Dėl žalos atlyginimo

Civilinė byla Nr. 3K-3-92/2012

Teisminio proceso Nr. nesuteiktas

Procesinio sprendimo kategorijos:

(S)

44.2; 44.5.1; 45.5; 114.11; 123.7; 123.9

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Česlovo Jokūbausko (pranešėjas), Janinos Stripeikienės (kolegijos pirmininkė) ir Juozo Šerkšno,

sekretoriaujant Gražinai Kestauskei,

dalyvaujant atsakovui B. P., atsakovo B. P. atstovui advokatui L. C., ieškovo akcinės bendrovės (toliau – AB) LESTO atstovams A. Ž. ir A. G.,

žodinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovų B. P. ir T. P. kasacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2010 m. birželio 16 d. sprendimo ir Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. birželio 15 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo AB LESTO (AB Rytų skirstomųjų tinklų teisių perėmėjas) ieškinį atsakovams B. P. ir T. P. dėl žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Byloje sprendžiami teisės normų, reglamentuojančių civilinės atsakomybės už energijos pirkimo–pardavimo sutarties pažeidimą taikymą vartotojui, įrodymų tyrimą ir vertinimą, žalos dydžio nustatymą, klausimai.

Ieškovas patikslintu ieškiniu prašė priteisti iš atsakovų solidariai 18 571,50 Lt žalai atlyginti, 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas nurodė, kad, patikrinus atsakovams nuosavybės teise priklausančio namo elektros skaitiklį, nustatyta, jog yra falsifikuotos skaitiklio gaubto plombuojamuosius varžtelius dengiančios valstybinės metrologinės patikros plombos, o žinybinė plomba mechaniškai pažeista. Ieškovo darbuotojai, vadovaudamiesi Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklių, patvirtintų ūkio ministro 2005 m. spalio 7 d. įsakymu Nr. 4-350 (toliau – Taisyklės), 97.4 punktu, surašė neapskaitinio elektros energijos vartojimo vietos apžiūros aktą, o pagal Taisyklių 93 punktą atsirado pagrindas apskaičiuoti atsakovų padarytą žalą per laikotarpį nuo 2003 m. lapkričio 14 d. iki 2006 lapkričio 14 d. pagal akto surašymo metu surastų prietaisų galias, įvertinant į atsiskaitymo knygelę sumokėtus pinigus. Ieškovo teigimu, atsakovams atsakomybė atlyginti žalą kyla pagal Taisyklių 62 punktą, nes už elektros apskaitos prietaisų, elektros apskaitos schemose naudojamos įrangos ir įtaisų bei visų plombų apsaugą atsako objekto ir įrenginių, kuriuose jie įrengti, savininkai ar nuomininkai. Ieškovas nurodė, kad pažeidus Taisykles, elektros energijos vartotojo kaltė preziumuojama, tokiais atvejais įrodinėjimo pareiga, kad žala padaryta ne dėl elektros energijos vartotojo kaltės, priklauso elektros energijos vartotojui.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimų esmė

Vilniaus miesto 1-asis apylinkės teismas 2010 m. birželio 16 d. sprendimu ieškovo ieškinį tenkino iš dalies: ieškovo naudai iš atsakovų solidariai priteisė 7949,26 Lt nuostolių atlyginimo, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas lygiomis dalimis.

Teismas nustatė, kad ieškovas sutarties pagrindu tiekia elektros energiją atsakovams lygiomis dalimis nuosavybės teise priklausančiai namo daliai. Pagal elektros energijos tiekimo sutartį vartotojas įsipareigoja užtikrinti jam priklausančių energijos tiekimo tinklų eksploatavimo saugumą bei naudojamų įrenginių tvarkingumą (CK 6.383 straipsnio 1 dalis), o vartotojui sugadinus elektros energijos apskaitos prietaisą, pažeidus plombą, pakeitus apskaitos prietaisų prijungimo schemą, grobstant elektros energiją, elektros energijos suvartojimas perskaičiuojamas pagal Taisykles. Iš neapskaitinio elektros energijos vartojimo vietos apžiūros akto ir 2009 m. spalio 7 d. ekspertizės akto teismas nustatė, kad apskaitos prietaiso, priskirto atsakovams nuosavybės teise priklausančio namo elektros energijos apskaitai vykdyti, plombos, kuriomis buvo užplombuotas elektros skaitiklio gaubtas, ir lyginamosios plombos buvo užspaustos ne tais pačiais į plombavimo reples įstatytais puansonais, t. y. abi gaubto plombos falsifikuotos, gaubto varžteliai buvo sukinėjami (užsukami ir atsukami), o numeruotas plastikinis užraktas po pirminio uždėjimo buvo pažeistas ir panaudotas pakartotinai. Esant tokiems plombų ir užrakto pažeidimams, sudaroma galimybė nuimti elektros skaitiklio gaubtą bei patekti į skaitiklio vidų. Pateikto skaitiklio būgnai buvo pašaliniu įrankiu priverstinai persukami. Teismas pripažino, kad atsakovai pažeidė pareigą užtikrinti apskaitos prietaiso, naudojamų plombų apsaugą, informuoti ieškovą apie plombuojamųjų vietų plombų pažeidimus, todėl konstatavo, kad egzistuoja visos civilinės atsakomybės sąlygos: neteisėti veiksmai, žala ir priežastinis ryšys tarp žalos ir atsiradusių padarinių. Teismas konstatavo, kad asmuo kaltas, jeigu, atsižvelgiant į prievolės esmę ir kitas aplinkybes, jis nebuvo toks rūpestingas ir apdairus, koks atitinkamomis sąlygomis turėjo būti. Šiuo atveju taikant civilinę atsakomybę, skolininko kaltė preziumuojama, todėl ieškovas, prašydamas priteisti nuostolius, patirtus dėl neteisėto elektros energijos naudojimo, neprivalo įrodyti atsakovų kaltės, o įrodymus, paneigiančius jų kaltę, privalo pateikti patys atsakovai, kurie, teismo sprendimu, šiuo atveju nepaneigė kaltės prezumpcijos. Kadangi atsakovų veiksmuose yra visos civilinės atsakomybės sąlygos, tai atsakovams kyla prievolė atlyginti padarytą žalą. Apskaičiuodamas žalą teismas įvertino tai, kad ieškovas 2005 m. rugsėjo 14 d. tikrino atsakovų name elektros apskaitos prietaisą, jokių pažeidimų nenustatė, užduotyje nurodyta, kad 2005 m. rugpjūčio 11 d. užplombuota plomba, todėl pasisakė, kad formaliai taikyti Taisyklių 97.4 punktą, numatantį sunaudotos elektros energijos perskaičiavimą už trejus metus, yra neprotinga ir neteisinga, todėl žalos dydį perskaičiavo už laikotarpį nuo paskutinio patikrinimo – 2005 m. rugsėjo 14 d. – iki neapskaitinio elektros energijos vartojimo vietos apžiūros akto surašymo dienos.

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi atsakovų B. P. ir T. P. apeliacinį skundą, 2011 m. birželio 15 d. nutartimi Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2010 m. birželio 16 d. sprendimą paliko nepakeistą.

