Administracinė byla Nr. eI3-3951-983/2022
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01367-2022-6
Procesinio sprendimo kategorijos: 12.6.1.; 55.1.3
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2022 m. birželio 28 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Astos Adamonytės-Šipkauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Sauliaus Jakaičio ir Faustos Vitkienės,
viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos A. S. skundą atsakovei Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
Pareiškėja A. S. kreipėsi į teismą su skundu, prašydama panaikinti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir Inspekcija) 2022 m. kovo 30 d. sprendimą Nr. RNA -11923 (toliau – ir Sprendimas), kuriuo buvo netenkintas jos prašymas dėl paskirtų baudų už padarytus administracinius nusižengimus mokėjimo išdėstymo iki 2022 m. rugsėjo 1 d., ir įpareigoti atsakovę iš naujo išnagrinėti jos prašymą ir jį tenkinti.
Paaiškina, kad Sprendimas netenkinti 2022 m. kovo 20 d. prašymo dėl baudų už Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) išieškojimo proceso termino atidėjimo priimtas remiantis ANK 675 straipsnio 3 dalimi ir Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 88 straipsniu dėl suėjusio maksimalaus termino. Tačiau Sprendime neminimas faktas, kad baudų už ANK išieškojimo procesas buvo laikinai sustabdytas 2022 m. kovo 21 d. Inspekcijos Nepriemokų administravimo departamento Nepriemokų išieškojimo organizavimo skyriaus nutarimu ir taip pat 2022 m. kovo 22 d. minėtų baudų už ANK išieškojimo procesą sustabdė šių skolų išieškojimo procesą vykdantis antstolis V. M.. Ši aplinkybė suponuoja, kad pareiškėjos prašymas buvo išnagrinėtas skubotai, neįvertinant visos pateiktos informacijos.
Pažymi, jog 2022 m. kovo 20 d. prašyme dėl išieškojimo termino atidėjimo nurodė, sunkią padėtį, t. y., jog 2018 m. iš anksto neinformavus ir nepateikiant jokio teisinio pagrindo, pareiškėja buvo iškeldinta iš buto esančio adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius ir perkelta į butą esantį adresu (duomenys neskelbtini). Pareiškėja dėl minėtų veiksmų, kreipėsi į Vilniaus apygardos prokuratūra, kuri 2022 m. kovo 14 d. pradėjo ikiteisminį tyrimą.
Tvirtina, kad 2004-2018 m. gyveno bute esančiame adresu (duomenys neskelbtini), jo savininkas buvo pareiškėjos mamos brolis T. R.. Po kurio laiko, nuosavybės teisės į minėta butą perėjo pareiškėjos mamai I. S., tačiau jos brolis T. R. atsisakė sudaryti, bet kokios formos rašytinį susitarimą, kuris patvirtintų perleidimo įgyvendinimo sąlygas. Butas esantis (duomenys neskelbtini) buvo pareiškėjos ir jos šeimos nuolatinė gyvenamoji vieta. Pareiškėjos tėvai pasitikėdami T. R. pažadais, laikotarpiu nuo 2004 m. iki 2018 m. mokėjo už viso buto priežiūrą ir paslaugas. Tačiau minėtu laikotarpiu, T. R. be jokios pateisinamos priežasties atsisakė pateikti buto dokumentus ar jų kopijas, kitus buto kilmę įrodančius dokumentus, nepateikė raštiškų įrodymų, neginčijamai įrodančių paskolos paėmimo, bankinių transakcijų ar paskolos grąžinimo faktą. Šios aplinkybės turėjo lemiamą reikšmę tam, jog 2018 m. teko išsikraustyti iš buto. Pareiškėjai ir jos tėvams iškeldinimo proceso metu nebuvo pateikti jokie dokumentai, patvirtinantys šio proceso teisėtumą ir pagrįstumą. Teisės aktų nustatyta tvarka pareiškėja ir jos tėvai nebuvo supažindinti su iškeldinimo proceso eiga ir teisėtu šio proceso vykdytoju. Pareiškėjos nuomone, buto esančio (duomenys neskelbtini) savininkas T. R. ir jo sutuoktinė M. P. – R. bei kiti šiame procese dalyvavę asmenys, galimai savo neteisėtais veiksmais, pareiškėjai ir jos tėvams padarė reikšmingą turtinę ir neturtinę žalą.
