Civilinė byla Nr. 3K-3-49-969/2017
Teisminio proceso Nr. 2-69-3-09579-2014-7
Procesinio sprendimo kategorijos:
2.1.2.4.1.2; 2.3.2.4.1; 2.3.5.2.1
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2017 m. sausio 30 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Sigitos Rudėnaitės (kolegijos pirmininkė), Gedimino Sagačio (pranešėjas) ir Donato Šerno,
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos J. B. kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2016 m. birželio 16 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal pareiškėjų J. B. ir P. B. pareiškimą dėl santuokos nutraukimo sutuoktinių bendru sutarimu, suinteresuotas asmuo uždaroji akcinė bendrovė Medicinos bankas, išvadą teikianti institucija – Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
Kasacinėje byloje sprendžiami klausimai dėl vaiko išlaikymo formos nustatymo, sutuoktinių teisės sudaryti sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių ir nustatyti išlaikymą nepilnamečiui vaikui areštuotu turtu, teismo teisės tokią sutartį tvirtinti.
Pareiškėjai prašė teismo nutraukti jų santuoką, įregistruotą 1983 m. liepos 23 d. Kauno miesto Civilinės metrikacijos skyriuje, patvirtinti sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių.
Pareiškėjai nurodė, kad apsisprendė nutraukti santuoką, taikytis neketina, pateikta santuokos nutraukimo teisinių pasekmių sutartis nepažeidžia pareiškėjų, jų nepilnamečio vaiko ir kreditoriaus interesų.
Suinteresuotas asmuo UAB Medicinos bankas nesutiko su sutuoktinių nepilnamečio sūnaus išlaikymo skola ir išlaikymo vaikui skyrimo tvarka, nes sutuoktiniai susitarė išlaikymą sūnui teikti pareiškėjui P. B. priklausančiu turtu, o tai prieštarauja kreditoriaus interesams.
II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė
Kauno apylinkės teismas 2016 m. sausio 15 d. sprendimu tenkino pareiškimą, pareiškėjų santuoką nutraukė abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, patvirtino 2014 m. lapkričio 17 d. sudarytą taikos sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių šalių sutartomis sąlygomis. Teismas patvirtino, kad pareiškėjo P. B. nepilnamečio sūnaus M. B. naudai 4633,92 Eur išlaikymo skola ir sūnaus išlaikymas iki jo pilnametystės skiriamas tokia forma: P. B. atitenkančiu turtu – 1/3 dalimi buto su rūsiu (duomenys neskelbtini), 1/2 dalimi žemės sklypo ir tokia pat dalimi penkių pastatų – statinių (duomenys neskelbtini), ir periodinėmis išmokomis po 92,68 Eur per mėnesį iki sūnaus pilnametystės, pinigus sumokant į J. B. sąskaitą, paskiriant J. B. nepilnamečio sūnaus išlaikymui priteisto nekilnojamojo turto ir lėšų valdytoja uzufrukto teise.
Teismas nustatė, kad pareiškėjas P. B. turi 100 434,66 Eur asmeninę skolą suinteresuotam asmeniui UAB Medicinos bankui ir 4633,92 Eur išlaikymo skolą sūnui; padalijus turtą šiam pareiškėjui tenka 9874,30 Eur vertės turto. Remdamasis pareiškėjos J. B. ir pareiškėjo atstovo parodymais, teismas nustatė, kad P. B. negyvena Lietuvoje, yra išvykęs į Rusiją. Byloje nėra duomenų apie pareiškėjo darbo veiklą Lietuvoje; iš pateiktų duomenų nustatyta, kad Rusijoje jis taip pat nedirba, neturi nuolatinės gyvenamosios vietos, planuoja kreiptis dėl Rusijos pilietybės suteikimo. Nors pareiškėjas yra sveikas ir darbingo amžiaus, net jei jis ir pradėtų dirbti, gali būti sudėtinga ir finansiškai nenaudinga, atsižvelgiant į Lietuvos ir Rusijos tarpusavio santykius, išsiieškoti išlaikymą šioje šalyje. Teismas atsižvelgė į prioritetinius vaiko interesus ir pripažino, kad vaikui atitenkantį turtą bus paprasčiau ir naudingiau realizuoti negu bandyti gauti išlaikymą periodinėmis išmokomis, todėl sprendė, jog sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių atitinka įstatymų reikalavimus, neprieštarauja viešajai tvarkai, nepažeidžia abiejų sutuoktinių, jų nepilnamečio vaiko ir kreditorių interesų. Išvadą teikianti institucija neprieštaravo sutartyje nustatytoms sąlygoms.
Kauno apygardos teismas, išnagrinėjęs bylą pagal suinteresuoto asmens UAB Medicinos banko apeliacinį skundą, 2016 m. birželio 16 d. nutartimi panaikino Kauno apylinkės teismo 2016 m. sausio 15 d. sprendimą ir perdavė bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.