Teismas pasisakė dėl teismų praktikos, vertinant aplinkybes, kai nustatytas skaitiklio plombų pažeidimas esant įvadinio elektros apskaitos skydo plomboms nepažeistoms ir konstatavo, kad teismų praktika šiuo klausimu nėra vienareikšmė, tačiau nėra pagrindo daryti išvados, kad Lietuvos apeliacinio teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2A-344/2008, kuria remtasi apeliaciniame skunde, ir nagrinėjamoje byloje yra vienodos bylos aplinkybės. Civilinėje byloje Nr. 2A-344/2008 nebuvo nustatyta, ar atsakovai naudojosi tuo pačiu skaitikliu iki užplombuojant elektros apskaitos spintą, o nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad 2005 m. rugsėjo 14 d. ieškovo darbuotojas užplombavo įvadinę spintą, atsakovai tikrintame name buvo elektros energijos vartotojai nuo 2000 m. rugsėjo 13 d., todėl šie faktai leidžia daryti išvadą, kad elektros skaitiklio plombų klastojimas buvo padarytas galbūt iki 2005 m. rugsėjo 14 d., tačiau už šį pažeidimą vis tiek atsakingi atsakovai, kurie naudojosi elektros skaitikliu ir iki 2005 m. rugsėjo 14 d. Teisėjų kolegija išaiškino, kad tikėtina, jog skaitiklio plombos galėjo būti klastojamos vartotojams susitarus su ieškovo darbuotojais, t. y. galbūt sąmoningai ieškovo darbuotojui neatskleidus skaitiklio plombų klastojimo užplombuojant įvadinę spintą tiekėjo plombomis ar anksčiau buvusio skaitiklio plombų klastojimo neužfiksuojant darbuotojui dėl nepakankamo apdairumo, tačiau abiem atvejais vartotojas yra suinteresuotas dėl tokio klastojimo atsiradimo, todėl ir iš dalies pripažįstant ieškovo kaltę dėl suklastotos skaitiklio plombos ir galimybės naudoti neapskaitinę energiją atsiradimo, vartotojo kaltė ir atsakomybė dėl tokio pažeidimo, nebuvo paneigta. Teismas pasisakė, kad pažeidimų atvejai, kai suklastota skaitiklio plomba, tačiau įvadinės spintos plombos nepažeistos, neatleidžia vartotojo nuo civilinės atsakomybės (Vilniaus apygardos teismo 2011 m. sausio 31 d. sprendimas, priimtas civilinėje byloje AB „Lesto“ v. S. K. ir kt., bylos Nr. 2A-811-275/2011). Teismas dėl atsakovo nurodytų aplinkybių, nustatytų Vilniaus apygardos teisme nagrinėtoje civilinėje byloje AB „Rytų skirstomieji tinklai“ v. I. A., bylos Nr. 2A-1118-611/2010, pasisakė, kad atsakovas kartu su I. A. gyvena jau 10 metų, o name, esančiame (duomenys neskelbtini), gyvena jo žmona T. P., abiejuose namuose, kuriuose gyvena ar gyveno B. P. nustatyta analogiško pobūdžio pažeidimų, tai leidžia daryti išvadą, kad vartotojui veikiant buvo padaryta skaitiklio plombų pažeidimų, todėl tiek jis, tiek vartotoja T. P. yra atsakingi už juos.

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą argumentai

Kasaciniu skundu atsakovai B. P. ir T. P. prašo panaikinti Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2010 m. birželio 16 d. sprendimo dalį, kurioje ieškovo ieškinys buvo patenkintas, o likusią sprendimo dalį palikti nepakeistą, ir panaikinti Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. birželio 15 d. nutartį, taip pat atsakovų naudai priteisti bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinėje instancijoje.

1. Kasatorių teigimu, apeliacinės instancijos teismas pažeidė CK 6.246–6.249 straipsniuose įtvirtintas materialiosios teisės normas, nes atsakovų pareigą atlyginti ieškovui jo tariamai patirtą žalą pripažino neįvertinęs atsakovų nurodytų aplinkybių, paneigiančių atsakovų kaltę.

Dėl elektros energijos vartotojo kaltės, kaip civilinės atsakomybės sąlygos. Kasatorių nuomone, bylą nagrinėję teismai, neatsižvelgę į tai, kad energijos pirkimo–pardavimo sutartis yra vartojimo sutartis (CK 6.383 straipsnio 4 dalis) ir jai taikomi vartojimų sutarčių ypatumai (CK 6.188 straipsnis), nesilaikė sutarties aiškinimo vartotojo naudai taisyklės – contra proferentem (CK 6.193 straipsnio 4 dalis), todėl nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimų (Vartotojų teisių apsauga vartojimo sutartiniuose santykiuose: teisinio reguliavimo ir teismų praktikos apžvalga; paskelbta Teismų praktika 30) bei nepagrįstai nevertino ieškovų nurodytų ir byloje nustatytų aplinkybių, kad įvadinio elektros apskaitos skydo plombos buvo užspaustos originaliais puansonais ir po pirminio užspaudimo nebuvo pažeistos, todėl, nepažeidus įvadinių plombų, nebuvo įmanoma paveikti elektros apskaitos prietaisų (daryti poveikį elektros skaitiklių rodmenims), tai patvirtino ir ieškovo atstovas. Teismų praktika šiuo klausimu prieštaringa ir, kasatorių nuomone, reikalauja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimo, tačiau, atsižvelgiant į bylos faktines aplinkybes, teismai vis dėlto turėjo įvertinti į Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. birželio 2 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje AB „Rytų skirstomieji tinklai“ v. UAB „Lėtėja“, bylos Nr. 2A-344/2008 ir Vilniaus apygardos teismas 2010 m. gruodžio 23 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje AB „Rytų skirstomieji tinklai“ v. I. A., bylos Nr. 2A-1118-611/2010, nurodytą situaciją, kai nėra pažeistos įvadinės elektros spintos plombos, kuri vertinama atsakovų naudai.

Kasatorių teigimu, teismai suabsoliutino vartotojo pareigą saugoti elektros apskaitos prietaisus ir prilygino elektros vartotojo civilinę atsakomybę – atsakomybei be kaltės arba įmonių (verslininkų) atsakomybei (CK 6.256 straipsnio 4 dalis), taip nustatydami vartotojui neproporcingai didelę objektyviąją civilinę atsakomybę už sutarties nevykdymą, kai atsakoma tik už padarinius. Iš priimtų teismų sprendimų kasatoriams nėra aišku, kokiomis protingomis priemonėmis ir kokiu būdu jie galėjo elgtis atidžiau ir rūpestingiau, kaip galėjo informuoti ieškovą apie plombuojamų vietų pažeidimus, jeigu vienintelės matomos ir prieinamos įvadinės elektros spintos plombos buvo nepažeistos ir nesuklastotos.

