A. B. pagal BK 140 str.

Baudžiamoji byla Nr. 1A-77-768/2023

Proceso Nr. 1-01-1-35058-2022-0

Procesinio sprendimo kategorija 2.4.6.4.2

(S)

PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS

N U O S P R E N D I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. lapkričio 20 d.

Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Donato Jatužio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Danutės Švitinienės, Dainos Vaidachavičienės,

sekretoriaujant Audronai Jasiukėnienei, Daivai Benevičiūtei,

dalyvaujant prokurorei Kristinai Ulienei,

nuteistajam A. B.,

gynėjui advokatui Vytautui Kupcikevičiui,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. B. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Pasvalio rūmų 2023 m. kovo 6 d. nuosprendžio, kuriuo A. B. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 6 mėnesiams ir BK 140 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 8 mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 dalimis, A. B. paskirta subendrinta bausmė laisvės atėmimas 1 metams, kurios dydis, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, sumažintas vienu trečdaliu ir A. B. paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 8 mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaitytas A. B. laikinajame sulaikyme išbūtas laikas. Bausmės pradžią nustatyta skaičiuoti nuo A. B. faktinio sulaikymo, vykdant įsiteisėjusį nuosprendį, dienos.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

n u s t a t ė:

I. Bylos esmė

1. A. B. nuteistas už tai, kad:

1.1. 2022 m. rugsėjo 12 d., apie 11.30 val., daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), A. V. g. (duomenys neskelbtini), laiptinėje, kilusio žodinio konflikto metu rankomis remdamasis į nukentėjusiojo R. K. krūtinę jį tyčia pastūmė ir dėl to R. K. krito nuo laiptų žemyn ant nugaros, galva atsitrenkdamas į laiptų pakopą. Po to, suėmęs nukentėjusįjį R. K. už drabužių nutempė prie pirmame laiptinės aukšte esančių rūsio durų, kur tyčia kumščiais sudavė jam ne mažiau kaip tris smūgius į galvą, taip nukentėjusiajam R. K. dėl odos nubrozdinimo kairėje momeninėje – pakaušinėje srityje, poodinės kraujosruvos kairės akies apatiniame voke, pogleivio nubrozdinimo viršutinės lūpos vidiniame paviršiuje nežymiai sutrikdydamas sveikatą bei sukeldamas fizinį skausmą;

1.2. 2022 m. spalio 18 d., apie 18.20 val., (duomenys neskelbtini), A. V. g. (duomenys neskelbtini), miegamajame kambaryje, kilusio žodinio konflikto metu įkišęs į burną pirštą gulinčiai lovoje nukentėjusiajai S. M. tyčia iš vidaus tempė žandą, taip sukeldamas savo artimam giminaičiui senelei S. M. fizinį skausmą.

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

2. Apeliaciniu skundu nuteistasis A. B. prašo pakeisti skundžiamą nuosprendį ir jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti. Apeliaciniame skunde yra nurodomi šie esminiai argumentai:

2.1. objektyviai įvertinus A. B. charakterizuojančius duomenis, nusikaltimų pavojingumo laipsnį bei kitas svarbias aplinkybes, pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindą taikyti BK 75 straipsnio nuostatas ir paskirtos bausmės vykdymą atidėti;

2.2. vien A. B. kaltės pripažinimas negali būti įrodymas, kad nukentėjusįjį R. K. nuo laiptų jis nustūmė tyčia. Kad įvykio metu vyko abipusis susistumdymas patvirtino liudytoja J. A. ir pats nukentėjusysis. Pirmosios instancijos teismas nevertino nukentėjusioji R. K. neblaivumo įvykio metu ir jo parodymų prieštaringumo;