Teismas nepritarė pirmosios instancijos teismo sprendimui nutraukti pareiškėjų santuoką bendru sutarimu ir patvirtinti jų taikos sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių dėl išlaikymo ir išlaikymo skolos vaikui nustatymo nekilnojamuoju turtu. Pirmosios instancijos teismas padarė įrodymais nepagrįstą išvadą, kad, pareiškėjui P. B. gyvenant Rusijoje, būtų finansiškai nenaudinga išieškoti periodinėmis išmokomis teiktiną išlaikymą ir kad su priteista išlaikymo tėvui priklausančio nekilnojamojo turto dalimi sutiko kreditorius.
Kreditorius neprieštaravo dėl skolininko P. B. turto dalies (1/3) nustatymo (ši dalis nustatyta Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 13 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2-19977-713/2011), tačiau tai nereiškia, jog jis sutiko ir su nustatyto išlaikymo vaikui forma. Minėtoje nutartyje skolininko turto dalis, kuri yra bendroji jungtinė nuosavybė, nustatyta mažesnė nei jo sutuoktinės, atsižvelgiant į prioritetinius vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principus.
Nuspręsdamas, kad pareiškėjas P. B. yra išvykęs į Rusiją, pirmosios instancijos teismas rėmėsi tik pareiškėjų J. B. ir P. B. atstovo paaiškinimais, nurodė, jog nėra pagrindo jais netikėti. Tačiau neįvertinta, kad šie paaiškinimai nepagrįsti jokiais objektyviais duomenimis (pvz., jei pareiškėjas yra Lietuvos pilietis, byloje turėjo būti įrodymai, kad vykdamas į Rusiją jis kirto valstybės sieną). Apeliacinės instancijos teismo abejones dėl šios aplinkybės sustiprino bylos proceso eiga (pirmiausia pareiškėja buvo pareiškusi ieškinį pareiškėjui P. B. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės; šis pareiškėjas sudarė atstovavimo sutartį su advokatu 2014 m. balandžio 22 d.; vėliau šalys pateikė prašymą nutraukti santuoką abiejų sutuoktinių sutikimu; be to, 2012 m. balandžio 20 d. šalys sudarė povedybinę sutartį, iš kurios matyti, kad 2008 m. Lietuvoje išduota P. B. tapatybės kortelė).
Apeliacinės instancijos teismas pažymėjo, kad nėra objektyvių duomenų apie vykdomą išlaikymo išieškojimą nei Rusijoje, nei Lietuvoje, todėl nepagrįsta pripažinta pirmosios instancijos teismo išvada apie sudėtingą išlaikymo išieškojimą. Be to, byloje nėra duomenų apie P. B. priklausančios turto dalies galimą nuomą ar nuosavybės teisės perleidimą, nebūtų ir galimybės atskirai realizuoti vaikui atitenkančio nekilnojamojo turto (dalies buto, gyvenamojo namo su priklausiniais ir žemės sklypo), todėl nepagrįstas išlaikymo turto tikslingumas. Pirmosios instancijos teismas, tvirtindamas šalių sutartį, deklaratyviai rėmėsi vaiko teisės į gyvenamąjį būstą užtikrinimu – Kauno apygardos teismas 2015 m. gegužės 18 d. nutartyje jau yra konstatavęs, kad vaikas gyvena su motina šalims bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančiame bute, todėl nebūtina užtikrinti tokią teisę. Dėl to apeliacinės instancijos teismas nepakankama pripažino išvadą apie vaiko interesų užtikrinimą šalių sudaryta sutartimi, todėl pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą panaikino ir grąžino pakeisti dalį pareiškėjų sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių.
III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
Kasaciniu skundu pareiškėja J. B. prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2016 m. birželio 16 d. nutartį ir palikti Kauno apylinkės teismo 2016 m. sausio 15 d. sprendimą nepakeistą. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
Apeliacinės instancijos teismas suklydo konstatuodamas, kad finansiškai naudingiau vaikui teikti išlaikymą periodinėmis išmokomis. Bylos duomenimis, pareiškėjas P. B. jau kurį laiką neteikia išlaikymo savo sūnui – 2015 metų sausio mėn. buvo susidariusi 4633,92 Eur skola; pareiškėjas daugelį metų gyvena Rusijoje ir ryšių su Lietuva nepalaiko; Rusijoje jis neturi pastovių darbo santykių, todėl itin apsunkinama galimybė išsiieškoti išlaikymą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas pripažįsta galimybę keisti išlaikymo formą, priteisiant išlaikymą tvirta vienkartine pinigų suma arba konkrečiu turtu, jei skolininkas turi skolų ne tik vaikui, bet ir tretiesiems asmenims ir jam gresia nemokumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zMDcvMjAwNg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-307/2006')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-307/2006">3K-3-307/2006</a>; 2011 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy01MTMvMjAxMQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-513/2011')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-513/2011">3K-3-513/2011</a>; kt.). Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai nepilnamečio sūnaus išlaikymui parinko vaiko interesus labiau atitinkantį išlaikymo būdą – natūra priteisė pareiškėjo turimą nekilnojamąjį turtą.