2. Dėl įrodymų tyrimo ir vertinimo. Teismai nevertino ir teismo procesinių sprendimų motyvuojamosiose dalyse (CPK 270 straipsnio 3 dalies, 270 straipsnio 4 dalies 1 ir 3 punktų reikalavimai) nepasisakė dėl atsakovų nurodytos aplinkybės, kad neapskaitinio elektros energijos vartojimo vietos apžiūros akte užfiksuoti elektros skaitiklio rodmenys skyrėsi nuo ekspertui pateikto to paties elektros skaitiklio rodmenų, t. y. buvo paveikti – atsukami atgal per 6 kWh, o tai, kasatorių nuomone, įrodo ieškovo nesąžiningumą. Nurodyta aplinkybė, anot kasatorių, turėjo būti aiškinama atsakovų naudai, paneigiant jų kaltę. Taip pat, kasatorių manymu, teismas nepagrįstai nevertino aplinkybės, kad įvadinė elektros spinta yra viešai tretiesiems asmenims prieinamoje ir neapsaugotoje vietoje, dėl ko atsakovai turėjo mažiau galimybių imtis apdairių veiksmų apsaugant elektros apskaitos prietaisus; įrodymų, susijusių su kai kurių elektros prietaisų naudojimu buityje, su sunaudojamos elektros energijos vidurkiais, kurie patvirtino, kad esminio pokyčio faktiniame atsakovų elektros energijos suvartojime po 2006 m. lapkričio 14 d. nebuvo.

3. Dėl civilinės atsakomybės mažinimo arba atleidimo nuo jos. Ieškovas yra specifine verslo veikla užsiimantis juridinis asmuo, kurio veikla licenzijuojama, jam taikomi didesni atsakomybės standartai (CK 6.256 straipsnio 4 dalis). Akivaizdžių plombų pažeidimų neužfiksavimas 2005 m. rugsėjo 14 d. patikrinimo metu, kasatorių teigimu, vertintinas kaip paties ieškovo (jo darbuotojo) didelis neatidumas ir nerūpestingumas. Apeliacinės instancijos teismas pažymėjo, kad elektros apskaitos sistemos pažeidimų galėjo būti padaryta iki 2005 m. rugsėjo 14 d. patikrinimo ir likti nepastebėti dėl ieškovo darbuotojų neapdairumo arba elektros apskaitos sistemos plombos galėjo būti klastojamos vartotojams susitarus su ieškovo darbuotojais, tačiau nukrypdamas nuo vienodos teismų praktikos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. lapkričio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje SB „Šermukšnėlė“ v. J. Z., bylos Nr. 3K-3-460/2008), netaikė CK 6.248 straipsnio 4 dalies, 6.253 straipsnio 5 dalies, 6.259 straipsnių, t. y. civilinės atsakomybės mažinimo ar atleidimo nuo jos institutų.

4. Dėl žalos dydžio apskaičiavimo. Kasaciniame skunde nurodoma, kad teismai nekvalifikavo elektros apskaitos prietaisų pažeidimų pobūdžio, todėl neteisingai apskaičiavo žalos dydį. Elektros apskaitos skaitiklio plombos buvo falsifikuotos, plastikinė plomba (užraktas) po pirminio uždėjimo buvo pažeista ir panaudota pakartotinai, kas, anot kasatorių, vertintina kaip akivaizdūs pažeidimai, todėl, nustačius civilinės atsakomybės sąlygas, sunaudotos elektros kiekis turėjo būti apskaičiuojamas už vienerius metus (Taisyklių 97.4 punkto 1 dalis), o ne už 14 mėnesių (nuo 2005 m. rugsėjo 14 d. – paskutinio perplombavimo, iki 2006 m. lapkričio 14 d. – neapskaitinio elektros energijos vartojimo vietos apžiūros akto surašymo). Teismai, kasatoriaus teigimu, priteisdami apmokėjimą už 14 mėnesių, vertino padarytus pažeidimus kaip slapto pobūdžio (Taisyklių 97.4 punkto 3 dalis), tačiau tokio vertinimo priimtuose teismų sprendimus niekaip nepagrindė.

Atsiliepimu į kasacinį skundą ieškovas AB LESTO prašo kasacinį skundą atmesti ir skundžiamą sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas tokiais teisiniais argumentais:

1. Dėl elektros energijos vartotojo kaltės, kaip civilinės atsakomybės sąlygos. Vartotojas turi pareigą užtikrinti tinkamą jam priklausančių energijos tiekimo tinklų, kitokių įrenginių ir prietaisų būklę ir jų eksploatavimo saugumą, nedelsiant pranešti elektros tiekimo įmonei apie avariją, gaisrą, energijos apskaitos prietaisų gedimus ar kitokius pažeidimus vartojant energiją (pagal Sutartį, CK 6.383 straipsnio 1 dalies ir 6.387 straipsnio 1 dalies nuostatas), o pagal Taisyklių 62 punktą – už elektros skaitiklio plombų ir jo skaičiavimo mechanizmo apsaugą atsako patalpų, kuriose įrengti prietaisai, savininkai, jei sutartis, sudaryta su vartotoju, nenustato ko kita. Šių pareigų nevykdymas, neatlikimas reiškia neteisėtus atsakovų veiksmus ir lemia pareigą atlyginti dėl šių neteisėtų veiksmų atsiradusią žalą (nuostolius) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. vasario 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB,,Lietuvos energija” Alytaus elektros tinklai v. Z. L., bylos Nr. 3K-3-184/2001; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. gruodžio 29 d. sprendimas pagal pareiškėjo Kauno miesto apylinkės teismo prašymą ištirti Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2005 m. spalio 7 d. įsakymu Nr. 4-350 patvirtintų Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklių 97.4 punkto atitiktį Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.2 straipsnio 1 dalies, 1.5 straipsnio 1 dalies, 6.246 straipsnio 1 dalies, 6.247 straipsnio, 6.248 straipsnio 1 dalies, 6.249 straipsnio 1 dalies, 6.251 straipsnio 1 dalies nuostatoms, priimtas administracinėje byloje Nr. I(16)-21.2007). Civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas veikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtus veiksmus), arba pažeidus bendrojo pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. birželio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB Rytų skirstomieji tinklai v. B. M. G. ir kt., bylos Nr. 3K-3-390/2006). Taigi, nustačius, kad elektros skaitiklio plombos yra pažeistos ir (ar) falsifikuotos, vartotojo kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis), tai neteisėtas elektros energijos vartojimas (Taisyklių 6 punktas), įrodinėjimo pareiga, kad žala padaryta ne dėl elektros vartotojo kaltės, tenka elektros energijos vartotojui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2000 m. gruodžio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB,,Lietuvos energija” filialas Vilniaus elektros tinklai v. A. K., byloje Nr. 3K-3-1296/2000). Ieškovas reikalauja atlyginti žalą iš kasatorių kaip iš už apskaitos prietaiso apsaugą atsakingų asmenų, kurie nevykdė jiems nustatytos pareigos saugoti, stebėti apskaitos prietaisą bei apie pastebėtus pažeidimus informuoti ieškovą, todėl, ieškovo teigimu, atsakovams kyla netiesioginė civilinė atsakomybė (CK 6.246 straipsnio 2 dalis). Kasatorių elgesys neatitiko tvarkingo elektros energijos vartotojo, kuris rūpinasi jam priklausančiais elektros įrenginiais, imasi atitinkamų priemonių, kad šie prietaisai tvarkingai funkcionuotų, standarto.