2.3. nukentėjusiojo R. K. parodymai, jog jį A. B. mušė abejomis rankomis, jog pataikė į nosį, dešinės pusės žandikaulį, taip suduodamas ne mažiau penkių smūgių, praskėlė pakaušį ir po ko liko dvi žaizdos prieštarauja Valstybinės teismo medicinos tarnybos Panevėžio skyriaus 2022 m. rugsėjo 20 d. specialisto išvadai. Šioje išvadoje nukentėjusiajam jokių sužalojimų veido dešinėje pusėje, nosyje nenustatyta, pakaušyje kirstinių žaizdų taip pat nenustatyta ir nurodyta, jog sužalojimai nukentėjusiajam padaryti mažiausiai trijų trauminių poveikių pasekoje. Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad R. K., krisdamas laiptais, galva atsitrenkė į laiptų pakopą ir ne mažiau vienas iš jam nustatytų sužalojimų buvo padarytas jam nukritus ant laiptų. A. B. pripažįsta ir neneigia, kad yra kaltas, tačiau atkreipia dėmesį, jog ne visi sužalojimai padaryti tyčia suduodant smūgius;

2.4. pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsakomybe lengvinančia aplinkybe nepripažino, kad S. B. savo noru atlygino nukentėjusiajam R. K. padarytą žalą ir dėl to nepasisakė;

2.5. pirmosios instancijos teismas vadovavosi Panevėžio rajono savivaldybės administracijos Krinčino seniūnijos charakteristika, kurioje A. B. charakterizuojamas neigiamai kaip girtaujantis asmuo, ir neatsižvelgė į jo elgesio pokyčius po nusikalstamos veikos padarymo. Nuo 2022 m. spalio mėnesio pabaigos A. B. pakeitė gyvenamąją vietą, kadangi norėjo išvengti nuolatinių konfliktų su S. M. bei alkoholio vartojimo, nes pas ją bute dažnai lankosi įvairūs asmenys, girtaujama. Šiuo metu gyvena pas giminaičius, kurie nepiktnaudžiauja alkoholiu. Nusiskundimų netinkamu A. B. elgesiu Paįstrio seniūnija neturi;

2.6. A. B. ne tik nuoširdžiai gailisi dėl savo netinkamo elgesio, bet ir padarė teigiamas išvadas ir pakeitė savo gyvenimo būdą. Nuo 2022 m. lapkričio 23 d. dirba Panevėžyje UAB „P. G. L.“ operatoriaus surinkėjo pareigose. Po trijų mėnesių nuo įsidarbinimo ir sėkmingai išlaikius egzaminą buvo pakeltas jo pareigų lygis, o 2023 m. kovo 15 d. pareigų lygis pakeltas dar kartą. Darbovietėje charakterizuojamas teigiamai. Turėdamas nuolatinį darbą ir gaudamas pastovias pajamas moka skolas už paskirtas ir nesumokėtas baudas. Taip pat tūri galimybę prisidėti ir prie dukters išlaikymo. Būnant laisvės atėmimo vietoje skolos vėl augtų ir jis vėl atsidurtų beviltiškoje padėtyje. Nuo 2022 m. spalio pabaigos vartoja vaistus alkoholizmo gydymui, lanko Socialinių iniciatyvų centrą „A. r.“, kur jam teikiama psichologinė pagalba bei anoniminių alkoholikų savipagalbos grupę. Alkoholio po nusikalstamos veikos padarymo nebevartoja;

2.7. A. B. yra pasirengęs vykdyti bet kurias baudžiamojo poveikio priemones, pareigas, kurias teismas laikytų tikslingas skirti.

3. Atsiliepimu į nuteistojo A. B. apeliacinį skundą prokurorė Kristina Ulienė prašo apeliacinį skundą tenkinti ir A. B. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti. Atsiliepime nurodoma, kad apeliacinio skundo teiginiai dėl bausmės skyrimui reikšmės turinčių bylos duomenų neobjektyvaus vertinimo nepagrįsti, kadangi pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę, nepažeidė bausmės skyrimą reglamentuojančių nuostatų ir paskyrė tinkamai individualizuotą bausmę, kuri savo rūšimi ir dydžiu atitinka bausmės paskirtį (BK 41 straipsnis). Skirdamas bausmę pirmosios instancijos teismas atsižvelgė ir į visas apelianto atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, taip pat, į tai, kad A. B. atlygino nukentėjusiajam R. K. padarytą žalą, todėl paskirdamas atlikti laisvės atėmimo bausmę parinko mažesnius bausmės dydžius, todėl nepagrįstas skundo teiginys, kad žalos atlyginimo aplinkybė teismo nebuvo įvertinta. Tačiau kartu su apeliaciniu skundu pateikti duomenys rodo, kad nuteistasis padarė išvadas dėl savo elgesio, naujų nusikalstamų veikų ir administracinių teisės pažeidimų nebedarė, įsidarbino, jo pastangos paleisti gyvenamąją vietą, spręsti su priklausomybe susijusias problemas, leidžia manyti, kad ateityje jis galės išlikti kritiškas savo priklausomybei ir nenusikalsti. Todėl, yra pagrindas manyti, jog bausmės tikslus bei teisingumo principo įgyvendinimą galima pasiekti ir be realaus paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo atidėjus paskirtos bausmės vykdymą, tačiau taikant kelias tarpusavyje suderintas pareigas.

