Dėl skolos pagal negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį priteisimo

Civilinė byla Nr. 3K-3-177/2012 (S)

Teisminio proceso Nr. 2-01-3-09164-2009-7

Procesinio sprendimo kategorijos: 40.2; 44.5.1

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Gražinos Davidonienės, Sigito Gurevičiaus (pranešėjas) ir Juozo Šerkšno (kolegijos pirmininkas),

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Nekilnojamojo turto valdymas“ kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. rugsėjo 6 d. sprendimo peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Nekilnojamojo turto valdymas“ ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Norfos mažmena“, trečiasis asmuo uždaroji akcinė bendrovė „Serneta“, dėl skolos pagal negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Ieškovas ir atsakovas sudarė 2007 m. rugsėjo 7 d. negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį, pagal kurią ieškovas išnuomojo atsakovui patalpas pastate, esančiame Šiauliuose, K. Korsako g. 12 (toliau – 2007 m. rugsėjo 7 d. nuomos sutartis). 2007 m. rugsėjo 11 d. šalių pasirašytu susitarimu dėl nuomos sutarties pakeitimo susitarė, kad nuomos mokesčio dydis yra 78 496,60 Lt ir PVM už visą nuomojamą plotą, kuris yra 2242,76 kv. m. Ieškovas 2009 m. kovo 2 d. pateikė atsakovui 93 410,95 Lt PVM sąskaitą faktūrą už 2009 m. kovo mėnesio nuomą, kuri, vadovaujantis nuomos sutarties 4.4. punktu, turėjo būti sumokėta iki 2009 m. kovo 25 d. (iki einamojo mėnesio 25 d.). Atsakovas savo įsipareigojimus vykdė netinkamai, nes 2009 m. balandžio 2 d. sumokėjo ieškovui tik 77 675,69 Lt. Mokėjimo pavedime atsakovas nurodė, kad likusi 18 200 Lt sumos dalis užskaitoma atsakovo sąskaitos PASL 20090275 pagrindu. Šią sąskaitą atsakovas išrašė 2009 m. kovo 27 d. akto dėl baudos skyrimo pagrindu. Ieškovo manymu, atsakovas šį aktą bei sąskaitą dėl 2005 m. rugsėjo 8 d. negyvenamųjų patalpų nuomos sutarties, kuria nuomojamos patalpos, esančios Kaune, Veiverių g. 142A, sąlygų nesilaikymo surašė nepagrįstai. 2005 m. rugsėjo 8 d. nuomos sutartyje, kuri buvo pasirašyta atsakovo ir ankstesnio patalpų savininko trečiojo asmens UAB „Serneta“, nebuvo numatyta teisė vienašališkai skirti baudas kitai sutarties šaliai, be to, ieškovas su atsakovu taip pat nebuvo pasirašę susitarimo dėl tokios teisės. Atsakovas neturėjo teisės vienašališkai taikyti sankcijos ir mažinti mokėjimų pagal nuomos sutartis, kurių vykdymas visiškai nesusijęs su kitų nuomos sutarčių vykdymu.

Atsakovas UAB „Norfos mažmena“ su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Jis nurodė, kad pagal šalių 2005 m. rugsėjo 8 d nuomos sutartį, kuria išnuomotos patalpos, esančios Kaune, Veiverių g. 142a ir 134c (toliau – 2005 m. rugsėjo 8 d. nuomos sutartis), šalys priėmimo–perdavimo aktu užfiksavo patalpų trūkumus, kuriuos nuomotojas įsipareigojo pašalinti ne vėliau kaip iki 2005 m. lapkričio 9 d., o pavėlavus buvo numatyta 100 Lt bauda už kiekvieną pavėluotą dieną. Nurodyti trūkumai laiku ir tinkamai nebuvo pašalinti, atsakovas negalėjo tinkamai naudotis nuomojamomis patalpomis. Atsakovas, kurio teisės buvo suvaržytos, 2009 m. kovo 27 d. aktu skyrė ieškovui 18 200 Lt baudą (182 d. x 100 Lt/d.), kurią pagal CK 6.130, 6.131 straipsniuose suteiktas teises užskaitė kaip dalį sumų, mokėtinų ieškovui pagal 2009 m. kovo 2 d. PVM sąskaitą faktūrą už negyvenamųjų patalpų, esančių Šiauliuose, K. Korsako g. 12, nuomą. Ieškovas buvo informuotas apie paskirtą baudą.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimų esmė

Vilniaus miesto 1-asis apylinkės teismas 2010 m. birželio 22 d. sprendimu ieškinį tenkino: priteisė iš atsakovo UAB Norfos mažmena“ ieškovo UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ naudai 18 200 Lt skolą už negyvenamųjų patalpų nuomą pagal 2007 m. rugsėjo 7 d. nuomos sutartį.

