Dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių tiekėjo kvalifikacijos reikalavimų nustatymą, aiškinimo bei taikymo

Civilinė byla Nr. e3K-3-6-378/2017

Teisminio proceso Nr. 2-58-3-00048-2016-9

Procesinio sprendimo kategorija 2.6.11.4.1

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. sausio 27 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gražinos Davidonienės (pranešėja), Birutės Janavičiūtės ir Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės viešosios įstaigos Kelmės ligoninės kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. liepos 1 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Sosdiagnostika“ (teisių perėmėja – uždaroji akcinė bendrovė „Diagnostikos laboratorija“) ieškinį atsakovei viešajai įstaigai Kelmės ligoninei dėl pirkimo sąlygų ir perkančiosios organizacijos sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Kasacinėje byloje sprendžiama dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių tiekėjo kvalifikacijos reikalavimų nustatymą, aiškinimo bei taikymo.

Ieškovė UAB „Sosdiagnostika“ (jos teisių perėmėja kasaciniame procese – UAB „Diagnostikos laboratorija“) (toliau – ir ieškovė) prašė teismo pripažinti neteisėtais ir panaikinti: supaprastinto atviro konkurso „Medicininių laboratorinių tyrimų pirkimas“ (toliau – Konkursas) sąlygų 15 punkto 1 lentelės 7 ir 8 punktų reikalavimus, 4 priedo „Medicininių laboratorinių tyrimų paslaugos pirkimo techninė specifikacija“ 2 punkto lentelės 5 punkte nustatytą reikalavimą medicininius laboratorinius tyrimus atlikti per 30 ir 60 minučių nuo tyrimo pristatymo į laboratoriją bei 3 priedo „Viešojo medicininių laboratorinių tyrimų pirkimo pardavimo sutarties projektas“ Specialiųjų sąlygų 7.2 punktą; pripažinti nepagrįstu ir neteisėtu atsakovės VšĮ Kelmės ligoninės (toliau – ir atsakovė, perkančioji organizacija, kasatorė) Viešojo pirkimo komisijos 2016 m. vasario 4 d. raštu Nr. S-109 (2.5) įformintą sprendimą atmesti ieškovės pretenziją; priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Byloje nustatyta, kad Konkurso sąlygose, be kitų nuostatų, buvo nurodyta, jog:

tiekėjas turi užtikrinti dalyvavimą išorinio laboratorijos kokybės vertinimo programose, organizuojamose nepriklausomų ir nešališkų išorinio kokybės vertinimo programų organizatorių, vadovaujantis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2007 m. gruodžio 5 d. įsakymu Nr. V-998 „Dėl asmens sveikatos priežiūros įstaigų laboratorijų veiklos vertinimo“; atitiktį šiam reikalavimui patvirtina galiojanti išorinės kokybės kontrolės paslaugų teikimo sutartis su priedais arba išorinės kokybės kontrolės rezultatai už 2015 m. perkamoms laboratorinių tyrimų atlikimo paslaugoms (Konkurso sąlygų 15 punkto 1 lentelės 7 punktas);

tiekėjas per paskutinius 3 veiklos metus arba per laiką nuo jo įregistravimo dienos (jeigu tiekėjas vykdė veiklą mažiau nei trejus metus) turi būti įvykdęs arba vykdo bent vieną sutartį, susijusią su pirkimo objektu – medicininių laboratorinių tyrimų atlikimu stacionarinėje antrinio lygio asmens sveikatos priežiūros įstaigoje 24 valandas per parą, 7 dienas per savaitę, kurios vertė yra ne mažesnė kaip 0,7 pasiūlymo vertės (Konkurso sąlygų 15 punkto 1 lentelės 8 punktas) (toliau kartu šios sąlygos [15 punkto 1 lentelės 7, 8 punktai] – ginčo Konkurso sąlygos).

Ieškovė, manydama, kad Konkurso sąlygos dirbtinai suvaržo tiekėjų dalyvavimą Konkurse dėl neproporcingų ir perteklinių reikalavimų, neatitinkančių pirkimo objekto, 2016 m. sausio 27 d. pateikė atsakovei pretenziją, be kitų, reikalaudama patikslinti šios nutarties 2 punkte nurodytas Konkurso sąlygas, tačiau šie jos reikalavimai perkančiosios organizacijos 2016 m. vasario 4 d. raštu buvo atmesti.

Ieškinyje nurodoma, kad, remiantis sveikatos apsaugos ministro 2007 m. gruodžio 5 d. įsakymu Nr. V-998, išorinė kokybės kontrolė vykdoma tik vertinant laboratorijoje atliekamų tyrimų kokybę, o atsakovė reikalauja, kad tiekėjai pateiktų duomenis apie išorinę kokybės kontrolę būtent perkamoms laboratorinių tyrimų atlikimo paslaugoms. Toks reikalavimas yra perteklinis, riboja tiekėjų konkurenciją, nes juo reikalaujama atlikti visų perkamų tyrimų išorinį kokybės vertinimą, nors dalis jų Lietuvoje dar nėra atliekami. Konkurso sąlygų 15 punkto 1 lentelės 8 punkto reikalavimą atitinka tik vienas iš Lietuvos rinkoje veikiančių privačių tiekėjų; tokiu reikalavimu pažeidžiamas viešųjų pirkimų tikslas ir viešųjų pirkimų principai.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė

Šiaulių apygardos teismas 2016 m. balandžio 22 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies – nutraukė Konkurso procedūras; paskirstė bylinėjimosi išlaidas.

Teismas nurodė, kad Asmens sveikatos priežiūros įstaigų laboratorijų kokybės reikalavimų aprašo (toliau – Laboratorijų kokybės reikalavimų aprašas), patvirtinto sveikatos apsaugos ministro 2007 m. gruodžio 5 d. įsakymu Nr. V-998, 211 punkte įtvirtinta prievolė laboratorijai ne mažiau kaip du kartus per metus dalyvauti laboratorijų palyginamosiose (išorinio kokybės vertinimo) tyrimų tikrinimo programose, todėl sprendė, kad Konkurso sąlygų 15 punkto 1 lentelės 7 punkto reikalavimas nėra perteklinis.

Tačiau reikalavimas pateikti galiojančią išorinės kokybės kontrolės paslaugų teikimo sutartį su priedais arba išorinės kokybės kontrolės rezultatus už 2015 m. būtent atsakovės perkamoms laboratorinių tyrimų atlikimo paslaugoms, teismo vertinimu, yra akivaizdžiai perteklinis, nepagrįstai diskriminuojantis tiekėjus ir ribojantis jų galimybes dalyvauti Konkurse, todėl tikslintinas. Medicininių laboratorinių tyrimų atlikimas yra licencijuojama veikla, asmens sveikatos priežiūros įstaiga privalo kreiptis į asmens sveikatos priežiūros įstaigų licencijavimą vykdančią instituciją dėl licencijos šioje įstaigoje norimiems atlikti laboratoriniams tyrimams išdavimo, papildymo naujais medicininiais tyrimais ar jų atsisakymo. Atsižvelgdamas į tai, teismas padarė išvadą, kad išorinė kokybės kontrolė gali būti vykdoma tik vertinant laboratorijoje jau atliekamų tyrimų kokybę, o ne galimai ateityje atliksimų tyrimų kokybę.