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Nuteistojo A. B. apeliacinis skundas tenkinamas

4. Kaip matyti iš apeliacinio skundo, nuteistasis iš esmės neginčija pirmosios instancijos teismo nustatytų faktinių aplinkybių, įrodymų vertinimo ir veikos kvalifikavimo. Nuteistasis A. B. nesutinka su paskirta bausme. Apeliacinės instancijos teismas, nenustatęs esminių Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) pažeidimų, patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (BPK 320 straipsnio 3 dalis).

5. Kaip numatyta BK 54 straipsnio 1-3 dalyse, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą, taip pat vadovaujasi teisingumo principu. Pagal BK 61 straipsnio 2 dalį, įvertinus atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, taip pat kitas bausmei skirti reikšmingas aplinkybes, motyvuotai parenkama švelnesnė ar griežtesnė bausmės rūšis, taip pat skiriamos bausmės dydis, kuris skaičiuojamas nuo jos vidurkio. Skirdamas bausmę už naujos nusikalstamos veikos padarymą teismas atsižvelgia į teistumą (BK 97 straipsnio 1 dalis). Pažymėtina, jog bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar sugriežtinti gali tik tada, kai paskirta bausmė yra aiškiai per griežta arba aiškiai per švelni.

6. Už BK 140 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą baudžiama viešaisiais darbais, laisvės apribojimu, areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų, o už BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą – viešaisiais darbais, laisvės apribojimu, areštu arba laisvės atėmimu iki dvejų metų. Skundžiamu nuosprendžiu, subendrinus bausmes dalinio sudėjimo būdu, A. B. skirta laisvės atėmimo bausmė vieneriems metams, pritaikius BK 64¹ straipsnio nuostatas, bausmė sumažinta vienu trečdaliu.

7. A. B. skundžiamu nuosprendžiu nuteistas už tai, kad jis, 2022 m. rugsėjo 12 d., apie 11.30 val., daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), A. V. g. (duomenys neskeltini), laiptinėje, kilusio žodinio konflikto metu rankomis remdamasis į nukentėjusiojo R. K. krūtinę jį tyčia pastūmė ir dėl to R. K. krito nuo laiptų žemyn ant nugaros, galva atsitrenkdamas į laiptų pakopą. Po to, suėmęs nukentėjusįjį R. K. už drabužių nutempė prie pirmame laiptinės aukšte esančių rūsio durų, kur tyčia kumščiais sudavė jam ne mažiau kaip tris smūgius į galvą, taip nukentėjusiajam R. K. dėl odos nubrozdinimo kairėje momeninėje – pakaušinėje srityje, poodinės kraujosruvos kairės akies apatiniame voke, pogleivio nubrozdinimo viršutinės lūpos vidiniame paviršiuje nežymiai sutrikdydamas sveikatą bei sukeldamas fizinį skausmą.

8. Be to, jis 2022 metų spalio 18 d., apie 18.20 val., (duomenys neskeltini), A. V. g. (duomenys neskeltini), miegamajame kambaryje, kilusio žodinio konflikto metu įkišęs į burną pirštą gulinčiai lovoje nukentėjusiajai S. M. tyčia iš vidaus tempė žandą, taip sukeldamas savo artimam giminaičiui senelei S. M. fizinį skausmą.