Teismas sprendė, kad atsakovas neįvykdė prievolės apmokėti už nuomojamas patalpas, esančias Šiauliuose, K. Korsako g. 12, nesumokėjo dalies nuomos mokesčio už 2009 m. kovo mėnesį, liko skolingas 18 200,00 Lt, todėl ši suma iš jo priteistina. Atsakovas, manydamas, kad jo teisės pažeistos, dėl sankcijų taikymo pagal 2005 m. rugsėjo 8 d. negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį galėjo kreiptis į teismą dėl savo pažeistų teisių gynimo.

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2011 m. rugsėjo 6 d. sprendimu panaikino Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2010 m. birželio 22 d. sprendimą ir priėmė naują sprendimą – ieškinį atmetė.

Teisėjų kolegija sprendė, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra naikintinas, nes jis netinkamai aiškino ir taikė priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymą reglamentuojančias teisės normas (CPK 330 straipsnis), netinkamai vertino įrodymus (CPK 329 straipsnio 1 d.), dėl to priėmė nepagrįstą ir neteisėtą sprendimą. Teisėjų kolegija pažymėjo, kad atsakovas teisėtai atliko įskaitymą ir pagrįstai neapmokėjo ginčijamos sąskaitos, nes atsakovas ieškovui turėjo sumokėti 93 410,95 Lt nuomos mokesčio, o ieškovas – jam skirtą baudą. Vadinasi, bylos šalims atsirado viena kitai apibrėžtų, galiojančių ir vykdytinų vienarūšių priešpriešinių reikalavimų, kiekviena jų viena kitos atžvilgiu tapo kreditoriumi ir skolininku, t. y susidarė visos įstatyme aptartos būtinos įskaitymui atlikti sąlygos ir šalys turėjo teisinį pagrindą įskaityti priešpriešinius reikalavimus. Teisėjų kolegija pažymėjo, kad ieškovas buvo informuotas apie paskirtą baudą ir atliekamą įskaitymą, todėl jis, manydamas, jog atsakovas netinkamai atliko įskaitymą dėl to, kad nebuvo pagrindo skirti baudą, galėjo išreikšti nesutikimą dėl baudos skyrimo ar pasirinkto baudos išieškojimo būdo – įskaitymo kaip vienašalio sandorio, tačiau įstatymo nustatyta tvarka to nedarė.

III. Kasacinio skundo bei atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Kasaciniu skundu ieškovas UAB „Nekilnojamo turto valdymas“ prašo Vilniaus apygardos teismo 2011 m. rugsėjo 6 d. sprendimą panaikinti ir palikti galioti Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2010 m. birželio 22 d. sprendimą.

Kasacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

1. Dėl įskaitymą reglamentuojančių teisės normų taikymo. Byloje nustatyta, kad atsakovo prievolė sumokėti nuomos mokestį kilo iš 2007 m. rugsėjo 7 d. nuomos sutarties. Teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jo šalims turi įstatymo galią, todėl nuomininko (atsakovo) prievolė sumokėti nuomos mokestį yra šalių sulygta ir neginčytina (CK 6.189 straipsnis). Baudos ir kitos netesybos, kylančios iš galimo netinkamo sutarties vykdymo, yra tik prielaida pareigai (sumokėti netesybas) atsirasti. Šalis, manydama, kad sutartis netinkamai vykdoma, turi pateikti reikalavimą ir įrodyti visas civilinės sutartinės atsakomybės kilimo sąlygas. Baudinės sutartinės netesybos gali būti taikomos tik nustačius sutarties nevykdymo ar netinkamo vykdymo faktą, pažeidusios sutartį šalies kaltę. Kiek ir kokia apimtimi skolininkas (šiuo atveju ieškovas) pažeidė sutarties vykdymą, gali būti nustatyta arba šalių susitarimu, arba ginčą nagrinėjant teisme. CK 6.258 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad kreditorius negali reikalauti iš skolininko kartu ir netesybų, ir realiai įvykdyti prievolę, o kai pareiškiamas reikalavimas atlyginti nuostolius, netesybos įskaitomos į nuostolius. Tokia ginčo nagrinėjimo tvarka nustatyta ir 2005 m. rugsėjo 8 d. nuomos sutarties 14.1 punkte. Šalys sutartimi nesusitarė, kad galima vienašališkai nustatyti netesybas ir jas įskaityti. CK 6.59 straipsnyje nustatytas draudimas vienašališkai atsisakyti vykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos vykdymo eigą. Vadinasi, pareiga sumokėti baudą negali būti laikoma apibrėžta ir neginčijamai vykdytina. Atsakovo pareiga sumokėti nuomos mokestį yra apibrėžta ir neginčijamai vykdytina, nes ji kyla iš 2007 m. rugsėjo 7 d. nuomos sutarties. Atsakovo apskaičiuota bauda už 2005 m. rugsėjo 8 d. nuomos sutarties netinkamą vykdymą gali būti taikoma šalims sutarus dėl tokios sankcijos arba išsprendus ginčą teisme. Šiuo atveju sutarties pažeidimo faktas turi būti įrodytas.

