Civilinė byla Nr. 3K-3-181/2012
Proceso Nr. 2-55-3-00006-2011-5
Procesinio sprendimo kategorija 45.4 (S)
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Gražinos Davidonienės, Egidijaus Laužiko (kolegijos pirmininkas), Sigitos Rudėnaitės (pranešėja),
rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Dussmann Service“ kasaciniu skundu dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. rugsėjo 26 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Dussmann Service“ ieškinį atsakovui akcinei bendrovei „Lietuvos dujos“ dėl sprendimų atmesti ieškovo pasiūlymą, nustatyti pasiūlymų eilę ir sudaryti pirkimo sutartį panaikinimo; tretieji asmenys: uždaroji akcinė bendrovė „Ainava“, uždaroji akcinė bendrovė „Vitaresta“, uždaroji akcinė bendrovė „Corpus A“ ir D. Petraitienės firma „Akvija“.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
Bylos šalių ginčas kilo dėl to, ar, ieškovui UAB „Dussmann Service“ (toliau – ir tiekėjas) pateikus neįprastai mažos kainos pasiūlymą, atsakovas AB „Lietuvos dujos“ (toliau – ir perkančioji organizacija) šį pasiūlymą tinkamai vertino pagal Viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – VPĮ) reikalavimus ir ar teisėtai atmetė šį pasiūlymą motyvuodamas tuo, kad tiekėjas nepateikė tinkamų įrodymų pasiūlytai neįprastai mažai kainai pagrįsti.
Byloje nustatyta, kad ieškovas UAB „Dussmann Service“ pateikė atsakovui AB „Lietuvos dujos“ pasiūlymą valymo paslaugų viešajame pirkime skelbiamų derybų būdu pirmai objekto daliai (AB,,Lietuvos dujos“ Vilniaus ir Panevėžio filialų patalpų valymas, teritorijų valymas ir tvarkymas). Pasiūlymų vertinimo procedūros metu atsakovas penkis kartus pateikė ieškovui klausimus dėl neįprastai mažos kainos, į kuriuos ieškovas atsakė raštu. Atsakovas 2010 m. gruodžio 6 d. informavo ieškovą, kad jo pasiūlymas dėl pirmos pirkimo objekto dalies atmestas, motyvuojant, jog ieškovas nepateikė tinkamų siūlomos neįprastai mažos kainos pagrįstumo įrodymų, taip pat pranešė apie nustatytą pasiūlymų eilę ir konkursą laimėjusį trečiojo asmens UAB „Ainava“ pasiūlymą. Ieškovas perkančiajai organizacijai pateikė pretenziją, kuri buvo atmesta, nurodant, kad ieškovas neįrodė ir nepagrindė pasiūlyme nurodytos itin žemos kainos realumo, nepateikė įrodymų, patvirtinančių mažesnę nei rinkos kainą, išsamių duomenų, kokios išlaidos bus dengiamos iš kitos bendrovės vykdomos veiklos ir nėra įtrauktos į pasiūlymo kainą.
Ieškovas UAB „Dussmann Service“ kreipėsi į teismą, prašydamas: panaikinti atsakovo AB „Lietuvos dujos“ sprendimą, kuriuo buvo atmestas jo pasiūlymas dėl pirmos pirkimo objekto dalies; panaikinti atsakovo sprendimą, kuriuo buvo nustatyta pasiūlymo eilė, priimtas sprendimas sudaryti pirkimo sutartį dėl pirmos pirkimo objekto dalies su trečiuoju asmeniu UAB „Ainava“.
II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimo ir nutarties esmė
Vilniaus apygardos teismas 2011 m. birželio 13 d. sprendimu ieškinį atmetė.
Teismas konstatavo, kad ieškovui, kaip tiekėjui, pateikus pasiūlymą už neįprastai mažą kainą, perkančioji organizacija aiškiai nurodė, kokio lygio ir informatyvumo paaiškinimų bei įrodymų, pagrindžiančių nurodytą kainą, reikalauja. Tiekėjas apsiribojo lakonišku paaiškinimu ir jokių konkrečių duomenų bei įrodymų nepateikė. Dėl to teismas konstatavo, jog ieškovas netinkamai vykdė pareigą bendradarbiauti su perkančiąja organizacija ir nepašalino abejonių dėl tiekėjo nesugebėjimo laiku ir tinkamai įvykdyti viešojo pirkimo sutartį. Teismas pažymėjo, kad netinkamas ieškovo bendradarbiavimo pareigos supratimas ir vykdymas suponavo situaciją, įpareigojančią atsakovą kelis kartus siekti išsiaiškinti visas aplinkybes, būtinas neįprastai mažos pasiūlymo kainos vertinimo procedūrai atlikti. Teismas nusprendė, kad atsakovas pagrįstai atmetė ieškovo pasiūlymą, pripažinęs, kad ieškovas, kaip tiekėjas, nepateikė tinkamų siūlomos kainos pagrįstumo įrodymų, nors jam buvo sudarytos visos galimybės paaiškinti ir pagrįsti savo pasiūlymą. Ieškovas, reikšdamas pretenziją ir kreipdamasis į teismą, taip pat nepateikė konkretaus neįprastai mažos kainos ekonominio pagrindimo bei atitinkamas aplinkybes patvirtinančių įrodymų, nepašalino prieštaravimų, kurie pavaizduoti trečiojo asmens atsiliepime sudarytoje duomenų lentelėje.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2011 m. rugsėjo 26 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismo 2011 m. birželio 13 d. sprendimą paliko nepakeistą.
