Dėl su darbo santykiais susijusių išmokų priteisimo

Civilinė byla Nr. 3K-3-112/2014 (S)

Teisminio proceso Nr. 2-24-3-01211-2012-1

Procesinio sprendimo kategorijos:

11.1; 11.10; 14.1; 14.3.17; 14.4

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Dangutės Ambrasienės, Antano Simniškio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Vinco Versecko,

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo R. S. kasacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. birželio 28 d. sprendimo peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo R. S. ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei,,Pilsena“ (UAB,,Tagos servisas“ teisių ir pareigų perėmėjai), trečiasis asmuo ieškovo pusėje V. S., trečiasis asmuo atsakovo pusėje uždaroji akcinė bendrovė,,ETB Legal“, dėl su darbo santykiais susijusių išmokų priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Ieškovas prašė priteisti iš atsakovo: 15 315,80 Lt neišmokėto darbo užmokesčio priedą, nurodant, kad sprendimo dalis dėl neviršijančio vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio (3920 Lt) vykdytina skubiai; vidutinį darbo užmokestį už visą uždelsimo atsiskaityti laiką – po 3920 Lt (su mokesčiais), skaičiuojamą nuo 2011 m. birželio 1 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos; 3000 Lt neturtinės žalos. Ieškovas nurodė, kad dirbo UAB,,Tagos servisas“ direktoriumi nuo 2009 m. spalio 15 d iki 2010 m. lapkričio 10 d. Šalių sudaryta darbo sutartimi buvo nustatyta, kad ieškovui bus mokamas 3920 Lt darbo užmokestis kas mėnesį ir 10 proc. priedas nuo pelno mokestiniams metams pasibaigus iki birželio 1 d. UAB „Tagos servisas“ 2010 m. balansas ir pelno (nuostolio) ataskaita patvirtinta 2011 m. balandžio 29 d. Kadangi pasibaigęs galutinis darbo užmokesčio priedo išmokėjimo terminas, tai ieškovas mano, kad nuo 2011 m. birželio 1 d. įgijo teisę į darbo užmokesčio dalį. Ieškovo teigimu, darbo užmokesčio priedas jam skaičiuotinas nuo nepaskirstyto pelno ir mokėtinas ne už faktinį jo darbo įmonėje laikotarpį, bet už visus finansinius (2010–uosius) metus. Atsakovas laiku nesumokėjo darbo užmokesčio priedo, todėl jam taikytina sankcija – ieškovo naudai priteistinas 3920 Lt vidutinis darbo užmokestis už visą uždelstą atsiskaityti laiką. Anot ieškovo, darbo užmokesčio nesumokėjimas jam sukėlė dvasinius išgyvenimus, stresą, nestabilumo jausmą darbo santykiuose bei neužtikrintumą savo ir šeimos ateitimi.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimo ir nutarties esmė

