Baudžiamoji byla Nr. 1-662-1170/2026
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-41716-2025-1
Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.4; 1.1.8.10.2; 1.1.8.11; 1.1.8.12; 1.1.9; 1.1.10.1.1; 1.2.26.2; 2.1.8; 2.3.4.3
(S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS
N U O S P R E N D I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2026 m. kovo 13 d.
Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Justyna Žukovska-Pečiulienė,
sekretoriaujant Viktorijai Melnikovai,
dalyvaujant prokurorei Vitai Gedvilienei,
kaltinamajam N. D.,
nedalyvaujant civilinio ieškovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ įgaliotam atstovui,
viešame teisiamajame posėdyje sutrumpinto žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje N. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, faktiškai gyvenantis adresu (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaruojantis adresu (duomenys neskelbtini), dirbantis pagal individualią veiklą UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), anksčiau teistas du kartus:
1) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. vasario 23 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 183 straipsnio 1 dalį, 22 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 1 dalį, 235 straipsnio 1 dalį, 236 straipsnio 1 dalį, paskiriant galutinę subendrintą 8 (aštuonių) mėnesių viešųjų darbų bausmę, įpareigojant per mėnesį neatlygintinai išdirbti po 20 (dvidešimt) valandų visuomenės labui (bausmę atlikęs);
2) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. rugsėjo 19 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį, paskiriant galutinę sumažintą 8 (aštuonių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros su teismo paskirtais įpareigojimais ir draudimais,
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje.
Teismas
n u s t a t ė :
N. D. vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, o būtent – jis, 2025 m. lapkričio 27 d., apie 16.40 val. Vilniuje, ties (duomenys neskelbtini), važiuojančiame maršrutiniame autobuse „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) priklausančiame UAB „(duomenys neskelbtini)“, būdamas neblaivus (nustatytas 2,35 promilių girtumas), matant autobuso keleiviams, vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, kas pasireiškė tuo, kad įžeidžiančiais žodžiais kabinėjosi prie autobuso vairuotojo E. V., po ko, sustojus autobusui, išlipęs iš jo spardė paminėtą autobusą bei alaus stikliniu buteliu trenkė į priekinį autobuso stiklą, dėl ko šis įskilo, tuo savo veiksmais sugadinamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ 910 Eur vertės autobuso stiklą bei sutrikdydamas visuomenės rimtį ir tvarką.
Tokiais savo veiksmais N. D. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 284 straipsnyje.
Teisiamojo posėdžio metu kaltinamuoju apklaustas N. D. parodė, kad supranta kuo yra kaltinamas šioje baudžiamojoje byloje, savo kaltę pripažįsta visiškai ir paaiškino, kad tą vakarą su sugyventine išgėrė, planavo važiuoti į miestą nupirkti jai auskarų. Sulaukus autobuso Nr. 31, to vairuotojo jis nepažįsta, tačiau jau ne pirmas atvejis, kai dėl šio vairuotojo buvo kreiptasi telefonu, vieną kartą dėl šio vairuotojo jis yra pavėlavęs į kitą autobusą. Konfliktas kilo dėl to, kad žmogus vežė tarsi bulves, todėl autobuse nebuvo įmanoma stovėti. Jam buvo išreikštas priekaištas, taip pat pasakyta, kad jis, matyt, psichiškai nesveikas arba pavartojęs kažko, o ir įvykio metu jis panaudojo ne alaus, bet limonado butelį, kuris buvo nupirktas toje pačioje parduotuvėje „(duomenys neskelbtini)“. Vairuotojas neatidarė durų ir nenorėjo su juo kalbėti. Jis (N. D.) vairuotojui normaliai paaiškintų situaciją, tačiau, kadangi tuo metu jis buvo išgėręs, todėl reagavo agresyviai. Tai jau ne pirmas kartas – autobuso vairuotojas taip elgiasi pastoviai. Matyt, vairuotojas smogė jam į veidą, nes nukrito ir gulėjo tol, kol atvažiavo policija. Jį pakėlė, uždėjo antrankius ir pasodino į policijos mašiną. Tuo metu sugyventinė buvo išėjusi iš autobuso. Galiausiai, kol laukė antrojo ekipažo, jis užmigo užrakintame policijos automobilyje. Neprisimena, kaip atsidūrė adresu (duomenys neskelbtini) Naujosios Vilnios (duomenys neskelbtini). Kitą dieną atsipeikėjo po 06.00 val. ryto. Patikrinimas buvo, nedaug pripūtė – tik 0,49 promilės. Dar porą valandų pamiegojo ir jį paleido. Atsakydamas į proceso dalyvių klausimus parodė, kad kadangi vairuotojas neatidarė durų, todėl kelis kartus jis trinktelėjo, bet ne taip stipriai, kad sudužtų langas. Kaltinamajame akte nurodytų aplinkybių neginčija. Negali paaiškinti, kodėl tą dieną vartojo alkoholį, nors tuo metu jam galiojo įpareigojimas nevartoti alkoholio. Su alkoholiu problemų neturi, tiesiog, kai visos problemos išlenda, stogą nurauna. Tą dieną vartojo degtinę, išgėrė 200 g. Neatsimena, kodėl pripūtė 2,35 promilės, matyt, prieš tai alaus buvo išgėręs. Jis stovėjo autobuso viduryje, prie lango. Prieš lipant atsistojo, o visą kelionę važiavo prisėdęs. Dėl savo veiksmų gailisi. Pagalbos jam nereikia, kai nori – tada išgeria, jeigu nenori – nevartoja. Turi savikontrolę, po įvykio nevartoja alkoholio. Vartodamas alkoholį netampa agresyvus. Žalos dar neatlygino, nes neturi pinigų, neseniai pradėjo dirbti ir dar negavo atlyginimo, neišdirbo dar viso mėnesio (b. l. 150-155).
Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis, davęs parodymus, sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami ir byloje būtų atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas. Prokurorė taip pat sutiko su tokia baudžiamojo proceso eiga.
Atsižvelgiant į kaltinamajam inkriminuotos nusikalstamos veikos pobūdį (nepriskirtinas labai sunkių nusikaltimų kategorijai), kaltinamojo poziciją bei faktinių aplinkybių aiškumą ir, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsniu, ši baudžiamoji byla buvo išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka.
Be kaltinamojo duotų parodymų, N. D. kaltė įrodyta ir kitais šioje baudžiamojoje byloje esančiais įrodymais, kurie teismo pripažinti įrodymais ir išnagrinėjus bylą sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, paskelbti BPK 291 straipsnyje nustatyta tvarka.