Teisėjų kolegija sutiko su pirmosios instancijos teismo argumentais ir papildomai nurodė, kad perkančioji organizacija reikalavo ieškovo pateikti įrodymus, nurodytus Viešųjų pirkimų tarnybos direktoriaus 2009 m. lapkričio 10 d. įsakymu Nr. 1S-122 patvirtintų Pasiūlyme nurodytos prekių, paslaugų, ar darbų neįprastai mažos kainos pagrindimo rekomendacijų 6.11 punkte: pagrindžiančius pasiūlymo ekonomiškumą ir jo mažą kainą, kainos išskaidymą, sudedamąsias kainos dalis. Toks reikalavimas negali būti laikomas pažeidžiančiu viešųjų pirkimų principus, nes tik tokiu būdu galima nustatyti, ar neįprastai maža kaina iš tiesų yra pagrįsta ir ar tiekėjas objektyviai bus pajėgus už tokią kainą tinkamai suteikti perkamas paslaugas. Teisėjų kolegija pažymėjo, kad ginčo, jog ieškovo pateikto pasiūlymo kaina atitinka neįprastai mažos kainos kriterijus, nėra. Kitų tiekėjų pasiūlymų kainos šių kriterijų neatitiko, todėl nėra pagrindo teigti, kad mažos kainos pasiūlymo vertinimo procedūra turėjo būti taikoma ir kitiems pirkime dalyvavusiems tiekėjams. Tiekėjo, atitinkančio pirkimo dokumentuose nustatytus kvalifikacijos reikalavimus, pasiūlymas nebūtinai turi būti pripažįstamas kaip pagrįstas ir realus, nes teikėjų kvalifikacijos patikrinimas ir pasiūlymų vertinimas yra skirtingos viešojo pirkimo procedūros stadijos ir jos negali viena kitos pakeisti. Neįprastai mažos kainos pagrindimo procedūra yra ne tiekėjo kvalifikacijos, jo patikimumo patikrinimo, o pasiūlymo vertinimo procedūros dalis. Teisėjų kolegija pažymėjo, kad ieškovo pasirengimas įvykdyti sutartį, net jei jos vykdymas būtų nuostolingas, reikštų, kad ieškovo siūloma paslaugos kaina yra mažesnė už jos savikainą, kartu – ieškovo ketinimą nesąžiningai konkuruoti su kitais tiekėjais bei tokiu būdu siekti dominavimo rinkoje.
III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai
Kasaciniu skundu ieškovas UAB „Dussmann Service“ prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2011 m. birželio 13 d. sprendimą ir Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. rugsėjo 26 d. nutartį bei priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti bei priteisti patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą iš atsakovo. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2010 m. gegužės 17 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje VšĮ „Kretingos maistas“ v. Akmenės rajono savivaldybės administracija, bylos Nr. 3K-3-216/2010, pripažino tinkama Lietuvos apeliacinio teismo praktiką, kai siūloma pirkimo kaina buvo minusinė, t. y. iš esmės viešojo pirkimo sutartis buvo neatlygintinė, tačiau konkurencijos pažeidimų tais atvejais teismas nekonstatavo (pvz., Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus 2009 m. rugpjūčio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-592/2009), remdamasis tuo, kad tiekėjas viešojo pirkimo sutartimi gali siekti ne tik piniginės ir ne tik tiesioginės finansinės naudos, bet ir didinti konkurencingumą bei savo žinomumą, iš viešojo pirkimo sutarties vykdymo gauti netiesioginių pajamų. Kasacinis teismas pažymėjo, kad suformuotoje teismų praktikoje pasiūlytos kainos neįprastumas inter alia grindžiamas tiekėjo, kaip viešojo pirkimo sutarties kontrahento, patikimumu, o sąžiningos tiekėjų konkurencijos pažeidimas galėtų būti pripažintas tik tada, kai tiekėjas, pasiūlęs nepelningą ar net nuostolingą kainą, atitinkamoje produkto ar geografinėje rinkoje naudojasi vyraujama padėtimi, kuri per se yra draudžiama. Apeliacinės instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, nesilaikė šios nuostatos, nurodęs, kad ieškovo nuostata įvykdyti sutartį, net jei jos vykdymas būtų nuostolingas, reikštų, kad jo siūloma paslaugos kaina yra mažesnė už jos savikainą ir tai reikštų ieškovo ketinimą nesąžiningai konkuruoti su kitais tiekėjais bei tokiu būdu siekti dominavimo rinkoje. Be to, teismas neatsižvelgė į Teisingumo Teismo 2001 m. lapkričio 27 d. sprendimą sujungtose bylose Impresa Lombardini ir Mantovani (C-285/99 ir 286/99, Rink. 2001, p. I-9233), kuriame nurodyta, kad tiekėjui turi būti leidžiama be jokių apribojimų pateikti visus paaiškinimus, kurie, jo manymu, yra tinkami, atsižvelgiant į viešojo pirkimo pobūdį. Dėl to teismas neįvertino ieškovo pateiktų paaiškinimų ir jo realių galimybių tinkamai įvykdyti sutartį.