Nurodo, jog 2004-2018 m. gyvenant bute esančiu (duomenys neskelbtini) pareiškėjos ir jos tėvų teisė į privatumą buvo nuolat pažeidinėjama - be jų leidimo pareiškėjai esant su mama dienos metu ar vakarais į butą patekdavo pareiškėjai nežinomi pašaliniai asmenys arba asmenys, palaikę nuolatinius ryšius su jos mama. 2018 m. birželio 22 d. pareiškėjai nežinomu pagrindu, ji ir jos tėvai nebegalėjo užeiti į butą ir apie 11.30 val. ryto grįžtant namo prie laiptinės jie pamatė stovintį T. R., o laiptinės viduje prie buto durų stovėjo jiems nežinomi asmenys. Savininkas elgėsi agresyviai, nesudarė tinkamų sąlygų užeiti į vidų pasiimti daiktų. dėl pareiškėjai ir jos tėvams nežinomų priežasčių 2019 m. kovo 8 d. daiktai buvo pervežti adresu (duomenys neskelbtini) ir šiuo adresu jie gyvena nuo 2019 m. kovo 15 d. Iškeldinimas reikšmingai pablogino pareiškėjos ir jos tėvų psichosocialinį klimatą, sukėlė kritiškai rimtą krizinę situaciją, lydimą emocinio šoko, panikos ir nežinomybės. Laikotarpiu nuo 2018 m. birželio 22 d. iki 2019 m. kovo 15 d. pareiškėja ir jos tėvai likę be nuolatinės gyvenamosios vietos ir be stabilių pajamų, dienas leisdavo Lietuvos Nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje ar prekybos centruose, o naktimis būdavome (duomenys neskelbtini) laiptinėje.
Pažymi, kad policijos pareigūnai nurodytu laikotarpiu nuo 2018 m. birželio 22 d. iki 2019 m. kovo 15 d. taip pat nesuteikė jokios pagalbos, nesupažindino su valstybės garantuojamos teisinės, socialinės ir kitos pagalbos teikimo formomis ir mechanizmais. 2018 m. birželio 23 d. apimti panikos, streso ir nežinomybės į butą esantį (duomenys neskelbtini), pareiškėja ir jos tėvai bandė patekti pro langą. Iškvietimo metu įvykusio pirminio situacijos identifikavimo metu pareigūnai elgėsi šiurkščiai, nebuvo atliktas išsamus ir pakankamas aplinkybių patikslinimas. Policijos pareigūnai atsisakė įsikišti ir tiesiogiai apginti pareiškėjos ir jos tėvų teisėtus interesus t. y. padėti patekti į butą, kuris 14 m. buvo laikytinas jų faktine nuolatine gyvenamąja vieta, į kurį nebegalėjo patekti jiems nežinomu pagrindu. Pareiškėja ir jos tėvai buvo žodiškai informuoti, kad dėl šio įvykio pradėtas ikiteisminis tyrimas siekiant išsiaiškinti, ar jų veiksmuose nebuvo nusikalstamos veikos požymių, tačiau nei pareiškėja, nei jos tėvai negavo jokio ikiteisminio tyrimo pradžios faktą liudijančio pranešimo ir nebuvo pranešta apie jo pabaigą.
Pastebi, jog dėl atkeldinimo į butą esantį adresu (duomenys neskelbtini) ir jo aplinkybės, nebuvo tiesiogiai derinta su pareiškėja ir jos tėvais. Šiame procese dalyvavo pareiškėjos mamos brolis T. R. ir jų bendras pažįstamas E. Z. bei policijos pareigūnai. Pareiškėja ir jos tėvai buvo atkelti į labai prastas sąlygas – butas be jokių patogumų, yra tik elektra, tenka šildytis malkomis, nėra vandentiekio ir sanitarinio mazgo. Jų statusas minėtame bute yra neapibrėžtas.
Teigia, kad administraciniai nusižengimai buvo padaryti laikotarpiu nuo 2018 m. birželio 22 d. (galimai neteisėto iškeldinimo proceso pradžios data) iki 2019 m. kovo 15 d. Iki šio laikotarpio jokių administracinių nusižengimų pažeidimų nebuvo fiksuota, o 2018 m. birželio 22 d. pradėtas galimai neteisėtas ir jokia forma nereglamentuotas iškeldinimo procesas reikšmingai pablogino pareiškėjos psichosocialinį klimatą. Padarytų administracinių nusižengimų kontekste su visais pareigūnais pareiškėja bendravo mandagiai ir etiškai, nesipriešino pareigūnų reikalavimams, o iki 2018 m. birželio 22 d. jokių administracinių nusižengimų nebuvo fiksuota. Tokiu būdu, ši aplinkybė leidžia daryti išvadą, kad pareiškėjos elgesyje nebuvo ir nėra polinkio nusikalsti, o laikotarpiu nuo 2018 m. birželio 22 d. iki 2019 m. kovo 15 d. padaryti administraciniai nusižengimai buvo kitų asmenų sukeltos sunkaus laipsnio krizinės situacijos. Esant šioms priežastims, pareiškėja prašys dėl galimai padarytų nusikalstamų veikų jos ir jos tėvų atžvilgiu padariusius asmenis pripažinti kaltais ir atlyginti visą turtinę ir neturtinę žalą. Šie asmenys turėtų būti įpareigoti padengti ir šiuo laikotarpiu padarytų administracinių nusižengimų sukeltus finansinius nuostolius.
Atsakovė Inspekcija atsiliepime į pareiškėjos skundą su juo nesutinka ir prašo atmesti kaip nepagrįstą.
