Civilinė byla Nr. 2S-513-981/2025
Teisminio proceso Nr. 2-69-3-01224-2021-4
Procesinio sprendimo kategorijos:
3.4.2.11.2; 3.3.2.6.1
(S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2025 m. vasario 27 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Dalia Trumpulienė, veikdama Kauno apygardos teismo vardu,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo bankrutavusio fizinio asmens P. K. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 5 d. nutarties civilinėje byloje dėl fizinio asmens P. K. bankroto, tretieji asmenys akcinė bendrovė SEB bankas, uždaroji akcinė bendrovė „Intrum Lietuva“, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, antstolė Rima Gražienė, antstolis Aleksandras Ščiukinas, antstolė Audronė Adomaitienė, L. K., Č. K., R. K., L. D., K. D..
Apeliacinės instancijos teismas
nustatė:
I. Bylos esmė
Kauno apylinkės teismas 2021 m. gegužės 31 d. nutartimi P. K. iškėlė bankroto bylą, bankroto administratore paskyrė UAB „Bankrotė“ (toliau – ir bankroto administratorė). Kauno apylinkės teismo 2021 m. rugpjūčio 17 d. nutartimi patvirtinti P. K. kreditorių sąrašas ir jų finansiniai reikalavimai. Kauno apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 17 d. nutartimi patvirtintas P. K. mokumo atkūrimo planas.
Bankroto administratorė UAB „Bankrotė“ 2024 m. lapkričio 25 d. pateikė prašymą dėl P. K. bankroto bylos užbaigimo. Prašyme nurodė, kad 2024 m. lapkričio 18 d. įvyko P. K. kreditorių susirinkimas, kuriame kreditorė SEB bankas, AB pritarė pateiktai mokumo atkūrimo plano vykdymo eigos ataskaitai už laikotarpį nuo 2024 m. gegužės 20 d. iki 2024 m. lapkričio 4 d., tačiau pažymėjo, kad prie ataskaitos pridedamas mokumo atkūrimo plano įgyvendinimo akto projektas yra koreguotinas, nes dalį jos kreditorinio reikalavimo sudaro nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimas, kuris pasibaigus fizinio asmens bankroto procesui nėra nurašomas ir turi būti vykdomas iki visiško žalos atlyginimo.
Bankroto administratorė 2024 m. lapkričio 19 d. kreditoriams ir bankrutuojančiam asmeniui išsiuntė 2024 m. lapkričio 18 d. kreditorių susirinkimo protokolą su balsavimo raštu biuleteniais bei kreditorių susirinkimo pirmininkei SEB bankas, AB išsiuntė pasirašyti 2024 m. lapkričio 5 d. mokumo plano įgyvendinimo aktą, kurį pasirašė bankrutuojantis P. K. ir bankroto administratorė. Bankroto administratorė 2024 m. lapkričio 22 d. iš kreditorių susirinkimo pirmininkės SEB banko, AB gavo raštą Nr. SEBLT/24/CR40931, kuriame nurodė, kad atsisako pasirašyti pateiktą mokumo atkūrimo plano įgyvendinimo aktą. Bankroto administratorė 2024 m. lapkričio 25 d. surašė mokumo atkūrimo plano įgyvendinimo akto nepasirašymo protokolą.
Bankroto administratorė 2024 m. lapkričio 25 d. mokumo plano įgyvendinimo akto nekoregavo motyvuodama tuo, kad nei 2021 m. spalio 11 d. kreditorių susirinkime, kuriame buvo balsuojama dėl mokumo plano tvirtinimo, nei 2021 m. lapkričio 8 d. prašyme teismui SEB bankas, AB nenurodė nesutinkantis, kad pasibaigus bankroto bylai bus nurašoma visa skola, balsavo prieš dėl kitų motyvų. SEB bankas, AB neprieštaraujant patvirtintam planui dalyje dėl reikalavimų nurašymo, laikoma, kad ir kreditorė (SEB bankas, AB), ir skolininkas (P. K.) sudarė susitarimą dėl skolos nurašymo pasibaigus mokumo atkūrimo plano vykdymui. Pažymėjo, kad SEB bankas, AB nėra kreipęsis su 2013 m. lapkričio 26 d. vykdomuoju raštu į antstolį dėl skolos išieškojimo priverstine tvarka, kurio pateikimo senaties terminas suėjo 2018 m. lapkričio 18 d., o po 2020 m. birželio 10 d. vykdomojo rašto dublikato išdavimo SEB bankui, AB nesikreipė į teismą dėl termino atnaujinimo 2021 m. birželio 25 d. teikiant prašymą bankroto administratorei įtraukti į kreditorių sąrašą.