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 9 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje UAB „Pireka“ v. UAB „Neringos vanduo“, bylos Nr. 3K-3-425/2010 ir 2011 m. birželio 10 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje UAB „Nuaras“ v. Klaipėdos miesto savivaldybės administracija, UAB „Aumura“, bylos Nr. 3K-3-297/2011, formuojama kita nei pirmiau išdėstyta pozicija – kad perkančiajai organizacijai yra suteikta teisė nuspręsti, kokie, jos manymu, pasiūlymo aspektai, sudėtinės kainos dalys ir skaičiavimai turi būti pagrįsti, taip pat kad prašomi pagrindimai turi būti nukreipti į kainos pagrįstumą, bet ne į kvalifikacijos tinkamumo įrodymą. Kasatoriaus nuomone, toks aiškinimas prieštarauja siekiui skatinti tiekėjų konkurenciją ir atskleidžia formuojamos teismų praktikos dėl neįprastai mažos kainos instituto aiškinimo ir taikymo nevienodumą.
2. Teismai netinkamai įgyvendino VPĮ 3 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą viešojo pirkimo tikslą racionaliai naudoti pirkimui skirtas lėšas ir nevertino situacijos viešojo pirkimo tikslo siekimo kontekste. Taip pažeidžiamas viešasis interesas, kad perkančiosios organizacijos įsigytų prekes, paslaugas ar darbus kuo mažesne kaina, kad tik remiantis formaliu tyrimu nebūtų atmetami tinkami tiekėjų pasiūlymai. Pasirinktą daug brangesnį pasiūlymą gali pateisinti tik griežtas VPĮ normų laikymasis ir viešojo pirkimo tikslo įgyvendinimas.
3. Tik kai kyla objektyviai pagrįstas įtarimas, kad už neįprastai mažą kainą tiekėjas nesugebės realiai įvykdyti viešojo pirkimo sutarties tinkamai ir visiškai, gali būti pagrindas tokią kainą laikyti nepagrįsta. Atsakovas neturėjo realaus pagrindo laikyti, kad ieškovas neįvykdys viešojo pirkimo sutarties, nes jis visą laiką nuosekliai laikėsi pozicijos, kad ją įvykdys.
4. Teismai pažeidė VPĮ 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus tiekėjų lygiateisiškumo, proporcingumo ir skaidrumo principus, nes netinkamai vertino perkančiosios organizacijos veiksmus, kuriais ji, reikalaudama, kad ieškovas pateiktų neproporcingai detalų pasiūlymo kainos dalių pagrindimą, nenumatytą pirkimo sąlygose ir netaikytą vertinat kitų tiekėjų pasiūlymus, išskyrė jį iš kitų tiekėjų. VPĮ 40 straipsnio nuostatos skirtos apsaugoti ne tik perkančiąją organizaciją, bet ir tiekėjus nuo nepagrįsto jų pasiūlymų atmetimo. Perkančiosios organizacijos prašomas pagrindimas neturi pažeisti viešųjų pirkimų principų, t. y. neturi būti prašoma neproporcingai detalaus kainos pagrindimo. Atskirų sąnaudų sudedamosios dalys neturi įtakos ieškovo pajėgumui tinkamai vykdyti ilgalaikę paslaugų teikimo sutartį. Ieškovas turėjo teisę pasirinkti, kokiu būdu pagrįs siūlomą kainą ir pateikė platesnius paaiškinimus. Pagal pirkimo sąlygų 11.4 punktą ir 3 priede pateiktą pasiūlymo formą, turėjo būti vertinama bendra pirmos pirkimo objekto dalies kaina, todėl nėra pagrindo ginčyti atskirtas ieškovo nurodytas sąnaudas. Atsakovui detalizavus reikalavimus iki atskirų sąnaudų dalių apskaičiavimo, jam de facto iškelti nauji, pirkimo sąlygose nenurodyti reikalavimai. Teisingumo Teismas 2008 m. sausio 24 d. sprendime, priimtame byloje Lianakis ir kt. (C-532/06, Rink. 2008, p. I-251), nurodė, kad visi su pirkimo pasiūlymo vertinimu susiję reikalavimai turi būti ex ante aiškiai ir išsamiai aprašyti pirkimo dokumentuose. Perkančiajai organizacijai draudžiama keisti ar kitaip modifikuoti pirkimo dokumentų sąlygas, o šio draudimo nesilaikymas pripažįstamas lygiateisiškumo principo pažeidimu.
