Administracinė byla Nr. I3-1475-631/2022
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04008-2021-0
Procesinio sprendimo kategorijos:14.4.1; 55.1.3
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS
SPRENDIMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2022 m. birželio 28 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gitanos Butrimaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Indrės Pukanasytės-Biekšės ir Egidijos Puzinskaitės,
viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos viešosios įstaigos „Raubonių parkas“ skundą atsakovui Aplinkos apsaugos departamentui prie Aplinkos ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Teismas
n u s t a t ė :
Pareiškėja VšĮ „Raubonių parkas“ kreipėsi į teismą su patikslintu skundu, prašydama: panaikinti 2021 m. spalio 13 d. (data patikslinta pagal bylos medžiagoje esančius dokumento metaduomenis) Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Departamentas) sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl gauto skundo“ (toliau – ir Raštas) (b. l. 23-25).
Paaiškino, jog Departamento Panevėžio valdyba kreipėsi į Regionų apygardos administracinį teismą su prašymu išduoti leidimą patekti į VšĮ „Raubonių parkas“ laukinių gyvūnų aptvarus-voljerus, kuriose laikomi gyvūnai, ir atlikti gyvūnų ženklinimo tikrinimus. 2021 m. birželio 1 d. Regionų apygardos administracinio teismas išdavė leidimą patekti į VšĮ „Raubonių parkas“ laukinių gyvūnų aptvarus-voljerus ir atlikti gyvūnų ženklinimo tikrinimus.
Pareiškėja pažymi, jog Departamento Panevėžio valdybos pareigūnams 2021 m. birželio 1 d. nutartimi Regionų apygardos administracinio teismas nesuteikė leidimo paimti iš VšĮ „Raubonių parkas“ laikomų laukinių gyvūnų kraujo. Atkreipia dėmesį, jog VšĮ „Raubonių parkas“ darbuotojai patikrinimo metu nesutiko, kad būtų paimtas gyvūnų kraujas, todėl vadovaujantis Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo (toliau – ir Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymas) 21 straipsnio 3 dalies 2 punktu, Departamento Panevėžio valdybos pareigūnai privalėjo gauti teismo leidimą paimti gyvūnų kraują. Kadangi Departamento Panevėžio valdybos pareigūnai leidimo paimti gyvūnų kraują nebuvo gavę, todėl, pasak pareiškėjos, savavališkai, viršydami savo įgaliojimus pažeidė Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 21 straipsnio 3 dalies 2 punkto reikalavimus.
2021 m. liepos 7 d. Departamento Panevėžio valdybos gyvosios gamtos apsaugos inspekcija surašė patikrinimo aktą Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Aktas). 2021 m. liepos 12 d. VšĮ „Raubonių parkas“, nesutikdamas su Akte nurodytais pažeidimais, pateikė Departamento Panevėžio valdybos Panevėžio gyvosios gamtos apsaugos inspekcijai pranešimą, kuriame išdėstė savo nesutikimus. 2021 m. rugpjūčio 10 d. VšĮ „Raubonių parkas“ iš Departamento Panevėžio valdybos gavo atsakymą dėl pateiktų pastabų į Aktą. Departamentas pareiškėjai atsakė, kad pareigūnai vykdė pagal kompetenciją savo funkcijas, o gyvūnų kraują ėmė, siekdami gauti informacijos apie jų sveikatos būklę bei atlikti genetinius tyrimus. tačiau pareiškėja pabrėžia, kad atsakovo pareigūnai kraujo ėmimui taip pat turėjo gauti teismo leidimą ir savo veiksmais jie viršijo kompetenciją. Prašo panaikinti atsakovo 2021 m. spalio 13 d. sprendimą, kuriuo išnagrinėtas pareiškėjos skundas.
Atsakovas Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos nesutinka su pareiškėjos skundu ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.
Nurodo, jog nagrinėjamu atveju VšĮ „Raubonių parkas“ buvo atliktas patikrinimas, kurio metu buvo nustatinėjama, ar laukinių gyvūnų laikymas atitinka teisės aktų reikalavimus. Tokio patikrinimo tikslas - nustatyti gyvūnų sveikatos (fizinę) būklę bei atlikti laikomų meškų genetinius tyrimus, todėl buvo imamas kraujas. Po patikrinimo surašytas 2021 m. liepos 7 d. patikrinimo aktas Nr. (duomenys neskelbtini).