Teismas nustatė, kad Konkurso pasiūlymus pateikė 4 tiekėjai, tačiau priimant sprendimą jų pasiūlymų vertinimo procedūra nebuvo baigta, todėl nebuvo nustatyta, kiek tiekėjų atitinka Konkurso sąlygas. Atsakovė nepaneigė ieškovės teiginio, kad Konkurso sąlygų 15 punkto 1 lentelės 8 punkto reikalavimą iš Lietuvos rinkoje veikiančių tiekėjų atitinka tik viena privati įmonė.

Konkurso sąlygose nustatytas reikalavimas, kad tyrimai turės būti atliekami atsakovės patalpose, kurių nuomos sutartis pridedama, o Konkursą laimėjęs tiekėjas privalės įdarbinti visus atsakovės laboratorijos darbuotojus. Kadangi Konkursą laimėjęs tiekėjas paslaugas teiks atsakovės patalpose, naudos jos įrangą ir turės įdarbinti visus atsakovės laboratorijos darbuotojus, kurie joje dirbo ir iki Konkurso paskelbimo, tai teismas padarė išvadą, kad Konkurso sąlygų 15 punkto 1 lentelės 8 punkto reikalavimas yra perteklinis, pažeidžia imperatyviuosius viešųjų pirkimų principus.

Teismas nustatė, kad atsakovė yra pirminio ir antrinio lygio sveikatos priežiūros paslaugų teikėja, tačiau perka ir tretinio lygio medicininius laboratorinius tyrimus, kurie susiję su specializuotomis tretinio lygio asmens sveikatos priežiūros paslaugomis, teikiamomis tik tam tikrose gydymo įstaigose, tarp kurių nėra Kelmės ligoninės. Byloje pateikta Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos pažyma įrodyta, kad Lietuvoje neišduota licencija nei vienai medicininius tyrimus atliekančiai laboratorijai atlikti tris iš atsakovės siekiamų įsigyti tyrimų sąraše nurodytų tyrimų.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą pagal atsakovės apeliacinį skundą, 2016 m. liepos 1 d. nutartimi paliko Šiaulių apygardos teismo 2016 m. balandžio 22 d. sprendimą nepakeistą; paskirstė bylinėjimosi išlaidas.

Spręsdama dėl Konkurso sąlygų 15 punkto 1 lentelės 7 punkto teisėtumo kolegija pažymėjo, kad Konkursu planuojamų įsigyti paslaugų kiekis yra maksimalus – beveik dviejų šimtų rūšių laboratoriniai tyrimai, kurie savo esme atitinka pirminio, antrinio ir tretinio lygio tyrimus. Tai reiškia, kad kiekvienas tiekėjas, siekiantis atitikti Konkurso sąlygas, jau turi būti atlikęs visus šiuos tyrimus ir turėti jų išorinės kokybės kontrolės rezultatus už 2015 m. arba galiojančią paslaugų teikimo sutartį dėl visų tyrimų.

Valstybinė akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnyba prie Sveikatos apsaugos ministerijos atsakyme į paklausimą nurodė, kad, 2016 m. vasario 11 d. duomenimis, Lietuvoje nėra nė vienos tyrimų laboratorijos, turinčios licenciją atlikti tris iš perkamų tyrimų – navikinio polipeptido specifinio antigeno (TPS) nustatymą, vėžio nekrozės? faktoriaus (TNF-?) nustatymą ir prostatos rūgščios fosfadozės kiekio nustatymą; atsakovė šios informacijos nepaneigė. Iš nurodytų duomenų kolegija sprendė, kad nė viena Lietuvoje veikianti įmonė negalėtų pagrįsti atitikties Konkurso sąlygų 15 punkto 1 lentelės 7 punkto reikalavimui.

Kolegija nurodė, kad reikalavimas dalyvauti išorinio laboratorijos kokybės vertinimo programose parodo, jog tiekėjo teikiami tyrimai yra tinkamos kokybės, nes jie yra periodiškai vertinami. Tačiau nurodymas, kad atitiktį šiam reikalavimui įrodo visų perkamų tyrimų išorinio kokybės vertinimo rezultatai už 2015 m., nepagrįstai riboja konkurenciją ir iki minimumo susiaurina galimybę tiekėjams pateikti pasiūlymą Konkursui.

Kolegija pripažino, kad alternatyvus reikalavimas pateikti galiojančią išorinės kokybės kontrolės paslaugų teikimo sutartį nepasiekia perkančiosios organizacijos tikslo išsiaiškinti atliekamų tyrimų kokybę, nes, kaip pagrįstai sprendė pirmosios instancijos teismas, išorinė kokybės kontrolė vykdoma tik vertinant laboratorijoje atliekamų tyrimų kokybę, o ne ateityje atliksimų tyrimų kokybę.

Kolegija sprendė, kad pirmosios instancijos teismas Konkurso sąlygų 15 punkto 1 lentelės 8 punkto atitiktį teisės normoms bei viešųjų pirkimų principams nagrinėjo sistemiškai atsižvelgdamas ir į kitus Konkurso sąlygose nustatytus reikalavimus (šios nutarties 10 punktas). Kolegija sutiko su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ginčijamas reikalavimas yra perteklinis. Aplinkybė, kad tiekėjas nėra vykdęs tokio pobūdžio sutarties 24 valandas per parą, 7 dienas per savaitę, nepaneigia fakto, jog iš esmės pagal tas pačias sąlygas jis turėtų galimybę teikti paslaugas naudodamasis papildomų darbuotojų pagalba bei turėdamas tam pritaikytas ir iki šiol naudojamas patalpas.

Nors atsakovės nurodytame Panevėžio apygardos teismo 2016 m. balandžio 4 d. sprendime civilinėje byloje Nr. e2-393-212/2016 pasisakyta dėl iš esmės analogiško kvalifikacijos reikalavimo, kolegija šiuo sprendimu nesirėmė, nes skyrėsi kitos viešojo pirkimo sąlygos – nagrinėjamu atveju nustatytas papildomas reikalavimas laimėjus Konkursą įdarbinti įstaigoje iki šiol dirbančius perkančiosios organizacijos darbuotojus. Kolegijos vertinimu, ši sąlyga sudaro esminę reikšmę, neleidžiančią remtis ieškovės nurodytoje byloje pateiktais išaiškinimais.

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Kasaciniu skundu atsakovė prašo pakeisti Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. liepos 1 d. nutartį ir Šiaulių apygardos teismo 2016 m. balandžio 22 d. sprendimą; atmesti ieškinio reikalavimą pripažinti neteisėtomis bei panaikinti ginčo Konkurso sąlygas; priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

Teismai, remdamiesi Laboratorijų kokybės reikalavimų aprašu, nusprendė, kad Konkurso sąlygų 15 punkto 1 lentelės 7 punkto reikalavimas yra teisėtas. Tačiau pripažinę, kad reikalavimas pateikti nepagrįstus, tiekėjų konkurenciją ribojančius atitiktį pirmiau nurodytam reikalavimui pagrindžiančius dokumentus pažeidžia viešųjų pirkimų principus, teismai netinkamai taikė Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – VPĮ) 32 straipsnio 2, 4 dalis ir jas aiškinant suformuotą kasacinio teismo praktiką (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yODAvMjAxMg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-280/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-280/2012">3K-3-280/2012</a>) bei nemotyvavo tokio savo sprendimo. Pagal nurodytą praktiką pagrįstumo ir draudimo riboti tiekėjų konkurenciją kriterijai taikomi tiekėjų kvalifikacijos reikalavimams, o ne juos pagrindžiantiems dokumentams. Tik nustačius pačių kvalifikacijos reikalavimų nepagrįstumą perkančiajai organizacijai galėtų kilti tokios neigiamos pasekmės, kaip pareiga nutraukti viešojo pirkimo procedūras.