5. Kasatoriaus nuomone, teismas, pripažinęs neteisėtais atsakovo sprendimus atmesti kasatoriaus pasiūlymą, viešojo pirkimo teisinių santykių šalis turi grąžinti į pirminę prieš pažeidimą buvusią padėtį, o atsakovo ir trečiojo asmens UAB „Ainava“ sudarytą viešojo pirkimo sutartį, kaip prieštaraujančią imperatyviosioms teisės normoms ex officio turi pripažinti niekine.
Atsiliepimu į kasacinį skundą atsakovas AB „Lietuvos dujos“ prašo skundą atmesti ir priteisti iš ieškovo patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, savo prašymą argumentuodamas taip:
1. Kasatoriaus pozicija, kad tiekėjas turi teisę savo rizika siūlyti net ir nepagrindžiamą kainą, patiriamus nuostolius dengdamas iš vidinių resursų, neatitinka VPĮ 40 straipsnio prasmės užtikrinti galimybę įsitikinti tiekėjo sąžiningumu ir jo pasiūlymo realumu. Be to, būtų pažeistas tiekėjų lygiateisiškumo principas, nes VPĮ 40 straipsnis iš esmės nebūtų taikomas dideles finansines galimybes turintiems tiekėjams. Kasatoriaus nurodoma galimybė teikti paslaugas nuostolingai yra pripažįstama, kainos pagrindimui keliant didesnius reikalavimus tiekėjams dėl jų pateikiamos informacijos aiškumo, detalumo, suprantamumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje VšĮ „Kretingos maistas“ v. Akmenės rajono savivaldybės administracija, bylos Nr. 3K-3-216/2010). Būsimus nuostolius tiekėjas privalo aiškiai įvardyti paaiškinimuose perkančiajai organizacijai, įsipareigodamas juos padengti, nurodyti nuostolio dydį ir iš kokios tiekėjo veiklos jis bus dengiamas.
2. Racionalaus lėšų panaudojimo tikslas nedaro įtakos ir nepateisina viešųjų pirkimų principų pažeidimų, t. y. šis tikslas negali būti suabsoliutinamas, paneigiant imperatyviuosius viešųjų pirkimų principus, kitus Viešųjų pirkimų įstatymo imperatyviuosius reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje UAB „Technologinių paslaugų sprendimai“ v. Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos, bylos Nr. 3K-3-323/2009). Pasiūlymas, atsižvelgiant į jo siūlomą (mažiausią) kainą, nėra per se priimtiniausias, nes tokia kaina gali būti ekonomiškai nepagrįsta ir lemti tiekėjo nesugebėjimą laiku ir tinkamai įvykdyti viešojo pirkimo sutartį arba būti jo nesąžiningų veiksmų padarinys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje VšĮ „Kretingos maistas“ v. Akmenės rajono savivaldybės administracija, bylos Nr. 3K-3-216/2010). Valymo paslaugų tinkamas teikimas yra reikšmingas atsakovo veiklos sklandumui ir saugumui.
3. Lygiateisiškumo principas reiškia diskriminavimo draudimą ir reikalavimą, kad vienodos situacijos būtų vertinamos vienodai. Kasatorius, pasiūlęs neįprastai mažą kainą, buvo skirtingoje situacijoje negu kiti tiekėjai, todėl nėra pagrindo teigti, kad perkančioji organizacija, įpareigodama kasatorių pagrįsti pasiūlytą neįprastai mažą kainą, pažeidė lygiateisiškumo principą.
4. Nei pretenzijoje, nei ieškinyje, nei nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme kasatorius nenurodė argumentų dėl tariamo neriboto detalumo kainos apskaičiavimų reikalavimo, todėl tokie argumentai kasaciniame skunde yra neleistini. Be to, šis argumentas nepagrįstas, nes tokio reikalavimo teisė ir pareiga įtvirtinta VPĮ 40 straipsnyje. Jo 1 dalyje nustatyta, kad jeigu pateiktame pasiūlyme nurodyta prekių, paslaugų ar darbų kaina yra neįprastai maža, perkančioji organizacija privalo pareikalauti, kad dalyvis pagrįstų siūlomą kainą, o jeigu dalyvis nepateikia tinkamų kainos pagrįstumo įrodymų – pasiūlymą atmesti. Pagal nurodyto straipsnio 2 dalį perkančioji organizacija, siekdama, kad neįprastai mažos kainos būtų pagrįstos, raštu kreipiasi į tokią kainą pasiūliusį dalyvį ir prašo pateikti, jos manymu, reikalingas pasiūlymo detales, kainos sudėtines dalis ir skaičiavimus.
5. Kasatoriaus nuostata, kad perkančioji organizacija turi pasitikėti ieškovo patvirtinimu, kad sutartis bus įvykdyta, yra nepagrįsta. Perkančioji organizacija turi veikti pagal įstatymo reikalavimus, o ne besąlygiškai pasitikėti vieno iš tiekėjų teikiama informacija, nereikalaujant jos pagrįsti objektyviais duomenimis, nes taip būtų pažeidžiami lygiateisiškumo ir skaidrumo principai.