Klaipėdos rajono apylinkės teismas 2013 m. kovo 19 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, priteisė ieškovui iš atsakovo nesumokėtą 3971,88 Lt darbo užmokesčio priedą, 3971,88 Lt už uždelsimo atsiskaityti laiką nuo 2011 m. birželio 1 d. iki teismo sprendimo priėmimo dienos, 6 proc. metines palūkanų nuo 7943,76 Lt sumos, skaičiuojant nuo sprendimo priėmimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos, 673,40 Lt bylinėjimosi išlaidų; kitus reikalavimus atmetė. Teismas nurodė, kad tiek nagrinėjamoje, tiek civilinėje byloje pagal ieškovų UAB „Tagos servisas“ ir UAB „ETB Legal“ ieškinį atsakovams R. S. ir V. S., trečiajam asmeniui UAB „Bitė Lietuva“ dėl nuostolių priteisimo sprendžiamas ginčas tarp tų pačių asmenų, tačiau bylose skiriasi įrodinėjimo dalykas: nurodytoje civilinėje byloje įrodinėjimo dalykas buvo tai, ar R. S., 2010 m. lapkričio 5 d. nutraukdamas darbo santykius, kai tuo metu nebuvo pasibaigę finansiniai metai ir dar nebuvo įstatymo nustatyta tvarka patvirtintos finansinės ataskaitos, turėjo teisę į darbo užmokesčio priedą, skaičiuojamą nuo įmonės metinio pelno, o nagrinėjamoje byloje sprendžiamas vienas klausimų – ar R. S., pasibaigus finansiniams metams ir įstatymo nustatyta tvarka patvirtinus įmonės finansines ataskaitas, turi teisę į darbo užmokesčio priedą. Konstatavęs, kad bylų įrodinėjimo dalykas skiriasi, nes nagrinėjami teisiniai santykiai skirtingu laikotarpiu ir skirtingomis faktinėmis aplinkybėmis, teismas, atsižvelgęs į nurodytas aplinkybes, pripažino, jog ieškovas turi teisę reikšti reikalavimą darbdaviui išmokėti sutartyje nustatytą procentais priedą nuo įmonės pelno, pasibaigus finansiniams metams ir įstatymo nustatyta tvarka patvirtinus įmonės finansines ataskaitas. Ieškovo, kaip buvusio UAB „Tagos servisas“ direktoriaus, padėties darbo santykiuose su atsakovu UAB,,Pilsena“ teismas nelaikė silpnesniąja šalimi ir sutartį aiškino ieškovo nenaudai, nes pats ieškovas nustatė neaiškias darbo sutarties sąlygas. Teismas pripažino, kad ieškovui darbo užmokesčio priedas skaičiuotinas ne nuo nepaskirstytojo, o nuo grynojo pelno (98 329 Lt); nesutiko, jog darbo užmokesčio priedas jam būtų skaičiuojamas už visus 2010 metus, todėl jį skaičiavo už laikotarpį nuo 2010 m. gegužės iki 2010 m. balandžio 1 d. ir priteisė 3971,88 Lt priedą. Atsižvelgdamas į tai, kad ieškovas nuo 2010 m. lapkričio 5 d. iki 2012 m. liepos 4 d. neteisėtai disponavo atsakovui priklausančia 11 000 Lt suma, kurią jis neteisėtai išsimokėjo, darbo užmokesčio priedą teismas pripažino ne mėnesine, bet metine išmoka, o įvertinęs, jog uždelstas atsiskaityti terminas 20 mėnesių ir 19 dienų, priteisė ieškovui išmokėti vieno darbo užmokesčio dydžio priedą už uždelsimo atsiskaityti laikotarpį; reikalavimo priteisti neturtinės žalos atlyginimą netenkino.