2. Dėl įrodymų tyrimo ir vertinimo. Dėl elektros apskaitos prietaiso įrengimo vietos. Individualiuosiuose gyvenamuosiuose namuose skaitikliai įrengiami lauke, operatoriaus darbuotojams laisvai prieinamoje vietoje (Statybos ir urbanistikos ministerijos bei Ūkio ministerijos 1997 m. balandžio 22 d. įsakymu Nr. 129 ir 1997 m. balandžio 25 d. įsakymu Nr. 132 patvirtintos Elektros įvadinių apskaitos spintų (skydelių) pastatuose ir išorėje įrengimo ir prijungimo prie elektros tinklų laikinosios taisyklės). Elektros skaitiklio įrengimo vieta, anot ieškovo, negali atleisti vartotojo nuo pareigos tinkamai rūpintis apskaitos prietaiso apsauga, kasatoriai nepateikė įrodymų, kad nustatytus skaitiklio sugadinimus padarė kiti asmenys be kasatorių žinios.

Dėl aplinkybių, kad elektros įvadinės spintos plombos nepažeistos. Nustatyta, kad švininės skaitiklio gaubto plombos yra falsifikuotos, numerinė pažeista, skaitiklio gaubto varžteliai buvo sukinėjami, skaičiavimo mechanizmo būgnai buvo pašaliniu įrankiu priverstinai persukami – t. y. neteisėtai vartojama elektros energija (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. rugsėjo 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB „Lesto“ v. J. K. ir kt., bylos Nr. 3K-3-356/2011). Ieškovo teigimu, aplinkybė, kad nepažeistos įvadinės apskaitos spintos plombos gali būti, svarbi tik nustatant elektros skaitiklio plombų pažeidimo (falsifikavimo) konkretų laiką, taip pat kad skaitiklio rodmenų klastojimas ir skaitiklio apskaitos mechanizmo sugadinimas buvo atliktas iki ieškovo darbuotojams atliekant paskutinį skaitiklio patikrinimą, bet dėl pažeidimo pobūdžio ir specifikos liko jų nepastebėtas, tačiau negali eliminuoti pažeidimo fakto.

Dėl ekspertui pateikto elektros skaitiklio rodmenų pasikeitimo. Atsiliepime ieškovas nurodo, kad per laikotarpį nuo skaitiklio nuėmimo iki jo pateikimo ekspertui, jis buvo su numeruota plomba užplombuotas maišelyje ir nebuvo galimybių jo paveikti. Skaitiklio parodymų skirtumai galėjo atsirasti transportuojant skaitiklį su pažeistu mechanizmu dėl anksčiau įvykdytos intervencijos.

3. Dėl žalos dydžio apskaičiavimo. Vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika 2008 m. lapkričio 12 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje SB „Šermukšnėlė“ v. J. Z., bylos Nr. 3K-3-460/2008, padarytos žalos dydis nustatomas pagal Taisyklių 97.4 punkte nustatytą tvarką bei Taisyklėse pateiktus pažeidimų aprašymus. Tai, kad pažeidimas buvo aptiktas ieškovo darbuotojų apžiūros metu, nereiškia, kad jis turi būti kvalifikuotas kaip akivaizdus, nes tokiu atveju Taisyklių 97.4 punkto trečia pastraipa tampa „negyva“ norma. Ekspertizės metu nustatyta, kad pažeidimai yra sunkiai įžiūrimi, vienintelis plastikinio užrakto pažeidimo išorinis požymis – subraižytos valo įvėrimo kiaurymės, tai matyti tik apžiūrint mikroskopu, todėl pažeidimai turi būti vertinami kaip slapto pobūdžio, o padaryta žala gali būti skaičiuojama už trejus metus.

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Dėl elektros energijos vartotojo kaltės kaip civilinės atsakomybės sąlygos

Kasatorius nurodo, kad nagrinėjamoje byloje teismai netinkamai taikė CK 6.246–6.249 straipsnių nuostatas, suabsoliutino vartotojo pareigą saugoti elektros apskaitos prietaisus ir prilygino elektros vartotojo civilinę atsakomybę atsakomybei be kaltės arba įmonių (verslininkų) atsakomybei (CK 6.256 straipsnio 4 dalis), taip nustatė vartotojui neproporcingai didelę – objektyviąją civilinę atsakomybę už sutarties nevykdymą, kai atsakoma tik už padarinius bei netinkamai vertino atsakovų pateiktus įrodymus, paneigiančius jų kaltę.

Ieškovas ir atsakovai 2000 m. rugsėjo 13 d. sudarė atsiskaitymo už suvartotą elektros energiją sutartį, t. y. elektros energijos pirkimo–pardavimo sutartį (toliau – Sutartis), kurios pagrindu elektros energijos tiekimo įmonė įsipareigojo tiekti abonentui (vartotojui) per prijungtą energijos tiekimo tinklą sutartyje numatytos rūšies energijos kiekį, o abonentas (vartotojas) įsipareigojo už patiektą energiją sumokėti ir laikytis sutartyje numatyto jos vartojimo režimo, užtikrinti jam priklausančių energijos tiekimo tinklų eksploatavimo saugumą bei naudojamų prietaisų ir įrenginių tvarkingumą (CK 6.383 straipsnio 1 dalis). Sudarydamas elektros energijos tiekimo sutartį elektros energijos tiekėjas turi užtikrinti vartotojams teisės aktų reikalavimus atitinkančių elektros energijos prietaisų įrengimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. balandžio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje VST Šiaulių elektros tinklai v. Daugiabučio namo Tilžės g. 28-oji savininkų bendrija, bylos Nr. 3K-3-269/2005), o vartotojas (abonentas) turi tinkamai laikytis sutartimi prisiimtų įsipareigojimų. Elektros energijos tiekėjas pagal byloje nustatytas faktines aplinkybes sudarydamas Sutartį įrengė abonentams (vartotojams) naują, nepažeistą elektros apskaitos prietaisą, t. y. tinkamai įgyvendino savo pareigą įrengti tinkamą elektros apskaitos prietaisą prieš sudarant elektros energijos pirkimo–pardavimo sutartį. Nagrinėjamu atveju sudaryta Sutartis pagal savo esmę pripažintina ir vartojimo sutartimi, nes abonentai (atsakovai) yra fiziniai asmenys, perkantys elektros energiją asmeniniams, šeimos ar namų ūkio poreikiams tenkinti (CK 6.383 straipsnio 4 dalis, 6.188 straipsnis). Energijos tiekimo (pirkimo–pardavimo) sutarties, kaip vartojimo sutarties rūšies, pobūdis neatleidžia energijos vartotojų nuo bendrosios Sutarties šalių pareigos kooperuotis ir bendradarbiauti, įtvirtintos CK 6.200 straipsnyje, t. y. vartotojas pagal Sutartį turi atsiskaityti už suvartotą elektros energiją ir bendradarbiauti su energijos tiekėju, užtikrinant energijos tiekimo tinklų, energijos vartojimo apskaitos prietaisų techninę būklę ir saugų naudojimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. balandžio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB „Vakarų skirstomieji tinklai“ v. Daugiabučio namo Tilžės g. 28 savininkų bendrija, bylos Nr. 3K-3-269/2005; 2005 m. spalio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. S. v. SB „Dituva“, bylos Nr. 3K-3-526/2005). Sutartimi atsakovai, nors ir yra pripažinti vartotojais, tačiau yra įsipareigoję užtikrinti atvado elektros įrenginių, elektros energijos apskaitos prietaisų bei kitų apskaitoje naudojamų elektros įrenginių, pakabintų plombų saugumą bei priežiūrą, nekeisti elektros energijos apskaitos prietaisų pajungimo schemos bei nedelsiant pranešti elektros tinklams apie visus pastebėtus apskaitos prietaisų gedimus, apskaitos prietaisų ir įrenginių plombų pažeidimus (Sutarties 3.4 punktas), tai atitinka ir CK 6.383 straipsnio 1 dalies nuostatų teisinį reglamentavimą. Sutartimi atsakovai taip pat įsipareigojo laikytis Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklių, kurių 62 punkte taip pat įtvirtinta vartotojo atsakomybė už elektros prietaisų, elektros apskaitos schemose naudojamos įrangos ir įtaisų bei visų plombų apsaugą (ūkio ministro 2005 m. spalio 7 d. įsakymu Nr. 4-350 patvirtintos Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklės, redakcija su pakeitimais, galiojusi nuo 2006 m. birželio 1 d. iki 2007 m. gruodžio 19 d.). Nesilaikant šių sutartinių įsipareigojimų atsakovams civilinė atsakomybė kyla CK nuostatų, nustatančių sutartinę civilinę atsakomybę, bei Elektros energijos tiekimo ir vartojimo taisyklių, diferencijuojančių atsakomybės dydį priklausomai nuo padaryto pažeidimo matomo (akivaizdaus) ar slapto pobūdžio, pagrindu.