6. Ieškovas nepagrįstai teigia, kad jis ne tik atsakė į atsakovo klausimus, bet ir pateikė papildomus pasirengimą įvykdyti sutartį patvirtinančius įrodymus. Neįprastai mažos kainos pagrindimo procedūroms svarbus rungtyniškumo principas neatskiriamas nuo šalių bendradarbiavimo principo. Rungtyniškumo pobūdis suprantamas taip, kad perkančioji organizacija turi teisę prašyti, o tiekėjas – pateikti kuo išsamesnius kainos pagrindimo duomenis. Tiekėjai, atsakydami į perkančiųjų organizacijų prašymą pateikti kainos pagrindimą, privalo atsakyti tiek, kiek yra prašomi, tačiau turi teisę pateikti platesnius paaiškinimus, papildomas aplinkybes ar dokumentus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje VšĮ „Kretingos maistas“ v. Akmenės rajono savivaldybės administracija, bylos Nr. 3K-3-216/2010). Tiekėjas turi pareigą aiškiai atsakyti į konkrečius perkančiosios organizacijos pateikiamus klausimus ir pateikti nurodytus duomenis. Pirkimo dalyvio teikiama papildoma informacija turi būti susijusi su tiekėjo pasiūlytos neįprastai mažos kainos pagrindimu. Teismai nustatė, kad kasatorius pateikė papildomą deklaratyvaus pobūdžio ir prieštaringą informaciją, o aiškių atsakymų į konkrečius perkančiosios organizacijos klausimus vengė. Tokie tiekėjo veiksmai vertinami kaip pažeidžiantys pirkimo procedūrų dalyvių bendradarbiavimo principą ir yra neteisėti.
Atsiliepimu į kasacinį skundą trečiasis asmuo UAB „Ainava“ prašo skundą atmesti ir priteisti iš ieškovo patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, savo prašymą argumentuodamas taip:
1. Kasatorius teigia, kad pagrįsti siūlomą kainą galima aplinkybėmis, kurios patvirtina tiekėjo pajėgumą ir suinteresuotumą tinkamai įvykdyti sutartį, nepriklausomai nuo iš sutarties gaunamos naudos. Šį teiginį kasatorius grindžia remdamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 17 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje VšĮ „Kretingos maistas“ v. Akmenės rajono savivaldybės administracija, bylos Nr. 3K-3-216/2010. Nurodytoje nutartyje tokios išvados nėra. Joje pažymima, kad tiekėjo paaiškinimai dėl mažos kainos turi būti ne bet kokio turinio, bet atitinkantys perkančiosios organizacijos nurodytus pasiūlymo aspektus, įrodantys, jog siūloma maža kaina neturės įtakos teikiamos paslaugos kokybei, sutarties vykdymo terminams, kt. Kasatorius pateikė nerišlius, tarpusavyje prieštaringus, deklaratyvius teiginius, kurie negalėjo būti laikomi pakankamais siūlomos kainos pagrįstumo įrodymais.
2. Argumentus, kad nuostoliai vykdant viešojo pirkimo sutartį bus dengiami iš kitos veiklos gaunamų pajamų ir kad kasatorius siekia kitų tikslų nei pelnas, jis nurodė tik teikdamas pretenziją ir ieškinį, todėl tiekėjas negalėjo šios kasatoriaus pozicijos įvertinti neįprastai mažos kainos pagrindimo procedūros metu. Dėl to šie argumentai kasaciniame skunde neturėtų būti vertinami. Byloje, kuri išspręsta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 17 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje VšĮ „Kretingos maistas“ v. Akmenės rajono savivaldybės administracija, bylos Nr. 3K-3-216/2010, konstatuota skirtinga faktinė situacija – tiekėjas nuosekliai laikėsi nuostatos, kad dalis sąnaudų bus dengiamos iš kitos veiklos gaunamų pajamų, todėl šia nutartimi nėra pagrindo remtis nagrinėjamoje byloje.
3. Kasatoriui nurodžius, kad pasiūlymo kaina yra pakankama teikti paslaugas pagal sutartį, jis privalėjo tokią nuostatą pagrįsti ir įrodyti, o to nepadarius, pagal VPĮ 40 straipsnio 1 dalį atsakovas privalėjo atmesti pasiūlymą, priešingu atveju, kasatoriaus nenuoseklius paaiškinimus pripažinus tinkamais, būtų pažeistos kitų tiekėjų teisės ir teisėti interesai bei VPĮ 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti skaidrumo ir lygiateisiškumo principai.
4. Kasatoriaus nurodomi kaip nevienodą teismų praktiką atskleidžiantys Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimai nėra vienas kitam prieštaraujantys, bet vienas kitą papildantys.