Remiantis Bendrųjų vaikų ir suaugusiųjų chirurgijos stacionarinių antrinio lygio paslaugų teikimo reikalavimų aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2008 m. gruodžio 9 d. įsakymu Nr. V-1229, 6.3 punktu, kasatorė privalo užtikrinti šios nutarties 14 punkte nurodytų tyrimų atlikimą savo laboratorijose arba pagal sutartis su kitomis sveikatos priežiūros įstaigomis. Šios pareigos nepanaikina aplinkybė, kad, kaip pažymėjo apeliacinės instancijos teismas, šių tyrimų Lietuvoje nėra atlikta. Nustatytu reikalavimu siekiama turiningojo, o ne formalaus tiekėjų kvalifikacijos įvertinimo.

Kasatorė nesutinka su šios nutarties 16 punkte nurodytomis teismo išvadomis, pažymėdama, kad Konkurso sąlygų 15 punkto 1 lentelės 7 punkto reikalavimu siekiama įvertinti tiekėjo patirtį (praeityje įgytą ir vis dar turimą), o ne ateityje teiksimų paslaugų kokybę (kas iš esmės reikštų pirkimo sutarties vykdymo vertinimą). Ta aplinkybė, kad konkretaus tiekėjo turimi pajėgumai neatitinka nustatytų kvalifikacijos vertinimo kriterijų, nėra pagrindas pripažinti, kad šie kriterijai yra diskriminaciniai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-222/2008).

Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis vien tuo faktu, kad ieškovė neatitinka pirmiau nurodyto reikalavimo, nepagrįstai sprendė, jog reikalavimas pateikti nurodytus atitiktį kvalifikacijos reikalavimui patvirtinančius dokumentus riboja konkurenciją. Konkurso sąlygų 15 punkto 1 lentelės 7 punkte nustatyta galimybė pateikti alternatyvius atitiktį reikalavimui pagrindžiančius duomenis, taigi jais konkurencija nėra ribojama. Be to, remiantis VPĮ 32 straipsnio 3 dalimi ir Konkurso sąlygų 20 punktu, tiekėjams suteikta teisė pasitelkti partnerius ar paslaugų subteikėjus.

Konkurso sąlygų 15 punkto 1 lentelės 8 punkto reikalavimas suformuluotas, atsižvelgiant į pirkimo objektą ir remiantis VPĮ 36 straipsnio 1 dalies 2 punktu bei Tiekėjų kvalifikacijos vertinimo metodinėmis rekomendacijomis, patvirtintomis Viešųjų pirkimų tarnybos direktoriaus 2003 m. spalio 20 d. įsakymu Nr. 1S-100. Teismai visiškai nevertino Konkurso objekto, jo svarbos, viešojo intereso, kasatorės (sveikatos priežiūros įstaigos) pareigos užtikrinti medicininių laboratorinių tyrimų atlikimą visą parą. Ginčo reikalavimu buvo siekiama, kad pirkimo sutartis būtų sudaryta su kompetentingu, patikimu ir patyrusiu tiekėju, turinčiu perkamų paslaugų teikimo patirties.

Išvadą, kad Konkurso sąlygų 15 punkto 1 lentelės 8 punkto reikalavimas yra perteklinis ir pažeidžia viešųjų pirkimų principus, teismai grindė ne pirkimo objekto ypatumais, o aplinkybe, kad reikalaujamos patirties neturintis tiekėjas jos įgis teikdamas paslaugas, nes Konkurse dalyvaujančiam tiekėjui bus suteikta laboratorijos įranga ir jis privalės įdarbinti iki Konkurso laboratorijoje dirbusius darbuotojus. Taip buvo paneigtas VPĮ 32 straipsnio 1 dalies reikalavimas patikrinti tiekėjų kvalifikaciją iki viešojo pirkimo sutarties sudarymo, nes pagal teismų išaiškinimus tiekėjų kvalifikacija būtų tikrinama šiems vykdant sutartį.

Byloje nebuvo ginčijamos Konkurso procedūros, todėl neaišku, kokiu pagrindu teismas padarė išvadą, kad Konkurse dalyvaujantys tiekėjai turi reikalaujamos patirties dirbant 24 valandas per parą. Konkurso sąlygų reikalavimas įdarbinti kasatorės laboratorijoje dirbusius darbuotojus negarantuoja, kad šie sutiks tęsti darbo santykius su ieškove ar kitu tiekėju. Be to, kasatorės laboratorijos darbuotojai atlieka tik dalį Konkursu perkamų tyrimų, kiti yra įsigyti pagal atskirą viešojo pirkimo sutartį.

Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai nesirėmė kasatorės nurodyta Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. birželio 14 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTJBLTc2OC0zODEvMjAxNg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e2A-768-381/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e2A-768-381/2016">e2A-768-381/2016</a>, kurioje vienas iš ginčytų reikalavimų buvo analogiškas nustatytam Konkurso sąlygų 15 punkto 1 lentelės 8 punkte. Nurodytoje byloje konstatuota, kad ginčijamas reikalavimas yra adekvatus ir nėra perteklinis; pirkimo pasiūlymus pateikė 4 tiekėjai, jų kvalifikacija atitiko reikalavimus, todėl konkurencija dėl perkamų sveikatos priežiūros paslaugų teikimo yra objektyviai galima. Šiuo prejudicinę reikšmę turinčiu sprendimu paneigtas ieškovės argumentas, kad tik vienas iš dešimties Lietuvoje veikiančių tiekėjų atitinka Konkurso sąlygų 15 punkto 1 lentelės 8 punkto reikalavimą, tačiau teismai į tai neatsižvelgė, netyrė perkamų paslaugų rinkos, taip pažeisdami proceso teisės normas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 176 straipsnio 1 dalis, 279 straipsnio 4 dalis) ir priimdami nepagrįstus procesinius sprendimus.

Ieškovė atsiliepime į kasacinį skundą prašo kasacinį skundą atmesti ir palikti Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. liepos 1 d. nutartį bei Šiaulių apygardos teismo 2016 m. balandžio 22 d. sprendimą nepakeistus; priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

Byloje kilo nesutarimas dėl ginčo Konkurso sąlygų teisėtumo. Kasacinio teismo praktikoje draudžiama ne tik tiesioginė, bet ir netiesioginė diskriminacija, t. y. kai visiems tiekėjams vienodai taikomi perkančiosios organizacijos veiksmai ar sprendimai de facto (faktiškai) nepagrįstai (neteisėtai) lemia skirtingus padarinius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. rugpjūčio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy00NjgtOTY5LzIwMTU=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-468-969/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-468-969/2015">3K-3-468-969/2015</a>; kt.).

