Dėl priverstinio skolos iš įkeisto turto išieškojimo

Civilinė byla Nr. 3K-3-75/2014

Teisminio proceso Nr. 2-06-3-02999-2013-6

Procesinio sprendimo kategorija 95.5 (S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. sausio 3 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Sigitos Rudėnaitės (kolegijos pirmininkė), Janinos Stripeikienės ir Dalios Vasarienės (pranešėja),

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos kasacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. gegužės 23 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal pareiškėjo G. Č. pareiškimą dėl priverstinio skolos iš įkeisto turto išieškojimo; suinteresuotas asmuo – Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Byloje kilo ginčas dėl to, kokia institucija turėtų atstovauti valstybei teisme, kai vykdomas išieškojimas iš valstybės paveldėtos žemės.

Pareiškėjas 2010 m. rugpjūčio 4 d. kreipėsi į Klaipėdos miesto apylinkės teismą, prašydamas pradėti priverstinį skolos iš skolininko R. Ž. išieškojimą, areštuojant jam priklausantį įkeistą daiktą – 0,6278 ha ploto žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 10 d. nutartimi nuspręsta nurodytą žemės sklypą parduoti iš varžytynių. Paaiškėjus, kad R. Ž. 2010 m. liepos 31 d. mirė, teismo 2011 m. sausio 21 d. nutartimi sustabdytas priverstinis skolos išieškojimas iki paaiškės R. Ž. teisių perėmėjai ar aplinkybės, dėl kurių teisių perėmimas neįvyko.

Pareiškėjas 2013 m. kovo 13 d. pateikė teismui prašymą atnaujinti priverstinio skolos išieškojimo procesą, paaiškėjus, kad R. Ž. teisių ir pareigų perėmėja yra valstybė.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nutarčių esmė

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2013 m. kovo 21 d. nutartimi atnaujino priverstinį skolos išieškojimą, pakeitė skolininką R. Ž. jo teisių perėmėja Lietuvos valstybe, atstovaujama Valstybinės mokesčių inspekcijos.

Teismas nurodė, kad kai nė vienas įpėdinis nepriima palikimo, mirusio asmens turto paveldėjimo teisė pareina valstybei (CK 5.50 straipsnio 4 dalis). Valstybė atsako už palikėjo skolas neviršydama jai perėjusio paveldėto turto vertės (CK 5.62 straipsnio 3 dalis). Teismas, nustatęs, kad R. Ž. turtas paveldėjimo teise perėjo valstybei (notaras E. S. 2012 m. gruodžio 4 d. išdavė palikimo perėjimo valstybei liudijimą), pakeitė priverstinio skolos išieškojimo procese skolininką R. Ž. skolininke Lietuvos valstybe, atstovaujama Valstybinės mokesčių inspekcijos.

Klaipėdos apygardos teismas, išnagrinėjęs suinteresuoto asmens Valstybinės mokesčių inspekcijos atskirąjį skundą, 2013 m. gegužės 23 d. nutartimi Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. kovo 21 d. nutartį paliko nepakeistą.

Teismas, nesutikdamas su atskirojo skundo argumentu, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, jog skolininko R. Ž. teisių perėmėja yra Lietuvos valstybė, atstovaujama Valstybinės mokesčių inspekcijos, o ne Lietuvos valstybė, atstovaujama Nacionalinės žemės tarnybos, pažymėjo, kad, remiantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. gegužės 26 d. nutarimu Nr. 634 patvirtintų Bešeimininkio, konfiskuoto, valstybės paveldėto, į valstybės pajamas perduoto turto, daiktinių įrodymų, lobių ir radinių perdavimo, apskaitymo, saugojimo, realizavimo, grąžinimo ir pripažinimo atliekomis taisyklių (toliau – Taisyklės) 49 punktu, jeigu į palikimą įeina turtas, kuris yra įkeistas ar įregistruotas Hipotekos registre, mokesčių inspekcijos pareigūnas, gavęs paveldėjimo teisės liudijimą, turi surašyti turto perėmimo dokumentą, įregistruoti turtą valstybės vardu ir per dešimt darbo dienų nuo įregistravimo visus dokumentus perduoti hipotekos teisėjui pagal turto buvimo vietą. Teismo nuomone, toks reglamentavimas suponuoja išvadą, kad, Lietuvos valstybei paveldėjus įkeistą turtą ir pareiškėjui kreipusis dėl priverstinio skolos iš šio turto išieškojimo, turtą kaip valstybės atstovė perima Valstybinė mokesčių inspekcija; turto perdavimas Nacionalinei žemės tarnybai netikslingas, nes į jį turi būti nukreiptas išieškojimas.

