Dėl skolos neišieškojimo iš vienintelio skolininko būsto

Civilinė byla Nr. 2S-211-569/2019

Teisminio proceso Nr. 2-29-3-02477-2018-7

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.1.14; 3.3.2.3; 3.5.1

(S)

ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. vasario 18 d.

Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Lina Muchtarovienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo V. J. atskirąjį skundą dėl Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2018 m. lapkričio 22 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo V. J. pareiškimą suinteresuotiems asmenims antstolei E. M., uždarajai akcinei bendrovei „Intrum Lietuva“ dėl skolos neišieškojimo iš vienintelio skolininko būsto.

Teismas

n u s t a t ė:

I. Ginčo esmė

1. Pareiškėjas V. J. kreipėsi į teismą prašydamas nenukreipti išieškojimo į vienintelį jo turimą būstą, esantį adresu (duomenys neskelbtini). Pareiškime nurodė, jog jam nuosavybės teise priklauso ½ buto dalis, kuri yra areštuota vykdant vykdomąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini). Bute gyvena jo nepilnametis sūnus, gim. (duomenys neskelbtini). Po santuokos nutraukimo vaiko gyvenamoji vieta nustatyta su pareiškėju, taip pat bute gyvena pareiškėjo motina, kuriai nustatytas didelių specialiųjų poreikių lygis, ir kurios rūpintoju yra paskirtas pareiškėjas. Pareiškėjas teigė, jog nukreipus išieškojimą į jo turimą paskutinį būstą, būtų pažeisti nepilnamečio vaiko ir neįgalios motinos interesai.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

2. Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmai 2018 m. lapkričio 22 d. nutartimi atmetė pareiškėjo V. J. pareiškimą dėl skolos neišieškojimo iš vienintelio skolininko būsto. Teismas sprendė, kad pareiškėjo prašymas nenukreipti išieškojimo į paskutinį turimą būstą neatitinka Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 663 straipsnio 4 dalies taikymo sąlygų.

3. Teismas konstatavo, kad antstolės E. M. kontoroje yra užvesta 14 vykdomųjų bylų, pagal kurias išieškoma iš skolininko (pareiškėjo) V. J. ir apie 88 procentai skolų yra susiję su finansiniais sandoriais, piniginių lėšų skolinimusi, daiktų pirkimu išsimokėtinai ir pan., todėl vertino, jog nėra vienos iš būtinų CPK 663 straipsnio 4 dalies taikymo sąlygų.

4. Teismas vertino, jog pareiškėjas, žinodamas, kad yra atsakingas už gyvenamosios vietos suteikimą vaikui ir neįgaliai motinai, turėjo suvokti neatsakingo skolinimosi riziką ir ypač atidžiai įvertinti savo galimybes grąžinti kreditus. Pareiškėjo auginamas nepilnametis vaikas turi mamą, todėl teismas sprendė, kad pareiškėjas turi galimybę kreiptis į teismą dėl išlaikymo vaikui padidinimo, jei mato, jog nepilnamečiam vaikui skiriamas išlaikymas yra per mažas ir neužtenka lėšų užtikrinti vaikui gyvenamosios vietos, saugių ir sveikų gyvenimo sąlygų.

5. Teismas sprendė, kad, pareiškėjui neturint galimybės suteikti mamai gyvenamosios vietos, tikėtina, jog D. S. N., gaudama pašalpą/pensiją bei išlaikymą, bus pajėgi pasirūpinti gyvenamuoju plotu ar prisidėti prie pareiškėjo surasto būsto išlaikymo.

6. Teismas sprendė, kad pareiškėjo turimo būsto vertė yra nedidelė, todėl teisės aktų nuostatos suteikia antstoliui teisę spręsti, ar tikslinga nukreipti išieškojimą į šį turtą.