2. Dėl sutarties šalių pusiausvyros principo pažeidimo. Apeliacinės instancijos teismas, nustatęs tokį teisinį reguliavimą, kai vienai šaliai suteikiama galimybė vienašališkai nevykdyti (arba iš dalies nevykdyti) sutarties pažeidė įstatymo reikalavimus, draudžiančius vienašališkai atsisakyti vykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos vykdymo sąlygas (CK 6.59 straipsnis), bei pažeidė sutarties šalių pusiausvyros principą. Ieškovas, turėdamas neginčytiną teisę gauti nuomos mokestį, negali jo gauti laiku, nes skolininkui (atsakovui) suteikta teisė neginčijamai ir vienašališkai skaičiuoti netesybas ir tuo pagrindu nevykdyti arba vilkinti savo sutartinių įsipareigojimų vykdymą. Atlikus vienašališkai apskaičiuotų netesybų įskaitymą į savo skolos vykdymą, sąžiningai sutarties šaliai – kreditoriui – apribojamos teisės ne tik skųsti tokį įskaitymą, bet ir galimybė sumažinti netesybas. CK 6.73 straipsnyje nustatyta, kad teismas gali sumažinti apskaičiuotas netesybas, kai jos aiškiai per dideles arba kai prievolė iš dalies įvykdyta. Tačiau toks sumažinimas negalimas, jeigu netesybos jau sumokėtos (CK 6.73 straipsnio 2 dalis, 6.258 straipsnio 3 dalis). Nuomininkui atlikus savo paties vienašališkai apskaičiuotos baudos (netesybų) įskaitymą, ieškovui atimta teisė tokias netesybas mažinti, nes jos jau sumokėtos, įskaitytos. Toks teisinis reguliavimas, kai skolininkas pagal sutartį turi teisę vienašališkai skaičiuoti netesybas ir nekvestionuojant jas išskaityti iš savo skolos (pareigos) vykdymo, apriboja kreditoriaus (ieškovo) teises ir teisėtus lūkesčius laiku bei tinkamai gauti skolininko tinkamą pareigos vykdymą. Tai pažeidžia sutarties šalių pusiausvyros principą.