III. Kasacinio skundo argumentai

Kasaciniu skundu suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. gegužės 23 d. ir Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. kovo 21 d. nutartis bei pakeisti nagrinėjamoje byloje skolininką R. Ž. jo teisių perėmėja Lietuvos valstybe, atstovaujama Nacionalinės žemės tarnybos. Kasacinis skundas grindžiamas tokiais teisiniais argumentais:

1. Kasatoriaus teigimu, apeliacinės instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė materialiosios bei proceso teisės normas, reglamentuojančias teisių perėmimą mirus skolininkui, kuriam nuosavybės teise priklausiusį žemės sklypą paveldėjo valstybė. Pagal Žemės įstatymo 32 straipsnio 3 dalies 5 punktą Nacionalinė žemės tarnyba veikia valstybės vardu valstybei paveldint žemę ir įsigyjant privačią žemę valstybės nuosavybėn. Kasatoriaus nuomone, tai reiškia, kad kai valstybė paveldi žemės sklypą, jos vardu veikia ir jai atstovauja Nacionalinė žemės tarnyba (jos teritorinis padalinys pagal žemės sklypo (jo dalies) buvimo vietą), bet ne kasatorius. Pagal apeliacinės instancijos teismo nurodytų Taisyklių 45 punktą kasatorius tik tvarko su valstybės paveldėtu turtu susijusius dokumentus, kuriuos įstatymų nustatyta tvarka perduoda atitinkamam Nacionalinės žemės tarnybos padaliniui pagal žemės sklypo (jo dalies) buvimo vietą. Taisyklių 2 punkte nustatyta, kad jeigu vadovaudamasi CK, Taisyklių ar kitų teisės aktų nuostatomis paveldėtą turtą priima, apskaito, saugo, realizuoja kita valstybės ar savivaldybės institucija (ne kasatorius), jai mutatis mutandis taikomos šių Taisyklių nuostatos. Kasatoriaus teigimu, byloje pateikta duomenų, kad kasatorius skolininko R. Ž. žemės sklypo neperėmė, o 2012 m. gruodžio 4 d. palikimo perėjimo valstybei liudijimo kopiją tolesniam turto perėmimo valstybės nuosavybėn vykdymui ir žemės sklypo nuosavybės teisių valstybės vardu registravimui perdavė Nacionalinės žemės tarnybos Šilutės teritoriniam žemėtvarkos skyriui, todėl, kasatoriaus nuomone, šiuo atveju tinkama R. Ž. teisių perėmėja yra valstybė, atstovaujama Nacionalinės žemės tarnybos.

2. Apeliacinės instancijos teismo praktika nevienoda, nes kitoje byloje, pradėtoje pagal J. S. pareiškimą dėl priverstinio skolos iš R. Ž. turto išieškojimo, apeliacinės instancijos teismas 2013 m. gegužės 23 d. nutartimi panaikino pirmosios instancijos teismo 2013 m. kovo 14 d. nutartį, kuria skolininkas pakeistas skolininke Lietuvos valstybe, atstovaujama Valstybinės mokesčių inspekcijos, ir klausimą dėl skolininko bei įkeisto daikto savininko teisių ir pareigų perėmimo perdavė pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atsižvelgdamas į apeliacinės instancijos teismo išvadą, Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2013 gegužės 29 d. nutartimi priverstinio skolos išieškojimo procese skolininką ir įkeisto daikto savininką R. Ž. pakeitė į skolininkę Lietuvos valstybę, atstovaujamą Nacionalinės žemės tarnybos.

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Dėl institucijos, atstovaujančios valstybei, kai vykdomas išieškojimas iš valstybės paveldėtos žemės

CK 5.2 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad jeigu nėra įpėdinių nei pagal įstatymą, nei pagal testamentą arba nė vienas įpėdinis nepriėmė palikimo, arba testatorius iš visų įpėdinių atėmė teisę paveldėti, mirusiojo turtas paveldėjimo teise pereina valstybei. Tokie patys palikimo perėjimo valstybei pagrindai įtvirtinti CK 5.62 straipsnio 1 dalyje, papildomai nurodant, kad turtas valstybei, be kita ko, gali būti paliekamas testamentu (1 punktas). CK nedetalizuojama turto, kurį paveldi valstybė, priėmimo tvarka ir tolimesni su paveldėtu turtu atliktini veiksmai (išskyrus atsakomybė už palikėjo skolas (CK 5.62 straipsnio 3 dalis) ir paveldėjimo teisės liudijimo išdavimas (CK 5.66 straipsnio 2 dalis), taip pat institucijų, kurios tokiu atveju įgaliotos veikti valstybės vardu, teisės ir pareigos, todėl, sprendžiant, kokia institucija įgaliota atstovauti valstybei teisme, kai vykdomas išieškojimas iš valstybės paveldėtos žemės, turi būti vadovaujamasi kitų įstatymų ir jų įgyvendinamųjų teisės aktų nuostatomis.