9. Pirmosios instancijos teismas skirdamas bausmę atsižvelgė į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą, kaltės formą (veikos padarytos tiesiogine tyčia). Taip pat atsižvelgė ir į atsakomybę lengvinančią aplinkybę – prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), taip pat dvi sunkinančias aplinkybes – nusikalstamas veikas padarė būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas), dar ir būdamas neblaivus, kas turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Vertino nuteistojo padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį ir pobūdį (veikos tyčinės, baigtos, padarytos žmogaus sveikatai) asmenybę apibūdinančius duomenis, o būtent tai, kad iki nagrinėjamų veikų padarymo apeliantas buvo teistas šešis kartus, iš jų tris kartus už tokio paties pobūdžio nusikalstamas veikas – smurtinius nusikaltimus žmogaus sveikatai, iš jų du kartus už fizinio smurto panaudojimą prieš tą pačią nukentėjusiąją senelę S. M., ankstesniais nuosprendžiai A. B. buvo skiriamos švelnesnės bausmės – viešieji darbai, areštas, tačiau jos kaltinamojo elgesio nekeitė, jis ir vėl nusikalsdavo ir nepateisindavo jam parodyto teismo pasitikėjimo, gyvenamojoje vietoje kėlė grėsmę aplinkinių gyventojų saugumui.

10. Nuteistajam paskirta bausmė nepažeidžia įstatymo taikymo reikalavimų. Teismas aiškiai motyvavo, kodėl bausmės tikslų, be kita ko, atimti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas bei sulaikyti asmenį nuo tokių veikų darymo, negalima taikant BK 75 straipsnio nuostatas.

11. Teisėjų kolegija vertina, kad bausmės rūšį ir dydį pirmosios instancijos teismas parinko tinkamai. Skundžiamo nuosprendžio turinys patvirtina, kad apylinkės teismas atsižvelgė į BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, apibūdinančias tiek nuteistojo asmenybę, tiek padarytą nusikalstamą veiką, skiriamą bausmę teismas motyvavo. Taip pat buvo atsižvelgta į tai, kad A. B. atlygino nukentėjusiajam R. K. žalą, todėl nepagrįstas skundo teiginys, kad žalos atlyginimo aplinkybė teismo nebuvo įvertinta. Apylinkės teismas skirdamas bausmę įvertino nuteistojo asmenybę, jį teigiamai ir neigiamai charakterizuojančias aplinkybes. A. B. yra dirbantis, teistas šeštas kartus. Pirmosios instancijos teismas įvertino, kad paskutiniu Panevėžio apylinkės teismo Pasvalio rūmų 2019 m. rugsėjo 30 d. nuosprendžiu A. B. nuteistas pagal BK 187 straipsnio 2 dalį (svetimo turto sunaikinimas ar sugadinimas) laisvės atėmimu 2 metams 3 mėnesiams, ši bausmė subendrinta su ankstesniais nuosprendžiais paskirtomis bausmėmis ir A. B. paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 2 metams 9 mėnesiams. A. B. atlikęs dalį šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės buvo lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos, tačiau Panevėžio apylinkės teismo Pasvalio rūmų 2021 m. birželio 10 d. nutartimi panaikintas Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos direktoriaus įsakymu taikytas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos ir jis pasiųstas atlikti nuosprendžiu paskirtos likusios neatliktos laisvės atėmimo bausmės dalies, nes būdamas laisvėje pažeidinėjo, nevykdė lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos sąlygų. Iš pataisos įstaigos A. B. paleistas 2022 m. kovo 2 d., tačiau praėjus neilgam laiko tarpui po šio padarė dvi naujas nusikalstamas veikas, už kurias teisiamas šiuo nuosprendžiu: 2022 m. rugsėjo 12 d. panaudojo fizinį smurtą nukentėjusiojo R. K. atžvilgiu – tyčia nustūmė jį nuo laiptų bei po to sudavė daugybinius smūgius į galvą taip nežymiai sutrikdė jo sveikatą bei dėl šio įvykio jau vykstančio ikiteisminio tyrimo metu – 2022 m. spalio 18 d., panaudojo fizinį smurtą savo artimo giminaičio senelės S. M. atžvilgiu. Kaip minėta, prieš šią nukentėjusiąją A. B. smurtavo trečią kartą. Be to, po paleidimo iš pataisos įstaigos, per trumpą laiko tarpą A. B. penkis kartus baustas administracine tvarka, už šiuos teisės pažeidimus paskirtos baudos nesumokėtos. Aptartų aplinkybių visuma nuosprendyje buvo įvertinta tinkamai, o nuteistajam paskirta bausmė yra adekvati jo padarytam nusikaltimui ir atitinka bausmės paskirtį. Už padarytą nusikaltimą A. B. nors ir buvo parinkta sankcijoje numatyta griežčiausios rūšies bausmė – terminuotas laisvės atėmimas, tačiau šios bausmės trukmė (aštuoniems mėnesiams) nustatyta artimo sankcijos minimumo dydžiui.

