B. J. pagal BK 222 str., 25 str. 3 d.

Baudžiamoji byla Nr. 2K-101-654/2024

Teisminio proceso Nr. 1-38-1-00053-2012-6

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.18.10;

2.1.6.2.4; 2.1.7.4.4; 2.1.15.3.3.2

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. birželio 11 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Jočienės (kolegijos pirmininkė), Alvydo Pikelio ir Aleno Piesliako (pranešėjas),

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų A. S., Z. S. (Z. S.), nuteistojo B. J. Č. (B. J. Č.) gynėjo advokato Audriaus Juozapavičiaus, nuteistojo L. S. (L. S.) gynėjo advokato Laimundo Baršausko, nuteistosios O. S. gynėjos advokatės Linos Balčiūnės kasacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. balandžio 30 d. nuosprendžio ir Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2023 m. spalio 24 d. nutarties.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. balandžio 30 d. nuosprendžiu:

A. S. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 222 straipsnio 1 dalį 190 MGL (7344 Eur) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 65 ir 66 straipsniais, į paskirtą bausmę įskaitytas laikinojo sulaikymo ir suėmimo laikas nuo 2013 m. sausio 29 d. iki 2013 m. kovo 7 d. (38 paros) ir nustatyta, kad A. S. per šešis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos turi sumokėti 114 MGL (4293 Eur) dydžio baudą. A. S. baudžiamoji byla pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, 220 straipsnio 1 dalį (2004 m. liepos 5 d. įstatymo redakcija) nutraukta suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminui.

Z. S. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 222 straipsnio 1 dalį 160 MGL (6025 Eur) dydžio bauda. Baudą nustatyta sumokėti per šešis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Z. S. baudžiamoji byla pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, 220 straipsnio 1 dalį (2004 m. liepos 5 d. įstatymo redakcija) nutraukta suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminui.

L. S. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, 222 straipsnio 1 dalį 140 MGL (5272 Eur) dydžio bauda. Baudą nustatyta sumokėti per šešis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. L. S. baudžiamoji byla pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, 220 straipsnio 1 dalį (2004 m. liepos 5 d. įstatymo redakcija) nutraukta suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminui.

B. J. Č. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, 222 straipsnio 1 dalį 140 MGL (5272 Eur) dydžio bauda; pagal BK 202 straipsnio 1 dalį 110 MGL (4142 Eur) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis ir 5 dalies 1 punktu, už atskiras nusikalstamas veikas paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir paskirta 140 MGL (5272 Eur) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 65 ir 66 straipsniais, į paskirtą bausmę įskaitytas laikinojo sulaikymo laikas nuo 2015 m. sausio 14 d. 9.15 val. iki 2015 m. sausio 15 d. 16.50 val. (2 paros) ir nustatyta, kad B. J. Č. per šešis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos turi sumokėti 136 MGL (5122 Eur) dydžio baudą. B. J. Č. baudžiamoji byla pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, 220 straipsnio 1 dalį (2004 m. liepos 5 d. įstatymo redakcija) nutraukta suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminui.

O. S. pripažinta kalta ir nuteista pagal BK 222 straipsnio 1 dalį 100 MGL (3766 Eur) dydžio bauda. Baudą nustatyta sumokėti per šešis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Solidariai iš A. S., Z. S., L. S. ir B. J. Č. valstybės naudai priteista 1 223 947,52 Eur turtinės žalos atlyginimo. Iš O. S. valstybės naudai priteista 26 283 Eur turtinės žalos atlyginimo.

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2023 m. spalio 24 d. nutartimi, nuteistųjų Z. S. ir A. S. apeliacinius skundus tenkinus iš dalies, nuteistojo L. S., nuteistosios O. S. gynėjos advokatės Linos Balčiūnės ir nuteistojo B. J. Č. gynėjo advokato Manto Valiuko apeliacinius skundus atmetus, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. balandžio 30 d. nuosprendis pakeistas.

Nustatyta, kad nuteistųjų O. S., Z. S. ir A. S. veiksmai yra kvalifikuoti pagal BK 222 straipsnio 1 dalį (2004 m. liepos 5 d. įstatymo redakcija), o L. S. ir B. J. Č. – pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, 222 straipsnio 1 dalį (2004 m. liepos 5 d. įstatymo redakcija).

Ištaisytas nuosprendžio nustatomosios dalies antroje pastraipoje padarytas rašymo apsirikimas, nurodant, kad žodis „organizuotos“ keičiamas žodžiu „bendrininkų“.

Patikslintos arba pašalintos nuosprendžio aprašomojoje dalyje – 19 puslapio antroje pastraipoje, 87 puslapio pirmoje pastraipoje, 92 puslapio trečioje pastraipoje, 93 puslapio trečioje, ketvirtoje pastraipose nurodytos aplinkybės. Kita nuosprendžio dalis palikta nepakeista.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Bylos esmė

1. A. S. ir Z. S. pripažinti kaltais ir nuteisti pagal BK 222 straipsnio 1 dalį (2004 m. liepos 5 d. įstatymo redakcija), o L. S. ir B. J. Č. − pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, 222 straipsnio 1 dalį (2004 m. liepos 5 d. įstatymo redakcija) už tai, kad veikdami bendrininkų grupe, siekdami bendro nusikalstamos veikos rezultato – nuslėpti UAB „A F“, besiverčiančios gėlių ir sodinukų didmenine prekyba, turtą (pajamas, išlaidas ir pelną), sąmoningai organizavo ir apgaulingai tvarkė UAB „A F“ teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą, todėl laikotarpiu nuo 2006 m. lapkričio 15 d. iki 2010 m. gruodžio 31 d. negalima iš dalies nustatyti UAB „A F“ veiklos, turto, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų dydžio bei struktūros.

1.1. A. S., nuo 2006 m. lapkričio 28 d. būdamas UAB „A F“ direktorius, o nuo 2010 metų – ir 50 procentų bendrovės akcijų akcininkas, siekdamas asmeninės ir bendrininkų grupės nario Z. S. naudos, veikdamas UAB „A F“ naudai ir interesais, tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, tačiau ne vėliau kaip nuo 2006 m. lapkričio 15 d., kartu su Z. S. parengė nusikalstamos veikos planą – nuslėpti prekybą gėlėmis vykdančios UAB „A F“ tikrąjį gaunamą turtą (pajamas, išlaidas ir pelną), kiekvienam bendrininkų grupės nariui davė nurodymus, ir šie veikė pagal jo duotus nurodymus.

1.2. A. S. ir Z. S., pažeisdami 2001 m. lapkričio 16 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (toliau – ir BAĮ) 12 straipsnio 1 dalies nuostatą, pagal kurią visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus, ir siekdami, kad dalis ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių būtų nefiksuojama BAĮ nurodytuose apskaitos dokumentuose bei registruose, organizavo gėlių, skirtų naudoti UAB „A F“ veikloje, įsigijimą be apskaitos dokumentų iš Nyderlandų Karalystėje esančio gėlių pirkimo–pardavimo aukciono (aukcionų) per Nyderlandų Karalystės įmones tarpininkes bendrovę „S B.V.“ ir „A F H B.V.“. Tiksliai nenustatytu laiku ir vietoje, tačiau ne vėliau kaip nuo 2006 m. lapkričio 15 d., A. S. su Z. S. pasiūlė bendrovės „S B.V.“ atstovui L. S. ir nenustatytiems bendrovės „A F H B.V“. atstovams, kad didžioji šių įmonių produkcijos dalis UAB „A F“ būtų parduodama be pirkimo–pardavimo apskaitos dokumentų. L. S. ir nenustatytiems bendrovės „A F H B.V.“ atstovams sutikus su A. S. bei Z. S. pasiūlymu, dalis produkcijos UAB „A F“ buvo pateikta be apskaitos dokumentų. L. S. pateikdavo bendrovės „S B.V.“ atstovams duomenis, kurių pagrindu jos buhalteriniuose dokumentuose buvo fiksuojama, kad gėlės, kurios UAB „A F“ buvo realizuotos be apskaitos dokumentų, buvo parduotos neegzistuojančioms bendrovėms „A R“ ir „R S“. Bendrovės „A F H B.V.“ nenustatytas atstovas paveikė, kad UAB „A F“ be apskaitos dokumentų realizuotos gėlės bendrovės buhalteriniuose dokumentuose būtų fiksuotos kaip parduotos neegzistuojančioms bendrovėms „A P“ ir „I M“.

1.3. L. S. duomenis apie bendrovės „S B.V.“ pardavimus UAB „A F“, taip pat duomenis apie UAB „A F“ mokėtinas sumas už iš bendrovės „S B.V.“ be apskaitos dokumentų pirktas gėles, kurios į bendrovės „S B.V.“ buhalterinę apskaitą įtrauktos kaip parduotos neegzistuojančioms bendrovėms „A R“ ir „R S“, o nenustatytas bendrovės „A F H B.V.“ atstovas duomenis apie bendrovės „A F H B.V.“ pardavimus UAB „A F“, taip pat duomenis apie UAB „A F“ mokėtinas sumas už bendrovėje „A F H B.V.“ be apskaitos dokumentų pirktas gėles, kurios į bendrovės „A F H B.V.“ buhalterinę apskaitą įtrauktos kaip parduotos neegzistuojančioms bendrovėms „A P“ ir „I M“, teikė Z. S. ir A. S. elektroniniu paštu faile pavadinimu „New s.“.

1.4. A. S., o jo nesant – Z. S., už įgytą be apskaitos dokumentų produkciją su bendrovių „S B.V.“ ir „A F H B.V.“ atstovais laikotarpiu nuo 2006 m. lapkričio 15 d. iki 2009 m. vasario 3 d. atsiskaitė grynaisiais pinigais, juos perduodami per įsigytą produkciją transportuojančius vairuotojus. Laikotarpiu nuo 2009 m. vasario 3 d. iki 2010 m. gruodžio 31 d. jie atsiskaitė grynaisiais pinigais, juos perduodami B. J. Č., kuris už tiksliai nenustatytą, tačiau ne didesnį nei 17 266 Eur (ne didesnį nei 1 procento pervestos sumos) atlygį pats ir per kitus nenustatytus asmenis, pasinaudodamas savo ir jam artimo asmens T. J. kontroliuojamų lengvatinio apmokestinimo įmonių „S L“, „W L“ ir „W Li“ Latvijos Respublikos bankuose atidarytose sąskaitose esančiomis lėšomis, atliko ne mažiau nei 68 mokėjimus (pavedimus), kurių suma ne mažesnė nei 1 296 600 Eur, į bendrovės „S B.V.“ sąskaitą ir į L. S. priklausančią sąskaitą, atsiskaitydami už jos pateiktą produkciją, ir ne mažiau nei 44 mokėjimus (pavedimus), kurių suma ne mažesnė nei 430 000 Eur, į bendrovės „A F H B.V.“ sąskaitą, atsiskaitydami už jos pateiktą produkciją, t. y. iš viso atliko ne mažiau nei 112 mokėjimų (pavedimų), kurių suma ne mažesnė nei 1 726 600 Eur.

1.5. Taip A. S. ir Z. S., veikdami bendra tyčia, laikotarpiu nuo 2006 m. lapkričio 15 d. iki 2010 m. gruodžio 31 d. organizavo ir vykdė UAB „A F“ apgaulingą buhalterinę apskaitą, sąmoningai pažeisdami teisės aktų, reglamentuojančių buhalterinės apskaitos tvarkymą, reikalavimus, neįtraukė į UAB „A F“ buhalterinę apskaitą išlaidų už dalį iš įmonių „S B.V.“, „A F H B.V.“ įgytos produkcijos, o L. S. ir B. J. Č. padėjo jiems tai padaryti.

1.6. Tęsdami nusikalstamą veiką, siekdami išvengti dalies prekių pardavimo fiksavimo išrašant PVM sąskaitą faktūrą ar atspausdinant kasos aparato kvitą ir prievolės apskaičiuoti pridėtinės vertės mokestį, siekdami į apskaitą neįtraukti dalies pajamų gavimo ir taip A. S., Z. S. bei UAB „A F“ naudai išvengti prievolės sumokėti į valstybės biudžetą apskaičiuotus pridėtinės vertės, pajamų ir socialinį mokesčius, tyčia, pažeisdami BAĮ 12 straipsnio 1 dalies nuostatas, laikotarpiu nuo ne vėliau nei 2006 m. lapkričio 15 d. iki 2010 m. gruodžio 31 d. A. S. kartu su Z. S., tiesiogiai vykdydami didmeninius gėlių pardavimus UAB „A F“ prekybos sandėlyje, esančiame (duomenys neskelbtini), pardavė iš Nyderlandų Karalystės bendrovių įgytą ir į UAB „A F“ buhalterinę apskaitą neįtrauktą produkciją, neįformindami privalomų apskaitos dokumentų – PVM sąskaitų faktūrų arba kasos aparato kvitų, t. y. neišskirdami ir neskaičiuodami pardavimo PVM bei nefiksuodami gautų realių pajamų.

1.7. Visas atliktas ūkines operacijas A. S. ir Z. S. fiksavo „Excel“ formato bylose „Book1“ (2006–2007 m.), „2008 Sandėlis“, „2009 Sandėlis“, „2010 Sandėlis“ ir „New s.“, kurias laikė įrašytose išorinėse USB laikmenose, taip A. S., o jo nesant – Z. S., vedė dvigubą buhalteriją, joje fiksavo laikotarpiu nuo 2006 m. lapkričio 15 d. iki 2010 m. gruodžio 31 d. realiai įvykusius ūkinius įvykius – gėlių pardavimus, kurių metu buvo nuslėpta ir jiems pasibaigus į apskaitos dokumentus neįrašyta ne mažiau kaip 24 117 508 Lt (6 984 913,11 Eur) realiai gautų pajamų (2006 m. – 525 102 Lt, 2007 m. – 6 720 339 Lt, 2008 m. – 6 890 846 Lt, 2009 m. – 4 842 801 Lt, 2010 m. – 5 138 420 Lt), susijusių su UAB „A F“ turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros pasikeitimu.

1.8. A. S. ir Z. S., tęsdami nusikalstamą veiką, A. S. pagal BAĮ 21 straipsnio 1 dalį turėdamas teisę priimti sprendimus juridinio asmens vardu ir būdamas atsakingas už UAB „A F“ veiklos kontrolę bei buhalterinės apskaitos organizavimą, privalėdamas garantuoti apskaitos įrašų teisingumą, žinodamas, kad bendrovės veikloje vykdomos grynųjų pinigų operacijos yra neteisingai ir fiktyviai pavaizduojamos buhalterinės apskaitos registruose, turėdamas tikslą išvengti prievolės apskaičiuoti pridėtinės vertės mokestį ir prievolės sumokėti į valstybės biudžetą apskaičiuotą pridėtinės vertės mokestį, suvokdamas savo nusikalstamo veikimo pobūdį, numatydamas nusikalstamus veikos padarinius, kad taip bus trukdoma nustatyti UAB „A F“ turtą, nuosavą kapitalą, įsipareigojimų dydį ir struktūrą, neteikė duomenų ir dokumentų apie realiai įvykusius ūkinius įvykius – pirkimus ir pardavimus UAB „A F“ buhalterinę apskaitą atitinkamais laikotarpiais tvarkiusioms ir apie daromą nusikalstamą veiką nieko nežinojusioms K. L. A., J. R. ir Ž. V., todėl jos laikotarpiu nuo 2006 m. lapkričio 15 d. iki 2010 m. gruodžio 31 d. į apskaitą neįtraukė UAB „A F“ iš neoficialios prekybos gėlėmis gautų pajamų – ne mažiau nei 24 117 508 Lt (6 984 913,11 Eur) bei išlaidų – ne mažiau nei 5 961 604,48 Lt (1 726 600 Eur), kurie buvo panaudoti atsiskaitymams su tiekėjais už prekes (gėles).