Nagrinėjamu atveju aktualiame Žemės įstatymo 32 straipsnio 3 dalies 5 punkte įtvirtinta, kad Nacionalinė žemės tarnyba veikia valstybės vardu valstybei paveldint ir įsigyjant privačią žemę valstybės nuosavybėn, išskyrus atvejus, kai Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatyme nustatytas valstybės nekilnojamojo turto atnaujinimo organizatorius veikia valstybės vardu įsigyjant privačią žemę valstybės nuosavybėn, kai privati žemė įsigyjama valstybės nekilnojamojo turto atnaujinimo tikslais, ir šio Įstatymo nustatytus atvejus, kai valstybės vardu paveldint ar kitaip įsigyjant privačią žemę valstybės nuosavybėn valstybės vardu veikia Valstybės žemės fondas. Šis fondas veikia valstybės vardu tuo atveju, kai sprendžiami su žemės konsolidacijos projektais susiję klausimai (Žemės įstatymo IX skyrius). Tai reiškia, kad pagal Žemės įstatyme įtvirtintą teisinį reglamentavimą tais atvejais, kurie nepatenka į Valstybės žemės fondo kompetencijos sritį, valstybei paveldint žemę jos vardu veikia Nacionalinė žemės tarnyba. Pažymėtina, kad įstatyme neįtvirtinama, kaip konkrečiai Nacionalinė žemės tarnyba dalyvauja teisiniuose santykiuose, atsirandančiuose tais atvejais, kai valstybė paveldi žemę, t. y. kokie veiksmai priskirtini jos kompetencijai. Dėl to, sprendžiant dėl aptartos įstatymo nuostatos aiškinimo ir taikymo, be kita ko, atsižvelgtina į įstatymų įgyvendinamuosiuose teisės aktuose nustatytą reglamentavimą.

Valstybės paveldėto turto priėmimo procedūra ir joje dalyvaujančių subjektų teisės bei pareigos iš dalies reglamentuojamos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. gegužės 26 d. nutarimu Nr. 634 patvirtintų Bešeimininkio, konfiskuoto, valstybės paveldėto, į valstybės pajamas perduoto turto, daiktinių įrodymų, lobių ir radinių perdavimo, apskaitymo, saugojimo, realizavimo, grąžinimo ir pripažinimo atliekomis taisyklėse (toliau – Taisyklės). Jų 45 punkte nustatyta, kad jeigu valstybė paveldėjo žemės sklypą (jo dalį), mokesčių inspekcija, gavusi atitinkamus paveldėjimą patvirtinančius dokumentus, per 10 darbo dienų nuo šių dokumentų gavimo juos turi perduoti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos teritoriniam padaliniui pagal žemės sklypo (jo dalies) buvimo vietą. Šiuo atveju neforminamas turto perėmimo dokumentas. Remiantis šiomis nuostatomis, darytina išvada, kad tuo atveju, kai valstybė paveldi žemę, palikimo priėmimo procedūrą atlieka mokesčių inspekcija, kuri, atsižvelgiant į tai, jog valstybė atsako už palikėjo skolas tik paveldėtu turtu (CK 5.62 straipsnio 3 dalis), turi pareigą kreiptis į notarą dėl turto apyrašo sudarymo (CK 5.53 straipsnis) ir gauti paveldėjimą patvirtinančius dokumentus (CK 5.66 straipsnio 2 dalis). Tik tada, kai palikimas nustatyta tvarka yra priimtas (išduotas paveldėjimo teisės liudijimas), mokesčių inspekcija perduoda palikimo priėmimą patvirtinančius dokumentus Nacionalinės žemės tarnybos teritoriniam padaliniui, kurio teritorijoje yra paveldėta žemė tolimesniems su paveldėtu turtu susijusiems veiksmams atlikti (įregistruoti paveldėtą turtą valstybės vardu, esant būtinybei, organizuoti pardavimo procedūras ir kt.). Taigi, valstybei paveldint žemę, Valstybinė mokesčių inspekcija kaip valstybės atstovė dalyvauja paveldėto turto priėmimo ir paveldėjimą patvirtinančių dokumentų gavimo etape, o vėliau visi kiti su paveldėtu turtu susiję klausimai pavedami spręsti Nacionalinės žemės tarnybos teritoriniam padaliniui. Teisėjų kolegijos vertinimu, į tai būtina atsižvelgti, sprendžiant procesinio teisių perėmimo, valstybei paveldėjus žemę ir iš jos vykdant išieškojimą, klausimą. Jeigu civilinėje byloje, kurioje sprendžiamas procesinio teisių perėmimo, valstybei paveldėjus žemę, klausimas nekyla ginčo dėl valstybės kaip tinkamos paveldėtojos ir procesinės teisių perėmėjos, t. y. palikimas valstybės vardu yra priimtas ir neginčijamas jo priėmimo teisėtumas bei (ar) pagrįstumas, tai, sistemiškai aiškinant Žemės įstatymo 32 straipsnio 3 dalies 5 punkto ir Taisyklių 45 punkto nuostatas, darytina išvada, kad tinkama valstybės atstovė tokioje byloje yra Nacionalinė žemės tarnyba.