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka pagal ieškovo ir atsakovo apeliacinius skundus, 2013 m. birželio 28 d. sprendimu panaikino Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2013 m. kovo 19 d. sprendimą ir priėmė naują – ieškinį atmetė. Kolegija nustatė, kad trečiasis asmuo V. S. iki 2010 m. gegužės 10 d. buvo vienintelė UAB „Tagos servisas“ akcininkė, o jos sutuoktinis – ieškovas – šios bendrovės direktorius; 2010 m. gegužės 10 d. akcijų pirkimo–pardavimo sutartimi visos V. S. priklausiusios bendrovės akcijos buvo parduotos UAB „ETB Legal“; ieškovas dirbo bendrovės direktoriumi nuo 2009 m. spalio 16 d., jam buvo mokama 0,25 MMA pareiginė alga per mėnesį; darbo sutartis 2009 m. lapkričio 1 d. buvo pakeista ir nustatytas 816 Lt darbo užmokestis; 2010 m. balandžio 30 d. susitarimu prie darbo sutarties darbdavys UAB „Tagos servisas“, atstovaujamas akcininkės V. S., pakeitė darbo užmokesčio sąlygas – padidino ieškovo darbo užmokestį, nustatydamas 3920 Lt mėnesinį darbo užmokestį ir 10 proc. priedą nuo pelno, mokestiniams metams pasibaigus iki birželio 1 d.; 2010 m. rugsėjo 24 d. ieškovas bendrovės akcininkui UAB „ETB Legal“ pateikė prašymą atleisti iš darbo pačiam prašant; 2010 m. lapkričio 5 d. UAB „Tagos servisas“, atstovaujamas ieškovo, pranešė VSDFV apie apdraustojo ieškovo draudimo pabaigą; 2011 m. balandžio 29 d. patvirtintas UAB „Tagos servisas“ balansas, kuriame nurodyta, kad 2010 metais grynasis įmonės pelnas yra 98 329 Lt, o nepaskirstytas pelnas – 153 158 Lt; 2012 m. rugpjūčio 1 d. UAB „Tagos servisas“ prijungimo būdu reorganizuota į UAB,,Pilsena“; 2010 m. gegužės 10 d. sudaryta UAB,,Pilsena“, H. P. ir ieškovo taikos sutartis kilusiam ginčui išspręsti ir šalių įsipareigojimams nustatyti; Klaipėdos rajono apylinkės teismas 2011 m. spalio 24 d. sprendimu civilinėje byloje pagal ieškovų UAB „Tagos servisas“ ir UAB „ETB Legal“ ieškinį atsakovams R. S. ir V. S. dėl nuostolių priteisimo priteisė iš R. S. 11 000 Lt išmokėto pagal darbo sutartį priedo; šis sprendimas įsiteisėjęs. Kolegija pažymėjo, kad Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. balandžio 20 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 2A-528-123/2012, konstatuota, kad UAB „Tagos servisas“ įstatuose nustatyta, jog bendrovės finansiniai metai sutampa su kalendoriniais metais, t. y. prasideda sausio 1 d. ir baigiasi gruodžio 31 d.; R. S. darbo santykiai UAB „Tagos servisas“ nutrūko 2010 m. lapkričio 5 d., t. y. nepasibaigus finansiniams metams; nutraukiant darbo sutartį su atsakovu R. S. nebuvo įgijęs teisės į darbo užmokesčio priedą, skaičiuojamą nuo įmonės metinio pelno; pirmosios instancijos teismas pagrįstai iš R. S. priteisė UAB „Tagos servisas“ 2010 m. lapkričio 5 d. mokėjimo nurodymu Nr. 317 neteisėtai pervestą 11 000 Lt darbo užmokesčio priedą. Nurodžiusi, kad civilinėje byloje Nr. 2A-528-123/2012 nustatyti faktai laikytini prejudiciniais, kolegija sprendė, jog, 2012 m. balandžio 20 d. nutartimi konstatavus, kad nutraukiant R. S. ir UAB „Tagos servisas“ darbo sutartį, R. S. nebuvo įgijęs teisės į darbo užmokesčio priedą, pripažintina, kad tokia teisė negalėjo atsirasti vėliau, t. y. 2011 m. balandžio 29 d. patvirtintus UAB „Tagos servisas“ balansą. Anot kolegijos, kadangi nurodytoje teismo nutartyje konstatuota, kad R. S. neturi teisės į darbo užmokesčio priedą, darbo santykiai nutraukti 2010 m. lapkričio 5 d., t. y. nepasibaigus finansiniams 2010 m. metams, tai nėra pagrindo tenkinti ieškovo reikalavimo dėl neišmokėto darbo užmokesčio priedo priteisimo net ir pateikus UAB „Tagos servisas“ balansą. Kolegija sutiko su pirmosios instancijos teismo išvada, kad skiriasi nurodytos ir nagrinėjamos civilinės bylos įrodinėjimo dalykas, tačiau pripažino, jog faktinių aplinkybių pasikeitimas nesudaro pagrindo pripažinti, kad ieškovas turi pagrįstą reikalavimo teisę į atsakovą dėl darbo užmokesčio priedo priteisimo. Kolegija nurodė, kad darbo sutarties nuostata mokėti ieškovui 10 proc. priedą nuo pelno, mokestiniams metams pasibaigus iki birželio 1 d., reiškia, jog, jai galiojant, tokia darbdavio pareiga atsiranda tik pasibaigus mokestiniams metams ir turi būti įvykdyta iki einamųjų kalendorinių metų birželio 1 d., o nutrūkus šalių darbo santykiams, ši nuostata neteko galios ir negalėjo sukurti ieškovui teisių ateityje. Kolegija konstatavo, kad darbo sutarties galiojimas UAB „Tagos servisas“ finansinių metų pabaigoje yra būtina sąlyga ieškovo teisei reikalauti atsakovo išmokėti darbo užmokesčio priedą. Kolegija nurodė, kad, atmetus reikalavimą priteisti neišmokėto darbo užmokesčio priedą, neliko pagrindo tenkinti reikalavimų priteisti vidutinį darbo užmokestį už visą uždelstą atsiskaityti laiką ir atlyginti neturtinę žalą.