Nepagrįsta apeliacinės instancijos teismo išvada dėl išlaikymo vaikui turtu netikslingumo. Išlaikymo forma turi būti parinkta tokia, kad būtų maksimaliai patenkinti vaiko poreikiai, atsižvelgiant į vaiko interesus ir tėvų turtinę padėtį; teismas nesaistomas šalių pateiktų reikalavimų dėl išlaikymo formos ir gali savo iniciatyva parinkti tokią išlaikymo formą, kuri konkrečiu atveju labiausiai atitinka vaiko interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. birželio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy00MDEvMjAwNg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-401/2006')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-401/2006">3K-3-401/2006</a>; 2010 m. sausio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy00OS8yMDEw" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-49/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-49/2010">3K-3-49/2010</a>). Pirmosios instancijos teismas motyvuotai nurodė, kad, esant byloje nustatytoms faktinėms aplinkybėms, nepilnamečiui atitenkantį turtą bet kuriuo atveju bus paprasčiau ir naudingiau realizuoti nei vykdyti išlaikymo periodinėmis išmokomis išieškojimą Rusijoje. Patvirtindamas nepilnamečiam vaikui teiktino išlaikymo ir jau esančios išlaikymo skolos formą (išlaikymą turtu), pirmosios instancijos teismas prioritetą teikė ne pareiškėjo kreditoriaus, o jo nepilnamečio sūnaus interesams.
Nagrinėjama byla jau buvo kartą nagrinėta apeliacine tvarka kreditoriui UAB Medicinos bankui pateikus apeliacinį skundą dėl Kauno aplinkės teismo 2015 m. sausio 30 d. sprendimo. Kauno apygardos teismas 2015 m. gegužės 18 d. nutartimi grąžino bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, nurodė, kad teismas nesiaiškino aplinkybių, kodėl netinkamas išlaikymas periodinėmis išmokomis; kodėl pareiškėjas, būdamas darbingo amžiaus ir sveikas, negali teikti išlaikymo ir grąžinti skolos periodinėmis išmokomis; ar išlaikymo skola pareiškėjui priklausančiu turtu yra vienintelė išeitis išlaikyti nepilnametį vaiką. Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą pagal apeliacinės instancijos teismo nurodymus, ėmėsi visų įmanomų aktyvių veiksmų ir siekė nustatyti, įvertinti P. B. turtinę padėtį, jo galimybes teikti sūnui išlaikymą periodinėmis išmokomis. Duomenys, gauti atlikus šiuos veiksmus, patvirtino, kad P. B. neturi turto ir nėra sudaręs sandorių Rusijos Federacijoje. Be to, pareiškėjo advokatas patvirtino, kad jo klientas yra nutraukęs ryšius su Lietuvos Respublika ir neplanuoja sugrįžti. Taigi pirmosios instancijos teismas ėmėsi visų objektyviai įmanomų priemonių ir veiksmų gauti visapusiškai informacijai apie P. B. turtinę padėtį, galimybes teikti išlaikymą periodinėmis išmokomis, taip patvirtindamas, kad išlaikymo skolos priteisimas P. B. priklausančiu turtu yra vienintelė išeitis teikti vaikui išlaikymą.
Pareiškėjas P. B. prisideda prie pareiškėjos J. B. kasacinio skundo ir prašo jį tenkinti.
Suinteresuotas asmuo UAB Medicinos bankas atsiliepimu į kasacinį skundą prašo kasacinį skundą atmesti ir Kauno apygardos teismo 2016 m. birželio 16 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
Suinteresuotas asmuo neginčija to, kad pareiškėjų nepilnamečio vaiko interesai yra svarbūs, jo išlaikymas yra viena esminių pareiškėjų kaip tėvų pareigų. Šiuo atveju svarbu, ar pareiškėjų susitarimas užtikrins tiek nepilnamečio vaiko, tiek kitų pareiškėjų kreditorių reikalavimo teisių įvykdymą. Viso P. B. turimo nekilnojamojo turto priteisimas vaikui kaip kompensacija už išlaikymo skolą ir dalį išlaikymo iki pilnametystės formaliai galėtų būti vertinamas kaip išlaikymas, tačiau realiai nebūtų sudarytos palankios sąlygos vaikui visapusiškai ir harmoningai vystytis, t. y. neužtikrintų vaiko poreikio maistui, aprangai, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Pažymėtina, kad nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta jau užtikrinta – nurodyta, kad jis gyvena kartu su motina J. B., kuriai nuosavybės teise priklauso 2/3 dalys buto su rūsiu. Išlaikymo ir išlaikymo skolos priteisimas periodinėmis išmokomis geriau tenkintų vaiko poreikius.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.53 straipsnio 3 dalyje santuokos nutraukimo atveju užtikrinami ir kreditorių teisėti interesai, įpareigojant sutuoktinius aptarti visas turimas teises ir pareigas. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 539 straipsnio 1 dalies 4 punkto ir 540 straipsnio 4 dalies nuostatomis įtvirtintos procesinės kreditorių teisės. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pasisakęs, kad sutuoktiniams bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančio turto padalijimas gali neigiamai veikti sutuoktinių kreditorių interesus, todėl įstatyme įtvirtintos tam tikros procesinės kreditorių teisės, leidžiančios jiems įgyvendinti savo interesų apsaugą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stNy0xOTIvMjAwNw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-7-192/2007')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-7-192/2007">3K-7-192/2007</a>). Taigi būtų neteisėta santuokos nutraukimo byloje visiškai ignoruoti kreditoriaus interesus. Šiuo atveju pareiškėjai privalėjo siekti suderinti tiek nepilnamečio vaiko, tiek kreditoriaus interesus, tačiau jie išimtinai deklaravo tik vaiko interesus. Pareiškėjai iš esmės susitarė dėl esminio kreditoriaus teisių pažeidimo, maksimaliai apribodami kreditoriaus galimybę gauti savo reikalavimo įvykdymą.
