neturtinės žalos atsiradimo, kurią turėtų atlyginti Lietuvos valstybė, atstovaujama Lietuvos kariuomenės. Kitaip tariant, pareiškėjas neįrodė visų privalomų sąlygų, kurios būtinos civilinės atsakomybės taikymui.
Atkreiptinas dėmesys, kad teismas, siekdamas įgyvendinti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau - ABTĮ) 12 straipsnyje nurodytą pareigą, 2021 m. lapkričio 16 d. nutartimi, be kita ko, pasiūlė pareiškėjui pateikti papildomus įrodymus, pagrindžiančius prašomą priteisti neturtinę žalą. Tačiau pareiškėjas šiuo teismo siūlymu nepasinaudojo ir jokių įrodymų, pagrindžiančių prašomą priteisti neturtinę žalą, neteikė.
18. Be to, minėta, neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais (CK 6.250 straipsnio 2 dalis). Pareiškėjas nenurodo, koks konkretus įstatymas nustato jam galimybę gauti neturtinės žalos atlyginimą. Pabrėžtina, kad ginčo santykius reglamentuojantis KASOKTĮ nenustato neturtinės žalos atlyginimo galimybės neteisėto kario atleidimo iš privalomos karo tarnybos atveju. Tokios galimybės nenustato ir kiti teisės aktai, taikytini ginčo santykiui. Tad nagrinėjamu atveju, net ir laikant, kad yra visos būtinos sąlygos civilinei atsakomybei taikyti, nėra ir teisinio pagrindo pareiškėjui priteisti neturtinę žalą, t. y. nėra įstatymo, kuris nustatytų neturtinės žalos atlyginimo galimybę.
19. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pareiškėjo skundas yra nepagrįstas, tad jis atmestinas (ABTĮ 88 straipsnio 1 punktas).
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 87 straipsniu, 88 straipsnio 1 punktu, 132-133 straipsniais, teismas,
n u s p r e n d ž i a:
Pareiškėjo A. D. skundą dėl neturtinės žalos atlyginimo atmesti.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.
Teisėjas Saulius Jakaitis