Nurodo, jog byloje nėra ginčo, kad pareiškėjai yra skirta vienuolika baudų už administracinius nusižengimus. 2022 m. kovo 20 d. Inspekcija gavo pareiškėjos prašymą atidėti/išdėstyti mokestinės nepriemokos sumą 579 Eur, kurią sudaro 90 Eur, 23 Eur, 100 Eur, 120 Eur, 150 Eur, 16 Eur, 16 Eur, 16 Eur, 16 Eur, 16 Eur, 16 Eur, t. y. susidariusios baudos už administracinius nusižengimus. 579 Eur sumokėjimą prašyta išdėstyti/atidėti iki 2022 m. rugsėjo 1 d. ir visą 579 Eur sumą sumokant 2022 m. rugsėjo 1 d. Inspekcija, įvertinusi pareiškėjos prašymą, 2022 m. kovo 30 d. priėmė skundžiamą Sprendimą, kuriuo nusprendė neišdėstyti jai 579 Eur baudos už administracinį nusižengimą sumokėjimo. Pareiškėjos prašyme minimų baudų išdėstymas negali būti tenkinamas suėjus maksimaliam dvejų metų laikotarpiui per kurį baudų už administracinius nusižengimus išdėstymas yra leistinas. Galimas maksimalus konkrečių baudų mokėjimo išdėstymo terminas pareiškėjai buvo nurodytas Sprendime. Likusių dviejų 16 Eur ir 16 Eur baudų už administracinius nusižengimus terminas, per kurį šių baudų mokėjimas gali būti išdėstytas, yra nesuėjęs.
Pastebi, kad šiuo atveju ANK 675 straipsnio 3 dalis numato galimybę paskirtos baudos mokėjimą per laikotarpį iki dvejų metų išdėstyti, bet nenumato jo atidėjimo. Pareiškėjos 2022 m. kovo 20 d. pateiktame prašyme nurodytas galutinis mokėjimo terminas yra 2022 m. rugsėjo 1 d., visa mokėtina suma – 579 Eur, todėl pareiškėjos prašoma mokėti mėnesinė įmoka laikytina 115,80 Eur (579 Eur / 5 mėn.). Atsižvelgiant į tai, kad pagal pareiškėjos prašymą nustatyta mokėtina vieno mėnesio suma (115,80 Eur) yra didesnė už aktualią prašomą išdėstyti baudų už administracinius nusižengimus sumą (32 Eur), sprendimas dėl šios sumos mokėjimo išdėstymo nebuvo priimtas.
Teigia, jog aplinkybė, kad Sprendime nėra tiksliai nurodytas Mokestinės nepriemokos ar baudos už administracinį nusižengimą mokėjimo atidėjimo arba išdėstymo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos finansų ministro 1998 m. lapkričio 17 d. įsakymu Nr. 268 (toliau – ir Taisyklės) pavadinimas, šiuo atveju nepaneigia išvados, kad pareiškėja galėjo ir turėjo suprasti Inspekcijos Sprendimą, nes jame taip pat nurodyti ir aukštesnės galios įstatymai - ANK, Įstatymas, kuriais remiantis buvo priimtas ginčijamas Sprendimas. Administracinį nusižengimą
Tvirtina, kad nutarimai, kuriais pareiškėjai paskirtos baudos, teisės aktų nustatyta tvarka nėra apskųsti, todėl Įstatymo 110 straipsnio 1 dalyje nurodytas baudų už administracinius nusižengimus priverstinio išieškojimo stabdymo pagrindas negali būti taikomas. Įstatyme taip pat nėra nustatyta mokestinės nepriemokos (atitinkamai ir baudų už administracinius nusižengimus) priverstinio išieškojimo sustabdymo pagrindo, susijusio su tuo, kad mokesčių mokėtojas dalyvauja ikiteisminiame tyrime ir/ar teisminiuose procesuose, juolab, kai tokie tyrimai/procesai nesusiję su mokesčių administratoriaus iš to asmens išieškomomis sumomis. Tokiu būdu, pareiškėjos prašymo laikinai stabdyti skolų ir mokestinių prievolių išieškojimo procesą ikiteisminio tyrimo ir teisminių procesų metu iki tol, kol bus priimta galutinė ir neskundžiama teismo nutartis arba įpareigoti tokį sprendimą priimti Inspekciją ar kitą atsakingą Lietuvos valdžios instituciją, atsakovė neturi teisinio pagrindo tenkinti. Be to, pareiškėja 2022 m. kovo 30 d. pakartotinai pateikė prašymą atidėti arba išdėstyti mokestinės nepriemokos sumokėjimą, todėl klausimas dėl priverstinio išieškojimo atnaujinimo bus sprendžiamas išnagrinėjus minėtą prašymą.
k o n s t a t u o j a :
Byloje ginčas kilo dėl 2022 m. kovo 30 d. sprendimo Nr. RNA -11923, kuriuo buvo netenkintas pareiškėjos prašymas dėl paskirtų baudų už padarytus administracinius nusižengimus mokėjimo išdėstymo iki 2022 m. rugsėjo 1 d., teisėtumo ir pagrįstumo.