Apeliacinės instancijos teismas tinkamai ir išsamiai nurodė, kad nei pareiškėjai, nei pirmosios instancijos teismas neįvykdė pareigos remtis objektyviais duomenimis sprendžiant dėl vaiko išlaikymo. Tai, kad pareiškėjas P. B. neišlaiko vaiko šiuo metu, neturi darbo, savaime nelemia fakto, jog jo neišlaikys ateityje ir (ar) negrąžins išlaikymo skolos. Byloje nėra objektyvių įrodymų, patvirtinančių, kad P. B. piktybiškai atsisako išlaikyti savo nepilnametį vaiką. Nepatvirtintas ir P. B. išvykimo į Rusijos Federaciją faktas (nėra žinoma, ar pareiškėjai per bene dvejus santuokos nutraukimo bylos nagrinėjimo metus bent kartą buvo pateikę oficialius Lietuvos Respublikoje esančių asmenų migraciją į Rusijos Federaciją kontroliuojančių institucijų duomenis apie tai, kad P. B. kirto Rusijos Federacijos sieną; teismo nurodyta pažyma iš „Rosreestro“ teritorinių įstaigų, kad P. B. neturi turto ir nėra sudaręs sandorių Rusijos Federacijoje, nepatvirtina fakto, kad jis yra Rusijos Federacijoje, nes teisės aktais neribojama asmens teisė įgyti turtą, sudaryti sandorius valstybėje, joje fiziškai nesant).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, įvertinusi šios bylos aplinkybes ir kylančius teisės aiškinimo bei taikymo klausimus, pasinaudodama įstatymo suteikta teise išeiti už kasacinio skundo ribų, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 353 straipsnio 2 dalis), 2016 m. gruodžio 14 d. nutartimi nurodė, kad ketina pasisakyti dėl sutuoktinių teisės sudaryti sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kurioje nurodytas išlaikymo nepilnamečiam vaikui skyrimas areštuotu turtu, ir teismo teisės tokią sutartį tvirtinti CK 3.53 straipsnio nustatyta tvarka.
Suinteresuotas asmuo UAB Medicinos bankas pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriuose išdėstė tokius argumentus:
Šalys laisva valia gali sudaryti sutartis ir nustatyti tarpusavio teises ir pareigas. CK 3.53 straipsnyje nurodyti imperatyvūs reikalavimai sutuoktiniams, siekiantiems nutraukti santuoką šalių susitarimu. Jais siekiama apginti nepilnamečių vaikų, sutuoktinių turtines ir neturtines teises ir interesus. Turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo apribojimai, nustatyti teismo sprendimu, apriboja sutarties laisvės principą siekiant apginti ne tik sutuoktinių, jų vaikų, bet ir trečiųjų asmenų (jų kreditorių) interesus. Disponavimo teisės apribojimas – tai teisės parduoti, kitaip perleisti turtą priverstinis laikinas apribojimas. Todėl areštavus turtą ir uždraudus juo disponuoti negalimi jokie susitarimai dėl areštuoto turto pardavimo, o tokie sandoriai pripažintini niekiniais ir negaliojančiais.
Turto areštas neriboja sutuoktinių teisės nutraukti santuoką, tačiau jis laikinai riboja sutuoktinių teisę susitarti dėl bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančio turto teisinio statuso pakeitimo. Sudarant sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių buvo areštuota dalis sutuoktinių turto, ši aplinkybė buvo jiems žinoma, tačiau šalys vis dėlto susitarė dėl tokio turto perleidimo vaikui taip kompensuojant išlaikymo skolą. Sudarydamos tokią sutartį šalys nesilaikė Lietuvos Respublikos turto arešto aktų registro įstatyme nustatytų imperatyviųjų teisės normų ir neatsižvelgė į turto arešto pasekmes savo turtui. Kadangi tokia sutartimi pažeisti teisėti, pagrįsti imperatyviosiomis įstatymo normomis kreditoriaus lūkesčiai į tinkamą ir sąžiningą prievolės įvykdymą iš sutuoktinių turto, tai teismas neturėtų tvirtinti tokios sutarties (CK 3.53 straipsnio 4 dalis), nes ji laikytina niekiniu sandoriu.
Kasatorė J. B. pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriuose išdėstė tokius argumentus:
CK normos reglamentuoja bendruosius vaiko teisių apsaugos principus visur ir visada pirmiausia atsižvelgti į teisėtus vaiko interesus, jo prioritetą prieš tėvų kreditorių interesus. Šeimos bylose teismas turi teisę būti aktyvus. Tačiau ši pareiga derintina su asmenų proceso lygiateisiškumo, rungimosi, dispozityvumo principais, todėl kiekvienoje byloje teismas turi teisę įvertinti faktines aplinkybes, sudarančias pagrindą teismui aktyviai veikti.
