Dėl sutarčių pripažinimo negaliojančiomis

Civilinė byla Nr. 3K-3-178/2012

Teisminio proceso Nr. nesuteiktas

Procesinio sprendimo kategorija 30.9.1

(S)

2012 m. balandžio 20 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Birutės Janavičiūtės, Česlovo Jokūbausko (pranešėjas) ir Janinos Stripeikienės (kolegijos pirmininkė),

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. J. ir trečiųjų asmenų R. J., J. U., S. V., A. M., A. Š., R. Š., A. M., G. V., G. Č., M. S., G. J., A. K. kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. rugsėjo 7 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovų M. D., A. J. ieškinius atsakovams UAB „Vilniaus energija“, UAB „Antakalnio ūkis“ dėl sutarčių pripažinimo negaliojančiomis. Byloje trečiaisiais asmenimis dalyvauja A. K. (A. K.), A. M., A. Š., S. V., J. A. Č., G. Č., M. S., G. J., A. K., A. M., G. V., J. U., R. J., R. Š., E. B., G. J. B., G. K., A. R., J. R., L. B., M. B., V. S. B., B. R., V. R., A. N. (A. N.), A. I. Ch., G. B., J. B., V. U., V. S., J. S., J. B., K. P., G. T., I. K., E. K., G. K., N. K. (N. K.), P. T., G. T., R. O. O., I. O., V. S., R. S., M. S., H. G., N. K., V. Š., S. N., A. N.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Ieškovas M. D. ir ieškovė A. J. kreipėsi į teismą su ieškiniais, prašydami pripažinti negaliojančiomis nuo jų sudarymo momento UAB,,Vilniaus energija“ ir UAB,,Antakalnio ūkis“ sudarytą Šilumos energijos paskirstymo sistemos įdiegimo sutartį Nr. 192, Šilumos energijos paskirstymo sistemos įdiegimo pasaugos sutartį Nr. 193 ir Pastato šildymo, karšto vandens sistemų ir paskirstymo sistemos priežiūros sutartį Nr. 194 bei pripažinti negaliojančiu namo (duomenys neskelbtini), bendraturčių 2006 m. balandžio 12 d. susirinkimo protokolą Nr. 1.

Ieškovai nurodė, kad gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), bendrojo naudojimo objektų administratoriumi yra paskirtas UAB,,Antakalnio ūkis“. 2006 m. pavasarį paaiškėjo, kad buvo surašytas tariamai 2006 m. balandžio 12 d. įvykusio susirinkimo protokolas dėl butų centralizuotos šilumos sistemos individualaus reguliavimo įdiegimo. Prie protokolo pridėtas sąrašas su parašais neturi nieko bendro su 2006 m. balandžio 12 d. susirinkimu, nes 37 parašai surinkti anksčiau ir kitu klausimu, protokole įrašytas dalyvių skaičius 26, apklausus 30 namo gyventojų visi raštiškai patvirtino, kad susirinkime nedalyvavo ir nebalsavo; protokolas buvo įregistruotas UAB,,Antakalnio ūkis“ ir su „Vilniaus energija“ buvo parengtos, suderintos ginčijamos sutartys. Atsakovas UAB „Antakalnio ūkis“, pasirašydamas skundžiamas sutartis, pažeidė Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymo 12 straipsnio 2 dalį, kurioje nustatyta, kad visos pastate suvartotos šilumos paskirstymo (išdalijimo) metodą pasirenka šilumos vartotojai iš Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos rekomenduotų metodų. Atsakovas UAB „Vilniaus energija“ nuo liepos mėn. pradėjo skaičiuoti mėnesinį prijungimo prie sistemos mokestį (39,90 Lt), taip daroma ieškovui žala. „Antakalnio ūkis“ nuolat renka mėnesinį 0,19 Lt/kv. m šilumos sistemos priežiūros mokestį. Name sumontuota ir veikia projektinė vienvamzdė centrinio šildymo sistema, nors butų šildymo sistemos individualus reguliavimas leidžiamas tik esant dvivamzdei arba kolektorinei sistemai. Atsakovų sudarytos sutartys negali sukelti atstovaujamiesiems – namo butų savininkams – jokių teisinių padarinių, nes sandoris sudarytas atstovui viršijant įgaliojimus ir todėl turi būti pripažintas negaliojančiu atstovaujamojo reikalavimu (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.92 straipsnis).