Taigi, už elektros energijos pirkimo–pardavimo sutarties pažeidimą taikytina sutartinė civilinė atsakomybė, kuri atsiranda tada, kai neįvykdoma ar netinkamai įvykdoma sutartis, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius ar netesybas (sumokėti baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti dėl sutarties neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo padarytus nuostolius (CK 6.245 straipsnio 3 dalis). Sutartinei civilinei atsakomybei taikyti būtina nustatyti ne tik sutartinės prievolės pažeidimą – neteisėtus veiksmus (CK 6.246 straipsnis), bet ir padarytą žalą bei atliktų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusių nuostolių priežastinį ryšį (CK 6.249 straipsnis). Dar viena iš būtinųjų sąlygų taikyti skolininkui sutartinę civilinę atsakomybę yra kaltė, dėl kurios nustatymo nagrinėjamoje byloje kilo ginčas (CK 6.248 straipsnis). Skolininko kaltė pagal CK 6.248 straipsnio 1 dalį yra preziumuojama, išskyrus įstatymų nustatytas išimtis. Elektros energijos pirkimo–pardavimo sutarties pažeidimo atveju išimčių dėl kaltės prezumpcijos įstatymuose neįtvirtinta, todėl įrodinėjimo pareiga, kad žala padaryta ne dėl elektros energijos vartotojo kaltės, tenka elektros energijos vartotojui. Pagal civilinio proceso įstatymo nuostatas, tokiu atveju įrodinėjimo našta dėl kaltės nebuvimo yra perkeliama skolininkui, t. y. elektros energijos abonentui (vartotojui), kuris turi įrodyti savo kaltės dėl sutartinių nuostatų pažeidimo nebuvimą, t. y. paneigti kaltės prezumpciją (CPK 178 straipsnis). Būtent tokią teisės taikymo ir aiškinimo praktiką dėl skolininko kaltės prezumpcijos nuosekliai formuoja Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2000 m. gruodžio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB,,Lietuvos energija“ filialas Vilniaus elektros tinklai v. A. K., bylos Nr. 3K-3-1296/2000; 2009 m. rugsėjo 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB,,VST“ v. R. L., bylos Nr. 3K-3-348/2009; 2011 m. rugsėjo 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB LESTO v. J. K. ir kt., bylos Nr. 3K-3-356/2011).

Atsižvelgiant į nurodytą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, kasatorių argumentai, kad teismai suabsoliutino elektros energijos vartotojo kaltę, prilygindami ją verslininko kaltei ar atsakomybei be kaltės, teisėjų kolegijos vertinimu, yra nepagrįsti. Elektros energijos vartotojo (abonento) kaltė CK nuostatų pagrindu yra preziumuojama, ją turi nuginčyti pats vartotojas, to nepadarius ir nustačius visas būtinas civilinės atsakomybės taikymo sąlygas, gali būti taikoma civilinė atsakomybė.

Nagrinėjamu atveju reikia atsakyti į klausimą, ar kasatoriai, nurodydami, kad pagal atliktos ekspertizės išvadas įvadinio elektros apskaitos skydo plombos buvo užspaustos originaliais puansonais ir po pirminio užspaudimo nebuvo pažeistos, todėl, nepažeidus įvadinių plombų, nebuvo įmanoma paveikti elektros apskaitos prietaisų (daryti poveikį elektros skaitiklių rodmenims), paneigė savo kaltę.

