Dėl testamento pripažinimo negaliojančiu

Civilinė byla Nr. e2A-502-755/2023

Teisminio proceso Nr. 2-08-3-01563-2022-4

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.4.10; 3.3.1.18.1.

(S)

PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS;

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. lapkričio 14 d.

Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Eigirdo Činkos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Ritos Dambrauskaitės ir Dalios Pranckienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės E. S. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2023-05-17 sprendimo civilinėje byloje bylą pagal ieškovo V. B. ieškinį atsakovei E. S., tretiesiems asmenims, nepareiškusiems savarankiškų reikalavimų, (duomenys neskelbtini) I. B., J. S. (procesinei V. S. teisių perėmėjai) dėl testamento pripažinimo negaliojančiu.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas V. B. ieškiniu prašė pripažinti negaliojančiu nuo sudarymo momento (duomenys neskelbtini) patvirtintą E. S., gim. (duomenys neskelbtini), sudarytą testamentą (notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini)), kuriuo visą savo turtą, kur jis bebūtų ir iš ko besusidėtų,mirties dieną testatorė palieka E. S. bei priteisti jos bylinėjimosi išlaidas

2. Nurodė, kad (duomenys neskelbtini) mirė ieškovo motinos B. B. sesuo E. S.. Ji vaikų neturėjo, buvo netekėjusi, jos seserys ir brolis mirę, o ieškovas yra mirusiosios penktos eilės pagal įstatymą įpėdinis, todėl yra tinkamas ieškovas.

3. Po tetos mirties sužinojo, kad ji atsakovės naudai (duomenys neskelbtini) surašė testamentą. Nors atsakovė buvo pažadėjusi atsisakyti testamento, tačiau, kai teta mirė, persigalvojo.

4. Pažymėjo, kad paskutinį kartą tetą matė (duomenys neskelbtini). Jis gyvena kitame mieste – (duomenys neskelbtini), tačiau teta rūpinosi. Tetos psichinė sveikata buvo prasta, ji nuolat perrašinėdavo testamentus, girdėjo balsus, kalbant telefonu skųsdavosi, kad kaimynai ją apvagia, kalbėjo apie nuolat dingstančius daiktus, vengė lankytis pas medikus.

5. Atkreipė dėmesį, kad medicininiai duomenys patvirtina, jog tetai buvo diagnozuotas (duomenys neskelbtini). Ji buvo (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, kas taip pat galėjo įtakoti jos veiksnumą.

6. Tetos elgesys neatitiko savo veiksmų prasmę galinčio suprasti asmens elgesio. Susipažinus mirusiajai su atsakove, ši pradėjo sudaryti tokias situacijas, jog E. S. kuo mažiau bendrautų su ieškovu. (duomenys neskelbtini) E. S. buvo atvežta į slaugos ir palaikomojo gydymo ligoninę. Gydytoja psichiatrė mirusiosios ligos istorijoje nurodė, jog ji buvo agresyvaus ir neprognozuojamo elgesio. Taip pat, kad jau pusę metų (t.y. maždaug nuo (duomenys neskelbtini), tuo tarpu ginčo testamentas surašytas (duomenys neskelbtini)) yra pasikeitęs jos elgesys, jai atrodė, jog iš namų dingsta daiktai, (duomenys neskelbtini) (dešimt dienų po ginčo testamento surašymo) atsidariusi balkono duris ir pasistačiusi kopėčias norėjo išlipti.

7. Atkreipia dėmesį, kad tokios medikų išvados buvo padarytos nepraėjus net mėnesiui nuo ginčo testamento sudarymo, kas rodo, jog ir testamento sudarymo metu E. S. dėl savo sveikatos būklės negalėjo laisva valia surašyti testamento, jo sudarymo dieną nesuprato savo veiksmų esmės ir negalėjo jų valdyti, todėl toks testamentas pripažintinas negaliojančiu

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

8. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmai 2023-05-17 sprendimu ieškinį tenkino. Pripažino negaliojančiu E. S., mirusios (duomenys neskelbtini), sudarytą ir (duomenys neskelbtini) patvirtintą testamentą, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo visą savo turtą, kur jis bebūtų ir iš ko besusidėtų mirties dieną, testatorė palieka E. S.. Priteisė iš atsakovės ieškovui 1 366,50 Eur bylinėjimosi išlaidų, valstybei 46,96 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

9. Teismas pasisakė, kad, atlikus ambulatorinę, pomirtinę teismo psichiatrijos ekspertizę, buvo pateikta kategoriška išvada, kad testamento surašymo metu, tai yra (duomenys neskelbtini), E. S. konstatuojama įgyta (duomenys neskelbtini), ir, kad ji dėl savo psichinės sveikatos būklės negalėjo teisingai suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti.

10. Teismas nesutiko su atsakovės argumentais, kad teismo ekspertės išvada dėl testatorės negebėjimo suprasti savo veiksmų reikšmės prieštarauja medicininiams dokumentams.

11. Teismas atkreipė dėmesį, kad iš medicininių dokumentų ekspertizės metu buvo daryta išvada, kad tiriamosios somatinė ir psichinė būklė buvo blogėjanti, paskutinių metų bėgyje ženkliai sutriko funkcionavimas kasdieninėje veikloje, progresavo kognityvinių funkcijų deficitas. Tiriamoji nesilankė gydymo įstaigose ir atsisakė į jas vykti, t. y. stokojo kritikos savo būklės atžvilgiu.

12. Iki testamento pasirašymo aprašoma klinikoje stebėta (duomenys neskelbtini). Tai patvirtina (duomenys neskelbtini) (artimuoju testamento pasirašymo laikotarpiu, dvi savaitės po testamento pasirašymo) įrašas asmens sveikatos istorijoje. Tiriamoji nuo (duomenys neskelbtini) gydyta (duomenys neskelbtini). Nustatyta diagnozė: (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) globėjos nurodyta ir medicininiuose dokumentuose aprašoma, kad tiriamosios situaciją besitęsiančią apie pusę metų, t.y., kad yra pasikeitęs elgesys, kad jai atrodo jog iš namų dingsta daiktai. (duomenys neskelbtini) atsidariusi balkono langą ir pasistačiusi kopėčias, norėjo išlipti, šaukė (duomenys neskelbtini) į pagalbą. Ypač blogėjanti psichikos būsena kelios savaitės laiko, ištisai kalba apie dingstančius daiktus (pavogtos sukneles, televizorius ir t.t.), naktimis išmiega gerai, tačiau nuo ryto atsikėlusi visą dieną būna nerami, ištisai jog iš jos vagia daiktus. Pas gydytojus iki šiol neįmanoma nuvesti, tam priešinasi ir nesutinka.

13. Po atliktų kraujo tyrimų, atmetus ūmią somatinę patologiją, konsultuota budinčio psichiatro. Skubos tvarka stacionarizuota į psichiatrijos skyrių. Apie 2 metai laiko kaip yra išreikštas (duomenys neskelbtini), sunku valgyti dėl rankų drebėjimo, judesiai būna sukaustyti, sunkiai vaikštanti, tačiau pas gydytojus niekur neina ir nesigydo <..> paskutiniu laiku padidėjęs užmaršumas, neprisimenanti dabarties įvykių“. (duomenys neskelbtini) (artimuoju testamento sudarymo laikotarpiu) atliktas psichologinis tyrimas, trumpas protinės būklės tyrimas, (duomenys neskelbtini).

14. Klinikoje stebėta nestabili psichikos būklė, vyravo dezorientacija, nukentėjęs mąstymas, nukentėjusios kognityvinės funkcijos, fiksuota kliedesinė simptomatika, neadekvatus elgesys, psichomotorinis sujaudinimas, nekritiškumas. Paraleliai gydyta ir dėl somatinės patologijos – hipokalemijos, nepatikslintos bakterinės infekcijos. Gydymo fone stabilizavosi somatinė ir psichinė būklė, tačiau išliko kognityvinių funkcijų sutrikimas, sutrikęs funkcionavimas kasdieninėje veikloje. Tolimesniam gydymui perkelta į slaugos ir palaikomojo gydymo ligoninę.

15. Ekspertizės atlikimo metu buvo daroma išvada kad, tiriamoji eilę metų sirgo (duomenys neskelbtini), tačiau reguliariai nesigydė, išsivystė (duomenys neskelbtini). Nustatyta lėtinė (duomenys neskelbtini). Prieš dešimt metu atlikus galvos smegenų kompiuterinę tomografiją, nustatytos (duomenys neskelbtini) požymiai. Dinamikoje stebėtas progresavimas, (duomenys neskelbtini) atlikus galvos smegenų kompiuterinę tomogramą, nustatyti išreikštos (duomenys neskelbtini) požymiai. Iš išrašų medicininėje dokumentacijoje, žinoma, kad pastaruosius kelis metus tiriamajai stebėtas (duomenys neskelbtini) sindromas. (duomenys neskelbtini) diagnozuota (duomenys neskelbtini). Eigoje progresuojančios (duomenys neskelbtini) fone (iki pasirašant testamentą ir po testamento pasirašymo) epizodiškai stebėta kliedesinė simptomatika.

16. Praėjus 18 dienų po testamento pasirašymo stebėta grubiai sutrikusi tiriamosios psichinė būklė. Klinikiniame vaizde stebėta (duomenys neskelbtini) simptomatika su vidutinio sunkumo pažinimo sutrikimu. Diagnozuota (duomenys neskelbtini). Klinikoje vyravo nuostolio, santykio kliedesiai, regos haliucinacijos, neadekvatus elgesys, psichomotorinis sujaudinimas. Nustatyta diagnozė: (duomenys neskelbtini).