1.9. Dėl tokių A. S. ir jo suburtos bendrininkų grupės narių Z. S., L. S. ir B. J. Č. nusikalstamų veiksmų, apgaulingai tvarkant UAB „A F“ buhalterinę apskaitą, buvo pažeistos BAĮ 4 straipsnio, 6 straipsnio 2 dalies, 12 straipsnio 1 dalies, 14 straipsnio 1 dalies, 16 straipsnio 1 ir 3 dalių nuostatos, todėl iš dalies negalima nustatyti UAB „A F“ veiklos, turto, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų dydžio bei struktūros 2007–2010 mokestiniais metais.

2. Be to, B. J. Č. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 202 straipsnio 1 dalį už tai, kad neteisėtu būdu stambiu mastu ėmėsi finansinės veiklos, t. y. jis laikotarpiu nuo 2009 m. vasario 3 d. iki 2010 m. gruodžio 31 d. Vilniaus mieste, veikdamas kaip fizinis asmuo, pažeisdamas 1999 m. spalio 28 d. Lietuvos Respublikos mokėjimų įstatymo 5 straipsnio 1 punkto nuostatą, pagal kurią mokėjimo paslaugas sudaro paslaugos, kurias teikiant sudaromos sąlygos grynuosius pinigus įmokėti į mokėjimo sąskaitą, ir visos su mokėjimo sąskaitos tvarkymu susijusios operacijos; 6 straipsnio nuostatas, nustatančias mokėjimo paslaugų teikėjų sąrašą, ir 7 straipsnio nuostatą, pagal kurią fiziniams arba juridiniams asmenims, kurie nėra mokėjimo paslaugų teikėjai, draudžiama teikti šio įstatymo 5 straipsnyje nustatytas paslaugas, negalėdamas būti nurodytų finansinių (mokėjimo) paslaugų teikėjas, žinodamas, kad jis, kaip fizinis asmuo, nėra įstatyme nurodytų paslaugų subjektas, ir suvokdamas, kad teikdamas mokėjimo paslaugas veiks neteisėtu būdu, vykdydamas nusikalstamą susitarimą su A. S., Z. S. ir L. S. pervesti jam perduodamus į UAB „A F“ buhalterinę apskaitą neįtrauktus grynuosius pinigus, skirtus sumokėti už iš Nyderlandų Karalystės bendrovių įgyjamą į apskaitą neįtrauktą produkciją, į bendrovės „S B.V.“ sąskaitą, bendrovės „A F H B.V.“ sąskaitą ir L. S. sąskaitą, be mokėjimą patvirtinančių dokumentų iš A. S. ir Z. S. per kelis kartus gavęs ne mažiau nei 1 726 600 Eur, nenustatytu būdu įnešė į savo ir jam artimo asmens T. J. kontroliuojamų lengvatinio apmokestinimo įmonių „S L“, „W L“ ir „W Li“ Latvijos Respublikos bankuose atidarytas sąskaitas, taip nuslėpdamas tikrą grynųjų pinigų kilmę.

2.1. B. J. Č. pats tiesiogiai arba jo prašymu nenustatyti asmenys nenustatytu būdu iš minėtų lengvatinio apmokestinimo bendrovių banko sąskaitų atliko ne mažiau kaip 68 mokėjimus (pavedimus), kurių suma ne mažesnė nei 1 296 600 Eur, į bendrovės „S B.V.“ ir L. S. priklausančias sąskaitas, ne mažiau kaip 44 mokėjimus (pavedimus), kurių suma ne mažesnė nei 430 000 Eur, į bendrovės „A F H B.V.“ sąskaitą, t. y. neteisėtu būdu stambiu mastu ėmėsi finansinės veiklos, iš viso atlikdamas ne mažiau kaip 112 mokėjimų (pavedimų), kurių suma ne mažesnė nei 1 726 600 Eur.

3. O. S. pripažinta kalta ir nuteista pagal BK 222 straipsnio 1 dalį (2004 m. liepos 5 d. įstatymo redakcija) už tai, kad apgaulingai tvarkė buhalterinę apskaitą. Ji, būdama O. S. individualios įmonės, vykdančios prekybą gėlėmis, dekoratyvinėmis kompozicijomis ir kitomis floristikos prekėmis, savininkė ir vadovė bei pagal BAĮ 21 straipsnio 1 dalį būdama atsakinga už šios individualios įmonės apskaitos organizavimą, siekdama asmeninės naudos ir turėdama tikslą nuslėpti tikrąjį individualios įmonės turtą (pajamas, išlaidas, pelną), laikotarpiu nuo 2006 m. lapkričio 11 d. iki 2010 m. gruodžio 31 d., vykdydama individualios įmonės veiklą, šiuo laikotarpiu jos buhalterinę apskaitą tvarkiusioms ir apie O. S. daromą nusikalstamą veiką nieko nežinojusioms G. U., UAB „C V“ ir Ž. V. nepateikė dalies prekių iš UAB „A F“ įsigijimą pagrindžiančių dokumentų ir taip individualios įmonės buhalterinės apskaitos registruose neapskaitė iš UAB „A F“ įsigytų 935 628,48 Lt (270 976,73 Eur) vertės prekių su PVM, taip pažeidė BAĮ 4 straipsnio, 6 straipsnio 2 dalies, 12 straipsnio 1 dalies, 14 straipsnio 1 dalies, 16 straipsnio 1 ir 3 dalių nuostatas, todėl iš dalies negalima nustatyti O. S. IĮ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų dydžio bei struktūros, buvusių 2006 m. lapkričio 11 d. – 2010 m. gruodžio 31 d.

4. A. S., Z. S., L. S. ir B. J. Č. buvo kaltinami ir pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu jiems baudžiamoji byla pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, 220 straipsnio 1 dalį (2004 m. liepos 5 d. įstatymo redakcija), suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminui, nutraukta dėl to, kad jie, veikdami A. S. suburta organizuota grupe, siekdami bendro nusikalstamos veikos rezultato – apgaule išvengti mokesčių, laikotarpiu nuo 2006 m. lapkričio 15 d. iki 2010 m. gruodžio 31 d. įrašė į pridėtinės vertės mokesčio deklaracijas (forma FR0600), metines pelno mokesčio deklaracijas (forma PLN204), metines laikinojo socialinio mokesčio deklaracijas (forma KIT702) žinomai neteisingus duomenis apie UAB „A F“ gaunamas pajamas, pelną bei turtą ir jas pateikė valstybės įgaliotoms institucijoms, taip apgaule A. S., Z. S. ir UAB „A F“, kuriai Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 3 d. nutartimi baudžiamoji byla Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 3 straipsnio 1 dalies 5 punkto pagrindu nutraukta, naudai išvengė didelės vertės turtinės prievolės mokėti valstybei privalomus mokesčius ir įmokas, dėl to nesumokėta iš viso 3 840 741 Lt (1 112 355,48 Eur) pardavimo PVM, bendrovė metinėse pelno mokesčio deklaracijose turėjo deklaruoti 19 769 057 Lt (5 725 514,65 Eur) didesnes pelno mokesčiu apmokestinamąsias pajamas ir nuo jų sumokėti 365 079 Lt (105 734,19 Eur) pelno mokesčio bei už 2007 m. sumokėti 20 226 Lt (5 857,85 Eur) socialinio mokesčio. Taip A. S. ir organizuotos grupės nariai Z. S., L. S. ir B. J. Č. A. S., Z. S. ir UAB „A F“ naudai už laikotarpį nuo 2006 m. lapkričio 15 d. iki 2010 m. gruodžio 31 d. išvengė didelės vertės turtinės prievolės mokėti valstybei privalomus mokesčius ir įmokas, kurių bendra suma – 4 226 046 Lt (1 223 947,52 Eur).

II. Apeliacinės instancijos teismo nutarties esmė

5. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs nuteistųjų Z. S., A. S., L. S., nuteistosios O. S. gynėjos advokatės L. Balčiūnės ir nuteistojo B. J. Č. gynėjo advokato M. Valiuko apeliacinius skundus, nuteistųjų Z. S. ir A. S. apeliacinius skundus tenkino iš dalies, o nuteistojo L. S., nuteistosios O. S. gynėjos advokatės L. Balčiūnės ir nuteistojo B. J. Č. gynėjo advokato M. Valiuko apeliacinius skundus atmetė. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinių skundų argumentus, įvertinęs pirmosios instancijos teismo nuosprendžio turinį ir bylos medžiagą, patikrinęs byloje surinktų įrodymų nuteistųjų kaltei pagrįsti pakankamumą ir jų įrodomąją reikšmę, iš esmės pritarė apylinkės teismo išvadoms, konstatuodamas tik atskirų išvadų neatitiktį bylos aplinkybėms.

5.1. Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad 2018 m. liepos 16 d. teisiamojo posėdžio protokole nuteistojo A. S. parodymuose užfiksuotos aplinkybės „Dėl S. sausio 31 d. išsakytų komentarų dėl P. pagal failą „Sandėlis 2006“ <...>“, kurios nurodytos ir nuosprendžio 19 puslapio antroje pastraipoje, išdėstant nuteistojo A. S. teisme duotus parodymus, neatitinka nurodytos dienos teisiamojo posėdžio garso įraše užfiksuotų aplinkybių. Pagal posėdžio garso įrašą, A. S. parodė „Dėl S. spalio 31 d. išsakytų komentarų dėl P. pagal failą „Sandėlis 2010“ <...>“. Atsižvelgdamas į šias nustatytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas patikslino šią pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalį (19 puslapio antrą pastraipą).

5.2. Teisėjų kolegija ištaisė pirmosios instancijos teismo padarytos išvados dėl A. S. ir L. S. teiginių, kad UAB „A F“ gėles pirko tiesiogiai iš aukciono Nyderlandų Karalystėje per bendrovę „S B.V.“, atitikties tikrovei, vertinant nuosprendžio 87 puslapio pirmos pastraipos paskutinių dviejų sakinių kontekste, loginę klaidą, pašalindama teiginius, jog paminėti A. S. ir L. S. parodymai neatitinka tikrovės, ir nuosprendžio 87 puslapio pirmos pastraipos paskutinius du sakinius išdėstė iš naujo.

5.3. Apeliacinės instancijos teismas konstatavo ir tai, kad nuteistiesiems pateiktame kaltinime aplinkybės dėl galimo dokumentų (kasos pajamų orderių ir (ar) kitų dokumentų) naikinimo nėra nurodytos, o pirmosios instancijos teismo išvados dėl kasos pajamų orderių neįtraukimo į įmonės buhalterinę apskaitą dėl jų sunaikinimo tėra jokiais įrodymais nepagrįsta, liudytojų parodymus iškraipanti šio teismo nuomonė. Teismas nurodė, kad byloje nėra jokių objektyvių duomenų apie tai, jog UAB „A F“ salės darbuotojų-pardavėjų N. B. ir A. M. ir (ar) kitų asmenų išrašyti kasos pajamų orderiai buvo naikinami, todėl skundžiamo nuosprendžio 92 puslapio 3 pastraipoje nurodytus motyvus, prasidedančius žodžiais „Spręstina, kad ta aplinkybė“ ir pasibaigiančius žodžiais „neįnešami į bendrovės sąskaitas banke ar kasą.“, pašalino.

5.4. Teisėjų kolegija, pritardama apeliacinių skundų argumentams, padarė išvadą, kad nuosprendžio 93 puslapio 3 ir 4 pastraipose nurodyti teismo motyvai dėl A. S., O. S. ir Z. S. disponavimo didelėmis grynųjų pinigų sumomis, gautomis iš UAB „A F“ vykdytos prekybos į apskaitą neįtraukta produkcija, yra pertekliniai. Pažymėjo, kad A. S. ir O. S. įtarimai (kaltinimai) šioje byloje dėl neteisėto praturtėjimo nebuvo pareikšti, aplinkybės dėl jų disponuotų didelių pinigų sumų šaltinių nebuvo tiriamos, Z. S. ikiteisminis tyrimas dėl veikos, nustatytos BK 1891 straipsnyje, 2017 m. birželio 14 d. nutarimu nutrauktas, todėl nuosprendžio 93 puslapio 3 ir 4 pastraipas, prasidedančias žodžiais „Aplinkybę, kad sutuoktiniai A. S. ir O. S. <...>“ ir pasibaigiančias žodžiais „<...> šaltinis, pagal šio ūkinės finansinės veiklos tyrimo metu turimą informaciją nenustatytas (117 t., b. l. 76–92)“, pašalino.

III. Kasacinių skundų ir atsiliepimo į juos argumentai

6. Kasaciniais skundais nuteistieji A. S. ir Z. S. prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2023 m. spalio 24 d. nutarties dalį, kuria atmesti jų apeliaciniai skundai dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. balandžio 30 d. nuosprendžio dalies, kuria jie nuteisti pagal BK 222 straipsnio 1 dalį, ir šią bylos dalį perduoti iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka. Kasatoriai skunduose, kurių argumentai iš esmės yra tapatūs, nurodo:

6.1. Žemesnės instancijos teismai Valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – ir VMI) specialisčių išvadas, byloje esančią konsultacinę išvadą, UAB „A“ ataskaitą apie faktines pastabas Nr. 17/10/20, o apeliacinės instancijos teismas ir ekspertizės akto Nr. 11-90(22) išvadas įvertino esmingai pažeisdami BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatas, nes juos vertino neišsamiai, nevisapusiškai, nepašalino esminių tarp jų ir kitų duomenų šaltinių esančių prieštaravimų, visas abejones vertino nuteistųjų nenaudai. Be to, teismai nesilaikė teismų praktikoje specialisto išvadų vertinimui nustatytų papildomų reikalavimų.

6.2. Apeliacinės instancijos teisme, siekiant pašalinti abejones dėl VMI specialisčių atlikto ūkinės finansinės veiklos tyrimo išsamumo ir objektyvumo, buvo paskirta bendrovės finansinės veiklos ekspertizė. Skirtingai nei VMI specialistėms, ekspertinei įstaigai tyrimui atlikti buvo perduota visa šioje byloje surinkta medžiaga. Ekspertizės aktu Nr. 11-90(22) VMI specialisčių išvados buvo paneigtos, tačiau apeliacinės instancijos teismas, selektyviai įvertinęs ekspertizės akto išvadas ir jį surašiusio eksperto J. Vinikovo teismui duotus paaiškinimus, nepagrįstai lemiamą įrodomąją reikšmę suteikė eksperto J. Vinikovo paaiškinimui, kad „aritmetiškai suskaičiavus, gaunasi tokia suma, kurią apskaičiavo VMI specialistės“, kas nulėmė sprendimą dėl VMI specialisčių išvadų teisingumo. Be to, teismas nusprendė esminių apeliacinių skundų argumentų, kad atliekant VMI tyrimą nesivadovauta jokia moksliškai pagrįsta ar patvirtinta metodika ir neatlikta jokio savarankiško tyrimo; išvados iš esmės grįstos iš Lietuvos kriminalinės policijos biuro gauta informacija ir specialistėms pateikta išankstine nuomone; neatlikti priešpriešiniai įmonių kontrahentų patikrinimai, kaip nepaneigiančių VMI specialisčių išvadų teisingumo, „neturinčių įtakos galutiniam skaičiavimo rezultatui“, plačiau nenagrinėti. Ekspertizės akto išvadomis ir eksperto J. Vinikovo paaiškinimais buvo paneigtas tiek VMI atlikto tyrimo metodologinis pagrįstumas, tiek ir VMI specialisčių išvados dėl UAB „A F“ tariamai padarytų Buhalterinės apskaitos įstatymo pažeidimų.