Nurodė, kad patvirtintame bankrutuojančio fizinio asmens P. K. 2021 m. rugsėjo 2 d. mokumo atkūrimo plane buvo numatyta, kad plane numatyti likę nepatenkinti kreditorių reikalavimai baigus fizinio asmens bankroto procesą bus nurašomi. Bankrutuojantis P. K., visus tris metus tvarkingai mokėdamas plane numatytas įmokas, turėjo teisėtą lūkestį, kad pasibaigus bankroto bylai visos skolos bus nurašomos, kaip ir buvo numatyta plane. Neatsiejami teisinės valstybės principo elementai yra teisėtų lūkesčių apsauga, teisinis tikrumas ir teisinis saugumas. Taigi, bankrutuojantis P. K. viso bankroto proceso metu turėjo teisėtą lūkestį, kad pasibaigus bankroto procedūrai visos skolos bus nurašomos ir bus atkurtas jo mokumas. Todėl 2024 m. lapkričio 5 d. mokumo plano įgyvendinimo aktas nėra koreguotinas įtraukiant nenurašomą kreditorės SEB banko, AB 17 991,63 EUR sumą.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Kauno apylinkės teismas 2024 m. gruodžio 5 d. nutartimi tenkino prašymą dėl fizinio asmens bankroto bylos baigimo, baigė P. K. bankroto bylą, nurašė bankrutuojančio fizinio asmens P. K. likusius nepatenkintus kreditorių finansinius reikalavimus 565 891,10 EUR sumai, išskyrus bankrutuojančio fizinio asmens P. K. kreditorinį finansinį SEB banko, AB reikalavimą 17 991,63 EUR sumai.
Teismas nurodė, kad bankrutuojantis asmuo P. K. įvykdė mokumo atkūrimo planą, o bankroto administratorė, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo (toliau – ir FABĮ) 30 straipsnio 1 dalimi, atliko visus veiksmus, būtinus priimti sprendimą dėl P. K. bankroto bylos užbaigimo. Atsižvelgęs į tai, kad nėra duomenų, jog P. K. būtų buvęs nesąžiningas ir siekęs nuslėpti duomenis apie savo gaunamas pajamas, nevykdęs mokumo atkūrimo plane numatytų priemonių, ar kad būtų netinkamai vykdęs mokumo atkūrimo plane numatytus mokėjimus pagal grafiką, baigė P. K. bankroto bylą.
Pasisakydamas dėl nurašomų sumų teismas nurodė, kad net ir baigus fizinio asmens bankroto procesą skolininkas privalo visiškai įvykdyti FABĮ 29 straipsnio 7 dalyje (pagal 2021 m. birželio 29 d. redakciją) nurodytus reikalavimus, tarp kurių yra ir reikalavimas atlyginti nusikalstama veika padarytą žalą. Teismas priėjo prie išvados, jog P. K. kreditorės SEB banko, AB nepatenkinto kreditorinio reikalavimo dalis – 17 991,63 EUR – atitinka FABĮ 29 straipsnio 7 dalyje numatytus nenurašomų reikalavimų kriterijus (nusikalstama veika padaryta žala), todėl šios kreditorinio reikalavimo dalies nenurašė. Teismas nurodė, kad likusi nepadengtų kreditorinių finansinių reikalavimų suma, sudaranti 565 891,10 EUR, kuriai netaikomos FABĮ 29 straipsnio 7 dalyje numatytos išimtys, yra nurašoma.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai
Bankrutavęs fizinis asmuo P. K. (toliau – ir apeliantas) atskiruoju skundu prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 5 d. nutarties dalį, kuria buvo nenurašytas 17 991,63 EUR dydžio kreditorinis reikalavimas kreditoriui SEB bankui, AB, panaikinti ir priimti naują sprendimą – nurašyti kreditoriaus SEB banko, AB kreditorinį reikalavimą 17 991,63 EUR sumai.