17. Apibendrinus turimus duomenis, padaryta kategoriška išvada, kad E. S., sudarydama testamentą, sirgo įgyta (duomenys neskelbtini), kuri reikšmingai sutrikdė gebėjimą suprasti ir valdyti savo veiksmus sudėtingų finansinių sandorių srityse, tai yra ji negalėjo teisingai suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti.

18. Teismo ekspertizės akte pažymima, kad (duomenys neskelbtini) liga – lėtai progresuojantis neurodegeneracinis sutrikimas, prasidedantis metams iki diagnozės nustatymo, apimantis daugelį neuroanatominių sričių, ir pasireiškiantis įvairiais simptomais. (duomenys neskelbtini) liga sukelia ir nemotorinius sutrikimus, tokius kaip miego sutrikimas, depresija, demencija.

19. Teismo ekspertė S. B. teismo posėdžio metu papildomai išdėstė paaiškinimus dėl savo išvadų, pažymėdama, kad (duomenys neskelbtini) konstatuojama, kai kognityviniai pažinimo sutrikimai tęsiasi daugiau kaip šešis mėnesius. (duomenys neskelbtini), neadekvatus elgesys, klausos, regos kliedesiai. Jis gali būti įtakotas lėtinių ligų – (duomenys neskelbtini). Ekspertė nurodė, kad nėra jokių objektyvių duomenų, kad mirusioji patyrė insultą ar mikroinsultą. Savo išvadas nurodytas ekspertizės akte palaikė, kadangi medicininiuose įrašuose (duomenys neskelbtini) (po testamento pasirašymo) jau buvo fiksuoti pažengę kognityviniai sutrikimai.

20. Ekspertė atkreipė dėmesį, kad E. S. buvo atliktas protinės būklės trumpas tyrimas ((duomenys neskelbtini)), tai yra objektyvūs duomenys parodantis tiriamosios psichikos būklę. (duomenys neskelbtini) tyrimo metų buvo nustatyta (duomenys neskelbtini) balų, o tai reiškia, kad pažintinės funkcijos jau buvo grubiai sutrikusios, nustatyta vidutiniškai išreikšta (duomenys neskelbtini). Tiriamajai (duomenys neskelbtini) atlikta galvos kompiuterinė tomografija. Jokių duomenų, kad E. S. buvo ūmus insultas ar kitas ūmus sveikatos sutrikimus, kas būtų galėję lemti ūmų pažintinių funkcijų sutrikimą, taip pat jokių neurologinės simptomatikos požymių parodančių, kad toks sutrikimas buvo, medicininiuose dokumentuose nefiksuota. Į gydymo įstaiga (duomenys neskelbtini) pateko tada, kai jos psichikos sutrikimas buvo pažengęs ir pagal medicininiuose dokumentuose esančius įrašus tokia būklė negalėjo išsivysti ir taip pablogėti per porą savaičių.

21. Teismas sprendė, kad, priešingai nei nurodo atsakovė, jos atstovas, tyrimui pakako duomenų duoti kategorišką išvadą, todėl ekspertizės išvadą teismas vertino kaip tiesioginį įrodymą byloje.

22. Teismas nurodė, kad atsakovė neneigė, kad medicininiuose dokumentuose ji įvardijama kaip globėja. Jos pastabas dėl medicininiuose dokumentuose fiksuotos informacijos apie palikėjos sveikatos būklės pablogėjimo laikotarpį, teismas atmetė, nes teiginiai dėl E. S. sveikatos būklės pablogėjimo nuo (duomenys neskelbtini) nėra patvirtinti kitais objektyviais įrodymais, todėl abejoti medicininiuose dokumentuose esančių įrašų tikrumu ir patikimumu teismas nurodė neturintis pagrindo. Analogiška informacija atsispindi tiek (duomenys neskelbtini) sveikatos istorijoje, tiek gydytojos (duomenys neskelbtini) įraše.

23. Teismas atkreipė dėmesį, kad minimi įrašai medicininiuose dokumentuose buvo padaryti tada, kai dar nebuvo kilęs teisminis ginčas dėl E. S. sudaryto testamento, todėl labiau tikėtina, kad ir pačiai atsakovei buvo žinomos ne tik mirusios gyvenimo aplinkybės, kurias ji detaliai pasakojo teismo posėdžio metu, bet ir pastebima bei žinoma E. S. mentalinė būklė, kuri, priešingai nei teigia atsakovė, sudarant ginčijamą testamentą negalėjo būti gera. Atsakovės atsikirtimai dėl realiai dingusių daiktų palikėjos bute, nėra pagrįsti įrodymais ir, teismo vertinimu, laikytini atsakovės gynybine pozicija.

24. Nors teismo ekspertė negalėjo pakomentuoti ir argumentuoti (duomenys neskelbtini) medicininiuose įrašų išvadų, kad (duomenys neskelbtini) E. S. atlikus galvos kompiuterinę tomografiją buvo nustatyti abipus pamato branduoliuose lakūniniai infarktai, teismas konstatavo, kad šios aplinkybės nesudaro pagrindo abejoti ekspertizės išvada.

25. Teismas pažymėjo, kad, atliekant ekspertizę, buvo įvertinti (duomenys neskelbtini) tyrimo, kuris buvo atliktas (duomenys neskelbtini), bei (duomenys neskelbtini) atliktos galvos smegenų kompiuterinės tomografijos rezultatai. Be to, E. S. buvo apžiūrėta ir konsultuota neurologo (duomenys neskelbtini), nustatyta diagnozė: (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) apžiūros (duomenys neskelbtini) ligoninėje metu padarytas įrašas, kad ūmi somatinė patologija atmesta, konsultuota budinčio psichiatro. Savo būklei nekritiška, išsako kliedesinę simptomatiką, haliucinacijų neišklausta, tačiau pagal elgesį galima įtarti. Kontaktas apsunkintas dėl priešiško nusiteikimo, įtarumo, dalinai orientuota laike ir aplinkoje.

26. Teismas darė išvadą, kad duomenų, kad testatorė (duomenys neskelbtini), kaip nurodo atsakovė, patyrė ūmų sveikatos sutrikimą – insultą, nėra.

27. Teismas pasisakė, kad notarės paaiškinimai ir nurodytos aplinkybės, kad kliūčių notariniam veiksmui atlikti ji nenustatė, nėra pagrindas abejoti atliktos ekspertizės išvadomis, kurios yra sąlygotos E. S. psichinę ir fizinę būklę apibūdinančių medicininių dokumentų bei kitų su tuo susijusių duomenų.

28. Įvertinęs liudytojų J. M., R. T., pažinojusiųjų mirusiąją, paaiškinimus, teismas pasisakė, kad jos negalėjo nei patvirtinti, nei paneigti testatorės sugebėjimų suvokti savo veiksmus ir jų reikšmę testamento sudarymo metu bei išreikšti tikrąją savo valią dėl testamento turinio, tačiau, teismo vertinimu, šių parodymų visuma, nesudaro pagrindo abejoti teismo ekspertizės išvados, pagrįstos objektyviai gautais duomenimis, teisingumu.

29. Teismas nurodė, kad nors medicininiai dokumentai patvirtina, kad E. S. gydymo įstaigoje iki (duomenys neskelbtini) m. lankėsi retai, tačiau vien tai, kad testatorė nesilankė gydymo įstaigose, nesudaro pagrindo spręsti, kad jos fizinė ir psichinė sveikatos būklė buvo gera, o kaip nurodė atsakovė (duomenys neskelbtini) sudarydama testamentą ji buvo absoliučiai sveika,.

30. Teismas vertino, kad pačios atsakovės paaiškinimai buvo prieštaringi. Nurodydama, kad nuvykus į (duomenys neskelbtini) namus, buvo matyti, kad moteris yra apleista, butas netvarkingas, niekas ja nesirūpina, nelanko, vėliau duodama paaiškinimus teismui teigė, kad (duomenys neskelbtini) sudarydama testamentą buvo šviesaus proto, jos namai būdavo sutvarkyti, kiekvieną dieną ji vėdindavo patalpas, darė mankštą.

31. Teismas pasisakė, kad atsakovės argumentai, kad E. S. nemėgo savo sūnėno ir labai apgailestavo, kad buvo parašiusi jam testamentą ir nenorėjo savo turto palikti jam, E. S. nebuvo tinkamai palaidota nei patvirtina, nei paneigia testatorės psichinės būklės ir valios ginčijamo testamento sudarymo metu, nes yra pagrįsti tik pačios atsakovės situacijos vertinimu.

32. Iš bylos duomenų teismas sprendė, kad E. S. neturėjo aiškiai išreikštos valios, kam ji norėtų palikti savo turtą, ne kartą savo valią, sudarydama naujus testamentus, keitė. Tai, kad atsakovė E. S. pradėjo rūpintis (duomenys neskelbtini) prieš Š. Kalėdas ir praėjus vos keletui savaičių vežė ją pas notarą dėl testamento sudarymo, įvertinus byloje esančius medicininius dokumentus, teismui kėlė abejonių dėl E. S. sąmoningai suformavusios valios testamento sudarymo metu.