Teigia, jog pareiškėjos ginčijamas 2021 m. spalio 13 d. Raštas nedarė jokios įtakos pareiškėjos teisėms ar įstatymų saugomiems interesams, jis nėra administracinis sprendimas, kuris skundžiamas administracine tvarka.
Atsakovas remiasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojama praktika aplinkosauginėse bylose, kad patikrinimo aktuose tik konstatuojamos nustatytos nurodytuoju laiku ir nurodytoje vietoje aplinkybės, tačiau neformuluojama jokių privalomojo pobūdžio patvarkymų, teisių ar pareigų. Patikrinimo aktas yra tik tarpinis procedūrinis dokumentas, o ne institucijos sprendimas. Anot atsakovo, teisės analogija turėtų būti taikoma ir šiuo atveju, kadangi skundžiamas Raštas pareiškėjai nesukelia jokių teisinių pasekmių, o 2021 m. rugpjūčio 21 d. Departamento Rašte nurodytų faktų paneigimas negali būti savarankišku administracinės bylos nagrinėjimo dalyku. Departamento Rašto surašymas yra tik administracinės procedūros dalis (elementas), o ne savarankiškas juridinę reikšmę turintis aktas (veiksmas).
Departamento Raštas, kuriuo pareiškėja buvo informuota, kad nenustatyta pagrįstų argumentų, leidžiančių spręsti, kad buvo padaryti teisės aktų pažeidimai ar pareigūnų pareigybių aprašyme pavestų funkcijų nevykdymas ar netinkamas vykdymas, todėl tarnybinių nusižengimų tyrimai Departamento pareigūnų atžvilgiu nepradėti, nėra individualus administracinis teisės aktas, sukeliantis pareiškėjai teisines pasekmes, todėl minėtas Raštas negali būti vertinamas pagal Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnį.
Atsakovas atkreipia dėmesį, jog Departamento Imuniteto tarnybos vyriausiasis specialistas, atlikęs pareiškėjos 2021 m. rugpjūčio 27 d. skundo Nr. (duomenys neskelbtini) aplinkybių įvertinimą, nenustatė pareigūnų veiksmuose neteisėto veikimo ir 2021 m. rugsėjo 28 d. surašė tarnybinį pranešimą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo pasiūlė nepradėti tarnybinio nusižengimo tyrimo Departamento pareigūnų atžvilgiu. Taigi, pasak atsakovo, pareiškėjo teiginiai, jog Departamento pareigūnai, 2021 m. liepos 7 d. paimdami VšĮ „Raubonių parkas“ esančių gyvūnų kraują, elgėsi neteisėtai ir viršijo savo įgaliojimus, yra nepagrįsti (b. l. 31-34).
k o n s t a t u o j a:
Byloje kilo ginčas dėl Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos 2021 m. spalio 13 d. rašto Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl gauto skundo“ teisėtumo ir pagrįstumo.
Iš byloje surinktų rašytinių įrodymų nustatyta, jog Departamento Panevėžio valdyba 2021 m. gegužės 19 d. pavedė Panevėžio Gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos specialistams atlikti neplaninį VšĮ „Raubonių parkas“ aptvaro-voljero patikrinimą.
Departamento Panevėžio valdyba kreipėsi į Regionų apygardos administracinį teismą su prašymu išduoti leidimą patekti į (duomenys neskelbtini) esančius VšĮ „Raubonių parkas“ laukinių gyvūnų aptvarus-voljerus, kuriuose laikomi gyvūnai, ir atlikti gyvūnų ženklinimo tikrinimus.
Regionų apygardos administracinis teismas 2021 m. birželio 1 d. nutartyje nurodė, kad remiantis teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis, VšĮ „Raubonių parkas“ yra bausta baudomis pagal Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymą, taip pat 2020 – 2021 metų laikotarpiu nagrinėti įvairūs ginčai su Aplinkos apsaugos departamentu prie Aplinkos ministerijos, Aplinkos apsaugos agentūra, todėl teismas sprendė, jog šių aplinkybių visuma leidžia pagrįstai manyti, jog VšĮ „Raubonių parkas“ gali daryti teisės aktų reglamentuojančių gyvūnų gerovę ir apsaugą, reikalavimų pažeidimus. Ir teismas, remdamasis nustatytomis aplinkybėmis bei taikomu teisiniu reglamentavimu, tenkino Departamento Panevėžio valdybos prašymą ir išdavė leidimą atsakovo Panevėžio valdybai patekti į (duomenys neskelbtini) esančius viešosios įstaigos „Raubonių parkas“ laukinių gyvūnų aptvarus-voljerus ir atlikti gyvūnų ženklinimo tikrinimus.