Ikiteisminio tyrimo metu įtariamuoju apklaustas N. D. parodė, kad narkologo, psichiatro įskaitose neregistruotas. Narkotinių, psichotropinių medžiagų nevartoja. Galvos traumų neturėjo. Psichinėmis ligomis neserga, savo kaltę pripažįsta visiškai. 2025 m. lapkričio 27 d., vakare jis su savo sugyventine D. A. važiavo į miestą nupirkti jai auskarus. Jie įsėdo į įtarime minimą autobusą stotelėje „(duomenys neskelbtini)“, Naujoje Vilnioje. Kai įlipo į autobusą, kartu su drauge stovėjo per autobuso vidurį, prie lango. Jis ir jo sugyventinė buvo išgėrę, ji buvo išgėrusi mažiau. Jis su savimi turėjo stiklinį butelį limonado, pavadinimo neatsimena, kurį pirko „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvėje. Pavažiavo dvi ar tris stoteles ir turėjo išlipti. Jiems važiuojant šiuo autobusu, jis buvo labai piktas todėl, kad autobuso vairuotojas juos vežė kaip bulves. Kai autobusas sustojo įlaipinti/išlaipinti kleivių, jis su savo drauge išėjo iš autobuso ir pradėjo su savo kojomis (kuria būtent tai buvo koja, nurodyti negali, nes neatsimena) spardyti autobuso priekines duris, todėl, kad vairuotojas nenorėjo atidaryti tų durų. Po ko vairuotojas atidarė autobuso priekines duris, jis (N. D.) stovėdamas prie atidarytų durų šaukė ant autobuso vairuotojo, vartojo necenzūrinius žodžius, sakė vairuotojui: „tu ką (necenzūrinis žodis) veži kaip bulves“. Vairuotojas nieko neatsakė arba jis neatsimena. Po ko, jis dar labiau įsiuto ir šveitė su savo dešine ranka savo turimą stiklinį butelį nuo limonado į autobuso priekinį stiklą. Ar stiklas įskilo, jis nematė ar nepastebėjo, nes jau buvo vakaras ir galimai nepastebėjo. Po visko, jis įlipo į autobuso vidų, truputį pasėdėjo ir norėjo išeiti įkvėpti gryno oro, dabar neatsimena, kokiu būdu, bet atsidūrė ant autobuso grindų. Po ko, atvyko policijos pareigūnai, patikrino jį, surakino antrankiais ir įsodino į tarnybinio automobilio sulaikymo kamerą. Blaivumą patikrino, kai nuvežė į nakvynės namus, adresu (duomenys neskelbtini). Atsimena, kad pripūtė virš 2 promilių, tiksliai nurodyti negali. Dėl to, kas atsitiko, labai gailisi, tuo metu buvo nemažai išgėręs, tinkamai neįvertino savo veiksmų, emocijų bei pasekmių. Yra gavęs pasiūlymą dėl darbo iš įmonės „(duomenys neskelbtini)“, yra susitaręs dėl darbo pokalbio, tik dar turi surinkti tinkamus bei reikiamus dokumentus į (duomenys neskelbtini) pareigas. Sutinka padengti žalą UAB „(duomenys neskelbtini)“ už suskilusį stiklą. Jeigu yra galimybė, prašė leisti atlyginti žalą per metus laiko, dalimis (b. l. 73-75).
Ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklaustas E. V. parodė, kad dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“, yra (duomenys neskelbtini). 2025 m. lapkričio 27 d. darbą pradėjo 16.35 val. ir dirbo iki 20.30 val. Dirba su autobusu „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kuris priklauso UAB „(duomenys neskelbtini)“. Jam dirbant iš anksto nustatytu maršrutu, važiavo (duomenys neskelbtini), autobuse tuo metu buvo daug žmonių, maždaug 15. Jam sustojus autobusų stotelėje, pavadinimu „(duomenys neskelbtini)“, į autobusą įlipo akivaizdžiai neblaivus vyras su moterimi, vyras rankoje turėjo alaus butelį, kokį tiksliai, pasakyti negali, ar su savimi turėjo daugiau kažkokių daiktų, nematė ir pasakyti negali. Kurioje vietoje nurodyti keleiviai sėdėjo, jis nežino. Ar asmenys autobuse vartojo alkoholį – nematė, ar elgėsi neadekvačiai, taip pat atsakyti negali, nes buvo susikaupęs į vairavimą, todėl nežiūrėjo į keleivius ir negirdėjo ką jie daro, nes autobuse tuo metu buvo maždaug 15 žmonių. Jam sustojus autobusų stotelėje, pavadinimu „(duomenys neskelbtini)“, jis atidarė autobuso duris, kad galėtų išlipti keleiviai iš autobuso. Iš autobuso išlipo žmonės, kiek tuo metu autobuse liko žmonių, tiksliai pasakyti negali, nes stotelėje buvo žmonių, kurie įlipo į autobusą. Žmonėms išlipant iš autobuso, pro jį praėjo vyras su moterimi, kuris išlipęs iš autobuso, iš niekur nieko pradėjo spardyti autobuso priekines duris iš lauko pusės, kiek kartų spyrė, tiksliai nežino, ir spardydamas kažką rėkė, ką vyras rėkė ir kokia kalba rėkė, jis nesuprato, kadangi sėdėjo įrengtoje vairuotojo kabinoje. Autobuso durys po smūgių apgadintos nebuvo, tik liko purvinos. Minėtas vyras paėjo į autobuso priekį ir metė alaus butelį į priekinį autobuso stiklą. Po to jis (E. V.) išlipo į lauką ir paklausė: „ką darai?“, po jo žodžių minėtas asmuo pradėjo jam kažką sakyti, kadangi jis buvo neblaivus, jo kalba buvo nerišli, nesuprato, ką jis jam sakė, taip pat vyras mosikuodamas rankomis ėjo link jo. Supratęs, kad vyras elgiasi agresyviai ir nori jį užsipulti, jis jį nuo savęs atstūmė. Po atstūmimo vyras nukrito ant žemės. Priėjęs prie vyro, jis jį pavedė iki autobuso ir įlaipino į autobusą, kad asmuo nepasišalintų. Dėl vyro elgesio, jis visiems keleiviams pasakė, kad autobusas niekur nevažiuos ir bus iškviesta policija. Tuo metu autobuse dar buvo pasilikę žmonės, kurie taip pat matė vyro elgesį. Apžiūrėjęs autobuso priekinį langą, pamatė, kad vyras mesdamas butelį įskėlė stiklą, kurio vertė apie 800 Eur. Autobuse buvę keleiviai dėl vyro elgesio iškvietė policiją, iki atvykstant policijai, minėtas vyras visą laiką gulėjo ant autobuso grindų. Tuo metu, kai atvyko policija, visi keleiviai iš autobuso jau buvo išlipę ir išvažiavę su kitu autobusu. Kol vyras važiavo autobusu, jo elgesio jis (E. V.) nestebėjo, tačiau vėliau, autobuse buvę keleiviai teigė, kad tas pats vyras visą kelionę elgėsi neadekvačiai, vartojo alkoholį. Dėl įskelto autobuso stiklo jis pranešė įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ mechanikui. Kadangi jis (E. V.) nėra įmonės įgaliotas asmuo, dėl įskelto stiklo žalos dydį bei patvirtinančius dokumentus pateiks UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsakingas asmuo. Autobuso viduje ir išorėje vaizdo stebėjimo kamerų nėra. Dėl įvykio jis nepatyrė jokios žalos (b. l. 55-58).
Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja apklausta V. B. parodė, kad liudytojos teisės jai išaiškintos, jų esmę suprato. Lietuvių kalbą moka ir supranta. Sutiko duoti parodymus ir paaiškino, kad 2025 m. lapkričio 27 d., ji važiavo nuo (duomenys neskelbtini) stotelės (duomenys neskelbtini) ir tikslas buvo pasiekti Vilniaus autobusų stotį. Įlipus į autobusą pastebėjo, kad yra laisva vieta priekyje, kur ir nuėjo atsisėsti, praeidama per autobusą pamatė, kad maždaug per vidurį autobuse sėdi vyras su alaus buteliu ar skardine, tiksliai nurodyti negali, jis buvo ne vienas, su juo buvo moteris. Ji atsisėdo į priekį, į pirmą sėdynę, ir įsidėjo ausines bei klausėsi anglų kalbos pamokas. Spėjo pavažiuoti tik vieną stotelę ir kai autobusas sustojo stotelėje išlaipinti/įlaipinti žmones, ji išgirdo ir pamatė kaip minėtas vyras, kuris sėdėjo autobuse su alaus buteliu ar skardine, spardo autobuso duris, jis iš visos jėgos spardė su kojomis duris ir ne vieną kartą, su kuria būtent koja jis tai darė, nurodyti negali bei negali nurodyti kiek tiksliai jis sudavė smūgių. Po ko išgirdo labai didelį, stiprų garsą, iš pradžių pagalvojo, kad tai bomba sprogo, o iš tikrųjų tas vyras kažką metė į autobuso priekinį stiklą. Ką būtent jis metė, nežino, nes to nematė, tik girdėjo labai stiprų garsą. Ji labai išsigando. Po ko, vairuotojas pradėjo prašyti, kad kas nors iškviestų policiją. Policijos pareigūnus iškvietė ji, 16.40 val. paskambino. Autobuso vairuotojas atidarė priekines duris ir pats išėjo, ji tuo metu kalbėjo telefonu, kvietė policiją. Į lauką išėjusi nebuvo, nes labai bijojo. Po ko, ji pamatė, kaip minėtas vyras pusiau sėdėjo prie vidurinių autobuso durų, ar jis sėdėjo ant autobuso grindinio, ar prie autobuso, nurodyti negali. Neužilgo atvažiavo policijos pareigūnai, vairuotojas perspėjo, kad kelionės nebetęs dėl įvykusio incidento. Kai išgirdo, kad autobusas toliau nebevažiuos ir kad jau atvyko policijos pareigūnai, ji paliko savo duomenis ir išlipo iš minėto autobuso tam, kad įlipti į sekantį atvažiuojantį autobusą, kad galėtų pasiekti Vilniaus autobusų stotį. Minėto vyro ji nepažįsta, matė jį pirmą kartą (b. l. 60-62).
Iš BIRT ataskaitų žiūryklės 2025 m. lapkričio 27 d. išrašo matyti, kad 2025 m. lapkričio 27 d., 16.43 val., gautas pranešimas, kad (duomenys neskelbtini) stotelėje, asmuo muša Nr. (duomenys neskelbtini) autobuso vairuotoją bei išdaužė stiklą (b. l. 6)
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato vyriausiosios patrulės L. V. 2025 m. lapkričio 27 d. tarnybiniame pranešime užfiksuota, kad 2025 m. lapkričio 27 d., dirbant kartu su vyr. patruliu D. P., numatytu maršrutu, iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyriaus buvo gautas pranešimas, kad adresu (duomenys neskelbtini) gatvėje, (duomenys neskelbtini) stotelėje, asmuo muša Nr. (duomenys neskelbtini) autobuso vairuotoją. Išdaužė stiklą. Atvykus nurodytu adresu, pasitiko įvykio liudininkė V. B., kuri buvo keleivė autobuso, kurio valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) (borto numeris (duomenys neskelbtini)) ir paaiškino, kad autobuse važiavo vyras su moterimi ir vyras pradėjo elgtis neadekvačiai, pradėjo viešoje vietoje (autobuse) įžeidinėti vairuotoją, keikti girdint kitiems asmenims, kiek vėliau užpuolė vairuotoją ir bandė jį sumušti. Keleiviai vyrui sumušti vairuotojo neleido, jį apgynė. Autobusas buvo sustojęs viešojo transporto stotelėje „(duomenys neskelbtini)“ ir vairuotojas bei keleiviai vyrą išprašė iš autobuso, tačiau vyras tyčia apspardė autobuso duris bei metė stiklinį butelį į autobuso priekinį langą, taip jį apgadino (įskėlė). Pabendravus su autobuso vairuotoju E. V., jis patvirtino, kad jį bandė užpulti neblaivus ir neadekvatus vyras, kuris vėliau apspardė autobuso duris ir metė stiklinį butelį į autobuso priekinį langą, taip jį apgadindamas. Vairuotojas turtinę žalą įvertino 800 Eur. Vietoje buvo sulaikytas akivaizdžiai neblaivus vyras, kai vėliau buvo nustatyta – N. D., kurį patikrinus alkotesteriu, buvo nustatytas 2,35 promilių girtumas. Paklausus vyro, kodėl jis metė butelį į autobuso stiklą, vyras sugebėjo paaiškinti tik tiek, kad jį sunervavo vairuotojas, nes blogai vairavo autobusą. Daugiau nieko nekomentavo. Kartu su vyru buvo ir akivaizdžiai neblaivi moteris D. A., kuri paaiškino, kad jos vyras N. D. metė butelį į langą, bet todėl, kad vairuotojas juos vežė kaip „bulvių maišus“, todėl jis ir supyko. Apžiūrėjus įvykio vietą, stiklinis butelis rastas nebuvo, vaizdo stebėjimo kamerų autobuse nėra. Įvykis perduotas ekipažui „V1752“. Faktinis sulaikymo laikas – 17.00 val. (b. l. 15).
Įvykio vietos - keleivinio UAB „(duomenys neskelbtini)“ autobuso „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) 2025 m. lapkričio 27 d. apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūros objektas – keleivinis (duomenys neskelbtini) „(duomenys neskelbtini)“, maršruto Nr. (duomenys neskelbtini), garažinis Nr. (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) Autobusas stovi viešojo maršruto stotelėje, pavadinimu „(duomenys neskelbtini)“, adresu (duomenys neskelbtini). Teritorija aplink stotelę neaptverta, vaizdo stebėjimo kameromis nestebima, autobuso vidus vaizdo stebėjimo kameromis taip pat nesaugomas. Autobusas stovi nepažeidžiant Kelių eismo taisyklių, ant autobuso priekinių durų matomos purvo žymės nuo batų, matoma, kad durys buvo spardomos. Autobuso priekinio lango stiklas 275x120 cm. skilęs nuo mesto stiklinio butelio, skilimas apie 1x1,5 cm. Ant autobuso priekinių valytuvų matomos stiklo šukės nuo dužusios stiklinės taros, taip pat ant kelio matomos šukės to pačio dužusio butelio. Pačio butelio ar jo likučių aptikti nepavyko (b. l. 16-27).
Bendrojo pagalbos centro garso įrašo 2025 m. lapkričio 28 d. apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūros objektas – BPC garso įrašas, pavadinimu „BPC skambučio įrašas (ID 92438835276, skambučio pradžia_2025-11-27 16_40_16“. Įrašo trukmė – 00:02:39. Jame kalba BPC operatorius (BPC), moteris (M) ir policijos darbuotojas (PD). BPC: Vienas vienas du. M: Kuo greičiau policiją į (duomenys neskelbtini) sustojimą, nes kažkoks girtas muša vairuotoją ir... BPC: (duomenys neskelbtini) „(duomenys neskelbtini)“ stotelė. BPC: O gatvė ten (duomenys neskelbtini) bus? M: (duomenys neskelbtini) prie žiedo, kuo greičiau, (duomenys neskelbtini) autobusas stovi. BPC: Greitoji kam nors reikalinga? M: Greitosios nereikia. BPC: Palaukite, čia (duomenys neskelbtini) bus? M: Prie žiedo stotelės, priešais „Maximą“. BPC: Priešais „Maxima“? Tai ten kažkoks vyras muša vairuotoją? M: Autobuso stiklą išdaužė ir duris, ir vairuotoją muša. BPC: Tai kiek ten mušasi? Vienas? M: Vienas mušasi, bet neįmanoma sustabdyti. BPC: Jeigu matote, nedėkite ragelio, sujungsiu su greitąją su policija, atsiprašau. Girdimas sujungimas, prašoma nedėti ragelio. BPC: Kalbėkite su policija. M: Alio, alio. Kuo greičiau atvažiuokite į stotelę. Girdimas vyriškas balsas, kuris sako, kad vyksta muštynės. Muša autobuso vairuotoją, išdaužė langą. PD: Girdžiu Jus. Jūs matote dabar muštynes? M: Taip. PD: Kurioje vietoje maždaug? M: Stotelėje priešais „Maximą“, prie žiedo. Girdima, kaip policijos darbuotojas perduoda informaciją: „Kol kas nereikia, ten du ekipažai“. M: Ne, greitosios nereikia. PD: Policijos nematote? Neprivažiavo dar? M: Jo, privažiavo policija. Ar privažiavo policija (moteris klausia kažkieno). Dar nematome. Privažiavo. PD: Privažiavo, gerai. M: Taip (b. l. 28-31).