33. Teismas pažymėjo, kad ekspertizės akto išvados paremtos testatorės medicininiuose dokumentuose esančiais įrašais apie testatorės sveikatos būklę nuo (duomenys neskelbtini) metų iki pat mirties. Duomenų, kad paskirta teismo psichiatrijos ekspertė būtų susijusi su kuria nors viena iš šalių, ar būtų suinteresuota bylos baigtimi, nėra. Ekspertė, turinti aštuonerių metų patirtį, aiškiai ir nedviprasmiškai konstatavo, kad testamento sudarymo metu E. S. negalėjo suvokti savo veiksmų reikšmės, pasekmių bei jų valdyti. Atsakovė, nesutikdama su ekspertizės išvadomis, papildomos ar pakartotinės pomirtinės teismo psichiatrijos ekspertizės skirti neprašė.

34. Įvertinęs ekspertizės išvadas, ekspertės apklausos rezultatus, šalių, liudytojų parodymus teismas sprendė, kad testatorei buvo diagnozuotas įgytas progresuojantis psichikos sutrikimas – (duomenys neskelbtini), sergant (duomenys neskelbtini), kuri buvo tokio sunkumo, kad esmingai paveikė testatorės sugebėjimą suprasti savo veiksmus ir juos valdyti, o tai nulėmė išvadą, kad, sudarant ginčo testamentą, nebuvo išreikšta tikroji testatorės valia. Teismas sprendė, kad E. S. negalėjo suprasti ginčijamo sandorio – testamento sudarymo prasmės, šio sandorio sukeliamų pasekmių ir kitų su šiuo sandoriu susijusių procesų, todėl ieškinį tenkino.

35. Teismas nesutiko su atsakovės atstovo teiginiais, kad ieškinys yra pareikštas netinkamo ieškovo. Nurodė, kad teismui. pripažinus negaliojančiu vėliau sudarytą testamentą tuo pagrindu, jog jį sudarė asmuo, negalėjęs suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti, ankstesnis testamentas netampa galiojančiu.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

36. Atsakovė E. S. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2023-05-17 sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 900 Eur už apeliacinio skundo surašymą ir 110 Eur žyminio mokesčio.

37. Mano, kad ieškovas pagal įstatymą neturėjo teisės kreiptis į teismą su atitinkamu ieškiniu, o sprendimą priėmęs pirmosios instancijos teismas rėmėsi prieštaringa ir nepagrįsta teismo eksperto išvada.

38. Atkreipia dėmesį, kad apie dalį atsakovės atstovo teiktų argumentų dėl ieškovo netinkamumo, teismas sprendime nepasisakė. Ieškovas negalėtų paveldėti jokiu atveju, nesvarbu ar paveldima būtų pagal testamentą, ar pagal įstatymą.

39. Po ieškovo naudai (duomenys neskelbtini) surašyto testamento, palikėja (duomenys neskelbtini) buvo sudariusi dar keturis testamentus šiame procese nedalyvaujančių trečiųjų asmenų naudai. Pirmosios instancijos teismo motyvai šiuo aspektu nors formaliai pagrįsti, bet ir neteisingi, ir teisiškai ydingi, nes atitinkamuose Lietuvos Aukščiausiojo Teismo precedentuose pateiktas CK 5.17 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos normos aiškinimas visiškai nedera su civilinės teisės pradmenimis ir bendra teisine logika: juk jei testamentas pripažintas negaliojančiu ab initio, laikytina, kad jis nesukūrė ir, atitinkamai, niekuomet nebuvo jokių teisiškai reikšmingų veiksmų, kurie būtų panaikinę iki testamento sudarymo ir būtent pačiu jo sudarymo aktu negaliojančiu turėjusio tapti (duomenys neskelbtini) E. S. sudaryto testamento.

40. Ieškovas negali paveldėti ir pagal įstatymą, nes yra tik penktosios eilės paveldėtojas, o testatorės E. S. mirties dieną buvo gyvas jos brolis V. S. - ketvirtosios (t. y. aukštesnės) eilės įpėdinis. Todėl pagal įstatymą visas E. S. turtas tenka būtent jos broliui V. S. (o šio proceso metu jam mirus - jo teisių perėmėjai J. S.). Ši aplinkybė sprendime ignoruota.

41. Atkreipia dėmesį, kad teismo sprendimo 28 punkte yra supainiotos Civilinio kodekso nuostatos. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad ieškovas yra pretendentas į palikimą pagal įstatymą CK 5.50 straipsnio prasme. Pažymi, kad CK 5.17 straipsnio 1 dalyje nėra nieko pasakyta apie „pretendentus į palikimą”. Pagal šią normą ieškinį dėl testamento ar jo atskirų dalių pripažinimo negaliojančiomis gali pareikšti tik kiti įpėdiniai pagal įstatymą arba pagal testamentą, kurie paveldėtų, jeigu testamentas ar jo atskiros dalys būtų pripažintos negaliojančiomis.

42. Ieškovas paveldėtų tik jei būtų dar ir antroji - papildoma - sąlyga „ir jeigu kiti aukštesnės eilės įpėdiniai atsisakytų priimti palikimą”. Panaikinus testamentą paveldėjimas tuomet hipotetiškai galėtų atsirastų absoliučiai bet kurios eilės įpėdiniui pagal įstatymą.

43. Ieškinyje nurodant tikrovės neatitinkančias aplinkybes apie aukštesnės eilės įpėdinių nebuvimą (tariamą testatorės brolio mirtį) ieškovas akivaizdžiai siekė jam naudingų tikslų - pagrįsti savo kaip ieškovo tinkamumą šiame procese.

44. Apeliantė dėsto kritines pastabas ieškovo argumentams tiek dėl tetos priežiūros, nežinojimo apie testamento sudarymą atsakovės naudai, tiek dėl tariamo nežinojimo, jog dėdė yra gyvas, bei mano, kad tokiu būdu ieškovas klaidino teismą.

45. Kadangi teismo sprendimas dėl pareikšto ieškinio nesukurs materialiųjų teisinių pasekmių ieškovui, toks ieškinys nenagrinėtinas teisme ir tai sudaro civilinės bylos nutraukimo pagrindą (CPK 293 straipsnio 1 punktas), o šioje teismo proceso stadijoje - ieškinio atmetimą.

46. Apeliantės nuomone, Teismo psichiatrijos ekspertizės aktas turi kelis esminius trūkumus, kurie lemia jo prieštaringumą ir jame suformuluotos išvados nepagrįstumą. Tyrimas buvo atliekamas vertinant ne patį asmenį, o tik po jo mirties išlikusius medicininius dokumentus, nesant nė vieno medicininio dokumento, kuris atspindėtų testatorės psichinės sveikatos būklę iki jai sudarant Testamentą, todėl kategoriška išvada jau vien šiuo požiūriu yra negalima. Juolab, kad teismo ekspertė pripažino, kad yra galimas staigus psichikos sveikatos pablogėjimas, tik ji nemano, jog taip nutiko testatorės atveju, nes nėra tai patvirtinančių medicininių dokumentų.

47. Ekspertizės akte konstatuota testatorės psichinės būklės pablogėjimo pradžia (6 mėnesiai iki ją hospitalizuojant (duomenys neskelbtini) pabaigoje) siejama su vienu vieninteliu argumentu - globėjai (t. y. atsakovei) priskiriamais atitinkamais teiginiais. Taigi, viena vertus, remiamasi ne mediko išvada, o eilinio žmogaus vertinimais.

48. Atsakovė informacijos apie E. S. faktinę psichinę būklę nuo (duomenys neskelbtini) iki pabaigos negalėjo žinoti, kadangi jos vėl ėmė bendrauti tik (duomenys neskelbtini), ką patvirtino ir kaimynė R. T.. Taigi, akivaizdu, kad medicininiuose dokumentuose padaryti įrašai nėra tikslūs.

49. Atsakovė nuosekliai laikėsi pozicijos, kad praėjus kelioms dienoms po Testamento sudarymo staiga labai ryškiai pablogėjo testatorės sveikatos būklė. Toks atsakovės nurodytas testatorės sveikatos pablogėjimo laikas yra pusė mėnesio. Mano, jog labiau tikėtina, jog įrašas medicinos dokumentuose dėl 6 mėnesių yra klaidingas, nei teisingas.

50. Be to, Ekspertizės akte teismo ekspertė nenurodė lakūninių infarktų, diagnozuotų medicininiuose dokumentuose. Ji savo klaidos pripažinti nenorėjo ir menkino šių sveiktos sutrikimų galimą įtaką staigesniam testatorės psichinės būklės pablogėjimui (t. y. šiuo aspektu teismo ekspertė turėjo asmeninį interesą, susijusį su profesinės reputacijos saugojimu).

51. Ekspertizės akte kaip tikri faktai nurodoma tai, jog E. S. buvo haliucinacijos, kad ji kliedėjo. Tačiau medicininiuose dokumentuose aiškiai nurodyta, jog tai yra ne faktas, o viso labo tik nepatvirtinta, „neišklausta”, preziumuojama galimybė.

52. Atkreipia dėmesį, kad teisme apklausta nešališka liudytoja testatorės kaimynė R. T., su ja bendravusi (duomenys neskelbtini) m. gruodžio pirmoje pusėje, apibūdindama testatorės psichinę būklę net kelis kartus labai kategoriškai akcentavo: „nenusikalbėjo nė ant žingsnio” „nenusikalbėjo nė kiek” ir pan. Nors teismas pasisakė, kad ji duomenų apie testatorės būklę nurodyti negalėjo.

