S. A. pagal BK 138 str. 2 d.

Baudžiamoji byla Nr. 1-553-1170/2026

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-23457-2025-3

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.5; 1.1.8.7.13; 1.1.8.14; 1.1.10.1; 1.2.4.4.2.3; 2.1.8

(S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

NUOSPRENDIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2026 m. kovo 13 d.

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Justyna Žukovska-Pečiulienė,

sekretoriaujant Viktorijai Melnikovai,

dalyvaujant prokurorei Linai Urbonienei,

kaltinamajam S. A.,

nukentėjusiajai A. M.,

nedalyvaujant civilinio ieškovo BĮ „Valstybinė ligonių kasa“ įgaliotam atstovui,

viešame teisiamajame posėdyje sutrumpinto žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje S. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, faktiškai gyvenantis adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius., gyvenamąją vietą deklaruojantis adresu (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), registruotas Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, anksčiau teistas vieną kartą – Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. sausio 22 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalį, paskiriant 8 (aštuonių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros su teismo nustatytais įpareigojimais ir draudimais (bausmę atlikęs 2025 m. spalio 20 d.),

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte.

Teismas

nustatė:

S. A. nesunkiai sužalojo savo šeimos narį, o būtent – jis, 2025 m. liepos 4 d., laikotarpiu nuo 02.00 val. iki 04.00 val., būdamas bute, adresu (duomenys neskelbtini), konflikto metu su sugyventine A. M., tyčia pastūmė ją rankomis, ko pasėkoje ji pagriuvo ir atsitrenkė į kėdę, tuo padarydamas A. M. dešinės pusės VI-VII šonkaulių lūžius, vertinamus nesunkiu sveikatos sutrikdymu.

Šiais savo veiksmais S. A. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte.

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis S. A. savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad nukentėjusioji gėrė alų, paskui pradėjo ant jo šokti ir rėkti, visų detalių jau neatsimena. Jis sakė jai baigti, pastūmė ją. Pas juos virtuvėje linoleumas buvo šiek tiek pakeltas, ji su koja užkliuvo ir nukrito ant kėdės. Jis jos atsiprašė. Nukentėjusioji pradėjo rėkti, kad iškvies policiją. Jis išėjo iš namų, kitą dieną ji nuėjo į polikliniką. Atsakydamas į proceso dalyvių klausimus parodė, kad neatsimena dėl ko liepos 4 d. kilo konfliktas, nukentėjusioji kažką jam pasakė. Tą dieną abu vartojo alkoholį. Dabar jis alkoholio nevartoja. 2025 m. sausio 22 d. nuosprendžiu jam buvo paskirta bausmė, kurią atliko. Vaikščiojo į elgesio pataisos programą, kuri padėjo. Gailisi dėl savo veiksmų, susitaikė, atsiprašė nukentėjusiosios. Dabar kartu gyvena. Po liepos mėnesio konfliktų nebuvo. Jis turi sveikatos problemų – turi (duomenys neskelbtini), reikia prižiūrėti sveikatą. Po (duomenys neskelbtini) metų bus operacija, prieš (duomenys neskelbtini) metus jau buvo atlikta kita operacija. Dėl sveikatos problemų jis negali gerti ir rūkyti. Gali išgerti šiek tiek alaus, dėl alkoholio jam pagalbos nereikia. Kovo mėnesį bus apklausa Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinių reikalų ir darbo ministerijos (toliau – ir Užimtumo tarnyba), jie padės susirasti darbą. Dėl sveikatos būklės nepavyksta susirasti darbo. Gauna pašalpą už neįgalumą, motina jam padeda. Ligonių kasai jis žalą atlygino (b. l. 140-143).

Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji A. M. parodė, kad ji kaltinamajam atleido, taip nutiko, kad jie susiginčijo, ji paslido ir nukrito (b. l. 140-143).

Teismo posėdyje kaltinamasis, davę parodymus, sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami ir byloje būtų atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas. Su tokia baudžiamojo proceso eiga taip pat sutiko prokurorė.

Atsižvelgiant į kaltinamajam inkriminuoto nusikaltimo pobūdį (nepriskirtinas labai sunkių nusikaltimų kategorijai), kaltinamojo poziciją bei faktinių aplinkybių aiškumą ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsniu, baudžiamoji byla buvo išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka.

Be kaltinamojo parodymų, jo kaltė įrodyta ir kitais byloje esančiais įrodymais, kurie teismo pripažinti įrodymais ir išnagrinėjus bylą sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, paskelbti BPK 291 straipsnyje nustatyta tvarka.

Ikiteisminio tyrimo metu 2025 m. liepos 4 d. apklaustas kaltinamasis S. A. parodė, kad savo kaltę pripažįsta iš dalies. Jis gyvena kartu su sugyventine A. M. vieno kambario bute, adresu (duomenys neskelbtini). Butas priklauso (duomenys neskelbtini) tėvams. Kartu gyvena apie 1,5 metų. Bendrų vaikų neturi. A. M. 2025 m. liepos 3 d. vakare vartojo alkoholinius gėrimus, gėrė degtinę, sidrą ir alų, buvo visiškai girta. Ji yra (duomenys neskelbtini) apie 7 metus. Vakare jie nuėjo miegoti apie 21.00 val. Jis buvo blaivus, alkoholio nevartoja. 2025 m. liepos 4 d., naktį, apie 02.00 val., jis atsikėlė į tualetą, ji taip pat atsibudo, ir pradėjo priekaištauti dėl neištikimybės, vardino kažkokias moteris. Dėl to kilo konfliktas. Konflikto metu, ji sugriebė jį už kaklo rankomis ir laikė, kalbėjo visokias nesąmones. Kadangi ji jo nenorėjo paleisti, tada jis ją pastūmė rankomis ir ji pargriuvo virtuvėje, ant kėdės, šonu. Paskui atsikėlė, šaukė ant jo. Bet jis jos nemušė ir kaklo jai nespaudė, tik su ranka atstūmė, galimai stumdamas padėjo ranką prie kaklo. Jis pasakė, kad geriau išeis iš namų, kad nebūtų konflikto, bet ji neleido išeiti. Po kurio laiko, jis atsigulė vėl miegoti, o kai atsikėlė ryte, A. M. jau namuose nebuvo. Kaip ji išėjo – nepastebėjo. Paskambino jai telefonu ir ji pasakė, kad šiuo metu pas savo draugus (duomenys neskelbtini) geria alkoholį. Pasiūlė jai grįžti namo, bet ji atsisakė. Vėliau jis išėjo pas draugą ir jam paskambino policija, paprašė ateiti namo ir jį sulaikė. Gailisi, kad pastūmė A. M., nenorėjo jai sukelti fizinio skausmo (b. l. 86-87).

Ikiteisminio tyrimo metu 2025 m. rugsėjo 29 d. apklaustas kaltinamasis S. A. parodė, kad lieka prie savo duotų parodymų. Pripažįsta, kad dėl jo kaltės A. M. pargriuvo ir susižalojo. Jis ją pastūmė nuo savęs, nes ji girta prie jo lindo, griebė už kaklo, konfliktavo su juo, todėl ją atstūmė nuo savęs ir ji pagriuvo ant kėdės. Nepagalvojo, kad ji pargrius ir susižalos, bet ji buvo stipriai neblaivi ir taip gavosi. Nuoširdžiai gailisi dėl savo veiksmų. A. M. atsiprašė ir ji jam atleido (b. l. 99-100).