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai

Kasaciniu skundu ieškovas prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. birželio 28 d. sprendimą (išskyrus jo dalį, kuria ieškovui grąžinta 250 Lt žyminio mokesčio) ir perduoti bylą apeliacinės instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Kasacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

1. Kasatorius mano, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai aiškino šalių susitarimą dėl darbo užmokesčio priedo, netyrė darbo sutartyje nustatytos sąvokos,,pelnas“, taip pažeisdamas materialiosios ir proceso normas, nukrypdamas nuo teismų praktikos. Pagal DK 141 straipsnio 1 dalį darbdavys privalo visiškai atsiskaityti su atleidžiamu iš darbo darbuotoju jo atleidimo dieną, jeigu įstatyme ar darbuotojo ir darbdavio susitarimu nenustatyta kitokia atsiskaitymo tvarka. Vien tai, kad kasatorius nebedirbo baigiantis finansiniams metams, nereiškia, jog nebegalioja ir darbo sutarties nuostatos dėl darbo atlyginimo išmokėjimo vėlesne nei darbo atleidimo data. Apeliacinės instancijos teismas nesirėmė kasacinio teismo praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 19 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-422/2007), pagal kurią įmonės vadovas įgijo teisę gauti atlyginimą už bendrovės darbo rezultatus, nors darbo santykiai nutrūko iki finansinių metų pabaigos. Kasatorius pažymi, kad kasacinio teismo praktikoje nurodyta ir tai, jog darbo sutartis turi būti aiškinama nustatant tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, atsižvelgiant į sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes, į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-202/2011; kt.). Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas neatkreipė dėmesio į kasacinio teismo nurodymą, netyrė ir nevertino šių aplinkybių. Kasatoriaus nuomone, ginčo atveju svarbios teisės į darbo užmokesčio priedą įgijimo sąlygos: įmonė 2010 m. dirbo pelningai, suėjęs terminas priedui išmokėti (2011 m. birželio 1 d.), darbo užmokestis nėra išmokėtas. Esant visoms šioms sąlygoms, apeliacinės instancijos teismas negalėjo konstatuoti, jog kasatorius neturi teisės į darbo užmokesčio priedą. Kasatorius pažymi, kad apeliacinės instancijos teismas šios teisės įgijimui pagrįsti nepagrįstai nurodė dar vieną sąlygą – darbo teisiniai santykiai turėjo tęstis iki 2010 m. gruodžio 31 d., nes darbo sutartyje nebuvo nurodyta, kad darbo užmokesčio priedas bus mokamas, jeigu kasatorius dirbs įmonėje iki 2010 m. gruodžio 31 d.; finansinių metų pabaiga susitarime nurodyta tik tam, kad galima būtų geriau įvertinti įmonės vadovo darbo rezultatus; vadovo darbo sutarčiai taikytinos pavedimo teisinius santykius reglamentuojančios normos, todėl nutraukus su juo darbo sutartį turi būti atlyginamos ne tik išlaidos, patirtos vykdant pavedimą, bet ir išmokamas atlyginimas, atsižvelgiant į pavedimo dalies įvykdymą (CK 6.764 straipsnio 1 dalis).

2. Kasatorius teigia, kad pagal DK 99 straipsnio 3 dalį už tinkamą darbo sutarties sudarymą ir įforminimą atsako darbdavys. Jam tenka atsakomybė dėl darbo sutarties įforminimo ir teksto netikslumų. Dėl to negalima perkelti dviprasmiško darbo sutarties nuostatų aiškinimo padarinių darbuotojui. Tik civilinėje teisėje galima taikyti dviprasmiško aiškinimo padarinius ją pasiūliusios šalies nenaudai, tačiau darbo teisėje egzistuoja darbuotojo teisių ir interesų padidintos apsaugos ir prioriteto principas. Taigi faktas, kad darbuotojas pasiūlė darbo sutarties turinį, negali būti pagrindu aiškinti šią sutartį darbuotojo nenaudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-202/2011). Nagrinėjamu atveju akcininkas UAB,,ETB Legal“ žinojo darbo sutarties sąlygas, galėjo ir privalėjo laiku reikalauti šias sąlygas pakeisti, jei manė, kad jos suformuluotos netinkamai, tačiau perėmęs įmonės valdymą to nedarė. Taigi, laikytina, kad darbo sutarties sąlygos buvo nustatytos trečiojo asmens reikalavimu, todėl apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai šias sutarties sąlygas aiškino kasatoriaus nenaudai.