53. Testatorės adekvačią būklę Testamento sudarymo metu paliudijo ir Testamentą patvirtinusi notarė, kuri dėl savo darbo pobūdžio turi tiek profesinių žinių atitinkamų būsenų atpažinimui, tiek ir praktinių įgūdžių bei akivaizdų interesą netvirtinti abejotinų testamentų.

54. Mano, kad Ekspertizės aktas kaip įrodymas atmestinas, nes jis prieštaringas, pagrįstas tik tuo kas jį surašiusiai teismo ekspertei atrodo labiausiai tikėtina, bet formuluojamas maksimaliai kategoriškai, nes išvados apie pusę metų trukusį pablogėjimą yra grindžiamos iš vieno vienintelio šaltinio (atsakovės) ir dar tai aktyviai neigiančio šiame teismo procese klaidingai nustatytomis arba medicininiuose dokumentuose netiksliai įvardintomis aplinkybėmis (kad testatorės sveikata pablogėjo prieš pusę metų, o ne prieš pusę mėnesio.

55. Papildomai nurodo, kad pirmosios instancijos teismas klaidingai nustatė ir konstatavo tam tikras faktines aplinkybes - dėl neva E. S. laiptinės langų atidarinėjimo, kaip pagrindžiančio nenormalų testatorės elgesį, ar dėl nesilankymo pas gydytojus, kaip rodančio, kad jos sveikatos būklė nebuvo gera.

56. Ieškovas atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo jį atmesti ir priteisti iš apeliantės apeliacinėje instancijoje patirtas bylinėjimosi išlaidas – 726 Eur už atsiliepimo į skundą parengimą

57. Nurodo, kad ieškovas yra vienintelis paveldėtojas pagal įstatymą, kuris kreipėsi į notarą su pareiškimu apie palikimo priėmimą. Testatorės brolis V. S. dėl palikimo priėmimo po sesers mirties į notarą nesikreipė ir palikimo nepriėmė. Daugiau nei vienas įpėdinis, išskyrus ieškovą, nėra priėmęs E. S. palikimo ir nėra kreipęsis į notarę su pareiškimu apie palikimo priėmimą.

58. Aptariamu atveju, ankstesni testamentai netapo galiojančiais ir palikimą ieškovas gali priimti kaip įstatyminis paveldėtojas.

59. Apeliacinio skundo motyvai susiję su tariamu ieškovo melavimu teismui, teismo klaidinimu, yra tik subjektyvi apeliantės nuomonė, kuria siekiama diskredituoti ieškovo teisę į teisminę gynybą ir nesusiję su įstatyme įtvirtintomis ieškovo teisėmis reikšti ieškinį kaip įpėdiniui ir testatorės veiksnumu.

60. Pažymi, kad testatorė, iki ginčijamo testamento surašymo jau buvo surašiusi penkis testamentus, iš kurių, tris surašė per paskutinius 7,5 mėnesio. Ji atsakovės buvo nuvežta į kitą miestą pas notarę, kur pasirašė testamentą ir įgaliojimą atsakovei. Byloje apklausta notarė paaiškino, kad įgaliojimą E. S. pasirašė atsakovės automobilyje, kadangi iki notaro darbo vietos negalėjo nueiti.

61. Mano, kad testatorės medicininiuose dokumentuose fiksuoti įrašai pagal atsakovės paaiškinimus apie jos būklę, patvirtina, kad atsakovė domėjosi ir kalbėjo su testatore apie praeityje buvusius įvykius.

62. Teikdama paaiškinimus, atsakovė apie (duomenys neskelbtini) dienos įvykius nurodė, kad (duomenys neskelbtini) buvo paguldyta į psichiatrijos skyrių, o po ligoninės nebegalėjo judėti, nes jau daug metų sirgo (duomenys neskelbtini) liga. Gydytojams (duomenys neskelbtini) nesakė, kad E. S. psichinė sveikatos būklės pablogėjusi apie pusę metų, kadangi iki (duomenys neskelbtini) buvo visiškai orientuota ir sąmoninga. Kai apeliaciniame skunde apeliantė nurodo, kad medicininiuose dokumentuose yra neteisingai nurodyta ir ji nesakė, kad testatorės būklė pablogėjusi pusę metų, nes testatore rūpintis pradėjo tik sausio mėnesį ir negalėjo žinoti būklės pablogėjimo laiko.

63. Atkreipia dėmesį, kad atsakovė apie testatorės sveikatos būklės pablogėjimo laiką, ilgesnį nei apeliaciniame skunde nurodomą pusę mėnesio, nurodė ne tik (duomenys neskelbtini), tačiau ir (duomenys neskelbtini) dieną šeimos gydytojai. Mano, kad neįtikinamai atrodo ir atsakovės motyvas dėl to, kad (duomenys neskelbtini) dieną testatorė patyrė insultą. Atsakovė niekaip nepaaiškina, kodėl ji (duomenys neskelbtini) būdama įsitikinusi, kad E. S. patyrė insultą, nesiėmė jokių veiksmų, kad testatorei būtų suteikta medicininė pagalba.

64. Apeliantė ekspertizės išvadą ir įrašus medicininiuose dokumentuose siekia paneigti ne objektyviais duomenimis, o subjektyvia nuomone apie neva tai padarytą rašymo klaidą medicininiuose įrašuose.

65. Liudytoja R. T. su testatore bendravo epizodiškai, o tai, kad jos teigimu, testatorė nenusišnekėjo, nereiškia, kad ji buvo veiksni ir suprato savo veiksmus.

66. Ekspertizės išvadoje nurodyta, kad testatorės psichikos sutrikimai yra ilgalaikiai, o bylos nagrinėjimo metu apklausta ekspertė patvirtino, kad išvada yra grindžiama išimtinai objektyviais medicininiais dokumentais.

67. Atkreipia dėmesį, kad pati atsakovė pripažįsta, kad testatorė nuolat keitė savo valią, išreikštą testamentuose, o tokie rimti sprendimai buvo priimami itin spontaniškai. Vien tokie valios pasikeitimai per itin trumpą laiką, vertinant juos kartu su eksperto išvadomis akivaizdžiai patvirtina, kad jau sudarydama testamentus testatorės elgesys buvo nebūdingas savo veiksmų pasekmes suvokiančiam asmeniui.

konstatuoja:

V. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

68. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio(-ų) skundo(-ų) faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame(-iuose) skunde (-uose) nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio(-ų) skundo (-ų) motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje ir 3 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, konstatuoja, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų byloje nenustatyta.

69. Bylos duomenimis nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) patvirtino E. S., kaip palikėjos, atsakovės naudai sudarytą testamentą (notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini)). Tą pačią dieną notariškai patvirtintas ir E. S. įgaliojimas, kuriuo ji įgaliojo atsakovę atstovauti jos interesus. Atsakovė (duomenys neskelbtini) pareiškimu atsisakė atstovauti E. S. pagal (duomenys neskelbtini) išduotą įgaliojimą. E. S. mirė (duomenys neskelbtini). Bylos duomenimis ji buvo netekėjusi, vaikų neturėjo, seserys mirusios, o brolis V. S. mirė jau iniciavus civilinį procesą šioje byloje – (duomenys neskelbtini). Jo teisių ir pareigų perėmėja teisminiame procese - sutuoktinė J. S.. Po E. S. mirties, jos palikimą, pateikdami pareiškimus (duomenys neskelbtini), priėmė ieškovas V. B. ir atsakovė E. S.. Bylos duomenimis paveldėjimo teisės liudijimai nėra išduoti. Duomenų, kad testatorė ginčijamo testamento sudarymo metu buvo pripažinta neveiksnia tam tikroje srityje, nėra.

70. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmai 2023-05-17 sprendimu ieškinį tenkino. Pripažino negaliojančiu E. S., mirusios (duomenys neskelbtini), sudarytą ir (duomenys neskelbtini) patvirtintą testamentą, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo visą savo turtą, kur jis bebūtų ir iš ko besusidėtų mirties dieną testatorė palieka E. S.. Priteisė iš atsakovės ieškovui 1 366,50 Eur bylinėjimosi išlaidų, o valstybei 46,96 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Laikinąsias apsaugos priemones pritaikytas (duomenys neskelbtini) nutartimi – įpareigoti (duomenys neskelbtini) neišduoti paveldėjimo teisės liudijimo atsakovei pagal (duomenys neskelbtini) sudarytą testamentą ir įpareigoti (duomenys neskelbtini) notaro biuro notarę D. M. sustabdyti E. S. turto paveldėjimo bylą iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, – sprendimui įsiteisėjus nusprendė panaikinti. Grąžino ieškovui už ekspertizės atlikimą sumokėtą nepanaudotą 113,50 Eur dydžio avansą.

71. Teismas pasisakė, kad, atlikus ambulatorinę, pomirtinę teismo psichiatrijos ekspertizę, buvo pateikta kategoriška išvada, kad testamento surašymo metu, tai yra (duomenys neskelbtini) E. S. konstatuojama įgyta (duomenys neskelbtini), ir, kad E. S. dėl savo psichinės sveikatos būklės negalėjo teisingai suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti testamento surašymo metu.