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta nukentėjusioji A. M. parodė, kad gyvena savo tėvų bute, adresu (duomenys neskelbtini), kartu su savo sugyventiniu S. A., kartu gyvena apie 1,5 metų, veda bendrą ūkį. Butas priklauso jos tėvams. 2025 m. liepos mėnesio pradžioje, jis kelias dienas iš eilės vartojo alkoholį. Turi (duomenys neskelbtini), bandė (duomenys neskelbtini), bet nepadėjo. 2025 m. liepos 4 d. ji taip pat vartojo alkoholį, gėrė sidrą ir alų, kiek tiksliai išgėrė, nepamena. S. A. buvo blaivus. Po vidurnakčio, apie 02.00 val., ji norėjo miegoti, bet S. A. kažką burbėjo ant jos ir ji jį negražiai pavadino, po to nuėjo į virtuvę rūkyti. Jis irgi atėjo į virtuvę parūkyti, kur tarp jų tęsėsi žodinis konfliktas, ji ant jo garsiai rėkė. Jis liepė nerėkti, tačiau ji vis tiek rėkė. Konflikto metu, galimai ji S. A. pastūmė, bet negali to tvirtinti, po ko, jis ją abejomis rankomis pastūmė į ranką, skausmo ji nepajuto, ji buvo išgėrusi ir netvirtai laikėsi ant kojų, pastumta pargriuvo ant dešinio šono, griūdama atsitrenkė į taburetę ir pajuto šone fizinį skausmą, kuris jai sustiprėjo ryte dar labiau. Ji iškvietė policiją, pranešė, kad sugyventinis ją pastūmė ir sukėlė fizinį skausmą. Po to jis išėjo iš namų. Atvykus policijos pareigūnams, ji iš pykčio, būdama neblaivi, pasakė, kad jis tris kartus rankos delnu trenkė jai per veidą ir griebė už kaklo abejomis savo rankomis, nors jai to nepadarė. Tik pastūmė. Kitą dieną dėl sumušimo ji kreipėsi į (duomenys neskelbtini) polikliniką, buvo paskirti vaistai nuo skausmo. Į teismo medicininį tyrimą nesikreipė ir nesikreips, nes jokių sužalojimo pėdsakų nebuvo. Su S. A. susitaikė, jis jos atsiprašė ir prašo ikiteisminį tyrimą nutraukti. Civilinio ieškinio byloje neteiks. Nukentėjusioji papildė, kad konflikto metu ji pirma pastūmė S. A. rankomis, bet jis nepargriuvo, nesugriebė jam už kaklo, pamena, kad pavadino S. A. negražiu žodžiu „padla“, po ko, jis ją pastūmė rankomis, dėl ko ji pargriuvo ant virtuvės kėdės dešinės pusės šonu ir susižalojo. Kai pagriuvo, iš karto skausmo nepajuto, nes veikė alkoholis. Daugiau S. A. jai nieko nedarė. Stiprų skausmą šone ji pajuto ryte ir iš karto nuėjo pas gydytoją, jai skaudėjo šoną kelias savaites. S. A. dėl šio įvykio jokių pretenzijų neturi, jis jos atsiprašė, ji jam atleido. Į policiją ji kreipėsi iš pykčio (b. l. 38-39, 43-45).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja apklausta V. M. parodė, kad A. M. pažįsta daug metų, nes ji anksčiau gyveno su jos dėde M. R., kuris gyveno tuo pačiu adresu. Jis šiais metais, rugpjūčio mėnesį mirė. Šiuo metu A. M. gyvena su S. A.. Ji jai pasakojo, kad 2025 m. liepos mėnesį, kažkur viduryje, S. A. buvo ją sumušęs ir jai skaudėjo šoną, kada tai buvo, tiksliai pasakyti negali. Ji asmeniškai jokio jos sužalojimo nematė ir ji jai nerodė, A. M. pasakojo telefonu, kaip ją mušė – nepasakojo. Nepamena, ar ji buvo atbėgusi pas ją po sumušimo, ar kaip kvietė policiją, galimai ji buvo atėjusi pas jos dėdę M. R. (b. l. 59-60).

Iš BIRT ataskaitų žiūryklės išrašo matyti, kad 2025 m. liepos 4 d., 08.53 val. gautas pranešimas, kad pranešėją persekioja jos sugyventinis, įžeidinėja necenzūriniais žodžiais, grasina sumušti. Pranešėja svečiuojasi nurodytu adresu, o sugyventinis vaikšto ratais, laukia jos. Vaikų nėra. Papildomos informacijos apie patikrinimą skiltyje nurodyta, kad 2025 m. liepos 4 d., laikotarpiu nuo 02.00 val. iki 04.00 val., namuose, adresu (duomenys neskelbtini), žodinio konflikto metu, A. M. sugyventinis S. A. pastūmė abiem savo rankomis, ko pasekoje, ji atsitrenkė į kėdę, taip pat tris kartus rankos delnu trenkė jai per veidą ir griebė jai už kaklo abiem savo rankomis, taip sukeldamas fizinį skausmą (b. l. 12).

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo valdybos 4-ojo skyriaus vyriausiojo patrulio R. D. 2025 m. liepos 4 d. tarnybiniame pranešime dėl smurto artimoje aplinkoje užfiksuota, kad apie įvykį pranešė nukentėjęs ir smurtą patyręs asmuo – A. M.. Pastarosios dėl jos fizinės būklės nebuvo galimybės apklausti. Matomas sužalojimas – kraujosruva (mėlynė). Pastaroji akivaizdžiai neblaivi – 2,94 prom. neblaivumas. Smurtu įtariamas asmuo – S. A. blaivus, ramus. Nepilnamečių vaikų šeimoje nėra. Atvykus pranešime minėtu adresu, į gatvę išėjo ir policijos pareigūnus pasitiko pranešėja A. M., kuri paaiškino, kad 2025 m. liepos 4 d., naktį, tarp 02.00 val. ir 04.00 val. ji buvo savo namuose, adresu (duomenys neskelbtini), su ja bute taip pat buvo sugyventinis S. A.. Pranešėja paaiškino, kad naktį būnant miegamajame sukonfliktavo su savo sugyventiniu dėl to, kad jis ją apkaltino neištikimybe ir įžeidinėjo ją. Konflikto metu S. A. išstūmė ją iš lovos, po ko pranešėja nuėjo į virtuvę. Į virtuvę taip pat atėjo ir jos sugyventinis, kuris toliau konfliktavo su ja, įžeidinėjo žodžiais – „suka“, „padla“ ir pradėjo stumdyti abejomis rankomis, nuo ko moteris nukrito ir šonu atsitrenkė į kėdę. Kol A. M. gulėjo ant žemės, jos sugyventinis tris kartus sudavė jai per veidą delnu (su kuria ranka – nepamena) ir išėjo pas draugę. A. M. nustatytas 2,94 prom. neblaivumas, aiškiai papasakoti viskas atsitiko – negalėjo, tiksliai aplinkybių nepamena, pagal jos žodžius, ji šoko būsenoje, rašyti pareiškimo nenorėjo. Taip pat pranešėja teigė, kad bendravimo metu jai skauda šoną iki šiol, sakausmą vertino 10 balais iš 10, Greitosios medicinos pagalbos atsisakė. Telefonu buvo susisiekta su pranešėjo sugyventiniu S. A., su kuriuo buvo susitarta susitikti (duomenys neskelbtini), prie „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvės, adresu (duomenys neskelbtini), kur jis buvo sulaikytas ir pristatytas į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyrių. Faktinis sulaikymo laikas – 09.40 val. Anksčiau buvo gauta pranešimų dėl smurto artimoje aplinkoje, dėl kurių buvo atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą (b. l. 13-16).