3. Dėl įskaitymo ir baudos ginčijimo. Apeliacinės instancijos teismas pasisakė, kad ieškovas įskaitymo nustatyta tvarka neginčijo, todėl sprendė, kad nėra įstatymo nustatytos sąlygos, draudžiančios įskaitymą (CK 6.134 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Tačiau ieškovas savo nesutikimą su vienašališkai apskaičiuotomis baudomis išreiškė nepasirašydamas 2009 m. kovo 27 d. akto dėl baudų apskaičiavimo bei grąžindamas tiek aktą, tiek PVM sąskaitą faktūrą. Šio akto ieškovas negalėjo ginčyti teisme, nes aktas dar nėra įskaitymas. Akte nurodyta, kad paskirta bauda bus išskaičiuota iš artimiausiu metu atsakovo ieškovui mokamos nuomos mokesčio; iš turinio neaišku, kokia atsakovo prievolė baigsis. Nors 2009 m. kovo 27 d. aktas dėl baudos skyrimo buvo surašytas dėl 2005 m. rugsėjo 8 d. nuomos sutarties vykdymo, tačiau įskaitymą atsakovas siekė atlikti pagal 2007 m. rugsėjo 7 d. nuomos sutartį. Vadinasi, 2009 m. kovo 27 d. aktas negali būti laikomas pranešimu dėl įskaitymo. Atsakovas atliko įskaitymą 2009 m. balandžio 2 d. vienašaliu sandoriu nevisiškai apmokėdamas už nuomą. Tik tada ieškovas įgijo teisę ginčyti įskaitymą. Ieškovui buvo atimta galimybė savo teises ginti CK 6.134 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu. Susidarė prieštaringa teisinė situacija: skolininko akto dėl vienašališkai apskaičiuotų baudų ieškovas negalėjo ginčyti, nes įskaitymas dar nebuvo atliktas, todėl ieškovas tikėjosi šį ginčą spręsti sutartyje nustatytu būdu, o atsakovui, atlikus įskaitymą, ieškovas negalėjo gintis nuo atliekamo įskaitymo ta aplinkybe, kad nesutinka su reikalavimu sumokėti baudas, nes neturėjo galimybės užginčyti reikalavimo sumokėti baudas dar iki įskaitymo atlikimo. Be to, ieškinio pateikimas teismui, reikalaujant priteisti nuomos mokesčio įsiskolinimą, laikytinas apskaičiuotos baudos ir atlikto įskaitymo ginčijimu, todėl apeliacinės instancijos teismas privalėjo konstatuoti, kad pareikštas ieškinys kartu yra ir įskaitymo ginčijimas. Ieškovas, pateikdamas ieškinį, turi nurodyti jo faktinį pagrindą (CPK 135 straipsnio 1 dalies 2 punktas), o teisinis pagrindas ir teisinė kvalifikacija – teismo prerogatyva. Apeliacinės instancijos teismas turėjo nagrinėti įskaitymo pagrįstumą, o ne apsiriboti nuoroda, kad ieškovas neginčijo įskaitymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje UAB,,Žaliasis tiltas“ v. Danske Bank A/S Lietuvos filialas, bylos Nr. 3K-7-168/2010). Vadinasi, teisėjų kolegija, pripažinusi 2009 m. kovo 27 d. aktą pranešimu dėl įskaitymo bei darydama išvadą, kad ieškovas privalėjo jį ginčyti, pažeidė CK 1.5 straipsnį, 6.59 straipsnį, 6.73 straipsnio 1, 2 dalis, 6.130, 6.131 straipsnius, 6.258 straipsnio 3 dalį.

Atsiliepimu į kasacinį skundą atsakovas UAB „Norfos mažmena“ prašo ieškovo UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ kasacinio skundo netenkinti ir palikti nepakeistą Vilniaus apygardos teismo 2011 m. rugsėjo 6 d. sprendimą.

Atsiliepime išdėstyti tokie nesutikimo su kasaciniu skundu esminiai argumentai:

1. Dėl įskaitymą reglamentuojančių teisės normų taikymo. Įstatymų leidėjas jokiose teisės normose nenustato draudimų ar apribojimų įskaityti netesybas į kitus mokėjimus, inter alia nedraudžia įskaityti netesybas į mokėtiną nuomos mokestį. CK 6.130 straipsnyje nustatytos reikiamos įskaitymui atlikti sąlygos, kurios išaiškintos kasacinės instancijos teismo praktikoje. Civiliniame kodekse vartojama sąvoka „vienarūšiai reikalavimai“ taikytina ne prievolės rūšiai, o prievolės objektui, todėl, esant šalių priešpriešinimas piniginiams reikalavimams, nepriklausomai nuo galimo skirtingo jų atsiradimo pagrindo, įskaitymui kliūčių nėra. Pagal CK 6.131 straipsnį įskaitymui atlikti pakanka vienos prievolės šalies pareiškimo, kuriuo apie įskaitymą yra pranešama kitai šaliai. Pareiškimas apie prievolės įskaitymą ir informavimas gali būti padaromas vienasmeniu aktu ar dokumentu, bet gali būti išreikštas abiejų šalių pasirašytame dokumente. Šioje nagrinėjamoje byloje buvo visos sąlygos šalių priešpriešiniams vienarūšiams reikalavimams įskaityti, nes tiek kasatoriaus, tiek atsakovo priešpriešiniai reikalavimai buvo apibrėžti, galiojantys ir vykdytini. CK 6.71 straipsnyje netesybos apibrėžiamos kaip įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta. Šiuo atveju netesybos buvo nustatytos 2005 m. rugsėjo 8 d. nuomos sutarties priede Nr. 5 – 2005 m. rugsėjo 8 d. priėmimo–perdavimo akte, kuris pagal sutarties 15 punktą yra neatskiriama sutarties dalis. Taigi šalys nustatė sutartines netesybas. Jos buvo apibrėžtos – 100 Lt už kiekvieną uždelstą dieną. 2009 m. kovo 27 d. akte dėl baudos skyrimo buvo nurodytas laikotarpis, už kurį skaičiuojamos netesybos. CK 6.485 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nuomotojas atsako už išnuomoto daikto trūkumus, kurie visiškai ar iš dalies kliudo naudoti daiktą pagal paskirtį, net ir tais atvejais, kai nuomotojas, sudarydamas sutartį, apie tuos trūkumus nežinojo. Kasatorius buvo atsakingas už tai, kad atsakovas negalėjo visa apimtimi įgyvendinti savo kaip nuomininko teisių. Kasacinis teismas yra išaiškinęs nuomotojo pareigas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje UAB „Architectura humana“ v. I. R., bylos Nr. 3K-3-16/2008;) taip pat tai, kad netesybas galima įskaityti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. balandžio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje L. B. v. Č. G., bylos Nr. 3K-3-273/2005; 2007 m. kovo 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje firma „Forthmill Limited“ v. UAB „Pakrijas“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-85/2007; 2008 m. rugsėjo 23 d. nutartis, priimtoje civilinėje byloje UAB „Metaloidas“ v. UAB „Šiaulių lyra“, bylos Nr. 3K-3-408/2008; kt.). Kasatoriaus nurodomame 2005 m. rugsėjo 8 d. nuomos sutarties 14.1 punkte nedraudžiama įskaityti priešpriešinius vienarūšius reikalavimus, o nustatoma, kad ginčas pirmiausia spręstinas derybomis. Atsakovas laikėsi kooperavimosi ir bendradarbiavimo pareigos, nes iki įskaitymo daug kartų (2005 m. spalio 26 d., 2006 m. gegužės 29 d. ir t. t.) kreipėsi į ieškovo teisių perleidėją trečiąjį asmenį ir patį kasatorių, prašydamas pašalinti 2005 m. rugsėjo 8 d. priėmimo–perdavimo akte nurodytus trūkumus, tačiau į pretenzijas nereaguota. Formuluotė „LR įstatymų nustatyta tvarka“, priešingai nei ją interpretuoja kasatorius, nereiškia, kad ginčo neišsprendus derybomis, šis spręstinas tik teisme. Priešpriešinių reikalavimų įskaitymas taip pat yra įstatyme numatytas ginčo išsprendimo būdas. Be to, priešingai nei teigia kasatorius, atsakovas, paskyręs baudą, nereikalavo įvykdyti prievolę natūra arba atlyginti nuostolius.