9.1. Apeliantas atskirajame skunde nurodo, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2024 m. lapkričio 6 d. nutartimi civilinėje byloje e3K-3-181-823/2024 ir Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2024 m. balandžio 24 d. nutarimu Nr. KT36-N5/2024 suformavo praktiką, jog sprendžiant likusių nenurašomų kreditorių reikalavimų nurašymo klausimą turi būti taikomas teisinis reglamentavimas, galiojęs fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo metu. Atsižvelgiant į tai, FABĮ 29 straipsnio 7 dalies nuostata, pagal kurią baigus fizinio asmens bankroto procesą nenurašomi reikalavimai dėl nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimo šioje byloje negali būti taikoma, nes bankroto byla apeliantui buvo iškelta 2021 m. gegužės 31 d., o minėta FABĮ nuostata įsigaliojo tik 2021 m. liepos 9 d.
Trečiasis asmuo SEB bankas, AB atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo jį atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 5 d. nutartį. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
10.1. Apelianto nurodomi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. lapkričio 6 d. nutartis civilinėje byloje e3K-3-181-823/2024 ir Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2024 m. balandžio 24 d. nutarimas Nr. KT36-N5/2024 neatitinka nagrinėjamos bylos situacijos, nes minėtose bylose buvo nagrinėjamas klausimas dėl konkretaus FABĮ 29 straipsnio 7 dalies reglamentavimo, sietino su reikalavimais, kurie kyla iš fizinio asmens pareigos sumokėti valstybei baudas, o ne dėl nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimo.
10.2. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2021 m. gegužės 19 d. nutarime konstatavo, kad FABĮ 29 straipsnio 7 dalis (2019 m. birželio 13 d. redakcija) tiek, kiek pagal ją nurašomi reikalavimai dėl nusikalstamomis veikomis padarytos žalos atlyginimo, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 daliai, konstituciniams teisingumo, teisinės valstybės principams, kas buvo konstatuota ir Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2017 m. gegužės 19 d. nutarimu. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2021 m. gegužės 19 d. nutarime taip pat nurodė, kad visi tokio teisinio reguliavimo taikymo padariniai yra antikonstituciniai ir nėra aplinkybių, dėl kurių šio nutarimo retroaktyvus taikymas būtų neįmanomas.
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).
Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1 – 7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti atskirojo skundo ribas.
Apeliacijos objektas – Kauno apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 5 d. nutarties teisėtumo ir pagrįstumo patikra dalyje, kuria teismui tenkinus prašymą dėl fizinio asmens P. K. bankroto bylos baigimo į nurašomų šio bankrutavusio fizinio asmens likusių nepatenkintų kreditorių finansinių reikalavimų sumą nebuvo įtrauktas (nenurašytas) 17 991,63 EUR dydžio kreditorinis reikalavimas kaip nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimas. Apeliacinės bylos nagrinėjimo ribas apibrėžia bankrutavusio fizinio asmens (apelianto), nesutinkančio su pirmosios instancijos teismo nutartimi, keliamas klausimas, ar priimdamas sprendimą dėl fizinio asmens bankroto bylos baigimo teismas (ne)tinkamai teikė FABĮ 29 straipsnio 7 dalies nuostatas, bei trečiojo asmens (kreditorės) atsiliepime į atskirąjį skundą išdėstyti argumentai.
Kauno apylinkės teismo 2021 m. gegužės 31 d. nutartimi P. K. iškeltoje bankroto byloje bankroto administratorė UAB „Bankrotė“ 2024 m. lapkričio 22 d. iš kreditorių susirinkimo pirmininkės SEB banko, AB gauto rašto Nr. SEBLT/24/CR40931 pagrindu, kuriame atsisakyta pasirašyti pateiktą mokumo atkūrimo plano įgyvendinimo aktą dėl į jį įtraukto kaip nurašytino kreditorinio reikalavimo atlyginti nusikalstama veika padarytą žalą (17 991,63 EUR), 2024 m. lapkričio 25 d. surašė mokumo atkūrimo plano įgyvendinimo akto nepasirašymo protokolą, ir nekoregavusi 2024 m. lapkričio 25 d. mokumo plano įgyvendinimo akto, pateikė jį teismui kartu su prašymu baigti P. K. bankroto bylą.