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo ir apeliacinės instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus miesto 1-asis apylinkės teismas 2010 m. liepos 27 d. sprendimu ieškinius atmetė, priteisė iš ieškovų po 383,79 Lt pašto išlaidų į valstybės biudžetą.

Teismas nustatė, kad name (duomenys neskelbtini), nėra įsteigtos bendrijos, namo bendrojo naudojimo objektų administratoriumi Vilniaus m. savivaldybės administracijos direktoriaus 2006 m. sausio 16 d. įsakymu paskirta UAB,,Antakalnio ūkis“. Teismas nurodė, kad administratorius turi teisę pasirašyti įvairias sutartis bendraturčių vardu su įvairių paslaugų teikėjais. Sprendimą dėl šilumos energijos paskirstymo sistemos įdiegimo visame name bendraturčiai gali priimti balsų dauguma. CK 4.85 straipsnyje nustatyta, kad sprendimai dėl bendrojo naudojimo objektų valdymo ir naudojimo priimami savininkų balsų dauguma bendrosios dalinės nuosavybės administratoriaus sušauktame susirinkime.

Teismas nustatė, kad 2006 m. balandžio 12 d. buvo priimtas bendraturčių sprendimas įdiegti ginčo sistemą, kuri yra šildymo sistemos patobulinimas, tai yra bendroji inžinerinė įranga, o šilumos energijos paskirstymo sistema – jos dalis. Susirinkimo protokolu UAB,,Antakalnio ūkis“ atstovui S. Č. buvo suteikti įgaliojimai pasirašyti su UAB,,Vilniaus energija“ ginčo sutartis, sistemai įdiegti buvo panaudota UAB,,Vilniaus energija“ įkurto Efektyvaus energijos vartojimo fondo parama. 2006 m. balandžio 12 d. protokolo priede buvo nurodytas savininkų, sutikusių dėl sistemos įdiegimo, sąrašas, bendraturčiai pritarė sistemos įdiegimui nuo 2006 m. balandžio 5 d. iki 2006 m. balandžio 9 d. apklausos būdu, pagal CK 4.85 straipsnio 5 dalį. Ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad L. B., būdamas ginčo sistemos įrengimo iniciatorius, atliko gyventojų apklausą raštu, su sistemos įdiegimu sutiko 35 gyventojai, o sukviestame susirinkime dalyvavo 26 savininkai, 25 balsavo už įdiegimą, 1 susilaikė. 2006 m. balandžio 12 d. po darbo buvo sukviestas susirinkimas, sekretoriavo V. R., susirinkimo eiga buvo protokoluota juodraštyje, nes susirinkimas vyko prietemoje, lauko sąlygomis. Ikiteisminio tyrimo metu nenustatyta, kad 2006 m. balandžio 12 d. gyventojų susirinkimo protokolas būtų suklastotas.

Teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, konstatavo, kad susirinkimo protokolas nebuvo suklastotas, tai patvirtina ikiteisminio tyrimo medžiaga, susirinkimas buvo teisėtas, savininkų nuomonė buvo išsiaiškinta apklausos būdu, teismas nenustatė, be to, ieškovai ir nepateikė įrodymų, kad asmenų sąraše būtų ne jie patys pasirašę. Teismas konstatavo, kad ginčijamos sutartys pasirašytos atsakovų atstovų neviršijant įgaliojimų, UAB,,Vilniaus energija“ atstovas veikė pagal bendrovės prezidento 2004 m. balandžio 7 d. įsakymu Nr. 139 suteiktus įgaliojimus, o UAB,,Antakalnio ūkis“ atstovas veikė kaip butų savininkų atstovas – administratorius; kad bylos nagrinėjimo metu nenustatyta įstatymo reglamentuojamų pagrindų pripažinti sutartis negaliojančiomis. Teismas konstatavo, kad ieškovai neįrodė savo ieškinių pagrįstumo (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso CPK 178 straipsnis).