12. Teisėjų kolegija, įvertinusi aplinkybes, į kurias pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką privaloma atsižvelgti svarstant bausmės vykdymo atidėjimo instituto taikymo nuteistajam galimybę, įvertinusi papildomo įrodymų tyrimo metu gautus duomenis bei išklausiusi proceso dalyvių nuomones, priešingai nei pirmosios instancijos teismas, sprendžia, kad nagrinėjamu atveju vis tik yra pagrindas, vadovaujantis BK 75 straipsnio nuostatomis, atidėti paskirtos bausmės vykdymą.

13. BK 75 straipsnio 2 dalies nuostatomis, asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Iš bylos medžiagos matyti, kad A. B. padarė du nesunkius tyčinius nusikaltimus, jam paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo. Taigi, yra formalus pagrindas taikyti BK 75 straipsnio 2 dalies nuostatas. Tačiau, kaip numatyta BK 75 straipsnio 4 dalyje, bausmės vykdymas gali būti atidėtas tik tada, kai yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Sprendžiant šį klausimą, turi būti vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios ir su padaryta nusikalstama veika, ir su nuteistojo asmenybe (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-132-942/2016, 2K-179-693/2017, 2K-27-976/2020 ir kt.).

14. Iš Lietuvos probacijos tarnybos Panevėžio regiono skyrius 2023 m. liepos 28 d. Socialinio tyrimo išvados matyti, kad A. B. nusikalstamo elgesio rizika iš tiesų yra aukšta (100-168 balai). Nustatyta visa eilė nusikalstamą elgesį didinančių kriminogeninių veiksnių – statiniai veiksniai: kriminalinė istorija – 7 teistumai praeityje, nuteistas su laisvės atėmimu susijusiomis bausmėmis, pripažintas recidyvistu, teistumas už įsibrovimą, smurtinio elgesio istorija, teistumas už nuosavybės naikinimą, padegimą, būdingas teisės pažeidimų modelis, lygtinio paleidimo sąlygų pažeidimas: dinaminiai: maža, nestabili darbinė patirtis, skolos, baudos, įtakojamas asocialios grupės dažnai užsiima veikla, skatinančia nusikalstamumą, būdingas dažnas ir sistemingas alkoholio vartojimas ir smurtinis elgesys, emocijų valdymo problemos, suicidinio ir savęs žalojančio elgesio istorija praeityje, ankstesnė psichiatrinio gydymo istorija, būdingas nusikalstamo elgesio pateisinimas, minimizavimas, priežiūros, apribojimų pažeidimai praeityje: apsauginiai: palaikantys ryšiai su artimaisiais, pozityvūs. Pažymėtina, kad kriminogeniniai veiksniai parodo, kurios A. B. gyvenimo sritys yra problemiškiausios, t. y., gali skatinti ar lemti pakartotinį nusikalstamumą, o dinaminių kriminogeninių veiksnių nustatymas rodo, kad A. B. su jo nusikalstamu elgesiu susijusios probleminės sritys bausmės atlikimo metu nėra pakankamai efektyviai koreguojamos.