Nagrinėjamu atveju P. B. ilgą laiką neteikia išlaikymo vaikui, gyvena Rusijoje, todėl sutuoktinių sudarytos ir pateiktos sutarties sąlyga, kuria išlaikymas skiriamas P. B. priklausančiu turtu, yra vienintelė ir išimtinė išeitis įvykdyti prievolę išlaikyti vaiką. Šiuo atveju sprendžiama dėl nepilnamečio vaiko interesų gynimo, todėl byloje egzistuoja būtinybė ginti viešąjį interesą. Tai reiškia, kad kasacinis teismas turi teisę išeiti už kasacinio skundo nagrinėjimo ribų ir savo iniciatyva pasisakyti dėl sutuoktinių teisės sudaryti sutartį dėl turto, kuris skiriamas nepilnamečiam vaikui išlaikyti ir kuris yra areštuotas, ir teismo teisės tokią sutartį tvirtinti CK 3.53 straipsnio nustatyta tvarka.
k o n s t a t u o j a :
IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai
Dėl išlaikymo vaikui formos parinkimo ir išlaikymo turtu atitikties vaiko interesams
Sutuoktiniai, nutraukdami santuoką abiejų bendru sutikimu, kartu su prašymu dėl santuokos nutraukimo teismui pateikia sutartį, kurioje turi aptarti savo nepilnamečių vaikų ir vienas kito išlaikymo, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos ir dalyvavimo juos auklėjant klausimus, jų bendro turto padalijimo klausimus bei kitas savo turtines ir neturtines teises bei pareigas (CK 3.53 straipsnio 3 dalis, 3.59 straipsnis). Teismas privalo vertinti prašymo nutraukti santuoką pagrįstumą ir sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių teisėtumą (CK 3.53 straipsnio 4 dalis). Tai reiškia, kad teismas turi ne tik patikrinti, ar sutartyje sutuoktiniai aptarė visus klausimus, kurie pagal CK 3.53 straipsnio 3 dalį turi būti aptarti, bet ir įvertinti, ar sutarties sąlygos neprieštarauja viešajai tvarkai, ar iš esmės nepažeidžia sutuoktinių nepilnamečių vaikų ar vieno sutuoktinio teisių ir teisėtų interesų. Jei sutuoktinių pateiktos sutarties nuostatos prieštarauja viešajai tvarkai ar iš esmės pažeidžia sutuoktinių nepilnamečių vaikų ar vieno sutuoktinio teises ir teisėtus interesus, teismas netvirtina sutarties, o bylą dėl santuokos nutraukimo sustabdo, kol sutuoktiniai sudarys naują sutartį (CK 3.53 straipsnio 4 dalis).
CK 3.196 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad išlaikymas nepilnamečiams vaikams gali būti priteistas tokiomis formomis: 1) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis; 2) konkrečia pinigų suma; 3) priteisiant vaikui tam tikrą turtą. Išlaikymo forma turi būti parinkta tokia, kad užtikrintų vaiko teisės į išlaikymą įgyvendinimą vaikui naudingiausiu būdu.
Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad teismas nesaistomas šalių pateiktų reikalavimų dėl išlaikymo formos ir gali savo iniciatyva parinkti tokią išlaikymo formą, kuri konkrečiu atveju labiausiai atitinka vaiko interesus (CPK 376 straipsnio 3 dalis) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. birželio 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy00MDEvMjAwNg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-401/2006')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-401/2006">3K-3-401/2006</a>). Tiek vertinant sutarties nuostatą dėl sutuoktinių aptartos išlaikymo vaikui formos parinkimo, tiek teismui parenkant išlaikymo formą, atsižvelgtina į tai, kad išlaikymas savo esme skirtas nepilnamečių vaikų kasdieniams poreikiams tenkinti, t. y. maistui, aprangai, gyvenamajam būstui, sveikatai, mokslui, laisvalaikiui ir kt. Nustatomu išlaikymu siekiama užtikrinti nuolatinį lėšų teikimą kasdieniams vaiko poreikiams tenkinti, tam, kad vaikas tinkamai vystytųsi, būtų ugdomas, būtų tobulinami jo gebėjimai ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy00OTEvMjAxMw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-491/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-491/2013">3K-3-491/2013</a> ir joje nurodyta praktika).
Išlaikymas kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis garantuoja nustatyto dydžio sumas vaikui išlaikyti kas mėnesį. Jeigu skolininkas yra mokus, tokia išlaikymo forma garantuoja nustatyto dydžio sumas vaikui išlaikyti kas mėnesį, taip užtikrinant jo kasdienių poreikių (maistui, aprangai, gyvenamajam būstui, sveikatai, mokslui, laisvalaikiui ir kt.) tenkinimą. Ši išlaikymo forma paprastai taikoma tuo atveju, kai vaiko tėvas (motina) turi nuolatinių pajamų (uždarbį, pensijas, pašalpas ir kt.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yMDkvMjAxMw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-209/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-209/2013">3K-3-209/2013</a>; 2006 m. birželio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy00MDEvMjAwNg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-401/2006')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-401/2006">3K-3-401/2006</a>; kt.).