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2011 m. rugsėjo 7 d. nutartimi Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2010 m. liepos 27 d. sprendimą iš dalies pakeitė: ieškinio dalį dėl namo (duomenys neskelbtini), bendraturčių 2006 m. balandžio 12 d. susirinkimo nutarimų panaikinimo tenkino, šiame susirinkime priimtus nutarimus panaikino; sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų išdėstė taip: iš atsakovo „UAB Antakalnio ūkis“ priteisė 100 Lt žyminio mokesčio už ieškinį ieškovui M. D. ir 65,50 Lt ieškovei A. J., 383,79 Lt pašto išlaidų – valstybei, priteisė iš ieškovų po 191,90 Lt bylinėjimosi išlaidų valstybei. Teisėjų kolegija kitą sprendimo dalį paliko nepakeistą; priteisė iš UAB „Antakalnio ūkis“ 228,06 Lt bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme ieškovei A. J., 25,95 Lt bylinėjimosi išlaidų – valstybei, iš A. J. priteisė 25,95 Lt bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme valstybei.

Teisėjų kolegija nurodė, kad daugiabučio namo šildymo būdo keitimas kvalifikuojamas kaip daugiabučio namo bendrojo naudojimo objekto pertvarkymas, dėl kurio sprendimą savininkai priima CK 4.85 straipsnyje nustatyta tvarka. Pagal Šilumos ūkio įstatymo 21 straipsnio 1 dalį daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkai yra šilumos vartotojai, jeigu jie butus ir kitas patalpas šildo pastato šildymo būdu. Sprendimą dėl šildymo būdo jie priima ne tik kaip vartotojai, bet ir kaip savininkai. Sprendimas dėl daugiabučio namo šildymo būdo keitimo yra savininkų sprendimas dėl bendrojo naudojimo įrenginių pertvarkymo, t. y. savininkų sprendimas dėl bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimo. Butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimas reglamentuojamas CK 4.85 straipsnyje. Jame nustatyta, kad sprendimai dėl bendrojo naudojimo objektų valdymo ir naudojimo priimami butų ir kitų patalpų savininkų balsų dauguma, jeigu butų ir kitų patalpų savininkų bendrijos įstatuose ar jungtinės veiklos sutartyje nenumatyta kitaip. Butų ir kitų patalpų savininkų sprendimai priimami butų ir kitų patalpų savininkų susirinkime, prieš dvi savaites viešai paskelbus jo darbotvarkę (CK 4.85 straipsnio 2 dalis).

Teismas konstatavo, kad proceso dalyviai nepateikė į bylą įrodymų, kad apie 2006 m. balandžio 2 d. susirinkimą bendraturčiams buvo pranešta prieš dvi savaites, kaip to reikalauja nurodyta įstatymo nuostata, kad susirinkimo sprendimas – 2006 m. įdiegti šilumos paskirstymo ir individualaus reguliavimo sistemą – bei kiti protokole nurodyti nutarimai buvo priimti pagal CK 4.85 straipsnio 1 dalies reikalavimus, t. y. balsų dauguma, nes į bylą nepateikta šiame susirinkime dalyvavusių bendraturčių sąrašo. Iš Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros 2007 m. lapkričio 27 d. nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą galima daryti išvadą, kad susirinkime dalyvavo ne daugiau kaip 16 bendraturčių, nes apklausiant butų savininkus tik 15 paliudijo, kad jie dalyvavo susirinkime, vienas asmuo nepamenantis, o 26 savininkai nurodė, kad susirinkime nedalyvavo. Pagal aplinkos ministro 2001 m. lapkričio 15 d. įsakymu Nr. 554 patvirtintų Daugiabučio namo savininkų bendrijos pavyzdinių įstatų reikalavimus tai yra susirinkimo tvarkos vedimo pažeidimas. Teisėjų kolegija padarė išvadą, kad ginčijamas sprendimas priimtas nesant reikiamo susirinkimo kvorumo, t. y. jame nedalyvaujant reikiamam kiekiui bendraturčių, ginčijamas susirinkimas ir jame priimti sprendimai pripažintini neteisėtais.