Dėl FABĮ 29 straipsnio 7 dalies nuostatų taikymo
Atskirajame skunde apeliantas nurodo, kad nagrinėjamoje byloje FABĮ 29 straipsnio 7 dalies nuostata, pagal kurią baigus fizinio asmens bankroto procesą nenurašomi reikalavimai dėl nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimo negali būti taikoma, nes bankroto byla jam buvo iškelta 2021 m. gegužės 31 d., tai yra iki minėtos FABĮ nuostatos įsigaliojimo 2021 m. liepos 9 d., dėl to sprendžiant likusių nenurašomų kreditorių reikalavimų nurašymo klausimą turi būti taikomas teisinis reglamentavimas, galiojęs fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo metu. Šiems argumentams pagrįsti apeliantas remiasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. lapkričio 6 d. nutartimi civilinėje byloje e3K-3-181-823/2024 ir Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2024 m. balandžio 24 d. nutarimu Nr. KT36-N5/2024 suformuota praktika ir pateiktais išaiškinimais.
Kasacinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad teismams sprendžiant bylas precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, t. y. precedentas taikomas tik tose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios į tos bylos, kurioje buvo sukurtas precedentas, faktines aplinkybes ir kurioms turi būti taikoma ta pati teisė, kaip toje byloje, kurioje buvo sukurtas precedentas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zNjItNzAxLzIwMTc=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-362-701/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-362-701/2017">3K-3-362-701/2017</a> 22 punktas ir jame nurodyta teismų praktika; 2024 m. spalio 17 d. nutarties civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtMTkwLTEwNzUvMjAyNA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-190-1075/2024')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-190-1075/2024">e3K-3-190-1075/2024</a> 55 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).
Apelianto nurodomose bylose buvo nagrinėjamas klausimas, ar gali būti nenurašomi reikalavimai, kylantys iš fizinio asmens pareigos sumokėti baudas, paskirtas už fizinio asmens padarytus kitų įstatymų pažeidimus, jei pagal bankroto bylos iškėlimo metu galiojusį teisinį reglamentavimą šie reikalavimai nebuvo įrašyti prie reikalavimų, kurie nėra nurašomi baigus fizinio asmens bankroto procesą. Šiuo atveju keliamas klausimas dėl nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimo (ne)nurašymo baigus fizinio asmens bankroto bylą. Nurodytas aplinkybes precedento taikymo aspektu apeliacinės instancijos teismas priėjo prie išvados, kad nagrinėjamos bylos ir pirmiau nurodytų Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo procesiniuose sprendimuose nagrinėti klausimai nėra tapatūs, todėl šioje bylos negali būti taikomos kaip precedentas.
Pažymėtina, jog dėl FABĮ 29 straipsnio 7 dalyje (2019 m. birželio 13 d. redakcija) įtvirtinto reguliavimo, pagal kurį nurašomi reikalavimai dėl nusikalstamomis veikomis padarytos žalos atlyginimo, yra priimti du Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo nutarimai (2017 m. gegužės 19 d. nutarimas Nr. KT5-N4/2017 ir 2021 m. gegužės 19 d. nutarimas Nr. KT74-N7-2021).
Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2017 m. gegužės 19 d. nutarime Nr. KT5-N4/2017 konstatavo, kad FABĮ 29 straipsnio 7 dalis tiek, kiek pagal ją nurašomi reikalavimai dėl nusikalstamomis veikomis padarytos žalos atlyginimo, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai, konstituciniams teisingumo, teisinės valstybės principams. Šiame nutarime pabrėžiama, kad įstatymų leidėjas negali paneigti iš Konstitucijoje įtvirtinto žalos atlyginimo principo, konstitucinių teisingumo, teisinės valstybės principų, kylančio reikalavimo, kad asmeniui padaryta materialinė ir moralinė žala turi būti teisingai atlyginta; nustatydamas bankrutavusių fizinių asmenų atleidimo nuo skolinių įsipareigojimų vykdymo sąlygas, jis negali nustatyti tokio teisinio reguliavimo, pagal kurį asmenys, nusikalstama veika padarę materialinę ir (arba) moralinę žalą, galėtų išvengti pareigos ją atlyginti, o asmuo, kuriam ta žala padaryta, negalėtų gauti teisingo jos atlyginimo.