2. Dėl sutarties šalių pusiausvyros principo. Apeliacinės instancijos teismas 2011 m. rugsėjo 6 d. sprendimu nepažeidė CK 6.59 straipsnio, nes sutartinės netesybos buvo nustatytos 2005 m. rugsėjo 8 d. nuomos sutarties priede Nr. 5, kuris pagal sutarties 15 punktą yra neatskiriama sutarties dalis. Taigi netesybos buvo nustatytos rašytiniu šalių susitarimu, t. y. atitiko formos, šalių suderintos valios reikalavimus bei sutarčių teisės principus. Kasatoriaus argumentai, kad esą atsakovui atlikus priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymą laikoma, jog netesybos jau sumokėtos, todėl jos negali būti sumažintos (CK 6.73 straipsnio 2 dalis) ir todėl iš kasatoriaus esą buvo atimta teisė siekti netesybų sumažinimo, nepagrįsti. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad CK 6.73 straipsnio 2 dalyje, 6.258 straipsnio 3 dalyje nuostatos dėl netesybų (baudos, delspinigių) nemažinimo, kai jos jau sumokėtos, taikymas priklauso nuo to, kokiu pagrindu buvo įvykdytas skolininko įsipareigojimas sumokėti kreditoriui netesybas už prievolės įvykdymo termino pažeidimą. Tik tuo atveju, kai skolininkas geruoju sumoka kreditoriui nustatytas netesybas, taikomos CK 6.73 straipsnio 2 dalies, 6.258 straipsnio 3 dalies nuostatos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. balandžio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje L. B. v. Č. G., bylos Nr. 3K-3-273/2005; kt.). Taigi kasatorius turėjo teisę ginčyti tiek priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymą, tiek netesybų dydį, tačiau ja nepasinaudojo. Pažymėtina, kad žemesniųjų instancijų teismuose ieškovas nekėlė netesybų dydžio klausimo ir neįrodinėjo, kad netesybos buvo aiškiai per didelės.