Policijos pareigūnų kūno kamerų 2025 m. lapkričio 28 d. apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūrėtas BODY stebėjimo kameros vaizdo įrašas, pavadinimu „export-dlalv“. Vaizdo įrašas filmuojamas tamsiu paros metu. Jo trukmė – 00:15:00 min. Jame matoma, kad policijos ekipažas atvažiavo į įvykio vietą. Tai yra autobuso sustojimo stotelė, kurioje matoma daug stovinčių žmonių. Pareigūnė priėjo prie dalyvių su klausimu, kas čia įvyko. Matoma, kad autobuso priekinės durys atidarytos, o prie išėjimo iš autobuso sėdi vyras (toliau – vyras Nr. 1) su juoda striuke. Šalia jo stovi vyresnis vyras (toliau – vyras Nr. 2), su languotais marškinėliais, tamsiai mėlyna liemene ir akiniais (galimai autobuso vairuotojas), kuris rusiškai pasakė: „Jis trenkė buteliu į priekinį stiklą“. Girdimas dar vieno liudininko balsas (toliau – vyras Nr. 3), kuris pasakė, kad vyras Nr. 1 išlipo iš autobuso ir pradėjo trankyti su kojomis duris, paėmė savo alaus butelį ir metė į stiklą. Paskui vyras Nr. 2 pasakė pareigūnams, kad jis yra autobuso vairuotojas. Matoma, kad stovi šalia baltaplaukė moteris su baltos spalvos striuke, kuri pasakė, kad ji pranešėja ir kad ji kvietė policiją. Pareigūnė paklausė vyro Nr. 2, ar turi jis pretenzijų vyrui Nr. 1, ir paprašė asmens dokumentų. Pranešėja papasakojo, kad vairuotojas įleido vyrą Nr. 2 į autobusą, kai sustojo autobusas, jis kažką pradėjo rėkti, o po to išėjo ir pradėjo kojomis daužyti į autobuso duris, po to kažką metė į langą, o po to užpuolė vairuotoją, bet žmonės neleido. Pareigūnė užsirašė pranešėjos duomenis. Pareigūnai paklausė vyro Nr. 2, ar šis rašys pareiškimą. Vyras Nr. 2 (vairuotojas) pamatė ant priekinio lango, kad yra stiklo įskilimas ir atsakė, kad rašys pareiškimą. Tada pareigūnė pridūrė, kad vairuotojas rašys pareiškimą nuo savęs, o autobuso parko administracija turi parašyti dar ir administracijos vardu. Įraše matoma, kad vienas iš pareigūnų klausė įsodinto į tarnybinį automobilį sulaikyto vyro Nr. 1 dėl ko jis taip pasielgė. Ką atsakė vyras Nr. 1 – negirdima. Matoma, kad vyrui Nr. 2 buvo duotas pildyti pareiškimas. Taip pat matoma, kaip pareigūnas fotografuoja įvykio vietą (b. l. 33-35).
UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2025 m. gruodžio 5 d. pareiškime nurodyta, kad 2025 m. lapkričio 27 d., apie 16.40 val. ties (duomenys neskelbtini), neblaivus keleivis, važiuojantis Bendrovės autobusu „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) įžeidžiančiai kabinėjosi prie vairuotojo, o stotelėje išlipęs iš autobuso pradėjo kojomis spardyti transporto priemonę ir rankoje laikomu stikliniu buteliu trenkė į priekinį autobuso stiklą, dėl ko šis įskilo. Bendrovei padaryta žala – 1198,58 Eur. Pridėtas remonto darbų kalkuliacijos aktas, kuriame nurodyta, kad stiklo vertė 910 Eur, o jo taisymo darbų vertė 288,58 Eur (b. l. 38, 42).
Alkotesterio „Alcotest 6810“ Nr. AREN-0127 duomenimis N. D. 2025 m. lapkričio 27 d., 17.04 val. buvo nustatytas 2,35 promilių girtumas. N. D. nepasirašė. Neblaivumo patikrinimas buvo atlikta su alkotesteriu, kurio patikros sertifikatas galioja iki 2026 m. sausio 27 d., alkotesteris yra tinkamas naudoti (b. l. 65, 66).
Dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo
BPK 20 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad teismas įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų baudžiamosios bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Pabrėžtina, kad įrodymų vertinimas iš esmės yra subjektyvus loginis procesas, vykstantis pagal baudžiamojo proceso įstatymo normų nustatytas ribas. Taigi, BPK nustatyta išskirtinė baudžiamąją bylą nagrinėjančio teismo kompetencija nuspręsti, kurie iš byloje esančių duomenų turi įrodomąją vertę ir ar jų pakanka nustatyti, ar asmens veiksmai turi visus konkrečios nusikalstamos veikos sudėties požymius. Įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva.
Pagal BK 284 straipsnį atsako tas, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybiškai tyčiodamasis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Šio nusikaltimo objektyviąją pusę sudaro alternatyvūs požymiai – viešoji tvarka gali būti sutrikdoma įžūliais veiksmais, grasinimais, patyčiomis, piktybišku tyčiojimusi arba vandališkais veiksmais. Esminę reikšmę nusikalstamos veikos kvalifikavimui pagal BK 284 straipsnį turi šios nusikalstamos veikos padarymo vieta, o būtent – viešoji vieta, į kurią turi teisę patekti kiti asmenys be kaltininko leidimo ir kurioje asmeniui keliami tam tikri elgesio reikalavimai. Tik tuo atveju, jeigu objektyvioji nusikaltimo pusė yra realizuojama viešoje vietoje asmuo gali atsakyti pagal BK 284 straipsnį.
BK 284 straipsnyje numatytas nusikaltimas padaromas tyčia, o veikos motyvai ir tikslai nėra būtini šio nusikaltimo sudėties požymiai, tačiau kaltininko elgesio paskatų analizė svarbi jo tyčios turiniui nustatyti, taip pat išvadai, kad asmuo suvokė savo veiksmus kaip nepagarbos aplinkiniams ar aplinkai demonstravimą ir kad tai buvo svarbus jo veikos aspektas.
Šio nusikaltimo sudėtis yra materialioji, todėl traukiant asmenį baudžiamojon atsakomybėn už viešosios tvarkos pažeidimą turi būti nustatyti veikos padariniai, t. y. BK 284 straipsnio dispozicijoje nurodytais būdais – įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybiškai tyčiojantis arba vandališkais veiksmais – demonstruojant nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai turi būti realiai sutrikdoma visuomenės rimtis ar tvarka. Šie padariniai nustatomi atsižvelgiant į tai, ar viešoje vietoje buvo panaudotas fizinis smurtas, ar aplinkiniai pasijuto šiurkščiai pažeminti ar šokiruoti, ar buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, padaryta didelė materialinė žala, sutrikdyta normali įmonių ar įstaigų veikla, žmonėms sukeltas didelis išgąstis, ar kilo sumaištis, nutrauktas jiems skirtas renginys, sustabdytas eismas ir panašiai. Sprendžiant, ar kaltininko veiksmai sukėlė šiuos padarinius, turi būti atsižvelgiama ir į tai, kokia buvo aplinkinių asmenų reakcija, koks nukentėjusiųjų skaičius, kiek laiko truko neteisėti veiksmai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – ir LAT) nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNTYzLzIwMDk=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-563/2009')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-563/2009">2K-563/2009</a>, Nr. 2K- 513/2010, Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTM1LzIwMTE=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-135/2011')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-135/2011">2K-135/2011</a>, Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNDkxLzIwMTM=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-491/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-491/2013">2K-491/2013</a>, Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTQxLTUwNy8yMDE1" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-141-507/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-141-507/2015">2K-141-507/2015</a>, Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMzEwLTk0Mi8yMDE2" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-310-942/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-310-942/2016">2K-310-942/2016</a>, Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMy00ODkvMjAxOA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-3-489/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-3-489/2018">2K-3-489/2018</a>, Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMzY3LTUxMS8yMDE4" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-367-511/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-367-511/2018">2K-367-511/2018</a>, Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTktNTExLzIwMjA=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-19-511/2020')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-19-511/2020">2K-19-511/2020</a> ir kt.).
Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurių patikimumu jis neturi pagrindo abejoti, juos tarpusavyje sugretinęs, sujungęs į vientisą įrodymų grandinę bei juos įvertinęs, taip pat jų pagrindu ištyręs nustatytas faktines aplinkybes, konstatuoja, kad N. D. kaltė padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką yra visiškai įrodyta.
Kaltinamasis N. D. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylos nagrinėjimo teisme metu savo kaltę pripažino visiškai ir patvirtino, kad bylai aktualiu laiku ir vietoje, o būtent – 2025 m. lapkričio 27 d., apie 16.40 val. jis kartu su sugyventine naudojosi viešuoju transportu – važiavo maršrutiniu autobusu (duomenys neskelbtini) gatvėje, Vilniuje. Kartu kaltinamasis neginčijo, kad bylai aktualiu laiku buvo neblaivus. Jam nepatiko kaip autobuso vairuotojas vežė jį ir keleivius, todėl jis pradėjo keiktis, keiksmažodžius išsakė ir autobuso vairuotojui, o kai autobusas sustojo įlaipinti/išlaipinti keleivių, jis išėjo iš autobuso ir pradėjo spardyti autobuso priekines duris, kol galiausiai į minėto autobuso priekinį stiklą metė limonado butelį. Kaltinamasis akcentavo, kad į autobuso stiklą metė ne alaus butelį, kaip tas nurodyta kaltinime, o būtent limonado butelį (b. l. 73-75, 150-155). Teismas pagrindo abejoti šiais kaltinamojo parodymais neturi, kadangi juos patvirtina tiek kitų proceso dalyvių parodymai, tiek rašytinė bylos medžiaga. Ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklaustas maršrutinio autobuso vairuotojas E. V. parodė, kad jam bylai aktualiu laiku dirbant iš anksto numatytu maršrutu, sustojus autobusu stotelėje „(duomenys neskelbtini)“, į autobuso įlipo akivaizdžiai neblaivus vyras su moterimi, kuris rankoje turėjo alaus butelį. Nors liudytojas kaltinamojo veiksmų autobuse detalizuoti negalėjo, kadangi vairuodamas jų nematė, tačiau paaiškino, kad autobusų stotelėje „(duomenys neskelbtini)“, žmonėms išlipant, pro jį praėjo minėtas vyras su moterimi, kuris išlipęs be priežasties pradėjo spardyti autobuso priekines duris ir spardydamas rėkė, po ko paėjęs iš lauko pusės metė alaus butelį į priekinį stiklą, kurį įskėlė (b. l. 55-58). Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja apklausta įvykį mačiusi ir policijos pareigūnus iškvietusi autobuso keleivė V. B. parodė, kad įlipusi į autobusą pamatė, kad priekyje yra laisva vieta, nuėjo atsisėsti, praeidama pamatė, kad per vidurį autobuso sėdi vyras su alaus buteliu rankoje ar skardine. Spėjo autobusu pavažiuoti vieną stotelę, kai autobusui sustojus išgirdo ir pamatė kaip minėtas vyras iš visos jėgos kojomis spardo autobuso duris, po ko išgirdo didelį ir stiprų garsą, kai vyras kažką metė į autobuso priekinį stiklą (b. l. 60-62). Analogiško turinio proceso dalyvių parodymai buvo užfiksuoti ir įvykio vietoje buvusių policijos pareigūnų dėvimų kūno kamerų vaizdo įrašuose, detalizuotuose 2025 m. lapkričio 28 d. apžiūros protokole, taip pat liudytojos V. B. skambučio Bendrajam pagalbos centrui garso įraše, aptartame 2025 m. lapkričio 28 d. apžiūros protokole (b. l. 28-31, 33-35). Be kita ko, nurodytus proceso dalyvių paaiškinimus dėl maršrutinio autobuso priekinio stiklo apgadinimo patvirtina ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2025 m. gruodžio 5 d. pareiškimas ir kartu su juo pateiktas remonto darbų kalkuliacijos aktas, iš kurių matyti, kad įvykio metu buvo apgadintas autobuso priekis stiklas, kurio vertė 910 Eur (b. l. 38, 42).
Taigi, pirmiau aptartų įrodymų visuma nesuteikia teismui pagrindo abejoti, kad būtent kaltinamasis N. D. bylai aktualiu laiku ir vietoje kitų asmenų akivaizdoje elgdamasis agresyviai, demonstravo nepagarbą aplinkiniams, įžeidžiančiai kabinėdamasis prie maršrutinio autobuso vairuotojo, spardė autobusą, metė stiklinį butelį į autobuso priekinį stiklą, jį įskėlė, tuo sugadindamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančio autobuso priekinį stiklą, kurio vertė 910 Eur.
Teismas taip pat neturi pagrindo nepripažinti, kad kaltinamasis N. D. jam inkriminuotus nusikalstamus veiksmus padarė vietoje, atitinkančioje viešosios vietos reikalavimus, o būtent – maršrutiniame autobuse „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) priklausančiame UAB „(duomenys neskelbtini)“, ir tai padarė kitų asmenų akivaizdoje. Minėtas kaltinamajam inkriminuotas faktines aplinkybes įrodo atliktos įvykio vietos apžiūros protokolas bei į iškvietimą atvykusių policijos pareigūnų vaizdo įrašų turinys. Be kita ko, šias inkriminuotos nusikalstamos veikos kvalifikavimui reikšmingas aplinkybes įrodo tiek paties kaltinamojo, tiek ir liudytojų parodymai. Iš pirmiau nurodytos baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad vieta, kurioje kaltinamasis N. D. demonstravo nepagarbą aplinkiniams, taip pat spardė autobusą, o galiausiai, trenkė į jo priekinį stiklą, buvo prieinama kiekvienam pašaliniam asmeniui, joje galėjo judėti kiti asmenys – autobuso sustojime – įlipti bei išlipti, o įvykio metu be kaltinamojo ten buvo ir kiti asmenys, - autobuso keleiviai ir jo vairuotojas.
Anksčiau teismo aptartų įrodymų kontekste teismas konstatuoja ir tai, kad dėl kaltinamojo N. D. nusikalstamų veiksmų, buvo sukelti BK 284 straipsnio sudėtyje numatyti pavojingi padariniai, realiai sutrikdę visuomenės rimtį ir tvarką.