Teismai pagrįstai nurodė ir tarp šalių nėra ginčo, kad pats reikalavimas dalyvauti išorinio laboratorijos kokybės vertinimo programose nėra ir negali būti laikomas pertekliniu ir neteisėtu. Konkurenciją nepagrįstai riboja reikalavimas dėl atitiktį jam pagrindžiančių dokumentų, nes juos abu aiškinant sistemiškai, tiekėjai turi pateikti ne savo atliekamų, bet visų perkamų laboratorinių tyrimų išorinės kokybės kontrolės duomenis. Taigi Konkurse dalyvaujantis tiekėjas turi pateikti duomenis apie beveik dviem šimtams perkamų tyrimų taikomą išorinį kokybės vertinimą.

Byloje įrodyta, kad Lietuvoje nėra nė vienos tyrimų laboratorijos, turinčios licenciją atlikti tris iš kasatorės perkamų tyrimų (šios nutarties 14 punktas), taigi nė viena Lietuvoje veikianti tyrimų laboratorija objektyviai negalėtų būti pripažinta atitinkančia Konkurso sąlygų 15 punkto 1 lentelės 7 punkto reikalavimus – negalėtų pateikti nei kasatorės nurodytų, nei kitų (VPĮ 32 straipsnio 4 dalis) duomenų. Nurodytos aplinkybės patvirtina, kad šis reikalavimas dirbtinai riboja konkurenciją. Tyrimų kokybė ir tiekėjo kompetencija, patikimumas bei pajėgumas įvykdyti pirkimo sutartį (VPĮ 32 straipsnio 1 dalis) galėtų būti vertinama ir iš dalies tyrimų išorinio kokybės vertinimo rezultatų.

Kasatorės nustatyta alternatyvi galimybė pateikti galiojančią sutartį dėl visų laboratorinių tyrimų, patenkančių į pirkimo objektą, yra neproporcinga. Tiekėjui nėra prasmės iš anksto sudaryti tokią sutartį, nes jei jo pasiūlymas nebus pripažintas laimėjusiu, tiekėjas ir toliau neatliks kai kurių tyrimų. Be to, neaišku, kaip sutartis dėl galimai būsimų tyrimų kokybės tikrinimo galėtų pagrįsti arba paneigti tiekėjo atitiktį kvalifikacijos reikalavimui, t. y. tokia sutartis nepatvirtina ir neužtikrina būsimų tyrimų kokybės, o tik nepagrįstai riboja konkurenciją.

Nors Konkurso sąlygų 15 punkto 1 lentelės 8 punkto reikalavimas formaliai atitinka VPĮ 36 straipsnio 1 dalies 2 punktą, jis dirbtinai riboja konkurenciją, yra nepagrįstas ir neproporcingas. Konkurso sąlygos turi būti aiškinamos sistemiškai. Kadangi kasatorė nustatė reikalavimą, kad tiekėjas paslaugas turės teikti būtent jos patalpose, galės naudotis jos įranga bei privalės įdarbinti įstaigoje dirbančius darbuotojus, tai vien ta aplinkybė, kad tiekėjas iki šiol nėra teikęs medicininių laboratorinių tyrimų būtent antrinio lygio asmens sveikatos priežiūros įstaigoje 24 valandas per parą, 7 dienas per savaitę, visiškai nereiškia, jog jis, turėdamas iš kasatorės išsinuomotas patalpas, nebūtų pajėgus užtikrinti tinkamą perkamų paslaugų teikimą.

Teismai nustatė faktinę aplinkybę, kad Konkurso sąlygų 15 punkto 1 lentelės 8 punkto reikalavimą atitinka tik viena tiekėja – UAB „Medicina practica laboratorija“, taigi Konkurso sąlyga, kurią atitikti gali tik vienintelis tiekėjas, akivaizdžiai pažeidžia viešųjų pirkimų tikslą racionaliai naudoti tam skirtas lėšas. Ieškovė atkreipia dėmesį į tai, kad šalių ginčas kilo ne dėl tiekėjų atitikties kvalifikacijos reikalavimams vertinimo teisėtumo, bet dėl paties kvalifikacijos reikalavimo teisėtumo, todėl teismai pagrįstai vertino pirkimo objektą, paslaugų teikimo sąlygas ir, atsižvelgdami į jas, padarė pagrįstas išvadas. Tiekėjo pajėgumą teikti perkamas paslaugas 24 valandas per parą, 7 dienas per savaitę pagrindžia tai, kad Konkurso laimėtoju išrinktas tiekėjas privalės perkelti į savo įmonę perkančiosios organizacijos darbuotojus, kurie iki šiol atliko tokio tipo tyrimus bei turi patirties dirbant 24 valandas per parą, 7 dienas per savaitę.

Šios ir kasatorės nurodomos Lietuvos apeliacinio teismo nagrinėtos civilinės bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTJBLTc2OC0zODEvMjAxNg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e2A-768-381/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e2A-768-381/2016">e2A-768-381/2016</a> aplinkybės skiriasi iš esmės; toje byloje ginčytose pirkimo sąlygose nebuvo įtvirtintas reikalavimas įdarbinti perkančiosios organizacijos darbuotojus.

Teismai, priimdami skundžiamus procesinius sprendimus, tiksliai, aiškiai ir nedviprasmiškai nurodė jų motyvus, įrodymus, kuriais jie grindžiami, todėl pripažintini nepagrįstais kasatorės teiginiai dėl tariamo CPK 176, 185, 270 straipsnių, 331 straipsnio 4 dalies reikalavimų pažeidimo. Kasatorė neįrodė, kaip teismai pažeidė civilinio proceso teisės normas (CPK 178 straipsnis).

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Šios kasacinės bylos nagrinėjimo objektas – ginčo Konkurso sąlygų (šios nutarties 3.1, 3.2 punktai) teisėtumas. Teismai, išnagrinėję Konkurso dalyvės ieškinį, konstatavo, kad ginčo Konkurso sąlygų reikalavimai nepagrįsti ir neproporcingi. Atsakovė, nesutikdama su tokia teismų pozicija, pateikė kasacinį skundą.

Teisėjų kolegija, įvertinusi ginčo Konkurso sąlygas, perkančiosios organizacijos kasacinio skundo argumentus ir teismų motyvus, sprendžia, kad dėl toliau pateikiamų kasacinio teismo argumentų nėra pagrindo naikinti iš esmės teisingų pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų.

Dėl Konkurso sąlygų 15 punkto 1 lentelės 7 punkto teisėtumo

Kasatorės teigimu, teismai nepagrįstai pripažino neteisėta Konkurso 15 punkto 1 lentelės 7 punkto sąlygą, kurioje nustatytas reikalavimas pateikti atitiktį konkrečiam kvalifikacijos reikalavimui pagrindžiančius dokumentus (galiojančią išorinės kokybės kontrolės paslaugų teikimo sutartį su priedais arba išorinės kokybės kontrolės rezultatus už 2015 m. perkamoms laboratorinių tyrimų atlikimo paslaugoms), o ne patį kvalifikacijos reikalavimą, taip netinkamai aiškindami VPĮ nuostatas ir nukrypdami nuo kasacinio teismo praktikos (šios nutarties 19.1 punktas). Toks kasatorės argumentas pripažintinas nepagrįstu.