Teisėjų kolegija nurodė, kad butų ir kitų patalpų savininkų sprendimai gali būti priimti ir nesušaukus susirinkimo, bet jiems raštu pareiškus apie savo sprendimą. Balsavimo raštu tvarką nustato Vyriausybė ar jos įgaliota institucija (CK 4.85 straipsnio 5 dalis). Vyriausybė 2000 m. rugsėjo 8 d. nutarimu Nr. 1070 (2001 m. birželio 29 d. nutarimo Nr. 820 redakcija) įpareigojo Aplinkos ministeriją parengti ir suderinus su Teisingumo ministerija patvirtinti Daugiabučio namo savininkų bendrijos pavyzdinius įstatus. Aplinkos ministras 2001 m. lapkričio 15 d. įsakymu Nr. 554 patvirtino Daugiabučio namo savininkų bendrijos pavyzdinius įstatus, kurių VI skyriuje apibrėžiama bendrijos narių sprendimų priėmimo balsuojant raštu tvarka. Balsavimas raštu turi vykti laikantis Daugiabučio namo savininkų bendrijos pavyzdinių įstatų VI skyriuje nustatytų procedūrų. Kadangi šių procedūrų nebuvo laikytasi – nebuvo prieš dvi savaites bendraturčiai supažindinti su klausimais, dėl kurių vyksta raštu apklausa, teisėjų kolegija konstatavo, kad negalima laikyti, jog pateiktas sąrašas yra jame pasirašiusių asmenų priimtas sprendimas ir jo pagrindu administratorius buvo įgaliotas namo savininku vardu pasirašyti sutartis su atsakovu UAB „Vilniaus energija“.

Kadangi 2006 m. balandžio 12 d. susirinkimas ir jame priimti nutarimai yra neteisėti, tai teisėjų kolegija konstatavo, jog administratorius neturėjo įgalinimų pasirašyti ginčijamas sutartis (CK 4.84 straipsnis, 2.136 straipsnio 1 dalis), tačiau nagrinėjamu atveju ginčijamas sutartis pripažinti negaliojančiomis nėra teisinio pagrindo, nes šioms sutartims administratoriaus atstovaujamieji namo bendraturčiai, tiksliau – 25 iš 42 bendraturčių – jo sudarytoms sutartims pritarė (CK 2.136 straipsnio 1 dalis). Bendraturčių sutikimas reiškėsi tuo, jog jie pasirašė sutikimą įdiegti daliklinę šilumos paskirstymo sistemą ir leido savo butuose sumontuoti tam reikalingus ir ginčijamos sutarties prieduose nurodytus prietaisus. Nors į bylą nepateikta tokių rašytinių sutikimų, bet šios aplinkybės neginčijo nei šalys, nei tretieji asmenys, šalių ir trečiųjų asmenų procesiniuose dokumentuose, jų paaiškinimuose teismo posėdžio metu yra nurodyta, kad būtent 25 bendraturčiai sutiko ir pasirašė sutikimus įsirengti šilumos energijos daliklinę sistemą. Daugiabučiame name butai asmenims priklauso asmeninės nuosavybės teise, o tik bendro naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė–techninė ir kitokia įranga priklauso bendros nuosavybės teise (CK 4.82 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo 2 straipsnio 5 dalis). Iš CK 4.85 straipsnio 1 ir 4 dalių normų analizės darytina išvada, kad bendrijos narių (patalpų savininkų) susirinkimas sprendimus priima tik dėl bendrojo naudojimo objektų valdymo ir naudojimo. Tačiau patys butų savininkai gali nuspręsti, ar jiems įdiegti savo bute daliklinę šilumos paskirstymo sistemą. Teisėjų kolegijai pripažinus, kad administratorius tokių įgaliojimų neturėjo, o 25 savininkams akceptavus įgaliojimus viršijusio asmens pasirašytą sutartį, CK 4.85 straipsnio pagrindu ieškovai nuginčyti tokios sutarties negali.