5. Teismų praktikoje suformuluota taisyklė, kad perkančioji organizacija turi teisę prašyti, o tiekėjas – pateikti kuo išsamesnius kainos pagrindimo duomenis, o perkančiajai organizacijai paprašius pateikti kainos pagrindimą, tiekėjas privalo atsakyti tiek, kiek yra prašomas, tačiau gali pateikti ir papildomus paaiškinimus ar dokumentus. Atsakovas, skirtingai nei kasatorius, laikėsi šioje taisyklėje jam nustatytų pareigų.
6. Kasatorius sutelkia dėmesį į apeliacinės instancijos teismo motyvą, kad paslaugos kaina, mažesnė už jos savikainą, reikštų tiekėjo ketinimą nesąžiningai konkuruoti su kitais tiekėjais bei siekti dominuoti rinkoje. Šis teismo motyvas neturi esminės įtakos skundžiamo teismo sprendimo peržiūrėjimui.
7. Racionalaus lėšų panaudojimo tikslas negali būti suabsoliutinamas, paneigiant imperatyviuosius Viešųjų pirkimų įstatymo reikalavimus. Lėšos gali būti laikomos panaudotomis racionaliai tik tuo atveju, kai už mažiausią kainą įsigyta paslauga yra realiai suteikiama. Būtent neįprastai mažos kainos institutas skirtas perkančiajai organizacijai užtikrinti realų viešojo pirkimo sutarties įvykdymą.
8. Kasatoriaus pozicija, kad atsakovas turi pasitikėti ieškovo patvirtinimu, jog sutartis bus įvykdyta, yra nepagrįsta, nes tokiu atveju neįprastai mažos kainos institutas netektų prasmės.
9. Byloje nėra ginčo dėl to, kad tik ieškovo pasiūlyta kaina buvo neįprastai maža, todėl jam taikyti reikalavimai pagrįsti pasiūlytą kainą yra VPĮ 40 straipsnio nuostatų įgyvendinimas, o ne ieškovo diskriminavimas. Atsakovas ieškovo reikalavo pateikti Viešųjų pirkimų tarnybos nurodytą informaciją, tačiau šis jos nepateikė, nors suformuluotų klausimų pagrįstumo neginčijo. Teikti papildomus duomenis, siekdamas pagrįsti siūlomą kainą, ieškovas turėjo pagrindą tik pateikęs reikalaujamą informaciją.
10. Kasatorius teigia, kad, atsakovui detalizavus reikalavimus iki atskirų sąnaudų dalių apskaičiavimo, jam de facto iškelti nauji, pirkimo sąlygose nenurodyti reikalavimai. Pagal VPĮ 40 straipsnio 2 dalį perkančioji organizacija, siekdama, kad neįprastai maža kaina būtų pagrįsta, turi teisę tokią kainą pasiūliusio tiekėjo prašyti pateikti jos manymu reikalingas pasiūlymo detales, kainos sudėtines dalis ir skaičiavimus. Taigi atsakovas ne modifikavo konkurso sąlygas, bet tinkamai vykdė įstatymo nuostatas. Be to, poreikis išsiaiškinti ieškovo pasiūlymo detales kilo dėl ieškovo paaiškinimų neaiškumo.
k o n s t a t u o j a :
IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai
Atsakovui atmetus ieškovo pasiūlymą, motyvuojant siūlomos neįprastai mažos kainos nepagrindimu, kilo šalių ginčas dėl VPĮ 40 straipsnio, reglamentuojančio perkančiosios organizacijos veiksmus, gavus neįprastai mažos kainos pasiūlymą, taikymo ir aiškinimo.
Dėl neįprastai mažos kainos instituto reikšmės viešuosiuose pirkimuose ir jo taikymo nagrinėjamoje byloje
VPĮ 40 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pateiktame pasiūlyme esant nurodytai neįprastai mažai prekių, paslaugų ar darbų kainai, perkančioji organizacija privalo pareikalauti, kad dalyvis pagrįstų siūlomą kainą, o jeigu jis nepateikia tinkamų kainos pagrįstumo įrodymų, pasiūlymą privaloma atmesti.
Neįprastai mažos pasiūlymo kainos institutas yra teisinė priemonė, skirta perkančiajai organizacijai, sudaranti sąlygas jai išvengti tiekėjo nesugebėjimo įvykdyti viešojo pirkimo sutartį, kurį lemia viešajame pirkime pateiktas ekonomiškai nepagrįstas pasiūlymas. Aiškinant šį institutą, išsamiai pasisakyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 17 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje VšĮ „Kretingos maistas“ v. Akmenės rajono savivaldybės administracija, bylos Nr. 3K-3-216/2010.