7. Teismas nurodė, kad pareiškėjui priklauso ½ dalis buto, kita ½ dalis priklauso D. J. (buvusiai sutuoktinei), kuri yra suteikusi V. J. teisę neatlygintinai naudotis savo buto dalimi, todėl teismo vertinimu, netgi priverstinai realizavus pareiškėjui priklausančią turto dalį, jis turės teisę gyventi kitoje turto dalyje.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

8. Atskiruoju skundu pareiškėjas V. J. prašo pakeisti Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2018 m. lapkričio 22 d. nutartį ir pareiškėjo V. J. pareiškimą tenkinti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

8.1. Nagrinėjamu atveju galima taikyti CPK 663 straipsnio 4 dalį. Pareiškėjui priklauso ½ dalis buto, kuris yra areštuotas antstolės E. M. dėl susidariusių asmeninių ir solidariųjų įsiskolinimų. Šiame bute pareiškėjas gyvena su savo nepilnamečiu vaiku ir neįgalia mama, kurios rūpintoju paskirtas pareiškėjas. Didelė dalis skolų susidarė dėl komunalinių mokesčių. Nors skola susidarė ne tik už komunalines paslaugas, tačiau CPK 663 straipsnio 4 dalis numato, kad ji gali būti ir už „kitokias paslaugas“.

8.2. Didžioji dalis skolų susidarė dar būnant santuokoje su vaiko motina. Pareiškėjas buvo jos įkalbėtas imti kreditus, gautų pinigų nematė, nenaudojo, o po AB DNB banko paskolos sutuoktinė tiesiog pabėgo su pinigais palikusi šeimą. Teismas nepagrįstai siūlo kreiptis dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo padidinimo, nes tai būtų beprasmiška. Buvusi sutuoktinė paliko vaiką, juo nesirūpina, turi dar 5 vaikus, todėl tikrai neteiktų didesnio išlaikymo, nors jis ir būtų priteistas. Šiuo metu yra priteista po 50 Eur kas mėnesį periodinėmis išmokomis, tačiau yra susidariusi skola dėl nemokėjimo – 2500 Eur. Praktiškai pareiškėjas vienas pats išlaiko vaiką.

8.3. Nepagrįstas teismo argumentas, jog pareiškėjas galėtų gyventi kitoje pusėje buto, kuris priklauso buvusiai sutuoktinei. Skola UAB „Intrum Lietuva“ yra solidari su D. J., todėl tikėtina, kad ir jos dalis galėtų būti realizuota.

8.4. Tokio turto realizavimas, skelbiant varžytines, prieštarautų teisingumo ir protingumo principams. Skolas pareiškėjas moka kiekvieną mėnesį, yra dirbantis. Tokiu būdu būtų užtikrinama tiek išieškotojų, tiek skolininko interesų pusiausvyra.

9. Atsiliepimu į atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo UAB „Intrum Lietuva“ prašo klausimą dėl pareiškėjo skundo spręsti teismui savo nuožiūra. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:

9.1. Pareiškėjo skoliniai įsipareigojimai suinteresuotam asmeniui susidarė ne dėl nesumokėtų mokesčių už sunaudotus energijos išteklius, komunalines ar kitokias paslaugas, o už laisva valia prisiimtus finansinius įsipareigojimus, t. y. sudarant vartojimo kredito sutartį su pradiniu kreditoriumi Luminor Bank AB. Prievolės atsiradimo specifinis pagrindas – nemokėjimas už su būstu susijusias paslaugas – yra esminis skirtumas nuo kitais pagrindais atsiradusių prievolių, dėl kurių neįvykdymo išieškojimas iš paskutinio būsto yra galimas. Būtent su nemokėjimu už komunalines ir kitas su paskutiniu būstu susijusias paslaugas įstatymų leidėjas sieja draudimą išieškoti iš paskutinio būsto. Ši sąvoka siejama tik su kitomis galimomis namo (buto) aptarnavimo (komunalinėmis) paslaugomis – proceso teisės normose nustatytos bendrosios taisyklės išimtys negali būti aiškinamos plečiamai.