Pagal nuosekliai formuojamą kasacinio teismo praktiką pirkimo sąlygos turi būti aiškinamos ir taikomos sistemiškai, nesuabsoliutinant lingvistinio aiškinimo metodo, atsižvelgiant į tikrąją perkančiosios organizacijos valią (plačiau žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 6 d. nutartį civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtMzktNjkwLzIwMTU=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-39-690/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-39-690/2015">e3K-3-39-690/2015</a> ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką).

Konkurso sąlygų 15 punkto 1 lentelės 7 punkte kasatorė nustatė bendro pobūdžio reikalavimą, kad tiekėjas turi užtikrinti dalyvavimą išorinio laboratorijos kokybės vertinimo programose, organizuojamose nepriklausomų ir nešališkų išorinio kokybės vertinimo programų organizatorių. Šis reikalavimas detalizuojamas nustatant atitiktį jam pagrindžiančius dokumentus – nurodoma, kad turi būti pateikta galiojanti išorinės kokybės kontrolės paslaugų teikimo sutartis su priedais arba išorinės kokybės kontrolės rezultatai už 2015 m. perkamoms laboratorinių tyrimų atlikimo paslaugoms.

Sistemiškai aiškinant Konkurso sąlygų 15 punkto 1 lentelės 7 punkte nustatytą kvalifikacijos reikalavimą ir reikalavimą dėl atitiktį jam pagrindžiančių dokumentų darytina išvada, kad aprašydama, kokius dokumentus privalės pateikti Konkurse norintys dalyvauti tiekėjai, perkančioji organizacija kartu apibrėžė ir šio kvalifikacijos reikalavimo apimtis – t. y. kad išorinis laboratorijos kokybės vertinimas turi būti atliekamas visoms perkamoms laboratorinių tyrimų atlikimo paslaugoms. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad teismai pagrįstai vertino ne tik patį kvalifikacijos reikalavimą, bet ir jį pagrindžiančius dokumentus nustatančią Konkurso sąlygą, bei dėl ginčo reikalavimo teisėtumo sprendė remdamiesi, be kita ko, ir šio vertinimo rezultatais. Tokios teismų išvados atitinka kasacinio teismo praktiką dėl sisteminio pirkimo sąlygų aiškinimo, sprendžiant dėl konkretaus kvalifikacijos reikalavimo turinio (plačiau žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtMjkxLTk2OS8yMDE2" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-291-969/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-291-969/2016">e3K-3-291-969/2016</a>).

Teismai nustatė faktinę aplinkybę, kurios bylos šalys neginčijo, kad Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos atsakymo į paklausimą dieną (2016 m. vasario 11 d.) nebuvo išduota nė viena licencija atlikti Lietuvoje tris iš Konkursu perkamų beveik dviejų šimtų tyrimų. Šių duomenų pagrindu teismai sprendė, kad Lietuvoje nėra nė vienos medicininius tyrimus atliekančios laboratorijos, turinčios teisę atlikti šiuos tyrimus, taigi ir galinčios atitikti Konkurso sąlygų reikalavimus.

Kasatorė pagrįstai nurodo, kad kvalifikacijos reikalavimais siekiama patikrinti tiekėjo praeityje įgytą ir dalyvaujant viešajame pirkime vis dar turimą kvalifikaciją (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy00My8yMDEz" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-43/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-43/2013">3K-3-43/2013</a> ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką). Nurodytas nuostatas taikant nagrinėjamoje byloje svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad byloje surinkti duomenys patvirtino, jog paskelbiant Konkursą nė viena Lietuvos laboratorija neturėjo licencijos, suteikiančios teisę atlikti visus perkamus tyrimus, taigi negalėjo turėti patirties juos atliekant 2015 m. Atsižvelgiant į tai darytina išvada, kad Lietuvoje nėra nė vieno tiekėjo, kuris iki Konkurso paskelbimo būtų įgijęs jo sąlygose reikalaujamą kvalifikaciją ir galėtų pateikti duomenis apie perkamų tyrimų atlikimo išorinės kokybės kontrolės rezultatus už 2015 m.

Teisėjų kolegijos vertinimu, tokia išvada sudaro pagrindą konstatuoti, kad Konkurso sąlygų 15 punkto 1 lentelės 7 punkte perkančioji organizacija nustatė reikalavimą, kurio dalis yra neįgyvendintina (atitiktis neįrodytina). Dėl to pripažintina, kad šis reikalavimas yra neproporcingas, juo iki minimumo apribojama ar net panaikinama konkurencija tarp tiekėjų, jis neužtikrina viešųjų pirkimų principų ir dėl to teismų pagrįstai buvo pripažintas neteisėtu.

Kaip vieną iš pagrindų panaikinti skundžiamus teismų procesinius sprendimus kasatorė nurodo argumentą, kad tiekėjai turėjo teisę rinktis – pateikti arba išorinės kokybės kontrolės rezultatus už 2015 m., arba galiojančią išorinės kokybės kontrolės paslaugų teikimo sutartį su priedais. Teisėjų kolegija tokį argumentą pripažįsta nepagrįstu toliau nurodomais motyvais.

Pagal nuosekliai formuojamą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką tiekėjo kvalifikacija yra suprantama kaip jo pajėgumas ir pasirengimas tinkamai įvykdyti ketinamus prisiimti pagal viešojo pirkimo sutartį įsipareigojimus; tai – objektyvi kategorija (juridinis faktas), kuri žymi tam tikrų praeities (pvz., veiklos pelningumas) ar dabarties (pvz., įmonėje dirbančių darbuotojų kompetencija) faktų egzistavimą; kvalifikacija turi būti įgyta iki pirkimo dokumentuose nustatyto galutinio pasiūlymų pateikimo termino (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy00MzYvMjAxMQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-436/2011')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-436/2011">3K-3-436/2011</a>; kt.). Šios nuostatos suponuoja pareigą tiek perkančiosioms organizacijoms nustatyti tokias pirkimo sąlygas, kuriomis būtų patikrinama tiekėjų jau turima kvalifikacija, tiek pareigą tiekėjams pagrįsti, kad kompetenciją, pajėgumą ar patikimumą liudijančios faktinės aplinkybės atsirado ne vėliau kaip pirkimo dokumentuose nustatytą galutinę pasiūlymų pateikimo dieną.

Teisėjų kolegijos vertinimu, Konkurso sąlygų 15 punkto 1 lentelės 7 punkte nurodyta galiojanti išorinės kokybės kontrolės paslaugų teikimo sutartis nėra pakankama perkančiajai organizacijai įsitikinti tiekėjo turima kvalifikacija, o tiekėjams – įrodyti, kad jų pasiūlymas atitinka keliamą kvalifikacijos reikalavimą. Kaip tinkamai sprendė bylą nagrinėję teismai, vien sutarties sudarymo faktas nepagrindžia, kad pagal ją jau buvo atliktas išorinis laboratorijoje atliekamų tyrimų kokybės vertinimas, taigi neįrodo, kad tiekėjas turi reikalaujamą kvalifikaciją. Aplinkybė, kad toks vertinimas bus atliekamas ateityje, nepadeda pasiekti ginčo reikalavimu siekiamo tikslo – įsitikinti, kad tiekėjas pajėgus suteikti perkamas paslaugas, t. y. kad jis atlieka tinkamos kokybės tyrimus.