Iš byloje esančių rašytinių duomenų nustatyta, jog pareiškėja 2022 m. kovo 20 d. pateikė Inspekcijai prašymą išdėstyti baudų už administracinių nusižengimų išieškojimo terminą iki 2022 m. rugsėjo 1 d. Mokestinės nepriemokos suma 579 Eur, kurią sudaro 90 Eur, 23 Eur, 100 Eur, 120 Eur, 150 Eur, 16 Eur, 16 Eur, 16 Eur, 16 Eur, 16 Eur, 16 Eur.
Inspekcija, išnagrinėjusi pareiškėjos pateiktą prašymą, papildomus dokumentus, įvertinusi surinktą informaciją, ginčijamu 2022 m. kovo 30 d. sprendimu Nr. RNA -11923 netenkino pareiškėjos prašymo dėl mokestinės nepriemokos, t. y. 579 Eur baudos už administracinius nusižengimus mokėjimo išdėstymo. Padarė išvadą, jog 9 iš 11 prašyme minimų baudų išdėstymo negali būti tenkinamas, suėjus maksimaliam 2 m. laikotarpiui, per kurį baudų už administracinius nusižengimus išdėstymas yra leistinas (Taisyklių 10 punktas).
Pareiškėja, nesutikdama su ginčijamu Sprendimu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą.
Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymas (teisės akto redakcija, galiojusi nuo 2022 m. sausio 1 d. iki 2022 m. kovo 31 d.) nustatantis pagrindines sąvokas ir taisykles, kurių būtina laikytis vykdant mokesčių įstatymus, pagrindinius apmokestinimo mokesčiais teisinio reglamentavimo principus, įtvirtina Lietuvos Respublikoje taikomų mokesčių sąrašą, nustato mokesčių administratoriaus funkcijas, teises ir pareigas, mokesčių mokėtojo teises ir pareigas, mokesčių apskaičiavimą ir sumokėjimą, mokesčio bei su juo susijusių sumų priverstinio išieškojimo bei mokestinių ginčų nagrinėjimo tvarką.
Įstatymo 14 straipsnio 7 dalyje nustatyta, jog už administracinius nusižengimus ANK nustatyta tvarka paskirtų baudų administravimui ir išieškojimui tiesiogiai taikomi šio Įstatymo 26 straipsnio 1 dalies 12 punktas, 105 straipsnio 3 dalis, 106 straipsnio 2 dalis, 107 straipsnio 6 dalis, 113 straipsnio 2 ir 5 dalys ir mutatis mutandis yra taikytini šio Įstatymo 26 straipsnis (išskyrus 1 dalies 9 punktą), 84, 85 straipsniai, 87 straipsnio 1, 3, 4, 41 ir 5 dalys, 88 straipsnio 1, 2 ir 7 dalys, 108–112 straipsniai, 113 straipsnio 3 ir 4 dalys, IX, X skyriai, o asmenims, kuriems paskirtos baudos už administracinius nusižengimus, šioje dalyje nurodytų šio Įstatymo straipsnių nuostatos taikomos taip pat kaip ir mokesčių mokėtojams.
Įstatymo 88 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog mokestinės nepriemokos sumokėjimo terminą finansų ministro nustatyta tvarka mokesčių administratorius gali atidėti arba išdėstyti. Mokestinės nepriemokos mokėjimas atidedamas arba išdėstomas mokesčių administratoriaus sprendimu. Šio sprendimo pagrindu sudaroma mokesčių mokėtojo ir mokesčių administratoriaus mokestinės paskolos sutartis. Vadovaujantis Įstatymo 88 straipsnio 2 dalimi, sprendimas atidėti mokestinės nepriemokos mokėjimą ar jį išdėstyti gali būti priimtas tik nustačius, kad nedelsiant ją sumokėjus mokesčių mokėtojo finansinė būklė taptų kritine arba mokesčių mokėtojas turėtų didelių sunkumų vykdydamas kitus savo finansinius įsipareigojimus, tačiau šios mokestinės nepriemokos mokėjimo atidėjimas ar išdėstymas suteiktų jam galimybę stabilizuoti savo finansinę būklę ir sumokėti mokestinę nepriemoką vėliau.
Išdėstytas teisinis reglamentavimas suponuoja išvadą, jog sprendimas dėl baudos už administracinį nusižengimą sumokėjimo atidėjimo ar išdėstymo gali būti priimtas tik esant dviem kumuliatyvioms sąlygoms, t. y. pirma, jog nedelsiant sumokėjus baudą už administracinį nusižengimą asmens finansinė būklė taptų kritine arba jis turėtų didelių sunkumų, vykdydamas kitus savo finansinius įsipareigojimus, ir, antra, baudos sumokėjimo atidėjimas ar išdėstymas suteiks asmeniui galimybę stabilizuoti savo finansinę būklę ir sumokėti baudą vėliau. Toks MAĮ 88 straipsnio 2 dalies aiškinimas pateikiamas ir nuosekliai formuojamoje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (toliau – ir LVAT) (žr., pvz., LVAT 2011 m. gruodžio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-575-3585/2011, 2014 m. vasario 24 d. nutartį administracinėje byloje A602-220/2014, 2015 m. rugsėjo 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZUEtMTkxOC01NzUvMjAxNQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'eA-1918-575/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="eA-1918-575/2015">eA-1918-575/2015</a>, 2016 m. lapkričio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZUEtMzI1MC01NzUvMjAxNg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'eA-3250-575/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="eA-3250-575/2016">eA-3250-575/2016</a> ir kt.). Pažymėtina, kad abiejų minėtų sąlygų buvimą turi pagrįsti pats mokesčių mokėtojas (asmuo) (žr., pvz., LVAT 2017 m. birželio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/QS0xMjUwLTQ0Mi8yMDE3" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'A-1250-442/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="A-1250-442/2017">A-1250-442/2017</a>).