2021 m. liepos 7 d. Departamento Panevėžio valdybos Panevėžio gyvosios gamtos apsaugos inspekcija, atlikusi patikrinimą, surašė patikrinimo aktą Nr. (duomenys neskelbtini). Akte konstatuota, kad laukiniai gyvūnai laikomi pažeidžiant Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo, Laukinės gyvūnijos įstatymo, Saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių įstatymo, Laukinių gyvūnų naudojimo taisyklių ir kt. Akte paminėtų teisės aktų reikalavimus (b. l. 45-51).
2021 m. liepos 12 d. VšĮ „Raubonių parkas“, nesutikdama su Akte nurodytais pažeidimais pateikė Departamento Panevėžio valdybos Panevėžio gyvosios gamtos apsaugos inspekcijai pranešimą, kuriame išdėstė savo nesutikimus, prašydama patikslinti kai kurias patikrinimo akto išvadas (b. l. 59-60).
2021 m. rugpjūčio 10 d. VšĮ „Raubonių parkas“ iš Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Panevėžio valdybos gavo atsakymą dėl pateiktų pastabų į Aktą, kuriame pateikti atsakymai į pareiškėjos pastabas (b. l.61-64).
Pagal VšĮ „Raubonių parkas“ atstovo 2021-08-27 skundą (prašant atlikti Departamento pareigūnų, dalyvavusių 2021 liepos 20 d. laukinių gyvūnų paėmimo iš VšĮ „Raubonių parkas“ tarnybinį patikrinimą), kuriame buvo nurodyta, jog 2021 m. liepos 20 d. Departamento Panevėžio valdybos Panevėžio gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos pareigūnai surašę daiktų ir dokumentų paėmimo protokolą iš VšĮ „Raubonių parkas“ laikinam saugojimui paėmė: rudojo lokio patelę, pumą ir afrikinį liūtą, ir kad gyvūnai iš VšĮ „Raubonių parkas“ paimti nepateikus jokio teisinio pagrindo bei kad gyvūnų kraujas paimtas neteisėtai, peržengiant Regionų apygardos administracinio teismo nutartimi apibrėžtas ribas, viršijant pareigūnų įgaliojimus, 2021 m. rugsėjo 28 d. tarnybiniu pranešimu Departamento Imuniteto tarnybos vyriausiasis specialistas siūlė Departamento direktoriui nepradėti tarnybinio nusižengimo tyrimo, bei parengti atsakymą į minėtą pareiškėjos atstovo 2021-08-27 skundą.
Atitinkamai, skundžiamame Departamento Rašte Nr. (duomenys neskelbtini) nurodoma, jog nenustatyta, kad 2021 m. liepos 20 d. vykusio neplaninio VšĮ „Raubonių parkas“ patikrinimo metu pareigūnai viršijo savo įgaliojimus, todėl tarnybinių nusižengimų tyrimai Departamento pareigūnų atžvilgiu nepradėti.
Pareiškėja, nesutikdama su Departamento Raštu Nr. (duomenys neskelbtini) kreipėsi į teismą.
Valstybės ir savivaldybių institucijų kompetenciją užtikrinant gyvūnų, kaip juslių būtybių, gerovę ir apsaugą, fizinių ir juridinių asmenų, kitų organizacijų ir filialų (toliau – ir asmuo) pareigas gyvūnų apsaugos ir gerovės srityje, bepriežiūrių gyvūnų gerovę ir apsaugą, bešeimininkių gyvūnų populiacijos mažinimo priemones, humaniško elgesio su gyvūnais reikalavimus, kad gyvūnai būtų apsaugoti nuo žiauraus elgesio, kankinimo ir kito neigiamo poveikio ir būtų užtikrintas žmonių saugumas reglamentuoja Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymas.