Iš byloje nustatytų faktinių aplinkybių matyti, kad, siekiant apsaugoti elektros apskaitos prietaisus, yra taikomas dvigubos elektros energijos apskaitos prietaisų apsaugos mechanizmas, kai pirmiausia yra plombuojama įvadinė elektros energijos spinta nustatytos formos ir dydžio plombomis. Įvadinės elektros energijos spintos užplombavimas leidžia per stiklinę sienelę matyti skaitiklio rodmenis ir juos fiksuoti. Taip pat yra plombuojamas skaitiklio gaubtas dviem plombomis šonuose ir viena žinybine tiekėjo numerine plomba viršuje. Byloje nustatyta, kad plombos, kuriomis buvo užplombuotas elektros skaitiklio gaubtas, ir lyginamosios plombos buvo užspaustos ne tais pačiais į plombavimo reples įstatytais puansonais, t. y. abi elektros skaitiklio gaubto šoninės plombos falsifikuotos, gaubto numerinė (tiekėjo žinybinė) plomba po pirminio uždėjimo buvo pažeista, gaubto varžteliai buvo sukinėjami (užsukami ir atsukami). Taigi, teismai konstatavo, kad, esant tokiems plombų ir užrakto pažeidimams, sudaroma galimybė nuimti elektros skaitiklio gaubtą bei patekti į skaitiklio vidų. Taip pat teismai nustatė, kad pateikto skaitiklio būgnai buvo pašaliniu įrankiu priverstinai persukami. Nustačius tokius pažeidimus (elektros energijos skaitiklio gaubto plombų falsifikavimą, numerinės (tiekėjo žinybinės) plombos pažeidimus, gaubto varžtelių persukimus) ir remiantis Taisyklių 6 punkte apibrėžtomis sąvokomis bei 64 punktu (kuriame nustatyta, kad elektros apskaitos prietaisų, elektros apskaitos schemos elementų gadinimas, falsifikavimas, plombų pažeidimas ar be operatoriaus sutikimo išardymas, savavališkas elektros apskaitos schemos keitimas, siekiant sumažinti apskaitomos elektros energijos kiekį arba elektros skaitiklio rodmenis, kitoks elektros apskaitos prietaisų ar elektros apskaitos schemos elementų paveikimas yra šių Taisyklių nuostatų pažeidimas, už kurį asmuo atsako įstatymų nustatyta tvarka), konstatuojamas neteisėtas elektros energijos vartojimo faktas. Plombų pažeidimo faktą įvertintinus byloje esančių įrodymų visumoje kartu su kitais ekspertizės metu nustatytais faktais (skaitiklio skaičiavimo mechanizmo būgnų persukimu, veikiant pašaliniu mechaniniu įrankiu), darytina pagrįsta išvada, kad tokio bendrai visų veiksmų (plombų falsifikavimo, elektros skaitiklio gaubto nuėmimo persukant varžtelius ir elektros skaitiklio būgnų persukimo) poveikio tikslas – skaitiklio rodmenų pakeitimas, dėl to ieškovui buvo pateikiami netikslūs duomenys apie suvartotą elektros energiją ir buvo sudarytas pagrindas jo nuostoliams atsirasti. Tokiais atvejais svarbu nustatyti ne aplinkybę, ar vartotojas asmeniškai kaltas dėl elektros apskaitos prietaiso sugadinimo (nagrinėjamu atveju – plombų suklastojimo, numerinės (tiekėjo žinybinės) plombos pažeidimo, skaitiklio mechanizmo (būgnų) persukimo), o tai, ar jo elgesys atitiko tvarkingo elektros vartotojo, kuris rūpinasi jam priklausančiais energijos įrenginiais, imasi atitinkamų priemonių, kad šie prietaisai funkcionuotų tvarkingai, standarto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. vasario 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB,,Lietuvos energija“ Alytaus elektros tinklai v. V. L., bylos Nr. 3K-3-184/2001). Jeigu vartotojas pažeidžia nustatytą pareigą užtikrinti jam priklausančių energijos tiekimo įrenginių tvarkingumą, tinkamą naudojimąsi jais (Sutarties 3.4 punktas, Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklių 45.2 punktas) ir pareigą nedelsiant informuoti tiekėją (operatorių) apie visus elektros apskaitos prietaisų ar elektros apskaitos prietaisų schemos elementų gedimus, plombų pažeidimus ar pan. (Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklių 45.11.1 punktas), pripažintina, kad jis elgėsi nepakankamai apdairiai, rūpestingai ir atidžiai, ir dėl tokio jo elgesio tiekėjui buvo padaryta žalos (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. gruodžio 29 d. sprendimas, priimtas administracinėje byloje Nr. I16-21/2007). Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, kasacinio teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad kasatoriaus nurodomi argumentai, jog elektros apskaitos prietaisų patikros metu nustatyta, kad elektros spintos (įvado) plombos nepažeistos, nepaneigia atsakovų kaltės dėl neapskaitinio elektros energijos vartojimo.

Kasatoriai taip pat nurodo, kad įvadinė elektros spinta yra viešai tretiesiems asmenims prieinamoje, neapsaugotoje vietoje, todėl atsakovai turėjo mažiau galimybių imtis apdairių veiksmų apsaugant elektros apskaitos prietaisus. Kasacinio teismo teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad neapskaitinio elektros energijos naudojimo fakto nustatymo metu elektros apskaitos prietaiso įrengimo vietą reglamentavo Statybos ir urbanistikos ministerijos bei Ūkio ministerijos 1997 m. balandžio 22 d. įsakymu Nr. 129 ir 1997 m. balandžio 25 d. įsakymu Nr. 132 patvirtintos Elektros įvadinių apskaitos spintų (skydelių) pastatuose ir išorėje įrengimo ir prijungimo prie elektros tinklų laikinosios taisyklės, kurių 5.2.2 punkte buvo nustatyta, kad įvadiniai apskaitos skydeliai įrengiami lauke elektros tiekėjo personalui ištisą parą laisvai prieinamoje vietoje. Tokia tinkama įrengimo vieta buvo pripažįstama ir aptvertų sklypų tvoros iš gatvės ar bendro naudojimo žemės pusės, atramos sklypų riboje, elektros tiekėjo kabelių tinklo tranzitinės skirstomosios spintos. Iš esmės tapatūs elektros energijos apskaitos prietaisų (skydelių) įrengimo vietų reikalavimai įtvirtinti ir šiuo metu galiojančių ūkio ministro 2007 m. sausio 31 d. įsakymu Nr. 4-40 patvirtintų Elektros įrenginių įrengimo bendrųjų taisyklių (su 2008 m. gegužės 15 d. pakeitimais) 152–153 punktuose, kuriuose nustatyta, kad visi elektros skaitikliai turi būti įrengiami operatoriui lengvai prieinamose apžiūrėti ir nuskaityti rodmenis vietose, tai gali būti lauke, transformatorių pastočių atvirųjų skirstyklų teritorijose, ant uždarųjų skirstyklų ir kitos paskirties pastatų sienų, ant oro linijų atramų ir pan. Kasacinio teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad elektros energijos apskaitos prietaiso įrengimo vieta (ant namo tvoros iš gatvės pusės), neatleidžia elektros energijos vartotojo nuo pareigos laikytis elektros energijos pirkimo sutartimi prisiimtų įsipareigojimų – užtikrinti elektros energijos apskaitos prietaisų saugumą, jų nepažeisti, pranešti apie galimus elektros energijos prietaisų, plombų pažeidimus (laikytis kooperavimosi principo, bendradarbiauti su elektros energijos tiekėju).

Kasatoriaus nurodomi neapskaitinio elektros energijos vartojimo vietos apžiūros akte užfiksuoti elektros skaitiklio rodmenų skirtumai nuo ekspertui pateikto to paties elektros skaitiklio rodmenų – 6 kWh mažiau, laikytini nežymiais ir nesudarančiais esminės reikšmės ginčo teisingam išsprendimui bei niekaip nepaneigia atsakovų kaltės dėl neapskaitinio elektros energijos vartojimo. Be to, kasacinio teismo teisėjų kolegija pabrėžia, kad pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktą absoliučiu sprendimo ar nutarties negaliojimo pagrindu laikomas visiškas motyvų nebuvimas, o nepakankamas sprendimo (nutarties) motyvavimas nėra jo absoliutus negaliojimo pagrindas. Tuo atveju, kai teismo sprendimo (nutarties) motyvai yra neišsamūs, šis pažeidimas gali būti pripažintas esminiu pagal CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktą, tik jeigu sprendimo (nutarties) motyvuojamojoje dalyje neatsakyta į pagrindinius (esminius) bylos faktinius ir teisinius aspektus, ir dėl to byla galėjo būti išspręsta neteisingai. Teismo sprendimo motyvavimo svarbą yra pabrėžęs ir Europos Žmogaus Teisių Teismas, nurodęs, kad sprendimo motyvavimas yra būtinas, norint parodyti, kad bylos šalys buvo išklausytos ir teisingumas įvykdytas atidžiai (žr. Hirvisaari v. Finland, no. 4968/99, par. 30, 27 September 2001), tačiau pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo pobūdžio ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (žr. R. T. v. Spain and H. B. v. Spain, judgments of 9 December 1994, Series A. N. 303 – A and 303 – B, p. 12, par. 29, ir p. 29-30, par. 27; Higgins and Others v. France judgment of 19 February 1998, Reports of Judgments and Decisions 1998-I, p. 60, par. 42). Teismas privalo pateikti sprendimo motyvus, kad sudarytų galimybę bylos šalims efektyviai pasinaudoti teise į apeliaciją, tačiau teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr. Van de Hurk v. Netherlands judgment of 19 April 1994, Series A n. 288, p. 20, par. 61). Taigi, kasacinio teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas, nepasisakydamas dėl kiekvieno rašytinio įrodymo byloje, apeliacinio skundo argumento, nepažeidė įrodymų tyrimo ir vertinimo taisyklių, nustatytų civilinio proceso įstatyme (CPK 178–185 straipsniai), ar teismo procesinio sprendimo motyvavimo reikalavimų (CPK 265 straipsnis, 270 straipsnio 4 dalis, 331 straipsnio 4 dalis), nes iš bylos medžiagos ir apeliacinės instancijos teismo nutarties matyti, kad byloje esantys įrodymai buvo tiriami ir vertinami, o teismas pagrįstai ir išsamiai pasisakė dėl ginčo išsprendimui reikšmingų aplinkybių.