15. Remiantis Lietuvos probacijos tarnybos pateikta socialinio tyrimo išvada galima teigti, kad pirmos instancijos teismas netaikydamas BK 75 straipsnio nuostatų įstatymo taikymo klaidos nepadarė. Tačiau kartu su skundu apelianto pateikti duomenys rodo, kad vėl susidūręs su realia laisvės atėmimo bausmės taikymo jam galimybe, nuteistasis A. B. padarė išvadas dėl savo elgesio, naujų nusikalstamų veikų nebedarė, įsidarbino, dirba iki šiol, be to, sutinka gydytis nuo alkoholizmo, t.y., jo pastangos pakeisti gyvenamąją vietą, spręsti su priklausomybe susijusias problemas yra realios ir leidžia manyti, kad ateityje jis galės išlikti kritiškas savo priklausomybei ir nenusikalsti. Taigi įvertinus A. B. pastangas keisti savo gyvenimo būdą, galima daryti išvadą, kad apeliantas viso teisminio proceso metu šalino aplinkybes, trukdžiusiais jam nenusikalsti, todėl yra pagrindas manyti, jog laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas, paskiriant nuteistajam kompleksą įpareigojimų, numatytų BK 75 straipsnio 5 dalyje, ribojančių nuteistojo elgesį ir kartu turinčių auklėjamąjį, pataisomąjį poveikį, leis pasiekti bausmės tikslus be realaus bausmės atlikimo.

16. Teisėjų kolegija darydama išvadą dėl BK 75 straipsnio taikymo atsižvelgia dar ir į tai, kad analizuojant A. B. nusikalstamo elgesio istoriją, stebima, jog jo visos nusikalstamos veikos už kurias jis buvo nuteistas praeityje ir jau atlikęs bausmes, įvykdytos gyvenamojoje aplinkoje, tad galima teigti, jog asmens gyvenimo sąlygos iš dalies susijusios su jo nusikalstama veikla. Be to, iš esmės visos nusikalstamos veikos padarytos A. B. esant neblaiviam. A. B. yra teistas ne vieną kartą, tačiau praeities teistumų skaičius nėra vienintelis objektyvus kriterijus, lemiantis sprendimą dėl bausmės vykdymo atidėjimo taikymo. Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį, kad nuteistajam jau buvo taikytos įvairios bausmės rūšis, taip pat ir laisvės atėmimas, tačiau jo nepaveikė taip, kad jis vėl nenusikalstų. Vadinasi netaikant BK 75 straipsnio nuostatų keliamas vienintelis tikslas – atimti nuteistajam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, kuris iš esmės yra laikinas, tuo labiau asmeniui, kuriam paskirta 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Tai taip pat reiškia, kad atlikęs laisvės atėmimo bausmę nuteistasis gali nebedėti pastangų keistis ir vėl nusikalsti, todėl teisėjų kolegija vertindama nuteistąjį apibūdinančių duomenų visumą mano, kad nuteistasis pakankamai ilgą laiką nebedarydamas naujų nusikalstamų veikų, įsidarbindamas UAB (duomenys neskelbtini) ir jau pakankamai ilgai išlaikydamas darbą, sutikdamas gydytis nuo alkoholizmo, įrodė, kad juo dar galima pasitikėti, todėl daro išvadą, kad bausmės tikslai bus pasiekti jos vykdymą atidėjus.

17. Lietuvos probacijos tarnybos pateiktoje socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad jeigu būtų taikoma probacija, rekomenduojamos probacijos sąlygos: uždrausta vartoti alkoholį; struktūrizuotas, ilgalaikis reabilitacinis gydymasis nuo alkoholizmo - Priklausomybės ligų reabilitacijos bendruomenėje,,E. V.“; įsidarbinti ir pradėjus dirbti išlaikyti darbą; dalyvauti elgesio pataisos programoje, siekiant spręsti emocinės gerovės, mąstymo ir elgesio problemas. Motyvai: kadangi piktnaudžiavimas alkoholiu yra itin glaudžiai susijęs su teisės pažeidėjo nusikalstamo elgesio raiška, tikėtina, kad nesprendžiant šios problemos, nusikalstamas elgesys gali turėti didėjimo tendencijas. Teisės pažeidėjui būtina spęsti priklausomybės nuo alkoholio problemas, todėl rekomenduojama skirti – draudimą vartoti alkoholį ir struktūrizuotą, ilgalaikį reabilitacinį gydymąsi nuo alkoholio priklausomybės. Teisės pažeidėjas nėra įgijęs specialybės, darbinė patirtis menka, nestabili, bei dažnai neoficiali, susiduria su lėšų tvarkymo ir pajamų sunkumais: jo pajamos nėra pastovios, stabilios, turi didelių finansinių įsipareigojimų, tyrimo metu niekur nedirbo, todėl tikėtina, jei teisės pažeidėjas nespręs šių problemų, ateityje tai gali turėti įtakos jo nusikalstamo elgesio kartojimui, o taip pat, apsunkinti integraciją į visuomenę, todėl rekomenduojama skirti įpareigojimą - įsidarbinti ir pradėjus dirbti išlaikyti darbą. Teisės pažeidėjui yra būdingos emocinės gerovės problemos, nepakankami problemų identifikavimo, sprendimo įgūdžiai, impulsyvumas, tų pačių klaidų kartojimas, agresyvus kontroliuojantis elgesys, savikontrolės praradimas, bei savo elgesio pasekmių neįvertinimas, paviršutiniškas požiūris į vykdytas nusikalstamas veikas, bei nepakankamas gebėjimas priimti ir laikytis nustatytų taisyklių ir visuotinai priimtų moralinių normų. Šių sričių kriminogeniniai poreikiai reikalauja papildomų intervencijų, todėl rekomenduojama skirti įpareigojimą – dalyvauti elgesio pataisos programoje.