Aptariamus visuomeninius santykius reglamentuoja ne tik Įstatymas, bet ir poįstatyminis teisės aktas – Taisyklės, kurių 7 punkte nurodyta, jog priimant sprendimą atidėti arba išdėstyti baudos už administracinį nusižengimą mokėjimą vertinama asmens, kuriam paskirta bauda už administracinį nusižengimą, finansinė būklė pagal Mokesčių mokėtojo finansinės būklės vertinimo rekomendacijas, nustatytas centrinio mokesčių administratoriaus. Pagal Taisyklių 20 punktą, asmuo, kuriam paskirta bauda už administracinį nusižengimą, kartu su prašymu atidėti arba išdėstyti mokestinės nepriemokos mokėjimą pateikia centrinio mokesčių administratoriaus nustatytos formos užpildytą anketą, kurioje pateikiami duomenys apie mokėtojo finansinę būklę. Anketos duomenys, jeigu mokesčių administratorius neturi apie šiuos anketos duomenis informacijos, turi būti patvirtinti atitinkamais dokumentais.
Teismas konstatuoja, jog nurodytas teisinis reguliavimas yra pakankamai aiškus: mokesčių administratorius gali priimti sprendimą dėl baudos už administracinį nusižengimą mokėjimo atidėjimo ar išdėstymo tik tuo atveju, kai yra įsitikinęs, jog nedelsiant sumokėjus baudą asmens finansinė padėtis taps kritine arba jis turės didelių sunkumų, vykdydamas kitus savo finansinius įsipareigojimus, taip pat yra įsitikinęs asmens galimybe baudą už administracinį nusižengimą sumokėti, bet sumokėti ne iš karto, o vėliau, ir tuos įsitikinimus pagrindžia esantys rašytiniai įrodymai (dokumentai).
Išanalizavus nagrinėjamu atveju nustatytas faktines bylos aplinkybes nurodyto teisinio reglamentavimo kontekste, sutiktina su atsakovės pateiktu šių aplinkybių vertinimu ir padaryta išvada, kad pareiškėjai neatitikus Įstatymo 88 straipsnio 2 dalyje nurodytos sąlygos, baudos sumokėjimo išdėstymas nėra galimas.
Pažymėtina, kad pagal bendrąją įrodinėjimo taisyklę, kiekviena ginčo šalis turi pagrįsti aplinkybes, kuriomis vadovaujasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. kovo 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A14-225/2007, 2011 m. kovo 31 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A575-662/11, 2018 m. kovo 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/QS0xODUxLTUwMi8yMDE4" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'A-1851-502/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="A-1851-502/2018">A-1851-502/2018</a>). ABTĮ 56 straipsnio 6 dalyje nustatyta, jog jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, o teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Tai reiškia, kad įstatymo nustatytas įrodymų vertinimas, kaip materialios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad teismas net ir subjektyvaus pobūdžio aplinkybes (pavyzdžiui, žmogaus veiksmų tikslus, motyvus ar pan.) paprastai gali nustatyti tik iš objektyvių įrodymų, nustatytų objektyvių aplinkybių visumos.