3. Dėl įskaitymo ir baudos ginčijimo. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad reikalavimas įvykdyti prievolę, kuri, kitos šalies požiūriu, pasibaigė įskaitymu, taip pat reiškia nesutikimą su įskaitymu. Tokiu atveju teismas turi patikrinti, ar buvo pagrindas atlikti įskaitymą ir kokio dydžio sumos galėjo būti įskaitytos (CK 6.130 straipsnio 1 dalis) ir ar laikytasi įskaitymo tvarkos (CK 6.131 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugsėjo 23 d. nutartis civilinėje byloje UAB „Metaloidas“ v. UAB „Šiaulių lyra“, bylos Nr. 3K-3-408/2008). Tai reiškia, kad apeliacinės instancijos teismo sprendimo motyvas, jog kasatorius neginčijo įskaitymo teisėtumo, galėtų būti vertinamas kaip nepagrįstas. Tačiau apeliacinės instancijos sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas, nes teisėjų kolegija, laikydamasi kasacinio teismo nurodymų, išsamiai motyvavo, kodėl pripažįsta atsakovo atlikto įskaitymo teisėtumą. Sprendime nurodoma, kad šalys turėjo apibrėžtus, galiojančius ir vykdytinus priešpriešinius vienarūšius piniginius reikalavimus. Teisėjų kolegija taip pat nurodė, kad atsakovo pateikti įrodymai patvirtina, jog pastato stogo defektai egzistuoja, o ieškovas nepateikė įrodymų, kad jie po atsakovo 2008 m. balandžio 21 d. pranešimo gavimo dienos buvo pašalinti. CK 6.75 straipsnyje nustatyta, kad jeigu skolininkas ginčija savo pareigą mokėti netesybas motyvuodamas tuo, kad prievolę įvykdė, tai jis privalo įrodyti, kad ją įvykdė tinkamai. Kasatorius, ginčydamas atsakovo atliktą įskaitymą, taip pat savo pareigą mokėti netesybas, turėjo įrodyti, kad jis tinkamai įvykdė savo prievolę, tačiau to nedarė. Apeliacinės instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad buvo laikomasi įskaitymo tvarkos, nes atsakovas pranešė kasatoriui apie apskaičiuotas netesybas ir kad bauda bus išskaityta iš artimiausiu laiku atsakovo mokamo nuomos mokesčio.

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Dėl netesybų ir priešpriešinių reikalavimų įskaitymo

Kasaciniame skunde keliamas klausimas dėl apeliacinės instancijos teismo išvados, ar nagrinėjamu atveju buvo visos įskaitymui reikalingos sąlygos (CK 6.130 straipsnis) ir ar atsakovas teisėtai atliko įskaitymą, dėl jo teisėtumo ir pagrįstumo. Dėl to, sprendžiant skundžiamo apeliacinės instancijos teismo sprendimo teisėtumo klausimą, būtina atsižvelgti į tai, kokios sąlygos būtinos įskaitymui atlikti.

Aiškindamas ir taikydamas įskaitymo institutą, kasacinis teismas yra suformavęs nuoseklią praktiką, kad, vadovaujantis CK 6.130 straipsniu, tam, jog būtų galima atlikti įskaitymą, turi būti šios sąlygos: pirma, prievolės šalys turi turėti viena kitai abipusių teisių ir pareigų, t. y. skolininkas kartu turi būti ir savo kreditoriaus kreditorius, o kreditorius – ir savo skolininko skolininkas; antra, šalių reikalavimai turi būti priešpriešiniai, t. y. šalys turi turėti reikalavimus viena kitai, o ne trečiajam asmeniui; trečia, šie šalių reikalavimai turi būti vienarūšiai, t. y. abiejų prievolių dalykas turi būti toks pat; ketvirta, abu reikalavimai turi galioti; penkta, abu reikalavimai turi būti vykdytini; šešta, abu reikalavimai turi būti apibrėžti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Sentovart Industrial Group LTD v. UAB „Autostartas“, bylos Nr. 3K-3-593/2007; 2009 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje UAB „Baltisches Haus“ v. UAB „Mažoji prekybos agentūra“, bylos Nr. 3K-3-293/2009; 2010 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje UAB,,Žaliasis tiltas“ v. Danske Bank A/S Lietuvos filialas, bylos Nr. 3K-7-168/2010; 2010 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje UAB,,Neries verslas“ v. UAB,,Sarių sala“, bylos Nr. 3K-3-407/2010; 2011 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje UAB „X servisas“ v. UAB „Autorealybė“, bylos Nr. 3K-3-457/2011; kt.). Nors įskaitymas atliekamas nepriklausomai nuo to, sutinka kita prievolės šalis su tokiu prievolės pasibaigimo būdu ar ne, kita prievolės šalis turi teisę ginčyti įskaitymo pagrįstumą teisme, įrodinėdama, kad nebuvo įstatyme nustatytų sąlygų, būtinų atliekant įskaitymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje UAB,,Žaliasis tiltas“ v. Danske Bank A/S Lietuvos filialas, bylos Nr. 3K-7-168/2010).