72. Teismas nesutiko su atsakovės argumentais, kad teismo ekspertės išvada dėl testatorės negebėjimo suprasti savo veiksmų reikšmės prieštarauja medicininiams dokumentams. Iš pateiktų medicininių dokumentų, ekspertizės metu buvo daroma išvada, kad tiriamosios somatinė ir psichinė būklė buvo blogėjanti, paskutinių metų bėgyje ženkliai sutriko funkcionavimas kasdieninėje veikloje, progresavo kognityvinių funkcijų deficitas. Tiriamoji nesilankė gydymo įstaigose ir atsisakė į jas vykti – t. y. stokojo kritikos savo būklės atžvilgiu.

73. Iki testamento pasirašymo aprašoma klinikoje stebėta (duomenys neskelbtini). Tai patvirtina (duomenys neskelbtini) (artimuoju testamento pasirašymo laikotarpiu, dvi savaitės po testamento pasirašymo) įrašas asmens sveikatos istorijoje. Tiriamoji nuo (duomenys neskelbtini) gydyta (duomenys neskelbtini). Nustatyta diagnozė (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) globėjos nurodyta ir medicininiuose dokumentuose aprašoma, kad tiriamosios situaciją besitęsiančią apie pusę metų, t.y., kad yra pasikeitęs elgesys, kad jai atrodo jog iš namų dingsta daiktai. (duomenys neskelbtini) atsidariusi balkono langą ir pasistačiusi kopėčias norėjo išlipti, šaukdama Tomą į pagalbą. Ypač blogėjanti psichikos būsena kelios savaitės laiko, ištisai kalba apie dingstančius daiktus (pavogtos sukneles, televizorius ir t.t.), naktimis išmiega gerai, tačiau nuo ryto atsikėlusi visą dieną būna nerami, ištisai jog iš jos vagia daiktus. Pas gydytojus iki šiol neįmanoma nuvesti, priešinasi ir nesutinka.

74. Po atliktų kraujo tyrimų, atmetus ūmią somatinę patologiją, konsultuota budinčio psichiatro. Skubos tvarka stacionarizuota į psichiatrijos skyrių. Apie 2 metai laiko kaip yra išreikštas (duomenys neskelbtini), sunku valgyti dėl rankų drebėjimo, judesiai būna sukaustyti, sunkiai vaikštanti, tačiau pas gydytojus niekur neina ir nesigydo <...> paskutiniu laiku padidėjęs užmaršumas, neprisimenanti dabarties įvykių“. (duomenys neskelbtini) (artimuoju testamento sudarymo laikotarpiu) atliktas psichologinis tyrimas, trumpas protinės būkles tyrimas, (duomenys neskelbtini), nustatytas vidutinio sunkumo pažinimo sutrikimas. Stacionare neurologo konstatuota (duomenys neskelbtini).

75. Klinikoje stebėta nestabili psichikos būklė, vyravo dezorientacija, nukentėjęs mąstymas, nukentėjusios kognityvinės funkcijos, fiksuota kliedesinė simptomatika, neadekvatus elgesys, psichomotorinis sujaudinimas, nekritiškumas. Paraleliai gydyta ir dėl somatinės patologijos – hipokalemijos, nepatikslintos bakterinės infekcijos. Gydymo fone stabilizavosi somatinė ir psichinė būklė, tačiau išliko kognityvinių funkcijų sutrikimas, sutrikęs funkcionavimas kasdieninėje veikloje. Tolimesniam gydymui perkelta į slaugos ir palaikomojo gydymo ligoninę.

76. Ekspertizės atlikimo metu buvo daroma išvada kad, tiriamoji eilę metų sirgo (duomenys neskelbtini). Nustatyta (duomenys neskelbtini) liga. Prieš dešimt metu atlikus galvos smegenų kompiuterinę tomografiją, nustatytos (duomenys neskelbtini0. Dinamikoje stebėtas progresavimas, (duomenys neskelbtini) m. atlikus galvos smegenų (duomenys neskelbtini). Iš išrašų medicininėje dokumentacijoje, žinoma, kad pastaruosius kelis metus tiriamajai stebėtas (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) metais diagnozuota (duomenys neskelbtini).

77. Praėjus 18 dienų po testamento pasirašymo stebėta grubiai sutrikusi tiriamosios psichinė būklė. Klinikiniame vaizde stebėta (duomenys neskelbtini) simptomatika su vidutinio sunkumo pažinimo sutrikimu. Diagnozuota (duomenys neskelbtini).

78. Apibendrinus turimus duomenis padaryta kategoriška išvada, kad E. S., sudarydama testamentą, sirgo įgyta (duomenys neskelbtini), kuri reikšmingai sutrikdė gebėjimą suprasti ir valdyti savo veiksmus sudėtingų finansinių sandorių srityse, tai yra ji negalėjo teisingai suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti.

79. Teismo ekspertizės akte taip pat pažymima, kad (duomenys neskelbtini) liga – lėtai progresuojantis (duomenys neskelbtini) sutrikimas, prasidedantis metams iki diagnozės nustatymo, apimantis daugelį neuroanatominių sričių, ir pasireiškiantis įvairiais simptomais. Motoriniai simptomai pasižymi šia triada: rigidiškumu, tremoru, bradikinezija, kurie atsiranda dėl dopaminerginių neuronų praradimo. (duomenys neskelbtini) liga sukelia ir nemotorinius sutrikimus, tokius kaip miego sutrikimas, depresija, demencija.

80. Teismo ekspertė S. B. teismo posėdžio metu papildomai išdėstė paaiškinimus dėl savo išvadų, pažymėdama, kad (duomenys neskelbtini) konstatuojama, kai kognityviniai pažinimo sutrikimai tęsiasi daugiau kaip šešis mėnesius. (duomenys neskelbtini). Ekspertė nurodė, kad nėra jokių objektyvių duomenų (medicininių tyrimų), kad mirusioji patyrė insultą ar mikroinsultą. Savo išvadas nurodytas ekspertizės akte palaikė, kadangi medicininiuose įrašuose (duomenys neskelbtini), po testamento pasirašymo, jau buvo fiksuoti pažengę kognityviniai sutrikimai.

81. Ekspertė atkreipė dėmesį, kad E. S. buvo atliktas protinės būklės trumpas tyrimas (duomenys neskelbtini), tai yra objektyvūs duomenys parodantis tiriamosios psichikos būklę. MMSE tyrimo metų buvo nustatyta (duomenys neskelbtini) balų, ir tai reiškia, kad pažintinės funkcijos jau buvo grubiai sutrikusios, nustatyta vidutiniškai išreikšta (duomenys neskelbtini). Tiriamajai (duomenys neskelbtini) atlikta galvos kompiuterinė tomografija. Jokių duomenų, kad E. S. buvo ūmus insultas ar kitas ūmus sveikatos sutrikimas, kas būtų galėję lemti ūmų pažintinių funkcijų sutrikimą, taip pat jokių neurologinės simptomatikos požymių parodančių, kad toks sutrikimas buvo, medicininiuose dokumentuose nėra fiksuota. Į gydymo įstaigą (duomenys neskelbtini) mirusioji jau pateko tada, kai jos (duomenys neskelbtini) sutrikimas buvo pažengęs, ir pagal medicininiuose dokumentuose esančius įrašus, tokia būklė negalėjo išsivysti ir taip pablogėti per porą savaičių.

82. Teismas sprendė, kad priešingai nei nurodo atsakovė, jos atstovas, tyrimui pakako duomenų duoti kategorišką išvadą. Todėl ekspertės pateiktą išvadą, teismas laikė tiesioginiu įrodymu šioje byloje.

83. Teismas nurodė, kad atsakovė neneigė, kad medicininiuose dokumentuose ji įvardijama kaip globėja. Jos kritines pastabas dėl medicininiuose dokumentuose fiksuotos informacijos apie palikėjos sveikatos būklės pablogėjimo laikotarpį, teismas atmetė, nes jos teiginiai dėl E. S. sveikatos būklės pablogėjimo nuo (duomenys neskelbtini) nėra patvirtinti jokiais kitais byloje esančiais objektyviais įrodymais, todėl abejoti medicininiuose dokumentuose esančių įrašų tikrumu ir patikimumu teismas nurodė neturintis pagrindo. Juolab, kad analogiška informacija atsispindi tiek (duomenys neskelbtini) sveikatos istorijoje, tiek (duomenys neskelbtini) įraše.

84. Teismas atkreipė dėmesį, kad minimi įrašai medicininiuose dokumentuose buvo padaryti tada, kai dar nebuvo kilęs teisminis ginčas dėl E. S. sudaryto testamento, todėl labiau tikėtina, kad ir pačiai atsakovei buvo žinomos ne tik mirusios gyvenimo aplinkybės, kurias ji detaliai pasakojo teismo posėdžio metu, bet ir pastebima bei žinoma E. S. mentalinė būklė, kuri priešingai nei teigia atsakovė, sudarant ginčijamą testamentą negalėjo būti gera. Atsakovės atsikirtimai dėl realiai dingusių daiktų palikėjos bute, nėra pagrįsti jokiais įrodymais, ir teismo vertinimu, laikytini atsakovės gynybine pozicija.

85. Nors teismo ekspertė negalėjo pakomentuoti ir argumentuoti (duomenys neskelbtini) išvadų, kad (duomenys neskelbtini) atlikus galvos kompiuterinę tomografiją buvo nustatyti abipus pamato branduoliuose lakūniniai infarktai, teismas konstatavo, kad šios aplinkybės nesudaro pagrindo abejoti ekspertizės išvada.