Atsiliepimu į kasacinį skundą atsakovas UAB,,Pilsena“ prašo ieškovo kasacinį skundą atmesti, Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. birželio 28 d. sprendimą palikti galioti. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

1. Atsakovo teigimu, kasatoriaus teisės į 10 proc. priedą nuo UAB „Tagos servisas“ pelno klausimas jau išspręstas kitoje civilinėje byloje Klaipėdos rajomo apylinkės teismo 2011 m. spalio 24 d. sprendimu, kuris paliktas nepakeistas Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. balandžio 20 d. nutartimi. Nurodytoje byloje teismų padarytos išvados yra prejudiciniai faktai. Kasatorius savo teisę į priedą kildina iš susitarimo, kuris nustojo galioti 2010 m. lapkričio mėnesį nutrūkus darbo santykiams, t. y. iš negaliojančio sandorio. UAB „Tagos servisas“ pareiga išmokėti preidą nuo 2010 m. grynojo pelno ir kasatoriaus teisė jo reikalauti būtų atsiradusios 2011 m., jeigu būtų tebegaliojęs 2010 m. balandžio 30 d. susitarimas ir UAB „Tagos servisas“ 2010 metais būtų uždirbusi grynojo pelno. Apeliacinės instancijos teismas pagrįstai nesirėmė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 19 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-422/2007, pateiktomis išvadomis, nes yra skirtingos esminės bylų aplinkybės.

2. Atsakovo teigimu, apeliacinės instancijos teismas nepažeidė sutarčių aiškinimo taisyklių, kasatoriaus teiginiai dėl CK 6.764 straipsnio 1 d. pažeidimo yra nepagrįsti. Anot atsakovo, kasatorius ir jo sutuoktinė, nesugebėję ar sąmoningai nenorėję tinkamai įforminti 2010 m. balandžio 30 d. susitarimo prie darbo sutarties ir aiškiai apibrėžti jame vartojamų sąvokų, negali pretenduoti į tai, jog neaiškios šio susitarimo sąlygos būtų aiškinamos jų naudai, o yra logiška ir teisinga konstatuoti, kad visi susitarimo neaiškumai aiškintini kasatoriaus nenaudai.

Atsiliepimu į kasacinį skundą trečiasis asmuo UAB,,ETB Legal“ prašo ieškovo kasacinį skundą atmesti, o skundžiamą Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. birželio 28 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

1. Trečiojo asmens nuomone, kasatoriaus teisė reikalauti priedo ir atsakovo pareiga jį išmokėti atsiranda pasibaigus bendrovės mokestiniams metams, kurie trunka nuo metų sausio 1 d. iki gruodžio 31 d. Būtina sąlyga teisei ir pareigai atsirasti – darbo sutarties galiojimas pasibaigus mokestiniams metams. Kasatoriaus darbo sutartis baigėsi nepasibaigus mokestiniams metams, todėl jo teisė į priedą ir bendrovės pareiga jį išmokėti nebegali atsirasti. Dėl to apeliacinės instancijos teismas, konstatavęs, kad kasatorius neturi teisės gauti priedą, pagrįstai panaikino pirmosios instancijos teismo sprendimą, kuriuo toks priedas kasatoriui buvo priteistas.

2. Atsiliepime pažymima, kad nors kasatorius nurodo netinkamą sutarčių aiškinimą reglamentuojančių teisės normų taikymą, tačiau šio teiginio konkrečiai neargumentuoja. Trečiojo asmens nuomone, apeliacinės instancijos teismas nepažeidė sutarčių aiškinimo principus nustatančių normų. Darbo kodekse nėra nuostatų, kurių pagrindu darbuotojas turėtų būti traktuojamas silpnesniąja darbo teisinių santykių šalimi, taigi, vyrauja darbo sutarties šalių lygybės principas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-176/2011). Kasatoriaus teisė gauti priedą išnyko ne dėl to, kad netinkamai taikyti sutarčių aiškinimo principai, o dėl to, jog baigė galioti susitarimas ir išnyko pagrindas teisei ir pareigai atsirasti.