Bylos medžiaga patvirtina, jog pareiškėjai laikotarpiu nuo 2018 m. liepos 30 d. iki 2022 m. vasario 23 d. yra skirta vienuolika baudų už administracinius nusižengimus: 90 Eur bauda, skirta 2018 m. liepos 30 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato nutarimu Nr. 12-ANR_N-1405-2018, 23 Eur bauda, skirta 2018 m. rugsėjo 4 d. Savivaldybės įmonė „SUSISIEKIMO PASLAUGOS“ nutarimu Nr. SISP-ANR_N-41420-2018; 100 Eur bauda, skirta 2018 m. spalio 14 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato nutarimu Nr. 10-ANR_N-27485-2018; 120 Eur bauda, skirta 2018 m. spalio 17 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato nutarimu Nr. 10-ANR_N-27847-2018; 150 Eur bauda, skirta 2018 m. spalio 19 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato nutarimu Nr. 10-ANR_N-28201-2018; 16 Eur bauda, skirta 2019 m. balandžio 9 d. Savivaldybės įmonė „SUSISIEKIMO PASLAUGOS“ nutarimu Nr. SISP-ANR_N-17511-2019; 16 Eur bauda, skirta 2019 m. rugsėjo 5 d. Savivaldybės įmonė „SUSISIEKIMO PASLAUGOS“ nutarimu Nr. SISP-ANR_N-39493-2019; 16 Eur bauda, skirta 2019 m. lapkričio 18 d. Savivaldybės įmonė „SUSISIEKIMO PASLAUGOS“ nutarimu Nr. SISP-ANR_N-50720-2019; 16 Eur bauda, skirta 2020 m. vasario 3 d., Savivaldybės įmonė „SUSISIEKIMO PASLAUGOS“ nutarimu Nr. SISP-ANR_N-4967-2020; 16 Eur bauda, skirta 2021 m. birželio 12 d., Savivaldybės įmonė „SUSISIEKIMO PASLAUGOS“ nutarimu Nr. SISP-ANR_N-14598-2021; 16 Eur bauda, skirta 2022 m. vasario 23 d. Savivaldybės įmonė „SUSISIEKIMO PASLAUGOS“ nutarimu Nr. SISP-ANR_N-6333-2022. Ginčo byloje dėl to, jog pareiškėjai yra skirtos baudos už minėtus administracinius nusižengimus nėra.
Nustatyta, jog pareiškėja 2022 m. kovo 20 d. Inspekcijai pateikė prašymą išdėstyti mokestinės nepriemokos sumą 579 Eur, kurią sudaro prieš tai nurodytos baudos už administracinius nusižengimus. Pareiškėja baudų sumokėjimą prašė išdėstyti iki 2022 m. rugsėjo 1 d., t. y. visą 579 Eur sumą sumokant iki 2022 m. rugsėjo 1 d.
Taisyklių 10 punkte įtvirtinta, kad baudos už administracinį nusižengimą mokėjimas gali būti atidėtas arba išdėstytas ne ilgesniam kaip dvejų metų laikotarpiui, skaičiuojant nuo ANK 675 straipsnio 3 dalyje numatyto baudos sumokėjimo termino dienos. Kaip matyti, iš atsakovės pateiktų duomenų, 9 iš 11 pareiškėjai skirtų baudų, t. y. 90 Eur baudos, skirtos 2018 m. liepos 30 d., 23 Eur baudos, skirtos 2018 m. rugsėjo 4 d., 100 Eur baudos, skirtos 2018 m. spalio 14 d., 120 Eur baudos, skirtos 2018 m. spalio 17 d., 150 Eur baudos, skirtos 2018 m. spalio 19 d., 16 Eur baudos, skirtos 2019 m. balandžio 9 d., 16 Eur baudos, skirtos 2019 m. rugsėjo 5 d., 16 Eur baudos, skirtos 2019 m. lapkričio 18 d. ir 16 Eur baudos, skirtos 2020 m. vasario 3 d. išdėstymas negali būti tenkinamas, kadangi jau yra suėjęs maksimalus dvejų metų laikotarpis, per kurį baudų už administracinius nusižengimus išdėstymas buvo leistinas, t. y. šiuo atveju nėra tenkinama Taisyklių 10 punkte įtvirtinta sąlyga, kuri yra esminė sprendžiant dėl baudų už administracinius nusižengimus išdėstymą. Taigi šiuo atveju, atsakovė pagrįstai netenkino pareiškėjos prašymo.
Pažymėtina, jog likusių dviejų, t. y. 16 Eur baudos, skirtos 2021 m. birželio 12 d. ir 16 Eur baudos, skirtos 2022 m. vasario 23 d. terminas, per kurį šių baudų mokėjimas gali būti išdėstytas, yra nesuėjęs, tačiau pagal pareiškėjos teiktą 2022 m. kovo 20 d. prašymą išdėstyti 579 Eur už baudų dėl administracinių nusižengimų terminą iki 2022 m. rugsėjo 1 d., mėnesinė įmoka susidarytų 115,80 Eur. Taigi laikytina, jog minėta mėnesinė suma (115,80 Eur) yra gerokai didesnė nei likusių dviejų baudų suma (32 Eur), todėl šiuo atveju vertintina, jog pareiškėja būtų pajėgi iškart sumokėti pastarąją sumą. Tokiu būdu ir sprendimo dėl jos mokėjimo išdėstymo netenkino.
Pareiškėja skunde nurodo, jog jos 2022 m. kovo 20 d. prašymas atidėti baudų (579 Eur) už administracinių nusižengimų išieškojimo terminą iki 2022 m. rugsėjo 1 d. buvo netinkamai įvertintas, t. y. jos manymu, Inspekcija neatsižvelgė į tai, jog baudų už administracinius nusižengimus išieškojimo procesas buvo laikinai sustabdytas 2022 m. kovo 21 d. Inspekcijos Nepriemokų administravimo departamento Nepriemokų išieškojimo organizavimo skyriaus sprendimais, be to, minėtų skolų išieškojimo procesą sustabdė antstolis V. M..