86. Teismas pažymėjo, kad,atliekant ekspertizę, buvo įvertinti (duomenys neskelbtini) tyrimo rezultatai, kuris buvo atliktas (duomenys neskelbtini), bei (duomenys neskelbtini) atliktos galvos smegenų kompiuterinės tomografijos rezultatai. Be to, E. S. buvo apžiūrėta ir konsultuota neurologo (duomenys neskelbtini), nustatyta diagnozė: (duomenys neskelbtini). Nepatikslinta polineuropatija. Lėtinė galvos smegenų išemija. (duomenys neskelbtini) apžiūros (duomenys neskelbtini) ligoninėje metu padarytas įrašas, kad ūmi somatinė patologija atmesta, konsultuota budinčio psichiatro. Savo būklei nekritiška, išsako kliedesinę simptomatiką, haliucinacijų neišklausta, tačiau pagal elgesį galima įtarti. Kontaktas apsunkintas dėl priešiško nusiteikimo, įtarumo, dalinai orientuota laike ir aplinkoje.

87. Teismas darė išvadą, kad duomenų, jog testatorė(duomenys neskelbtini), kaip teigia atsakovė, patyrė ūmų sveikatos sutrikimą – insultą, nėra.

88. Teismas pasisakė, kad notarės paaiškinimai ir nurodomos aplinkybės, kad kliūčių notariniam veiksmui atlikti ji nenustatė, nėra pagrindas abejoti atliktos ekspertizės išvadomis, kurios yra sąlygotos E. S. psichinę ir fizinę būklę apibūdinančių medicininių dokumentų bei kitų su tuo susijusių duomenų.

89. Įvertinęs liudytojų J. M., R. T., pažinojusiųjų mirusiąją, paaiškinimus, teismas pasisakė, kad jos negalėjo nei patvirtinti, nei paneigti testatorės sugebėjimų suvokti savo veiksmus ir jų reikšmę testamento sudarymo metu bei išreikšti tikrąją savo valią dėl testamento turinio, tačiau, teismo vertinimu, šių parodymų visuma, nesudaro pagrindo abejoti teismo ekspertizės išvados, pagrįstos objektyviai gautais duomenimis, teisingumu.

90. Teismas nurodė, kad nors medicininiai dokumentai patvirtina, kad mirusioji E. S. gydymo įstaigoje iki (duomenys neskelbtini) lankėsi retai, tačiau vien tai, kad testatorė nesilankė gydymo įstaigose, nesudaro pagrindo spręsti, kad jos fizinė ir psichinė sveikatos būklė buvo gera, o (duomenys neskelbtini) sudarydama testamentą buvo absoliučiai sveika, kaip nurodė atsakovė.

91. Teismas vertino, kad pačios atsakovės paaiškinimai buvo prieštaringi. Nurodydama, kad nuvykus į (duomenys neskelbtini) namus, buvo matyti, kad moteris yra apleista, butas netvarkingas, niekas ja nesirūpina, nelanko, vėliau duodama paaiškinimus teismui teigė, kad (duomenys neskelbtini) sudarydama testamentą buvo šviesaus proto, jos namai būdavo sutvarkyti, kiekvieną dieną (duomenys neskelbtini) vėdindavo patalpas, darė mankštą.

92. Teismas pasisakė, kad atsakovės argumentai, kad E. S. nemėgo savo sūnėno ir apgailestavo, kad buvo parašiusi jam testamentą ir nenorėjo savo turto palikti jam, E. S. nebuvo tinkamai palaidota, nei patvirtina, nei paneigia testatorės psichinės būklės ir valios ginčijamo testamento. sudarymo metu, nes yra pagrįsti tik pačios atsakovės subjektyviu, jai pačiai palankiu, situacijos vertinimu.

93. Iš bylos duomenų teismas sprendė, kad E. S. neturėjo aiškiai išreikštos valios, kam ji norėtų palikti savo turtą, ne kartą savo valią sudarydama naujus testamentus, keitė. Tai, kad atsakovė E. S. pradėjo rūpintis (duomenys neskelbtini) viduryje prieš Š. Kalėdas, ir praėjus vos keletui savaičių, nuvežė ją pas notarą dėl testamento sudarymo, kas įvertinus byloje esančius medicininius dokumentus, teismui kėlė pagristų abejonių dėl E. S. sąmoningai suformavusios valios testamento sudarymo metu.

94. Teismas pažymėjo, kad ekspertizės akto išvados paremtos testatorės medicininiuose dokumentuose esančiais įrašais apie testatorės sveikatos būklę nuo (duomenys neskelbtini) metų iki pat mirties. Duomenų, kad paskirta teismo psichiatrijos ekspertė būtų susijusi su kuria nors viena iš šalių, ar būtų suinteresuota bylos baigtimi, nėra. Ekspertė, turinti aštuonerių metų patirtį, aiškiai ir nedviprasmiškai konstatavo, kad testamento sudarymo metu E. S. negalėjo suvokti savo veiksmų reikšmės, pasekmių bei jų valdyti. O atsakovė nesutikdama su ekspertizės išvadomis papildomos ar pakartotinės pomirtinės teismo psichiatrijos ekspertizės, skirti neprašė.

95. Įvertinęs ekspertizės išvadas, ekspertės apklausos rezultatus, šalių, liudytojų parodymus teismas sprendė, kad testatorei buvo diagnozuotas įgytas progresuojantis psichikos sutrikimas – (duomenys neskelbtini), sergant (duomenys neskelbtini) liga, kuri buvo tokio sunkumo, kad esmingai paveikė testatorės sugebėjimą suprasti savo veiksmus ir juos valdyti, o tai lemia išvadą, kad sudarant ginčo testamentą nebuvo išreikšta tikroji testatorės valia.

96. Teismas nesutiko su atsakovės atstovo teiginiais, kad ieškinys yra pareikštas netinkamo ieškovo. Nurodė, kad teismui pripažinus negaliojančiu vėliau sudarytą testamentą tuo pagrindu, jog jį sudarė asmuo, negalėjęs suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti, ankstesnis testamentas netampa galiojančiu.

97. Apeliantės nesutikimas su pirmosios instancijos teismo atliktu bylos duomenų vertinimu ir atitinkamai šalių ginčo išnagrinėjimo rezultatu, argumentuojamas dviem aspektais – ieškovo netinkamumu ir ekspertizės akto nepatikimumu.

98. Sandoris, sudarytas veiksnaus asmens, tačiau jo sudarymo metu negalėjusio suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti, gali būti pripažįstamas negaliojančiu pagal šio asmens ieškinį (CK 1.89 straipsnis). Ieškinį toks asmuo turi galimybę pareikšti pasibaigus veiksmų suvokimą ir jų valdymą ribojusiai būsenai. Tuo atveju, jei nurodytu pagrindu ginčytiną sandorį sudaręs asmuo mirė, teisė pareikšti tokį ieškinį pereina jo teisių perėmėjams (CK 5.1 straipsnis).

99. Subjektai, turintys teisę ginčyti testamentą yra įvardijami CK 5.17 straipsnio 1 dalyje, nustatančioje, kad ieškinį dėl testamento ar jo atskirų dalių pripažinimo negaliojančiomis gali pareikšti tik kiti įpėdiniai pagal įstatymą arba pagal testamentą, kurie paveldėtų, jeigu testamentas ar jo atskiros dalys būtų pripažintos negaliojančiomis.

100. Pirmosios instancijos teismas, atmesdamas atsakovės argumentus dėl ieškovo netinkamumo, kadangi pagal CK 5.17 straipsnio 2 dalį, pripažinus vėlesnį testamentą negaliojančiu, ieškovas paveldėjimo teisės neįgys, nes tokiu atveju įsigalioja ankstesnis palikėjos testamentas, pagal kurį ieškovas nebuvo testamentinis įpėdinis, vadovaudamasi aktualia kasacinio teismo praktika, pagrįstai konstatavo, kad teismui pripažinus negaliojančiu vėliau sudarytą testamentą tuo pagrindu, jog jį sudarė asmuo, negalėjęs suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti, ankstesnis testamentas netampa galiojančiu.

101. Apeliantės argumentai, kad ši teismų praktika teisiškai ydinga ir nedera su civilinės teisės pradmenimis bei teisine logika, atmestini kaip deklaratyvaus pobūdžio. Kasacinis teismas yra suformavęs vienareikšmišką CK 5.17 straipsnio 2 dalies aiškinimo ir taikymo praktiką, pagal kurią testamentą pripažinus negaliojančiu CK 1.89 straipsnio pagrindu ankstesnis testamentas savaime netampa galiojančiu. Kita vertus, vėlesnio testamento pripažinimas negaliojančiu nėra kliūtis pripažinti ankstesnį testamentą galiojančiu toje pačioje byloje ar kitoje civilinėje byloje pareikšto savarankiško reikalavimo pagrindu (LAT 2011-12-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-539/2011, 2018-05-31 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-221-916/2018).Tačiau nagrinėjamoje byloje nebuvo reiškiamas reikalavimas pripažinti galiojančiu iki ginčijamo testamento galiojusį testamentą, tad šio klausimo vertinimas nepatenka į bylos nagrinėjimo dalyką.

102. Šiuo atveju reikšminga, kad apeliantas ieškinį reiškė ne kaip testamentinis įpėdinis, bet kaip 5 eilės įstatyminis įpėdinis. Tad patenkinus ieškinį ieškovas, kaip penktos eilės įpėdinis, galėtų pretenduoti į palikimą. Dėl nurodytos priežasties jis pripažintinas tinkamu subjektu reikalavimui aptariamu pagrindu pareikšti.