6.3. Nors ekspertizės akte tam tikrais klausimais pateiktos išvados yra sąlyginės, nes siejamos su USB laikmenose rastų lentelių vertinimu, ekspertas padarė vienareikšmę išvadą, kad iš duomenų visumos nėra galimybės nustatyti, ar UAB „A F“ turėjo papildomų pajamų iš į apskaitą neįtrauktų pirkimų–pardavimų ir su tokiais pirkimais susijusių į apskaitą neįtrauktų išlaidų (sąnaudų). Ekspertas, priešingai nei VMI specialistės, padarė išvadą, kad iš USB laikmenose esančių duomenų negalima nustatyti galimai į apskaitą neįtrauktų pirkimų, su jais susijusių sąnaudų ir į apskaitą neįtrauktų pardavimų pajamų dydžių, o teismo posėdyje paaiškino, jog lentelėse yra tik aritmetiškai suskaičiuotos sumos, stulpeliai, kurių neišeina susieti su jokiomis sąnaudomis ar išlaidomis šioms pajamoms gauti tiek pagal tų pačių lentelių turinį, tiek kartu su duomenimis apie UAB „A F“ kasą, banko sąskaitą ar įsipareigojimus Nyderlandų Karalystės įmonėms. Tokia eksperto išvada pagrįsta tuo, kad jam nebuvo pateikti jokie lentelėse esančius skaičius patvirtinantys dokumentai. Taigi, USB esančios lentelės, kurios sudarė VMI specialisčių atlikto tyrimo pamatą, ekspertui neleido padaryti išvados, kad tai yra UAB „A F“ į apskaitą neįtrauktos pajamos. Ekspertizės akto tiriamojoje dalyje pažymėta, kad lentelių duomenys apie galimą gėlių gavimą ir pardavimą nėra patvirtinti Nyderlandų Karalystės įmonių važtaraščiais (CMR) ir sąskaitomis (Invoice), kurie, pagal eksperto teismui duotus paaiškinus, turėjo būti, o pagal UAB „A F“ pateiktus CMR ir Invoice gėlės yra užpajamuotos tiksliai, užpajamavimo sumos nurodytos apskaitos registruose „Pirkimo operacijos“; galimos sąnaudos ir išlaidos, nurodytos lentelėse, taip pat nėra patvirtintos UAB „A F“ dokumentais ir nenurodytos apskaitos registruose. Iš byloje esančių dokumentų visumos ekspertas padarė išvadą, kad UAB „A F“ buhalterinė apskaita buvo vedama tinkamai.

6.4. Buhalterinės apskaitos tvarkymo pažeidimų nebuvo nustatyta ir konsultacinėje išvadoje. Ją pateikęs specialistas pažymėjo, kad tiriant, ar visos pajamos įtrauktos į įmonės buhalterinę apskaitą, turi būti nuosekliai ištirtos prekių judėjimo stadijos – prekių pirkimas ir atsiskaitymas už jas; prekių transportavimas ir mokėjimas už transporto paslaugas; prekių sandėliavimas; prekių pardavimas ir atsiskaitymas už jas.

6.5. Kasatorius nuteistasis Z. S. skunde nurodė, kad apeliacinės instancijos teismas konstatavo, jog UAB „A F“ į apskaitą neįtraukė 20,3 mln. Lt pardavimų, tačiau teismas nenustatinėjo aplinkybių, kaip tokio dydžio apyvartą sudarančios prekės buvo nupirktos, atgabentos, sandėliuojamos ir perparduotos galutiniams pirkėjams. Įvertinus tai, kad pirkimai buvo vykdomi per oficialius aukcionus Nyderlandų Karalystėje, tokio kiekio pirkimai objektyviai negalėjo būti įforminti, o pardavimai Lietuvos Respublikoje – nepastebėti. Byloje nėra duomenų, kad L. S. dalyvavo perkant gėles iš antrojo gėlių aukciono per įmonę „A F H B.V.“, todėl ši apeliacinės instancijos teismo išvados dalis dėl nusikalstamo bendradarbiavimo yra visiškai nepagrįsta.

6.6. Apeliacinės instancijos teismas neįvertino, kad VMI specialistės peržengė savo kompetencijos ribas. VMI specialisčių išvados yra grindžiamos ne įrodymais, bet nuteistojo Z. S. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais apie lentelėse užfiksuotų duomenų turinį, kuriais jis prašė nesivadovauti, nes buvo tyrėjo M. Juozapavičiaus suklaidintas dėl lentelėse užfiksuotų duomenų turinio. Jokio savarankiško tyrimo, kuris atskleistų lentelių duomenis, VMI specialistės neatliko. Nors, pagal teismų praktiką, vien tai, kad formuluodamas tam tikrus ekspertizės akto (specialisto išvados) teiginius ekspertas (specialistas) rėmėsi ir jam pateiktais liudytojų parodymais ar kitais byloje esančiais duomenimis, savaime nesuteikia pagrindo teigti, jog ekspertas (specialistas), pateikdamas išvadas, peržengė savo kompetencijos ribas ar jais rėmėsi neteisėtai (pavyzdžiui, kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-176-303/2015, 2K-73-942/2017), tačiau šiuo atveju VMI specialisčių išvados buvo daromos vien tik įtariamojo Z. S. parodymų pagrindu. Taigi VMI specialistės specialisto išvadose pateikė ne buhalterinį, bet teisinį bylos duomenų vertinimą.

6.7. Teismų praktikoje suformuluota taisyklė, kad tais atvejais, kai duomenys, kuriais grindžiama specialisto išvada, vėliau nepasitvirtina, tokia specialisto išvada byloje nesivadovaujama (pavyzdžiui, kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-177-895/2018). Šia taisykle nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismas nesivadovavo. Bylos nagrinėjimo teisme metu Z. S. paneigė savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, o kitų duomenų, atskleidžiančių aktualių lentelių, kuriomis grindžiamos VMI specialisčių išvados, turinį, byloje nebuvo surinkta. Be to, kitais bylos duomenimis paneigtas ir Z. S., kaip įtariamojo, duotų parodymų teisingumas.

6.8. Pagal teismų praktiką, taikytos tyrimo metodikos vertinimas yra vienas iš esminių aspektų, kuris sudaro objektyvias prielaidas įvertinti specialisto išvados ar ekspertizės akto patikimumą ir pagrįstumą. Apygardos teismas nenustatinėjo, koks (-ie) metodas (-ai) buvo ir turėjo būti taikomas (-i), darant atitinkamas išvadas, kiek jis (jie) moksliškai pagrįstas (-i). Teismas konstatavo, kad, pateikiant VMI specialisto išvadas, buvo remtasi antkainio metodu, tačiau neatskleidė šio metodo esmės, kuri yra svarbi vertinant išvadą. Ekspertizės aktas ir konsultacinė išvada yra pateikti vadovaujantis kitais, tyrimuose aiškiai atskleistais metodais, kuriuos galima patikrinti. Juose suformuluotos priešingos išvados, kad Buhalterinės apskaitos įstatymas nebuvo pažeistas. Konsultacinė išvada ir ją surašiusio specialisto teismuose duoti paaiškinimai patvirtina, kad VMI specialistės ne tik nenurodė atlikto tyrimo metodų, bet ir nesivadovavo VMI viršininko patvirtintomis taisyklėmis, pagal kurias VMI specialistai, rengdami specialisto išvadą, prie jos privalo pridėti atlikto tyrimo metu tirtus dokumentus, taip sudarydami objektyvią galimybę patikrinti, kokių dokumentų pagrindu buvo padarytos atitinkamos išvados. VMI specialistės rėmėsi pačių išgalvota ir neatskleista metodika. Šie metodologiniai trūkumai, pašalinantys galimybę patikrinti VMI specialisčių išvadų teisingumą, suponuoja būtinybę juos nuodugniai įvertinti, o ne ignoruoti, kaip tai padarė apeliacinės instancijos teismas.

6.9. Aptartos aplinkybės leidžia teigti, kad net keliais savarankiškais specialiomis žiniomis pagrįstais įrodymų šaltiniais – konsultacine išvada, ekspertizės aktu Nr. 11-90(22) ir ataskaita apie faktines pastabas buvo paneigtas VMI specialisčių išvadų, kurios pateiktos nesilaikant šiam įrodymų šaltiniui keliamų reikalavimų, teisingumas ir pagrįstumas. Tačiau apeliacinės instancijos teismas, nepateikęs argumentų, atsisakė remtis šiais įrodymų šaltiniais ir pašalinti abejones dėl VMI specialisčių taikytų tyrimo metodikų bei jų reikšmės padarytoms išvadoms. Apeliacinės instancijos teismas privalėjo visapusiškai ir objektyviai ištirti ekspertizės aktą, sugretinti jo bei VMI specialisčių pateiktas išvadas, bylos medžiagoje esančią konsultacinę išvadą, visų specialistų bei eksperto teismams duotus paaiškinimus ir šiuos įrodymų šaltinius visapusiškai įvertinti, o ne suteikti VMI specialisčių išvadoms prioritetinę įrodomąją reikšmę, atsisakant nagrinėti šių įrodymų šaltinių turinio esminius trūkumus ir pašalinti tarp jų ir kitų specialių žinių įrodymų šaltinių esančius prieštaravimus.

6.10. BPK įtvirtintas nušalinimo institutas tiek įtariamajam (kaltinamajam), tiek ir kitiems proceso dalyviams leidžia pareikšti nušalinimą ir specialistui (BPK 57 straipsnio 1 ir 2 dalys). Specialisto nušalinimo pagrindai nustatyti BPK 58 straipsnio 1 dalyje. Iš BPK 58 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatų turinio išplaukia, kad specialistui, byloje teikiančiam atitinkamas išvadas, yra keliamas nešališkumo reikalavimas, kurio įgyvendinimas objektyviai nėra užtikrinamas, kai specialistas toje pačioje byloje yra ir civilinis ieškovas.

6.11. Specialisto išvados Nr. (4.65)-86-8 ir Nr. (21.73-32) yra pateiktos Vilniaus apskrities VMI. Civilinis ieškovas šioje byloje taip pat yra Vilniaus apskrities VMI, o jos byloje pareikštas civilinis ieškinys yra paremtas specialisto išvadomis, padarytomis atlikus UAB „A F“ ūkinės finansinės veiklos tyrimą. Pasisakydamas dėl tokios VMI procesinės padėties, apeliacinės instancijos teismas pažymėjo, kad „<...> BPK nedraudžia VMI dalyvauti finansinės bylos tyrime, atlikus specialisto tyrimą tiriamais klausimais, teikti išvadą, o vėliau atstovaujant valstybės interesams – reikšti civilinį ieškinį <...>“. Tačiau toks motyvas neatitinka BPK 57–58 straipsnių prasmės, nes jeigu specialistui yra keliamas nešališkumo reikalavimas, tai jis byloje negali turėti jokio kito savarankiško procesinio statuso, neišvengiamai lemiančio jo suinteresuotumą bylos baigtimi. Todėl, Vilniaus apskrities VMI esant byloje civilinei ieškovei, jos darbuotojų pateiktos specialisto išvados negalėjo būti pripažintos pateiktomis nešališko subjekto ir jomis teismai negalėjo grįsti kaltės.

6.12. Žemesnės instancijos teismai, nustatydami valstybei neva padarytos turtinės žalos dydį, rėmėsi tomis pačiomis VMI specialisčių išvadomis, kurios sudaro ir faktinį ieškinio pagrindą. Net pripažinus teisinga prielaidą, kad USB laikmenose rastose lentelėse užfiksuotų duomenų dalis yra į apskaitą neįtrauktos UAB „A F“ pajamos, dėl to kilo BK 222 straipsnyje nurodyti padariniai ir valstybei buvo padaryta žala, žalos dydis byloje nėra įrodytas BPK nustatytais būdais ir konstatuotas, pažeidžiant in dubio pro reo (visi neaiškumai ir netikslumai aiškinami kaltinamojo naudai) principo reikalavimus.

6.13. Skundžiamoje nutartyje, remiantis VMI specialisčių paaiškinimais, nurodyta, kad visos sąnaudos, atliekant galutinius skaičiavimus, buvo įvertintos, tam turimų duomenų pakako; UAB „A F“ sąnaudos buvo apskaičiuotos įmonei palankiausiu antkainio metodu, o visi nesutapimai buvo vertinami nuteistųjų naudai. Tačiau, apskaičiuodamos neva nesumokėtų mokesčių dydį, VMI specialistės ne tik apskaičiavo nerealius, fiziškai neįmanomus ir jokiais objektyviais bylos duomenimis nenustatytus gėlių pardavimus, bet, net ir esant žinomam bei neginčijamai nustatytam faktui, kad visos be išimties gėlės buvo įsigytos užsienio valstybių aukcionuose, atgabentos ir laikytos Lietuvoje, visų šių bendrovės pelno dydžiui nustatyti reikšmingų sąnaudų, kaip esminio teisingo nesumokėtų mokesčių dydžio apskaičiavimo kriterijaus, neįvertino. VMI specialistės netyrė gėlių įgijimo, transportavimo ir sandėliavimo sąnaudų.

7. Kasaciniu skundu nuteistojo B. J. Č. gynėjas advokatas A. Juozapavičius prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. balandžio 30 d. nuosprendžio ir Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2023 m. spalio 24 d. nutarties dalis dėl B. J. Č. nuteisimo ir turtinės žalos atlyginimo iš jo priteisimo ir šią bylos dalį perduoti iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka. Kasatorius skunde nurodo:

7.1. Žemesnės instancijos teismai netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, nes netinkamai aiškino ir taikė BK 2 straipsnio 4 dalį, 24 straipsnio 6 dalį, 26 straipsnio 1 dalį, 202 straipsnio 1 dalį ir 222 straipsnio 1 dalį. Teismai pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalyje įtvirtintas ir teismų praktikoje suformuluotas įrodymų vertinimo taisykles, įvertino ne visus bylai išspręsti reikšmingus įrodymus, padarė klaidų dėl įrodymų turinio, pasirėmė įrodymais, kurie neegzistuoja, nesilaikė nekaltumo prezumpcijos principo reikalavimų ir procesinius sprendimus grindė prielaidomis. Be to, apeliacinės instancijos teismas, pažeisdamas BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatas, neatsakė į esminius nuteistojo B. J. Č. gynėjo apeliacinio skundo argumentus. Nurodyti BPK pažeidimai yra esminiai, nes pažeidė nuteistojo B. J. Č. teisę į teisingą (sąžiningą) procesą ir sukliudė teismams išsamiai bei nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingus procesinius sprendimus.