Įvykio vietos, esančios adresu (duomenys neskelbtini), 2025 m. liepos 4 d. apžiūros protokole užfiksuota, kad esant adresu (duomenys neskelbtini), priešais matomas penkių aukštų daugiabutis namas. Priešais matoma laiptinė. Į laiptinę patenkama pro tamsios spalvos duris, pažymėtas numeriais „(duomenys neskelbtini)“. Įėjus į laiptinę, matomi laiptai, kuriais pakylama į penktą aukštą. Pakilus į penktą aukštą, matomos trys butų durys: dvi – kairėje pusėje, viena – dešinėje. Prieinama prie tamsios spalvos durų, esančių kairėje pusėje nuo elektros skydinės – pro jas patenkama į (duomenys neskelbtini) butą. Įėjus į butą, patenkama į prieškambarį. Prieškambaryje, dešinėje pusėje, matoma šviesios spalvos spinta, o toliau – praėjimas į miegamąjį. Kairėje pusėje nuo įėjimo į miegamąjį yra matomas įėjimas į virtuvę, o kairėje pusėje nuo virtuvės įėjimo – įėjimas į vonios kambarį. Užėjus į miegamąjį ir jį apžiūrint, kairėje pusėje, prie sienos, matoma lova, priešais ją – staliukas ir ant sienos kabantis televizorius. Dešinėje miegamojo pusėje, prie sienos, yra dar viena viengulė lova, o kairėje nuo jos – šviesios spalvos spinta. Užėjus į virtuvę, dešinėje pusėje, prie sienos, stovi kėdė, už jos – spintelės, už jų – orkaitė, o dar toliau – dar kelios spintelės. Pastatas nėra aptvertas, vaizdo stebėjimo kameros bute ar prie pastato neįrengtos (b. l. 17-29).

Alkotesterio „Drager Alcotest 6810“ Nr. ARAA-0132 duomenimis A. M. 2025 m. liepos 4 d., 09.18 val., buvo nustatytas 2,94 promilių neblaivumas, alkotesterio sertifikatas galioja iki 2025 m. liepos 21 d. ir alkotesteris yra tinkamas naudoti (b. l. 30-31).

VšĮ (duomenys neskelbtini) sveikatos priežiūros centro 2025 m. rugsėjo 8 d. diagnostinio tyrimo aprašyme Nr. 9481321581 nurodyta, kad A. M. 2025 m. liepos 4 d. nustatyti dešinės pusės VI-VII šonkaulių lūžiai su nedideliais poslinkiais, pleuros ertmėje oro, skysčio nematyti. Diagnozės kodas – Z01.6 (b. l. 51-53).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos 2025 m. rugpjūčio 21 d. specialisto išvadoje Nr. G 2884/2025(01) konstatuota, kad A. M. nustatyti dešinės pusės VI-VII šonkaulių lūžiai, padaryti kietu buku, ribotą paviršių turinčiu daiktu (daiktais), labiausiai tikėtina vienmomentiškai, neilgai trukus iki apžiūros VšĮ (duomenys neskelbtini) SPC. Sužalojimai vertinami nesunkiu sveikatos sutrikdymu, nes dėl lūžių sveikata buvo sutrikdyta ilgesniam nei 10 d. laikotarpiui. Neatmetama galimybė, kad dėl nustatytų sužalojimų tiriamoji galėjo justi fizinį skausmą. Labiausiai tikėtina, kad sužalojimai padaryti vienmomentiškai. Neatmetama galimybė, kad sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodytu laiku ir būdu, t. y. 2025 m. liepos 4 d., atsitrenkus sužalota sritimi į kėdę. Pateiktuose medicinos dokumentuose nustatytų sužalojimų vietose individualūs žalojusio daikto (daiktų) požymiai nefiksuoti. Sužalojimai padaryti kietu buku, ribotą paviršių turinčiu daiktu (-ais) ir galėjo būti padaryti tiek suduodant smūgį (-ius) kitam asmeniui į tiriamosios sužalotą sritį bet kokiu kietu buku, ribotą paviršių turinčiu daiktu (-ais), tiek ir pačiai tiriamajai nugriuvus ir/ar sužalota sritimi kontaktuojant su kietu buku, ribotą paviršių turinčiu daiktu (-ais) (b. l. 55-56).

Kitų objektų (garso įrašų) 2025 m. spalio 20 d. apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūrėtas BPC skambučio įrašas, pavadinimu „BPC skambučio įrašas (ID 92401144995, skambučio pradžia_2025-07-04 08_50_26)“. Įrašo trukmė – 01.05 min. Pokalbis vyksta tarp BPC operatorės ir pranešėjos. BPC operatorė: Vienas vienas du. Pranešėja: Sveiki, čionais, tokia situacija. (duomenys neskelbtini). BPC operatorė: Taip. Pranešėja: Brūkšnelis (duomenys neskelbtini). Čia (duomenys neskelbtini), Vilnius. BPC operatorė: Kas atsitiko pas jus? Pranešėja: Aš, kaip pasakyt, mane persekioja vyras, aš negaliu net pas save namo nueiti. O mano buto durys atidarytos. BPC operatorė: O kas Jus persekioja? Čia Jūsų vyras? Pranešėja: O ne, jisai mano sugyventinis. BPC operatorė: Sugyventinis, taip? Pranešėja: Taip. BPC operatorė: O kodėl negalite namo užeiti? Pranešėja: Dėl to, kad jisai mane muša. BPC operatorė: Muša. O kur jis dabar? Pranešėja: Šalava vadina. Jisai, va, čionais, aš atėjau į svečius, tai jisai vis tiek, va, čionais ratais vaikšto ir nori mane sudaužyt. Ta prasme, va taip. BPC operatorė: Jūs dabar esate (duomenys neskelbtini), taip? Pranešėja: Taip. BPC operatorė: Vaikų mažų nėra su Jumis? Pranešėja: Nėra. BPC operatorė: Greitosios nereikia? Pranešėja: Ne, žinot, ne. BPC operatorė: Kaip jūsų vardas, pavardė? Pranešėja: A. M.. BPC operatorė: Gerai, supratau. Informuoju policiją. Turėkit telefoną su savimi. Pranešėja: Gerai, dėkoju. BPC operatorė: Viso (b. l. 74-75).