Teisėjų kolegija ieškovų argumentą, kad jų name, kur yra vienvamzdė šildymo sistema, daliklinės šildymo sistemos įrengti negalima techniškai, pripažino nepagrįstu; atkreipė dėmesį į tai, kad Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2005 m. gruodžio 30 d. nutarimu Nr. 03-86 patvirtintų šilumos šildymui paskirstymo dalikliais metodo nuostatos paneigia šį ieškovo argumentą.

Teisėjų kolegija nurodė, kad ieškovas savo bute nėra įrengęs daliklinės šilumos paskirstymo ir individualaus reguliavimo sistemos, nebuvo išreiškęs sutikimo dėl šios sistemos įrengimo, todėl ieškovo nesutikimas apmokėti išlaidų, susijusių su daliklinės šilumos paskirstymo ir individualaus reguliavimo sistemos įdiegimu ir eksploatavimu, yra teisėtas. Tačiau atsakovas savo triplike į ieškovo ieškinį yra nurodęs, kad M. D. daliklinės sistemos pajungimo mokestis nuo 2006 m. gruodžio mėn. neskaičiuojamas, ieškovas apeliaciniu skundu neginčijo aplinkybės, jog atsakovas nereikalauja sumokėti nurodyto mokesčio, todėl ieškovo teisių pažeidimo dėl tokio mokesčio skaičiavimo konstatuoti nėra pagrindo.

III. Kasacinio skundo teisiniai argumentai

Kasaciniu skundu ieškovė A. J., tretieji asmenys R. J., J. U., S. V., A. M., A. Š., R. Š., A. M., G. V., G. Č., M. S., G. J., A. K. prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. rugsėjo 7 d. nutarties dalį, kuria buvo atmestas ieškovo ir trečiųjų asmenų apeliacinis skundas ir apeliacinį skundą ir ieškinius tenkinti visiškai. Kasaciniame skunde nurodyti šie argumentai:

1. Kasatorių nuomone, teismui pripažinus negaliojančiu namo gyventojų 2006 m. balandžio 12 d. apklausos protokolą, 2006 m. balandžio 14 d. sutartys taip pat netenka galios. Byloje nėra nė vieno įrodymo, patvirtinančio, kad bent dalis namo gyventojų pritarė esminėms ginčo sutarčių sąlygoms ar bent buvo supažindinti su jomis iki daviklių įrengimo. Šių pritarimų–sutikimų nėra nei rašytine, nei jokia kita forma. Ginčo sutartims galioja vis reikalavimai, taikomi vartojimo su standartinėmis sąlygomis, įskaitant draudimą nesąžiningai įtraukti į sutartį nepalankias vartojimui sąlygas ar iš viso sudaryti sutartį (CK 1.79 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamoje byloje jokių susirinkimų ar balsavimų raštu ginčo sutartims patvirtinti nebuvo surengta. Atsakovai nesiuntė namo gyventojams prašymų patvirtinti ginčo sutartis. Sutartys nebuvo patvirtintos ir dėl formos trūkumų.

2. Šilumos sistema priklauso daugiabučio namo bendraturčiams bendrosios dalinės nuosavybės teise (CK 4.82 straipsnio 1 dalis). Šią sistemą sudaro ne tik bendrose patalpose esantys įrenginiai, bet ir butų įranga (radiatoriai, vamzdynai, kt.) (Daugiabučių namų savininkų bendrijos įstatymo 2 straipsnio 5 dalies 2 punktas). Ventilių–daviklių įrengimas butuose tiesiogiai veikia visą šilumos sistemą, visų bendraturčių interesus. Svarbu, kad sistemos pakeitimai buvo atlikti ginčo sutarčių, o ne gyventojų atskirų susitarimų su UAB,,Vilniaus energija“ pagrindu. Kasatoriai ginčija jų teises ir interesus pažeidžiančias sutartis, kurių negaliojimas akivaizdus, todėl ventilių įrengimas gyventojų asmeninėse patalpose jokios teisinės reikšmės bylai neturi.