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Dėl darbo sutarties aiškinimo

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad darbo įstatymai nenumato sutarčių aiškinimo taisyklių, todėl, aiškinant darbo sutartyje išreikštą šalių valią, įvertinus darbo sutarties specifiką ir tikslus, vadovaujantis DK 9 straipsnio 2 dalimi, reglamentuojančia kitų teisės šakų normų taikymą pagal analogiją, atsižvelgtina į CK 6.193–6.195 straipsniuose nustatytas sutarčių aiškinimo taisykles bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. M. v. bendra Lietuvos-Ukrainos įmonė UAB „Azovlitas“, bylos Nr. 3K-3-201/2008; 2010 m. gegužės 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. L. v. Lietuvos socialdemokratų partija, bylos Nr.3K-3-235/2010; 2011 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. S. v. AB „Panevėžio statybos trestas“, bylos Nr. 3K-3-202/2011; 2013 m. kovo 12 d. nutartis, pariimta civilinėje byloje A. Ž. v. UAB „Flakt“, bylos Nr. 3K-3-86/2013; kt.). Konkrečios sutarties turinio, sutartimi sulygtų šalių pareigų bei teisių nustatymas yra fakto klausimas. Pagal CPK 353 straipsnio 1 dalį kasacinis teismas fakto klausimų nenagrinėja, tačiau, atsižvelgdamas į kasacinio skundo argumentus, patikrina, kaip žemesnės instancijos teismas laikėsi sutarčių aiškinimo taisyklių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Vakarų krova“ v. UAB „Litforina“, bylos Nr. 3K-3-107/2010; 2013 m. kovo 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. Ž. v. UAB „Flakt“, bylos Nr 3K-3-86/2013; kt.). Kasacinio teismo praktikoje dėl sutarčių aiškinimo nuosekliai pasisakoma, kad sutartis turi būti aiškinama nustatant tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, atsižvelgiant į sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes, į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas reikšmingas aplinkybes. Aiškinant sutartį būtina vadovautis ir CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais bendraisiais teisės principais. Sutarties sąlygos turi būti aiškinamos taip, kad aiškinimo rezultatas nereikštų nesąžiningumo vienos iš šalių atžvilgiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. vasario 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. J. J. v. UAB „Filana“, bylos Nr. 3K-3-65/2005; 2008 m. balandžio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. M. v. bendra Lietuvos-Ukrainos įmonė UAB „Azovlitas“, bylos Nr. 3K-3-201/2008; 2010 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Lietuvos ir Vokietijos UAB „Autopunktas“ v. UAB „Daivera“, bylos Nr. 3K-3-288/2010; 2011 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. S. v. AB „Panevėžio statybos trestas“, bylos Nr. 3K-3-202/2011; kt.). Darbo teisės normų taikymas nereiškia išimtinai darbuotojui palankių teisės normų taikymo, nes vieno teisės subjekto sąskaita negali būti paneigiami kito subjekto interesai, o turi būti siekiama protingos ir sąžiningos šių interesų pusiausvyros (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. L. v. Lietuvos socialdemokratų partija, bylos Nr.3K-3-235/2010). Aiškinant sutartį būtina atsižvelgti į kiekvienos sutarties ypatumus ir šalių teisinių santykių specifiką, vadovautis CK 6.193 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta contra proferentem taisykle, reiškiančia, kad neaiškios, dviprasmiškos sutarties sąlygos aiškinamos jas pasiūliusios ar parengusios šalies nenaudai ir jas priėmusios šalies naudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2006 m. rugsėjo 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija v. UAB „Ferteksos transportas“, bylos Nr. 3K-7-367/2006; 2010 m. balandžio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. B. B. v. UAB „Neo group“, bylos Nr. 3K-3-157/2010; kt.).