Vadovaujantis Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 3 straipsnio 1 dalimi, Departamentas, kaip Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos įgaliota institucija, pagal kompetenciją vykdo gyvūnų gerovės ir apsaugos užtikrinimą. Šio įstatymo 4 straipsnyje detalizuojami žiauraus elgesio su gyvūnais ir jų kankinimo vertinimai. Vienas iš šio vertinimo aspektų – gyvūnų gerovės, sveikatos būklės ir kitų su tuo susijusių aplinkybių vertinimas. To paties straipsnio 2 dalies 25 punktas numato, jog kol bus priimtas ir įsiteisės teismo sprendimas arba bylą ne teismo tvarka nagrinėjančios institucijos (pareigūno) sprendimas dėl gyvūno konfiskavimo, savivaldybės administracijos direktoriaus įgaliotas asmuo, dalyvaujant Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos veterinarijos gydytojui ir policijos pareigūnui, jeigu būtina užtikrinti viešąją tvarką, turi paimti tokį gyvūną ir perduoti jį gyvūnų globėjui ar kitam paimtą gyvūną galinčiam laikinai laikyti gyvūnų laikytojui arba kitokiu būdu užtikrinti tinkamą gyvūno laikymą. Siekiant nutraukti gyvūno kančias, iš gyvūno savininko ar laikytojo paimtas suluošintas ar sunkiai sergantis gyvūnas, neprašant gyvūno savininko ar laikytojo sutikimo, veterinarijos gydytojo sprendimu gali būti nugaišinamas. Gyvūno gydymo, laikino laikymo, nugaišinimo ar gaišenos tvarkymo išlaidas atlygina gyvūno laikytojas arba savininkas, kuris kankino ar žiauriai elgėsi su gyvūnu. Kilęs ginčas dėl šių išlaidų atlyginimo ar jų dydžio nustatymo, taip pat gyvūno nuosavybės teisės nustatymo ar laikymo fakto pripažinimo sprendžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka.
Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 20 straipsnio 2 dalies 4 punkte nustatyta, kad gyvūnų laikytojai privalo šio įstatymo vykdymą kontroliuojančių institucijų pareigūnams pareikalavus leisti tikrinti gyvūnus ir jų laikymo sąlygas, patalpas, teritoriją, įrangą, kurioje jie laikomi, transporto priemones, naudojamas gyvūnams vežti, su gyvūnų laikymu susijusius dokumentus ir informacines sistemas, taip pat leisti atlikti šio įstatymo 21 straipsnio 3 dalies 3 punkte nustatytus veiksmus. To paties įstatymo 21 straipsnio 3 dalies 2 punktas numato, jog šio įstatymo vykdymą kontroliuojančių institucijų pareigūnai turi teisę patekti į gyvenamuosius ar negyvenamuosius pastatus ar kitas teritorijas, kur yra laikomi gyvūnai, ir atlikti tikrinimus, gauti ar paimti visą su tikrinimu susijusią informaciją ar įrodymus, su teismo leidimu, išduotu vadovaujantis šio straipsnio 4 dalimi, jeigu gyvūnų laikytojas, savininkas trukdo ar vengia, kad jo veikla būtų tikrinama, ir yra pagrindo manyti, kad jis pažeidžia šio įstatymo ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių gyvūnų gerovę ir apsaugą, reikalavimus.
Pareiškėja, iš esmės, ginčija Departamento pareigūnų veiksmus paimant gyvūnus iš parko 2021 m. liepos 20 d. ir paimant iš gyvūnų kraują.
Iš patikrinimo Akto matyti, jog nustatyti pažeidimai susiję su gyvūnų prasta sveikatos bei fizine būkle, netinkamomis gyvenimo sąlygomis. Akte nurodoma, jog pumos patinas (puma concolor) yra nutukęs, sunkiai juda, šiam gyvūnui reikalinga detalesnė specialistų priežiūra, taip pat gyvūnas laikomas neturint leidimo laikyti laukinius gyvūnus ir yra įtrauktas į draudžiamų nelaisvėje laikyti gyvūnų sąrašą.
Patikrinimo metu taip pat nustatyta, jog afrikinis liūtas (panthera leo) galimai serga epilepsija, identifikuoti gyvūną tiksliai nustatant jo įsigijimą nėra įmanoma, patikrinimo metu ženklinimas nerastas. Šis gyvūnas laikomas neturint leidimo laikyti laukinius gyvūnus ir yra įtrauktas į draudžiamų nelaisvėje laikyti gyvūnų sąrašą. Rudoji meška (ursus arctos) laikoma antisanitarinėmis, netinkamomis laikyti sąlygomis. Gyvūnui nėra galimybės pasislėpti nuo lankytojų. Taip pat nustatyta, jog vykdomi gyvūnų prekybos reikalavimų pažeidimai, o saugomų gyvūnų eksponavimas už atlygį, jų reklamavimas ir pan. yra įrodyta administracinio nusižengimo byloje surinktais įrodymais, tokiais, kaip įėjimo bilietas, lankstinukas, reklaminė lenta prie įėjimų ir pan. Prie gyvūnų maisto prekybos vietos, prie gyvūnų voljerų nebuvo rasta informacijos, kokius gyvūnus galima, o kokius draudžiama šerti.
Iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų matyti, jog vienas iš patikrinimo tikslų – gyvūnų fizinės būklės patikrinimas.
Kaip nustatyta iš byloje esančių rašytinių įrodymų, patikrinimo metu gyvūnų kraujas buvo paimtas būtent siekiant nustatyti gyvūnų sveikatingumo būklę, bei dėl to, jog buvo reikalinga atlikti rudųjų lokių genetinius tyrimus (dėl giminingumo).
Pareiškėja pastabas dėl patikrinimo akto išdėstė 2021-07-12 pranešimu, į kurį kaip jau minėta anksčiau, Departamentas atsakė išsamiu skundžiamu 2021-08-10 atsakymu Nr. (duomenys neskelbtini).
Pareiškėja ginčija Departamento 2021 m. spalio 13 d. raštą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl gauto skundo“, kuriuo atsisakyta atlikti pareigūnų, dalyvavusių 2021 m. liepos 20 d. laukinių gyvūnų paėmimo iš VšĮ „Raubonių parkas“ procedūroje, tarnybinį patikrinimą.
Teismas atkreipia dėmesį, jog ginčijamame rašte pareiškėjai buvo išsamiai paaiškinta, atsakyta, kad pareiškėjos nurodomos 2021-08-27 skunde aplinkybės buvo tirtos ir priimtas sprendimas bei nurodyta jo apskundimo tvarka 2021-08-10 atsakyme Nr. (duomenys neskelbtini).
Departamentas dar kartą patikslino, kad vienas iš neplaninio patikrinimo tikslų buvo gyvūnų fizinės būklės patikrinimas.
Vadovaujantis teisės aktais reglamentuota Departamento kompetencija gyvūnų gerovės ir apsaugos srityje, atsižvelgiant į tai, kad Departamentas turi teisę ir kompetenciją vertinti gyvūnų gerovės, sveikatos būklę ir kitas su tuo susijusias aplinkybes, todėl tuo tikslu Departamento pareigūnai neplaninio patikrinimo metu gyvūnų kraują paėmė, vykdydami savo funkcijas pagal kompetenciją ir 2021-05-19 pavedimo atlikti patikrinimą Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu, siekiant gauti informacijos apie gyvūnų sveikatos (fizinę) būklę bei atlikti atitinkamus genetinius tyrimus.
Teismas daro išvadą, kad Departamento rašte yra išsamiai atsakyta į pareiškėjos skundo argumentus, išdėstyta, kokias atvejais gali būti pradedamas Departamento pareigūnų veiksmų tarnybinis patikrinimas ir nusižengimų tyrimas. Atsakyta, kad konkrečiu pareiškėjos ginčijamu atveju, atlikus aplinkybių patikslinimą, nenustatyta pagrįstų argumentų, leidžiančių spręsti, kad buvo padaryti teisės aktų pažeidimai ar pareigūnų pareigybių aprašyme pavestų funkcijų nevykdymas ar netinkamas vykdymas, todėl tarnybinių nusižengimų tyrimai Departamento pareigūnų atžvilgiu nepradėti (b. l. 70-72).
Pažymėtina, kad teismo administracinėje byloje atliekamas vertinimas neturi būti tapatinamas su tarnybinio nusižengimo aplinkybių tyrimu apskritai iš naujo. Teismai, nagrinėdami tokio pobūdžio ginčus, nevertina bei nesprendžia, ar konkretaus valstybės tarnautojo veiksmuose yra tarnybinio nusižengimo sudėtis, ar nėra. Teismai tokiais atvejais tik patikrina, ar asmens skundas buvo išnagrinėtas bei dėl jo priimtas sprendimas atitinka Viešojo administravimo įstatymo reikalavimus, reglamentuojančius asmenų skundų nagrinėjimą.