7.2. B. J. Č. buvo nuteistas pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, 222 straipsnio 1 dalį už padėjimą apgaulingai tvarkyti UAB „A F“ teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą laikotarpiu nuo 2006 m. lapkričio 15 d. iki 2010 m. gruodžio 31 d. Tačiau skundžiamuose teismų procesiniuose sprendimuose nėra nurodyti B. J. Č. veiksmai, kuriais jis būtų prisidėjęs prie apgaulingo UAB „A F“ buhalterinės apskaitos tvarkymo laikotarpiu nuo 2006 m. lapkričio 15 d. iki 2009 m. vasario 3 d. Priešingai, skundžiamuose teismų procesiniuose sprendimuose nurodyta, kad šiuo laikotarpiu Z. S. ir A. S. pinigus tiesiogiai perduodavo vairuotojams, o B. J. Č. su tuo nėra nesusijęs. Taigi, B. J. Č. buvo nepagrįstai nuteistas už padėjimą apgaulingai tvarkyti UAB „A F“ teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą laikotarpiu nuo 2006 m. lapkričio 15 d. iki 2009 m. vasario 3 d. Šios aplinkybės buvo nurodytos ir nuteistojo B. J. Č. gynėjo apeliaciniame skunde, tačiau apeliacinės instancijos teismas skundžiamoje nutartyje į šiuos skundo argumentus neatsakė.

7.3. B. J. Č. buvo nepagrįstai nuteistas už padėjimą apgaulingai tvarkyti UAB „A F“ teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą ir neteisėtą vertimąsi komercine veikla laikotarpiu nuo 2009 m. vasario 3 d. iki 2010 m. gruodžio 31 d. Byloje nėra įrodymų, patvirtinančių žemesnės instancijos teismų nustatytas aplinkybes, kad šiuo laikotarpiu A. S. ir Z. S. perduodavo grynuosius pinigus B. J. Č., kuris juos įmokėdavo į savo ir jam artimų asmenų kontroliuojamų lengvatinio apmokestinimo įmonių „S L“, „W L“, „W Li“ Latvijos Respublikos bankuose atidarytas sąskaitas ir vėliau atliko apmokėjimus (pavedimus) į Nyderlandų Karalystės įmonių „S B.V.“, „A F H B.V.“ ir L. S. banko sąskaitas. Įmonė „W Li“ buvo įsteigta 2010 m. lapkričio 1 d., o kaltinime nurodyta šios įmonės sąskaita Latvijos banke buvo atidaryta tik 2011 m. sausio 24 d. Šie įrodymai paneigia teismų nustatytą aplinkybę dėl grynųjų pinigų įmokėjimo į įmonės „W Li“ banko sąskaitą Latvijos banke ir jų pervedimą nurodytoms Nyderlandų Karalystės bendrovėms iki 2010 m. gruodžio 31 d.

7.4. Priešingai nei konstatavo žemesnės instancijos teismai, nei B. J. Č., nei T. J. nekontroliavo lengvatinio apmokestinimo įmonių „S L“, „W L“ ir „W Li“, jie nebuvo šių įmonių steigėjai ar įgalioti veikti šių įmonių vardu. Vienintelė aplinkybė, kuri sieja T. J. su įmone „S L“, yra ta, kad jis 2003 m. pagal įgaliojimą atidarė šios įmonės banko sąskaitą Latvijos banke. Tačiau ši aplinkybė savaime neįrodo įmonės kontroliavimo fakto. Byloje nėra duomenų, kas 2009 m. šią banko sąskaitą valdė ir ja naudojosi. Bet kuriuo atveju ši aplinkybė neįrodo jokių B. J. Č. sąsajų su šiomis įmonėmis. Be to, B. J. Č. į šių įmonių banko sąskaitas Latvijos bankuose neįmokėjo grynųjų pinigų, gautų iš A. S. ir Z. S., ir vėliau tiesiogiai ar netiesiogiai neatliko apmokėjimų į Nyderlandų Karalystės įmonių „S B.V.“, „A F H B.V.“ ir L. S. banko sąskaitas. B. J. Č. neturėjo teisės atlikti bankinius pavedimus iš šių įmonių ir techninių priemonių tam atlikti. Kratų metu iš B. J. Č. paimtuose kompiuteriuose nebuvo rastas nė vienas IP adresas pagal kokį nors mokėjimą iš Latvijos banko.

7.5. Žemesnės instancijos teismų neteisingas išvadas dėl lengvatinio apmokestinimo įmonių kontroliavimo, grynųjų pinigų įmokėjimo ir pavedimų darymo lėmė neteisingas B. J. Č. ir šių įmonių sąsajų interpretavimas. Skundžiamame pirmosios instancijos teismo nuosprendyje nurodyta, kad inkriminuojamu laikotarpiu UAB „V“, kuriai vadovavo B. J. Č., ir UAB „V t“, su kuria jis buvo susijęs, įvairiomis sumomis bei įvairia valiuta buvo atliekami pavedimai iš įmonių „S L“, „W L“ ir „W Li“ banko sąskaitų. Tačiau šios aplinkybės ne tik nepagrindžia B. J. Č. inkriminuojamų nusikalstamų veiksmų, bet ir yra akivaizdžiai neteisingos. UAB „V t“ niekada nebuvo daromi jokie bankiniai pavedimai į nurodytas įmones. UAB „V t“ buvo įsteigta 2010 m. spalio 22 d., o šios įmonės banko sąskaita atidaryta tik 2011 m. Tuo tarpu B. J. Č. inkriminuojamas nusikalstamų veikų laikotarpis yra iki 2010 m. gruodžio 31 d. Be to, UAB „V t“ veikla buvo susijusi tik su transporto paslaugomis ir ši bendrovė neturėjo jokių sąsajų nei su Rusijos įmonėmis, nei su minėtomis lengvatinio apmokestinimo įmonėmis. Lengvatinio apmokestinimo įmonių kontroliavimo, grynųjų pinigų įmokėjimo ir pavedimų darymo nepatvirtina Z. S. ir L. S. parodymai.

7.6. Skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu patenkintas VMI civilinis ieškinys ir solidariai iš A. S., Z. S., L. S. bei B. J. Č. valstybės naudai priteista 1 223 947,52 Eur turtinės žalos atlyginimo. Šią sumą sudaro mokesčiai valstybei, kurių UAB „A F“ nesumokėjo neapskaičiusi lėšų už gėles, įsigytas Nyderlandų Karalystėje laikotarpiu nuo 2006 m. lapkričio 15 d. iki 2010 m. gruodžio 31 d. Atsižvelgiant į tai, kad B. J. Č. buvo nepagrįstai nuteistas už padėjimą apgaulingai tvarkyti UAB „A F“ teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą laikotarpiu nuo 2006 m. lapkričio 15 d. iki 2009 m. vasario 3 d., šio laikotarpio nesumokėtų mokesčių suma turėtų būti sumažintas iš B. J. Č. valstybės naudai priteistas turtinės žalos atlyginimo dydis. B. J. Č. negali būti atsakingas ir atlyginti žalos už kitų asmenų padarytus veiksmus, prie kurių jis neprisidėjo.

8. Kasaciniu skundu nuteistojo L. S. gynėjas advokatas L. Baršauskas prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. balandžio 30 d. nuosprendį bei Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2023 m. spalio 24 d. nutartį ir baudžiamąją bylą L. S. nutraukti. Kasatorius skunde nurodo:

8.1. Žemesnės instancijos teismai netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, nes netinkamai taikė BK 25 straipsnio 3 dalį ir 222 straipsnio 1 dalį. Teismai, pažeisdami BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatas, netinkamai vertino byloje esančius įrodymus ir padarė BPK 44 straipsnio 5, 7 ir 8 dalių nuostatų pažeidimus bei netinkamai išsprendė civilinio ieškinio klausimą. Apeliacinės instancijos teismas, pažeisdamas BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatas, neatsakė į esminius L. S. apeliacinio skundo argumentus. Nurodyti BPK pažeidimai yra esminiai, nes pažeidė L. S. teisę į teisingą teismą, sukliudė teismams išsamiai bei nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingus procesinius sprendimus.

8.2. Nuteistasis L. S. buvo sulaikytas 2015 m. sausio 15 d. ir apie 12 valandų išbuvo policijos įstaigoje, ten buvo apklausiamas policijos pareigūnų, šie jam darė neleistiną spaudimą bei poveikį ir sudarė kliūtis susisiekti su gynėju, taip atimdami galimybę tinkamai gintis. Taigi, L. S. 2015 m. sausio 15 d. apklausa vyko šiurkščiai pažeidžiant įstatymą, o pakartotinė apklausa pas ikiteisminio tyrimo teisėją buvo neigiamai paveikta neteisėtos apklausos policijoje, nes tyrėjai išgavo tuometinio įtariamojo pažadą duoti tokius pačius parodymus teisėjui. Žemesnės instancijos teismai padarė nepagrįstą išvadą, kad 2015 m. sausio 15 d. vykę ikiteisminio tyrimo veiksmai prieš L. S. buvo atlikti teisėtai, nepažeidžiant BPK 10 straipsnio nuostatų.

8.3. Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme paaiškėjo, kad 59 tomai bylos medžiagos nėra susiję su pateiktu kaltinimu. Atsižvelgiant į komplikuotą ikiteisminį tyrimą (įtariamųjų sumažėjo net 4 kartus, tyrimas truko penkerius metus, reikėjo aiškintis septynerių metų senumo įvykius), manytina, kad pašalinė medžiaga prie bylos buvo pridėta sąmoningai, siekiant suklaidinti kaltinamųjų gynėjus ir sudaryti jiems papildomas kliūtis bei priversti gaišti daug laiko, aiškinantis didžiulės apimties medžiagą. Taip prokuroras iškreipė procesą, įgijo akivaizdų pranašumą ir nuolat per visą bylos nagrinėjimą juo naudojosi. Taip šioje byloje buvo pažeistas BPK 7 straipsnyje įtvirtintas rungimosi principas.

8.4. 2020 m. rugsėjo 29 d., t. y. praėjus dvejiems su puse metų nuo bylos perdavimo pirmosios instancijos teismui, prokuroras pateikė prašymą pakeisti kaltinime nurodytų veikų aplinkybes iš esmės skirtingomis, pašalindamas ankstesniame kaltinime inkriminuotą nusikalstamą veiką, nustatytą BK 182 straipsnio 2 dalyje, ir prašydamas toliau tęsti baudžiamosios bylos nagrinėjimą, kaltinamuosius kaltinant pagal BK 220 straipsnio 1 dalį ir 222 straipsnio 1 dalį. Prokuroras savo prašyme nurodė, kad tai daroma atsižvelgus į nagrinėjimo teisme metu nustatytas aplinkybes, tačiau jų nenurodė. Esminės bylos aplinkybės paaiškėjo dar 2018 m., kai pirmosios instancijos teisme parodymus davė kaltinamasis Z. S.. Taigi, prokuroras keletą metų nepateisinamai delsė ir piktnaudžiaudamas BPK 256 straipsnyje nustatyta teise nepateikė prašymo pakeisti kaltinimą, taip nesirūpindamas sąžiningu bylos procesu ir ignoruodamas kaltinamųjų teisę į greitą bei objektyvų bylos išnagrinėjimą.

8.5. Apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminas dėl BK 220 straipsnio 1 dalyje nustatytos nusikalstamos veikos suėjo 2018 m. gruodžio 31 d. BPK 3 straipsnio nuostatos draudžia baudžiamąjį persekiojimą ir nustato labai aiškų reikalavimą bylą nutraukti, paaiškėjus šio straipsnio 1 dalyje nurodytoms aplinkybėms. Tačiau nei prokuroras, nei teismas nesiėmė veiksmų, kad ši bylos dalis būtų nutraukta pagal BPK 3 straipsnyje nustatytą tvarką, o prokuroras toliau teisme palaikė neteisėtą kaltinimą dėl šios nusikalstamos veikos. Ši bylos dalis buvo nutraukta tik 2021 m. balandžio 30 d. pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu, pasibaigus ilgam bylos teisminiam nagrinėjimui. Visą šį laikotarpį L. S. buvo priverstas toliau gintis nuo neteisėtai palaikomo kaltinimo, padarius nusikaltimą, nustatytą BK 220 straipsnio 1 dalyje. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis teismų praktika, turėjo ne pateisinti nurodytus pažeidimus, o konstatuoti akivaizdų proceso pažeidimą.

8.6. Pagal specialisto išvados turinį galima konstatuoti, kad atliekant tyrimą pernelyg didelė reikšmė buvo suteikta ne bendrovės finansiniams dokumentams, o Z. S. parodymams. Pagal ūkinės finansinės veiklos patikrinimo esmę ir BPK nustatytą specialisto kompetenciją, specialistas tik išskirtiniais atvejais kaip pagalbinę ar šalutinę informaciją gali pasitelkti darbuotojų paaiškinimus (parodymus). Pagal BPK 89 ir 90 straipsnių nuostatas, specialistai nėra įgalioti vertinti, analizuoti įtariamųjų parodymus ar jais vadovautis. Apeliacinės instancijos teismas, siekdamas patikrinti specialisto išvadą, paskyrė byloje UAB „A F“ ūkinės finansinės veiklos ekspertizę. Pateikti specialisto išvada ir ekspertizės aktas turi skirtingą teisinę galią. VMI specialistams tyrimas buvo pavestas atlikti ikiteisminio tyrimo pirminėje stadijoje, siekiant surinkti įrodymus. Ekspertizė buvo paskirta bylą nagrinėjant teisme pagal galutinius bylos duomenis, proceso dalyviams sudarant galimybę ekspertams suformuluoti klausimus ir pateikti reikšmingus duomenis. Ekspertizę atliko specializuota mokslinių tyrimų įstaiga – Lietuvos teismo ekspertizės centras, kurio pagrindinė užduotis dažniausiai yra patikrinti jau atliktus finansinius tyrimus ir galutinai nustatyti bylai reikšmingas aplinkybes. Be to, specialisto išvadą surašė ir tyrimą atliko VMI, kuri turėjo tiesioginį suinteresuotumą bylos baigtimi, nes byloje pareiškė civilinį ieškinį, iš esmės pagrįstą vien specialisto išvada. BPK nenustatyta galimybė specialisto išvadą surašiusiai įstaigai vėliau įgyti civilinio ieškovo statusą. Taigi, šiuo atveju VMI tyrimą atliko nesilaikydama nešališkumo ir objektyvumo principų. Specialisto ir eksperto skirtingas statusas yra aiškiai nustatytas ir BPK. Pagal BPK 89 straipsnio nuostatas, specialistui nekeliamas kvalifikacijos reikalavimas. Visiškai kitokį statusą turi ekspertas, kuriam yra nustatyti aukščiausi reikalavimai. Taigi, BPK ekspertui suteikiama didesnė reikšmė ir aukštesnis statusas, nes būtent ekspertas gali atlikti galutinį tyrimą ir išsklaidyti visas byloje esančias abejones.