Kitų objektų (policijos pareigūno kūno kamerų) 2025 m. spalio 10 d. apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūrėtas BODY kameros vaizdo įrašas, pavadinimu „export-kt0mz“. Vaizdo įrašo trukmė – 01:00:21 val. Vaizdo įraše matomas spalvotas, šviesiu paros metu užfiksuotas vaizdas. Įraše matoma, kaip pareigūnai atvyksta nurodytu adresu. Pareigūnui mobiliojo ryšio telefonu susisiekus su pranešėja A. M., kuri paaiškina dabartinę jos buvimo vietą. Apie 03.04 min., prie pareigūnų prieina A. M., kuri yra akivaizdžiai neblaivi, vilki juodos spalvos rūbus. Pastaroji pradeda bendrauti su pareigūnais: A. M.: Aš norėjau pranešti, jog žodžiu tas vaikinas, kuris dabar probacijoje mane vėl, iki šiol persekioja. Pareigūnas Nr. 2: O kur jis dabar? A. M.: Iš kur aš dabar galiu žinoti? Aš su juo nekalbėjau. Pareigūnas Nr. 1: Iš kur žinot, kad jus persekioja? A. M.: Tai jisai daužėsi į duris, dėl to. Pareigūnas Nr. 1: Ai buvo čia pasistuksenęs? A. M.: Taip, ne tik. Pareigūnas Nr. 1: O kas jis jums? Sugyventinis, kas draugas? A. M.: Sugyventinis. Pareigūnas Nr. 1: Gyvenat jūs kartu su juo? A. M.: Taip. Pareigūnas Nr. 1: Kur? A. M.: Pas mane namie. Pareigūnas Nr. 1: Kokiu adresu? A. M.: (duomenys neskelbtini). Pareigūnas Nr. 1: Su juo gyvenat kartu, gaunasi, ar ne? A. M.: Taip. Pareigūnas Nr. 1: O kaip jis gali jus persekioti, jeigu kartu gyvenat? A. M.: Kadangi jis kada išgeria, o jam negalima gert. Nu pradeda nesąmones krėst. Kaip čia pasakyt? Pareigūnas Nr. 1: Gerai, o kaip persekioja, jei jūs kartu gyvenat? Koks čia persekiojimas? A. M.: Tai jis žino, kur aš esu. Kada jis išgeria per daug... Pareigūnas Nr. 1: Tai jūs sugyventiniai? Kartu gyvenat? Bendrą ūkį vedat? A. M.: Vedam. Pareigūnas Nr. 1: Tai, koks čia persekiojimas, jeigu jis pas jus ateina, jeigu ar taip ar taip kartu gyvenat? A. M.: Aš aš... Pareigūnas Nr. 1: Ar jūs jau jį išvarėt iš savo namų? A. M.: Gerai, o kaip tada su jumis pakalbėt? Tai jis turi teisę ant manęs ranką kelt? Pareigūnas Nr. 1: Neturi. Bet ar dabar kėlė ranką? A. M.: Kėlė. Pareigūnas Nr. 1: Bet sakėt, kad nebendravot su juo. A. M.: Tai jisai naktį nakvojo pas mane. Pareigūnas Nr. 1: Pas jus nakvojo? A. M.: Aš nenoriu eit... Gerai aš nueisiu į polikliniką. Pas mane šonkaulis sudaužytas. Tikriausiai reikės eit. Pareigūnas Nr. 1: Tai jūs kvietėt policiją? A. M.: Ne. Pareigūnas Nr. 1: Kodėl? A. M.: Jis manęs neįleido... atėmė iš manęs telefoną ir neleido pro duris išeiti iš namų. Pareigūnas Nr. 1: Tai jūs nuo kada pas draugę čia esat? A. M.: Šiandieną nuo 12 valandos. Pareigūnas Nr. 1: Šiandien nuo 12 nakties? A. M.: Ryto, oi dienos. Pareigūnas Nr. 1: Dabar dar tik 9 ryto. A. M.: Reiškias anksčiau, nuo 7 ryto. Pareigūnas Nr. 1: O kodėl iš anksto nekvietėt policijos, kai jau buvot pas draugę? A. M.: Sunkus klausimas iš tikrųjų. Pareigūnas Nr. 2: Kuo jisai sunkus? A. M.: Aš pas (nesuprantama) gulėjau gulėjau, kadangi jis atėjo, nu. Daužėsi į duris... Pareigūnas Nr. 1: Kodėl jūs jo neišvarot iš namų? A. M.: Kadangi jo daiktai pas mane yra namie. Pareigūnas Nr. 1: Reikia išvaryti iš namų jį. Taigi tai jūsų namai ar ne? A. M.: Mano mamos ir mano, taip. Pareigūnas Nr. 1: O jis tai niekas gaunasi, jūs gi nevedę. A. M.: Mhh. Pareigūnas Nr. 1: Reikia išvaryti iš namų. Po to pareigūnai moters pasiteirauja ar vartojo alkoholį, moteris nurodo, jog yra šiandien išgėrus 1 skardinę alaus, o vakar galimai 3 skardines alaus. Po to pareigūnai vedasi moterį link tarnybinio automobilio. Antrasis pareigūnas pasiteirauja A. M., kada sugyventinis ją sumušė, pastaroji nurodo, jog praeitą naktį. A. M. greitosios atsisako. Apie 08.05 min. patikrinamas A. M. blaivumas, prietaisas nustato 2,94 prom. neblaivumą. Tuomet pareigūnas pasiteirauja A. M., ar ji nori rašyti pareiškimą, moteris nurodo: „Ne, nenoriu, kadangi jeigu jūs būtumėt tada, kai jisai buvo tenais, tai būtų kitas reikalas. Bet kadangi jo dabar nėra, negalit jo pamatyt.“ Po to, A. M. nurodo, jog jos bute sugyventinio nebus, nes jis neturi rakto. Pasak A. M., sugyventinio vardas S. bei gyvena 1,5 metų kartu. A. M. nurodo, jog tai ne pirmas kartas, kai sugyventinis smurtauja prieš ją. Apie 10.25 min., pareigūnas pasiteirauja A. M. ar ji pajuto fizinį skausmą, kai naktį prieš ją smurtavo sugyventinis, A. M. nurodo, jog pajuto. Pasak A. M. sugyventinis ją tyčia pastūmė, ko pasekoje ji atsitrenkė į nenurodytą objektą. Po to, pareigūnai kartu su A. M. važiuoja iki jos gyvenamosios vietos. Pareigūnas Nr. 2 pasiteirauja sugyventinio asmens duomenų, A. M. nurodo, jog sugyventinio vardas S. A.. Pasak A. M., sugyventinis prieš ją smurtavo nuo 02.00 val. iki 04.00 val. ryto. Konfliktas kilo, nes ji paprašė sugyventinio, jog jis jai leistų miegot, taip pat apkaltino išdavyste. Pasak A. M. viskas prasidėjo žodiniu konfliktu, ko pasekoje, sugyventinis S. A., abejomis rankomis ją pastūmė. Pareigūnui pasiteiravus, ar S. A. rankomis nemušė, A. M. nurodo, jog mušė į veido sritį. Pasak A. M., sugyventinis S. A. jai trenkė su nenurodytos rankos delnu į veido sritį. A. M. nurodo, jog S. A. jai sudavė tris smūgius po to, kai jis ją pastūmė, taip pat A. M. pareiškia, jog S. A. ją smaugė. A. M. nurodo, kai sugyventinis S. A. ją smaugė, pas juos buvo atėjęs kaimynas. Pareigūnas mobiliojo ryšio telefonu užfiksuoja įvykio vietą. Tuomet pareigūnas pasiteirauja A. M. iš kur pas ją ant rankos mėlynė, A. M. nurodo, jog mėlynė atsirado po nakties, kai sugyventinis S. A. prieš ją smurtavo ir trenkė per ranką. Po to, pareigūnai su A. M. eina į butą. A. M. nurodo, jog konfliktas vyko virtuvėje, jog po pastūmimo, ji dešiniu šonu atsitrenkė į virtuvėje prie stalo esančią kėdę. Pareigūnas mobiliojo ryšio telefonu užfiksuoja moters sužalojimas ant dešinės rankos. Tuomet pareigūnas A. M. pasiteirauja, kokiu būdu sugyventinis sužalojo ranką, šį kart moteris nurodo, jog sugyventinis S. A. ją sugriebė ranka. Apie 23.10 min. pareigūnas bando išsiaiškinto konflikto detales: Pareigūnas Nr. 1: Kaip viskas prasidėjo, kur, čia stovėjot? Kaip viskas prasidėjo, pats konfliktas? A. M.: Kadangi aš nuėjau... Gerai. Pareigūnas Nr. 1: Sėdėjot ir vartojot alkoholį, taip? A. M.: Ne. Pareigūnas Nr. 2: Kur jūs buvot? A. M.: Jisai miegojo, knarkė. Pareigūnas Nr. 2: Jis miegojo, knarkė. A. M.: Ėjau kefyro, galiu parodyti. Pareigūnas Nr. 2: Gerai, tikiu. Atėjot kefyro. A. M.: Paėmiau bulkutę atsikąst, atsikandau, o jisai į tualetą atsisėdo, nuėjo. Ir sako: „ak ty krysa, ak ty sūka“ O už ką? Ką tu sakai, sakau. Pradėjo manę negražiai vadinti. Pareigūnas Nr. 2: Įžeidinėti. A. M.: Įžeidinėti. Pareigūnas Nr. 2: Toliau. A. M.: Vėliau pradėjo mane stumdyti, aš nuo lovos nukritau, bet čianais... Pareigūnas Nr. 2: Nuo lovos? A. M.: Kaip? Pareigūnas Nr. 2: Nuo lovos? A. M.: Nuo lovos. Pareigūnas Nr. 2: Tai jūs perėjot į kitą kambarį? A. M.: Ne, pas mane tik vienas kambarys. Pareigūnas Nr. 2: O kur čia lova? Ta prasme aš kaip suprantu, jūs atėjot kefyro ir bulkučių ir jūs nuėjot tą kambarį? A. M.: Taip. Jis miegojo... Pareigūnas Nr. 1: Jūs tada čia atėjot į virtuvę, po to? A. M.: Taip, jis pradėjo stumdytis. Pareigūnas Nr. 1: Čia jau buvot, kai pastūmė? A. M.: Sūka padla ir aš ant jo irgi sūka padla. Manęs taip niekas nevadino. Manę pradėjo stumti. Aš sakau aš nueisiu... Pareigūnas Nr. 1: Tada jūs nukritot čia, taip? A. M.: Taip ir pradėjo, nu... Pareigūnas Nr. 1: Rankom? A. M.: Smaugt, aš apie tai tyliu. Gal vėliau pasirodys čionais. Pareigūnas Nr. 1: Pradėjo smaugt. A. M.: Netgi kaimynas gali patvirtinti. Pareigūnas Nr. 1: Gerai, pradėjo smaugt ir tada? A. M.: Aš vos vos kvėpavau. Pareigūnas Nr. 1: Ir tada tris kartus sudavė, jums į veidą? A. M.: Tris kartus aš čia voliojausi. Va tenais va (parodo į grindis, kur stovi A. M.) kad jisai nesmaugtų manęs. Pareigūnas Nr. 1: Hmm. Supratau. Žodžiu pastūmė, čia nukritot, tada tris kartus per veidą trenkė jums? A. M.: Taip, kol voliojausi smaugė mane. Pareigūnas Nr. 1: Smaugė. A. M.: Taip. Pareigūnas Nr. 1: Kai violiojotės, tada irgi sugriebė, kai voliojotės? A. M.: Ne, aš pasislėpiau va tenais. Pareigūnas Nr. 1: O ką jis bandė ištraukti jus? Dėl ko mėlynė ant rankos? A. M.: Tai tikriausiai taip. Apie 25.38 min., pareigūnas pasiteirauja A. M., kiek vertina skausmą skalėje nuo 1 iki 10, A. M. nurodo, jog 10 balų. Po to pareigūnai su A. M. eina link tarnybinio automobilio. A. M. nurodo, jog nežino kur sugyventinis gali būti. Nuo 30.14 min. vaizdo įrašas kartojasi (b. l. 77-79).

Dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo

BPK 20 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad teismas įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Taigi įstatyme nustatyta išskirtinė bylą nagrinėjančio teismo kompetencija nuspręsti, kurie iš byloje esančių duomenų turi įrodomąją vertę ir ar jų pakanka nustatyti, ar asmens veiksmai turi visus konkrečios nusikalstamos veikos sudėties požymius. Įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva.

Pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą atsako tas, kas nesunkiai sužalojo savo artimąjį giminaitį ar šeimos narį. Būtini objektyvieji šio nusikaltimo požymiai yra: 1) pavojinga kito žmogaus sveikatai veika (veikimas arba neveikimas); 2) žalingi padariniai – nesunkus žmogaus sveikatos sutrikdymas; 3) priežastinis ryšys tarp pavojingos veikos ir kilusių žalingų padarinių. Kaltininko veikimas gali būti mechaninis, fizinis, cheminis, biologinis, taip pat psichinis poveikis nukentėjusiajam. Šis nusikaltimas gali būti padaromas tiek tiesiogine, tiek netiesiogine tyčia. Baudžiamoji atsakomybė pagal šį straipsnį kyla, jeigu nustatoma, kad dėl neteisėtų kaltininko veiksmų (sužalojimo ar susargdinimo) nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo (ilgesnį nei dešimties dienų laikotarpį), bet jam nebuvo šio kodekso 135 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių.

Pagal BK 141 straipsnio 2 dalį nusikalstamą veiką padariusio asmens šeimos nariai yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai arba partneriai, taip pat nusikalstamą veiką padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikalstamą veiką padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio arba partnerio tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai arba partneriai.

Teismas, įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visumą, konstatuoja, kad kaltinamojo S. A. kaltė padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte, yra įrodyta.