Kasatorius teigia, kad pareiga sumokėti baudą negali būti laikoma apibrėžta ir neginčijamai vykdytina. Teisėjų kolegija pažymi, kad netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai) (CK 6.71 straipsnio 1 dalis). Sutartinės netesybos yra nuostoliai, todėl kai jos nustatytos sutartimi, kreditoriui nereikia įrodinėti nuostolių dydžio. Jos apibrėžia šalių atsakomybės ribas už prievolės neįvykdymą sutarties sudarymo momentu ir suteikia teisę į jas, konstatavus prievolės neįvykdymo faktą (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje J. N. v. T. M., bylos Nr. 3K-7-304/2007; kt). Šioje byloje netesybos atsirado iš šalių sutartinių santykių (abi sutarties šalys yra privatūs verslo subjektai, turintys patirties verslo ir derybų srityje, galintys numatyti sutartinių įsipareigojimų nevykdymo padarinius ir laisva valia pasirenkantys sutarties sąlygas). Kasatorius, perimdamas trečiojo asmens teises ir pareigas pagal 2005 m. rugsėjo 8 d. nuomos sutartį, perėmė ir 2005 m. rugsėjo 8 d. nuomos sutarties priedo Nr. 5 – priėmimo–perdavimo akto, kuris pagal sutarties 15 punktą yra neatskiriama sutarties dalis, nustatytas sąlygas dėl netesybų. Taigi sutarties šalys nustatė sutartines netesybas. Jos buvo apibrėžtos – 100 Lt už kiekvieną uždelstą dieną. 2009 m. kovo 27 d. akte dėl baudos skyrimo buvo nurodytas laikotarpis (2008 m. spalio 1 d. – 2009 m. kovo 31 d. imtinai), už kurį skaičiuojamos netesybos. Teismai nustatė, kad ieškovas praleido prievolės (suremontuoti patalpas) įvykdymo terminą, todėl konstatuotina, kad atsakovas turėjo teisę reikalauti iš skolininko netesybų.

Apeliacinės instancijos teismas, pagrįsdamas sprendimą dėl įskaitymo teisėtumo, nurodė, kad atsakovas tinkamai informavo ieškovą apie atliktą įskaitymą; pranešime aiškiai nurodytas ieškovo ir atsakovo priešpriešinių vienarūšių piniginių reikalavimų, kurie buvo įskaityti, egzistavimas. Nors kiekvieno jų reikalavimai kito asmens atžvilgiu kilo iš skirtingų susitarimų, tačiau abiejų jų reikalavimai yra apibrėžti, galiojantys ir vykdytini (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje UAB „Žaliasis tiltas“ v. Danske Bank A/S Lietuvos filialas, bylos Nr. 3K-7-168/2010), todėl atsakovas turėjo teisę 2009 m. kovo 27 d. vienašaliu pareiškimu kasatoriui įskaityti turimą ieškovui 18 200 Lt reikalavimą. Nagrinėjamoje byloje teisėjų kolegija, remdamasi teismų nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, sprendžia, kad apeliacinės instancijos teismas pagrįstai konstatavo buvus visas sąlygas įskaitymui atlikti.

Dėl įskaitytų netesybų ginčijimo ir mažinimo galimybės

Kasaciniame skunde teigiama, kad apeliacinės instancijos teismo sprendimo argumentas, jog kasatorius įskaitymo neginčijo, nepagrįstas, be to, pripažindamas atsakovo netesybų įskaitymą į savo skolos vykdymą teisėtu, apribojo kasatoriaus galimybę mažinti netesybas, nes netesybos tokiu atveju laikytinos sumokėtomis (CK 6.73, 6.130, 6.258 straipsniai).

CK 6.73 straipsnio 2 dalis ir 6.258 straipsnio 3 dalis reglamentuoja netesybų sumažinimo atvejus. Šiose teisės normose nustatyta, kad kai netesybos aiškiai per didėlės (neprotingai didelės) arba prievolė iš dalies įvykdyta, teismas gali netesybas sumažinti, tačiau tik tiek, kad jos netaptų mažesnės už nuostolius, patirtus dėl prievolės neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo. Netesybos nemažinamos, kai jos jau sumokėtos.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad CK 6.73 straipsnio 2 dalyje, 6.258 straipsnio 3 dalyje nustatytos taisyklės taikymas priklauso nuo to, kaip buvo įvykdytas skolininko įsipareigojimas sumokėti kreditoriui netesybas. Jeigu skolininkas sumoka netesybas geruoju, tai nurodyti CK straipsniai taikytini, tačiau jei jis atsisako mokėti netesybas, tai rodo, kad dėl jų yra kilęs ginčas, kuris sprendžiamas ieškinio teisenos tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. balandžio 25 d. nutartis civilinėje byloje L. B. v. Č. G., bylos Nr. 3K-3-273/2005; 2007 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Škotijos firma „Forthmill Limited“ v. UAB „Pakrijas“, bylos Nr. 3K-3-85/2007; 2011 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje UAB „Panevėžio ryšio statyba“ v. Surdoko individuali hidrogeologijos firma „Artezija“, bylos Nr. 3K-3-42/2011).