8.7. Minėta, kad apeliacinės instancijos teismas, siekdamas patikrinti specialisto išvadą, paskyrė byloje UAB „A F“ ūkinės finansinės veiklos ekspertizę pagal tuos pačius klausimus, kokie buvo suformuluoti VMI. Ekspertai, atlikę tyrimą ne Z. S. parodymų pagrindu, o pagal byloje esančius buhalterinius ir kitus ūkinės veiklos dokumentus, negalėjo patvirtinti nė vienos specialistų padarytos išvados, t. y. visi klausimai dėl įmonės dvigubos buhalterijos ir šešėlinės prekybos konkrečių apimčių buvo paneigti. Apeliacinės instancijos teismas, neturėdamas objektyvaus pagrindo abejoti ekspertų pateiktomis aiškiomis ir pagrįstomis išvadomis, nesivadovavo ekspertizės aktu ir nepagrįstai ėmėsi savarankiško finansinės ūkinės veiklos tyrimo bei aiškinosi lentelių turinį, juose esančių skaičių reikšmę ir kitas aplinkybes. Taigi, teismas, remdamasis specialisto išvada, atliko įmonės apskaitos atkūrimą iš lentelių ir savo iniciatyva surinko įrodymus, nukreiptus prieš nuteistuosius. Taip apeliacinės instancijos teismas nesilaikė nekaltumo prezumpcijos ir in dubio pro reo principų reikalavimų bei nutartį grindė prielaidomis, nukrypo nuo kasacinės instancijos teismo ir Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) praktikos. Be to, apeliacinės instancijos teismas neargumentuotai atmetė tam tikrus nuteistojo L. S. ekspertams suformuluotus klausimus.

8.8. Byloje įrodyta, kad UAB,,A F“ skirtingais laikotarpiais bendradarbiavo su Nyderlandų Karalystės įmonėmis „S B.V.“ ir „A F H B.V.“. Z. S. 2014 m. gegužės 23 d. apklausos metu parodė, kad L. S. dirbo tik su įmone „S B.V.“, o įmonės „A F H B.V.“ atstovas ir tarpininkas buvo E. K.. Byloje nėra duomenų dėl nuteistojo L. S. bendradarbiavimo su įmone „A F H B.V.“, tačiau visiems nuteistiesiems kaltinimas buvo suformuluotas nurodant visą inkriminuojamą laikotarpį, kai buvo apgaulingai tvarkoma UAB,,A F“ buhalterinė apskaita ir gėlės be apskaitos dokumentų buvo įsigyjamos per abi įmones tarpininkes. Tai buvo padaryta dėl VMI specialistų klaidos, nes jie, atlikdami UAB,,A F“ ūkinės finansinės veiklos tyrimą, sujungė duomenis apie prekybą su šiomis skirtingomis Nyderlandų Karalystės įmonėmis ir visus skaičius lentelėse pateikė kaip bendrus duomenis. Taigi, pirmosios instancijos teismas, netinkamai įvertinęs įrodymus, L. S. nuteisė dėl nusikalstamos veikos, kurioje jis nedalyvavo, t. y. dėl įvykdytos bendros 481 000 Eur apyvartos, prekiaujant gėlėmis su įmone „A F H B.V.“, su kuria jis nebuvo susijęs. Taip L. S. neteisėtai buvo pritaikyta kolektyvinė atsakomybė.

8.9. Nuteistojo L. S. apeliaciniame skunde ir nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme nuolat buvo keliamas klausimas dėl nerealių gėlių skaičių prekybos. Nei kaltinamajame akte, nei skundžiamame pirmosios instancijos teismo nuosprendyje nebuvo nurodytas gėlių skaičius, nors prekyba vyko vienetais. Pagal pateiktą kaltinimą, kiekvieną dieną UAB,,A F“ be apskaitos dokumentų turėjo parduoti per 20 000 vnt. gėlių. Byloje yra pateikti duomenys, kad UAB „A F“ niekada neturėjo tokio dydžio sandėlio ir šaldytuvų. Be to, 2013 m. pareigūnai įmonėje atliko patalpų kratą ir matė jų dydį. Pirmosios instancijos teismas turėjo visapusiškai ir objektyviai išnagrinėti šią aplinkybę ir pripažinti nerealius bei tikrovės neatitinkančius šešėlinės prekybos kiekius.

8.10. Žemesnės instancijos teismai padarė klaidingą išvadą dėl nelegalios prekybos masto. Pagal VMI specialistų tyrimą buvo nustatyta nelegali prekyba, jos suma 6 800 000 Eur. Prokuroras byloje bandė įrodyti ir pateikė duomenis, kad nuteistieji per lengvatinio apmokestinimo įmones Nyderlandų Karalystės įmonėms sumokėjo 1 700 000 Eur. Tai reiškia, kad byloje nėra duomenų dėl 5 200 000 Eur sumokėjimo Nyderlandų Karalystės aukcionams. Šias aplinkybes žemesnės instancijos teismai laikė nereikšmingomis ir esą įrodytomis liudytojų, kurie nurodė, kad prekyba gėlėmis galėjo vykti ir atsiskaitant grynaisiais pinigais, parodymais. Apeliacinės instancijos teismas vadovavosi Nyderlandų Karalystės piliečių parodymais, tačiau nė vienas iš jų nedavė parodymų apie šešėlinę prekybą ir kategoriškai paneigė aplinkybę dėl grynųjų pinigų neapskaitytos kasos buvimo. Todėl nėra aišku, kokiu pagrindu teismai padarė išvadą, kad 75 procentai šešėlinės prekybos byloje esą yra įrodyta.

8.11. Žemesnės instancijos teismai nepagrįstai vadovavosi vyr. tyrėjo V. Rungo sudarytomis lentelėmis dėl 2009–2010 m. laikotarpio. Nėra aišku, kodėl tyrėjas neatliko papildomo duomenų tyrimo dėl 2007–2008 m., kai neva šešėlinė prekyba buvo pati didžiausia. Galima daryti išvadą, kad papildomas tyrimas buvo susiaurintas iki dvejų metų termino, nes byloje nebuvo gauti jokie duomenys apie atsiskaitymus per 2006–2008 m. Vyr. tyrėjo V. Rungo atliktame papildomame tyrime yra duomenų netikslumo ir akivaizdžių klaidų.

8.12. Nagrinėjamoje byloje aktyvūs ikiteisminio tyrimo veiksmai buvo pradėti 2013 m. sausio mėn., kai buvo atliktos kratos ir pareikšti įtarimai, 2013 m. sausio 29 d. A. S. buvo sulaikytas. Šiuo metu bylos procesas trunka daugiau nei 11 metų ir šis terminas net du kartus viršija EŽTT 2006 m. liepos 18 d. sprendime byloje Jakumas prieš Lietuvą, peticijos Nr. 6924/02, nurodytą baudžiamojo proceso terminą. Šioje byloje nėra duomenų, kad L. S. ar jo gynėjas būtų kaip nors vilkinę procesą. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, yra pagrindas konstatuoti, kad šioje byloje yra pažeistas Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 6 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas reikalavimas bylą išnagrinėti per įmanomai trumpiausią laiką.

8.13. Be to, žemesnės instancijos teismai netinkamai išsprendė civilinio ieškinio klausimą. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai visiškai patenkino paviršutinišką ir neaiškų VMI civilinį ieškinį ir iš nuteistųjų solidariai priteisė visą turtinės žalos atlyginimą. VMI pareikštas civilinis ieškinys yra kolektyvinės atsakomybės taikymo išraiška, kai be individualios kaltės visų asmenų padarytos veikos yra dirbtinai sujungiamos. Byloje nėra duomenų, kad L. S. būtų padėjęs, tarpininkavęs ar tiesiogiai dirbęs su Nyderlandų Karalystės įmone „A F H B.V.“. Todėl nėra pagrindo pripažinti jį kaltu dėl nusikalstamos veikos, susijusios su šia įmone, ir priteisti VMI apskaičiuotus mokesčius, vykdant gėlių prekybą per aptariamą Nyderlandų Karalystės įmonę. Atsižvelgdami į tai, kad civilinis ieškinys nėra argumentuotas, neatitinka keliamų reikalavimų, be to, buvo padaryti esminiai pažeidimai dėl skirtingų įmonių neleistino sujungimo ir kolektyvinės atsakomybės neteisėto pritaikymo, teismai civilinį ieškinį turėjo atmesti arba palikti jį nenagrinėtą.

9. Kasaciniu skundu nuteistosios O. S. gynėja advokatė L. Balčiūnė prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. balandžio 30 d. nuosprendžio ir Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2023 m. spalio 24 d. nutarties dalis dėl O. S. nuteisimo bei turtinės žalos atlyginimo iš jos priteisimo ir baudžiamąją bylą jai nutraukti. Kasatorė skunde nurodo:

9.1. Žemesnės instancijos teismai netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, t. y. netinkamai taikė BK 2 straipsnio 4 dalį ir 222 straipsnio 1 dalį bei padarė bylos aplinkybių neatitinkančią ir objektyviais faktiniais duomenimis nepagrįstą išvadą dėl šios nusikalstamos veikos požymių buvimo O. S. veiksmuose. Teismai, pažeisdami BPK 20 straipsnio 4 ir 5 dalių bei 44 straipsnio 6 dalies nuostatas, neteisingai vertino byloje esančius įrodymus, rėmėsi duomenimis, kurie neatitinka įrodymams keliamų reikalavimų, nesilaikė nekaltumo prezumpcijos principo reikalavimų, procesinius sprendimus grindė sąlygine specialisto išvada, kurios nepatvirtina kiti byloje surinkti įrodymai, ir nuteistajai O. S. pritaikė neegzistuojančią „išvestinę“ (netiesioginę) baudžiamąją atsakomybę. Tenkinant VMI pareikštą civilinį ieškinį ir iš O. S. priteisiant turtinės žalos atlyginimą, buvo pažeistos BPK 109–115 straipsnių nuostatos.

9.2. Byloje nėra įrodymų, pagrindžiančių O. S. kaltę, padarius BK 222 straipsnio 1 dalyje nustatytą nusikalstamą veiką. Iš skundžiamų sprendimų matyti, kad O. S. kaltė grindžiama aplinkybe, jog BUAB „A F“ turėjo didelius į apskaitą neįtrauktų gėlių kiekius, ir iš to daroma išvada, kad tokių gėlių turėjo ir O. S. individuali įmonė. Žemesnės instancijos teismai nuteistosios kaltę iš esmės grindė specialisto išvada Nr. (4.65)-86-35 dėl O. S. IĮ ūkinės finansinės veiklos, kuri neatitinka BPK 20 straipsnio reikalavimų. Žemesnės instancijos teismai nepatikrino specialistui pateiktų pradinių duomenų teisingumo ir patikimumo, o pati specialisto išvada neatitinka patikimumo kriterijaus. Specialisto išvadoje buvo remiamasi tik paraleliai atliekamo UAB „A F“ tyrimo duomenimis, kuriame buvo remiamasi tik nuteistojo Z. S. parodymais, kurių nepatvirtina jokie kiti byloje surinkti įrodymai ir kurių bylos nagrinėjimo teisme metu jis atsisakė. Specialistė patvirtino, kad, neturėdama duomenų iš ikiteisminio tyrimo pareigūnų, ji nebūtų galėjusi identifikuoti, jog jai pateikti duomenys yra susiję su pardavimais O. S. individualiai įmonei. Tai, kad specialistei pateiktuose tariamai juodąją buhalteriją fiksuojančiuose lentelių fragmentuose yra duomenys, susiję su O. S. individualia įmone, yra tik prielaida. Specialisto išvadoje nurodoma, kad specialistei vadinamosios juodosios buhalterijos fragmentą pateikė VMI, tačiau šie iš antrinio šaltinio gauti duomenys prie išvados nepateikti, todėl neįmanoma patikrinti jų patikimumo ir išanalizuoti jų turinio. Tai reiškia, kad išvada apie tariamą prekybą gėlėmis be apskaitos dokumentų padaryta ne savarankiškai specialistės, o tokius duomenis kaip faktą jai pateikė ikiteisminio tyrimo pareigūnai ar kiti VMI specialistai.

9.3. Specialisto išvados turinys neatitinka teismų praktikoje suformuluoto visapusiško ištyrimo reikalavimo. Specialistė neinicijavo papildomų įrodymų rinkimo, neatliko kryžminių patikrinimų ir susijusių veiksmų, nevertino prekių likučių, nurašymo aktų, neanalizavo, ar be apskaitos įgytos gėlės parduotos Lietuvos, ar užsienio asmenims, kas būtų turėję įtakos PVM skaičiavimui, netikrino, ar tariamoje juodojoje buhalterijoje nurodomas gėlių kiekis faktiškai galėjo tilpti O. S. individualios įmonės patalpose. Specialisto išvada neatitinka Valstybinės mokesčių inspekcijos 2004 m. gegužės 24 d. įsakymu Nr. VA-103 patvirtintų Mokesčių apskaičiavimo pagal mokesčių administratoriaus įvertinimą taisyklių 6.2–6.4 punktų reikalavimų, kurie įpareigoja mokesčių administratorių parinkti informacijos ar duomenų šaltinius, reikalingus įvertinimui atlikti, pasirinkti tokį vertinimo būdą, kurį naudojant apskaičiuotas mokestinės prievolės dydis būtų kuo tikslesnis. Specialisto išvada neatitinka objektyvumo ir nešališkumo reikalavimų, nes ją parengė VMI, kuri byloje yra ir civilinė ieškovė, civilinio ieškinio dydį pagrindusi savo pačios parengta specialisto išvada.

9.4. Atlikdama tyrimą specialistė peržengė savo kompetencijos ribas, nes specialisto išvadoje pateikė ne buhalterinį, o teisinį duomenų vertinimą. Specialistui nėra draudžiama remtis liudytojų parodymais ar kitais byloje esančiais duomenimis. Tačiau jei nuteistojo parodymai ar duomenys iš kito atliekamo tyrimo yra vienintelis duomenų, kuriais grindžiama specialisto išvada, šaltinis, tokia specialisto išvada neatitinka jai keliamų reikalavimų ir negali būti vertinama kaip specialių žinių panaudojimo rezultatas. Bylą nagrinėjant teisme buvo paskirta UAB „A F“ ūkinės komercinės veiklos ekspertizė ir pateikta auditoriaus Č. Maculevičiaus konsultacinė išvada, jų duomenys paneigė ikiteisminio tyrimo metu pateiktų specialisto išvadų dėl UAB „A F“ ir O. S. individualios įmonės veiklos duomenis. Ekspertizę dėl UAB „A F“ veiklos atlikęs ekspertas konstatavo, kad iš bylos duomenų nėra galimybės nustatyti, jog bendrovė inkriminuojamu laikotarpiu turėjo į apskaitą neįtrauktų pirkimų–pardavimų. Žemesnės instancijos teismai, ignoruodami pareigą įvertinti įrodymų sąsajumą, laikė specialisto išvadą tinkamu įrodymu, nors ji buvo paremta specialisto išvados dėl UAB „A F“ veiklos duomenimis, kaip neginčijamą faktą vertinant tai, kad UAB „A F“, iš kurios gėlių įsigijo O. S. individuali įmonė, turėjo į apskaitą neįtrauktų pardavimų. Apeliacinės instancijos teismas šių prieštaravimų nepašalino.