Administracinių teismų praktikoje yra pažymėta, kad tarnybinės atsakomybės klausimai priskirtini išimtinai tik įstaigos, kurioje asmuo dirba, kompetencijai. Priimdama sprendimą atlikti ar neatlikti tarnybinį patikrinimą bei paskirti ar nepaskirti tarnybinę nuobaudą, įstaiga įgyvendina savo turimą diskrecijos teisę (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. rugsėjo 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZUFTLTY0Mi04MjIvMjAxOA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'eAS-642-822/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="eAS-642-822/2018">eAS-642-822/2018</a>). Asmenys, inicijavę tarnybinio patikrinimo atlikimą, įgyja teisę tik būti tinkamai informuoti apie konkretaus tarnybinio patikrinimo rezultatus. Be to, joks teisės aktas nenustato pareigos atlikti tarnybinį patikrinimą, gavus bet kokią informaciją apie galimą tarnybinį nusižengimą, teismas taip pat, neturi galimybės įpareigoti viešojo administravimo subjektą tai padaryti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. lapkričio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/QVMtMTMxMi0yNjEvMjAxNQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'AS-1312-261/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="AS-1312-261/2015">AS-1312-261/2015</a>).
Pagal Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 5 dalį, administracinis sprendimas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos. Pagal gero administravimo principą, valstybės institucijos, priimdamos administracinius sprendimus, privalo veikti taip, kad administracinėje procedūroje būtų laikomasi visų teisės aktų nuostatų. Remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, VAĮ 10 straipsnis įpareigoja viešojo administravimo subjektus priimtame administraciniame sprendime nurodyti pagrindinius faktus, argumentus ir įrodymus, pateikti teisinį pagrindą, motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas, ši teisės norma siejama ir su teisėtumo principu, skirtu užtikrinti, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus; administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos (žr., pvz., LVAT 2022 m. gegužės 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZVRBLTIwNy01MDIvMjAyMg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'eTA-207-502/2022')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="eTA-207-502/2022">eTA-207-502/2022</a>).
Prašymų ir skundų nagrinėjimo ir asmenų aptarnavimo viešojo administravimo subjektuose taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 875 (redakcija, galiojusi iki 2021 m. gruodžio 7 d.), 35 punkte nustatyta, kad atsakymai į prašymus parengiami atsižvelgiant į jo turinį: į prašymą suteikti administracinę paslaugą – išduoti dokumentą, jo kopiją, nuorašą ar išrašą, patvirtinantį tam tikrą juridinį faktą, – atsakoma suteikiant prašomą administracinę paslaugą arba nurodomos atsisakymo tai padaryti priežastys (35.1 punktas); į prašymą pateikti institucijos turimą informaciją atsakoma pateikiant prašomą informaciją Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją iš valstybės ar savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymo nustatyta tvarka arba nurodomos atsisakymo tai padaryti priežastys (35.2 punktas); į prašymą priimti administracinį sprendimą – atsakoma pateikiant atitinkamo priimto dokumento kopiją, išrašą ar nuorašą arba nurodomos atsisakymo tai padaryti priežastys (35.3 punktas); į kitus prašymus – atsakoma laisva forma arba nurodomos atsisakymo tai padaryti priežastys (35.4 punktas). Į skundus atsakoma laikantis Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatyme nustatytos tvarkos (37 punktas). Atsakyme, kuriame nurodomos atsisakymo suteikti prašomą administracinę paslaugą, informaciją, priimti administracinį sprendimą priežastys, arba institucijos siunčiamame pranešime apie asmens prašymo ar skundo nenagrinėjimo priežastis asmuo ar jo atstovas turi būti informuojamas apie tokio atsakymo apskundimo tvarką, nurodant institucijos, kuriai gali būti paduotas skundas, pavadinimą ir adresą, taip pat terminą, per kurį gali būti pateiktas skundas (38 punktas).
Teismo įsitikinimu, nagrinėjamu atveju Departamentas tinkamai taikė ginčo santykiams taikytinas teisės aktų nuostatas, įvertino ginčui aktualias faktines aplinkybes, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Skundžiamas Departamento Raštas atitinka VAĮ 10 straipsnyje administraciniam sprendimui keliamus motyvuotumo ir pagrįstumo reikalavimus.
Taigi, įvertinus visas faktines aplinkybes, teisinį reglamentavimą ir susiklosčiusią teismų praktiką, daroma išvada, kad Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos 2021 m. spalio 13 d. raštas Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl gauto skundo“ yra teisėtas ir pagrįstas, todėl pareiškėjos skundo nėra pagrindo tenkinti.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo, 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsniu,
n u s p r e n d ž i a :
Pareiškėjos VšĮ „Raubonių parkas“ skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Vilniaus apygardos administracinį teismą.
Teisėjos Gitana Butrimaitė
Indrė Pukanasytė-Biekšė
Egidija Puzinskaitė