Tiek iš bylos medžiagos, tiek iš kasacinio skundo motyvų matyti, kad ieškovas nesutiko su atsakovo apskaičiuotomis baudomis ir savo nesutikimą su vienašališkai atsakovo paskirta bauda išreiškė nepasirašydamas 2009 m. kovo 27 d. akto dėl baudų apskaičiavimo bei grąžindamas jį ir PVM sąskaitą faktūrą. Atsakovui atlikus apskaičiuotos baudos dydžio įskaitymą į būsimus mokėjimus, ieškovas, nesutikdamas su šiuo įskaitymu, kreipėsi į teismą, prašydamas įskaitymo sumą priteisti iš atsakovo. Taigi akivaizdu, kad ieškovas ginčijo įskaitymą. Dėl šių aplinkybių nėra pagrindo sutikti su apeliacinės instancijos teismo išvada, kad ieškovas atlikto įskaitymo įstatymo nustatyta tvarka neginčijo. Nagrinėdamas bylą apeliacinės instancijos teismas išanalizavo ar buvo pagrindas atlikti įskaitymą, kokio dydžio sumos galėjo būti įskaitytos ir ar laikytasi įskaitymo tvarkos, išsamiai motyvavo, kodėl pripažįsta atsakovo atlikto įskaitymo pagrįstumą.

Dėl išdėstytų aplinkybių negalima sutikti su kasacinio skundo argumentu, kad apeliacinės instancijos teismas nenagrinėjo įskaitymo pagrįstumo, o tik apsiribojo nuoroda, kad ieškovas neginčijo įskaitymo. Teisėjų kolegija pažymi, kad kasatorius bylos nagrinėjimo metu neprašė sumažinti apskaičiuotų netesybų. Be to, kaip minėta pirmiau, sutarties laisvės principas leidžia susitarti dėl netesybų dydžio, o tinkamai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią (CK 6.189 straipsnio 1 dalis). Konstatuotina, kad nebuvo pažeistas verslo šalių pusiausvyros principas, netesybos yra pagrįstos, apibrėžtos, vykdytinos bei įskaitytinos.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad kasacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti apeliacinės instancijos teismo sprendimo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo

Atmetus kasacinį skundą, kasatoriaus turėtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos (CPK 93 straipsnis). Pagal CPK 93 straipsnį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

Atsakovas UAB „Norfos mažmena“ pateikė pinigų priėmimo kvitą, iš kurio matyti, kad už atsiliepimo į kasacinį skundą surašymą jis sumokėjo advokatui 1512,50 Lt. Ši suma atitinka teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintas Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (CPK 98 straipsnio 2 dalis), todėl ji priteistina iš kasatoriaus (CPK 93 straipsnis).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Bendrosios raštinės 2012 m. balandžio 20 d. pažyma patvirtina, kad kasacinis teismas turėjo 27,90 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Jos priteistinos iš kasatoriaus (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnis).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. rugsėjo 6 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti uždarosios akcinės bendrovės „Norfos mažmena“ (juridinio asmens kodas 110778328) naudai iš uždarosios akcinės bendrovės „Nekilnojamojo turto valdymas“ (juridinio asmens kodas 300145575) 1512,50 Lt (vieną tūkstantį penkis šimtus dvylika litų 50 ct) atstovavimo išlaidų atlyginimo.

Priteisti valstybės naudai (išieškotojas – Valstybinė mokesčių inspekcija (juridinio asmens kodas 188659752), biudžeto pajamų surenkamoji sąsk. LT 247300010112394300, įmokos kodas 5660) iš uždarosios akcinės bendrovės „Nekilnojamojo turto valdymas“ (juridinio asmens kodas 300145575) 27,90 Lt (dvidešimt septynis litus 90 ct) išlaidoms, susijusioms su procesinių dokumentų kasaciniame teisme įteikimu, atlyginti.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai Gražina Davidonienė

Sigitas Gurevičius

Juozas Šerkšnas