Ginčijamas Konkurso sąlygų reikalavimas suponuoja situaciją, kad, perkančiajai organizacijai priimant išorinės kokybės kontrolės paslaugų teikimo sutartis kaip tinkamą tiekėjo pasirengimą suteikti perkamas paslaugas įrodymą, dėl tiekėjų kvalifikacijos būtų sprendžiama pagal duomenis, kurie paaiškės tik vykdant viešojo pirkimo sutartį. Teisėjų kolegija nurodo, kad tokia situacija neatitinka VPĮ teisinio reguliavimo ir pirmiau nurodytos kasacinio teismo praktikos (šiame kontekste taip pat žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xMjYvMjAxMA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-126/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-126/2010">3K-3-126/2010</a>).

Be to, kasacinis teismas jau yra konstatavęs viešųjų pirkimų principų pažeidimą, kai perkančioji organizacija nustatė pirkimo sąlygas, kuriomis sukūrė situaciją, kai tiekėjai iki galutinės pasiūlymo datos turi pateikti tik dalį (kad ir didžiąją) įrodymų, pagrindžiančių savo pasiūlymo atitiktį perkančiosios organizacijos iškeltiems reikalavimams, o likusi dalis turi būti pateikta ir įvertinta jau sudarius viešojo pirkimo sutartį, nes pagal tokias pirkimo sąlygas laimėtoju galėjo būti išrinktas toks tiekėjo pasiūlymas, kuris iš tiesų neatitiko pirkimo sąlygų (žr. pagal analogiją Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. liepos 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zNTkvMjAxMg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-359/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-359/2012">3K-3-359/2012</a>). Pastarojoje nutartyje kasacinio teismo taip pat konstatuota, kad perkančioji organizacija turi siekti užtikrinti tiekėjų konkurenciją ne tik kiekybiniu, bet ir kokybiniu aspektu.

Teisėjų kolegija taip pat konstatuoja, kad reikalavimas, jog tiekėjas pateiktų išorinės kokybės kontrolės rezultatus už 2015 m., ir reikalavimas, kad tiekėjas pateiktų galiojančią išorinės kokybės kontrolės paslaugų teikimo sutartį su priedais, pagal savo turinį negali būti vertinami kaip alternatyvūs kriterijai, nes jie yra nelygiaverčiai (žr. pagal analogiją Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 12 d. nutartį civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy00My8yMDEy" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-43/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-43/2012">3K-3-43/2012</a>), t. y. tik vienu iš šių dokumentų (atlikto išorinio kokybės vertinimo rezultatais) gali būti įrodyta turima patirtis.

Atsižvelgiant į šiuos ir pirmiau nurodytus argumentus, dėl dalies Konkurso sąlygų 15 punkto 1 lentelės 7 punkte nurodytų reikalavimų neįgyvendinamumo bei šioje Konkurso sąlygoje nurodytų pateiktinų dokumentų nelygiavertiškumo sutiktina su bylą nagrinėjusių teismų išvada, kad Konkurso sąlygų 15 punkto 1 lentelės 7 punkto sąlyga yra neproporcinga ir nepagrįstai riboja konkurenciją.

Tokios išvados nepanaikina aplinkybė, kad paslaugoms teikti tiekėjas turi teisę pasitelkti subrangovus (subtiekėjus, subteikėjus) ar partnerius, nes šios teisės įgyvendinimas šiuo atveju sudėtingas – byloje konstatuota, kad Lietuvoje kvalifikuotų tiekėjų nėra, o dėl perkamų paslaugų specifikos ir Konkurso sąlygų reikalavimo, jog paslaugos būtų teikiamos perkančiosios organizacijos patalpose, galimybė pasitelkti užsienio subrangovus ar partnerius yra itin apribota.

Papildomai pažymėtina, kad teisėjų kolegija nekvestionuoja kasatorės poreikio įsigyti visų perkamų tyrimų atlikimo paslaugas (šios nutarties 19.2 punktas) ir tiekėjų pareigos dalyvauti išorinio laboratorijos kokybės vertinimo programose, organizuojamose nepriklausomų ir nešališkų išorinio kokybės vertinimo programų organizatorių (Laboratorijų kokybės reikalavimų aprašo 211 punktas), tačiau, įvertinusi aplinkybę, jog iki Konkurso paskelbimo dalis juo perkamų tyrimų Lietuvoje nebuvo atliekami, konstatuoja, kad tiekėjų dalyvavimas išorinio laboratorijos kokybės vertinimo programose turėjo būti patikrintas kitomis, proporcingomis ir konkurencijos neribojančiomis priemonėmis.

Dėl Konkurso sąlygų reikalavimo turėti patirties teikiant perkamas paslaugas 24 valandas per parą, 7 dienas per savaitę teisėtumo

Kasatorė nurodo, kad teismų išvados dėl Konkurso sąlygų 15 punkto 1 lentelės 8 punkto neteisėtumo padarytos neįvertinus Konkurso objekto, jo svarbos, viešojo intereso, kasatorės pareigos nenutrūkstamai teikti medicinos paslaugas. Jos teigimu, dėl reikalavimo nepagrįstumo teismai sprendė ne atsižvelgdami į pirkimo objekto ypatumus, o remdamiesi aplinkybe, kad tiekėjas įgis reikalaujamos patirties teikdamas paslaugas, naudodamas perkančiosios organizacijos suteiktą laboratorijos įrangą bei įdarbinęs iki Konkurso joje dirbusius darbuotojus. Šie kasatorės argumentai atmestini kaip teisiškai nepagrįsti.

VPĮ 32 straipsnyje, be kitų nuostatų, įtvirtinta, kad perkančioji organizacija privalo išsiaiškinti, ar tiekėjas yra kompetentingas, patikimas ir pajėgus įvykdyti pirkimo sąlygas, todėl ji turi teisę skelbime apie pirkimą ar kituose pirkimo dokumentuose nustatyti minimalius kandidatų ar dalyvių kvalifikacijos (teisės verstis atitinkama veikla, finansinio, ekonominio ir techninio pajėgumo) reikalavimus ir pareikalauti, kad kandidatai ar dalyviai pateiktų pirkimo dokumentuose nurodytą informaciją ir kvalifikaciją patvirtinančius dokumentus. Šios nuostatos detaliai išaiškintos gausioje kasacinio teismo praktikoje (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 12 d. nutartį civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy00My8yMDEy" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-43/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-43/2012">3K-3-43/2012</a>; kt.).

Perkančiosios organizacijos, įgyvendindamos pareigą patikrinti tiekėjų kvalifikaciją, privalo nepažeisti viešųjų pirkimų principų. Nustatyti minimalūs kvalifikacijos reikalavimai turi būti aiškūs ir nedviprasmiški, proporcingi ir suderinami su pirkimo objektu bei teisės akų reikalavimais. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad pernelyg aukšti arba specifiniai, neadekvatūs pirkimo pobūdžiui ar neproporcingi jo sąlygoms reikalavimai, kurie atima galimybę pirkimo procedūrose dalyvauti sutartį gebantiems įvykdyti kandidatams ar dalyviams, riboja konkurenciją (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xMjYvMjAxMA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-126/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-126/2010">3K-3-126/2010</a>).