Kaltinamasis tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylos nagrinėjimo teisme metu savo kaltės neneigė, nors teisiamojo posėdžio detaliai įvykio neprisiminė, tačiau patvirtino, kad 2025 m. liepos 3 d. vakare, apie 21.00 val., nuėjo miegoti. Jo sugyventinė A. M. vartojo alkoholinius gėrimus ir buvo girta, o jis buvo blaivus. Naktį, apie 02.00 val., jis atsikėlė nueiti į tualetą, A. M. taip pat atsibudo ir pradėjo priekaištauti dėl neištikimybės, dėl ko ir kilo konfliktas, kurio metu A. M. prie jo kabinėjosi, ko pasėkoje, šis ją pastūmė ir ji pagriuvo virtuvėje šonu ant kėdės (b. l. 86-87, 99-100, 140-143). Teismas pagrindo netikėti šiais kaltinamojo parodymais neturi, kadangi jie atitinka kitų proceso dalyvių parodymus bei rašytinę bylos medžiagą. Ikiteisminio tyrimo metu apklausta nukentėjusioji A. M. parodė, kad įvykio dieną vartojo alkoholinius gėrimus, o po vidurnakčio tarp jos ir S. A. kilo konfliktas, kurio metu ji S. A. pastūmė, po ko jis ją pastūmė ir ji nukrito ant dešinio šono ir griūdama atsitrenkė į taburetę. Po šio kritimo ji pajuto šone fizinį skausmą, kuris ryte sustiprėjo dar labiau, todėl ji iš pykčio iškvietė policijos pareigūnus (b. l. 38-39, 43-45). Pirmiau aptartus ir tarpusavyje sutampančius proceso dalyvių parodymus taip pat patvirtina ir byloje esantis policijos pareigūno R. D., kuris atvyko į įvykio vietą, 2025 m. liepos 4 d. tarnybinis pranešimas, kuriame nurodyta, kad ant nukentėjusiosios A. M. buvo matoma mėlynė (kraujosruva). Nukentėjusioji paaiškino, kad naktį, būnant miegamajame, sukonfliktavo su sugyventiniu S. A., kuris virtuvėje ją pastūmė ir ji nukrito bei šonu atsitrenkė į kėdę (b. l. 13-16). Be to, pirmiau paminėtus nukentėjusiosios pateiktus parodymus patvirtina ir byloje esantis policijos pareigūnų kūno kamerų 2025 m. spalio 10 d. apžiūros protokolas, kuriame užfiksuota, jog nukentėjusioji pokalbio su policijos pareigūnais metu aptarė viso konflikto su kaltinamuoju dinamika – nurodė, kad jiems būnant virtuvėje, jis abejomis rankomis ją pastūmė ir ji griūdama dešiniu šonu atsitrenkė į virtuvėje prie stalo buvusią kėdę, po ko ji pajuto fizinį skausmą (b. l. 77-79). Galiausiai faktą, kad nukentėjusiosios atžvilgiu bylai aktualiu laiku ir vietoje buvo panaudotas fizinis smurtas taip pat patvirtina ir Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus 2025 m. rugpjūčio 21 d. specialisto išvada Nr. G 2884/2025 (01), kurioje konstatuoti kaltinime aptarti nukentėjusiajai padaryti sužalojimai, prilyginami nesunkiam sveikatos sutrikdymui (b. l. 55-56).

Kaip matyti iš anksčiau atliktos baudžiamojoje byloje surinktų įrodymų analizės, aptariamas ir neginčijamai nustatytas nukentėjusiajam sukelto nesunkaus sveikatos sutrikdymo faktas buvo nulemtas kaltinamojo nusikalstamų veiksmų, o būtent – fizinio smurto panaudojimo. Tai reiškia, kad nukentėjusiajai A. M. padarytas sveikatos sutrikdymas buvo tiesioginiu priežastiniu ryšiu susijęs su anksčiau aptartais ir teismo įrodytais pripažintais nusikalstamais veiksmais. Svarbu ir tai, kad kaltinamasis konflikto metu atlikęs smurtinius veiksmus prieš nukentėjusiąją, pasirinkdamas smurtinį veikimo būdą, suvokė, kad jo veiksmai pavojingi nukentėjusiosios sveikatai, kad dėl jų gali sutrikdyti nukentėjusiosios sveikata, tačiau veikė nesukonkretindamas, kokį poveikį turės jo veiksmai, nors ir bendrais bruožais numatė, kad nesunkiai sutrikdys nukentėjusiojo sveikatą, t. y. veikė tiesiogine neapibrėžta tyčia padarinių atžvilgiu.

Be visų anksčiau aptartų aplinkybių, svarbu atkreipti dėmesį į kaltinamajam inkriminuoto ir BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatyto nusikaltimo kvalifikuojantį požymį – nukentėjusiojo asmens priskirtinumą šeimos nario ar artimo giminaičio kategorijai.

Iš anksčiau aptartų kaltinamojo S. A. ir nukentėjusiosios A. M. parodymų matyti, kad kaltinamasis ir nukentėjusioji yra sugyventiniai, vedantys bendrą ūkį. Minėtos, byloje surinktais įrodymais pagrįstos aplinkybės kontekste teismas pripažįsta, kad kaltinamasis 2025 m. liepos 4 d. smurtą panaudojo prieš savo šeimos narį – sugyventinę A. M..

Atsižvelgęs į pirmiau aptartų įrodymų ir jų pagrindu nustatytų faktinių aplinkybių visumą, teismas pripažįsta, kad aptarti įrodymai yra nuoseklūs, neprieštaringi, vienas kitą papildo, gauti įstatymų nustatyta tvarka bei ištirti teisiamajame posėdyje ir jų visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad kaltinamasis padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką. Todėl konstatuotina, kad kaltinamasis S. A. 2025 m. liepos 4 d., laikotarpiu nuo 02.00 val. iki 04.00 val., bute, adresu (duomenys neskelbtini), konflikto su sugyventine A. M. metu, tyčia pastūmė ją rankomis, dėl ko ji pagriuvo ir atsitrenkė į kėdę, tuo padarydamas nukentėjusiajai dešinės pusės VI-VII šonkaulių lūžius, vertinamus nesunkiu sveikatos sutrikdymu. Šie kaltinamojo veiksmai atitinka jam inkriminuoto nusikaltimo, numatyto BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte, sudėtį, o jo kaltė įrodyta visiškai.

Dėl skirtinos bausmės

Už nusikalstamos veikos, numatytos BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte, padarymą įstatymų leidėjas numato vienintelę bausmę – laisvės atėmimą iki penkerių metų.

BK 41 straipsnyje nurodyta, kad bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui. Jos paskirtis yra ne tik nubausti asmenį už atitinkamos nusikalstamos veikos padarymą, bet užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą ir taip paveikti asmenį, kad pastarasis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Skiriant bausmę teismas, atsižvelgia BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją ir į BK 54 straipsnyje numatytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, BK 61 straipsnyje numatytus reikalavimus skiriant bausmę, kai yra atsakomybę lengvinančių ir (ar) sunkinančių aplinkybių.

BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą.