Remiantis šiuo Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo nutarimu buvo priimti FABĮ 29 straipsnio 7 dalies pakeitimai ir į įstatymą įtraukta nuostata, kurioje numatyta, kad reikalavimai dėl nusikalstamomis veikomis padarytos žalos atlyginimo nėra nurašomi. Šie FABĮ pakeitimai galiojo iki 2020 m. sausio 1 d., kai FABĮ 29 straipsnio 7 dalis vėl buvo pakeista ir nuostatos, nurodančios, kad reikalavimai dėl nusikalstamomis veikomis padarytos žalos atlyginimo nėra nurašomi, įstatyme nebeliko.
Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2021 m. gegužės 19 d. priėmė nutarimą, kuriame ir vėl konstatavo, kad FABĮ 29 straipsnio 7 dalis tiek, kiek pagal ją nurašomi reikalavimai dėl nusikalstamomis veikomis padarytos žalos atlyginimo, prieštarauja ne tik Konstitucijos 30 straipsnio 2 daliai, konstituciniams teisingumo, teisinės valstybės principams, bet ir Konstitucijos 5 straipsnio 1, 2 dalims, 7 straipsnio 1 daliai, 107 straipsnio 2 daliai, kadangi įstatymų leidėjas nepaisė Konstitucinio Teismo 2017 m. gegužės 19 d. nutarimo, kad ši FABĮ nuostata pagal turinį prieštarauja Konstitucijai, nepaisė iš Konstitucijos 107 straipsnio 2 dalies kylančio draudimo įveikti Konstitucinio Teismo baigiamojo akto teisinę galią ir kartu paneigė Konstitucijos 7 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą Konstitucijos viršenybės principą ir su juo susijusį konstitucinį teisės viešpatavimo imperatyvą, taip pat Konstitucijos 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą valdžių padalijimo principą ir 5 straipsnio 2 dalies nuostatą, kad valdžios galias riboja Konstitucija. Šiame nutarime Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas pažymėjo, kad Konstitucijai prieštaraujančio teisinio reguliavimo, pagal kurį nurašomi reikalavimai dėl nusikalstamomis veikomis padarytos žalos atlyginimo, pagrindu iki šio nutarimo oficialaus paskelbimo dienos atsiradę padariniai negali būti laikomi teisėtais, byloje nėra aplinkybių, dėl kurių šio nutarimo retroaktyvus taikymas būtų neįmanomas, ir kad visi tokio teisinio reguliavimo taikymo padariniai yra antikonstituciniai.
Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgęs į Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo doktriną ir į Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.5 straipsnyje įtvirtintus teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą ir teisėtą nutartį, baigdamas fizinio asmens bankroto bylą ir nenurašydamas reikalavimo dėl nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimo, tinkamai retroaktyviai pritaikė FABĮ 29 straipsnio 7 dalyje (2019 m. birželio 13 d. redakcija) įtvirtintą teisinį reguliavimą, taip užtikrindamas Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo nuostatos įgyvendinimą, kad asmenys, nusikalstama veika padarę materialinę ir (arba) moralinę žalą, neturi turėti galimybės išvengti pareigos ją atlyginti, o asmuo, kuriam ta žala padaryta, turi turėti galimybę gauti teisingą jos atlyginimą.
Dėl bylos procesinės baigties
Apibendrindamas išdėstytus argumentus apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė teisės normas ir pagrįstai fizinio asmens bankroto byloje nenurašė kreditoriaus reikalavimo dėl nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimo, todėl skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje išaiškinta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (V. de H. v. Netherlands judgement of 19 April 1994, Series A n. 288, p. 20, par. 61). Tokios pat pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtMjM3LTY4NC8yMDE5" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-237-684/2019')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-237-684/2019">e3K-3-237-684/2019</a>). Pasisakius dėl esminių atskirojo skundo argumentų, kiti atskirajame skunde nurodyti argumentai neturi esminės reikšmės vertinant pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,
nutaria:
Bankrutuojančio fizinio asmens P. K. atskirąjį skundą atmesti.
Kauno apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 5 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 2FB-5162-752/2021, palikti nepakeistą.
Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.
Teisėja Dalia Trumpulienė