Ankstesnėje kasacinio teismo praktikoje buvo konstatuota, kad vienas iš pagrindų, kuriems esant pateisinami itin aukšti kvalifikacijos reikalavimai (kaip nagrinėjamu atveju nurodo ir kasatorė), gali būti viešojo intereso apsauga (žr. pirmiau nurodytą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartį civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xMjYvMjAxMA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-126/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-126/2010">3K-3-126/2010</a>). Tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, kad plėtojant šią praktiką buvo pažymėta, jog viešojo intereso apsauga – ne besąlygiškai, o kaip viena iš galimų perkančiosios organizacijos teisėtus veiksmus pagrindžiančių aplinkybių, vertintina pagal visus byloje surinktus duomenis; kasacinio teismo pozicija šiuo klausimu palaipsniui griežtėjo; be to, teismas plėtoja praktiką dėl viešojo intereso sudėtinių elementų (pirkimo objekto ir tiekėjų varžymosi) konkurencijos, taip pat nuosekliai laikomasi pozicijos, kad socialiai jautrių ar visuomenei labai reikalingų viešųjų pirkimų objektų įsigijimo teisėtumas dėl savo svarbos per se (pats savaime) neturi būti vertinamas kitaip nei dėl kitų įsigijimų, o tiekėjų sąžiningas varžymasis dėl to neturi būti vertinamas mažiau palankiai; galimybė viešąjį interesą dėl pirkimo objekto iškelti aukščiau už viešąjį interesą dėl tiekėjų sąžiningo varžymosi turi būti aiškinama ir taikoma siaurai, išimtinai (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy05Ni05MTYvMjAxNQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-96-916/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-96-916/2015">3K-3-96-916/2015</a> ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką).

Sutiktina su kasatore, kad perkamo objekto svarba ir viešasis interesas yra kriterijai, taikytini sprendžiant dėl kvalifikacijos reikalavimo tiekėjams būti įvykdžiusiems arba vykdantiems bent vieną sutartį, susijusią su pirkimo objektu – medicininių laboratorinių tyrimų atlikimu stacionarinėje antrinio lygio asmens sveikatos priežiūros įstaigoje 24 valandas per parą, 7 dienas per savaitę, pagrįstumo, tačiau kartu atkreiptinas dėmesys į tai, kad, be jų, taip pat turi būti įvertintas tokio reikalavimo tikslingumas, juo sukeliamo tiekėjų galimybės dalyvauti viešajame pirkime ribojimo ir juo siekiamo tikslo pusiausvyra.

Pabrėžtina, kad VPĮ įtvirtinta perkančiosios organizacijos teisė nustatyti tik minimalius tiekėjų ar dalyvių kvalifikacijos reikalavimus ir tuo siekiama, jog šie reikalavimai dirbtinai neribotų konkurencijos. Akivaizdu, kad kuo daugiau reikalavimų tiekėjams perkančioji organizacija iškels, tuo mažiau tiekėjų galės dalyvauti pirkime, nors pirkimo objektas dėl savo pobūdžio nesuponuotų poreikio nustatyti papildomą perkančiosios organizacijos apsaugą, o tai neišvengiamai lems didesnę pasiūlymų kainą. Kasacinio teismo pažymėta, kad perkančiosios organizacijos turi įvertinti, ar formuojamos pirkimo sąlygos reikalingos ir tikslingos, pernelyg neapsunkins tiekėjų ar jų nesuklaidins, nelems ginčų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. liepos 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zNzYvMjAxNA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-376/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-376/2014">3K-3-376/2014</a>).

Kasatorė, reikalaudama, kad tiekėjai turėtų patirties teikiant perkamas paslaugas 24 valandas per parą, 7 dienas per savaitę, rėmėsi vien pirkimo objekto svarba, tačiau nepagrindė šio reikalavimo tikslingumo, neįrodė, kodėl perkamas paslaugas kokybiškai galėtų teikti tik darbo organizavimo nurodytu grafiku patirties turintis tiekėjas.

Byloje nėra duomenų, kurie patvirtintų, kad nepertraukiamam medicininių laboratorinių tyrimų paslaugų teikimui reikia įgyti specialių įgūdžių ir tokių paslaugų negalėtų suteikti tiekėjas, iki pirkimo sutarties sudarymo paslaugas teikęs kitu (nuo 8.00 val. iki 17.00 val. ar panašiu) grafiku. Vien ta aplinkybė, kad bus teikiamos medicininės paslaugos, esant kitiems kvalifikacijos reikalavimams, dėl kurių Konkurso pasiūlymą galės pateikti tik medicinos srityje veikiantis, licencijuotas ir tokių paslaugų teikimo patirties turintis tiekėjas, nesudaro pakankamo pagrindo ginčo reikalavimą pripažinti pagrįstu ir dėl to teisėtu. Be to, kasatorė nepateikė argumentų, kad viešojo pirkimo tikslo – gauti tinkamos kokybės paslaugas – negalima pasiekti proporcingesnėmis ir mažiau konkurenciją ribojančiomis priemonėmis, pvz., reikalavimu tiekėjui turėti tam tikrą personalo skaičių, taikyti darbo laiko apskaitos standartus ar pan.

Tai konstatavusi, teisėjų kolegija nepripažįsta reikšminga sprendžiant dėl Konkurso sąlygų 15 punkto 1 lentelės 8 punkto neteisėtumo byloje nustatytos aplinkybės, kad, teikdamas paslaugas, tiekėjas galės naudotis kasatorės laboratorija bei privalės įdarbinti jos darbuotojus (šios nutarties 10 punktas). Ši aplinkybė tik sustiprina nutarties 45–46 punktuose išdėstytą poziciją dėl ginčo Konkurso sąlygos neteisėtumo, tačiau pati savaime ji nėra Konkurso sąlygų 15 punkto 1 lentelės 8 punkto neteisėtumo pagrindas.

Teisėjų kolegija, remdamasi nurodytais argumentais, konstatuoja, kad teismai pagrįstai sprendė, jog Konkurso sąlygų 15 punkto 1 lentelės 8 punkto reikalavimas dirbtinai (neproporcingai) riboja konkurenciją (VPĮ 32 straipsnio 2 dalis), taigi yra neteisėtas. Šiai išvadai padaryti nereikšmingi kasacinio skundo argumentai, kad aptariamą Konkurso sąlygą atitinka 4 ūkio subjektai (dalyviai).

Dėl nukrypimo nuo Lietuvos apeliacinio teismo praktikos

Kasaciniam teismui padarius išvadą, kad teismai pagrįstai sprendė dėl skundžiamos Konkurso sąlygos neteisėtumo, kasacinio skundo argumentas, jog apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai nesirėmė kasatorės nurodyta Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. birželio 14 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTJBLTc2OC0zODEvMjAxNg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e2A-768-381/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e2A-768-381/2016">e2A-768-381/2016</a>, kurioje buvo išspręstas klausimas, analogiškas iškeltam šioje byloje, nedaro įtakos procesinei bylos baigčiai.