BK 41 straipsnio 2 dalies 5 punkte įtvirtinta, kad bausmė turi užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Teisingumas reiškia ne tik tai, kad turi būti išsamiai, visapusiškai ir objektyviai nustatytos bylai reikšmingos aplinkybės, bet ir tai, kad pripažintam kaltu asmeniui skiriama bausmė turi būti adekvati (proporcinga) padarytai nusikalstamai veikai. Bausmė už nusikalstamą veiką turi atitikti tos veikos pavojingumo pobūdį bei laipsnį, be to, būtina atsižvelgti į kaltininko asmenybę, jo elgesį prieš nusikalstamos veikos padarymą, nusikalstamos veikos darymo metu ir po jos (LAT nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjgvMjAxMg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-28/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-28/2012">2K-28/2012</a>, Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTg0LTc0Ni8yMDE2" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-184-746/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-184-746/2016">2K-184-746/2016</a>, Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjUzLTY5OS8yMDE4" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-253-699/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-253-699/2018">2K-253-699/2018</a>). Teisingumo principas yra bendrasis teisės principas, kuris, skiriant bausmes, įgauna specifinį turinį, nulemtą būtinybės kaltininkui paskirti tinkamai individualizuotą bausmę, nenukrypti nuo susiklosčiusios bausmių skyrimo praktikos ir atsižvelgti į baudžiamajame įstatyme įtvirtintus bylai reikšmingus kriterijus (LAT nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNjgtOTQyLzIwMTY=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-68-942/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-68-942/2016">2K-68-942/2016</a>, Nr. 2K- 265- 1073/2018, Nr. 2K- 98- 1073/2019, 2K-49-976/2020).

Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą ir baigtumą, kaltininko kaltės formą – kaltinamasis S. A. padarė vieną tyčinę nusikalstamą veiką, priskirtiną apysunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 4 dalis, 138 straipsnio 2 dalies 3 punktas). Kaltinamojo baudžiamąją atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), taip pat savo noru atlygino padarytą žalą (BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punktas), jo baudžiamąją atsakomybę sunkina tai, kad šioje byloje aptariamą nusikalstamą veiką jis padarė, būdamas recidyvistas. Kaip matyti iš kaltinamąjį S. A. charakterizuojančių duomenų, Vilniaus miesto apylinkės teismas 2025 m. sausio 22 d. priėmė apkaltinamąjį nuosprendį, kuriuo S. A. buvo pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje, ir jam buvo paskirta 8 mėnesių laisvės apribojimo bausmė be intensyvios priežiūros su teismo nustatytais įpareigojimais ir draudimais. Tai reiškia, kad nuteistasis dar jam inkriminuoto ir šioje byloje įrodytu pripažinto nusikaltimo padarymo metu atlikinėjo jam Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. sausio 22 d. sprendimu paskirtą bausmę. Akivaizdu, kad nepaisant paminėtos kaltinamajam taikytos baudžiamosios atsakomybės ir paskirtos laisvės apribojimo bausmės, S. A. sau įprasto elgesio modelio neatsisakė ir bausmės atlikimo metu, padarė naują smurtinio pobūdžio nusikalstamą veiką, šį kartą jau nukreiptą į savo šeimos narį, todėl laikytinas recidyvistu, kaip tą numato BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas. Recidyvas kaltinamajame akte nėra nurodytas kaip kaltinamojo baudžiamąją atsakomybę sunkinanti aplinkybė, taip pat prokuroras teismo posėdžio metu minėtos kaltinamojo baudžiamąją atsakomybę sunkinančios aplinkybės neįvardijo. Kita vertus, ankstesnis kaltinamojo teistumas yra nurodytas kaltinamajame akte, taigi jam žinomas. Taip pat ši aplinkybė buvo minima ir bylos nagrinėjime teisme metu – kaltinamasis buvo klausiamas apie jo ankstesnį teistumą ir jo pobūdį. Vadovaujantis kasacinio teismo praktika, esant kaltinamajame akte aprašytiems recidyvą liudijantiems faktams, teismas turi galimybę spręsti dėl šios sunkinančios atsakomybę aplinkybės pripažinimo (LAT nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMzA0LTY0OC8yMDE5" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-304-648/2019')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-304-648/2019">2K-304-648/2019</a>), todėl ši teismo neginčijamai nustatyta aplinkybė laikytina pastarojo atsakomybę sunkinančia.

Aptariant kaltinamąjį S. A. charakterizuojančius duomenis, pastebėtina, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. rugpjūčio 23 d. nuosprendžiu, S. A. atžvilgiu buvo nutraukta baudžiamoji byla pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį ir pastarasis buvo perduotas atsakomybei pagal laidavimą (b. l. 103-105, 144-149). Kaltinamasis S. A. per penkerių metų laikotarpį administracinėn atsakomybėn buvo trauktas 10 kartų, daugiausiai pažeidimai yra susiję su apsaugos nesilaikymu nuo smurto artimoje aplinkoje orderiu, didžiosios dalies paskirtų baudų nesumokėjęs (b. l. 150-157). Kaltinamasis niekur (duomenys neskelbtini) (b. l. 108-109), teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad turi (duomenys neskelbtini), yra registruotas Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinių reikalų ir darbo ministerijos. Duomenų apie gydymą psichikos sveikatos įstaigose nėra. Be kita ko, negauta jokių duomenų, kad po šioje byloje aptariamų įvykių kaltinamojo atžvilgiu būtų pradėti nauji ikiteisminiai tyrimai ar būtų nagrinėjamos kitos baudžiamosios bylos teisme.

Teismas, įvertinęs kaltinamąjį ir jam inkriminuotą nusikalstamą veiką charakterizuojančius duomenis, įskaitant ir pastarojo ankstesnį teistumą, pripažįsta, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti už nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte, paskyrus šioje straipsnio sankcijoje numatytą vienintelę bausmės rūšį – laisvės atėmimą, jos trukmę nustatant 9 mėnesiams

Ši byla buvo išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, kaltinamasis S. A. visiškai prisipažino padaręs jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, todėl taikytinos BK 64¹ straipsnio 1 dalies nuostatos ir jam skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu, paskiriant 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Kaip matyti iš pirmiau aptartų ir kaltinamąjį S. A. bei jo padarytą nusikalstamą veiką charakterizuojančių duomenų, pastarojo nusikalstamas elgesys iš esmės pasireiškia dėl alkoholio vartojimo problemos. Teismo vertinimu, šią problemą išsprendus, pastarojo elgesys kardinaliai pasikeistų, todėl teismo vertinimu BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti S. A. skirtinos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėjus. BK 75 straipsnyje numatytas bausmės vykdymo atidėjimo institutas užtikrins ne tik bausmės nubaudimo funkcijos įgyvendinimą, bet ir garantuos resocializacijos tikslų pasiekimą. Būtent bausmės vykdymo atidėjimas, su papildomomis pareigomis ir draudimais, gali turėti teigiamos ir realios įtakos kaltinamojo resocializacijai, kurios metu taikoma visuma priemonių, kuriomis skatinami nuteistojo gebėjimai gyventi nenusikalstamai ir jo socialinė integracija. Kartu teismas pabrėžia, kad baudžiamojoje byloje nustatyta jokių aplinkybių, sąlygojančių BK 62 straipsnio ar 54 straipsnio 3 dalies taikymą ir švelnesnės bausmės nei įstatymų leidėjas numato skyrimą kaltinamajam.

Teismui nusprendus atidėti kaltinamajam S. A. skirtinos 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmės vykdymą, vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 bei 5 dalių nuostatomis, nustatomas 1 (vienerių) metų paskirtos bausmės vykdymo atidėjimo terminas be intensyvios priežiūros, bei skirtinos BK 75 straipsnio 6 dalies 5 bei 10 punktuose numatytos priemonės – 1) bausmės atidėjimo laikotarpiu be pažeidimų registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos arba pradėti dirbti; 2) bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (įskaitant alkoholį).