Ieškovas M. D., tretieji asmenys A. K., A. N., K. P. pateikė pareiškimą dėl prisidėjimo prie kasacinio skundo.

IV. Atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai

Atsiliepimu į kasacinį skundą atsakovas UAB,,Antakalnio ūkis“ prašo kasacinį skundą atmesti, Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. rugsėjo 7 d. nutartį palikti galioti. Atsiliepime nurodyti šie argumentai:

1. Byloje nėra jokių duomenų, kad kasatoriai su atsakovais sudarė sutartis. Ginčijamos sutartys jokių teisių, papildomų įsipareigojimų kasatoriams nesukelia. Šaliai, kurios teisėms ir pareigoms neturi įtakos sudaryta sutartis, nėra suteikta teisės kitų asmenų sudarytus sandorius nuginčyti. Kasatoriai neteisingai vertino CK 1.79 straipsnio nuostatas. Šioje normoje nurodyta, kad ginčyti sandorį gali šalis, turinti teisę tą daryti. Byloje nenustatyta kasatorių teisių ir pareigų varžymo ar kitokios neigiamos įtakos jų interesams, kasatoriai iš viso nepatenka į CK 1.79 straipsnyje nurodytų subjektų sąrašą. Kasatoriai klaidingai taiko Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, kurioje plečiamai aiškinamas CK 1.79 straipsnio taikymas.

CK 1.79 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatyta, kad preziumuojama, jog sandorį šalis patvirtino, kai sandorį visiškai ar iš dalies įvykdė. Bendraturčių sutikimas ir sudarytų sutarčių įvykdymas reiškėsi tuo, kad, vykdant sutartį ir diegiant daliklinę šilumos paskirstymo sistemą, jie pasirašė sutikimą dėl tokios sistemos įdiegimo ir leido savo butuose sumontuoti tam reikalingus prietaisus. Proceso dalyviai ir liudytojai neginčijo šios aplinkybės. Byloje nustatyta, kad 25 butų savininkai akceptavo sudarytas sutartis.

2. Remiantis Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2005 m. gruodžio 30 d. nutarimu, šilumos šildymo sistemai paskirstymo dalikliais metodas Nr. 6 gali būti taikomas tais atvejais, kai daugumoje namo butų ir patalpų įdiegta šilumos paskirstymo dalikliais sistema. Nėra būtina, kad šilumos paskirstymo dalikliais sistema būtų įrengta visuose daugiabučio namo patalpose.

k o n s t a t u o j a :

V. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Dėl daugiabučio gyvenamojo namo bendrojo naudojimo objektų administratoriaus kompetencijos

Įstatymu nustatyta, kad butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo bendrojo naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė–techninė ir kitokia įranga (CK 4.82 straipsnio 1 dalis). Tuo atveju, jeigu daugiabutis namas šildomas centralizuotai, o ne individualiai (pvz., elektros prietaisais), namo šildymo sistema butų savininkams priklauso bendrosios dalinės nuosavybės teise. Daugiabučio gyvenamojo namo buto savininko teisės į bendrąja nuosavybe esantį turtą grindžiamos proporcingumo principu, kuriuo vadovaujantis bendraturčio (buto savininko) dalis bendrojoje nuosavybėje lygi jam priklausančių patalpų naudingojo ploto ir gyvenamojo namo naudingojo ploto santykiui (CK 4.82 straipsnio 5 dalis), o bendraturčių naudojimosi bendru daiktu teisė priklauso nuo turimos bendrosios nuosavybės dalies (CK 4.76, 4.81 straipsniai).