103. Nesutiktina, kad pirmosios instancijos teismo vertinimas, jog ieškovas yra pretendentas į E. S. palikimą pagal įstatymą CK 5.50 straipsnio prasme, atliktas supainiojus teisės normų nuostatas. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad ieškovas, būdamas mirusios E. S. sesers B. S. sūnus, t.y. sūnėnas, yra penktos eilės įstatyminis įpėdinis (CK 5.11 straipsnis), todėl atitinkamai jis yra ir pretendentas į mirusiosios palikimą pagal įstatymą.

104. Tai, kad ieškinio pareiškimo metu buvo gyvas aukštesnės eilės įpėdinis, kuris nebuvo išreiškęs valios realizuoti savo teisės į mirusiosios palikimą, nereiškia, kad ieškinį pareiškė tam teisės neturintis subjektas, tad ir vertinti, kad priimamas procesinis sprendimas ieškinį pareiškusiojo subjekto materialinėms teisėms ir pareigoms jokios įtakos neturės, kaip, kad teigiama apeliaciniame skunde, nėra pagrindo.

105. Primintina, kad įpėdiniai teisę paveldėti ar atsisakyti priimti palikimą įgyvendina laisva valia. Aplinkybės, kad ieškinio pareiškimo momentu buvo aukštesnės eilės įpėdinių, kurie nebuvo išreiškę valios paveldėti mirusiosios turto, ar, kad šiai dienai yra ir kitų tos pačios eilės įstatyminių palikėjos įpėdinių, savaime neribojo ieškovo galimybių kreiptis teisminės gynybos, jei jis manė, jog yra pažeidžiamos jo teisės ir teisėti interesai. Kita vertus, priimamas procesinis sprendimas CK 5.8 straipsnio prasme neribos ir kitų asmenų pretenduojančių į palikimą, galimybių ginčyti palikimo priėmimo teisėtumą bei išduotą paveldėjimo teisės liudijimą.

106. Atmestini, kaip nepagrįsti, apeliacinio skundo argumentai, kad panaikinus testamentą paveldėjimas tuomet hipotetiškai galėtų atsirasti absoliučiai bet kurios eilės įpėdiniui pagal įstatymą. Atkreiptinas apeliantės dėmesys, kad CK 5.11 straipsnio 2 dalis aiškiai reglamentuoja paveldėjimo pagal įstatymą eiliškumą ir imperatyviai numato, kad trečios, ketvirtos, penktos ir šeštos eilės įpėdinai paveldi, jeigu nėra pirmesnės eilės įpėdinių, jeigu šie įpėdiniai atsisakė palikimo arba iš jų atimta paveldėjimo teisė.

107. Tai, kad ieškovas yra nutylėjęs apie kitų galimų įpėdinių egzistavimą pirmiau aptarto vertinimo nekeičia. Viena vertus neatmetama galimybė, kad tokia informacija įpėdiniui gali būti ir nežinoma, kita vertus - priešinga situacija leidžia spręsti tik apie asmens moralines nuostatas įgyvendinant procesines teises ir pareigas, bet ne teisės aktų pažeidimą. Sykiu primintina, kad tiek teisę paveldėti, tiek teisę atsisakyti palikimo, ar kreiptis dėl pažeistų teisių ar teisėtų interesų į teismą, kiekvienas asmuo įgyvendina pats ir savo nuožiūra.

108. Pasisakant dėl kitų apeliacinio skundo aspektų, pažymėtina, kad pagal kasacinio teismo praktiką teismo išvada, kad sandorio sudarymo metu asmuo negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų padarinių, gali būti padaryta, jei pašalinamos visos pagrįstos abejonės. Bylų, kuriose mirusio asmens sudarytas sandoris ginčijamas CK 1.89 straipsnio pagrindu, nagrinėjimo ypatumas yra tas, kad asmens gebėjimai suvokti savo veiksmų reikšmę ir padarinius vertinami retrospektyviai, neišklausant paties asmens, paprastai pagal liudytojų parodymus ar ekspertų išvadas, priimtas remiantis medicininiuose dokumentuose išlikusiais įrašais apie asmens sveikatos būklę (LAT 2015-11-11 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-588-421/2015, 2018-02-22 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-57-687/2018).

109. Apeliaciniame skunde teikiamos kritinės pastabos ekspertizės akto turiniui ir išvadoms, akcentuojant, kad tyrimo metu vertinant ne patį asmenį, o tik po jo mirties išlikusius medicininius dokumentus, kategoriška išvada, kuri konstatuota teismo ekspertizės akte, yra negalima. Atkreipiant dėmesį ir į tai, kad atsakovės nuomone, patys medicininiai įrašai nėra tikslūs, reikšmingas aplinkybes pagrindžiant ne mediko, o eilinio žmogaus (atsakovės tuo metu globojusios palikėją) vertinimais.

110. Nors pagal kasacinio teismo praktiką ekspertizės akte esantys duomenys pagal jų objektyvumą dėl tiriamojo pobūdžio prigimties ir gavimo aplinkybių paprastai yra patikimesni už kituose įrodymų šaltiniuose esančius duomenis, eksperto išvada neturi išankstinės galios, vidinis teismo įsitikinimas dėl eksperto išvados turi susiformuoti visapusiškai, išsamiai ir objektyviai ištyrus visus byloje esančius įrodymus (LAT 2018-05-31 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-221-916/2018). Konkretūs faktiniai duomenys, gauti ekspertinio tyrimo metu, gali būti atmesti kaip įrodymas, jei manoma, kad jie nepagrįsti, nepatikimi ar turi kitokių trūkumų,t.y.,kai ekspertizės turinys prieštaringas, kai išvados neišplaukia iš tyrimo eigos, kai išvada pateikta dėl to, dėl ko tyrimas neatliktas arba jis atliktas neišsamiai, ir kitais panašiais atvejais, kai kyla pagrįstų abejonių dėl ekspertinio tyrimo eigos ir rezultatų. Taip pat ekspertizės duomenys gali būti atmetami tada, kai jie prieštarauja kitiems bylos įrodymams (LAT 2017-01-20 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-87-969/20

111. Teisėjų kolegija neturi pagrindo vertinti, kad teismas, spręsdamas šalių ginčą, netinkamai taikė įrodymų vertinimą reglamentuojančias teisės normas ar nukrypo nuo ginčui aktualios teismų praktikos, sprendimo išvadas grindė išimtinai tik teismo psichiatrijos ekspertizės aktu, ar, kad šis aktas turi trūkumų, kaip, kad teigiama apeliaciniame skunde.

112. Nagrinėjamu atveju, teismas, spręsdamas dėl palikėjos, sudarant ginčo testamentą, galėjimo suprasti savo veiksmų reikšmę ir juos valdyti, vertino visus į bylą pateiktus duomenis, įskaitant medicininę palikėjos dokumentaciją, pateiktą į bylą, ginčo sandorio sudaryme tiesiogiai dalyvavusios notarės ir atsakovės paaiškinimus, ieškovo poziciją dėl tetos būklės iki ir artimiausiu po testamento sudarymo laikotarpiu, su palikėja bendravusių liudytojų paaiškinimus, ekspertės teikusios aptariamą išvadą paaiškinimus ir pačią teismo ekspertizės išvadą.

113. Nors ekspertizės aktas bylą nagrinėjančiam teismui ir neturi išankstinės bei prioritetinės galios, tačiau jame esantys duomenys, sprendžiant klausimą dėl E. S. sugebėjimo suvokti savo veiksmų esmę testamento sudarymo metu, yra pakankamai reikšmingi.

114. Pagal ekspertų atsakymų į teismo pateiktus paskiriant ekspertizę klausimus pobūdį eksperto išvada gali būti kategoriška, tikėtina arba ekspertas gali neatsakyti į teismo iškeltus klausimus, jei jam trūksta tyrimui pateiktos medžiagos arba jo žinių lygis neleidžia duoti atsakymą. Eksperto išvada, kuria suformuluotas kategoriškas atsakymas į teismo pateiktą klausimą, pripažįstama tiesioginiu įrodymu. Eksperto išvada, padaryta prielaidos forma, pripažįstama netiesioginiu įrodymu, tačiau toks dokumentas nepraranda savo įrodomosios galios dėl to, kad jame nėra konkrečios išvados tiriamuoju klausimu, o tik tęsiamas įrodinėjimo procesas ir prielaidos forma padarytai eksperto išvadai pagrįsti ar paneigti gali būti pateikiami atitinkami kiti įrodymai (LAT 2007-01-12 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-20/2007).

115. Apeliantės įsitikimas dėl kategoriškos teismo ekspertizės išvados negalimumo šiuo atveju, teisėjų kolegijos vertinimu nėra pagrįstas. Tokia išvada yra pagrįsta detalia, nuoseklia palikėjos medicininių duomenų, įskaitant ir artimu laikotarpiu po testamento sudarymo, analize ir įvertinimu.

116. Apeliacinės instancijos teismas nebekartodamas pirmosios instancijos teismo sprendime atlikto šio akto duomenų detalaus išanalizavimo, papildomai atkreipia dėmesį į ekspertės medicininiuose dokumentuose fiksuotų duomenų pagrįstą vertinimą, kad palikėjos somatinės ir psichinės būklės blogėjimas fiksuotas paskutiniaisiais metais, rodė progresuojantį kognityvinių funkcijų deficitą, ženkliai sutrikusį funkcionavimą kasdieninėje veikloje.