Siekiant, kad perkančioji organizacija nepiktnaudžiautų neįprastai mažos kainos institutu, atmesdama mažos kainos, bet ekonomiškai pagrįstus pasiūlymus, VPĮ 40 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos nuostatos, skirtos apsaugoti konkurso dalyvius, pateikusius tokius pasiūlymus. Šioje teisės normoje nustatyta, kad perkančioji organizacija turi pareikalauti dalyvio, pasiūliusio neįprastai mažą kainą, pagrįsti šį pasiūlymą, jos manymu, reikšmingais pasiūlymo aspektais, kainos sudėtinėmis dalimis ir skaičiavimais, taip pat pateiktas kriterijų, į kuriuos perkančioji organizacija, vertindama kainos pagrindimą, turi atsižvelgti, sąrašas. Perkančioji organizacija, reikalaudama tiekėją pagrįsti pasiūlymo ekonomiškumą ir jo mažą kainą, taip pat gali prašyti pateikti įrodymus, išvardytus Viešųjų pirkimų tarnybos direktoriaus 2009 m. lapkričio 10 d. įsakymu Nr. 1S-122 patvirtintose Pasiūlyme nurodytos prekių, paslaugų ar darbų neįprastai mažos kainos pagrindimo rekomendacijose.
Neįprastai mažos kainos instituto nuostatomis įtvirtinta privaloma tokio pasiūlymo vertinimo procedūra pagrįsta rungtyniškumo principu, reiškiančiu perkančiosios organizacijos pareigą, susipažinus su visais pasiūlymais, prieš nusprendžiant sudaryti viešojo pirkimo sutartį, iš pradžių raštu paprašyti patikslinimų dėl pasiūlymo, įtariamo esant neįprastų elementų, kurių pagrindu perkančiajai organizacijai konkrečiai ir kilo abejonių, bei pareigą vėliau įvertinti šį tiekėjo pasiūlymą pagal jo pateiktus paaiškinimus. Neįprastai mažos kainos pagrindimo procedūros rungtyniškumas suponuoja ne tik tiekėjo, bet ir perkančiosios organizacijos aktyvumą. Pagal VPĮ ir viešojo pirkimo principus perkančiajai organizacijai nedraudžiama kreiptis kelis kartus į tiekėją, kad jis pateiktų papildomus duomenis, patvirtinančius jo siūlomos kainos pagrįstumą. Konstatuotina, kad perkančiosios organizacijos formalūs veiksmai, kuriais ji iš tikrųjų nesiekia patikrinti tiekėjo, pasiūliusio neįprastai mažą kainą, pasiūlymo rimtumo arba apskritai nesudaro jam sąlygų paaiškinimams, pagrindžiantiems tokį pasiūlymą, pateikti, pripažintini per se neteisėtais ir pažeidžiančiais viešųjų pirkimų teisiniame reglamentavime įtvirtintas jos pareigas bei viešojo pirkimo principus (pirmiau nurodyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 4 d. nutartis Nr. 3K-3-216/2010). Analogiškai neatitinkančiais įstatymo reikalavimų traktuotini ir tiekėjo veiksmai, kuriais jis nesiekia kiek įmanoma tiksliau įvykdyti racionalius perkančiosios organizacijos reikalavimus, pateikdamas reikalaujamus įrodymus, bet be aiškios priežasties keičia pateikiamą informaciją, o prašomų duomenų nepateikia. Perkančiosios organizacijos ir tiekėjo bendradarbiavimas turi būti tinkamas, tiesiogiai nukreiptas į kainos realumo pagrindimą. Dėl to tiekėjui arba perkančiajai organizacijai savo veiksmais tinkamai nevykdžius pareigų, kylančių iš VPĮ 40 straipsnio nuostatų, jiems atsiranda įstatyme nustatytų padarinių (pasiūlymo atmetimas nepagrindus jo kainos arba sprendimo atmesti pasiūlymą panaikinimas).
Kasatorius, pateikdamas nuorodą į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 17 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje VšĮ „Kretingos maistas“ v. Akmenės rajono savivaldybės administracija, bylos Nr. 3K-3-216/2010, išdėstytus motyvus, teigia, kad teismų praktika dėl neįprastai mažos kainos instituto aiškinimo ir taikymo yra nevienoda. Teisėjų kolegija, nesutikdama su šiuo kasatoriaus argumentu, atkreipia dėmesį į tai, kad nurodytoje nutartyje pasisakyta dėl vieno iš aspektų, kuriuos tiekėjas privalo atskleisti reikalaujant perkančiajai organizacijai, t. y. dėl viešojo pirkimo sutarties pelningumo. Išaiškindamas, kad sutarties nuostolingumas per se nėra kliūtis pagrįsti pasiūlytą mažą kainą, kasacinis teismas nepasisakė, kad kokiu nors atveju tiekėjas gali būti atleistas nuo įstatyme įtvirtintos pareigos pagrįsti pasiūlytą kainą nuosekliais ir patikimais duomenimis, įrodant, kad už siūlomą kainą jis sugebės tinkamai vykdyti sutartį. Taigi, nepagrįstas kasatoriaus argumentas, kad nurodyta nutartimi formuojama skirtinga teismų praktika nei kitose kasacinio teismo nutartyse aiškinat neįprastai mažos kainos instituto normas. Be to, pažymėtina, kad argumentais, išdėstytais sprendžiant kitą bylą, galima remtis ne a priori, bet atsižvelgiant į tai, ar faktinė situacija, kurią sprendžiant išdėstyti kasatoriaus nurodomi teismo argumentai, atitinka nagrinėjamos bylos situaciją. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad kasatorius, aiškindamas apie sutarties vykdymo pelningumą, nepateikė perkančiajai organizacijai nuoseklios pozicijos, ją keitė, reikalaujamų duomenų, net pakartotinai pareikalavus nepateikė arba pateikė neišsamius, iš esmės deklaratyvius teiginius, kurie negali įrodyti siūlomos kainos pagrįstumo.