Byloje kilo šalių ginčas dėl 2010 m. balandžio 30 d. susitarimo prie darbo sutarties sąlygos – „mokamas 10 proc. priedas nuo pelno, mokestiniams metams pasibaigus iki birželio 1 d.“ – aiškinimo. Pirmosios instancijos teismas ieškinį iš dalies tenkino, nes sprendė, kad kasatorius, pasibaigus darbdavio finansiniams metams ir įstatymo nustatyta tvarka 2011 m. balandžio 29 d. patvirtinus įmonės finansines ataskaitas, turi teisę gauti iš atsakovo nurodytą darbo užmokesčio priedą – 10 proc. nuo įmonės pelno, proporcingai jo (kasatoriaus) dirbtam, galiojant nurodytai susitarimo sąlygai, laikui. Apeliacinės instancijos teismas panaikino pirmosios instancijos teismo sprendimą ir ieškinį atmetė, nes padarė išvadas, kad: nutrūkus šalių darbo santykiams, ši sąlyga neteko galios ir negalėjo sukurti ieškovui teisių ateityje; darbo sutarties galiojimas įmonės finansinių metų pabaigoje yra būtina sąlyga ieškovo teisei į darbo užmokesčio priedą atsirasti.

Teisėjų kolegija, įvertinusi faktinius bylos duomenis, šalių procesinių dokumentų ir teismų procesinių sprendimų turinį, sprendžia, kad nurodyta pirmosios instancijos teismo išvada dėl darbo sutarties sąlygos – „mokamas 10 proc. priedas nuo pelno, mokestiniams metams pasibaigus iki birželio 1 d.“ –, kaip tokios, aiškinimo yra padaryta laikantis sutarčių aiškinimo taisyklių, o apeliacinės instancijos teismas, padarydamas kitokią nei pirmosios instancijos teismas išvadą, nepaisė sutarčių aiškinimo taisyklių. Pažymėtina, kad darbo sutarties turinys yra jos šalių sulygtos sutarties sąlygos, apibrėžiančios šalių teises ir pareigas; šalys negali nustatyti tokių darbo sąlygų, kurios pablogina darbuotojo padėtį, palyginti su ta, kurią nustato Darbo kodeksas, įstatymai, kiti norminiai teisės aktai ir kolektyvinė sutartis (DK 94 straipsnio 1, 2 dalys). Kiekvienoje darbo sutartyje šalys sulygsta dėl darbo apmokėjimo sąlygų (darbo užmokesčio sistemos, darbo užmokesčio dydžio, mokėjimo tvarkos ir kt.) (DK 95 straipsnio 3 dalis). Darbo sutartyje sulygtos darbo apmokėjimo sąlygos jos šalims yra privalomos, gali būti keičiamos tik įstatyme nustatyta tvarka. Darbo užmokestis apima tiek pagrindinį darbo užmokestį, tiek ir visus papildomus uždarbius, bet kokiu būdu darbdavio išmokamus darbuotojui už jo atliktą darbą pagal iš anksto nustatytus rodiklius, t. y. priedus, priemokas ir panašiai (DK 186 straipsnio 2 dalis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. rugsėjo 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. K. v. UAB „Espersen Lietuva“, bylos Nr. 3K-3-451/2006). Pasibaigus darbo sutarčiai neišnyksta jos šalių teisės ir pareigos, atsiradusios, bet neįvykdytos sutarties galiojimo metu, pavyzdžiui, darbo sutarties šalies pareiga atlyginti kitai šaliai padarytą žalą, darbdavio pareiga išmokėti darbuotojui darbo užmokestį ir kitas su darbo santykiais susijusias išmokas, kt. Kasatoriaus ir UAB,,Tagos servisas“ sudarytoje darbo sutartyje (2010 m. balandžio 30 d. susitarimas prie darbo sutarties kvalifikuotinas kaip jos sudėtinė dalis – darbo sutarties sąlygų pakeitimas) nėra nustatyta, kad jos sąlyga – „mokamas 10 proc. priedas nuo pelno, mokestiniams metams pasibaigus iki birželio 1 d.“ – yra taikytina tik tokiu atveju, jeigu darbo sutartis galios (nebus pasibaigusi) įmonės finansinių metų pabaigoje. Tokios sutartinės išlygos egzistavimo atsakovas neįrodė (CPK 176, 177, 185 straipsniai). Bylą nagrinėję teismai CPK 182 straipsnio 2 punkto taikymo aspektu pagrįstai sprendė, kad šios bylos įrodinėjimo dalykas ir Klaipėdos rajono apylinkės teismo išnagrinėtos civilinės bylos Nr. 2-358-867/2011 įrodinėjimo dalykas skiriasi, nes nagrinėjami skirtingo laikotarpio ir skirtingų faktinių aplinkybių teisiniai santykiai. Aptariama darbo sutarties sąlyga nėra pripažinta negaliojančia. Tai, kad nurodyta sąlyga darbo sutartyje nesusieta su darbo sutarties pasibaigimu, neprieštarauja Darbo kodeksui, įstatymams, įstatymų įgyvendinamiesiems teisės aktams, nes juose nėra įtvirtinta, jog darbo užmokesčio priedas už įmonės metinius darbo rezultatus gali būti mokamas tik tiems darbuotojams, kurie dirbo visus įmonės finansinius metus, tebedirbo įmonės finansinius metų pabaigoje. Aplinkybė, kad darbo sutartyje nėra tiesiogiai nurodyta, ar priedas nuo pelno darbuotojui mokamas tuo atveju, jeigu darbo sutartis pasibaigia iki darbdavio finansinių metų pabaigos, ar jis mokamas tik tuo atveju, jeigu darbo sutartis nebus pasibaigusi įmonės finansinių metų pabaigos, šiuo aspektu darbo sutarties nedaro dviprasmiškos. Byloje teismų nustatytos faktinės aplinkybės apie tikruosius darbo sutarties šalių ketinimus, atsižvelgiant į sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, taip pat apie jos sudarymo aplinkybes, derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kitos aplinkybės neteikia pagrindo aptariamą darbo sutartie sąlygą aiškinti taip, kaip ją aiškino apeliacinės instancijos teismas, t. y. kad darbo sutarties galiojimas įmonės finansinių metų pabaigoje yra būtina sąlyga ieškovo teisei į darbo užmokesčio priedą atsirasti, nutrūkus šalių darbo santykiams, nurodyta sąlyga neteko galios ir negalėjo sukurti ieškovui teisių ateityje. Pastarasis aiškinimo rezultatas vertintinas kaip reiškiantis nesąžiningumą darbuotojo atžvilgiu, paneigiantis jo teisėtus lūkesčius, be teisėto pagrindo atleidžiantis darbdavį nuo sutartinių įsipareigojimų vykdymo bei sudarantis šiam galimybę sutaupyti darbuotojo sąskaita.