Primintina, kad kasacinio teismo praktikoje ne kartą buvo pabrėžta teismų pareiga laikytis savo pačių ar aukštesnės instancijos teismų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose sukurtų precedentų taip užtikrinant teismų praktikos nuoseklumą ir nuspėjamumą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xODMtMjQ4LzIwMTU=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-183-248/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-183-248/2015">3K-3-183-248/2015</a> ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką bei Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudenciją). Teismo precedento horizontalusis poveikis lemia teismo pareigą laikytis būtent tos pačios pakopos teismo pirmiau išnagrinėtoje analogiškoje ar iš esmės panašioje byloje suformuluotų teisės taikymo ir aiškinimo taisyklių, tiek, kiek bylose nagrinėjami santykiai yra tapatūs.

Kasacinis teismas taip pat yra konstatavęs ir šie išaiškinimai aktualūs nagrinėjamoje byloje, kad aplinkybė, kai apeliacinės instancijos teismas nukrypsta nuo savo sukurtų horizontaliųjų precedentų, kurie niekada nebuvo peržiūrėti kasacine tvarka, savaime nesudaro pagrindo spręsti, jog tik dėl to skundžiamas apeliacinės instancijos teismo procesinis sprendimas naikintinas. Kasacinis teismas, formuodamas vienodą teismų praktiką kasacine tvarka priimtomis precedentinėmis nutartimis, nėra saistomas žemesnės instancijos teismų priimtų procesinių sprendimų kaip precedentų, jis gali formuoti kitokius precedentus, o šie privalomi visiems teismams (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xODMtMjQ4LzIwMTU=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-183-248/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-183-248/2015">3K-3-183-248/2015</a>).

Šalių ginčą sprendžiant kasaciniame teisme naujai sukuriama teisės aiškinimo taisykle potencialiai gali būti patvirtintas vienas iš dviejų skirtingų apeliacinės instancijos teismo precedentų – tiek senasis, tiek naujasis (kuris buvo suformuotas pažeidžiant konstitucinį teismų praktikos tęstinumo imperatyvą) – arba sukuriamas apskritai kokybiškai naujas teisės išaiškinimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtNTQ2LTQ2OS8yMDE2" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-546-469/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-546-469/2016">e3K-3-546-469/2016</a>).

Dėl procesinės bylos baigties

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad dėl pirmiau šioje nutartyje išdėstytų motyvų skundžiami teismų procesiniai sprendimai dėl ginčo Konkurso sąlygų pripažinimo neteisėtomis yra pagrįsti. Tačiau papildomai pasisakytina dėl jų dalies dėl reikalavimo ieškovės pretenzijos atmetimą pripažinti nepagrįstu ir neteisėtu.

Teisėjų kolegija nurodo, kad nagrinėjamoje byloje Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2016 m. liepos 1 d. nutartimi paliko nepakeistą Šiaulių apygardos teismo 2016 m. balandžio 22 d. sprendimą, kuriuo ieškinys patenkintas iš dalies – nutrauktos Konkurso procedūros. Nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismai atskirai nesprendė dėl ieškinio reikalavimo pripažinti nepagrįstu ir neteisėtu atsakovės Viešojo pirkimo komisijos 2016 m. vasario 4 d. raštu Nr. S-109 (2.5) įformintą sprendimą atmesti ieškovės pretenziją.

Pagal kasacinio teismo praktiką, viešųjų pirkimų ginčuose teismui pripažinus ieškovo pagrindinio reikalavimo pagrįstumą ir tenkinus ieškinį ar jo dalį, perkančiosios organizacijos sprendimai, kuriais tiekėjo pretenzija (-os) buvo atmesta (-os), netenka teisinės reikšmės ir teismui nereikia dėl jų atskirai spręsti (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy00MTEvMjAxNA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-411/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-411/2014">3K-3-411/2014</a>). Atsižvelgiant į tai, skundžiama apeliacinės instancijos teismo nutartis keistina ir bylos dalis dėl atsakovės sprendimo atmesti ieškovės pretenziją nutrauktina (CPK 293 straipsnio 1 punktas).

Teisėjų kolegija, teisės taikymo aspektu patikrinusi apskųstą apeliacinės instancijos teismo nutartį, konstatuoja, kad ją naikinti remiantis kasacinio skundo argumentais nėra teisinio pagrindo (CPK 346 straipsnis, 359 straipsnio 3 dalis), todėl ji paliktina galioti, išskyrus keistiną dalį dėl reikalavimo ieškovės pretenzijos atmetimą pripažinti nepagrįstu ir neteisėtu, dėl kurios bylos dalis nutrauktina (CPK 359 straipsnio 1 dalies 6 punktas).

Dėl kitų kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisinių argumentų kaip teisiškai nereikšmingų šalių ginčui spręsti teisėjų kolegija nepasisako.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Atmetus kasacinį skundą, kasatorės turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimas jai nepriteistinas.

Byloje esantys mokėjimo dokumentai patvirtina, kad ieškovė UAB „Diagnostikos laboratorija“, pateikdama atsiliepimą į kasacinį skundą, turėjo 2901,82 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti, jų atlyginimą prašo priteisti iš kasatorės. Prašomų atlyginti išlaidų advokato pagalbai dydis viršija Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.), 8.14 punkte nurodytą dydį. Atmetus kasacinį skundą, UAB „Diagnostikos laboratorija“ iš kasatorės VšĮ Kelmės ligoninės priteistinas 1286,73 Eur dydžio patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimas (CPK 98 straipsnio 1 dalis).

Bylą nagrinėjant kasaciniame teisme, patirta 6,96 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 27 d. pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu). Netenkinus kasacinio skundo, šios bylinėjimosi išlaidos valstybės naudai priteistinos iš kasatorės VšĮ Kelmės ligoninės (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 2, 6 punktais, 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Pakeisti Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. liepos 1 d. nutarties dalį, kuria ieškinys patenkintas iš dalies, ir ją išdėstyti taip:

„Pakeisti Šiaulių apygardos teismo 2016 m. balandžio 22 d. sprendimą ir bylos dalį dėl ieškinio reikalavimo pripažinti nepagrįstu ir neteisėtu atsakovės Viešojo pirkimo komisijos 2016 m. vasario 4 d. raštu Nr. S-109 (2.5) įformintą sprendimą atmesti ieškovės 2016 m. sausio 27 d. pretenziją nutraukti.

Likusią Šiaulių apygardos teismo 2016 m. balandžio 22 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą“.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. liepos 1 d. nutarties dalį dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo palikti nepakeistą.

Priteisti UAB „Diagnostikos laboratorija“ (j. a. k. 300598351) iš VšĮ Kelmės ligoninės (j. a. k. 162730167) 1286,73 Eur (vieną tūkstantį du šimtus aštuoniasdešimt šešis Eur 73 ct) išlaidų advokato pagalbai apmokėti atlyginimo.

Priteisti valstybei iš VšĮ Kelmės ligoninės (j. a. k. 162730167) 6,96 Eur (šešis Eur 96 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, atlyginimo (ši suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos (j. a. k. 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660).

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai Gražina Davidonienė

Birutė Janavičiūtė

Gintaras Kryževičius