Nagrinėjamos bylos atveju name, esančiame (duomenys neskelbtini), įrengta vienvamzdė šildymo sistema. Taigi visi daugiabučio gyvenamojo namo savininkai yra namo šildymo sistemos bendraturčiai ir šilumos vartotojai. Pagal Šilumos ūkio įstatymo (2003 m. gegužės 20 d. įstatymo Nr. IX-1565 redakcija) 12 straipsnio nuostatas šilumos vartotojai atsiskaito su šilumos tiekėju už pateiktą šilumą ir (ar) karštą vandenį pagal atsiskaitomųjų šilumos ir (ar) karšto vandens apskaitos prietaisų rodmenis. Tuo atveju, kai pastate yra daugiau kaip vienas šilumos vartotojas, visas pastate suvartotas šilumos kiekis, nustatytas pagal atsiskaitomųjų šilumos prietaisų rodmenis, paskirstomas (išdalijamas) vartotojams, o kiekvienas vartotojas moka už jam priskirtą šilumos kiekį, išmatavus, įvertinus ar kitaip pagal Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos rekomenduojamus taikyti ir su ja suderintus metodus nustačius, kokia visų vartotojų bendrai suvartoto šilumos kiekio dalis tenka tam šilumos vartotojui. Nagrinėjamos bylos atveju šilumos energijos paskirstymo sistema daugiabučiame name (duomenys neskelbtini) pagal ginčijamą sutartį Nr. 192 įdiegta nustatant, kad šiluma vartotojams skirstoma pagal Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2005 m. gruodžio 30 d. nutarimu Nr. 03-86 patvirtintą šilumos šildymui paskirstymo dalikliais metodą Nr. 6, kurio 1.4 punkte nustatyta, jog jis gali būti taikomas ir tais atvejais, kai name įrengta vienvamzdė šildymo sistema. Kasacinio teismo teisėjų kolegija pažymi, kad ginčijamos sutartys atskiram daugiabučio namo butui tiesioginę įtaką turi tuo atveju, kai konkrečiame bute pas šilumos vartotoją sumontuojama daliklinė šilumos paskirstymo sistema, kuri ginčo atsiradimo metu (2006 m.) buvo sumontuota 25 iš 42 šio daugiabučio namo šilumos vartotojų butų. Savininkai, kurių butuose ši sistema nebuvo sumontuota, sistemos įdiegimo–pajungimo mokesčio (473,03 Lt už butą) nemokėjo. Šilumos sistemos priežiūros mokestį, nepriklausomai nuo vartotojų bendrai suvartoto šilumos kiekio dalies nustatymo konkrečiam šilumos vartotojui metodo taikymo, moka visi šilumos vartotojai.