Iš jau pirmiau teismo aptartų įrodymų ir jų pagrindu nustatytų faktinių aplinkybių akivaizdžiai matyti, kad kaltinamasis N. D. bylai aktualiu laiku viešajame transporte – maršrutiniame autobuse „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) elgėsi neadekvačiai – įžeidžiančiais žodžiais kabinėjosi prie autobuso vairuotojo, vėliau spardė autobusą, po ko turimą butelį metė į autobuso priekinį stiklą. Dėl tokių kaltinamojo veiksmų, tiek autobuso vairuotojas, tiek ir autobuso keleiviai, jautėsi nesaugiai, ko pasėkoje autobuso kelionė buvo sustabdyta, o joje dalyvavę asmenys buvo priversti imtis tikslingų veiksmų, nukreiptų kaltinamojo veiksmams nutraukti. Todėl akivaizdu, kad dėl tokių kaltinamojo veiksmų buvo sutrikdyta viešoji tvarka ir visuomenės rimtis.
Be visų pirmiau aptartų ir kaltinamajam N. D. inkriminuotos nusikalstamos veikos kvalifikavimui reikšmingų aplinkybių, svarbu pabrėžti ir tai, kad kaltinamasis BK 284 straipsnyje numatytą nusikaltimą padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio. Šią kaltinamajam inkriminuotą aplinkybę patvirtina tiek paties kaltinamojo ikiteisminio tyrimo metu ir bylos nagrinėjimo teisme metu duoti parodymai, kuriuose jis patvirtino, kad bylai aktualiu laiku buvo neblaivus, taip pat ir kitų proceso dalyvių parodymai. Galiausiai, pastarojo neblaivumą įvykio metu patvirtina atlikto neblaivumo patikrinimo rezultatai, iš kurių matyti, kad 2025 m. lapkričio 27 d., 17.04 val., N. D. buvo nustatytas 2,35 promilių girtumas (b. l. 65).
Nors bylos nagrinėjimo teisme metu kaltinamasis N. D. kategoriškai tvirtino, kad autobuso stiklą jis apgadino ne su alaus, bet su limonado buteliu, tačiau teismas šia kaltinamojo pozicija neturi pagrindo sutikti. Visų pirmą, atkreiptinas dėmesys į tai, kad kaltinamasis įvykio metu buvo itin neblaivus, dalies aplinkybių tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylos nagrinėjimo teisme metu jis nurodyti negalėjo, teikdamas, kad dėl buvusio neblaivumo jų tiesiog neprisimena. Visų antrą, visi kiti šioje baudžiamojoje byloje apklausti proceso dalyviai – tiek autobuso vairuotojas, tiek jo keleivė, teigė, jog matė, kad kaltinamasis autobuse laikė alaus butelį ir būtent jį panaudojo mesdamas į autobuso stiklą. Todėl teismui nekyla jokių objektyvių abejonių, kad kaltinamasis bylai aktualiu laiku autobuso stiklui sugadinti panaudojo būtent alaus butelį. Kartu teismas pabrėžia, kad ši aplinkybė kaltinamojo veiksmų vertinimui BK 284 straipsnio kontekste jokios įtakos neturi.
Įvertinus pirmiau išdėstytų įrodymų visumą, konstatuotina, kad N. D. 2025 m. lapkričio 27 d., apie 16.40 val. Vilniuje, ties (duomenys neskelbtini), važiuojančiame maršrutiniame autobuse „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus (nustatytas 2,35 promilių girtumas), matant autobuso keleiviams, vandališkais veiksmais demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, įžeidžiančiais žodžiais kabinėjosi prie autobuso vairuotojo E. V., po ko, sustojus autobusui, išlipęs iš jo, spardė minėtą autobusą bei alaus stikliniu buteliu trenkė į priekinį autobuso stiklą, dėl ko šis įskilo, tuo sugadindamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ 910 Eur vertės autobuso stiklą ir sutrikdydamas visuomenės rimtį ir tvarką. Šios teismo nustatytos faktinės aplinkybės patvirtina, kad kaltinamojo N. D. veiksmai atitinka tyčinės nusikalstamos veikos, numatytos BK 284 straipsnyje, sudėtį, o jo kaltė įrodyta visiškai.
Dėl bausmės skyrimo
BK 284 straipsnio sankcijoje nurodytos alternatyvios bausmės – viešieji darbai, bauda, laisvės apribojimas, areštas arba laisvės atėmimas iki dvejų metų.
BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą.
BK 41 straipsnio 2 dalies 5 punkte įtvirtinta, kad bausmė turi užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Teisingumas reiškia ne tik tai, kad turi būti išsamiai, visapusiškai ir objektyviai nustatytos bylai reikšmingos aplinkybės, bet ir tai, kad pripažintam kaltu asmeniui skiriama bausmė turi būti adekvati (proporcinga) padarytai nusikalstamai veikai. Bausmė už nusikalstamą veiką turi atitikti tos veikos pavojingumo pobūdį bei laipsnį, be to, būtina atsižvelgti į kaltininko asmenybę, jo elgesį prieš nusikalstamos veikos padarymą, nusikalstamos veikos darymo metu ir po jos (LAT nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-28/2012, 2K-184-746/2016, 2K-253-699/2018). Teisingumo principas yra bendrasis teisės principas, kuris, skiriant bausmes, įgauna specifinį turinį, nulemtą būtinybės kaltininkui paskirti tinkamai individualizuotą bausmę, nenukrypti nuo susiklosčiusios bausmių skyrimo praktikos ir atsižvelgti į baudžiamajame įstatyme įtvirtintus bylai reikšmingus kriterijus (LAT nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-68-942/2016, 2K-265-1073/2018, 2K-98-1073/2019, 2K-49-976/2020).
Teismas, skirdamas bausmę N. D., atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, t. y. padaryta viena nusikalstama veika, kuri priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis, 284 straipsnis). Kaltinamojo baudžiamąją atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kita vertus, N. D. baudžiamąją atsakomybę sunkina tai, kad jis veikos padarymo metu buvo apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Be kita ko, nors kaltinamajame akte nėra nurodyta, kad N. D. jam inkriminuotą nusikalstamą veiką padarė, būdamas recidyvistas, tačiau ankstesnis kaltinamojo teistumas yra nurodytas kaltinamajame akte, taigi jam žinomas. Taip pat ši aplinkybė buvo minima ir bylos nagrinėjime teisme metu – kaltinamasis buvo klausiamas apie jo ankstesnį teistumą ir jo pobūdį. Vadovaujantis kasacinio teismo praktika, esant kaltinamajame akte aprašytiems recidyvą liudijantiems faktams, teismas turi galimybę spręsti dėl šios sunkinančios atsakomybę aplinkybės pripažinimo (LAT nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMzA0LTY0OC8yMDE5" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-304-648/2019')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-304-648/2019">2K-304-648/2019</a>). Nagrinėjamu atveju, kaltinamojo atžvilgiu 2025 m. rugsėjo 19 d. buvo priimtas teismo Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamasis įsakymas dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje, padarymo. Šiuo nuosprendžiu pastarajam taip pat buvo paskirta galutinė sumažinta 8 mėnesių laisvės apribojimo bausmė be intensyvios priežiūros su teismo nustatytais įpareigojimais ir draudimais. Pažymėtina, jog šioje byloje aptariamą nusikalstamą veiką N. D. padarė nepraėjus ir trims mėnesiams po pirmiau paminėto Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamojo įsakymo priėmimo, tai yra jam paskirtos bausmės atlikimo metu. Be kita ko, abiem atvejais N. D. padarė smurtinio pobūdžio nusikalstamas veikas, todėl teismui nekyla jokių abejonių, kad nagrinėjamu atveju egzistuoja nusikaltimų recidyvas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).
Aptariant kaltinamąjį N. D. charakterizuojančius duomenis, pažymėtina, kad pastarasis anksčiau teistas du kartus, taip pat baustas administracine tvarka už įvairaus pobūdžio administracinių nusižengimų padarymą, daugiausiai iš jų už važiavimą viešuoju transportu be bilieto, paskirtas baudas susimokėjęs (b. l. 92-108). Taip pat šios baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad kaltinamasis nusikalstamos veikos padarymo metu nedirbo (b. l. 109-114), tačiau teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad šiuo metu dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini), turi sugyventinę ir tris vaikus. Duomenų apie kaltinamojo gydymą psichikos sveikatos įstaigose, priklausomybės ligų centre byloje nėra.