Kasaciniame skunde taip pat nurodoma, kad bylą nagrinėję teismai nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimų, Vartotojų teisių apsauga vartojimo sutartiniuose santykiuose: teisinio reguliavimo ir teismų praktikos apžvalgoje; paskelbtoje Teismų praktika 30. Šiuo aspektu teisėjų kolegija pažymi, kad teismai, nagrinėdami bylas, turi vadovautis teismų procesiniais sprendimais suformuotais precedentais (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. kovo 28 d., 2007 m. spalio 24 d. nutarimai, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gruodžio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB Turto bankas ir kt. v. V. M. ir kt., bylos Nr. 3K-3-591/2008; kt.). Dėl to kasacinio skundo nuorodos į teisinio reguliavimo ir teismų praktikos apžvalgą, kuri yra tik metodinė medžiaga, negali patvirtinti ir nepatvirtina CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkte įtvirtinto kasacijos pagrindo buvimo. Taip pat kasacinio teismo teisėjų kolegija pabrėžia, kad Vilniaus apygardos teismo ir Lietuvos apeliacinio teismo nutartys, kurias nurodo kasatorius kasaciniame skunde, kaip žemesnių instancijų teismų priimti procesiniai sprendimai, nesaisto Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nagrinėjant bylą kasacine tvarka.

Apibendrindama kasacinio teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad kasatoriai, būdami teisėti elektros energijos vartotojai, sudarę elektros energijos pirkimo sutartį su tiekėju, nevykdė sutartyje ir teisės aktuose (Taisyklėse, kurių įsipareigojo laikytis sudaryta sutartimi) jiems nustatytų pareigų (neteisėtas neveikimas), t. y. vartodami elektros energiją, nebuvo pakankamai atidūs ir rūpestingi, neatitiko tvarkingo elektros pirkėjo (vartotojo) standarto bei nepateikė įrodymų, kurie paneigtų jų kaltę, todėl kasacinio teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju nustatytos visos sąlygos jiems taikyti sutartinę civilinę atsakomybę.

Dėl atlygintinos žalos dydžio apskaičiavimo

Žala – viena civilinės atsakomybės taikymo būtinųjų sąlygų – tai asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jei nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai, o tuo atveju, kai šalis negali tiksliai įrodyti nuostolių dydžio, jų dydį nustato teismas (CK 6.249 straipsnio 1 dalis). Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad tais atvejais, kai elektros energija vartojama pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, t. y. savavališkai prisijungiant prie elektros energijos tiekimo tinklų ne per apskaitos prietaisus arba kai apskaitos prietaisai sugadinti, suvartotos elektros energijos kiekio objektyviai neįmanoma nustatyti pagal apskaitos prietaisų rodmenis, nes šie neužfiksuoja tikrojo suvartotos energijos kiekio, suvartotos elektros energijos kiekis ir atitinkamai šios energijos tiekėjo ar subjekto, atsiskaičiusio su tiekėju už kito asmens neteisėtai vartotą elektros energiją, patirtų nuostolių dydis nustatomas remiantis kitais apskaičiavimo būdais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. lapkričio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje SB,,Šermukšnėlė“ v. J. Z., bylos Nr. 3K-3-460/2008). Žalos už neapskaitinį elektros energijos vartojimą apskaičiavimo tvarka įtvirtinta Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklėse, kuriose diferencijuojamas žalos apskaičiavimas, būtent terminas, už kurį turi būti apskaičiuota žala, priklausomai nuo padaryto elektros apskaitos prietaiso sugadinimo (pažeidimo) pobūdžio, t. y. ar pažeidimas akivaizdaus (matomo), ar slapto pobūdžio.

Kasacinio teismo teisėjų kolegija pabrėžia, kad dėl šių Taisyklių 97.4 punkto atitikties CK 6.246 straipsnio 1 daliai buvo pasisakyta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. gruodžio 29 d. sprendime administracinėje byloje pagal pareiškėjo Kauno miesto apylinkės teismo prašymą ištirti Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2005 m. spalio 7 d. įsakymu Nr. 4-350 patvirtintų Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklių 97.4 punkto atitiktį CK 1.2 straipsnio 1 dalies, 1.5 straipsnio 1 dalies, 6.246 straipsnio 1 dalies, 6.247 straipsnio, 6.248 straipsnio 1 dalies, 6.249 straipsnio 1 dalies, 6.251 straipsnio 1 dalies nuostatoms, bylos Nr. I16-21/2007, kuriame teismas nustatė, kad Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklių 97.4 punkto pirmos ir antros pastraipų nuostatos neprieštarauja CK 6.246 straipsnio 1 daliai, 6.247 straipsniui, 6.248 straipsnio 1 daliai, 6.249 straipsnio 1 daliai, 6.251 straipsnio 1 daliai. Taigi, yra pagrįstas pagrindas remtis Taisyklių nustatyta žalos apskaičiavimo tvarka, terminais, nes šios Taisyklių nuostatos atitinka CK nuostatas, susijusias su civilinės atsakomybės sąlygų nustatymu.