9.2. Pareiškėjas nurodo, kad gražina skolas dalimis kiekvieną mėnesį, tačiau išieškotojos UAB „Intrum Lietuva“ naudai vykdomoje vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) paskutinis mokėjimas atliktas tik 2014-09-22, o pareiškėjo darbo užmokesčio dalis iš esmės yra skiriama pareiškėjo motinos D. S. N. išlaikymui bei antstolio vykdymo išlaidų dengimui. Vis dėlto, išieškotoja UAB „Intrum Lietuva“ teigiamai vertina pareiškėjo pastangas dirbti, išlaikyti nepilnametį sūnų ir neįgalią motiną, atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas yra vienintelis šeimos maitintojas ir aprūpintojas.

k o n s t a t u o ja :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.

11. Apeliacijos objektą sudaro teismo nutarties, kuria netenkintas pareiškėjo prašymas nenukreipti išieškojimo į paskutinį gyvenamąjį būstą, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas.

12. Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjui nuosavybės teise priklauso ½ dalis buto, esančio (duomenys neskelbtini). Antstolė E. M. vykdo iš skolininko V. J. priverstinį skolos išieškojimą šiose vykdomosiose bylose: 1) Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 4042,42 Eur skolos išieškojimo UAB „Intrum Lietuva“ naudai (solidari skolininkė – D. J.); 2) Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 145,93 Eur skolos išieškojimo UAB „Admituras“ naudai; 3) Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 81,02 Eur skolos išieškojimo Valstybinės mokesčių inspekcijos naudai; 4) Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 1031,93 Eur skolos ir 5 procentų metinių palūkanų išieškojimo UAB „General Financing“ naudai; 5) Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 112,70 Eur skolos ir 5 procentų metinių palūkanų išieškojimo UAB „Elotus“ naudai; 6) Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 1095,90 Eur skolos ir 6 procentų metinių palūkanų išieškojimo UAB „Gelvora“ naudai; 7) Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 340,29 Eur skolos išieškojimo UAB „Admituras“ naudai; 8) Nr. (duomenys neskelbtini) dėl išlaikymo D. S. N. po 115,85 Eur kas mėnesį; 9) Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 670,45 Eur skolos išieškojimo UAB „Kapitalo valda“ naudai; 10) Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 177,06 Eur skolos išieškojimo UAB „Admituras“ naudai; 11) Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 83,45 Eur skolos ir 5 procentų metinių palūkanų išieškojimo UAB „Mažeikių vandenys“; 12) Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 240,26 Eur skolos ir 5 procentų metinių palūkanų UAB „Sergel“ naudai; 13) Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 200,79 Eur skolos išieškojimo UAB „Admituras“ naudai; 14) Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 62,64 Eur skolos ir 5 procentų metinių palūkanų išieškojimo UAB „Sergel“ naudai. Likusi neišieškota bendra skolų suma yra 12 122,09 Eur (be vykdymo išlaidų antstoliui), didžioji dalis šios sumos yra už skolas, kurios nesusijusios su komunalinėmis paslaugomis.

13. CPK 634 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog antstolis privalo savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, ir aktyviai padėti šalims ginti jų teises bei įstatymų saugomus interesus. CPK 663 straipsnyje numatyti apribojimai, taikomi išieškant iš fizinių asmenų turto.

14. Pagal CPK 663 straipsnio 3 dalį išieškoti iš skolininkui priklausančio būsto, kuriame jis gyvena, galima tik tuo atveju, jeigu išieškoma suma viršija keturis tūkstančius eurų. Nagrinėjamu atveju bendra pareiškėjo skolos suma yra 12 122,09 Eur (be vykdymo išlaidų antstoliui).

15. Pagal 663 straipsnio 4 dalį, teismas skolininko ar jo šeimos narių prašymu po to, kai butas ar gyvenamasis namas išieškant sumas, nesumokėtas už sunaudotus energijos išteklius, komunalines ir kitokias paslaugas, yra areštuotas, gali nustatyti, kad nebūtų išieškoma iš paskutinio buto, gyvenamojo namo ar jų dalies, būtinų šiems asmenims gyventi. Tai teismas gali nustatyti atsižvelgdamas į vaikų, neįgaliųjų ir socialiai remtinų asmenų materialinę padėtį ir interesus.