Teismas, įvertinęs kaltinamąjį ir jam inkriminuotą nusikalstamą veiką charakterizuojančius duomenis, įskaitant ir pastarojo ankstesnį teistumą, pripažįsta, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje numatyti bausmės tikslai bus siekti N. D. paskyrus arešto bausmę, jos dydį nustatant 60 parų.
Kadangi ši baudžiamoji byla buvo išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, todėl taikytinos BK 64¹ straipsnio 1 dalies nuostatos ir paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu, N. D. paskiriant galutinę bausmę – 40 parų arešto bausmę.
Kaip buvo minėta pirmiau, kaltinamasis N. D. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. rugsėjo 19 d. teismo baudžiamuoju įsakymu buvo pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, pastarajam paskiriant gautinę sumažintą 8 mėnesių laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros su teismo paskirtais įpareigojimais ir draudimais. Šią bausmę kaltinamasis pradėjo atlikti, t. y. Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus regiono skyriaus įtrauktas į probuojamųjų asmenų duomenų registrą buvo 2025 m. spalio 14 d. Tai reiškia, kad tiek šioje byloje aptariamos nusikalstamos veikos padarymo metu, tiek šio nuosprendžio priėmimo metu N. D. jam Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. rugsėjo 19 d. teismo baudžiamojo įsakymu paskirtos bausmės dar nebuvo ir nėra atlikęs.
BK 64 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad jeigu nuteistasis, neatlikęs paskirtos bausmės, padaro naują nusikalstamą veiką arba naują nusikalstamą veiką bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu padaro asmuo, kuriam bausmės vykdymas atidėtas, teismas, paskyręs bausmę už naują nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, bausmes subendrina. Skirdamas subendrintą bausmę, teismas gali bausmes visiškai ar iš dalies sudėti. Šio straipsnio 3 dalyje numatyta, kad kai bausmės iš dalies sudedamos, prie nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės pridedama neatliktos bausmės dalis. Jeigu neatliktos bausmės dalis yra didesnė, tai prie jos pridedama nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės dalis.
Nagrinėjamu atveju sugretinus pirmiau paminėto Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamojo įsakymo priėmimo datą su šioje byloje aptariamos nusikalstamos veikos padarymo data, akivaizdu, kad N. D. viešąją tvarką sutrikdė jau po apkaltinamojo teismo sprendimo priėmimo, todėl minėtu ir šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės yra bendrintinos BK 64 straipsnio nustatyta tvarka.
Pažymėtina, jog Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. rugsėjo 19 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtos 8 mėnesių laisvės apribojimo bausmės pabaiga numatyta 2026 m. birželio 13 d., tai reiškia, kad nagrinėjamo nuosprendžio paskelbimo dieną, kaltinamajam N. D. liko atlikti 3 mėnesius paskirtos laisvės apribojimo bausmės. Ši neatlikta bausmės dalis, vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto c papunkčiu, yra prilyginama 30 parų arešto (90/3=30).
Teismas, atsižvelgdamas į kaltinamajam N. D. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. rugsėjo 19 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtos bei neatliktos bausmės dydį – 3 mėnesius laisvės apribojimo, prilyginamo 30 parų arešto, taip pat įvertinęs kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis (teistas, šioje byloje aptariamą nusikalstamą veiką padarė bausmės vykdymo metu), bei vadovaudamasis BK 64 straipsnio 1 bei 2 dalimis, prie šiuo nuosprendžiu N. D. skirtinos 40 parų arešto bausmės laiku tikslingu pridėti visą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. rugsėjo 19 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtos bausmės neatliktą dalį – 3 mėnesius laisvės apribojimo, prilyginamo 30 parų arešto, ir pastarajam skirti galutinę subendrintą 70 parų arešto bausmę.
Šioje nuosprendžio dalyje aptartų ir kaltinamajam skirtinos bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių kontekste kartu pabrėžtina, jog teismo vertinimu, BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti N. D. paskirtos arešto bausmės vykdymą atidėjus. Pažymėtina, jog kaltinamasis arešto bausme baudžiamas pirmą kartą, po aptariamos nusikalstamos veikos naujų nusikaltimų nepadarė, dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos kaltę visiškai prisipažino, sudarė susitarimą dėl žalos atlyginimo, todėl teismo vertinimu BK 75 straipsnyje numatytas bausmės vykdymo atidėjimo institutas užtikrins ne tik bausmės nubaudimo funkcijos įgyvendinimą, bet ir garantuos resocializacijos tikslų pasiekimą, o taip pat sudarys sąlygas savalaikiam civilinio ieškinio atlyginimui. Būtent bausmės vykdymo atidėjimas su papildomomis pareigomis ir draudimais gali turėti teigiamos ir realios įtakos kaltinamojo resocializacijai, kurios metu taikoma visuma priemonių, kuriomis skatinami nuteistojo gebėjimai gyventi nenusikalstamai ir jo socialinė integracija.
Teismui nusprendus atidėti kaltinamajam skirtinos bausmės vykdymą, vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 ir 5 dalių nuostatomis, nustatomas 1 (vienerių) metų paskirtos bausmės vykdymo atidėjimo terminas be intensyvios priežiūros, bei skirtinos BK 75 straipsnio 5 dalies 5, 6 ir 10 punktuose numatytos priemonės – 1) bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu tęsti darbą arba be pažeidimų registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; 2) bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu šešis mėnesius dalyvauti elgesio pataisos programoje; 3) nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (įskaitant alkoholį).
Kaltinamajam N. D. kartu su bausme tikslinga skirti baudžiamojo poveikio priemonę, numatytą BK 72⁵ straipsnyje – dalyvavimą alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos programoje, kadangi nagrinėjamą nusikalstamą veiką pastarasis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio. Skirtinos baudžiamojo poveikio priemonės terminas nustatytinas 8 mėnesių laikotarpiui.
Dėl civilinio ieškinio
Ikiteisminio tyrimo metu 2025 m. gruodžio 8 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ pareiškė civilinį ieškinį dėl 1 198,58 Eur dydžio turtinės žalos atlyginimo (b. l. 46-47).
Byloje pateiktas 2025 m. gruodžio 29 d. civilinio ieškovo ir kaltinamojo N. D. susitarimas dėl žalos atlyginimo, kuriuo kaltinamasis N. D. įsipareigojo iki 2026 m. gruodžio 31 d. atlyginti padarytą turtinę žalą dalimis, nuo 2026 m. sausio 31 d. mokant kas mėnesį po 99,88 Eur. Šis susitarimas pasirašytas civilinio ieškovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ finansų ir plėtros direktoriaus, laikinai vykdančio generalinio direktoriaus pareigas – A. P. ir kaltinamojo N. D. (b. l. 147-148).