Jeigu daugiabučio namo butų savininkai neįsteigia gyvenamojo namo butų savininkų bendrijos arba nesudaro jungtinės veiklos sutarties, įstatymas nustato, kad namo bendrojo naudojimo objektams prižiūrėti savivaldybės meras (valdyba) ar jo (jos) įgaliotas atstovas skiria administratorių, kuris administruoja turtą CK 4.240 straipsnio pagrindu (CK 4.84 straipsnio 1 ir 2 dalys). Nagrinėjamu atveju namo (duomenys neskelbtini) savininkai nėra įsteigę gyvenamojo namo butų savininkų bendrijos, todėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2006 m. sausio 16 d. įsakymu administratoriumi paskirtas šios bylos atsakovas UAB,,Antakalnio ūkis“. Butų savininkai balsų dauguma gali priimti sprendimus dėl bendrojo naudojimo objektų valdymo ir naudojimo (CK 4.85 straipsnio 1 dalis). Butų savininkų bendrosios dalinės administratoriui taip pat suteikta teisė šaukti butų savininkų susirinkimus (CK 4.85 straipsnio 3 dalis). Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administratorius turi ir savarankiškus įgaliojimus atlikti veiksmus, būtinus administruojamo turto naudojimui pagal tikslinę paskirtį užtikrinti, t. y. įgyvendinti teises, susijusias su turto valdymu ir naudojimu (CK 4.84 straipsnio 2 dalis, 4.240 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamos bylos atveju iniciatyva dėl daliklinės šilumos paskirstymo sistemos įrengimo buvo ne iš atsakovo UAB,,Antakalnio ūkis“, bet iš pačių bendraturčių. Bendraturčių susirinkimo nutarimų panaikinimas nepaneigia gyvenamojo daugiabučio namo savininkų bendrosios dalinės nuosavybės administratoriaus kompetencijos jam administruoti patikėto turto valdymo ir naudojimo srityje, tai reiškia, kad atlikti tam tikrus veiksmus administratorius turi įgaliojimus nepriklausomai nuo to, ar tam tikru klausimu turto savininkai yra iš anksto tinkamu būdu patys priėmę sprendimą dėl bendrojo naudojimo objektų valdymo ir naudojimo bei pavedimo administratoriui. Tuo atveju, kai savininkai administratoriui pateikia savo sprendimą dėl jiems dalinės nuosavybės teise priklausančio bendrojo naudojimo objektų valdymo ir naudojimo bei įpareigojimo administratoriui atlikti tam tikrus veiksmus, administratoriui atsiranda pareiga tokį pavedimą vykdyti. Šiai bylai neabejotinai reikšminga tai, kad daugiau kaip pusė daugiabučio namo savininkų (tai atitinka CK 4.85 straipsnio 1 dalyje nustatytą kvorumą) leido įrengti savo butuose daliklinę šilumos paskirstymo sistemą ir ja naudojasi. Ginčijamos sutartys, kol atitinkama įranga nesumontuota konkretaus šilumos vartotojo bute, yra tik bendro pobūdžio ir butų savininkams tiesioginių padarinių sukelia tik tada, kai jie prie šių sutarčių prisijungia išreikšdami savo valią, t. y. leisdami savo bute sumontuoti atitinkamą įrangą. Nagrinėjamos bylos atveju nė vienas butų savininkų, leidusių savo butuose sumontuoti atitinkamą įrangą, pretenzijų atsakovams nepareiškė. Dėl to konstatuotina, kad ieškovų ginčijamos daliklinės šilumos paskirstymo sistemos įrengimas nepripažintinas sukeliančiu ieškovams neigiamų padarinių tokiu mastu, kad ieškovų teises galima būtų pripažinti reikalingas ginti jų pasirinktu teisių gynimo būdu bei ignoruojant didesnės dalies namo bendraturčių (25 iš 42) teisėtus interesus. Aplinkybę, kad pirmiau nurodytas šilumos apskaitos metodas gali būti taikomas ginčo name, patvirtina ne tik kompetentingos institucijos – komisijos – sprendimas, bet ir faktas, kad nuo 2006 m. įrengta sistema funkcionuoja.

Apibendrindama kasacinio teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad kasaciniame skunde išdėstyti kasacinio skundo pagrindai nepasitvirtino. Pagrindo naikinti skundžiamą apeliacinės instancijos teismo nutartį nenustatyta.

Dėl bylinėjimosi išlaidų kasaciniame teisme

Kasaciniame teisme patirta 615,30 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Tai nurodyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 20 d. pažymoje,,Apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu“. Atmetus kasacinį skundą, šių išlaidų atlyginimas valstybei priteistinas iš kasatorių (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92, 93 straipsniai, 96 straipsnio 2 dalis).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. rugsėjo 7 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti valstybei iš ieškovės A. J. (duomenys neskelbtini) ir trečiųjų asmenų R. J. (duomenys neskelbtini), J. U. (duomenys neskelbtini), S. V. (duomenys neskelbtini), A. M. (duomenys neskelbtini), A. Š. (duomenys neskelbtini), R. Š. (duomenys neskelbtini), A. M. (duomenys neskelbtini), G. V. (duomenys neskelbtini), G. Č. (duomenys neskelbtini), M. S. (duomenys neskelbtini), G. J. (duomenys neskelbtini), A. K. (duomenys neskelbtini) po 47,33 Lt (keturiasdešimt septynis litus 33 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu kasaciniame teisme, atlyginimo.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai Birutė Janavičiūtė

Česlovas Jokūbauskas

Janina Stripeikienė