Mokestinės nepriemokos priverstinio išieškojimo sustabdymo pagrindus nustato Įstatymo 110 straipsnis. Įstatymo 110 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog jeigu dėl atskiro mokesčio to mokesčio įstatymas nenustato kitaip, skundo, kilus mokestiniam ginčui, padavimas stabdo ginčijamų mokesčių, baudų ir delspinigių priverstinį išieškojimą, taip pat mokesčių mokėtojo turimos mokesčio permokos (skirtumo) įskaitymą minėtosioms sumoms padengti (išskyrus atvejus, kai įskaitoma mokesčių mokėtojo prašymu), tačiau nėra kliūtis taikyti mokestinės prievolės užtikrinimo priemones, nurodytas šio Įstatymo 95 straipsnyje, arba pagrindas jas naikinti. Mokestinės paskolos sutarties sudarymas stabdo mokesčio ir su juo susijusių sumų, kurių mokėjimo terminas yra atidedamas, priverstinį išieškojimą (Įstatymo 110 straipsnio 2 dalis). Mokesčių administratorius, vadovaudamasis protingumo ar ekonominio tikslingumo kriterijais, turi teisę savo iniciatyva nepradėti arba stabdyti mokestinės nepriemokos priverstinio išieškojimo procedūras (Įstatymo 110 straipsnio 3 dalis).
Bylos duomenys patvirtina, jog 2022 m. kovo 21 d. buvo priimti sprendimai laikinai sustabdyti sprendimų (jų dalių) išieškoti laiku nesumokėtas baudas už administracinius nusižengimus iš turto vykdymą. Minėti sprendimai sustabdyti sprendimo (jo dalies) išieškoti laiku nesumokėtas baudas už administracinius nusižengimus iš turto vykdymą Nr. (23.31-08) 483-29997, Nr. (23.31-08) 483-29996, Nr. (23.31-08) 483-29998, Nr. (23.31-08) 483-29992, Nr. (23.31-08) 483-29990, Nr. (23.31-08) 483-29993, Nr. (23.31-08) 483-29991, Nr. (23.31-08) 483-29994, Nr. (23.31-08) 483-29995). Kaip matyti, minėti sprendimai yra priimti vadovaujantis Įstatymo 110 straipsnio 2 dalimi, t. y. šiais sprendimais buvo laikinai sustabdytas baudų už administracinius nusižengimus išieškojimo procesas iki tol, kol bus išnagrinėtas pareiškėjos 2022 m. kovo 20 d. prašymas. Paminėtina, jog Inspekcija atsiliepime yra nurodžiusi, jog pareiškėja 2022 m. kovo 30 d. yra pateikusi identišką 2022 m. kovo 20 d. prašymui, kuris šiuo metu yra nagrinėjamas, todėl atsakovė pagrįstai nepanaikino minėtų sprendimų, kuriais sustabdė baudų už administracinius nusižengimus išieškojimo procesą ir priverstinio išieškojimo neatnaujino. Atitinkamai vertintina, jog tik išsprendus pareiškėjos 2022 m. kovo 30 d. pateiktą prašymą, bus išspręstas ir klausimas dėl 2022 m. kovo 21 d. nutarimų, kuriais laikinai sustabdytas baudų už administracinius nusižengimus išieškojimo procesas, panaikinimo klausimas. Taigi šiuo atveju, nėra pagrindo sutikti su pareiškėjos argumentai, jog Inspekcija turėjo atsižvelgti į tai, jog baudų už administracinius nusižengimus išieškojimo procesas buvo laikinai sustabdytas 2022 m. kovo 21 d. Inspekcijos Nepriemokų administravimo departamento Nepriemokų išieškojimo organizavimo skyriaus sprendimais.
Pareiškėja skunde nurodo, kad teismas taip pat turėtų atkreipti dėmesį, jog esama situacija yra Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros pradėto ikiteisminio tyrimo Nr. 02-2-00140-22 pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 294 straipsnį objektas. Visgi teismas su šiais pareiškėjos argumentais negali sutikti. Pažymėtina, jog byloje pateiktas Vilniaus apygardos prokuratūros 2022 m. vasario 23 d. nutarimas, kuriuo buvo panaikintas nutarimas atisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą. Jame nurodyta, jog pareiškėjos atžvilgiu buvo nepagrįstai atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą, kadangi nebuvo įvertintos jos nurodytos aplinkybės (dėl iškeldinimo iš buto, galimą panaudotą psichinę prievartą, uždraudimą leisti pasiimti asmeninius daiktus ir kt.). Be kita ko, byloje taip pat pateiktas Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 1-ojo skyriaus 2022 m. kovo 14 d. nutarimas panaikinti nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, kuriame konstatuota, jog pareiškėjos nurodytos aplinkybės nebuvo tinkamai patikrintos ir įvertintos. Kaip matyti, minėtais dokumentais pareiškėjos atžvilgiu buvo panaikinti nutarimai, kuriais buvo atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą. Taip pat buvo pavesta iš naujo Vilniaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui atlikti ikiteisminį tyrimą. Nors ir prieš tai buvo paminėta, jog pareiškėjos atžvilgiu buvo pavesta atlikti ikiteisminį tyrimą, tačiau jis niekaip nesusijęs su šiuo mokestiniu ginču. Be to, pareiškėjos teisės ir pareigos vykstančiame mokestiniame ginče ir atliekamame ikiteisminiame tyrime yra skirtingos, todėl teismas šiuo klausimu plačiau nepasisakys.