Pagal BPK 113 straipsnio 1 dalį, civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje įrodinėjamas pagal BPK nuostatas. Antrojoje BPK 113 straipsnio dalyje yra nurodyta, jog kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo BPK nereguliuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos (civilinio proceso normos) neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms. Kadangi BPK nereguliuoja civilinių susitarimų tvirtinimo, tai kaltinamojo ir nukentėjusiojo susitarimui atlyginti žalą taikytinos Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) nuostatos. CPK 42 straipsnio 1 dalyje ir 140 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad šalys bet kurioje proceso stadijoje gali užbaigti bylą taikos sutartimi. Taikos sutartimi laikomas sandoris, kuriuo šalys, darydamos viena kitai nuolaidas, iš naujo nustato civilines teises ir pareigas bei likviduoja tarp jų kilusį ginčą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.983 – 6.986 straipsniai). Sudarydamos taikos sutartį, šalys abipusiu sutarimu sulygsta dėl jos sąlygų, nustato savo teisių ir pareigų balansą. Tokia sutartimi realizuojamas šalių dispozityvumo principas, teisė įstatymo nustatytose ribose laisva valia disponuoti savo materialinėmis ir procesinėmis teisėmis. Teismo įsitikinimu, tarp civilinio ieškovo ir kaltinamojo sudarytas susitarimas iš esmės atitinka civiline tvarka sudarytą taikos sutartį.
Teismas, spręsdamas taikos sutarties patvirtinimo klausimą, privalo patikrinti, ar taikos neprieštarauja imperatyviosioms teisės normoms, viešajam interesu, o nustatęs tokius prieštaravimus, šalių sudarytos taikos sutarties netvirtina (CPK 42 straipsnio 2 dalis). Nesant prieštaravimų įstatymui, teismas taikos sutartį patvirtina. Iš pateikto susitarimo dėl žalos atlyginimo matyti, jog išreikšta kaltinamojo ir nukentėjusiojo valia taikiai baigti kilusį civilinį ginčą dėl turtinės žalos. Teismas sprendžia, kad pateiktas tvirtinti susitarimas dėl žalos atlyginimo išreiškia šalių valią taikiai išspręsti šioje byloje kilusį turtinį ginčą, susitarimas (taikos sutartis) neprieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms ar viešajam interesui, todėl tvirtintinas susitarime nurodytomis sąlygomis, o procesas dėl civilinio ieškinio yra nutrauktinas.
Teismas papildomai pažymi, kad teismo patvirtinta taikos sutartis yra priverstinai vykdytinas dokumentas (CK 6.985 straipsnio 2 dalis, CPK 584 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Tai reiškia, kad kuriai nors iš taikos sutarties šalių nevykdant teismo patvirtintos taikos sutarties sąlygų, kita sutarties šalis įgyja teisę kreiptis į teismą su rašytiniu pareiškimu dėl vykdomojo rašto išdavimo, o teismui išdavus vykdomąjį raštą, pateikti išduotą vykdomąjį dokumentą antstoliui, kad pastarasis pradėtų priverstinį taikos sutarties vykdymą (CPK 586 straipsnis, 587 straipsnio 1 punktas, 588 straipsnio 1 dalis, 646 straipsnio 1, 3 dalys, 650 straipsnio 1 dalis). Teismas taip pat atkreipia dėmesį į tai, jog įsipareigojimo atlyginti turtinę žalą civiliniam ieškovui per atitinkamą terminą nevykdymas gali užtraukti neigiamas baudžiamojo pobūdžio teisines pasekmes pagal atitinkamas BK, Probacijos įstatymo, taip pat Bausmių vykdymo kodekse bei kituose bausmių vykdymo įstatymuose numatytas nuostatas, o patvirtinto civilinio susitarimo nevykdymo civiliniai teisiniai padariniai numatyti CPK (pvz., sutartos pinigų sumos priverstinis išieškojimas per antstolį).
Kiti klausimai
Ikiteisminio tyrimo metu N. D. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 76-77), nekeistina ir paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o šiam įsiteisėjus – panaikintina.
Kaltinamasis laikinai sulaikytas nebuvo. Byloje nuosavybės teisės apribojimas netaikytas, proceso išlaidų nėra.
Vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu, įsiteisėjus šiam teismo nuosprendžiui, byloje esantį kompaktinį diską (saugomą prisegtą bylos 128 lape) su bylai reikšmingais duomenimis – vaizdo įrašais, tikslinga palikti saugoti byloje kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiagą.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298, 304?305 straipsniais, 307?308 straipsniais, 313 straipsniu,
n u s p r e n d ž i a :
N. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje, pripažinti recidyvistu ir paskirti jam 60 (šešiasdešimties) parų arešto bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, N. D. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir jam paskirti 40 (keturiasdešimties) parų arešto bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1 bei 2 dalimis, šiuo nuosprendžiu N. D. paskirtą bausmę visiško bausmių sudėjimo būdu subendrinti su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. rugsėjo 19 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtos 8 (aštuonių) mėnesių laisvės apribojimo neatlikta dalimi – 3 (trimis) mėnesiais laisvės apribojimo, prilyginamo 30 (trisdešimčiai) parų arešto, ir paskirti galutinę subendrintą 70 (septyniasdešimties) parų arešto bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1, 4 ir 5 dalimis, N. D. paskirtos galutinės 70 (septyniasdešimties) parų arešto bausmės vykdymą atidėti 1 (vienerių) metų laikotarpiui be intensyvios priežiūros ir nustatyti jam pareigas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 5 dalies 5, 6 bei 10 punktuose: 1) bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu tęsti darbą arba be pažeidimų registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; 2) bausmės vykdymo atidėjimo metu šešis mėnesius dalyvauti elgesio pataisos programoje; 3) nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (įskaitant alkoholį).
Bausmės vykdymo atidėjimo termino pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo.
Paskirti N. D. baudžiamojo poveikio priemonę, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72⁵ straipsnyje, ir įpareigoti N. D. per 8 (aštuonis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos sudalyvauti alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos programoje.
Patvirtinti tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir N. D. sudarytą susitarimą, kuriuo N. D. įsipareigojo atlyginti 1 198,58 Eur dydžio turtinę žalą iki 2026 m. gruodžio 31 d.
Procesą dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ civilinio ieškinio dėl 1 198,58 Eur turtinės žalos atlyginimo nutraukti.
N. D. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.
Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir baudžiamajai bylai nagrinėti – kompaktinį diską su vaizdo įrašais, palikti saugoti baudžiamojoje byloje.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Išaiškinti N. D., kad jis privalo:
Bausmės vykdymo atidėjimo vykdymo tvarką ir sąlygas reglamentuoja Lietuvos Respublikos probacijos įstatymas.
Nuteistieji, kuriems paskirtas bausmės vykdymo atidėjimas, privalo:
1) susisiekti su Lietuvos probacijos tarnyba per penkias darbo dienas nuo teismo nuosprendžio, kuriuo paskirta probacija, įsiteisėjimo dienos (Rytų Lietuvos skyrius, Kareivių g. 1, Vilnius, tel. +370 672 88 430, +370 672 94 080; el. paštas: [email protected]);
2) atvykti į probacijos tarnybą šios tarnybos šaukime nurodytą dieną;
3) vykdyti probacijos sąlygas ir individualiame probuojamojo priežiūros plane nustatytas priemones, padedančias įvykdyti probacijos sąlygas, informuoti probuotoją apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus;
4) pranešti probuotojui apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų.
Išaiškinti nuteistajam, kad:
1) jeigu probuojamasis probacijos vykdymo laikotarpiu dėl pateisinamų priežasčių per teismo nustatytą laiką neįvykdo probacijos sąlygų, jis šias probacijos sąlygas privalo įvykdyti iki bausmės vykdymo atidėjimo ar likusios bausmės laiko pabaigos;
2) probacijos tarnybos teikimu teismas gali priimti sprendimą panaikinti nuteistajam bausmės vykdymo atidėjimą ir vykdyti pagal nuosprendį paskirtą bausmę, jeigu probacijos vykdymo metu probacijos tarnyba nustatė nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos arba žalos kitiems asmenims rizikos padidėjimą ir yra pakankamas pagrindas manyti, kad probacijos tikslas nebus pasiektas.
Teisėja Justyna Žukovska-Pečiulienė