Nustatytas netinkamas materialiosios teisės normų, reglamentuojančių sutarčių aiškinimą, taikymas yra pagrindas panaikinti apskųstą apeliacinės instancijos teismo sprendimą (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 359 straipsnio 3 dalis).

Apeliacinės instancijos teismas, konstatavęs ieškovo teisės į darbo užmokesčio priedą neegzistavimą, atmetė ieškinį neišnagrinėjęs visų ieškovo ir atsakovo apeliacinių skundų argumentų bei dėl kitos dalies apeliacine tvarka nepatikrinęs pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo. Kadangi byloje būtina tirti ir spręsti fakto klausimus, tai panaikinus apskųstą apeliacinės instancijos teismo sprendimą byla perduotina iš naujo nagrinėti tam pačiam apeliacinės instancijos teismui apeliacine tavrka.

Kiti kasacinio skundo argumentai yra teisiškai nereikšmingi ir neturintys įtakos apskųsto apeliacinės instancijos teismo sprendimo teisėtumui, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Kasacinio teismo išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, ir kitos būtinos ir pagrįstos išlaidos (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas) šioje byloje yra 60,92 Lt. Grąžinus bylą apeliacinės instancijos teismui nagrinėti iš naujo, išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu kasaciniame teisme, paskirstymo klausimas paliktinas spręsti šiam teismui kartu su kitų bylinėjimosi išlaidų paskirstymu (CPK 93 straipsnis).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 362 straipsniu,

n u t a r i a :

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. birželio 28 d. sprendimą panaikinti ir bylą perduoti iš naujo nagrinėti Klaipėdos apygardos teismui

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai Dangutė Ambrasienė

Antanas Simniškis

Vincas Verseckas