Taisyklių 6 ir 97.4 punktuose įtvirtintos akivaizdaus (matomo) ir slapto pobūdžio pažeidimų apibrėžtys ir jais padarytos žalos apskaičiavimo tvarka. Matomas elektros energijos apskaitos prietaiso sugadinimas konstatuojamas tada, kai yra pažeistas elektros skaitiklio stiklas, korpusas, gnybtų trinkelė ar pan., sugadintas matavimo transformatorius, bandymo gnybtynas, laidininkai ar kita; pažeistos ar nutrauktos plombos nuo elektros apskaitos prietaiso, elektros apskaitos schemos elemento, elektros apskaitos spintos ar kitų su elektros apskaita susijusių plombuojamųjų vietų, naudojamos mechaninės priemonės skaitiklio diskui stabdyti; pakeista elektros apskaitos prietaiso prijungimo schema ar pan. Taigi, radus buitiniam vartotojui tiekiamai elektros energijai apskaityti įrengtą elektros apskaitos prietaisą ar elektros apskaitos schemos elementą sugadintą taip, kad elektros apskaitos prietaiso ar elektros apskaitos schemos elemento gedimas matomas, operatorius turi teisę perskaičiuoti buitinio vartotojo suvartotos elektros energijos kiekį per laikotarpį nuo operatoriaus atstovo dokumentuose užfiksuotos paskutinės elektros apskaitos prietaisų ar elektros apskaitos schemos elementų patikrinimo dienos, bet ne ilgesnį kaip vieneri metai. Slapto pobūdžio elektros apskaitos prietaiso sugadinimas (paveikimas) – kai buitinis vartotojas, siekdamas sumažinti apskaitomos elektros energijos kiekį arba elektros skaitiklio rodmenis, kitaip paveikia elektros apskaitos prietaisą ar elektros apskaitos schemos elementus, o operatoriaus atstovas per paskutinį elektros apskaitos prietaisų ar elektros apskaitos schemos elementų patikrinimą šios buitinio vartotojo veikos dėl jos slapto pobūdžio negalėjo pastebėti (išorinio magnetinio lauko poveikis, elektros apskaitos prietaisų rodmenys atsukami atgal ar stabdomi specialiaisiais prietaisais, elektros apskaitos prietaisų, matavimo transformatorių falsifikavimas ar pan.) arba įrengdamas paslėptą atvadą prijungė elektros imtuvus prieš elektros apskaitą arba be jos. Slapto pažeidimo atveju operatorius turi teisę perskaičiuoti tokio buitinio vartotojo suvartotos elektros energijos kiekį per laikotarpį nuo sutarties sudarymo dienos, bet ne ilgesnį kaip treji metai. Galutinį perskaičiuojamo laikotarpio terminą nustato operatoriaus sudaryta komisija.

Nagrinėjamu atveju teismai pripažino, kad padaryti pažeidimai vertintini kaip slapto pobūdžio, tačiau pasisakė, kad formaliai apskaičiuoti žalą už trejus metus pagal Taisyklių 97.4 punktą būtų neprotinga ir mažino apskaičiuotos žalos kiekį nustatydami, kad ieškovas 2005 m. rugsėjo 14 d. tikrino atsakovų namo elektros apskaitos prietaisą, jokių pažeidimų nenustatė, užplombavo plomba, todėl žalos dydis perskaičiuotinas už laikotarpį nuo paskutinio patikrinimo – 2005 m. rugsėjo 14 d. – iki neapskaitinio elektros energijos vartojimo vietos apžiūros akto surašymo dienos, t. y. už 14 mėnesių laikotarpį. Kasacinio teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad toks žalos dydžio apskaičiavimas buvo pagrįstas ir protingas bei pabrėžia, kad patvirtintose Taisyklėse negali būti numatyti visi įmanomi pažeidimų atvejai, juolab kad vienu metu gali būti padaryti keli pažeidimai, skirtingo pobūdžio ir akivaizdumo laipsnio, todėl teismas, nustatydamas žalos dydį, turi vertinti nustatytus elektros apskaitos prietaisų pažeidimus sistemiškai, t. y. juos vertinti kaip visumą ir spręsti, kokį pobūdį – matomų ar užslėptų pažeidimų, jie labiau atitinka. Visiško atitikimo gali būti neįmanoma nustatyti dėl padarytų pažeidimų įvairovės, todėl nustatoma, kas labiau tikėtina, remiantis įrodymų tyrimo ir vertinimo taisyklėmis, vidiniu teismo įsitikinimu. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, ne kartą yra pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas taisykle, kad tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą teismas konstatuoja tada, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, kad jų pakanka konstatuoti atitinkamą faktą buvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. kovo 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. I. V. v. Kauno apskrities viršininko administracija, bylos Nr. 3K-3-177/2006; 2006 m. birželio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje N. Š. v. Kauno miesto savivaldybė, bylos Nr. 3K-3-398/2006; 2007 m. spalio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentas v. UAB „Marių žvejys“, bylos Nr. 3K-3-416/2007; 2008 m. rugsėjo 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB „Liteksas“ ir kt. v. VĮ Registrų centras ir kt., bylos Nr. 3K-3-427/2008; kt.).

Taigi, padaryti elektros apskaitos prietaiso pažeidimai vertintini kaip slapto pobūdžio, nes įvadinės elektros spintos plombos nebuvo pažeistos apskritai, o elektros skaitiklio gaubto šoninės plombos nebuvo nutrauktos (tik tai būtų vertinama kaip akivaizdaus pobūdžio pažeidimas), jos buvo suklastotos (falsifikuotos). Be to, elektros skaitiklio numerinė (tiekėjo žinybinė) plomba taip pat buvo pažeista po pirminio uždėjimo, tačiau nenutraukta, jos ritė, kaip nustatė teismai pagal atliktos ekspertizės duomenis, buvo ištraukta jėga ir vėl įstatyta pakartotinai, kas vizualiai negali būti vertinama kaip akivaizdus pažeidimas ir negali būti prilyginama, tarkim elektros skaitiklio stiklo ar korpuso pažeidimams. Taigi, sistemiškai vertinant byloje nustatytas faktines aplinkybes ir padarytų elektros apskaitos prietaisų pažeidimo pobūdį, teismai pagrįstai kvalifikavo padarytus pažeidimus kaip slapto pobūdžio, tačiau mažino žalos dydį, apskaičiuodami ją už 14 mėnesių nuo paskutinio patikrinimo atlikimo, kurio metu ieškovo darbuotojai pažeidimų neužfiksavo, o ne už trejus metus. Taip pat priteisdami nustatytą žalos dydį solidariai iš atsakovų, teismai įvertino jų sumokėtas įmokas už elektros energiją per šį 14 mėnesių laikotarpį ir jas atėmė iš priteistinos sumos. Toks priteistos žalos apskaičiavimas, kasacinio teismo teisėjų kolegijos nuomone, atitinka protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principus, o nagrinėjamu atveju nenustačius, kad dėl padarytos žalos yra ieškovo kaltės, nėra pagrindo spręsti dėl priteistino žalos dydžio mažinimo ar atsakovų atleidimo nuo civilinės atsakomybės.

Kiti kasacinio skundo argumentai nedaro įtakos skundžiamos apeliacinės instancijos teismo nutarties bei pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, be to, dalis jų yra susijusi su teismų nustatytų faktinių aplinkybių kvestionavimu, bet ne teisės klausimais, todėl teisėjų kolegija jų išsamiau neanalizuoja (CPK 353 straipsnio 1 dalis).

Kasacinio teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad kasaciniame skunde nurodyti kasacijos pagrindai nepasitvirtino. Pagrindo skundžiamiems pirmosios instancijos teismo sprendimui ir apeliacinės instancijos teismo nutarčiai panaikinti nenustatyta.

Dėl išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, atlyginimo

Kasacinės instancijos teismo išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu, sudaro 38,55 Lt (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 20 d. pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu), kurių atlyginimas, netenkinus kasacinio skundo, priteistinas iš kasatoriaus (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. birželio 15 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti iš kasatorių B. P. (a. k. (duomenys neskelbtini) 19,28 Lt (devyniolika litų ir dvidešimt aštuoni centai), T. P. (a. k. (duomenys neskelbtini) 19,27 Lt (devyniolika litų ir dvidešimt septyni centai) bylinėjimosi išlaidų valstybės naudai.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai Česlovas Jokūbauskas

Janina Stripeikienė

Juozas Šerkšnas