Teismas, pasisakydamas dėl pareiškėjos skundo argumentų, jog kol vykdomas ikiteisminis tyrimas, ji prašo laikinai stabdyti skolų ir mokestinių prievolių išieškojimo procesą ikiteisminio tyrimo ir teisminių procesų metu iki tol, kol bus priimta galutinė ir neskundžiama teismo nutartis arba įpareigoti tokį sprendimą priimti Inspekciją ar kitą atsakingą Lietuvos valdžios instituciją pažymi, jog šiuo atveju tarp skolų ir mokestinių prievolių išieškojimo proceso ir minėto ikiteisminio tyrimo neegzistuoja prejudicinis ryšys, be kita ko, Įstatyme nėra įtvirtintos mokestinės nepriemokos (atitinkamai ir baudų už administracinius nusižengimus) priverstinio išieškojimo sustabdymo pagrindo, susijusio su tuo, kad mokesčių mokėtojas dalyvauja ikiteisminiame tyrime ir/ar teisminiuose procesuose. Tuo pačiu pareiškėjos prašymas įpareigoti atsakovę ar kitą Lietuvos valdžios instituciją atlikti minėtus veiksmus taip pat nėra galimas, kadangi teismas nėra viešojo administravimo institucija ir neatlieka viešojo administravimo funkcijų, todėl neįpareigoja viešojo administravimo subjekto priimti konkretaus turinio administracinį sprendimą, o įpareigoja tik iš naujo atlikti veiksmus, kurie pripažinti atliktais nesilaikant teisės aktų reikalavimų.
Pareiškėjos nurodytos aplinkybės, jog administracinius nusižengimus ji padarė dėl kitų asmenų sukeltos sunkaus laipsnio krizinės situacijos, taip pat skunde nurodytos aplinkybės susijusios su jos ir jos tėvų iškeldinimu, pablogėjusiais santykiais su T. R. ir kt., teismo nebus vertinamos, kadangi jos nėra susijusios šioje byloje nagrinėjamu ginčo dalyku. Šioje byloje yra nagrinėjamas Sprendimo, kuriuo buvo netenkintas pareiškėjos prašymas dėl paskirtų baudų už padarytus administracinius nusižengimus mokėjimo išdėstymo iki 2022 m. rugsėjo 1 d., teisėtumas ir pagrįstumas.
Apibendrinant tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad mokesčių administratorius, įgyvendindamas jam suteiktą diskreciją dėl baudos už administracinį nusižengimą sumokėjimo išdėstymo, nepažeidė bendrųjų teisės (draudimo diskriminuoti, asmenų lygybės prieš įstatymą) ir gero administravimo (objektyvumo, proporcingumo, nepiktnaudžiavimo valdžia) principų, todėl tinkamai išnagrinėjo pareiškėjos pateiktus dokumentus ir paties mokesčių administratoriaus surinktus duomenis ir padarė pagrįstą išvadą, kad pareiškėjos prašymas išdėstyti baudų (579 Eur) už administracinių nusižengimų išieškojimo terminą iki 2022 m. rugsėjo 1 d. yra netenkinamas, kadangi 9 iš 11 baudų išdėstymas negali būti tenkinamas, suėjus maksimaliam 2 metų laikotarpiui, per kurį baudų už administracinius nusižengimus išdėstymas yra leistinas (Taisyklių 10 punktas), o kitų dviejų baudų suma (32 Eur), įvertinus pareiškėjos nurodytas jos finansines galimybes, neapsunkins pareiškėjos finansinės būklės taip, kad ji tenkintų Įstatymo 88 straipsnio 2 dalyje nurodytas sąlygas.
Įvertinus nurodytą teisinį reglamentavimą ir faktines bylos aplinkybes, konstatuotina, kad ginčijamas atsakovės Inspekcijos 2022 m. kovo 30 d. sprendimas Nr. RNA -11923 yra teisėtas ir pagrįstas, todėl jį naikinti pareiškėjos skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo. Dėl nurodytų motyvų pareiškėjos skundas atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 88 straipsnio 1 punktas).
Pareiškėjos reikalavimas įpareigoti atsakovę iš naujo išnagrinėti jos prašymą ir jį tenkinti, laikomas išvestiniu reikalavimu iš reikalavimo panaikinti ginčijamą Sprendimą. Teismui konstatavus minėto Sprendimo teisėtumą, atmestinas ir išvestinis reikalavimas dėl įpareigojimo.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,
n u s p r e n d ž i a :
Pareiškėjos A. S. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.
Teisėjai Asta Adamonytė-Šipkauskienė
Saulius Jakaitis
Fausta Vitkienė