Kai teismas nustato, kad tėvo (motinos) gaunamos pajamos nepakankamos išlaikymo prievolės vykdymui užtikrinti, priteisia išlaikymą kitomis formomis: vienkartine pinigų suma, nekilnojamuoju ar kilnojamuoju turtu. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad išlaikymas priteisiant vaikui nuosavybės teise tam tikrą tėvo (motinos) turtą galimas tada, kai jis (ji) turi turto, kurį naudojant ar realizuojant būtų gaunamos pajamos vaikui išlaikyti ar kitaip būtų tenkinami vaiko poreikiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. birželio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy00MDEvMjAwNg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-401/2006')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-401/2006">3K-3-401/2006</a>; 2011 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy01MTMvMjAxMQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-513/2011')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-513/2011">3K-3-513/2011</a>; kt.).
Kasacinio teismo praktikoje taip pat pažymėta, kad jeigu nevykdoma pareiga periodinėmis išmokomis teikti vaikui išlaikymą ir dėl to susidaro skolininko įsiskolinimas, tai įsiskolinimo susidarymas gali būti traktuojamas kaip skolininko turtinės padėties pasikeitimas, sudarantis pagrindą peržiūrėti teikiamo išlaikymo būdą, kadangi kyla grėsmė vaiko interesams. Išlaikymo periodiniais mokėjimais žymus įsiskolinimas gali būti vertinamas kaip pagrindas persvarstyti vaiko išlaikymo teikimo formą pagal CK 3.201 straipsnio 3 dalį, jeigu kitokios formos taikymas yra įmanomas ir naudingas vaiko interesų požiūriu. Jei nuolatinio lėšų šaltinio nėra nei mokėjimams, nei skolai padengti, tai gali būti svarstoma dėl susidariusio įsiskolinimo ir būsimo išlaikymo formos pakeitimo. Ar vaiko teisėms užtikrinti yra naudinga vietoj įsiskolinimo ir dalies būsimų periodinių mokėjimų priteisti turtą, spręstina pagal konkrečias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. sausio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-96/2003).
Nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas padarė įrodymais nepagrįstą išvadą, jog yra naudingiau vaikui priteisti išlaikymą P. B. priklausančio nekilnojamojo turto dalimi. Nepagrįstu įrodymų vertinimas pripažintas dėl to, kad: 1) pirmosios instancijos teismas, nuspręsdamas, jog pareiškėjas P. B. yra išvykęs į Rusiją, rėmėsi tik kasatorės J. B. ir pareiškėjo P. B. atstovo paaiškinimais, ir nurodė, kad jais netikėti nėra pagrindo, tačiau nevertino, jog šie paaiškinimai nepagrįsti jokiais objektyviais duomenimis (pvz., jei pareiškėjas yra Lietuvos pilietis, byloje turėjo būti įrodymų, kad jis, vykdamas į Rusiją, kirto valstybės sieną; apeliacinės instancijos teismo vertinimu, abejones dėl P. B. išvykimo kelia bylos proceso eiga); 2) negalima laikyti pagrįsta pirmosios instancijos teismo išvados apie išlaikymo išieškojimo sudėtingumu motyvuojamą išlaikymo nustatymą turtu, nes byloje nėra objektyvių duomenų apie vykdomą išlaikymo išieškojimą Lietuvoje ar Rusijoje. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymėjo, kad pirmosios instancijos teismas nesiaiškino aplinkybių, kodėl pareiškėjas, būdamas darbingo amžiaus ir sveikas, negali teikti išlaikymo bei grąžinti įsiskolinimo už išlaikymą periodinėmis piniginėmis įmokomis.
Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmiau nurodytos apeliacinės instancijos teismo išvados padarytos iš esmės tinkamai taikant įrodymų vertinimą reglamentuojančias teisės normas.
Pirma, pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad pareiškėjas P. B. yra išvykęs į Rusiją, remdamasis išimtinai kasatorės J. B. ir pareiškėjo P. B. atstovo paaiškinimais. Apeliacinės instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad pareiškėjų nurodytų duomenų vertinimo specifika byloje, nagrinėjamoje ne ginčo teisenos tvarka, nesudaro savaiminio pagrindo konstatuoti, jog tie duomenys atitinka faktines aplinkybes.
Antra, apeliacinės instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad pirmosios instancijos teismo argumentas, neva, atsižvelgiant į Lietuvos ir Rusijos šalių tarpusavio santykius, vykdyti išlaikymo (periodinėmis išmokomis) išieškojimą minėtoje šalyje gali būti sudėtinga ir finansiškai nenaudinga, nėra pagrįstas byloje esančiais įrodymais.