16. Tačiau pažymėtina, jog CPK 663 straipsnio 4 dalies nuostatų taikymas reiškia nukrypimą nuo bendros teismo sprendimo vykdymo tvarkos. Tai teismo sprendimo vykdymas uždraudžiant išieškoti skolą iš buto ir gali būti taikomas tik išimtiniais atvejais. Sprendimo vykdymas neturi suteikti nepagrįsto pranašumo skolininkui, tokiu būdu pažeidžiant teisėtus išieškotojo interesus, išieškotojas neturi patirti nepagrįstų nuostolių. Teismo sprendimo vykdymas yra baigiamoji teismo proceso stadija, vienas iš civilinio proceso tikslų. Vykdymo procese turi būti atsižvelgiama lygiateisiškai, protingai, proporcingai tiek į skolininko, tiek į išieškotojo interesus

17. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog CPK 663 straipsnio 4 dalies nuostatos taikytinos esant tokioms sąlygoms: 1) skolininko skola atsirado dėl nesumokėtų mokesčių už sunaudotus energijos išteklius, komunalines ir kitokias paslaugas; 2) dėl to skolininkui pritaikyta priverstinio išieškojimo priemonė – paskutinio buto, gyvenamojo namo ar jo dalies, būtino skolininkui ir jo šeimos nariams gyventi, areštas; 3) skolininkas ar jo šeimos nariai yra invalidai, socialiai remtini asmenys arba turi nepilnamečių vaikų; 4) skolininkas ar jo šeimos nariai yra padavę apylinkės teismui prašymą nenukreipti išieškojimo į butą, gyvenamąjį namą ar jo dalį, būtinus šiems asmenims gyventi; 5) skola nepadengta dėl skolininko sunkios materialinės padėties. Taigi, šioje normoje, atsižvelgiant į atsiradusios skolos prigimtį, nustatyta išimtis, kada galima riboti išieškojimą iš paskutinio fizinio asmens būsto. (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy03MS8yMDE0" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-71/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-71/2014">3K-3-71/2014</a>)

18. Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog pareiškėjo skolos atsiradusios ne tik dėl nesumokėtų mokesčių už sunaudotus energijos išteklius, komunalines paslaugas, bet ir yra skolų atsiradusių iš finansinių sandorių – piniginių lėšų skolinimusi, daiktų pirkimu išsimokėtinai.

19. Pareiškėjo teigimu, nors jo skola susidarė ne tik už komunalines paslaugas, tačiau CPK 663 straipsnio 4 dalis numato, kad skola gali būti ir už „kitokias paslaugas“. Pareiškėjo teigimu, šios sąvokos turinys neapibrėžtas, nenurodyta, kad tai yra paslaugos, konkrečiai susijusios su būsto išlaikymu, todėl teismai ją gali aiškinti plečiamai ir skolas, atsiradusias iš vartojimo kredito teisinių santykių, priskirti prie „kitokių paslaugų“ sampratos. Šiuos atskirojo skundo argumentus apeliacinės instancijos teismas vertina nepagrįstais.

20. Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog CPK 663 straipsnio 4 dalies normos sąvoka,,kitokias paslaugas“ siejama tik su kitomis galimomis namo (buto) aptarnavimo (komunalinėmis) paslaugomis – proceso teisės normose nustatytos bendrosios taisyklės išimtys negali būti aiškinamos plečiamai. (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy03MS8yMDE0" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-71/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-71/2014">3K-3-71/2014</a>)

21. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjo dalis skolų, atsiradusios iš laisva valia prisiimtų sutartinių įsipareigojimų, nesusijusių su suvartotais energijos ištekliais, komunalinių ar kitokių paslaugų apmokėjimu, darytina išvada, jog šios skolos neatitinka CPK 663 straipsnio 4 dalyje nustatytos skolos prigimties, ir nėra teisinio pagrindo taikyti CPK 663 straipsnio 4 dalį. Dėl to pagrįstai pirmosios instancijos teismas sprendė, kad nagrinėjamu atveju nėra vienos iš būtinų CPK 663 straipsnio 4 dalies taikymo sąlygų.

22. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat yra nurodęs, jog ši teisės norma vertintina kaip socialinį tikslą turinti nepilnamečių vaikų, neįgaliųjų ir socialiai remtinų asmenų procesinė garantija – pagal galimybes apsaugoti juos nuo paskutinio gyvenamojo būsto praradimo; esant jos taikymo sąlygoms, viešasis interesas lemia išieškotojo dispozityvumo ir galimybės nukreipti išieškojimą į paskutinį gyvenamąjį būstą ribojimą, prioritetą suteikiant socialiniam aspektui (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy03MS8yMDE0" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-71/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-71/2014">3K-3-71/2014</a>; ir kt.). CPK 663 straipsnio 4 dalies nuostatos vertintinos kaip viena iš nepilnamečių vaikų, neįgaliųjų ir socialiai remtinų asmenų procesinių garantijų – pagal galimybes apsaugoti juos nuo paskutinio gyvenamojo būsto praradimo. Ši procesinė garantija taikytina, jeigu skolininkas skolos nepadengia dėl materialinės padėties. (pvz., Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtMjQtMjQ4LzIwMTg=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-24-248/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-24-248/2018">e3K-3-24-248/2018</a>; ir kt.)

23. Kaip jau nutartyje minėta, pareiškėjui nuosavybės teise priklauso ½ dalis buto, esančio (duomenys neskelbtini), kuriame su pareiškėju gyvena nepilnametis sūnus A. J. ir neįgali jo motina D. S. N., kurios rūpintoju yra paskirtas pareiškėjas.

24. Iš teismo išreikalautų papildomų duomenų matyti, jog pareiškėjas nebedirba, tačiau nėra prisiregistravęs darbo biržoje kaip ieškantis darbo. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, prisiregistravęs darbo biržoje pareiškėjas greičiau susirastų darbą bei kol jį rastų turėtų galimybę gauti bedarbio pašalpą.

25. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pareiškėjas nesinaudoja jam priklausomomis garantijomis ir nesiekia gauti maksimalias pajamas. Pažymėtina, jog nuo 2018 m. visi tėvai, auginantys nepilnamečius vaikus, turi teisę gauti vaiko pinigus (2018 m. – po 30 Eur kiekvieną mėnesį, nuo 2019 m. sausio mėn. – po 50 Eur kiekvieną mėnesį), tačiau Mažeikių rajono savivaldybės administracijos socialinės paramos skyriaus duomenimis, pareiškėjas per laikotarpį nuo 2018-01-01 iki 2019-02-14 nesikreipė dėl vaiko pinigų ir kitų išmokų.

26. Pažymėtina, jog pareiškėjas taip pat turi galimybę iš valstybės gauti vaiko išlaikymo išmoką, t. y. Sodros mokamą vaiko išlaikymo išmoką, kuri skiriama tėvui auginančiam nepilnametį vaiką, kai kitas tėvas priteisto išlaikymo nemoka. Vaiko išlaikymo išmoka vienam vaikui per mėnesį negali būti didesnė negu 1,8 bazinės socialinės išmokos dydžio, galiojusio mėnesį, už kurį mokama išmoka (dabar apie 68,40 Eur). Nagrinėjamu atveju pareiškėjo nepilnamečiam sūnui A. J. yra priteista po 50 Eur kas mėnesį periodinėmis išmokomis, jeigu pareiškėjas būtų kreipęsis į Sodrą dėl sūnaus motinos nemokamo išlaikymo, jis gautų kas mėnesį visą priteistą išlaikymo sumą iš valstybės. Tačiau Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Mažeikių skyriaus duomenimis, pareiškėjas dėl vaiko išlaikymo išmokos nėra kreipęsis, todėl ji nėra mokama.

27. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad aplinkybė, jog asmuo turi nepilnamečių vaikų, nesudaro pagrindo nevykdyti laisva valia prisiimtų prievolių. Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo garantuojama vaiko teisė į gyvenamąjį būstą nebūtinai yra siejama su nuosavybės teisės į gyvenamąją patalpą turėjimu, svarbiausia, kad vaikui būtų užtikrinta teisė naudotis būstu, o kokiu konkrečiai civiliniu teisiniu pagrindu (nuosavybės, nuomos ar kt.) tai yra užtikrinama, neturi esminės teisinės reikšmės, todėl pareiškėjas, užtikrindamas savo nepilnamečio vaiko teisę į gyvenamąjį būstą, gali išsinuomoti būstą (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy01OC8yMDEy" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-58/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-58/2012">3K-3-58/2012</a>).

28. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pareiškėjas nesinaudoja jam priklausomomis garantijomis, nesiekia gauti maksimalias pajamas, t. y. 50 Eur vaiko pinigus kiekvieną mėnesį, vaiko išlaikymo išmoką, bedarbio pašalpą, nededa pastangų susirasti darbą ir gauti atlyginimą. Pareiškėjas, susitvarkęs dokumentus dėl minėtų išmokų gavimo, galėtų pasirūpinti pragyvenimu ir būsto nuoma. Taip pat pažymėtina, kad pareiškėjo darbo užmokesčio dalis buvo skiriama pareiškėjo motinos D. S. N. išlaikymui, kuri kartu gyvena su pareiškėju. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs pareiškėjo finansinę padėtį, tai, kad ir su juo gyvenanti motina gauna pajamas ir gali prisidėti prie būsto išlaikymo, sprendžia, jog pareiškėjas turi galimybę išsinuomoti būstą, kuriame gali gyventi su motina bei nepilnamečiu sūnumi.

29. Taip pat pažymėtina, kad pareiškėjui priklauso ½ dalis buto, kita ½ dalis priklauso D. J. (buvusiai sutuoktinei), kuri yra suteikusi V. J. teisę neatlygintinai naudotis savo buto dalimi (2010 m. vasario 5 d. Mažeikių rajono apylinkės teismo sprendimu patvirtintos sutarties 13 punktas), todėl pritartina pirmosios instancijos teismo vertinimui, jog, priverstinai realizavus pareiškėjui priklausančią turto dalį, jam lieka teisė gyventi kitoje buto dalyje.

30. Pažymėtina, kad pareiškėjo darbo užmokesčio dalis skiriama pareiškėjo motinos D. S. N. išlaikymui bei antstolio vykdymo išlaidų dengimui, o realiai kitos pareiškėjo skolos nėra dengiamos. Įrodymų, kad pareiškėjas deda maksimalias pastangas dengti ir kitas skolas, byloje nėra.

31. Įvertinęs šiuo duomenis, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog draudimas išieškoti iš pareiškėjo paskutiniojo būsto iš esmės pažeistų pareiškėjo kreditorių interesus, prieštarautų teisėtų lūkesčių ir interesų apsaugos bei teisingumo ir sąžiningumo principams. Pareiškėjo prašymas nenukreipti išieškojimo į paskutinį turimą būstą neatitinka CPK 663 straipsnio 4 dalies taikymo sąlygų, todėl pagrįstai pirmosios instancijos teismas atmetė pareiškėjo V. J. pareiškimą dėl skolos neišieškojimo iš vienintelio skolininko būsto.

32. Apeliacinės instancijos teismo anksčiau nurodytais motyvais atsakyta į esminius atskirojo skundo argumentus. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi teisinės reikšmės nagrinėjamo klausimo teisingam išsprendimui, todėl teismas dėl jų nepasisako. Pažymėtina, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zODIvMjAxMA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-382/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-382/2010">3K-3-382/2010</a>)

33. Atsižvelgęs į išdėstytas aplinkybes bei įstatymo nuostatas ir teismų praktiką, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas priėmė teisiškai pagrįstą nutartį, jos naikinti atskirajame skunde nurodytais teisiniais argumentais nėra pagrindo. Esant šioms aplinkybėms, skundas yra nepagrįstas, todėl atmestinas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas)

Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2018 m. lapkričio 22 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja Lina Muchtarovienė