Nagrinėjamu atveju byloje yra vykdomas išieškojimas iš valstybės paveldėtos žemės. Valstybinė mokesčių inspekcija, kaip įgaliota valstybės atstovė, neatsiradus kitų įpėdinių, nustatyta tvarka kreipėsi į notarą ir jai 2012 m. gruodžio 4 d. išduotas palikimo perėjimo valstybei liudijimas. Byloje nėra ginčo dėl to, kad valstybė yra tinkama skolininko R. Ž. teisių perėmėja, t. y. neginčijama jos paveldėjimo teisė. Atsižvelgiant į tai, kad valstybės vardu palikimas (žemė) priimtas ir jo priėmimo teisėtumas neginčijamas, darytina išvada, jog, atsižvelgiant į pirmiau pateiktą teisinį reglamentavimą ir kasacinio teismo išaiškinimus, darytina išvada, kad pareiga atlikti visus tolimesnius veiksmus, susijusius su išieškojimu iš valstybės paveldėtos žemės, be kita ko, ir atstovauti valstybei teisme, tenka Nacionalinei žemės tarnybai. Šiuo atveju Taisyklių 49 punkto nuostata, kuria vadovavosi apeliacinės instancijos teismas ir kurioje nustatyta, kad jeigu į palikimą įeina turtas, kuris yra įkeistas ar įregistruotas Hipotekos registre, mokesčių inspekcijos pareigūnas, gavęs paveldėjimo teisės liudijimą, turi surašyti turto perėmimo dokumentą, įregistruoti turtą valstybės vardu ir per dešimt darbo dienų nuo įregistravimo visus dokumentus perduoti hipotekos teisėjui pagal turto buvimo vietą, netaikytina, kaip neatitinkanti Žemės įstatyme įtvirtinto, taip pat aktualaus hipotekos teisinių santykių reglamentavimo (nuo 2012 m. liepos 1 d. įsigaliojo CK 4.192 straipsnio pakeitimai, pagal kuriuos išieškojimas iš hipoteka įkeisto turto ne ginčo tvarka vykdomas, notarui atliekant vykdomąjį įrašą).

Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad bylą nagrinėję teismai, spręsdami dėl procesinio teisių perėmimo, netinkamai aiškino ir taikė valstybės institucijų, dalyvaujančių valstybei paveldint žemę, teises ir pareigas reglamentuojančius teisės aktus, todėl nepagrįstai sprendė, jog šioje byloje tinkama valstybės, kaip skolininko R. Ž., teisių perėmėjos atstovė yra Valstybinė mokesčių inspekcija, o ne Nacionalinė žemės tarnyba. Šis pažeidimas sudaro pagrindą panaikinti skundžiamus teismų procesinius sprendimus ir grąžinti bylą pirmosios instancijos teismui spręsti procesinio teisių perėmimo klausimą iš naujo. Pažymėtina, kad byloje negali būti išsprendžiama dėl į bylą neįtrauktų asmenų teisių ir pareigų (CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punktas), todėl, šioje nutartyje išaiškinus, jog byloje turi būti svarstomas Nacionalinės žemės tarnybos teisių ir pareigų klausimas, ji turėtų būti įtraukiama į bylą suinteresuotu asmeniu.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 360, 362 straipsniais,

n u t a r i a :

Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. gegužės 23 d. ir Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. kovo 21 d. nutartis panaikinti bei grąžinti bylą pirmosios instancijos teismui spręsti procesinio teisių perėmimo klausimą iš naujo.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjos Sigita Rudėnaitė

Janina Stripeikienė

Dalia Vasarienė