9.5. Byloje nėra įrodymų, kurie patvirtintų specialisto išvadoje išdėstytas aplinkybes. S. P. ir Z. S. parodymai nepagrindžia specialisto išvados, kadangi nėra susiję su inkriminuojamu laikotarpiu arba nėra susiję su pareikštu kaltinimu. Liudytojas S. P. parodė, kad gėles iš UAB „A F“ pradėjo pirkti 2011 m. Taigi, šio liudytojo parodymai apie O. S. individualią įmonę nėra susiję su O. S. inkriminuojamu nusikalstamos veikos padarymo laikotarpiu. Be to, S. P., duodamas parodymus kaip įtariamasis ikiteisminio tyrimo teisėjui, patvirtino, kad jis O. S. įmonei išrašomų sąskaitų nematė. Taigi, visi šio asmens parodymuose esantys netikslumai privalėjo būti vertinami O. S. naudai. Nuteistasis Z. S. patikslino, kad anksčiau davė parodymus apie UAB „A F“ pirkimus iš O. S. individualios įmonės, tai nuteistajai nėra inkriminuojama. Skundžiamoje nutartyje apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad Z. S. parodymai nepatvirtina O. S. individualios įmonės veiklos teisėtumo ar neteisėtumo, šie Z. S. parodymai išreiškia jo nuomonę apie UAB „A F“, kurios direktoriumi buvo A. S., ir šio žmonos O. S. individualios įmonės tarpusavio pirkimo–pardavimo santykių skaidrumą. Byloje nėra kitų įrodymų, kurie galėtų pagrįsti Z. S. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus. Priešingai, kiti baudžiamosios bylos duomenys paneigia šiuos įrodymus. Taigi, tiek Z. S. nuomonė, tiek specialisto išvada, kuri paremta šio asmens parodymais, negali būti laikomi nuteistosios O. S. kaltę pagrindžiančiais įrodymais.

9.6. Žemesnės instancijos teismai nesilaikė kasacinės instancijos teismo praktikoje suformuluotų taisyklių ir netinkamai išsprendė nuteistajai O. S. pareikšto civilinio ieškinio klausimą. Apskaičiuojant dėl O. S. neteisėtų veiksmų tariamai padarytos žalos dydį, buvo vadovaujamasi ta pačia specialisto išvada, kuri neatitinka įrodymams keliamų reikalavimų ir kurios duomenys yra paneigti kitais įrodymais. Nuteistoji buvo kaltinama tik dėl tariamai į apskaitą neįtrauktų pirkimų iš UAB „A F“, tačiau civilinis ieškinys buvo pareikštas dėl jos tariamai nesumokėtų pardavimo PVM sumų. Taigi, civilinis ieškinys apskritai vertintinas kaip nesusijęs su pareikštu kaltinimu, nes žala kildinama iš veiksmų, kurie O. S. net nebuvo inkriminuoti. Be to, byloje nenustatytas tikslus O. S. įsigytų prekių, kurios tariamai nebuvo įtrauktos į apskaitą, kiekis. Šių aplinkybių tikslus nustatymas yra reikšmingas sprendžiant dėl byloje pareikšto civilinio ieškinio. Visas civilinis ieškinys buvo patenkintas be pagrindo.

9.7. Tai, kad civiline ieškove buvo institucija, kurios specialistai parengė specialisto išvadą, turėjo būti įvertinta ir sprendžiant dėl paties civilinio ieškinio pagrįstumo. Specialisto dalyvavimas byloje civilinio ieškovo statusu yra jo nušalinimo pagrindas (BPK 57–58 straipsniai). Nors formaliai civilinis ieškovas byloje yra ne pats specialistas, bet institucija, kurioje jis dirba, vis dėlto žemesnės instancijos teismai privalėjo į šį faktą atsižvelgti.

10. Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokurorė Vida Ramanauskienė atsiliepimu į nuteistųjų A. S., Z. S., nuteistojo L. S. gynėjo advokato L. Baršausko, nuteistojo B. J. Č. gynėjo advokato A. Juozapavičiaus ir nuteistosios O. S. gynėjos advokatės L. Balčiūnės kasacinius skundus prašo juos atmesti. Prokurorė atsiliepime į kasacinius skundus nurodo:

10.1. Žemesnės instancijos teismų priimti procesiniai sprendimai yra teisėti ir pagrįsti. Baudžiamojoje byloje nėra duomenų, kad žemesnės instancijos teismai būtų netinkamai pritaikę baudžiamąjį įstatymą ar padarę esminių BPK pažeidimų. Pirmosios instancijos teismas, ištyręs byloje surinktus įrodymus, skundžiamame nuosprendyje pagrindė savo išvadas dėl A. S., Z. S., L. S., B. J. Č. ir O. S. inkriminuotų nusikalstamų veikų bei savo poziciją dėl civilinio ieškinio tenkinimo. Apeliacinės instancijos teismas, atlikęs įrodymų tyrimą ir skundžiamoje nutartyje dar kartą įvertinęs byloje surinktus įrodymus, išsamiai ir argumentuotai atmetė visų apeliacinių skundų argumentus ir pagrindė savo poziciją iš esmės pritarti pirmosios instancijos teismo išvadoms. Be to, skundžiamoje nutartyje šis teismas pasisakė ir dėl civilinio ieškinio. Taigi, apeliacinės instancijos teismas šią bylą išnagrinėjo laikydamasis bylų procesą apeliacinės instancijos teisme reglamentuojančių BPK nuostatų.

IV. Kasacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

11. Nuteistųjų A. S., Z. S., nuteistojo L. S. gynėjo advokato L. Baršausko ir nuteistojo B. J. Č. gynėjo advokato A. Juozapavičiaus kasaciniai skundai tenkintini iš dalies. Nuteistosios O. S. gynėjos advokatės L. Balčiūnės kasacinis skundas atmestinas.

Dėl bylos nagrinėjimo kasacine tvarka ribų

12. Kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas kasacinis skundas, tikrina teisės taikymo aspektu (BPK 376 straipsnio 1 dalis). Dėl šios nuostatos taikymo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų plenarinės sesijos priimtose kasacinėse nutartyse baudžiamosiose bylose nuosekliai aiškinama, kad skundžiamų teismų nuosprendžių ir nutarčių teisėtumas kasacine tvarka tikrinamas vadovaujantis šiuose sprendimuose nustatytomis bylos aplinkybėmis iš naujo įrodymų nevertinant ir naujų faktinių aplinkybių nenustatant (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-221/2008, 2K-P-9/2012 ir kt.). Ar teisingai įvertinti įrodymai ir nustatytos faktinės aplinkybės, sprendžia apeliacinės instancijos teismas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-181/2008, 2K-P-135-648/2016 ir kt.). Nesutikimas su teismų nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, atliktu įrodymų vertinimu ir pateiktomis išvadomis, nesant argumentų konstatuoti, kad teismo proceso metu buvo padaryta esminių baudžiamojo proceso pažeidimų, nėra pagrindas naikinti ar keisti skundžiamus teismų sprendimus (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-31-788/2021).

13. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į pirmiau nurodytas bylos nagrinėjimo kasacine tvarka ribas, kasatorių argumentus dėl atskirų įrodymų vertinimo ir jų patikimumo: nuteistųjų Z. S. ir L. S., liudytojų parodymų, eksperto ir specialistų paaiškinimų, specialisto išvadų, ekspertizės akto, konsultacinės specialisto išvados, lentelėse užfiksuotų duomenų ir kt., byloje esančių įrodymų pakankamumo nuteistųjų kaltei pagrįsti, nagrinės tiek, kiek jie yra susiję su BPK 369 straipsnyje nustatytais bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindais. Kasatorių argumentai dėl iš jų priteisto žalos atlyginimo dydžio nėra susieti su netinkamu baudžiamojo įstatymo taikymu ar esminiais BPK pažeidimais, tai yra faktinės bylos aplinkybės, kurių Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nenustato. Teisėjų kolegija nagrinėja tik tuos skundų argumentus, kurie yra susieti su BPK 369 straipsnyje nustatytais kasacijos pagrindais, taip pat neperžengdama įgaliojimų nagrinėti kasacinę bylą ribų.

Dėl BPK 57 ir 58 straipsnių taikymo

14. Kasaciniuose skunduose kasatoriai kelia išvadas pateikusių VMI specialistų šališkumo klausimą. Kasatoriai nurodo, kad, VMI specialistams atlikus UAB „A F“ tyrimą, suskaičiavus ir išvadoje pateikus bendrovės nesumokėtų mokesčių sumą, o VMI pateikus civilinį ieškinį, kurio pagrindas buvo specialisčių pateikta išvada, ir šioje byloje dalyvavus kaip civilinei ieškovei, susidarė situacija, kai tas pats subjektas – VMI – byloje dalyvavo ir kaip specialistas, ir kaip civilinis ieškovas, o civilinis ieškinys buvo grindžiamas savo pačių skaičiavimais. Kasatorių teigimu, tokia situacija neatitinka BPK reikalaujamo specialistų nešališkumo principo. Kasatoriai ginčija BPK 57 ir 58 straipsnių taikymą.

15. BPK 57 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad nušalinimas BPK 58 straipsnyje nurodytais pagrindais gali būti pareikštas ir specialistui. BPK 58 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad BPK 57 straipsnio 2 dalyje nurodytas asmuo negali dalyvauti procese, jeigu jis toje byloje yra nukentėjusysis, civilinis ieškovas, civilinis atsakovas, bet kurio iš šių asmenų šeimos narys ar giminaitis, įtariamojo, kaltinamojo bei nuteistojo ar atstovo pagal įstatymą, teisėjo, ikiteisminio tyrimo teisėjo, prokuroro, ikiteisminio tyrimo pareigūno ar gynėjo toje byloje šeimos narys ar giminaitis.

16. Kasatorių argumentai dėl specialistų, dirbančių juridiniame asmenyje, šališkumo ir to paties juridinio asmens buvimo byloje civiliniu ieškovu negalimumo nėra pagrįsti. Absoliučioje daugumoje bylų, kuriose yra padaryta žala, žalą apskaičiuoja ir įrodinėja pats žalą patyręs asmuo, tik dažniausiai tokiems skaičiavimams nereikia taikyti sudėtingesnių tyrimų. Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau – ir MAĮ) 15 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad valstybės institucija, atsakinga už šio įstatymo 13 straipsnyje nurodytų mokesčių, išskyrus muitus, administravimą Lietuvos Respublikoje, yra Valstybinė mokesčių inspekcija, o pagal to paties straipsnio 3 dalį, jokios kitos valstybės įstaigos arba institucijos negali atlikti mokesčių administratoriaus funkcijų, išskyrus šiame įstatyme arba atitinkamo mokesčio įstatyme tiesiogiai nustatytus atvejus. VMI uždaviniai yra įgyvendinti mokesčių įstatymus ir užtikrinti, kad mokesčiai į biudžetą būtų sumokėti (MAĮ 19 straipsnio 1 dalies 3 punktas), o viena iš mokesčių administratoriaus pareigų yra ginti teisėtus valstybės interesus (MAĮ 32 straipsnio 4 punktas). Pagal MAĮ 18 straipsnį, valstybinę mokesčių inspekciją sudaro Valstybinė mokesčių inspekcija prie Finansų ministerijos, kuri yra centrinis mokesčių administratorius, ir teritorinės valstybinės mokesčių inspekcijos, kurios yra vietos mokesčių administratoriai. Tik centriniam mokesčių administratoriui suteikta funkcija atstovauti valstybės interesams teismuose ir kitose institucijose (MAĮ 25 straipsnio 1 dalies 11 punktas), ir tik vietiniam mokesčių administratoriui suteikta funkcija pagal Baudžiamojo proceso kodekso nuostatas teikti specialisto išvadas, susijusias su mokesčių apskaičiavimu, deklaravimu ir sumokėjimu (MAĮ 26 straipsnio 1 dalies 8 punktas).

17. Iš šių MAĮ nuostatų matyti, kad VMI yra vienintelė valstybės institucija, veikianti mokesčių administravimo srityje, kurią įstatymas įpareigoja atstovauti valstybei su mokesčių mokėjimu susijusiais klausimais. Toks VMI statusas lemia, kad ji turi tinkamas galimybes atlikti savo funkcijas – tiek kvalifikuotus šios srities specialistus, tiek tinkamą teisinę bazę, leidžiančią nustatyti nesumokėtus mokesčius net ir tais atvejais, kai buhalterinės apskaitos dokumentai nėra išsaugoti, o byloje yra neoficiali buhalterija. VMI funkcijų atlikimo išskirtinę reikšmę parodo tai, kad byloje pasitelktas Lietuvos teismo ekspertizės centro ekspertas negalėjo nustatyti nesumokėtų mokesčių, nes neturi metodikos, kaip juos skaičiuoti tokiais atvejais, kai nėra bendrovės buhalterinės apskaitos dokumentų. Tačiau negali būti tokios situacijos, kad padaryta žala negalėtų būti apskaičiuota dėl formalių priežasčių ir jos atlyginimas negalėtų būti priteistas iš ją padariusio asmens. Įstatymas įtvirtina, kad viena iš VMI veiklos formų – specialisto išvadų teikimas baudžiamosiose bylose, kai reikia nustatyti valstybei nesumokėtus mokesčius. Tokiais atvejais specialisto išvada yra žalos apskaičiavimo forma, kuria pasinaudoja civilinis ieškovas jam padarytai žalai apskaičiuoti. Kita vertus, valstybė jos atstovavimo teisme, taip pat ir dėl nesumokėtų mokesčių priteisimo, funkciją ir specialisto išvadų dėl nesumokėtų mokesčių pateikimo funkciją atskyrė tarp nors organizacine prasme ir pavaldžių, tačiau struktūriškai skirtingų padalinių. Tokiu atveju, nesant įrodymų dėl VMI darbuotojų šališkumo ar jiems daryto poveikio, teisėjų kolegija neturi pagrindo konstatuoti BPK 57 ir 58 straipsnių pažeidimų.

Dėl BPK 20 ir 89 straipsnių taikymo

18. Kasatoriai kasaciniuose skunduose nurodo įvairius su specialistų išvadų nepatikimumu susijusius argumentus, kurių pagrindu daro išvadą, kad nagrinėjant bylą buvo nepagrįstai sureikšmintos specialistų išvados, netinkamai įvertinti kiti jas paneigiantys įrodymai ir taip buvo pažeisti BPK 20 ir 89 straipsniuose įtvirtinti reikalavimai. Su šiais kasacinių skundų argumentais teisėjų kolegija nesutinka.

19. BK 222 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta atsakomybė ir tam, kas apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą. Ūkio subjektai apskaitą privalo tvarkyti taip, kad apskaitos informacija būtų tinkama, objektyvi ir palyginama, pateikiama laiku bei išsami ir naudinga vidaus ir išorės informacijos vartotojams (BAĮ 2 straipsnio 4 dalis, galiojančio Lietuvos Respublikos finansinės apskaitos įstatymo 1 straipsnio 1 dalis, 2 straipsnio 5 dalis, 3 straipsnis ir kt.). Tai esminiai reikalavimai, keliami asmenims, organizuojantiems ir tvarkantiems buhalterinę apskaitą. Kitaip tariant, buhalterinė apskaita turi būti tvarkoma tinkamai, laikantis įstatymų, poįstatyminių teisės aktų reikalavimų, apskaitoje privalo būti fiksuojama tik objektyvi informacija, kad ją būtų galima palyginti su kitų asmenų turima informacija buhalterinėje apskaitoje arba būtų galima lyginti skirtingų laikotarpių to paties asmens finansinius rodiklius. Apgaulė buhalterinėje apskaitoje gali pasireikšti dviem aspektais: nefiksuojant buhalterinėje apskaitoje ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių, nors teisės aktai reikalauja tai atlikti, ir melagingos informacijos fiksavimu buhalterinėje apskaitoje. Realią asmens veiklą, jo ūkinę, komercinę, finansinę būklę, nuosavą kapitalą, įsipareigojimų dydį ir struktūrą turi būti įmanoma nustatyti analizuojant to asmens (ūkio subjekto) buhalterinės apskaitos dokumentus. Jei to padaryti tokiu būdu, o ne atliekant priešpriešinius patikrinimus, ikiteisminį tyrimą ir pan., negalima, tai reiškia BK 222 straipsnio prasme nusikalstamų padarinių buvimą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-11/2008, 2K-426/2013, 2K-7-234-942/2015).

20. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą, tais atvejais, kai byloje reikalingos specialios žinios tam tikroje srityje (nagrinėjamoje byloje – buhalterinės apskaitos ir mokesčių srityse), skiriamas objektų tyrimas. Tam, kad specialistas galėtų atlikti jam pavestą tyrimą, pateikiama visa tyrimui reikalinga medžiaga, įskaitant ir reikalingą bylos medžiagą (įmonės buhalteriniai dokumentai, jeigu reikia – ir įtariamųjų bei liudytojų apklausų protokolai ar kita medžiaga). Atlikęs pavestą objekto tyrimą, specialistas pateikia išvadą. Pagal Mokesčių administravimo įstatymo 70 straipsnio 1 dalies nuostatas, tais atvejais, kai mokesčių mokėtojas nevykdo arba netinkamai vykdo savo pareigas apskaičiuoti mokesčius, bendradarbiauti su mokesčių administratoriumi, tvarkyti apskaitą, saugoti apskaitos ar kitus dokumentus ir dėl to mokesčių administratorius negali nustatyti mokesčių mokėtojo mokestinės prievolės dydžio įprastine, tai yra atitinkamame mokesčio įstatyme nustatyta, tvarka, mokesčių mokėtojui priklausančią mokėti mokesčio sumą mokesčių administratorius apskaičiuoja pagal jo atliekamą įvertinimą, atsižvelgdamas į visas įvertinimui reikšmingas aplinkybes, turimą informaciją ir prireikus parinkdamas savo nustatytus įvertinimo metodus, atitinkančius protingumo ir, kiek objektyviai įmanoma, teisingo mokestinės prievolės dydžio nustatymo kriterijus (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-80-1073/2019). Tam tikrais atvejais, kai, pavyzdžiui, dalies aplinkybių negalima pagrįsti buhalterinės apskaitos dokumentais, o vadovaujantis protingumo, logikos ir pagrįstumo principais tai būtina, specialistas tyrimui gali pasitelkti ir tokius duomenis kaip neoficialios buhalterijos užrašai, jų kopijos ir pan. Tačiau specialistas negali atlikti šių duomenų procesinio įrodomojo vertinimo. Šių duomenų tikrumą ir patikimumą turi įvertinti teismas. Todėl specialisto išvada, kuriai pateikti panaudojami tokie duomenys, iš esmės vertintina kaip sąlyginė. Tokiu atveju specialisto išvada apie pirmiau minėtas aplinkybes ir jų pasekmes įrodomąją reikšmę gali turėti tik tuomet, jei šių aplinkybių buvimas patvirtinamas bylos teisminio nagrinėjimo metu ir nekelia abejonių (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-272-511/2020, 2K-7-134-511/2023). Apskaičiuojant įmonių nuslėptų pajamų, išlaidų, turto, mokesčių dydį, susiduriama su problema, kad tikslus išvardytų dydžių nustatymas tam tikrais atvejais gali būti neįmanomas. BK 220 ir 222 straipsniuose nurodytų nusikalstamų veikų esmė yra būtent ta, kad asmuo siekia šių duomenų neatskleisti. Jeigu nuslėptoji pajamų (atitinkamai vėliau – mokėtinų mokesčių) dalis nėra užfiksuota įmonės juodojoje buhalterijoje, nevedama jos slapta apskaita, tai ir reikalavimas besąlygiškai pagrįsti (įrodyti) tokią sumą būtų neproporcingas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-161-628/2022).

21. Verslo subjektui nevykdžius savo buhalterinės apskaitos tvarkymo pareigos ar vykdžius veiklą be apskaitos dokumentų, byloje dalyvaujantys asmenys negali reikalauti, kad nusikalstamą veiką tiriantys pareigūnai surastų buhalterinės apskaitos dokumentus, ištirtų veiklos stadijas, patikrintų nuomojamus plotus ir nustatytų, kiek prekių juose tilptų, ar atliktų kitokius jų reikalaujamus veiksmus, tiksliai nustatydami visas nefiksuotas ūkines operacijas, veiklos sąlygas ar kitas jų sugalvotas aplinkybes. Tokia įrodinėjimo apimtis nekyla iš BK 222 straipsnio sudėties. Tokiais atvejais verslo subjekto vesta ir teisėsaugos pareigūnų rasta neoficiali (juodoji) buhalterija, jeigu galima padaryti patikimą išvadą, kad tai bendrovės neoficiali buhalterija, gali būti tinkamas įrodymas buvusioms verslo subjekto ūkinėms operacijoms nustatyti, neatliekant papildomų veiksmų. Kasatorių nurodomas reikalavimas nustatyti visus buvusius ūkinius įvykius ir jų buhalterinius dokumentus paneigtų galimybę taikyti BK 222 straipsnį tais atvejais, kai buhalterinė apskaita iš viso nevedama, buhalterinės apskaitos dokumentai nepildomi ar sunaikinti, tačiau tai prieštarauja BK 222 straipsnio sudėčiai ir visuomenės interesui. Verslo subjektai yra įpareigoti tinkamai tvarkyti buhalterinę apskaitą, o jos tinkamai netvarkydami negali reikalauti, kad jų nusikalstamas veikas tiriančios institucijos atkurtų buhalterinius dokumentus ar surastų tai, ko nėra, ką sunaikino ar ko nedarė patys nuteistieji. Kita vertus, bylos teisme nagrinėjamos laikantis rungimosi principo, o kaltinimo ir gynybos šalys bylų nagrinėjimo teisme metu turi lygias teises teikti įrodymus (BPK 7 straipsnis). Vadovaudamasi šiuo principu, gynyba galėjo imtis veiksmų reikiamiems dokumentams iš savo ginamųjų buvusių verslo partnerių gauti ir juos pateikti specialistui, kad šis juos ištirtų ir pateiktų dokumentais pagrįstą išvadą, pati pateikti duomenis apie, jos manymu, svarbias faktines aplinkybes, taip bandydama nuneigti šioje byloje VMI specialisčių pateiktą išvadą ir prokuroro surašytą kaltinamąjį aktą, tačiau to nepadarė.

22. Šioje byloje VMI specialistės pateikė dvi specialisto išvadas, kurias grindė ne tik UAB „A F“ buhalterinės apskaitos dokumentais, bet ir pas įtariamuosius rastomis lentelėmis su UAB „A F“ neoficialia buhalterija bei jas paaiškinančiais įtariamojo Z. S. parodymais. Tiek nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, tiek apeliacinės instancijos teisme specialistės buvo apklaustos ir detaliai paaiškino, kaip vyko jų tyrimas, skaičiavimų atlikimo metodiką ir kuo rėmėsi atlikdamos tyrimą. Gynybai buvo suteikta teisė užduoti klausimus specialistėms ir ginčyti jų išvadas.

23. Šioje byloje esančios specialisto išvados yra sąlyginės. Pagal teismų praktiką, išvados, kai užduotyje specialistui (ekspertui) ar tyrimui (ekspertizei) atlikti pateiktuose duomenyse, kurių vertinimas yra bylą nagrinėjančio teismo prerogatyva, jau būna formuluojamos tam tikros sąlygos, yra laikomos sąlyginėmis. Nors sąlyginės specialisto ar ekspertizės akto išvados savaime nerodo jų neišsamumo ar nepatikimumo, tačiau jų vertinimas turi ypatumų. Tokiu atveju eksperto (specialisto) atsakymas į pateiktą klausimą yra siejamas su viena ar keliomis sąlygomis, todėl aplinkybės, kuriomis grindžiama sąlyginė išvada, turi būti nustatytos patikimai ir nekelti jokių abejonių (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-319-511/2017). Šioje byloje esančių specialisto išvadų teisingumo sąlyga yra teismo išvada, kad Z. S. ikiteisminio tyrimo teisėjui ir kiti ikiteisminio tyrimo metu jo duoti parodymai yra teisingi, o lentelėse yra užfiksuota neoficiali UAB „A F“ buhalterija.

24. Kelis kartus apklaustas ikiteisminio tyrimo metu Z. S. paaiškino lentelėse esančių duomenų reikšmes. Savo parodymus Z. S. patvirtino ir apklaustas pas ikiteisminio tyrimo teisėją. Specialistėms atliekant tyrimą ir trūkstant informacijos apie lentelėse esančius duomenis, apklausų metu Z. S. paaiškino duomenų reikšmę. Apklausiamas teisme Z. S. paneigė savo parodymus, nurodydamas įvairias priežastis, tačiau asmens anksčiau duotų savo parodymų paneigimas nereiškia draudimo teismui jais vadovautis. Apeliacinės instancijos teismas patikrino Z. S. nurodytas parodymų pakeitimo priežastis. Teismas pagrįstai, nepažeisdamas BPK 276 straipsnio ir 301 straipsnio 1 dalies nuostatų, vadovavosi ikiteisminio tyrimo metu tiek ikiteisminio tyrimo teisėjui, tiek ikiteisminio tyrimo pareigūnui duotais Z. S. parodymais. Be to, teismai nustatė, kad dalis lentelėse esančių duomenų sutampa su oficialia UAB „A F“ buhalterija, tai leido teismams padaryti išvadą, kad kita dalis lentelėse esančių duomenų, kurių nėra oficialioje bendrovės buhalterijoje, yra neoficiali UAB „A F“ buhalterija. Taigi, šiais įrodymais patvirtinę specialisto išvadų teisingumo sąlygas, teismai pagrįstai pripažino, kad lentelėse yra UAB „A F“ neoficiali buhalterija.

25. Vienas iš įrodymų šaltinių yra BPK 90 straipsnyje nurodyta specialisto išvada. Specialistas BPK 89 straipsnio 1 dalyje apibūdinamas kaip reikiamų specialių žinių ir įgūdžių turintis asmuo, kuriam pavedama atlikti objektų tyrimą ar pateikti išvadą arba paaiškinimą jo kompetencijos klausimais. Pagal Lietuvos Respublikos teismo ekspertizės įstatymą, ekspertinis tyrimas – proceso įstatymų ir šio įstatymo nustatyta tvarka teismo eksperto ar specialisto atliekamas tyrimas, kuriam reikia specialių žinių (teismo ekspertizė, objektų tyrimas ir konsultacija). Specialios žinios minėtame įstatyme apibrėžiamos kaip išsilavinimo, specialaus pasirengimo arba profesinės veiklos būdu įgytos išsamios mokslo, technikos, meno ar kitos srities žinios, reikalingos ekspertiniam tyrimui atlikti. Šios bylos kontekste specialios žinios, kurių neturi ikiteisminio tyrimo pareigūnai, prokurorai ir teismas, yra buhalterinės apskaitos tvarkymo ir mokesčių apskaičiavimo žinios, o specialistų tyrimo objektas yra bendrovės buhalterinė apskaita ir mokesčių mokėjimas. Atlikdamos tyrimą specialistės, pasinaudodamos savo žiniomis buhalterinės apskaitos tvarkymo ir mokesčių skaičiavimo srityse, turėjo nustatyti, ar bendrovės buhalterija buvo tvarkoma pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus, reglamentuojančius buhalterinės apskaitos tvarkymą, ir ar teisingai buvo apskaičiuoti ir sumokėti visi Lietuvos Respublikos įstatymais reglamentuoti mokesčiai. Teismai nustatė, kad dalis UAB „A F“ veiklos nebuvo fiksuota oficialioje buhalterinėje apskaitoje ir dėl to nebuvo sumokėta dalis mokesčių, tačiau visa veikla buvo fiksuota neoficialioje buhalterijoje, o specialistės ištyrė ir padarė išvadą dėl buhalterinės apskaitos tvarkymo atitikties Lietuvos Respublikos teisės aktams ir apskaičiavo privalomus sumokėti mokesčius. Taigi, specialisčių tyrimo objektas buvo neoficiali UAB „A F“ buhalterija ir teisingas mokesčių mokėjimas, o ne Z. S. apklausa ar kiti įrodymai.

26. Paskyrus atlikti specialių žinių reikalaujantį tyrimą, specialistams buvo pateikta tyrimui reikalinga medžiaga, ji tyrimo metu buvo pildoma – specialistams trūkstant informacijos apie lentelėse buvusius duomenis, ikiteisminio tyrimo pareigūnai apklausė Z. S. ir šis paaiškino duomenų reikšmę. Byloje nėra jokių užuominų, kad, specialistėms atliekant tyrimą, joms trūko kokių nors duomenų. Atvirkščiai, iš teismuose apklaustų specialisčių paaiškinimų matyti, kad duomenų išvadoms padaryti joms pakako, o jų pateiktos išvados yra motyvuotos ir aiškios.

27. Kasaciniuose skunduose BPK 20 straipsnio pažeidimas siejamas ir su netinkamu ekspertizės akto ir privačios Č. Maculevičiaus konsultacinės išvados išvadų, kurios paneigia specialisčių išvadas, vertinimu. Teismų praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, kad ekspertizės aktas (specialisto išvada) yra tik vienas iš įrodymų, kurio vertinimui keliami tie patys BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatyti reikalavimai kaip ir kitiems įrodymams (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-283-222/2018), t. y. ekspertizės aktas (specialisto išvada) teismo turi būti įvertintas išsamiai ir nešališkai išnagrinėjus visas bylos aplinkybes (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-437/2008, 2K-141-976/2019); jis vertinamas kartu su kitais byloje surinktais įrodymais ir negali būti vertinamas atskirai nuo kitų bylos duomenų (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-537-303/2015, 2K-129-495/2020). Tiek Lietuvos Respublikos teisės aktai, tiek formuojama teismų praktika (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-277/2013, 2K-484/2013) neteikia prioriteto ekspertizės aktui kaip įrodymų šaltiniui. Todėl teismai byloje esančias specialisto išvadas ir specialistų paaiškinimus vertina pagal tas pačias taisykles kaip ir ekspertizės aktus, vadovaudamiesi bendraisiais įrodymų vertinimo principais. Be to, jeigu skirtingų specialių žinių reikalaujančių tyrimų išvados skiriasi, teismai turi tam teikti ypatingą dėmesį ir nustatyti priežastis, kodėl tyrimų išvados yra skirtingos.

28. Šioje byloje apeliacinės instancijos teismas, siekdamas pašalinti neaiškumus, paskyrė UAB „A F“ ūkinę finansinę ekspertizę. Kadangi ekspertizės išvados skyrėsi nuo specialisčių padarytų išvadų, teismas apklausė ekspertą ir aiškinosi skirtumų priežastis. Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad ekspertas netyrė lentelėse esančios neoficialios UAB „A F“ buhalterijos, nes iš lentelių jis negali nustatyti, ar jose yra bendrovės pardavimai ir sąnaudos, į jo kompetenciją neįeina apskaitos atkūrimas iš lentelių. Atlikdamos savo tyrimą, specialistės tyrė šiuos įrodymus, todėl išvados yra skirtingos. Tokios priežastys rodo, kad šioje situacijoje eksperto tyrimas yra ne viską apimantis, jis netyrė visų bylai teisingai išnagrinėti svarbių įrodymų, todėl teismas pagrįstai vadovavosi ne ekspertizės aktu, o specialisto išvadomis.