Su VPĮ 40 straipsnio reikalavimų įgyvendinimu yra susijęs kasatoriaus argumentas, kad teismai netinkamai įgyvendino VPĮ 3 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą viešojo pirkimo tikslą racionaliai naudoti pirkimui skirtas lėšas, taip pažeisdami viešąjį interesą, kad perkančiosios organizacijos įsigytų prekes, paslaugas ar darbus kuo mažesne kaina. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad tiekėjo, atitinkančio minimalius kvalifikacijos reikalavimus ir siūlančio techninius reikalavimus atitinkantį pirkimo objektą, pasiūlymas, atsižvelgiant į jo siūlomą (mažiausią) kainą, nėra per se priimtiniausias, nes tiekėjo siūloma mažiausia kaina (taikant tiek mažiausios kainos, tiek ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo vertinimo kriterijus) gali būti ekonomiškai nepagrįsta ir lemti jo nesugebėjimą laiku ir tinkamai įvykdyti viešojo pirkimo sutartį arba būti jo nesąžiningų veiksmų padarinys (pvz., pirmiau nurodyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 4 d. nutartis Nr. 3K-3-216/2010). Būtent siekiant išvengti tokios rizikos racionalaus lėšų panaudojimo tikslas negali būti suabsoliutinamas, bet būtinas griežtas VPĮ normų, inter alia 40 straipsnio, laikymasis, jas taikant ne pasirinktinai, bet sistemiškai. Šio straipsnio normos, užkertančios kelią nepagrįstų, todėl tikėtina – neįvykdomų – pasiūlymų pripažinimui laimėjusiais konkursą, yra viešuosius pirkimus reglamentuojančių normų sistemos, suderintos tiek su viešųjų pirkimų principais, tiek su viešuosius pirkimus reglamentuojančiais Europos Sąjungos teisės aktais, dalis. Dėl to nėra pagrindo sutikti su kasatoriaus teiginiu, kad griežtai laikantis VPĮ 40 straipsnio reikalavimų, buvo pažeisti VPĮ 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti tiekėjų lygiateisiškumo, proporcingumo ir skaidrumo principai. Byloje nekilo ginčo dėl to, kad kasatorius pasiūlė neįprastai mažą kainą, taigi, buvo skirtingoje situacijoje negu kiti tiekėjai, todėl atmestinas jo argumentas, kad, įpareigojant jį pagal įstatyme nustatytus kriterijus ir tvarką pagrįsti pasiūlytą kainą, buvo pažeistas lygiateisiškumo principas.
Teisėjų kolegija, apibendrinusi išdėstytų argumentų visumą, sprendžia, kad kasacinis skundas, kaip nepagrįstas, negali būti tenkinamas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo
Atsakovas AB „Lietuvos dujos“ ir trečiasis asmuo UAB „Ainava“ pateiktuose atsiliepimuose į kasacinį skundą prašo priteisti advokato atstovavimo kasaciniame teisme išlaidas, atitinkamai 2400 ir 1815 Lt. Byloje pateikti įrodymai – sąskaitos už teisines paslaugas ir mokėjimo nurodymai, patvirtinantys nurodytas išlaidas. Remiantis CPK 98 straipsnio 2 dalimi, Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio 7 punktu ir 8.14 papunkčiu bei atsižvelgiant į tai, kad kasacinis skundas netenkinamas, atsakovui ir trečiajam asmeniui iš kasatoriaus priteistina po 1600 Lt išlaidų advokato pagalbai, surašant atsiliepimus į kasacinį skundą, apmokėti (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis).
Bylą nagrinėjant kasaciniame teisme, patirta 83,85 Lt bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Netenkinus kasacinio skundo, šios bylinėjimosi išlaidos priteistinos valstybės naudai iš kasatoriaus (CPK 96 straipsnio 1 dalis).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,
n u t a r i a :
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. rugsėjo 26 d. nutartį palikti nepakeistą.
Priteisti iš ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Dussmann Service“ (kodas 111617783) 1600 Lt (vieną tūkstantį šešis šimtus litų) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą akcinei bendrovei „Lietuvos dujos“ (kodas 120059523), 1600 Lt (vieną tūkstantį šešis šimtus litų) – uždarajai akcinei bendrovei „Ainava“ (kodas 123875414) ir 83,85 Lt (aštuoniasdešimt tris litus 85 ct) – valstybės naudai.
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.
Teisėjai Gražina Davidonienė
Egidijus Laužikas
Sigita Rudėnaitė