Kita vertus, teisėjų kolegija pažymi, kad net ir nenustačius P. B. išvykimo į Rusiją fakto ir (ar) neįrodžius išlaikymo (periodinėmis išmokomis) išieškojimo apsunkinimų tuo atveju, jei P. B. ten būtų išvykęs, tai savaime nesudaro pagrindo konstatuoti, kad kasatorių sudarytoje sutartyje dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių numatyta vaiko išlaikymo forma pažeidžia vaiko interesus. Remiantis pirmiau nurodyta kasacinio teismo praktika, sprendžiant dėl vaiko išlaikymo formos, teisiškai reikšmingomis aplinkybėmis laikytinos:
ar vaiko tėvas (motina) turi nuolatinių pajamų;
ar yra didelė išlaikymo periodiniais mokėjimais skola;
ar priteisus išlaikymą tam tikru turtu, jį naudojant ar realizuojant būtų gaunamos pajamos vaikui išlaikyti ar kitaip būtų tenkinami vaiko poreikiai.
Byloje nustatyta, kad P. B. išlaikymo skola nepilnamečiam sūnui sudaro 4633,92 Eur. Tokia skola, atsižvelgiant į nagrinėjamoje byloje nustatytą šalių turtinę padėtį, teisėjų kolegijos vertinimu, gali būti laikoma didele. Byloje taip pat nustatyta, kad P. B. neturi nuolatinio darbo ir nuolatinių pajamų, iš kurių galėtų teikti išlaikymą periodinėmis išmokomis.
Spręsdamas dėl trečiosios aplinkybės – ar priteisus išlaikymą tam tikru turtu, jį naudojant būtų tenkinami vaiko poreikiai, apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad vaikas gyvena su motina šalims bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančiame bute, byloje nėra duomenų apie buto galimą nuomą ar nuosavybės teisės perleidimą, o vaiko teisės į būstą užtikrinimui priteisti išlaikymą turtu nėra būtina. Teisėjų kolegijos vertinimu, ši apeliacinės instancijos teismo išvada yra iš esmės teisiškai pagrįsta, ypač atsižvelgiant į tai, kad šalims bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso ne vienas, o keli gyvenamieji būstai.
Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad nagrinėjamoje byloje gali būti teisiškai reikšminga aplinkybė, dėl kokių priežasčių pareiškėjas, būdamas darbingo amžiaus ir sveikas, negali teikti išlaikymo periodinėmis piniginėmis įmokomis. Pavyzdžiui, nustačius, kad pareiškėjas laikinai neturi nuolatinių pajamų dėl objektyvių priežasčių, susijusių su naujo darbo paieškomis, persikvalifikavimu, laikinu sveikatos sutrikimu, tikėtina, kad jis tokias pajamas turės ateityje, o tai savo ruožtu galėtų būti vienas iš argumentų sprendžiant dėl vaiko poreikius labiausiai atitinkančios išlaikymo formos. Apeliacinės instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas nesiaiškino šios aplinkybės, nors ji, kaip teisiškai reikšminga, buvo nurodyta dar pirmą kartą nagrinėjant šią bylą apeliacine tvarka.
Atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas, jog pirmosios instancijos teismas pagal byloje esančius įrodymus padarė nepakankamai pagrįstą išvadą apie šalių nepilnamečio vaiko interesų užtikrinimą sutartimi dėl pareiškėjų santuokos nutraukimo pasekmių, dėl to ją nepagrįstai patvirtino (CPK 329 straipsnio 1 dalis, 330 straipsnis), kasatorės nurodytų materialiosios ir proceso teisės pažeidimų nepadarė.
Dėl sutuoktinių teisės sutartyje dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių susitarti dėl areštuoto turto perleidimo
Skolininko turto areštas yra įstatymų nustatyta tvarka ir sąlygomis taikomas priverstinis nuosavybės teisės į turtą ar atskirų šios teisės sudėtinių dalių – valdymo, naudojimo ar disponavimo – laikinas apribojimas, siekiant užtikrinti įrodymus, civilinį ieškinį, galimą turto konfiskavimą, kreditorių reikalavimų tenkinimą, kitų įsipareigojimų vykdymą (Turto arešto aktų registro įstatymo 2 straipsnio 3 dalis). Disponavimo teisės laikinas apribojimas reiškia, kad priverstinai laikinai apribojama teisė turtą parduoti, kitaip perleisti, išnuomoti, įkeisti, kitokiu būdu keisti jo teisinę būklę (Turto arešto aktų registro įstatymo 2 straipsnio 7 dalis). Pagal Turto arešto aktų registro įstatymo 4 straipsnio 1 dalį, turto areštas sukelia teisinius padarinius asmeniui, kurio turtas areštuotas, nuo turto arešto akto paskelbimo momento, o nesant galimybės paskelbti – nuo turto arešto akto įregistravimo Turto arešto aktų registre momento, jei įstatymuose nenustatyta kitaip.
Atsižvelgiant į Turto arešto aktų registro įstatymo 2 straipsnio 3 dalyje įtvirtintą turto arešto sampratą ir įstatymu įtvirtintą teismo procesinio sprendimo privalomumą, kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad teismo nutartyje dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nustatyti turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo teisių suvaržymai laikytini imperatyvais, įtvirtintais įstatyme. Todėl sandoriai, sudaryti pažeidžiant teismo nutartimi dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nustatytus apribojimus, laikytini niekiniais, prieštaraujančiais imperatyviosioms įstatymo normoms (CK 1.80 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy02OTktNjExLzIwMTU=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-699-611/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-699-611/2015">3K-3-699-611/2015</a>).