18. Atsižvelgus į išdėstytą, daroma išvada, jog pirmos instancijos teismas neatidėdamas A. B. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo, netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, todėl Panevėžio apylinkės teismas Pasvalio rūmų 2023 m. kovo 6 d. nuosprendis keistinas (BPK 326 straipsnio 2 dalies 2 punktas ir 328 straipsnio 1 punktas).

19. Nustatydama laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo terminą A. B. teisėjų kolegija atsižvelgia į tai, kad duomenys apie ankstesnes jo nusikalstamas veikas rodo, jog siekiant iš esmės teigiama linkme pakeisti nuteistojo elgesį, sumažinti jo pakartotinio nusikalstamumo tikimybę, jam reikalinga Probacijos tarnybos kontrolė, tačiau tuo pačiu įvertina ir paskirtos laisvės atėmimo bausmės trukmė. Teisėjų kolegija sprendžia, jog A. B. bausmės vykdymas turi būti atidedamas dviejų metų laikotarpiui. Siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, atsižvelgiant į nusikaltimo pobūdį, jo padarymo aplinkybes, socialinio tyrimo išvadą, vadovaujantis BK 75 straipsnio 5 dalies 3, 5, 6, 8 punktais, nuteistajam skirtini įpareigojimai gydytis nuo alkoholizmo, tęsti darbą, dalyvauti elgesio pataiso programoje, neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

20. Iš Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pateiktų pažymų matyti, kad iš A. B. valstybės naudai prašoma išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas. Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Pažymėtina, kad pagal BPK 322 straipsnio 1 dalį, nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, teismo posėdyje privalo dalyvauti gynėjas. Atsižvelgiant į tai, vadovaujantis BPK 51 straipsnio 1 dalies 10 punktu, 322 straipsnio 1 dalimi, šioje byloje gynėjo dalyvavimas buvo pripažintas būtinu ir A. B. gynėju paskirtas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos parinktas advokatas. Kadangi gynėjo dalyvavimas pripažintas būtinu dėl priežasčių, nepriklausančių nuo nuteistojo, bylos duomenys rodo, kad nuteistojo turtinė padėtis nėra gera, todėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos iš A. B. neišieškotinos.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 punktu,

n u s p r e n d ž i a :

pakeisti Panevėžio apylinės teismo Pasvalio ramų 2023 m. kovo 6 d. nuosprendį.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 3, 5, 6, 8 punktais, A. B. paskirtos (8) aštuonių mėnesių laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti (2) dvejiems metams ir įpareigoti A. B. gydytis nuo alkoholizmo priklausomybės ligų reabilitacijos bendruomenėje,,E. V.“, tęsti darbą, neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, dalyvauti elgesio pataisos programoje, kurios įvykdymo terminą nustatyti iki 2024 m. lapkričio 20 d.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Atmesti prašymą išieškoti iš A. B. valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo apeliacinės instancijos teisme.

Nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.

Teisėjai Donatas Jatužis

Danutė Švitinienė

Daina Vaidachavičienė