117. Svarbu paminėti, kad ekspertizės akte remiamasi ne tik atsakovės, kaip tuo metu globojančio, prižiūrinčio asmens, teiktais skirtingų gydymo įstaigų medikams, skirtingu laiku paaiškinimais dėl palikėjos būklės, kurie iš esmės yra analogiški, t. y., kad pusmetis, keli mėnesiai (nuo (duomenys neskelbtini)) palikėjos elgesys ėmė keistis, jai atrodė, kad iš jos vagiama, ji bandė pasistačiusi kopėčias išlipti pro balkono langą, šaukėsi „(duomenys neskelbtini)“ pagalbos, kas paneigia apeliantės argumentus dėl medicinos dokumentuose netiksliai ar klaidingai užfiksuotų jos paaiškinimų dėl palikėjos psichinės būklės blogėjimo laikotarpio, bet ir faktinėmis aplinkybėmis, jog Greitosios medicinos pagalbos medikai siuntime nurodė, kad E. S. kaimynams neduoda ramybės, šaukia, kad dingsta daiktai, apdraskė prižiūrėtojos rankas, grąsino nudurti peiliu. Skubos tvarka stacionalizuota į Psichiatrijos skyrių.

118. Be to, artimu po testamento sudarymo laikotarpiu palikėja (duomenys neskelbtini) gydyta (duomenys neskelbtini) Psichiatrijos skyriuje, kur jai nustatyta diagnozė: (duomenys neskelbtini). Kaip atkreipė dėmesį apklausiama ekspertė, palikėjai buvo atliktas ir protinės būklės trumpas tyrimas ((duomenys neskelbtini)) parodęs, kad pažintinės funkcijos jau buvo grubiai sutrikusios, nustatyta vidutiniškai išreikšta (duomenys neskelbtini), o po (duomenys neskelbtini) atliktos galvos kompiuterinės tomogramos tyrimo medicininiuose dokumentuose nurodoma, kad (duomenys neskelbtini). Tą pačią dieną stacionare konsultavęs neurologas dar kartą patvirtino (duomenys neskelbtini) ligos diagnozę, 3 stad., pagal (duomenys neskelbtini).

119. Galiausiai, palikėja (duomenys neskelbtini) gydyta (duomenys neskelbtini) palaikomojo gydymo ir slaugos ligoninėje, kur (duomenys neskelbtini) be kita ko stebimas kliedesinis sutrikimas.

120. Atsižvelgiant į tai, kad nėra paneigtas ekspertizės akto vertinimas, kad (duomenys neskelbtini) liga yra lėtai progresuojantis neurodegeneracinis sutrikimas, prasidedantis metams iki diagnozės nustatymo, apimantis daugelį neuroanatominių sričių ir pasireiškiantis įvairiais simptomais, kurie skirstomis – motorinius ir nemotorinius, kartu nesant duomenų, kad palikėjos psichinė būsena staiga pablogėjo dėl kitų priežasčių, pavyzdžiui, dėl apeliantės minimų alkūninių infarktų, nepatvirtinto insulto, spręsti, kad ekspertė atlikdama tyrimą suklydo, ar, kad teismas turėjo vadovautis palikėjos kaimynės R. T. paaiškinimais dėl palikėjos sąmoningumo, visgi nėra pagrindo.

121. Apeliantės išsakomos kritinės pastabos ekspertizės aktui, pirmosios instancijos teismo atliktam liudytojų paaiškinimų, palikėjos būsenos sudarant ginčo sandorį kontekste, vertinimui, vertinamos kaip nepagrįstos.

122. Sutiktina su ginčijamo sprendimo išvada, kad tiek liudytojų R. T., J. M., paaiškinimai iš esmės negalėjo nei patvirtinti, nei paneigti testatorės sugebėjimų suvokti savo veiksmus ir jų reikšmę testamento sudarymo metu bei išreikšti tikrąją savo valią dėl testamento turinio. Liudytojos didesnį dėmesį skyrė palikėjos asmenybės apibūdinimui, tad šie duomenys pernelyg nutolę, kad leistų spręsti apie palikėjos psichinę būseną sandorio sudarymo metu.

123. Iš notarės I. B. paaiškinimų akivaizdu, kad bendravimas su palikėja buvo trumpalaikis, formaliai, pagal numatytą procedūrą įsitikinus, kad nėra apribojimų tvirtinti sandorį. Epizodiškai pamatant asmenį ir trumpai su juo pabendraujant galimybės gauti duomenis dėl testatoriaus psichinės sveikatos būklės yra ribotos. Apeliantės teiginiai, kad notarė turi profesinių žinių tokio pobūdžio atpažinimui, ar praktinių įgūdžių, atmestini kaip nepagrįsti ir neįrodyti. Klausimas dėl notarės finansinio suinteresuotumo tvirtinti abejotiną testamentą nebuvimo, apskritai nebuvo nagrinėjamas, ir aptarto vertinimo nekeičia.

124. Akivaizdu, kad apie asmens psichinę būseną notaras, kaip teisininkas, asmeniui nesant pripažintam neveiksniu, sprendžia tik epizodiškai pabendravęs su notarinį veiksmą norinčiu atlikti asmeniu. Vien tai, kad notarė vertino, jog kliūčių tvirtinti palikėjos vardu sudarytą testamentą nėra, ar, kad apeliantė nesutinka su ekspertės vertinimu, nėra teisinis pagrindas teismo psichiatrijos ekspertizės aktą vertinti kaip turintį trūkumų, pagrįstą subjektyvia ekspertės nuomone, ar grįstą klaidingais duomenimis ir aplinkybėmis.

125. Pabrėžtina, kad teismo nutartimi ekspertei buvo suformuotas aiškus ekspertinio tyrimo dalykas ir pateikti konkretūs klausimai. Ekspertė detaliai ir chronologine seka išanalizavo teismo pateiktus E. S. medicininius dokumentus, jai diagnozuotų sveikatos sutrikimų pobūdį, gydymo eigą. Ekspertės išvada, kad testamento surašymo metu E. S. konstatuojama įgyta (duomenys neskelbtini) liga ir, kad ji tuo metu negalėjo suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti, yra pagrįsti jos medicininiuose dokumentuose fiksuotu pacientės būklės vertinimu konkrečiu, ginčui aktualiu laikotarpiu, bei diagnozuotais sveikatos sutrikimais, jų priežastimis ir vystymosi eiga, kurie reikšmingi asmens psichinės būsenos sandorio sudarymo metu vertinimui.

126. Palikėjai diagnozuotų sveikatos sutrikimų eiga, nesuponuoja vertinimo, kad jos psichinė būklė pablogėjo staiga, ir tik po testamento sudarymo. Tokie lėtai progresuojantys sutrikimai kaip (duomenys neskelbtini), palikėjai diagnozuoti pernelyg artimu laikotarpiu ginčo sandorio sudarymui, patvirtina jog sudarydama ginčo testamentą E. S. jau negalėjo kritiškai, racionaliai bei objektyviai įvertinti sudaromo sandorio teisines pasekmes, t. y. laisvai išreikšti savo valią. Tokį vertinimą tik sustiprina tai, kad palikėja testamentus nuolat keitė (viso sudariusi net 8 testamentus), o ginčijamą sudarė vos po poros savaičių susitikusi su atsakove po daugelio metų, kai prieš tai buvo sudariusi testamentą (duomenys neskelbtini) asmens, dirbančio taksistu naudai.

127. Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir surinktų įrodymų visuma, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, pripažindamas, kad (duomenys neskelbtini) sudarytas ir (duomenys neskelbtini) patvirtintas testamentas,pripažintas negaliojančiu CK 1.89 straipsnio pagrindu, tinkamai aiškino ir taikė materialinės ir procesinės teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį naikinti ar keisti apeliacinio skundo motyvais nėra teisinio ar faktinio pagrindų (CPK 185 straipsnis, 263 straipsnio 1 dalis, 320, 327 straipsniai).

128. Tai, jog pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, padarė kitokias išvadas, nei tikėjosi apeliantė, nesuponuoja išvados, jog skundžiamas sprendimas yra neteisėtas, nepagristas ar prieštaringas, o byla išnagrinėta pažeidžiant įrodymų vertinimo taisykles, materialinės ar procesinės teisės normas. Kiti apeliaciniame skunde ir atsiliepime į jį išdėstyti argumentai neįtakoja skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, todėl dėl jų plačiau nepasisakoma, nes teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą.

129. Ieškovas pateikė į bylą įrodymus, kad už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą patyrė 726 Eur bylinėjimosi išlaidų. Šias ieškovo išlaidas, atsižvelgus į suteiktų teisinių paslaugų apimtį ir pobūdį, teismas vertina pagrįstomis, atitinkančiomis CPK 98 straipsnio reikalavimus bei 2004-04-02 Teisingumo ministro įsakymu Nr. IR-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ pakeisto 2015-03-19 įsakymu Nr. 1R-77, nustatytas ribas, todėl jas ieškovo naudai priteisia iš atsakovės pilna apimtimi (CPK 93 ir 98 straipsniai).

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2023-05-17 sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš E. S., a.k. (duomenys neskelbtini) V. B., a. k. (duomenys neskelbtini) 726 Eur (septynis šimtus dvidešimt šešis eurus) bylinėjimosi išlaidų, turėtų apeliacinės instancijos teisme.

Teisėjai Eigirdas Činka

Rita Dambrauskaitė

Dalia Pranckienė