29. Kaip minėta, specialistu BPK 89 straipsnio 1 dalyje laikomas reikiamų specialių žinių ir įgūdžių turintis asmuo, kuriam pavedama atlikti objektų tyrimą ar pateikti išvadą arba paaiškinimą jo kompetencijos klausimais. BPK 89 straipsnio prasme specialisto tyrimo objektas gali būti įrodinėtinas aplinkybes nustatyti padedantys duomenys – žmogaus kūnas arba lavonas, asmens psichikos būklė, įvairūs pėdsakai, šios bylos kontekste – buhalterinė apskaita, tačiau specialisto tyrimo objektas negali būti jau atliktas kito specialisto tyrimas ir jo išvados. Specialistas pats savarankiškai, pasinaudodamas savo turimomis žiniomis, turi ištirti byloje esančius duomenis pagal jam nurodytas ribas ir pateikti išvadą, ir tik taip jis gali paneigti kitą specialisto išvadą. Šioje byloje Č. Maculevičius pats tokių veiksmų neatliko. Be to, savo pateiktame dokumente ir apklausos teisme metu Č. Maculevičius, nebūdamas teisininkas, pasisakė teisiniais klausimais – dėl duomenų pakankamumo, objekto tyrimo apimties, tyrimą reglamentuojančių teisės aktų taikymo ir prie tyrimo išvados pridėtinų dokumentų. Byloje esančio Č. Maculevičiaus pateikto dokumento negalima laikyti konsultacine išvada, nes jo tyrimo objektas buvo kitų specialistų pateiktos išvados rezultatai. Jis laikytinas kitu objektu (BPK 96 straipsnio 1 dalies 5 punktas) ir jo reikšmė teisingam nusikalstamos veikos tyrimui bei nagrinėjimui turi būti teismo įvertinama nuosprendyje. Apygardos teismas įvertino Č. Maculevičiaus pateikto dokumento reikšmę ir pateikė teisingas bei motyvuotas išvadas.

30. Remdamasi šiais motyvais, teisėjų kolegija daro išvadą, kad žemesnės instancijos teismai, taikydami BPK 20 ir 89 straipsnių nuostatas, esminių BPK pažeidimų nepadarė.

Dėl BK 26 straipsnio 1 dalies ir BPK 115 straipsnio 1 dalies taikymo

31. BPK nuosprendžiui yra keliami griežti formos ir turinio reikalavimai. Nuosprendis turi būti teisėtas ir pagrįstas. Nuosprendis yra teisėtas, jeigu jis priimtas ir surašytas laikantis baudžiamojo ir baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimų. Nuosprendis yra pagrįstas, kai teismo išvados dėl nuosprendyje sprendžiamų klausimų (pavyzdžiui, nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo, veikos kvalifikavimo) yra pagrįstos išsamiai, nešališkai ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais bei yra motyvuotos (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-664/2012, 2K-513/2013, 2K-417/2014, 2K-32-699/2016, 2K-79-976/2016, 2K-222-697/2016, 2K-109-746/2017, 2K-7-174-303/2019).

32. Apeliacinės instancijos teismo paskirtis – šalinti galimas žemesnės instancijos teismo padarytas klaidas, todėl, pagal teismų praktiką, apskųstų pirmosios instancijos teismo sprendimų teisėtumą ir pagrįstumą apeliacinės instancijos teismas turi patikrinti laikydamasis apeliacinį procesą reglamentuojančių teisės normų reikalavimų. Šios instancijos teismas turi teisingai ir tiksliai teisiškai įvertinti nustatytus įstatymo pažeidimus, įrodymų vertinimo klaidas, nuosprendžio (nutarties) trūkumus.

33. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad apeliacinės instancijos teismas nutarties (nuosprendžio) aprašomojoje dalyje privalo išdėstyti motyvuotas išvadas dėl apeliacinio skundo esmės. Nesant apeliacinės instancijos teismo motyvuotų išvadų bent dėl dalies apeliacinio skundo prašymų ar esminių argumentų, laikoma, kad apeliacinis skundas liko neišnagrinėtas, taip pažeidžiant BPK reikalavimus, ir šie pažeidimai pripažintini esminiais, nes dėl jų apeliacinės instancijos teismo priimtų nuosprendžio ar nutarties negalima laikyti teisėtais (BPK 369 straipsnio 3 dalis) (pvz., kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-69/2011, 2K-467/2013, 2K-135/2015, 2K-319-976/2015).

34. Apeliacinės instancijos teismo sprendimai dėl skundo argumentų turi būti paremti patikimai nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, ginčijamo baudžiamojo ar baudžiamojo proceso įstatymo turinio analize, teorinėmis įstatymo taikymo nuostatomis ir teismų praktikos išaiškinimais. Apeliacinės instancijos teismo sprendime turi būti įtikinami argumentai dėl įstatymo taikymo teismo nagrinėjamoje situacijoje, padarytos aiškios ir pagrįstos išvados. Jeigu teismo sprendime yra nurodoma teismų praktika, turi būti aiškiai susietos nagrinėjamos bylos ir cituotos teismų praktikos faktinės aplinkybės ir padarytos aiškios išvados, kodėl teismo nagrinėjamoje situacijoje turi būti taikomas būtent toks įstatymas.

35. Vienas iš nuteistojo L. S. apeliacinio skundo argumentų buvo tas, kad savo nusikalstamoje veikloje Z. S. ir A. S. veikė su Nyderlandų Karalystės bendrovėmis „S B.V.“ ir „A F H B.V.“, tačiau L. S. bendradarbiavo tik su bendrove „S B.V.“, o bendrovės „A F H B.V.“ jis nežino ir su ja nebendradarbiavo. Taip apeliaciniame skunde, pasiremiant teismų nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, buvo ginčijamas iš L. S. priteisto civilinio ieškinio dydis. Kasaciniame skunde L. S. gynėjas pateikė tokį pat argumentą. B. J. Č. gynėjo kasaciniame skunde argumentuojama, kad B. J. Č., veikusiam kaip padėjėjui, inkriminuotas veikimas laikotarpiu nuo 2009 m. vasario 3 d. iki 2010 m. gruodžio 31 d., tačiau iš jo priteista atlyginti visa žala, padaryta nuo 2006 m. lapkričio 15 d. iki 2010 m. gruodžio 31 d., t. y. viso vykdytojų nusikalstamo veikimo laikotarpiu. L. S. gynėjo kasaciniame skunde ginčijamas žalos atlyginimo priteisimas iš L. S., veikiant su bendrove „A F H B.V.“, o B. J. Č. gynėjo kasaciniame skunde ginčijamas žalos atlyginimo priteisimas iš B. J. Č., veikiant laikotarpiu nuo 2006 m. lapkričio 15 d. iki 2009 m. vasario 3 d. Taigi, pagrindinis šių kasacinių skundų dalių klausimas yra bendrininkų baudžiamosios atsakomybės ribos ir jų ryšys su iš bendrininkų priteistina atlyginti žala. Abiejų šių kasatorių argumentai yra susiję su apeliacinės instancijos teismo netinkamu BK 26 straipsnio 1 dalies taikymu ir esminiu BPK 115 straipsnio 1 dalies pažeidimu.

36. Apeliacinės instancijos teismas nuosprendžio 118–119 ir 130–131 puslapiuose nurodė, kad kadangi ši veika padaryta bendrininkaujant, todėl dėl bendros veikos atsiradę padariniai yra bendri visiems nuteistiesiems ir jų atsakomybė yra solidarioji.

37. Kaip minėta, šioje baudžiamojoje byloje tiek L. S., tiek B. J. Č. buvo pripažinti kaltais pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 222 straipsnio 1 dalį, kaip padėję Z. S. ir A. S. apgaulingai tvarkyti UAB „A F“ buhalterinę apskaitą. Teismai nustatė, kad L. S. kaip padėjėjo faktiniai veiksmai buvo tokie: jis pateikdavo Nyderlandų Karalystės įmonės „S B.V.“ atstovams duomenis, kurių pagrindu Nyderlandų Karalystės įmonės „S B.V.“ buhalteriniuose dokumentuose buvo fiksuojama, kad prekės – gėlės, kurios buvo realizuotos UAB „A F“ be apskaitos dokumentų, buvo parduotos neegzistuojančioms bendrovėms. Be to, teismai nustatė, kad bendrovės „A F H B.V.“ nenustatytas atstovas paveikė, kad Nyderlandų Karalystės įmonės „A F H B.V.“ buhalteriniuose dokumentuose būtų užfiksuota, kad prekės (gėlės), kurios buvo realizuotos UAB „A F“ be apskaitos dokumentų, buvo parduotos neegzistuojančioms bendrovėms. Taigi, teismai nustatė, kad L. S. veikė bendrovės „S B.V.“ interesais, o bendrovės „A F H B.V.“ interesais veikė nenustatytas asmuo, tačiau ne L. S.. Teismai nustatė, kad visas nusikalstamas veikimas vyko laikotarpiu nuo 2006 m. lapkričio 15 d. iki 2010 m. gruodžio 31 d., tačiau B. J. Č. jam inkriminuojamus veiksmus padarė laikotarpiu nuo 2009 m. vasario 3 d. iki 2010 m. gruodžio 31 d.

38. Šioje byloje teismai nustatė, kad nusikaltimas buvo padarytas bendrininkų grupe, susidedančia iš vykdytojų Z. S. ir A. S. bei padėjėjų L. S. ir B. J. Č.. Svarstydami dėl bendrininkų baudžiamosios atsakomybės ribų, teismai turi vadovautis BK 26 straipsnio 1 dalimi, kurioje nurodyta, kad bendrininkai atsako tik už tas vykdytojo padarytas nusikalstamas veikas, kurias apėmė jų tyčia. Tai reiškia, kad bendrininkų atsakomybės ribos nebūtinai turi būti tokios pat, kaip vykdytojo. Bendrininkų atsakomybė gali būti skirtinga tiek atskirų nusikalstamų veikų požiūriu – bendrininkas gali būti pripažintas kaltu padaręs mažiau nusikalstamų veikų nei vykdytojas, – tiek vienos nusikalstamos veikos požiūriu. Esant bendrininkavimui, tiek veikiant skirtingoms bendrininkų rūšims, tiek skirtingomis bendrininkavimo formomis, atskirų bendrininkų vaidmuo gali būti labai įvairus, tačiau visuomet išlieka teismo pareiga, taikant BK 26 straipsnio 1 dalies nuostatas, nustatyti ir įvertinti kiekvieno bendrininko tyčios apimtį. Tik nustačius bendrininko tyčios apimtį – jo susitarimą su kitais bendrininkais dėl jo vaidmens ir veikimo laiko, vietos, padarinių ir kitų svarbių aplinkybių, jo suvokimo apimtį dėl šių veiksmų, galima išvada apie teisingas bendrininkų baudžiamosios atsakomybės ribas. Bendrininkų baudžiamosios atsakomybės ribos reiškia ne vien tik teisingos bausmės ar baudžiamojo poveikio priemonės paskyrimą, bet ir teisingą priteistinos atlyginti žalos paskirstymą tarp bendrininkų. Apeliacinės instancijos teismo motyvas, kad nusikaltimas padarytas bendrininkaujant, todėl dėl bendros veikos atsiradę padariniai yra bendri visiems nuteistiesiems ir jų atsakomybė solidarioji, šioje byloje teismų nustatytoms faktinėms aplinkybėms yra per daug apibendrintas ir neatitinka BK 26 straipsnio 1 dalies nuostatų.

39. Iš teismų nustatytų faktinių apgaulingos buhalterinės apskaitos tvarkymo aplinkybių matyti, kad Z. S. ir A. S. buvo UAB „A F“ akcininkai, o A. S. – ir šios bendrovės direktorius. Jie veikė visu nusikaltimų darymo laikotarpiu, jų abiejų vaidmuo rūpinantis bendrovės veikla buvo didelis, jie buvo apgaulingu buhalterinės apskaitos tvarkymu, dėl to nesumokėtais mokesčiais ir jiems disponuoti likusiais pinigais suinteresuoti asmenys. Teismai nustatė, kad L. S. vaidmuo buvo viso neteisėto veikimo metu padėti tiekiant gėles per bendrovę „S B.V.“, o B. J. Č. – laikotarpiu nuo 2009 m. vasario 3 d. iki 2010 m. gruodžio 31 d. padėti pervesti pinigus bendrovėms, iš kurių UAB „A F“ pirko gėles. L. S. ir B. J. Č. veikimo apimtis nebuvo tokia pati, kaip Z. S. ir A. S.. Pagal teismų nustatytas faktines aplinkybes, nusikaltimas padarytas veikiant per dvi Nyderlandų Karalystėje esančias bendroves, tačiau L. S. veiksmai yra susiję tik su viena bendrove, o B. J. Č. veiksmai susiję su trumpesniu laikotarpiu, nei buvo darytas nusikaltimas. Tačiau žemesnės instancijos teismai tam nesuteikė jokios reikšmės, o spręsdami dėl iš asmenų priteistino žalos atlyginimo, nusprendė visą žalos atlyginimą priteisti iš visų nuteistųjų solidariai.

40. Apeliacinės instancijos teismas nustatė kiekvieno bendrininko veikimo apimtį, tačiau spręsdamas dėl žalos atlyginimo priteisimo nesivadovavo BK 26 straipsnio 1 dalimi ir BPK 115 straipsnio 1 dalimi ir visą turtinę žalą priteisė atlyginti solidariai iš Z. S., A. S., L. S. ir B. J. Č.. Taip apeliacinės instancijos teismas netinkamai taikė BK 26 straipsnio 1 dalį ir padarė esminį BPK 115 straipsnio 1 dalies pažeidimą, kartu dėl šios dalies priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą. Pakartotinai nagrinėdamas bylą, apeliacinės instancijos teismas turi pagal nustatytas bendrininkų baudžiamosios atsakomybės ribas nuspręsti, koks žalos atlyginimo dydis iš jų priteistinas.

41. Patikrinusi nuteistosios O. S. gynėjos advokatės L. Balčiūnės kasacinį skundą, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų kolegija nenustatė, kad bylą nagrinėję žemesnės instancijos teismai būtų padarę esminių BPK pažeidimų ar netinkamai pritaikę baudžiamąjį įstatymą, todėl šis kasacinis skundas atmestinas.

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į pirmiau išdėstytus argumentus ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 ir 5 punktais,

n u t a r i a :

Nuteistosios O. S. gynėjos advokatės Linos Balčiūnės kasacinį skundą atmesti.

Panaikinti Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2023 m. spalio 24 d. nutarties dalį, kuria nuteistųjų A. S., Z. S., L. S. ir nuteistojo B. J. Č. gynėjo advokato Manto Valiuko apeliaciniai skundai atmesti, ir perduoti bylą dėl jų skundų dalies dėl civilinio ieškinio išsprendimo iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.

Kitą Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2023 m. spalio 24 d. nutarties dalį palikti nepakeistą.

Teisėjai Danutė Jočienė

Alvydas Pikelis

Alenas Piesliakas