Vadovaujantis BPK 140 straipsniu, kaltinamasis 2025 m. liepos 4 d., 09.40 val. buvo laikinai sulaikytas, iš sulaikymo paleistas 2025 m. liepos 4 d., 15.52 val. (b. l. 81-82, 88-89). Vadovaujantis BK 66 straipsniu ir BPK 140 straipsnio 9 dalimi, į kaltinamajam paskirta galutinę bausmę įskaitytinas pastarojo laikino sulaikymo laikas nuo 2025 m. liepos 4 d., 09.40 val. iki 2025 m. liepos 4 d., 15.52 val. (vieną dieną), vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.

Įvertinus tai, kad šioje byloje aptariamą nusikalstamą veiką kaltinamasis S. A. padarė, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, ką pastarasis patvirtino teisiamojo posėdžio metu, ir ši nusikalstama veika yra susijusi su fizinio smurto panaudojimu kito asmens atžvilgiu, pastarajam kartu su bausme yra tikslinga skirti dvi baudžiamojo poveikio priemones, numatytas BK 72² ir 72⁵ straipsniuose – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose ir dalyvavimą alkoholizmo prevencijos programose, įpareigojant jas įvykdyti per vienerius metus nuo paskirtos bausmės atlikimo pradžios.

Dėl civilinio ieškinio

Ikiteisminio tyrimo metu BĮ „Vilniaus teritorinė ligonių kasa“ pateikė civilinį ieškinį dėl 27,05 Eur turtinės žalos, kuri buvo patirta teikiant medicinos paslaugas nukentėjusiajai A. M., atlyginimo (b. l. 64-67). Ikiteisminio tyrimo metu gautas civilinio ieškovo ieškinio atsisakymas, kadangi padaryta 27,05 Eur turtinė žala buvo visiškai atlyginta (b. l. 72). Byloje taip pat pateiktas mokėjimo kvitas, patvirtinantis, kad kaltinamasis S. A. 2025 m. gruodžio 15 d. nusikalstama veika padarytą žalą atlygino (b. l. 71).

BPK 107 straipsnyje nurodyta, kad įtariamasis ar kaltinamasis arba už jo veikas materialiai atsakingas asmuo gali bet kuriuo proceso metu savanoriškai atlyginti nukentėjusiajam nusikalstama veika padarytą turtinę žalą. Kai gaunamas pareiškimas, kad nusikalstama veika padaryta žala atlyginta, procesas dėl civilinio ieškinio baudžiamojoje byloje nepradedamas, o pradėtas nutraukiamas ir dėl paskirtas laikinas nuosavybės teisių apribojimas panaikinamas.

Atsižvelgiant į tai, kad civilinio ieškovo Valstybinės ligonių kasos ieškinys yra atlygintas pilna apimtimi, civilinis ieškovas papildomų reikalavimų padidinti ikiteisminio tyrimo metu pareikštą civilinį ieškinį nepareiškė, o priešingai, šio atsisakė, procesas dėl pareikšto civilinio ieškinio nutrauktinas.

Kiti klausimai

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamajam S. A. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto antrojo policijos komisariato 1-ojo veiklos skyriaus vyresniosios tyrėjos 2025 m. liepos 4 d. ir 2025 m. liepos 8 d. nutarimais buvo paskirtos dvi kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti bei įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje (b. l. 90-91, 92-93). Šios kardomosios priemonės paliktinos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintinos.

Šioje baudžiamojoje byloje laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas, proceso išlaidų nėra.

Daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, klausimas spręstinas vadovaujantis BPK 94 straipsnio nuostatomis, o būtent – kompaktinis diskas, prisegtas prie bylos tomo galinio viršelio, su vaizdo ir garso įrašais, nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktinas saugoti byloje.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 303 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 304, 305, 307 ir 313 straipsniais,

nusprendžia:

S. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte, pripažinti recidyvistu ir paskirti jam 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir S. A. paskirti galutinę 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2, 4 ir 5 dalimis, S. A. paskirtos galutinės 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 (vienerių) metų laikotarpiui be intensyvios priežiūros ir nustatyti jam pareigas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 6 dalies 5 ir 10 punktuose – 1) bausmės atidėjimo laikotarpiu be pažeidimų registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; 2) nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (įskaitant alkoholį).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65, 66 straipsniais bei Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 140 straipsnio 13 dalimi, į S. A. paskirtos laisvės atėmimo bausmės laiką įskaityti jo laikiname sulaikyme išbūtą laiką nuo 2025 m. liepos 4 d., 09.40 val. iki 2025 m. liepos 4 d., 15.52 val. (vieną dieną), vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.

Bausmės vykdymo atidėjimo termino pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72² straipsniu, S. A. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, nustatant šį įpareigojimą įvykdyti per 1 (vienerius) metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72⁵ straipsniu, S. A. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos programoje, nustatant šį įpareigojimą įvykdyti per 1 (vienerius) metu nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

S. A. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Procesą dėl civilinio ieškovo BĮ „Valstybinė ligonių kasa“ civilinio ieškinio dėl 27,05 Eur turtinės žalos atlyginimo nutraukti.

Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompaktinį diską su vaizdo ir garso įrašais, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti byloje.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Išaiškinti S. A., kad:

Bausmės vykdymo atidėjimo vykdymo tvarką ir sąlygas reglamentuoja Lietuvos Respublikos probacijos įstatymas.

Nuteistieji, kuriems paskirtas bausmės vykdymo atidėjimas, privalo:

1) susisiekti su Lietuvos probacijos tarnyba per penkias darbo dienas nuo teismo nuosprendžio, kuriuo paskirta probacija, įsiteisėjimo dienos (Rytų Lietuvos skyrius, Kareivių g. 1, Vilnius, tel. +370 672 88 430, +370 672 94 080; el. paštas: [email protected]);

2) atvykti į probacijos tarnybą šios tarnybos šaukime nurodytą dieną;

3) vykdyti probacijos sąlygas ir individualiame probuojamojo priežiūros plane nustatytas priemones, padedančias įvykdyti probacijos sąlygas, informuoti probuotoją apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus;

4) pranešti probuotojui apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų.

Išaiškinti nuteistajam, kad:

1) jeigu probuojamasis probacijos vykdymo laikotarpiu dėl pateisinamų priežasčių per teismo nustatytą laiką neįvykdo probacijos sąlygų, jis šias probacijos sąlygas privalo įvykdyti iki bausmės vykdymo atidėjimo ar likusios bausmės laiko pabaigos;

2) probacijos tarnybos teikimu teismas gali priimti sprendimą panaikinti nuteistajam bausmės vykdymo atidėjimą ir vykdyti pagal nuosprendį paskirtą bausmę, jeigu probacijos vykdymo metu probacijos tarnyba nustatė nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos arba žalos kitiems asmenims rizikos padidėjimą ir yra pakankamas pagrindas manyti, kad probacijos tikslas nebus pasiektas.

Teisėja Justyna Žukovska-Pečiulienė