Kasacinio teismo praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, kad, areštavus turtą ir uždraudus juo disponuoti, negalimi asmenų susitarimai dėl areštuoto turto pardavimo, perdavimo kito asmens nuosavybėn, o jei tokie daromi – yra niekiniai ir negaliojantys CK 1.80 straipsnio pagrindu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xMjgtNjg2LzIwMTU=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-128-686/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-128-686/2015">3K-3-128-686/2015</a>; 2013 m. kovo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xNzUvMjAxMw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-175/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-175/2013">3K-3-175/2013</a>; 2013 m. kovo 6 d. nutartis civilinėje byloje 3K-7-130/2013).
Nagrinėjamoje byloje esančiuose VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registrų centrinio duomenų banko išrašuose patvirtintas juridinis faktas, kad dar iki 2014 m. lapkričio 17 d. sutarties dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių sudarymo buvo areštuotas pareiškėjui P. B. priklausantis turtas, t. y. apribota disponavimo juo teisė (antstolės 2011 m. lapkričio 24 d. turto arešto aktu areštuotas 0,1181 ha ploto pareiškėjui P. B. priklausantis žemės sklypas (duomenys neskelbtini); Kauno apygardos teismo 2011 m. rugpjūčio 25 d. nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės ir apribota P. B. disponavimo teisė jam priklausančiu turtu; antstolio 2014 m. birželio 30 d. turto arešto aktu areštuota pareiškėjui P. B. priklausanti turto dalis). Tai reiškia, kad pateikiant sutartį dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių pareiškėjams buvo žinoma apie P. B. turto dalies areštą. Dėl to pareiškėjų susitarimas kompensuoti nepilnamečio vaiko išlaikymo skolą pareiškėjui P. B. priklausančiu areštuotu turtu pažeidžia imperatyviąsias teisės normas, yra niekinis ir negali būti teismo patvirtintas (CK 1.80 straipsnis). Niekinio sandorio faktą ir padarinius teismas konstatuoja ex officio (pagal pareigas) (CK 1.78 straipsnio 5 dalis).
Tai, kad tvirtinant sutartį nebuvo įvertintos sutarties nuostatos dėl išlaikymo vaikui skyrimo areštuotu turtu, sudarė pagrindą kasacinio teismo teisėjų kolegijai šioje byloje peržengti kasacinio skundo ribas ir pasisakyti dėl sutarties nuostatų atitikties imperatyviosioms įstatymo normoms. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad, tvirtindamas pareiškėjų sutartį dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių, pirmosios instancijos teismas patvirtino sutartį su niekine, negalima patvirtinti nuostata (CK 1.78 straipsnio 1 dalis). Konstatavus, kad pareiškėjų pateiktos sutarties sąlygos prieštarauja imperatyviosioms įstatymo normoms, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas turėjo tokios sutarties netvirtinti ir bylą dėl santuokos nutraukimo sustabdyti, kol sutuoktiniai sudarys naują sutartį (CK 3.53 straipsnio 4 dalis).
Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad ši išvada neprieštarauja kasatorės nurodytai Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 24 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zMDcvMjAwNg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-307/2006')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-307/2006">3K-3-307/2006</a> suformuluotai teisės aiškinimo taisyklei, pagal kurią vaiko išlaikymo teisėtų interesų prioritetas nusveria kitų kreditorių reikalavimus į skolininko turtą (CPK 754 straipsnio 2 dalis), dėl to, esant realiai grėsmei, kad skolininkas, turintis prievolę teikti išlaikymą, ateityje taps nemokus, yra teisinis pagrindas nustatyti išlaikymą iš karto konkrečia suma arba skolininko turtu natūra, atsižvelgiant į geresnį vaiko interesų užtikrinimą (CK 3.196 straipsnio 1 dalies 2, 3 punktai). Pažymėtina, kad skiriasi nurodytos ir nagrinėjamos bylos faktinės aplinkybės: nurodytoje byloje, nagrinėtoje ginčo teisenos tvarka, teismai nusprendė priteisti daiktą, kuris yra atsakovo nuosavybė (ir kuris nebuvo areštuotas vykdant išieškojimą kreditoriaus naudai), ne natūra, o šio daikto vertės piniginį ekvivalentą, nes šis išlaikymo būdas galės geriau patenkinti nepilnamečio vaiko kasdienius poreikius.
Teisėjų kolegija, remdamasi išdėstytais argumentais, konstatuoja, kad šiuo atveju yra pagrindas skundžiamą apeliacinės instancijos teismo procesinį sprendimą palikti nepakeistą.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Bylą nagrinėjant kasaciniame teisme, patirta 11,13 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 30 d. pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu). Palikus nepakeistą apeliacinės instancijos teismo procesinį sprendimą byla bus iš naujo nagrinėjama pirmosios instancijos teisme, tai šių ir kitų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo šalims klausimas paliktinas spręsti nagrinėsiančiam bylą pirmosios instancijos teismui.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 362 straipsnio 1 dalimi,
n u t a r i a :
Kauno apygardos teismo 2016 m. birželio 16 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.
Teisėjai Sigita Rudėnaitė
Gediminas Sagatys
Donatas Šernas
